Byla 2K-393/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo Ž. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį (dėl dviejų veikų) ir 138 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareikšti civiliniai ieškiniai: Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai M. S. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos žalai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai M. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 8014,11 Lt atlyginti palikti nenagrinėti, o Lietuvos Caritas ieškinys dėl 2000 Lt proceso išlaidoms (advokato pagalbai) atlyginti atmestas.

2Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Ž. R. buvo nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, 149 straipsnio 3 dalį keturiems metams laisvės atėmimo, 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš Ž. R. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai M. S., 8014,11 Lt Šiaulių teritorinei kasai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gydymo išlaidoms atlyginti, 2000 Lt Lietuvos Caritui proceso išlaidoms atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4Ž. R. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad išžagino nepilnametę, o būtent: 2011 m. gruodžio 30 d., apie 3 val., gyvenamojo namo, esančio ( - ) kambaryje, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę M. S., gimusią ( - ), – pakišo koją, parvertė ją grindų, po to nurengė jos drabužius, užgulė savo kūnu, nukentėjusiajai bandant priešintis suduodant rankomis smūgius, prispaudė jos rankas prie grindų, jėga praskėtė jos kojas ir, prieš nukentėjusiosios valią įkišęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios M. S. makštį, atliko prievartinį lytinį aktą, taip išžagino nepilnametę M. S..

5Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad 2011 m. gruodžio 30 d., apie 22 val., buto, esančio ( - ), miegamajame, panaudojo fizinį smurtą – parvertė nepilnametę nukentėjusiąją M. S. ant lovos, sudavė ranka smūgį į dešinę galvos pusę, padarė nukentėjusiajai galvos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, užlaužė nukentėjusiosios rankas virš galvos, prieš nukentėjusiosios valią įkišo savo lytinį organą į M. S. makštį ir atliko prievartinį lytinį aktą, taip ją išžagino.

6Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2012 m. kovo 16 d. nukentėjusiajai M. S. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado po 2011 m. gruodžio 30 d. įvykdytų jos išžaginimų, dėl to nukentėjusioji gydėsi ( - ) ir ( - ), jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų, taip padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

7Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad yra pagrindas netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie prieštarauja tarpusavyje ir byloje nėra kitų juos patvirtinančių įrodymų. Be to, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu ir, nesant pakankamo pagrindo, pripažino Ž. R. kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog jis (Ž. R.) nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Sigitas Bružas prašo apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, privalėjo nurodyti šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino apkaltinamojo nuosprendžio įrodymus. Prokuroro nuomone, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad Ž. R. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kartu prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, jų vertinimo, neišdėstė ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio bei jais nepagrindė savo išvadų, t. y. nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

10Be to, teismo išvados dėl ištirtų įrodymų visumos yra neteisingos. Prokuroras mano, kad apeliacinės instancijos teismas, selektyviai pasirinkęs tik nukentėjusiosios parodymus, neatsižvelgęs į įrodymų visumą ir neatlikęs įrodymų tyrimo, padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, prieštarauja tarpusavyje, jie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl yra pagrindas jais netikėti. Prokuroras nurodo ir tai, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, buvo nusprendęs atnaujinti įrodymų tyrimą ir kviesti apklausai nukentėjusiąją, tačiau, M. S. dėl ligos neatvykus į posėdį, apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvuotai nusprendė jos nebekviesti, nors to pageidavo visi proceso dalyviai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apsiribojo tik nukentėjusiosios parodymų vertinimu, akcentuodamas jos parodymų neatitikimus, tačiau nevertino kitų įrodymų, nepateikė jokių motyvų, kodėl juos reikėtų vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti apkaltinamajame nuosprendyje.

11Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino teismo psichologijos ekspertizės akto, kuris, anot prokuroro, yra vienas iš Ž. R. kaltės įrodymų. Dėl to prokuroras teigia, kad tiek minėtas aktas, tiek nukentėjusiosios charakteristikoje nurodyta informacija apie M. S. ir jos gebėjimus vertinti susidariusią situaciją bei kitus žmones, įvertinus ir palyginus su kitais duomenimis, yra svarbūs Ž. R. kaltės įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino.

12Kartu prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes nevertino įrodymų dėl Ž. R. kaltės padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir nenurodė priežasties, dėl kurios teismas priėmė sprendimą išteisinti Ž. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nėra aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.

13Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo kasacinis skundas tenkintinas.

14Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog „konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

16Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, kuriuo yra naikinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsniu, priimamas naujas nuosprendis, keliami tokie pat turinio ir formos reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo baigiamajam aktui. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti paremtas išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai, turi būti daromos aiškios, nešališkos, neprieštaringos, nustatytas bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

17Kolegija laiko, kad kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų teismo baigiamajam aktui ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

18Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2013 m. spalio 31 d., kuriame buvo numatyta skelbti apeliacinės instancijos teismo nutartį ar nuosprendį, protokolo, teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir nutarė apklausti nukentėjusiąją M. S.. Kartu pažymėtina, kad prieš tai 2013 m. rugsėjo 26 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos ir nuteistojo paskutinis žodis, niekas iš proceso dalyvių atlikti įrodymų tyrimo veiksmų neprašė. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas atnaujinti įrodymų tyrimą buvo priimtas pačios bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos iniciatyva, o ne siekiant patenkinti proceso dalyvių prašymus, garantuoti jų procesines teises ir taip išvengti galimų skundų dėl proceso dalyvių teisių pažeidimo apeliacinio proceso metu. Tokia aplinkybė rodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 31 d. nusprendė, jog teisingas ir pagrįstas teismo baigiamasis aktas gali būti priimtas tik atlikus papildomus įrodymų tyrimo veiksmus – apklausus nukentėjusiąją M. S.. Šį veiksmą teismas ketino atlikti 2013 m. gruodžio 11 d. posėdyje, tačiau paaiškėjus, kad numatytu laiku jo atlikti nepavyks šaukiamam proceso dalyviui neatvykus dėl vienos iš BPK 37 straipsnyje nurodytos priežasties, nutarė šio veiksmo neatlikti, t. y. nukentėjusiosios nekviesti. Pažymėtina, kad būtent šiame posėdyje nuteistasis, gynėjas ir prokurorė pareiškė prašymus teismo posėdyje apklausti nukentėjusiąją dėl jos parodymuose esančių prieštaravimų. Taigi tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, visiškai nemotyvuotai nusprendusi netenkinti proceso dalyvių prašymo ir neatlikti įrodymų tyrimo, kurį, beje, atlikti savo iniciatyva buvo numačiusi ta pati teisėjų kolegija, vėl į pasitarimų kambarį priimti apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio išėjo turėdama tiek pat duomenų kaip ir po 2013 m. rugsėjo 26 d. posėdžio. Pareiga tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti. Tokioje situacijoje, kai atnaujinus įrodymų tyrimą numatytų veiksmų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma atlikti, teismas turi svarstyti galimybę iškilusias abejones dėl reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo pašalinti atliekant kitus tokių abejonių pašalinimui tinkamus proceso veiksmus. Neatlikus nei teismo iš anksto numatytų, nei kitų įrodymų tyrimo veiksmų teismo priimtas baigiamasis aktas negali būti laikomas įtikinančiu, tinkamai argumentuotu ir aiškiu bylos nagrinėjimo teisme dalyviams bei kitiems asmenims.

19Negana to, iš kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių nebuvimo išteisintojo veiksmuose, įvertino tik atskirus, tačiau ne visus byloje surinktus įrodymus, o kai kurių duomenų iš viso nevertino t. y. visiškai neanalizavo ir nevertino kartu su kitais įrodymais teismo medicinos specialisto išvadų, kuriose aprašyti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymai ir užfiksuoti jai padaryti sužalojimai; apie akivaizdžius specialistų išvadose esančių duomenų ir išteisintojo Ž. R. parodymų prieštaravimus visiškai nepasisakė, jų neanalizavo, selektyviai pasirinko atskirus įrodymus (tik nukentėjusiosios M. S. parodymus), kuriais vadovaudamasis padarė savo išvadas; neanalizavo jokių įrodymų, kurie gali būti vertinami kaip nukentėjusiosios M. S. (atsižvelgiant į jos amžių, asmenines savybes ir įvykio situaciją) priešinimąsi išteisintajam Ž. R., nevertino kompleksinės teismo psichiatrijos–teismo psichologijos ekspertizės duomenų; nepasisakė, ar Ž. R. turėjo ir galėjo žinoti, kad lytiškai santykiauja su nepilnamečiu asmeniu; visiškai nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kuriais remiantis priėmė sprendimą išteisinti Ž. R. dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nėra aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.

20Taigi apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai neišsiaiškinęs visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Neįvykdęs šios pareigos, apeliacinės instancijos teismas negalėjo tinkamai motyvuoti naujojo nuosprendžio (BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Šie pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, sutrukdžiusiais apeliacinės instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

21BPK 386 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, turi įvertinti visus surinktus įrodymus kaip visumą, pašalinti atskirų įrodymų prieštaravimus ir padaryti logiškas bei nuoseklias išvadas dėl Ž. R. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

23Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Ž.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą,... 4. Ž. R. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 5. Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 6. Taip pat jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu... 7. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 8. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės... 9. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas... 10. Be to, teismo išvados dėl ištirtų įrodymų visumos yra neteisingos.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino teismo... 12. Kartu prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį... 13. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių rajono apylinkės prokuratūros... 14. Dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2006 m.... 16. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo... 17. Kolegija laiko, kad kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo... 18. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2013 m.... 19. Negana to, iš kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad... 20. Taigi apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė... 21. BPK 386 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...