Byla 2-678-235/2017
Dėl statybos leidimo panaikinimo, trečiasis asmuo LR Valstybinė kultūros paveldo komisija, ir atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

3dalyvaujant ieškovų atstovėms Redai Bradišauskienei ir Jolantai Digrienei,

4atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Čiuladaitei,

5atsakovo Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atstovui Arūnui Umbrasui,

6trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovui Rimantui Bitinui,

7trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Indrei Mažonei,

8žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs byloje pagal ieškovų Užupio bendruomenės ir Paplaujos bendruomenės ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir UAB „HQ Development“ dėl statybos leidimo panaikinimo, trečiasis asmuo LR Valstybinė kultūros paveldo komisija, ir atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinį,

Nustatė

9ieškovai prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, jeigu būtų nustatyta, jog jis buvo praleistas, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-08 išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) ir įpareigoti statytoją UAB „HQ Development“ per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį ar jo dalį; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, pripažinti neteisėtu Kultūros paveldo departamento neveikimą – Kultūros paveldo departamento neveikimu 2015-08-31 IS „Infostatyba“ atliktą suderinimą techninio projekto, pagal kurį 2015-10-08 išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), ieškovų naudai iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Nurodė, kad 2015 m. pavasarį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo statybos ( - ) neteisėtumą. Tuo laikotarpiu statytojas buvo inicijavęs Sklypo detaliojo plano keitimo procedūrą, tikslu sudaryti sąlygas vėliau įteisinti jau atliktą statybą. Netrukus po statybos neteisėtumo konstatavimo, iš esmės visos Lietuvos paveldosauginės institucijos, taip pat nevyriausybinė ekspertinė organizacija ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (toliau – ICOMOS LNK) ir valstybinė ekspertinė organizacija VKPK, griežtai pasisakė dėl būtinybės kaip įmanoma greičiau pašalinti šios neteisėtos statybos padarinius, neleisti įteisinti šios statybos.

11Nepaisant to, kas nurodyta aukščiau, iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad VMSA 2015 m. rudenį, likus kelioms dienoms iki neteisėtos statybos padarinių pašalinimo termino suėjimo, įteisino neteisėtą statybą 1) išduodama naują statybos leidimą pagal te1chninį projektą, pritaikytą jau faktiškai atliktai ir nelegalia pripažintai statybai. IS „Infostatyba” skelbiami duomenys apie adresu ( - ) išduotus leidimus.

12Šiuo ieškiniu ieškovai kreipiasi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu VMSA 2015-10-08 išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) daugiabučio gyvenamojo pastato statybai Sklype ir įpareigoti statytoją UAB „HQ Development“ per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį ar jo dalį; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) pripažinti neteisėtu KPD neveikimą, t. y. 2015-08-31 neveikimu atliktą techninio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), suderinimą.

13Ieškovai savo reikalavimus grindžia Detaliojo plano privalomųjų reglamentų pažeidimais, nes Sklype statomo pastato aukštingumas (aukštų skaičius) yra cokolinis aukštas + 4 aukštai, vietoje Detaliajame plane numatytų 2 aukštų su mansarda; pažeistas reikalavimas projektuoti šlaitinį stogą su maksimaliu karnizo aukščiu 8,5 m nuo žemės paviršiaus; pažeistas reikalavimas projektuoti pastatą, kurio aukštis – iki 12 m nuo žemės paviršiaus; galimai pažeistas intensyvumas – 1,2; kt. (121 psl. ir 413 psl. „projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių stovėjimo saugykla po pastatu“).

14Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento“ bei Paveldo tvarkybos reglamento Nr. 3.0601 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų rengimo taisyklės“ reikalavimai. Vykdant statybą Sklype neatsižvelgta į šių teisės aktų paveldosaugos reikalavimus.

15Detaliajame plane nebuvo numatytas žemės sklypo reljefo keitimas, derinimo su visuomene metu, teikiant paaiškinimus visuomenės nariams, buvo akcentuojamas nusistovėjęs žemės paviršius, reljefas. 2014-2015 m. pagal arch. H. Štaudės sumanymą keičiant reljefą Sklype, t.y. giliomis iškasomis nukasus dalį šlaito (iškasa ribojasi su Bernardinų kapinių fizinio poveikio apsaugos zona), tam nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, nebuvo gautas KPD pritarimas tokiam sklypo reljefo keitimui, nors tai privaloma pagal NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p.

16Bendrajame plane nustatyta, kad Senamiesčio ir kitų kultūrinių urbanistinių draustinių apsaugos (buferinėje) zonoje saugomi tarpusavio vizualiniai ryšiai tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingi panoraminiai vaizdai ir siluetai, ribojamas naujų statinių aukštis ir užstatymas

17Nesilaikoma Bendrojo plano reglamentų reikalavimų. Jame nustatyta, kad „Senamiesčio ir kitų siūlomų urbanistinių draustinių teritorijoje, jų apsaugos (buferinės) zonos teritorijoje, kitose saugomose teritorijose, LR kultūros paveldo objektų sąraše nurodytų objektų ir jų apsaugos zonų teritorijose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Saugomi statinių kompleksai ir vietovės tvarkomi pagal jų specialiuosius planus“.

18Statomas pastatas ( - ) žaloja artimiausios Senamiesčio aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingąją savybę – užstoja ir pakeičia Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso vaizdą, istorinę erdvinę panoramos struktūrą, jos estetinę vertę, siluetą; pažeidžia tradicinį sodybinį šios Vilnelės slėnio dalies užstatymą; žaloja saugomą Vilnelės šlaitą.

19Sklype statomas didelio tūrio pastatas pažeidžia, žaloja bei keičia Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos vietoje esantį Vilniaus senamiesčio ir jo paribių kultūrinį kraštovaizdį su valstybinės reikšmės Bernardinų kapinių vertingą Vilnelės upės šlaitų reljefą, Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus, keičia Vilnelės slėnio dalyje iš dalies išlikusią ir/ar buvusią tradicinę sodybinę 1-2 a. užstatymo struktūrą.

