Byla 2K-60-489/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu (toliau – ir Nuosprendis) E. A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį – areštu 45 paroms, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant E. A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš E. A. G. ir UAB „O.“ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 24 873,32 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

7Šiuo nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas juridinis asmuo UAB „O.“, tačiau ši nuosprendžio dalis tiek apeliacine tvarka, tiek kasacine tvarka apskųsta nebuvo.

8Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendis.

9Iš nuosprendžio aprašomosios dalies – kaltinimo E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pašalinta aplinkybė, kad E. A. G. neteisėtai vertėsi finansine veikla. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad E. A. G., nuo 2006 m. birželio 9 d. būdamas UAB „O.“, įmonės kodas ( - ), reg. ( - ), direktorius, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. UAB „O.“ patalpose, esančiose adresu: ( - ), <...> tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.

10Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14Po apeliacinės instancijos teismo pakeitimo byloje nustatyta, kad E. A. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, nuo 2006 m. birželio 9 d. būdamas UAB „O.“, įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), direktorius, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. kovo 2 d. UAB „O.“ patalpose, esančiose ( - ), pažeisdamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad „verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-624, 42 punktą, nustatantį, kad „gydytojas odontologas gali verstis odontologijos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik tapęs Rūmų nariu ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis odontologijos praktika, neteisėtai teikė gydytojo odontologo implantavimo ir kitas odontologijos paslaugas ne mažiau kaip 78 apeliacinės instancijos teismo nutarties 17 punkte nurodytiems asmenims ir iš šios veiklos gavo pajamų, ne mažiau kaip 55 592,70 Eur, įskaitant UAB ,,O.“ Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) kompensuotas sumas, tokiu būdu versliškai ėmėsi ūkinės, profesinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga.

152.

16Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad UAB „O.“ patalpose laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. spalio 28 d., atlikęs pacientams gydytojo odontologo paslaugas, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, suklastojo tikrus dokumentus – A. S., A. O. O., J. S., R. B., M. P., A. Z., J. R., D. B., J. B., V. R., L. J. asmens sveikatos istorijas ir A. K. asmens sveikatos istorijos įdėtinį lapą, t. y. į minėtus dokumentus įrašė nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus rankraštinius tekstus ir patvirtino J. V. vardiniu antspaudu, o keturių pacientų dokumentuose ties šiuo antspaudu dar ir pasirašė savo parašu. Taip jis, pažeisdamas 1999 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, kad gydytojai odontologai, gydytojai odontologai specialistai, kaip ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, turi pildyti asmens sveikatos istoriją (forma Nr. 025-043/a), ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-l „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, kad visi įrašai asmens sveikatos istorijoje bei kituose medicinos dokumentuose turi būti tvirtinami sveikatos priežiūros specialisto spaudu, pirmiau išvardytuose dokumentuose padarydamas tikrovės neatitinkančius įrašus, kad paslaugas atliko gydytojas J. V., ir tai patvirtindamas J. V. vardu išduotu antspaudu, o A. Z., J. R., J. B. asmens sveikatos istorijų įdėtiniuose lapuose į ambulatorinę kortelę, skiltyje „Anamnezė, objektyvūs duomenys, gydymas ir paskyrimai“ po rankraštiniu tekstu, bei A. K. įdėtiniame lape, stulpelyje „Diagnozė“, po rankraštiniu tekstu, pasirašydamas savo parašu ties J. V. vardiniu atspaudu, nors tikrovėje paslaugas atliko jis pats, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

173.

18Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. UAB „O.“ patalpose, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, ir atlikęs gydytojo odontologo paslaugas V. A., S. B., B. B., V. Č., G. D., A. G., M. G., J. G., L. G., B. G., E. G., V. J., P. K., A. K., A. K., S. K., O. K., R. L., R. J. L., B. M., J. M., L. N., A. O. O., J. P., G. R., I. R., R. A. R., E. D. S., M. K. T., A. Ū., E. U., M. V., V. V., N. Ž., J. S., M. P., J. R., A. S., V. R., A. Z., A. A. Ž., I. V., R. V., O. B., A. P., A. P., J. B., J. S., B. S., M. I. B., F. P., K. B., R. J., M. B. ir UAB „J. S.“ ( - ) medicinos punkte, esančiame ( - ) rajono savivaldybėje, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, ir, atlikęs gydytojo odontologo paslaugas J. S., D. B., M. P., B. V., jų asmens sveikatos istorijose padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje odontologines paslaugas minėtiems asmenims suteikė jis pats, neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, o M. L. asmens sveikatos istorijoje padarė įrašus apie atliktas paslaugas, juos patvirtino svetimu gydytojo J. V. vardiniu antspaudu, nors tikrovėje jos nebuvo suteiktos, šių dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pagrindu užpildė 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, žinodamas, kad pirmiau minėtų asmenų negali įtraukti į minėtas ataskaitas, kadangi šiems asmenims paslaugas suteikė jis pats, nebūdamas registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, taip pažeisdamas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties (2014 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 32-390-3/14) 2.21 punkto nuostatas, kur nurodyta: „<...> ne vėliau kaip kitą dieną informuoti TLK apie gydytojų sąrašų pasikeitimus ir atitinkamai patikslinti duomenis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS“; 2.24 punkto nuostatas, kur nurodyta: „<...> užtikrinti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Sutarties 1 priede, teiktų tik privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS nurodyti gydytojai“, ir Odontologijos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, ir jas pateikė TLK lėšoms išmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip suklastojo ir panaudojo 2013 m. sausio 10 d., 2013 m. vasario 10 d., dvi 2013 m. kovo 10 d., 2013 m. balandžio 10 d., 2013 m. gegužės 9 d., dvi 2013 m. birželio 10 d., dvi 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 10 d., 2013 m. gruodžio 10 d., dvi 2014 m. vasario 10 d., dvi 2014 m. gegužės 10 d., dvi 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d., dvi 2014 m. rugsėjo 9 d., dvi 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2015 m. sausio 9 d. UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, o A. A. Ž., I. V., R. V., R. J., M. B., J. S., nežinodami, kad E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika, atliko gydytojo odontologo paslaugas, ir nežinodami, kad už jo atliktas odontologijos paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto TLK negali jiems kompensuoti protezavimo išlaidų, kadangi E. A. G. nebuvo registruotas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemyje METAS, patys 2015 m. gegužės 26 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. liepos 14 d., 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. kovo 2 d. pateikė prašymus kompensuoti dantų protezavimo išlaidas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus Kauno ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai lėšoms išmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tuo pagrindu Kauno teritorinė ligonių kasa išmokėjo į UAB „O.“ sąskaitą ir pacientų nurodytas sąskaitas nuosprendyje ir nutartyje nurodytas pinigų sumas – 57 pacientams iš viso 24 182 Eur, o dviem teismų sprendimuose nurodytiems pacientams, vadovaujantis Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-899 nuostatomis, dantų protezavimo išlaidos – iš viso 691,32 Eur – bus kompensuojamos atėjus eilei. Taip suklastodamas ir panaudodamas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo paslaugų asmens lėšomis ataskaitas, apgaule UAB „O.“ naudai įgijo didelės – 24 873,32 Eur vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą (lėšas), padarydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui didelės vertės – 24 873,32 Eur turtinę žalą.

194.

20Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, nuo 2006 m. birželio 9 d. būdamas UAB „O.“ direktorius, UAB „O.“ patalpose, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004 m. kovo 30 d.) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 2 dalį, nustatančią, kad „už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 4 d. laikotarpio UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, t. y.:

214.1.

22pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes tyrimui nepateikė tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. UAB „T.“ išrašytų 158 vnt. PVM sąskaitų faktūrų dėl 9067,44 Eur sumos, į buhalterinę apskaitą jų neįtraukė, pagal jas buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 1952 pakuočių narkotinio vaistinio preparato „Morfin Sanitas“ įsigijimo, neapskaitė jo kaip atsargų, neįformino panaudojimo dokumentų ir neapskaitė jo panaudojimo, taip pat buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 9737,13 Eur apmokėjimo už šį preparatą;

234.2.

24pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. VA-25 redakcija) patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 32 punkto reikalavimą, kad „kasininkas privalo: 32.1. darbe vadovautis šiomis Taisyklėmis bei kasos aparato naudojimo instrukcija; 32.2. registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes neoficialioje kasos knygoje įrašytų pajamų neregistravo nei elektroniniu kasos aparatu, nei oficialioje knygoje, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo už protezavimo, dantų gydymo ir kitas paslaugas gautų 68 907,31 Eur pajamų (ir grynųjų pinigų įplaukų, ir realizacinių pajamų) ir jų panaudojimo darbo užmokesčiui bei kitoms išmokoms;

254.3.

26pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 2 dalies reikalavimą, kad „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, ir 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (įstatymo redakcija Nr. IX-2084, 2004 m. kovo 30 d.) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimą, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes nepateikė UAB „T.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (UAB DPD pinigų priėmimo kvitų, įmokėjimo į DNB banko sąskaitą dokumentų, juos tyrimui pateikė UAB „T.“), pacientų atsiskaitymą patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų (L. S. pateikė pinigų priėmimo kvitus: 2014 m. gruodžio 10 d., serija ODB, Nr. 00346, suma 1200 Lt, ir 2015 m. sausio 30 d., serija ODB, Nr. 00366, suma 638 Eur), darbo užmokesčio už 2014 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius išmokėjimo žiniaraščių dėl 5074,90 Eur sumos (jie, kaip išlaidas pateisinantys dokumentai, įrašyti į atskaitingo asmens avansines apyskaitas);

274.4.

28tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. apgaulingai tvarkė UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

29II.

30Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

315.

32Kasaciniu skundu nuteistojo E. A. G. gynėjas prašo Nuosprendį ir Nutartį dėl E. A. G. panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

335.1.

34Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimdami teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Kasaciniame skunde dėstomi apeliacinio skundo argumentai ir teigiama, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, nes į juos nebuvo atsakyta arba dėl jų pateiktos nepagrįstos teismo išvados.

355.2.

36E. A. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jam nepagrįstai inkriminuotas versliškumo požymis, jo veiksmai neteisingai įvertinti kaip nusikalstami. E. A. G. pripažino, kad neteisėtai ėmėsi profesinės veiklos neturėdamas reikalingos licencijos, tačiau nuosekliai neigė gavęs kokį nors piniginį ar kitokį atlygį iš asmenų, kuriems suteikė gydytojo odontologo paslaugas, teigė tai daręs tik praktikos tikslais, o tuo metu jo gaunamos pajamos buvo tik UAB „O.“ direktoriaus atlyginimas. E. A. G. pagal šį straipsnį nuteistas kaip fizinis asmuo teigiant, kad būtent jo gautos pajamos patvirtina neteisėtos veiklos versliškumą ir stambų mastą, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišsprendė klausimo, ar nurodytas pinigų sumas 63 asmenys sumokėjo E. A. G., ar UAB „O.“, ir jeigu vis dėlto UAB „O.“, tai kodėl šios įmokos vertinamos kaip E. A. G. asmeninės pajamos, gautos vykdant neteisėtą veiklą. Tie patys pinigai negalėjo būti tuo pačiu metu sumokėti ir E. A. G., ir UAB „O.“ bei vertinami kaip tiek fizinio asmens, tiek juridinio asmens pajamos iš neteisėtos veiklos. Neaiškumai, netikslumai, dokumentuose užfiksuotų mokėtų sumų, liudytojų parodymų apie mokėjimų dydį ir aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo išvadų dėl galimai E. A. G. arba UAB „O.“ sumokėtų sumų dydžio tarpusavio nesutapimai skundžiamame nuosprendyje liko nepašalinti, bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Piniginių sumų, kurias, pirmosios instancijos teismo manymu, nuosprendyje nurodyti asmenys sumokėjo arba E. A. G., arba UAB „O.“, dydis buvo nustatomas ne remiantis objektyviais faktiniais duomenimis, o vien subjektyviais tų asmenų parodymais. Šie esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinimo dalies pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka liko neišnagrinėti ir niekaip neįvertinti, nutartyje jie buvo vien lakoniškai išdėstyti, tačiau dėl jų nepasisakyta, byla nepatikrinta tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

375.3.

38Be to, nenurodydamas konkrečios E. A. G. sumokėtų pinigų dalies, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad jo pajamos, gautos iš neteisėtos veiklos, viršijo 25 000 Eur Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis. BK 202 straipsnio 1 dalies ir ANK 127 straipsnio 1 dalies dispozicijos yra praktiškai analogiškos, išskyrus tai, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje kaip kvalifikuojantys veiką požymiai papildomai yra nurodyti neteisėtos veiklos versliškumas arba jos stambus mastas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. A. G. veiksmuose yra nustatyti abu šie kvalifikuojantys požymiai ir būtent dėl to jis turi atsakyti baudžiamąja tvarka, nors pagal kitus parametrus jo objektyviai nustatyti veiksmai yra įtvirtinti būtent ANK 127 straipsnio 1, 5 dalyse arba veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnyje. Akivaizdu, jog verslo, kaip vykstančio reiškinio, konstatavimas yra neatsiejamas nuo aiškiai nustatyto siekio gauti pajamas ir jų gavimo, o stambus mastas – nuo šių pajamų dydžio, o E. A. G. atveju objektyviai nenustatytas ne tik jam priskiriamų pajamų dydis, bet ir pats faktas, kad E. A. G. už savo neteisėtą veiklą iš viso gavo kokias nors pajamas. Versliškumo konstatavimas, nesant objektyvių duomenų apie pajamas, o stambaus masto – apie tokių pajamų dydį ir jų gavimo laikotarpį, beprasmiu paverčia ANK 127 straipsnį ir ištrina aiškiai nubrėžtą ribą tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, sudarant palankias sąlygas itin subjektyviam kiekvieno atvejo vertinimui ir kartu administracinį nusižengimą padariusio asmens galimam patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, o padariusio nusikaltimą – vien administracinėn. Šie apeliacinio skundo argumentai liko neanalizuoti ir neįvertinti, nenurodant, kodėl jie atmetami.

395.4.