20Sklype statant pastatą pagal ginčijamą statybos leidimą pažeidžiami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. Dabartinio aukščio ir tūrio pastatas Sklype akivaizdžiai trukdo apžvelgti nacionalinės reikšmės Bernardinų kapinių kompleksą, pažeidžia ir Vilniaus senamiesčio apsaugos (buferinėje) zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, jau dabar itin žaloja vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus.

21Pastatas ( - ) jau šiuo metu labai kenkia nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui bei optimaliai jų (ypač Bernardinų kapinių) apžvalgai.

22Sklype statomas daugiabutis užstoja Bernardinų kapinių vaizdą nuo ( - ) ir Drujos g. Daugiabutis matomas ir iš pačių Bernardinų kapinių – iš esmės keičiasi kraštovaizdis, užfiksuotas Kultūros vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) pateiktose nuotraukose.

23Vadovaujantis Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų koncepcija šios apsaugos zonos dalies kodas 33, tai Vilniaus senamiesčio gretimybė. Čia yra galimas urbanistinės struktūros vystymasis, 2) tačiau turi būti išsaugotas gamtos ir užstatymo silueto santykis, rekomenduojamas užstatymo tipas – sodybinis, aukštingumas – iki 16 m, įvertinant aplinkinio užstatymo morfotipą, cit:

24Akivaizdu, kad statinys ( - ) ir jau įvykdytai statybai pritaikytas techninis projektas neatitinka nei vieno iš Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų koncepcijos reikalavimų ir rekomendacijų: grubiai pažeidžiamas gamtos ir užstatymo silueto santykis; priimant sprendimą dėl konkretaus statinio aukščio ir (ypač) tūrio nėra įvertintas aplinkinis sodybinio morfotipo mažaaukštis užstatymas (sklypo rytinėje ir vakarinėje pusėse suformuoti kiti gyvenamojo naudojimo būdo sklypai, kuriuose pastatyti vienbučiai gyvenamieji namai); statomas daugiabutis nėra sodybinio morfotipo (vienbutis-dvibutis).

25Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, norint statyti statinį Sklype turi būti gautas KPD (vieno iš atsakovų) sutikimas.

262015-11-12 Užupio bendruomenės atstovės apsilankymo VMSA metu nagrinėjant susijusius IS „Infostatyba” duomenis (kurie nėra prieinami viešai) ir paprašius pateikti KPD suderinimus patvirtinančius dokumentus paaiškėjo, kad VMSA atsakingi darbuotojai, iki išduodant ginčijamą statybos leidimą tikrindami, ar yra gauti visi techninio projekto ir susijusių dokumentų suderinimai, klaidingai rėmėsi turima informacija apie 2014-09-04 atliktą KPD tarnautojų suderinimą reg. Nr. 259-PP, nes, dėl jiems nežinomų priežasčių, neturėjo informacijos apie tai, kad šis pritarimas yra atšauktas KPD 2015-04-13 raštu, taigi atšauktas pritarimas projektiniams pasiūlymams ir juo grindžiami specialieji paveldosaugos reikalavimai yra netekę galios.

272015-12-10 VMSA rašte nurodoma, kad KPD visgi atliko techninio projekto suderinimą – tai buvo „automatinis“ atsakingų KPD darbuotojų pritarimas projektui 2015-08-31, kurį nulėmė programinė įranga, atsakingiems KPD Vilniaus sk. tarnautojams per nustatytą terminą neatlikus susijusių dokumentų, techninio projekto patikrinimo.

28Minėta, kad statytojas (jo atstovas/architektas) į IS „Infostatyba“ kartu su techninį projektą sudarančia dokumentacija pateikė ir KPD 2014-09-04 suderintus projektinius pasiūlymus bei 2014-09-11 specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. GV-454. Manytina, kad tai darydamas statytojas veikė nesąžiningai, siekė suklaidinti VMSA darbuotojus tikėdamasis, kad jie susidarys įspūdį, kad minėti dokumentai yra galiojantys). Minėtų dokumentų panaikinimą patvirtinantys dokumentai nebuvo įkelti į IS „Infostatyba“, nors ir buvo VMSA žinioje, todėl neatmestina, kad VMSA darbuotojai iš tiesų galėjo būti suklaidinti dėl KPD suderinimo, prie ko reikšmingai prisidėjo ir 2015-08-31 neveikimu atliktas automatinis KPD suderinimas.

29Išduodant statybos leidimą nesilaikyta Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse 107 paragrafe nustatytų reikalavimų. Minėtoms Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos permainoms šios miesto dalies kultūros paveldo erdvinėje ir panoraminėje struktūrose bei siluetuose, ( - ) sklype bei jo aplinkoje, nėra pritaręs Pasaulio paveldo komitetas. Apie tokias zonos permainas, mūsų turimomis žiniomis, Lietuva nėra informavusi Pasaulio paveldo komiteto, nors šios Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 107 paragrafe yra nustatyta: paprastai apsauginė zona nėra siūlomos vertybės dalis, tačiau bet kokioms apsauginės zonos permainoms po vertybės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą turi pritarti Pasaulio paveldo komitetas.

30Ieškovai tuo atveju, jei, teismo vertinimu, kreipimosi į teismą terminas visgi laikytinas praleistu, prašome teismo atnaujinti šį terminą atsižvelgiant į tai, kad tokia situacija susiklostė dėl svarbių priežasčių, nes iki 2015-11-12 buvo neaiškus Detaliojo plano statusas, o iki 2015-12-10 VMSA rašto gavimo pačios VMSA darbuotojų pateiktos informacijos pagrindu buvo visiškai neaiškus ginčijamo statybos leidimo statusas ir pasitikint VMSA viešai (spaudos pranešimuose, žiniasklaidoje) paskelbta informacija. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad VMSA direktorė 2015-11-10 23:59 el. laiške Užupio bendruomenės atstovei patarė iki kreipiantis į teismą sulaukti visų susijusių institucijų atsakymų į pateiktus paklausimus, į teismą kreipėsi sulaukę VMSA oficialaus rašto, kuriame buvo nurodyta, kad ginčijamas statybos leidimas visgi galioja, tačiau nesulaukę KPD rašto į paklausimą dėl KPD atliktų/neatliktų suderinimų, nors pati VMSA direktorė buvo patarusi jo laukti (KPD 2015-12-31 atsakymas Nr. (11.13.)2-3056 gautas tik 2016-02-04 ir prijungtas į šios bylos medžiagą vėliau, kartu su 2016-03-03 atskiruoju skundu. Dėl nurodytų priežasčių negali būti laikoma, kad kreipimosi į teismą terminas buvo praleistas.

31Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, gina ne tik Užupio ir Paplaujos bendruomenių interesus į darniai vystomą aplinką, bet ir viešąjį interesą, siekdama išsaugoti valstybės saugomos teritorijos kraštovaizdį. Vietos bendruomenių svarba tinkamai rūpinantis kultūros paveldu akcentuojama ir tarptautinės bendruomenės, tai įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose, šiuolaikinės paveldosaugos doktrinoje. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu remiantis jų įstatais įstatuose (b. l.79-93).

32Trečiasis asmuo Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad Komisijos 2015-06-19, 2015-09-16 ir 2015-10-16 posėdžiuose buvo svarstomi pokyčiai Vilniaus istoriniame centre (Senamiestyje) ir jo aplinkoje bei buvo priimtas 2015-10-16 sprendimas Nr. S-8(6.2.-198).

33Komisijos sprendime Nr. S-8(6.2.-198) konstatuota, jog pastaruoju metu vėl pastebimi intensyvūs istoriškai susiformavusios Senamiesčio branduolio ir istorinių priemiesčių urbanistinės struktūros bei vertingų gamtinių elementų keitimo ir žalojimo procesai. Ypač daug medžiagos surinkta apie savitų Užupio erdvinių struktūrų pakeitimus ar agresyvios plėtros planavimą. Keičiama ir į jų kultūros paveldo audinį įsiterpianti išskirtinė, žaliomis kalvomis, išraiškingu reljefu ir vertingu kraštovaizdžiu stebinanti gamtinė aplinka, nukasami šlaitai. Apie tai liudija gausūs miesto bendruomenių, pavienių gyventojų kreipimaisi dėl senamiesčio ir jo aplinkos keitimo, užstatymo tankumo, intensyvumo bei aukštingumo didinimo, galimai neteisėtų statybų, netinkamo pastatų atstatymo, kalvų šlaitų nukasimo, kitokio reljefo keitimo, miesto želdynų ir želdinių plotų mažinimo ir kt. Dažnai nepaisoma visuomenės nuomonės ir pažeidžiamos jos teisės bei kokybiškos gyvenamosios aplinkos puoselėjimo interesai. (...) Prisidengiant „atkūrimo“ sąvoka, nepaisant visuomenės nuomonės, nenustačius buvusių pastatų vertės statomi pastatai Malūnų g. 6 ir kt. (...) Ypač kenksmingas reiškinys yra savito Vilniaus reljefo naikinimas, jo pakeitimas dėl įrengiamų požeminių garažų, pastatų cokolinių aukštų gilinimo (Zarasų g. 15, Polocko g. 17, Polocko g. 7a, Polocko g. 40, M. K. Paco g. 9 ir 11, Bokšto g. 6, Krivių g. 1, Mindaugo g. 14, Baltojo skersgatvio 8). Pradedant statybas yra masiškai iškertami senieji medžiai bei krūmai (Zarasų g. 15, M. K. Paco g. 9, M. K. Paco g. 11, Polocko g. 7a). Nesilaikoma ir įstatymu numatytos bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente (toliau – Reglamentas) nurodytos tvarkos. Jau tapo įprasta statybų metu nesilaikyti patvirtinto plano, jį keisti, koreguoti atgaline data (Zarasų g. 15). Išduodant leidimus ar tvirtinant planus vartojamas terminas „rekonstrukcija”.

34Komisija nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso vykdant statybas Vilniaus istoriniame centre (Senamiestyje), įrašytame į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jo aplinkoje (Komisijos 2015-11-18 raštas Nr. V11-184(1.13)). Vilniaus apygardos prokuratūra 2015-11-27 raštu Nr. 2.S-(206)-65960 pranešė, kad Komisijos kreipimąsi persiunčia nagrinėti pagal kompetenciją Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Komisija, nesutikdama su tokiu Vilniaus apygardos prokuroro sprendimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Generalinė prokuratūra 2015-12-08 raštu Nr. 17.2-14262 pranešė, jog mūsų prašymas netenkintinas – Vilniaus apygardos prokuroras pagrįstai persiuntė minėtoms institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją Komisijos 2015-11-18 raštą Nr. V11-184(1.13) su priedais. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015-12-29 raštu Nr. (9.41)2-3017, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-12-21 raštu Nr. (7.9)-2D-20035 informavo, jog Komisijos kreipimosi nagrinėjimo terminas yra pratęsiamas.

35Komisija sutinka su pareikštu ieškiniu bei teikia pastabas, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos prokuratūrai teikto kreipimosi išvadas, kurioms pritarė Komisijos nariai:

36( - ) sklype daugiabutis gyvenamasis namas statomas Vilniaus senamiesčio (16073) apsaugos zonoje, Bendrajame plane siūlomoje Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos griežto reglamentavimo teritorijoje (440 ha); Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso (u.k. 10660) apsaugos nuo fizinio poveikio bei vizualinės apsaugos pozoniuose.

37Projektą vysto UAB „HQ Development“ (architektas H. Štaudė). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-04 duomenimis ( - ) žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0042:149) – 0,1177 ha; naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas; būklė – nebaigtas statyti; aukštų skaičius – 4. Sklypo bei pastato nuosavybės teisė priklauso UAB „HQ Development“. Pastato įregistravimo pagrindas – dvi pažymos (2014-03-28 ir 2015-01-15) apie statinio statybą be esminių nukrypimų (išrašo 4 punktas). Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – dėl 4) nacionalinės reikšmės valstybės saugomų Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso (u.k. 10660) apsaugos zonos (pozonių) reikalavimų ir dėl Vilniaus senamiesčio (16073) apsaugos zonos reikalavimų neįregistruoti (išrašo 9 punktas).

382012-12-07 išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), ( - ) (Infostatyboje pažymėtas kaip šiuo metu negaliojantis); 2014-04-08 išduotas statybos leidimas Nr. ( - ) (galiojantis); 2015-10-08 išduotas statybos leidimas Nr.. ( - ) 2015-11-13 duomeninis leidimo statusas buvo neaiškus, kadangi nebuvo pasirašytas atsakingo asmens.

39Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-21 įsakymu Nr. 30-3445 inicijuotas galiojančio 2012 m. žemės sklypo ( - ) keitimas ir patvirtinta planavimo darbų programa. Tikslas – padidinti leidžiamą pastato aukštį. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys dalyvavo šiame detaliojo plano procese bei keitimą suderino, bet po to derinimą panaikino (Kultūros paveldo departamento 2015-05-20 raštas Nr. (11.13.)2-1275 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano“ ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisijos 2015-02-(25-26) protokolas Nr. 1-8-6.)

40Didelio tūrio pastatas ( - ) statomas neatlikus poveikio aplinkai vertinimo (ne tik kultūros paveldo bei kraštovaizdžio, bet ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, t. y., sanitariniu požiūriu). Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) yra ypatingos reikšmės ir svarbos objektas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turėtų visais atvejais kai yra vykdomos statybos Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) teritorijoje, pareikalauti, jog būtų atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Tokią galimybę numato LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas, kuriame numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai (tame tarpe ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei visuomenė) turi teisę pareikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į minėto įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus, t.y. būtų įvertintas galimas poveikis vietovės kultūriniam kraštovaizdžiui, vietovei (teritorijai), vertingai istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu požiūriu (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnis, 6 straipsnis ir 7 straipsnis bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos 23 straipsnio 2 dalis).

41Nesilaikoma Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse 107 paragrafe nustatytų reikalavimų. Statomas 6 aukštų pastatas ( - ) pažeidžia, žaloja bei keičia šioje apsaugos zonos vietoje esantį Vilniaus senamiesčio ir jo paribių kultūrinį kraštovaizdį su valstybinės reikšmės Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, kraštovaizdžio kompleksu (u.k.10660), vertingą Vilnelės upės šlaitų reljefą (u.k.10660 vertingosios savybės), Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus, keičia Vilnelės slėnio dalyje iš dalies išlikusią ir/ar buvusią tradicinę sodybinę 1-2 a. užstatymo struktūrą. Bendrajame plane nustatyta, kad Senamiesčio ir kitų kultūrinių urbanistinių draustinių apsaugos (buferinėje) zonoje saugomi tarpusavio vizualiniai ryšiai tarp atskirų saugomų teritorijų, vertingi panoraminiai vaizdai ir siluetai, ribojamas naujų statinių aukštis ir užstatymas (4.4.2 skirsnio 2 pastraipa).

42Minėtoms Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos permainoms šios miesto dalies kultūros paveldo erdvinėje ir panoraminėje struktūrose bei siluetuose, ( - ) sklype bei jo aplinkoje, nėra pritaręs Pasaulio paveldo komitetas. Apie tokias zonos permainas Lietuva turi informuoti Pasaulio paveldo komitetą, nes Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 107 paragrafe yra nustatyta, jog paprastai apsauginė zona nėra siūlomos vertybės dalis, tačiau bet kokioms apsauginės zonos permainoms po vertybės įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą turi pritarti Pasaulio paveldo komitetas.

43Vykdant ( - ) daugiaaukščio namo statybą neatsižvelgta į „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento“ (Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos (šiuo metu – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) direktoriaus 2005-04-19 įsakymas Nr. Į-167) reikalavimus. Iki šiol neparengtas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos specialusis paveldotvarkos planas.

44Nesilaikoma Bendrojo plano reglamentų reikalavimų (Bendras brėžinys, 3 reglamentas). Jame nustatyta, kad Senamiesčio ir kitų siūlomų urbanistinių draustinių teritorijoje, jų apsaugos (buferinės) zonos teritorijoje, kitose saugomose teritorijose, LR kultūros paveldo objektų sąraše nurodytų objektų ir jų apsaugos zonų teritorijose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Saugomi statinių kompleksai ir vietovės tvarkomi pagal jų specialiuosius planus.

45( - ) statomas 6 aukštų pastatas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šioje NKPAĮ 19 straipsnio dalyje numatyta, kad 2. Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: (...) 2) teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Ne tik 6 aukštų, bet ir daug mažesnis pastatas trukdytų apžvelgti nacionalinės reikšmės Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, kompleksą, pažeis ir Vilniaus senamiesčio apsaugos (buferinėje) zonoje saugomus tarpusavio vizualinius ryšius tarp atskirų saugomų teritorijų, jau dabar itin žaloja vertingus panoraminius vaizdus ir siluetus.

46Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343, XIX skyrius „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“) 88 punkte nustatyta, kad vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. Pastatas ( - ) jau šiuo metu labai kenkia nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui bei optimaliai jų (ypač Bernardinų kapinių) apžvalgai.

47Kultūros vertybių registro duomenų 4 punkte nurodyta Vilniaus senamiesčio vertingoji savybė, yra artimiausios kultūros paveldo teritoriją ar vietovę supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingosios savybės – (...) Rytuose – su Bernardinų kapinėmis 10660, IV58.

48Statomas 6 aukštų pastatas ( - ) žaloja artimiausios Senamiesčio aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio vertingąją savybę – užstoja ir pakeičia Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso vaizdą, istorinę erdvinę panoramos struktūrą, jos estetinę vertę, siluetą; pažeidžia tradicinį sodybinį šios Vilnelės slėnio dalies užstatymą; žaloja saugomą Vilnelės šlaitą.