40E. A. G. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK 300 straipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuosprendyje nurodyti įrašai neva suklastotuose dokumentuose neatitinka tikrovės (kad gydymo eiga būtų buvusi ne tokia, kokia nurodyta, nebūtų atliktos nurodytos procedūros ir pan.), o tai, kad įrašus padarė neturintis licencijos verstis gydytojo odontologo praktika E. A. G., savaime nedaro medicininių duomenų neatitinkančių tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad E. A. G. nuosprendyje nurodytuose dokumentuose padarė tikrovės neatitinkančius įrašus, jog paslaugas atliko gydytojas J. V., tačiau nenurodė jokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais grindžiama tokia išvada. Nuosprendyje nurodytuose dokumentuose nėra jokių nuteistojo darytų įrašų, kuriais būtų tvirtinama, kad paslaugas atliko gydytojas J. V.. Pastarasis, dirbdamas UAB „O.“, buvo suantspaudavęs savo spaudu tuščių blankų, kurie liko klinikoje, o E. A. G. juos tiesiog panaudojo kaip dokumentus klinikos vidinėms reikmėms. Ką nors klastoti ar apsimetinėti J. V. nuteistasis neturėjo ketinimų. Tai, kad blankai buvo antspauduojami minėto gydytojo paliktu antspaudu ir kad tai darė būtent E. A. G., byloje neįrodyta, to nepatvirtina nė vienas klinikoje dirbęs liudytojas. O liudytojo J. V. parodymus, atsižvelgdamas į jo ir E. A. G. santykių konfliktinį pobūdį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti itin kritiškai ir vadovautis tik ta jų dalimi, kurią neginčijamai patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliacinio skundo argumentus vertindamas kaip E. A. G. siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, teismas pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, iškraipė gynėjo ir nuteistojo poziciją dėl su šiuo epizodu susijusių aplinkybių, teigdamas, kad gynėjas sutinka, jog jo ginamasis pripažįsta atlikęs veiksmus (savo įrašais patvirtino, kad paslaugas atliko J. V.), tik nesuvokia jų neteisėtumo.

415.5.

42Niekuo nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dokumento klastojimas galimas ne tik imituojant kito asmens parašą, bet ir pasirašant savo parašu prie kito asmens vardinio antspaudo. Tai teigiama nesiremiant nei teismų praktika, nei kokiais nors norminiais aktais ar kitais teisiniais šaltiniais, dėl to šis teiginys nėra pagrindas objektyviai nustatytus E. A. G. veiksmus įvertinti kaip nurodytus BK 300 straipsnio dispozicijoje.

435.6.

44Nuosprendyje ir nutartyje pabrėžiama, kad įrašus apie gydymo eigą medicininiuose dokumentuose E. A. G. darė tuo metu, kai vertėsi gydytojo odontologo profesine veikla neturėdamas licencijos, todėl šie jo veiksmai teoriškai galėjo būti vertinami tik kaip sudėtinė BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos dalis, bet ne kaip atskira nusikalstama veika, nustatyta BK 300 straipsnyje.

455.7.

46E. A. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio skundo argumentai dėl E. A. G. pripažinimo kaltu pagal šį straipsnį išnagrinėti itin neišsamiai. Tie patys pinigai negali būti laikomi ir neteisėtomis pajamomis, asmens gautomis savo naudai, darant BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, ir to paties asmens sukčiavimo būdu juridinio asmens naudai įgytu turtu, darant BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokią dalį pinigų laiko E. A. G. asmeninėmis pajamomis, gautomis neteisėtai verčiantis profesine veikla, o kokią – UAB „O.“ naudai įgytu svetimu turtu, darant sukčiavimo nusikaltimą. Nuostata, kad visa pinigų suma tuo pačiu metu yra ir E. A. G. iš nusikalstamos veiklos gautos asmeninės pajamos, ir juridinio asmens naudai nusikalstamai įgytas svetimas turtas, niekaip nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindžia vien faktu, kad pacientai už jiems suteiktas paslaugas mokėjo UAB „O.“, bei subjektyviais keleto liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti duomenys, kad pinigus jie mokėjo ir E. A. G. asmeniškai. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika ir savo sprendimus grindė prielaidomis. Be to, akivaizdu, kad svetimas turtas, kurį nuteistasis, teismo manymu, galbūt įgis ateityje ar savo veiksmais sudarys galimybę įgyti kitam, šiuo atveju juridiniam asmeniui, negali būti vertinamas kaip BK 182 straipsnyje nustatytos baigtos nusikalstamos veikos objektas ir laikomas kieno nors jau gautomis pajamomis iš nusikalstamos veiklos. Skundžiamoje nutartyje ši apeliacinio skundo dalis nenurodyta ir niekaip neįvertinta, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

475.8.

48E. A. G. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Byloje esančioje 2016 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/30 dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir kad tai darė būtent bendrovės direktorius, kuris ir yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. E. A. G. dėl šios kaltinimo dalies pripažintas kaltu ne minėtoje specialisto išvadoje esančių duomenų pagrindu, o faktiškai vien UAB „O.“ dviejų buvusių darbuotojų – buhalterės B. J. ir administratorės Z. Ž. – parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Nuosprendyje neatskleista, kodėl šių liudytojų parodymai vertinami kaip E. A. G. tariamos kaltės įrodymai. Nors E. A. G. nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius apgaulingus dokumentus, kuriais remdamasi B. J. tvarkė apskaitą, E. A. G. jai pateikė, savo išvadas toliau grįsdamas jau ne apgaulingais, o įmonės vadovo sąmoningai apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, o tai E. A. G. daro BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo vykdytoju. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis padarė išvadą, kad nuteistasis nepateikė dokumentų B. J.. Taip pat teismas nepagrįstai kritiškai, kaip gynybos poziciją, vertino E. A. G. parodymus apie tai, kad buhalterė B. J., tikėtina, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, vengė grąžinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos reikėjo perduoti UAB „D.“, kuri tvarkė klinikos buhalterinę apskaitą vietoj buvusios buhalterės. Teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad dirbdama buhaltere UAB „O.“ B. J. tuo pačiu metu teikė analogiškas paslaugas dar keliolikai įmonių, didžioji dalis kurių jų veiklą tikrinusių įstaigų buvo pripažintos buhalterinę apskaitą tvarkančiomis netinkamai. Šie duomenys skundžiamame nuosprendyje nenurodyti, tačiau vertindami šios liudytojos parodymų patikimumą teismai į juos neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą ir pačios liudytojos B. J. parodymams prieštaraujančią prielaidą, kad ji nesuprato, jog jai pateikti ne visi reikalingi dokumentai, nežinojo apie apgaulingą įmonės vadovo elgesį ir kad E. A. G. sąmoningai suklaidino buhalterę. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokių formuluočių apie nekalto asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, panaudojimą apgaulingai apskaitai vesti, kurio suklaidinimas vertintinas kaip tarpinis vykdymas. Todėl tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina kaip peržengianti apeliacinio nagrinėjimo ribas, teismo iniciatyva sunkinanti E. A. G. padėtį bei pažeidžianti BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nutartyje neatskleista, kodėl teismas kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas BK 22 straipsnio nuostatas, nuteistojo parodymus apie tai, kad Z. Ž. vestos neoficialios knygos nebuvo matęs iki ikiteisminio tyrimo pradžios, įvertino kaip siekį išvengti atsakomybės.

495.9.

50Iš bylos medžiagos matyti, kad savo pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą E. A. G. įvykdė – įmonėje dirbo buhalterė, kuri pagal įstatymą buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir realiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonės direktorius netvarko buhalterinės apskaitos esant buhalteriui. Byloje nustatytomis aplinkybėmis E. A. G. galėtų atsakyti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą tik tuo atveju, jei jis būtų bendrininkavęs su įmonės buhaltere ar panaudojęs ją kaip nekaltą asmenį buhalterinei apskaitai apgaulingai tvarkyti. Tačiau nuosprendyje tokių kaltinimo formuluočių nėra, o E. A. G. nuteistas kaip nusikaltimo vykdytojas. Išvados apie buhalterės, kaip nekalto asmens, panaudojimą buhalterinei apskaitai tvarkyti atsirado tik apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. G. už tai nuteistas nebuvo. Dėl to E. A. G. aiškiai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektui. Be to, nenustatytas nei bendrininkavimas, nei tarpinis vykdymas. Būtent tokia nuostata analogiškose situacijoje yra įtvirtinta naujausioje teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi šiuo atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, E. A. G. veiksmai nepagrįstai ir netinkamai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.

516.

52Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

536.1.

54Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiami Kauno apylinkės teismo nuosprendis ir Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsti bei teisėti.

556.2.

56Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad UAB „O.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios B. J. ir administratore dirbusios Z. Ž., šios įmonės pacientų parodymai yra detalūs, nuoseklūs, išsamūs, aplinkybių, dėl kurių liudytojai būtų siekę apkalbėti E. A. G., nenustatyta, be to, liudytojų parodymus dėl E. A. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžia kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. E. A. G. parodymai, kad jis tinkamai organizavo UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, bet ją aplaidžiai tvarkė buhalterė B. J., nėra objektyviai pagrįsti ir teismų pagrįstai buvo įvertinti kritiškai.

576.3.

58E. A. G. inkriminuotą BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdinantis versliškumo požymis identifikuotas ne tik pagal pajamų dydį, bet ir pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį, parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimą. Aplinkybes dėl E. A. G. gautų pajamų už suteiktas paslaugas dydžio patvirtino byloje apklausti liudytojai, kurių parodymais netikėti nėra pagrindo. Nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia E. A. G. neteisėtos veiklos versliškumą ir rodo didesnį jo veikos pavojingumą. Todėl žemesnės instancijos teismai E. A. G. neteisėtą vertimąsi ūkine profesine veikla pagrįstai vertino kaip užtraukiantį ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

596.4.

60Be paties nuteistojo parodymų, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad asmens sveikatos kortelėse J. V. vardu buvo antspauduotų tuščių lapų. Taigi dėl E. A. G. pacientų sveikatos kortelėse padarytų įrašų nurodyti duomenys suponavo, kad aprašytas paslaugas atliko būtent gydytojas J. V., nors pastarasis teigė, kad tokių paslaugų neatliko ir minėtų įrašų nedarė, o tikrovėje paslaugas atliko E. A. G., neturėdamas licencijos, suteikiančios teisę verstis gydytojo odontologo praktika. Taip dėl E. A. G. veiksmų minėtuose dokumentuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kuria neteisėtai iškraipyti juridiniai faktai, neva odontologo paslaugas suteikė teisę verstis gydytojo odontologo praktika turintis asmuo. Todėl kasatoriaus teiginys, kad E. A. G. nesuklastojo pacientų sveikatos istorijų, yra nepagrįstas.