49Daugiabutis gyvenamas namas buvo statomas pažeidžiant šiuo metu galiojantį, 2012 m. UAB „Archikadas“ (Projekto vadovas – A. Žalys, architektas – E. Romanovski) parengtą ir Vilniaus miesto tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr. I-440 patvirtintą žemės sklypo ( - ) detalųjį planą. Detaliajame plane nustatytas statinio aukštų skaičius – 2 aukštai su mansarda, statinio aukštis – 12 m, užstatymo intensyvumas – 1,2. Nurodyti 5 saugomi ir 2 kertami medžiai. Kelia abejonių suplanuota požeminė 18 vietų automobilių saugykla (neišvengiamas šlaito ar jo pagrindo nukasimas). Pastato ( - ) 2014 m. statybos projekto brėžiniuose pateikti sumažinti, t.y. nerealus ir neteisingas pastato aukščiai (fasadų ir pjūvių brėžiniai). Pažeisti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti pastatų aukščio nustatymo reikalavimai. Taip siekta dirbtinai „sumažinti“ pastato aukštį. „0“ altitudė „pakabinta“ virš aplink pastatus esančio žemės sklypo.

50Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento“ bei Paveldo tvarkybos reglamento Nr. 3.0601 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų rengimo taisyklės“ reikalavimai. Vykdant ( - ) daugiaaukščio namo statybą neatsižvelgta į šių teisės aktų paveldosaugos reikalavimus (t.7.b.l.156-162).

51Trečiasis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovo reikalavimus nurodė kad ieškovai gina ne tik Užupio ir Paplaujos bendruomenių interesus į darniai vystomą aplinką, bet ir viešąjį interesą, siekdamos apsaugoti valstybės saugomos teritorijos kraštovaizdį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 54 straipsnyje yra nustatyta: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs tai, kad aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatūs interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Pažymėtina, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnį, yra konstatavęs, kad šioje normoje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Konstitucijoje nėra nuostatų, kurios leistų teigti, kad žemė galėtų būti naudojama gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei-komercinei statybai be jokių techninių, statinių saugumo ir racionalaus jų išdėstymo reikalavimų, neplanuojant teritorijų urbanizavimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Šios konstitucinės doktrinos kontekste konstatuotina, kad pirmiau nurodytoje Konstitucijos normoje ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.

521998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 straipsnis). Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu 7) 6) 60 6 (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

53Orhuso konvencijos suinteresuotajai visuomenei suteiktos teisės Lietuvoje įgyvendinamos taikant viešosios teisės instrumentus, taip pat naudojantis Konstitucijos garantuojama teise į teismą. Dėl to asmenims kreipusis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių į sveiką ir švarią aplinką gynimo, šių teisių apsauga teismo turi būti užtikrinama taikant ne tik civilinius (privatinės teisės) gynybos būdus, bet ir viešosios teisės normas, nustatančias teisę į sveiką aplinką, tokios teisės įgyvendinimą ar pažeidimo padarinių pašalinimo tvarką. Pažymėtina, kad asmens teisė į sveiką aplinką yra būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių sąlyga (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas), todėl, nustačius šią teisę pažeidžiančius veiksmus (neveikimą), ji teismo turi būti ginama. Pažymėtina, kad Orhuso konvencija, kuria remiasi ieškovai, suteikia teisę suinteresuotos visuomenės nariams kreiptis į nacionalinį teismą dėl joje nurodytais aplinkos apsaugos klausimais priimtų sprendimų, kuriais yra pažeidžiama asmenų teisė gyventi sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje; ši teisė įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis (Orhuso konvencijos 2 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo nurodyta, teisė į saugią ir švarią aplinką yra konstitucinė teisė, garantuojama visiems asmenims, ji suteikiama nereikalaujant atitikties specialiems reikalavimams (pvz., turėti nuosavybės teises, priklausyti aplinkosaugos teises ginančiam subjektui ar atitikti panašias sąlygas), todėl pažeidimo atveju teismo turi būti ginama.

54Pažymėtina, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos srityje Orhuso konvencija suteikia ne kiekvienam, o tik suinteresuotam subjektui. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Šių nuostatų kontekste darytina išvada, kad asociacijos, kurios yra įsteigtos teisės aktų nustatyta tvarka ir veikia aplinkosaugos srityje, laikomos suinteresuotomis, t. y. iš esmės tokioms organizacijoms pripažįstama teisė ginti viešąjį interesą šioje srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

55Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijos ginamas viešasis interesas, apimantis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą, racionalų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimą, gintinas nagrinėjamu atveju, o ieškovai turi pagrįstą teisę kreiptis į teismą dėl minėto viešojo intereso gynimo.

56Dėl statybos leidimo panaikinimo

57Ieškovai patikslintame ieškinyje ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, nurodydami, kad jis pažeidžia galiojantį ginčo žemės sklypui patvirtintą detalųjį planą, Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą, saugomas Vilniaus senamiesčio bei neatsiejamos senamiesčio dalies ir kartu savarankiško kompleksinio paveldo objekto – 7) Bernardinų kapinių vertingąsias savybes, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo atitinkamas nuostatas ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad Inspekcija nagrinėjamoje byloje pateikė savarankiškus reikalavimus, kurie iš esmės atitinka patikslinto ieškinio dalyką, tačiau teisė reikšti reikalavimus yra kildinama iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8, 10 straipsnių, kuriuose nurodyta, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Šiuo atveju Inspekcijai nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į teismą Priežiūros įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, su patikslinto ieškinio reikalavimais, kurie atitinka Inspekcijos keliamus, iš esmės sutinkame.

58Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu KPD neveikimą

59Ieškovai patikslintu ieškiniu patikslino reikalavimus atsakovo KPD atžvilgiu ir teismo prašo pripažinti neteisėtu KPD neveikimą – KPD neveikimu 2015-08-31 IS „Infostatyba“ atliktą suderinimą techninio projekto, pagal kurį išduotas ginčo statybos leidimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, statinio projektas rengiamas vadovaujantis KPD išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniu, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. Ginčo statybos leidimas išduotas statybai žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), kuris patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – Vilniaus senamiestis – apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju KPD išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai yra privalomi. Civilinės bylos duomenimis, KPD Vilniaus skyrius išdavė 2014-09-11 specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-454, kurie KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti. Apie priimtą sprendimą Inspekcija, atsakovas VMSA ir atsakovas UAB „HQ Development“ buvo informuoti KPD Vilniaus skyriaus 2015-07-23 raštu Nr. (1.29.-V)2V-831. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-12-18 įsakymu Nr. ĮV-975, 27 punktu, statinio projektavimo darbai ir statybos leidimo išdavimo procedūros neturėjo būti vykdomos, kol nebus išduoti nauji specialieji paveldosaugos reikalavimai. Tačiau, IS „Infostatyba“ duomenimis, 2015-07-16 patikrinus su pirminiu prašymu išduoti statybos leidimą pateiktą projektą, KPD projektui nepritarė ir nurodė šias pastabas: „1) projekte numatytas aukštų (cokolinis + 4 aukštai) skaičius neatitinka detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr. 1-440 (toliau – DP), numatyto – 2 aukštai su mansarda; 2) viršijamas DP leidžiamas aukštis iki karnizo, kuris turi būti 8.50 m“. Atkreiptinas dėmesys, kad projektą tikrinęs KPD pastabose nenurodė, kad nagrinėjamu atveju specialieji paveldosaugos reikalavimai yra negaliojantys ir statytojui būtina gauti naujus. Galiausiai, statytojui pateikus pakartotinį prašymą ir KPD gavus paraišką tikrinti projektą, projektui buvo pritarta automatiškai, kadangi projektas nebuvo patikrintas laiku.

60Vadovaujantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 20, 23 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka arba kita Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (aktuali redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) (toliau – reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“), detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Minėto reglamento 11 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo 8ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nurodyto projekto patikrinimo termino (įskaitant termino pratęsimą) pabaigos IS „Infostatyba” paskelbia savo pritarimą ar nepritarimą projektui. Šio reglamento 13 punktas nustato, kad per nustatytą projekto patikrinimo terminą (įskaitant termino pratęsimą) subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria. Nagrinėjamu atveju, KPD 2015-08-31 laiku nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui) sistema automatiškai sugeneravo automatinį pritarimą projektui. Pažymėtina, kad reglamento 13 punkte taip pat nurodyta, kad jei statybą leidžiantis dokumentas dar neišduotas, subjektas, norėdamas pakeisti savo sprendimą pritarti ar nepritarti projektui, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto patikrinimo termino pabaigos (įskaitant termino pratęsimą) turi teisę raštu ar el. paštu kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu pakartotinai pateikti patikrinti projektą, pridėdamas motyvus, dėl kurių norima sprendimą pritarti ar nepritarti projektui pakeisti. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs sprendimo pakeitimo motyvus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nusprendžia, ar šie motyvai pagrįsti. Esant pagrįstiems sprendimo pakeitimo motyvams, prašymas patikrinti projektą teikiamas pakartotinai. Jei prašymas patikrinti projektą pateiktas ne pagal subjekto kompetenciją, subjektas turi teisę prašymą atmesti, apie tai paskelbdamas IS „Infostatyba“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl KPD nustatytu terminu neatlikto teisės aktuose privalomo projekto patikrinimo, dėl ko automatiškai buvo pritarta pateiktam projektui, ir dėl to buvo išduotas ginčo statybos leidimas. Kaip jau buvo minėta, 2014-09-11 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti, naujų reikalavimų minėta institucija nėra išdavusi, todėl pagrįstai teigtina, kad nebuvo pagrindo pritarti pateiktam projektui.

61Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškiniu teismo prašo (1) panaikinti Inspekcijos 2016-02-10 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)PS1-2; (2) iš atsakovo pagal priešieškinį Inspekcijos UAB „HQ Development“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Inspekcija atliko VMSA išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151008-01239 (toliau – SLD Versija 1), taisant techninę klaidą – 2015-10-10 SLD Versijos Nr. 2 (toliau – SLD Versija 2), taisant techninę klaidą – 2016-01-12 SLD Versijos Nr. 3 (toliau – SLD Versija 3), teisėtumo patikrinimą. 2016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (23.5)PS1-2 (toliau – patikrinimo aktas), kuriame nurodyti patikrinimo duomenys ir nustatyti pažeidimai, o patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD Versija 1, SLD Versija 2, SLD Versija 3) išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

63Pažymėtina, kad patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų, jis tiesiogiai nesukūrė atsakovui UAB „HQ Development“ ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės. Patikrinimo aktas, kuriame buvo konstatuota statybą leidžiančių dokumentų pažeidimai, nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas administraciniu sprendimu. Pažymėtina, kad administracinių sprendimų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS -502-550/2013). Taip pat pastebėtina, kad teismas, nagrinėdamas priešieškinį dėl teisinių pasekmių negalinčio sukelti akto, negalėtų apginti asmens teisių, nes priešieškinio tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

64Atsižvelgiant į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – tai konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Dėl paminėto reglamentavimo ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Įvertinus ginčijamo patikrinimo akto turinį, matyti, kad jame konstatuota, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Taigi, akivaizdu, jog ginčijamu patikrinimo aktu nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo atsakovui UAB „HQ Development“, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, jais nėra pritaikytos poveikio priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1619-13). Pažymėtina, kad patikrinimo aktas yra tik pagrindas įgaliotiems viešojo administravimo subjektams priimti atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Nagrinėjamu atveju – atlikti veiksmus, numatytus Statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 41 punkte. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, darytina pagrįsta išvada, kad priešieškinys neturi jokios įtakos ne tik atsakovo UAB „HQ Development“ teisėms ir teisėtiems interesams, bet ir nagrinėjamam civilinėje byloje patikslintam ieškiniui ir Inspekcijos, kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimui, nes tarp pareikštų reikalavimų nėra jokio teisinio ryšio, o taip pat Inspekcijos patikrinimo aktas nenustato valinio pobūdžio patvarkymų atsakovui UAB „HQ Development“. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, civilinė byla dalyje pagal priešieškinį turi būti nutraukta.