616.5.

62Be to, E. A. G. veiksmai darant įrašus pacientų sveikatos istorijose apie suteiktas paslaugas nebuvo sudedamoji BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalis, tie veiksmai nebuvo prielaida įvykdyti šį nusikaltimą. Pastarasis nusikaltimas pasireiškė tuo, kad pacientams paslaugos buvo teikiamos neturint licencijos tokiai veiklai, o dokumentų užpildymas buvo paskesni nuteistojo veiksmai, kurie būdavo atliekami atskirai, jau baigus realizuoti BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymius, t. y. neteisėtai suteikus paslaugas.

636.6.

64Bylos duomenimis nustatyta, kad už neteisėtai suteiktas odontologo paslaugas E. A. G. asmeniškai arba UAB „O.“ gavo iš kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nurodytų asmenų pinigus, todėl šie pinigai pagrįstai laikytini neteisėtomis E. A. G. pajamomis, gautomis iš neteisėtos ūkinės, profesinės veiklos. Tuo tarpu pinigų sumos, nurodytos kaltinime pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo pervestos asmenims iš TLK kaip kompensacija už jiems suteiktas UAB „O.“ protezavimo paslaugas. Šias sumas teritorinės ligonių kasos pervedė minėtiems asmenims, nes buvo suklaidintos E. A. G. pateikus suklastotas UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo asmens lėšomis ataskaitas, t. y. dėl E. A. G. panaudotos apgaulės sukčiaujant. Pastarosios lėšos buvo pervestos padarant kitą veiką ir panaudojant apgaulę ir būtent dėl to TLK patyrė turtinę žalą, t. y. atsirado sukčiavimo nulemti nusikalstami padariniai. Todėl šios lėšos pagrįstai yra laikomos E. A. G. sukčiavimo būdu UAB „O.“ naudai įgytu turtu.

656.7.

66Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad E. A. G. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą kito asmens naudai. E. A. G. žinojo, kad neturi teisės verstis odontologo praktika ir kad nėra įtrauktas į privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ administravimo ir apskaitos posistemį METAS. Taigi jis žinojo, kad neatitinka subjekto, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galimas išlaidų už odontologines paslaugas apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, reikalavimų. Vis dėlto, suteikęs odontologines paslaugas asmenims, po to dalį šių asmenų įtraukė į UAB „O.“ suteiktų dantų protezavimo asmens lėšomis ataskaitas, jas suklastojo ir žinodamas, kad jose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, pateikė šias ataskaitas teritorinėms ligonių kasoms kartu su šių ataskaitų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Būtent šių ataskaitų pagrindu ligonių kasoms ir kilo pareiga pervesti pinigus, kurių be apgaulės nebūtų kilusi pareiga pervesti. Tokie nusikalstami veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia, turint tikslą panaudojus suklastotus dokumentus (ataskaitas) neteisėtai UAB „O.“ naudai gauti turtinės naudos.

676.8.

68Vien tai, kad UAB „O.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė, savaime nereiškia, kad E. A. G. negalėjo būti BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl jei įmonės vadovas arba faktinis vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015). Būtent tokios E. A. G., kaip įmonės vadovo, baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą sąlygos buvo nustatytos šioje byloje. Kadangi byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi B. J. objektyviai nesuprato, kad buhalterinei apskaitai tvarkyti yra pateikti ne visi dokumentai apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, taigi, nežinojo apie tokį apgaulingą įmonės vadovo E. A. G. elgesį. Šios aplinkybės buvo nustatytos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų ir tokie E. A. G. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuoti kaip apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo vykdytojo.

696.9.

70Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus ir pateikė dėl jų išsamiai pagrįstas išvadas, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

716.10.

72Baudžiamasis įstatymas E. A. G. pritaikytas tinkamai – jo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta.

73III.

74Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

757.

76Nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

77Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

788.

79Pagal teismų praktiką siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis.

809.

81Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį šis teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Šiose išvadose teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015 ir kt.). Jeigu teismas nepasisako dėl svarbiausių apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, nenurodo motyvų, kodėl skundas atmetamas, tai pažeidžia tiek BPK 320 straipsnio 3 dalies, tiek 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Tokiu atveju laikoma, kad skundas liko tinkamai neišnagrinėtas.

8210.

83Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, ginčydamas E. A. G. nuteisimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir, kaip jis mano, byloje netiksliai nustatytas aplinkybes dėl gautų iš neteisėtos veiklos pajamų bei E. A. G. kaltumo, išdėstė konkrečius argumentus, kurie nurodyti Nutarties 1.2–1.9 punktuose. Atsakant į juos Nutartyje pateiktos apeliacinės instancijos teismo išvados išdėstytos 6–18 punktuose. Tačiau šių išvadų turinys toks, lyg didžiosios dalies apelianto argumentų nebūtų pateikta apeliaciniame skunde.

8411.

85Kasacine tvarka skundžiamos Nutarties 6–8 punktuose esantis aprašymas, kokia yra apeliacinės instancijos teismo paskirtis, kad privalu laikytis apeliacinio skundo ribų, nurodymas, kaip BPK apibrėžia įrodymus, atskirų bylos įrodymų rūšių išvardijimas nėra atsakymas į apeliacinio skundo argumentus. Nutarties 14 punkte nurodyti apelianto neginčijami dalykai, jog E. A. G. realiai teikė odontologines paslaugas, nors nebuvo įgijęs gydytojo odontologo kvalifikacijos ir neturėjo būtinos licencijos verstis tokia praktika. Nutarties 9–12, 17–18 punktuose esantis tekstas iš esmės skirtas pagal prokuroro patikslintą kaltinimą įrodytomis pripažintoms bylos aplinkybėms patikslinti (patikslinimas atliktas tik dėl neteisėtos veiklos, kuriai E. A. G. neturėjo licencijos, rūšies). Esant tokiam Nutarties turiniui, pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad apelianto prieštaravimai dėl Nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su atskiromis apeliaciniame skunde nurodytomis UAB „O.“ gautomis pajamų sumomis, taip ir liko visai neišnagrinėti.

8612.

87Atsakydamas į apelianto prašymą dėl šios bylos dalies E. A. G. veiksmus vertinti tik kaip administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat jokių savų išvadų nepateikė. Teismas neanalizavo konkrečių byloje nustatytų neteisėto vertimosi ūkine ir profesine veikla bei tokios veiklos versliškumo požymių, neatsižvelgė į kasacinę teisės taikymo praktiką, išaiškinimus, pateiktus panašiose pagal teisinę ir faktinę situaciją kasacinėse bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-7-102-222/2018). Šiuo atveju buvo paliktos nuošalyje ir bylos aplinkybės, kad juridinis asmuo UAB „O.“ veikė neteisėtai tik tris mėnesius, o bendrovės direktoriaus E. A. G. virš trejų metų trukęs vertimasis neteisėta profesine veikla susietas daugiausiai su rašytine sutartimi numatytu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu legalioje, odontologinės priežiūros įstaigos licenciją turinčioje bendrovėje.

8813.

89Kitoje apeliacinio skundo dalyje E. A. G. gynėjas nurodė konkrečius argumentus prašydamas išteisinti jo ginamąjį dėl nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, nes E. A. G. dėl šios kaltinimo dalies nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo E. A. G. veikoje (kvalifikuotame sukčiavime) nustatytu esminės apgaulės požymiu, tiesiogine tyčia ir dėstomi faktai, kurie, gynėjo manymu, turėjo būti teismo įvertinti (realių sveikatos priežiūros paslaugų pacientams suteikimas, klientų pretenzijų nebuvimas, pacientų turėtos teisės į kompensaciją realizavimo tvarka). Atskirai atkreiptas dėmesys, kad visiškai nevertinti faktai, jog dalies kaltinime nurodytų pinigų (Nuosprendžio 9 lapas) TLK taip niekam ir neišmokėjo. Taip pat skunde nesutinkama su tuo, kad E. A. G. veiksmai, kurie kaltinime aprašyti kaip sukčiavimas, padarytas kito asmens naudai, kvalifikuoti kaip sutaptis su nusikaltimais, nurodytais BK 202 ir 300 straipsniuose; prašoma įvertinti faktą, kad didžiąją dalį pinigų ligonių kasa sumokėjo į pacientų sąskaitas ir šias lėšas grynaisiais UAB „O.“ gavo vieną kartą, po to, kai suteikė paslaugas.

9014.

91Į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat atsakė neišsamiai ir pasirinktinai. Tai teismas atliko Nutarties 28 punkte pakartodamas Nuosprendyje nurodytus kaltinamojo E. A. G. parodymus, 29 ir 30 punktuose dar kartą perrašydamas byloje nustatytus faktus, pakartodamas iš sutarties su TLK kildinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigas ir odontologijos paslaugas gavusių pacientų teises. Tačiau E. A. G. kaltinime dėl kvalifikuoto sukčiavimo nustatytas apgaulės, kuri grindžiama faktais dėl neteisingų duomenų panaudojimo TLK teiktose ataskaitose bei Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis 2014 m. kovo 7 d. sutarties Nr. 32-390-3/14 atskirų sąlygų nesilaikymo, turinys šiuo atveju tinkamai nenagrinėtas. Nėra aiškių argumentų, kodėl tokio pobūdžio apgaulė pripažinta esmine, kada susiformavo kaltininko tyčia UAB „O.“ naudai įgyti didelės – 24 873,32 Eur vertės svetimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priklausantį turtą. Be to, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) taikymas asmens priežiūros įstaigos vadovui, organizavusiam sveikatos priežiūros paslaugų teikimą taip, kad suteiktų paslaugų apmokėtojui (TLK) buvo teikiama neteisinga informacija apie įmonės realiai suteiktų paslaugų atlikimo aplinkybes ir kokybę, turi būti pagrįstas išvada, kad tokie sveikatos priežiūros įstaigos direktoriaus veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas, buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas sutartines teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis.

9215.

93Minėta, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatytos apeliacinės instancijos teismo išvados turėtų būti aiškios ir suprantamos, o jei byla nagrinėjama tik pagal nuteistojo ar jo gynėjo skundą dar ir nebloginančios apelianto teisinės padėties, tačiau, pavyzdžiui, kokį apeliacinio skundo argumentą teismas norėjo paneigti savo Nutarties 39 punkte ar kokias pirmosios instancijos teismo išvadas norėjo patvirtinti, taip ir lieka neaišku.

9416.

95Dėl šioje nutartyje konstatuotų aplinkybių galima daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjo pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl esminės apeliacinio skundo dalies neišdėstė tokių išvadų, kokias nustato BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse esančios teisės normos. Pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

9617.

97Kasaciniame skunde esantys argumentai dėl E. A. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį detaliau nesvarstomi, nes nuomonės dėl jų išreiškimas galimas tik tinkamai atlikus patikrinimą dėl pirmiau minėto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, šią bylą pagal paduotą skundą pakartotinai išnagrinėjus apeliacine tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.

9818.

99Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į šioje nutartyje nustatytus esminius BPK pažeidimus ir iš naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl viso Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

101Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžiu (toliau – ir... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo... 6. Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 7. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį... 8. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 9. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies – kaltinimo E. A. G. pagal BK 202... 10. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo E. A. G. gynėjo... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Bylos esmė... 13. 1.... 14. Po apeliacinės instancijos teismo pakeitimo byloje nustatyta, kad E. A. G.... 15. 2.... 16. Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad... 17. 3.... 18. Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad... 19. 4.... 20. Nuosprendžiu E. A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad,... 21. 4.1.... 22. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.... 23. 4.2.... 24. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.... 25. 4.3.... 26. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio „Apskaitos... 27. 4.4.... 28. tokiu būdu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d.... 29. II.... 30. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 5.... 32. Kasaciniu skundu nuteistojo E. A. G. gynėjas prašo Nuosprendį ir Nutartį... 33. 5.1.... 34. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo... 35. 5.2.... 36. E. A. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, jam... 37. 5.3.... 38. Be to, nenurodydamas konkrečios E. A. G. sumokėtų pinigų dalies, pirmosios... 39. 5.4.... 40. E. A. G. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas pagal BK 300 straipsnį. Byloje... 41. 5.5.... 42. Niekuo nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dokumento... 43. 5.6.... 44. Nuosprendyje ir nutartyje pabrėžiama, kad įrašus apie gydymo eigą... 45. 5.7.... 46. E. A. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinio... 47. 5.8.... 48. E. A. G. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Byloje... 49. 5.9.... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo pareigą organizuoti buhalterinės... 51. 6.... 52. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 53. 6.1.... 54. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją... 55. 6.2.... 56. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad UAB „O.“... 57. 6.3.... 58. E. A. G. inkriminuotą BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą... 59. 6.4.... 60. Be paties nuteistojo parodymų, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad... 61. 6.5.... 62. Be to, E. A. G. veiksmai darant įrašus pacientų sveikatos istorijose apie... 63. 6.6.... 64. Bylos duomenimis nustatyta, kad už neteisėtai suteiktas odontologo paslaugas... 65. 6.7.... 66. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad E. A. G. veikoje nebuvo... 67. 6.8.... 68. Vien tai, kad UAB „O.“ buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė,... 69. 6.9.... 70. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs bylos duomenis,... 71. 6.10.... 72. Baudžiamasis įstatymas E. A. G. pritaikytas tinkamai – jo veikoje nustatyti... 73. III.... 74. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 75. 7.... 76. Nuteistojo E. A. G. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinis skundas... 77. Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos... 78. 8.... 79. Pagal teismų praktiką siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir... 80. 9.... 81. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 82. 10.... 83. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, ginčydamas E. A.... 84. 11.... 85. Kasacine tvarka skundžiamos Nutarties 6–8 punktuose esantis aprašymas,... 86. 12.... 87. Atsakydamas į apelianto prašymą dėl šios bylos dalies E. A. G. veiksmus... 88. 13.... 89. Kitoje apeliacinio skundo dalyje E. A. G. gynėjas nurodė konkrečius... 90. 14.... 91. Į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat atsakė... 92. 15.... 93. Minėta, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatytos apeliacinės instancijos... 94. 16.... 95. Dėl šioje nutartyje konstatuotų aplinkybių galima daryti išvadą, kad... 96. 17.... 97. Kasaciniame skunde esantys argumentai dėl E. A. G. nuteisimo pagal BK 300... 98. 18.... 99. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 101. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...