65Teismui nusprendus nagrinėti pareikštą priešieškinį, laikomės pozicijos, kad priešieškinys atmestinas, kadangi pateiktas praleidus teisės aktais nustatytą terminą aktui ginčyti, be to, yra nepagrįstas, todėl atmestinas dėl toliau dėstomų motyvų.

66Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Tokios terminų taikymo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo 10Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006 ir kt.).

67ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Akivaizdu, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas turi būti taikomas šioje byloje, nepaisant to, kad yra nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nes yra ginčijamas Inspekcijos patikrinimo aktas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, yra svarbu nustatyti, ar administracinis aktas, kurio apskundimo terminą pareiškėjas praleido, turėjo jam būti įteiktas, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto (priėmimą (atsisakymą priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 127-141 psl., nutartys administracinėse bylose Nr. AS2-382-05, Nr. A11-863/2007, Nr. AS502-9508). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-110/07 taip pat nurodyta, kad pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Atsižvelgiant į administracinių teisinių santykių specifiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, numatytas reguliavimas neturėtų būti aiškinamas plečiamai, taip nepagrįstai iškeliant nepagrįstus ieškovų interesus virš administracinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo, t. y. viešojo intereso.

68Civilinės bylos duomenimis, Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimas Nr. (23.24)-2D-4770 dėl savarankiškų reikalavimų su priedais, tarp kurių buvo ir patikrinimo akto kopija, atsakovui UAB „HQ Development“ įteiktas 2016-04-19, tuo tarpu priešieškinyje teigiama, kad apie patikrinimo aktą atsakovui UAB „HQ Development“ tapo žinoma 2016-04-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl pateikė 2016-05-23 priešieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas praleido teisės aktuose nustatytą terminą aktui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti. Dėl šios priežasties laikytina, kad terminas patikrinimo aktui apskųsti yra praleistas, todėl priešieškinys atmestinas vien tuo pagrindu.

69Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškinyje nurodo, kad patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybą leidžiančio dokumento naujos versijos išdavimo procedūras, todėl patikrinimo akte keliami nepagrįsti reikalavimai SLD Versija 3. Atsakovo nuomone, patikrinimo aktas visiškai nepagrįstai analizuoja to paties statybą leidžiančio dokumento naujų versijų išdavimo teisėtumą pagal kriterijus, kurie naudojami nustatyti naujo statybą leidžiančio dokumento teisėtumą.

70Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą reglamentuoja Priežiūros įstatymo 10 straipsnis ir Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014-02-15) (toliau – tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad tikrinant statybą leidžiančių dokumentų (toliau – SLD) išdavimo teisėtumą, tikrinama, ar SLD išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, susijusių su prie prašymo išduoti SLD privalomais pridėti dokumentais ir prašyme būtinais nurodyti duomenimis, statinio projekto sudėtimi ir jo įforminimu, projekto tikrinimo ir SLD išdavimo procedūromis. Statybos reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte nustatyta, kad „jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad statybą leidžiančiame dokumente yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų, viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“) ar savo iniciatyva, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, parengia naują (ištaiso klaidas) statybą leidžiančio dokumento versiją ir, esant reikalui, išsiunčia subjektams, tikrinusiems projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymus pritarti šių klaidų ištaisymui. Gavę prašymus, šių subjektų įgalioti asmenys per 5 darbo dienas, pasinaudodami IS „Infostatyba“, paskelbia, kad šių klaidų ištaisymui pritaria / nepritaria; jei per šį terminą nepaskelbiama apie pritarimą / nepritarimą, laikoma, kad klaidų ištaisymui pritarta. Gavęs visų subjektų, kuriems buvo išsiųsti prašymai, pritarimus, statybą leidžiantį dokumentą išdavusio viešojo administravimo subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ paskelbia naujos versijos statybą leidžiantį dokumentą. Šiame dokumente nurodomas buvusio dokumento numeris, registracijos data, statybą leidžiančio dokumento versijos numeris. Apie statybą leidžiančio dokumento naujos versijos paskelbimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu arba per IS „Infostatyba“ informuojamas asmuo, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas.“ Iš šios teisinės reglamentacijos matyti, kad atlikus klaidų taisymą statybą leidžiančiame dokumente, yra paskelbiamas naujos versijos statybą leidžiantis dokumentas. Taigi SLD versija yra tas pats SLD, su jame atliktais atitinkamais skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tikrinant SLD išdavimo teisėtumą tikrintinas tiek SLD, tiek SLD versijos. Maža to, nagrinėjamu atveju, per klaidų taisymo procedūrą buvo atlikti projekto sprendinių pakeitimai. Tai patvirtina IS „Infostatyba“ išrašai, o būtent 2016-01-06 IS „Infostatyba“ pateiktam prašymui ištaisyti klaidą (registracijos Nr. KLAI-01-160106-00003) nebuvo pritarta VMSA Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus nurodant, kad taisant SLD klaidą negalimas projekto sprendinių keitimas. Tuo tarpu statytojui pateikus 2016-01-12 prašymą ištaisyti klaidą (registracijos Nr. KLAI-01-160112-00009) su tais pačiais pridedamais dokumentais, dėl kurių buvo atsisakyta pritarti 2016-01-06 prašymui ištaisyti klaidą, klaidos ištaisymui buvo pritarta, dėl ko buvo išduota SLD Versija 3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad teisės aktais reglamentuotas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimas apima ir SLD naujų versijų išdavimo teisėtumo patikrinimą, o priešingas teisės aktų aiškinimas nepagrįstai susiaurintų Inspekcijos, kaip valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos, funkcijų apimtį.

71Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškinyje nurodo, kad gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų specialiųjų paveldosaugos ar kitų specialiųjų reikalavimų ir suderinti statinio projekto su visomis statinio projektą tikrinančiomis institucijomis, todėl patikrinimo akte nurodyti teiginiai, kad pagal SLD Versiją 3 nepateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir techninis projektas nesuderintas su statinio projektą tikrinančiomis institucijomis yra nepagrįsti. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad statytojui KPD Vilniaus skyriaus išduoti 2014-09-11 specialieji paveldosaugos 12reikalavimus Nr. EV-454 KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti, todėl ginčijamas SLD apskritai negalėjo būti išduotas. Tokiu būdu buvo pažeistas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad projektas rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

72Kaip jau buvo minėta, išduodant SLD Versiją 3 buvo atlikti esminių statinio projekto sprendinių pakeitimai bei suprojektuotos naujos atraminės sienutės sklypo šiaurinėje dalyje. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalimi, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Kaip matyti iš SLD Versija 1 ir SLD Versija 3 brėžinių (pvz., „Vertikalinis planas M1:250“), SLD Versija 3 projekto sprendinių keitimo brėžiniuose nurodyti sklypo šiaurinėje dalyje naujai formuojant reljefą projektuojamos naujos konstrukcijos yra kitos paskirties inžineriniai statiniai – atraminės sienos, kurios perima apkrovas už jų esančio grunto. Dėl šių atraminių sienų blokavimo prie dviejų daugiabučio pastato kampų – šiaurės rytinio ir šiaurės vakarinio, keičiama daugiabučio pastato fasadų dalies išvaizda, naikinami kai kurie fasado elementai, taip pat keičiama įvažiavimo į pastate esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę vieta (automobilių keltuvo į požeminę automobilių saugyklą vieta, pažymėta „2“). Vadovaujantis statybos techninio reglamento „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktu, pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo nustatyta, kad tokiu atveju turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentus, o tam būtina parengti naują techninio projekto laidą, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“), 48 punktu (projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad ir atsakovas VMSA atsisakė pritarti klaidos taisymui pagal 2016-01-06 pateiktą prašymą su pridedamais brėžiniais, motyvuodamas tuo, kad taisant SLD klaidą negalimas projekto sprendinių keitimas.

73Patikrinimo aktu nustatyta, kad pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD Versija 3 projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0042:149) ( - ), Vilniuje, detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440, nurodytų apribojimų: reglamentuoto aukštų skaičiaus – 2 aukštų + mansarda ir pastato aukščio – 12,00 m (skaičiuojamo nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto), maksimali absoliutinė altitudė – 115.50. Pažymėtina, kad projekto aiškinamojo rašto bendroje dalyje aiškiai įvardinta, kad „pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), todėl patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad suprojektuotas keturių aukštų pastatas.

74Pagal projekto fasadų brėžinius, sklypo pjūvio 1-1 ir žemės paviršiaus vidutinės altitudės skaičiavimo schemas nustatyta, kad SLD Versijoje 1 aukštų skaičius – 4, žemės paviršiaus vidutinė absoliuti altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 2 aukštų skaičius – 4, žemės paviršiaus vidutinė absoliutinė altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 3 aukštų skaičius – 4, aukštis – 12 m. Pažymėtina, kad SLD Versijoje naujų atraminių sienų pagalba statybos zonoje pakeltas žemės paviršius pastato 2 kampuose (šiaurės rytiniame ir šiaurės vakariniame) apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo absoliučios altitudės nuo 101.70 iki 106.20 ir nuo 102.05 iki 107.00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altitudė (buvusi 101.14 pakeista į 103.50), kad pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų 12 m. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto sprendiniuose maksimali absoliutinė altitudė nurodyta 115.50, tačiau brėžiniuose fasadų, pjūvių grafinis vaizdas neatitinka juose nurodytų duomenų: gatvės absoliutinė altitudė nurodyta 102.00 (brėžiniuose „Sklypo pjūvis 1-1 ir žemės paviršiaus vidutinės altitudės skaičiavimo schema“), cokolinio aukšto langų viršaus absoliutinė altitudė vizualiai atitinka gatvės absoliutinę altitudę 102.00, tačiau šių elementų absoliutinė altitudė nurodyta apie 103.20. Tokiu būdu faktinė pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka projekte nurodytosios ir viršija minėtu detaliuoju planu reglamentuotą pastato viršaus absoliutinę altitudę (115.00).

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo plano tvirtinimo metu) 2 straipsnio 18 dalimi, pastatų aukštis – aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Taigi tvirtinant detalųjį planą pastato leistinas aukštis skaičiuojamas nuo tuo metu esančios žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės. Atsižvelgiant į tai, detaliajame plane nustatytas leistinas pastato aukštis laikytinas aukštis nuo detaliojo plano rengimo metu topografiniame plane nurodyto statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Patvirtiname detaliajame plane vidutinė žemės paviršiaus altitudė yra 104.35, tuo tarpu išduodant SLD Versiją 1 žemės paviršiaus vidutinė altitudė nurodyta 101.14, o išduodant SLD Versiją 3 – 103.50. Tokiu būdu jau išduodant SLD Versiją 1 statinio projektas neatitiko detaliajame plane nustatytos vidutinės žemės paviršiaus altitudės. Tuo pačiu atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovo UAB „HQ Development“ teiginiai, kad detaliojo plano metu nustatytas 12 m pastato leistinas aukštis nėra aktualus dabar. Priešingai, minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad leistinų pastatų aukštis (skaičiuojamas metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės) yra privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, rengiant detaliuosius planus, taigi detaliuoju planu nustatytas 12 m leistinas pastato aukštis yra privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kurio privalu laikytis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, kad detaliojo planavimo metu esanti vidutinė žemės sklypo altitudė statybos zonoje gali legaliai skirtis nuo pastačius būsiančios vidutinės žemės sklypo altitudės, kadangi projektuojant pastatą turi būti laikomasi detaliojo plano tvirtinimo metu nustatytos žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės arba keičiamas detalusis planas.

76Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 3321 punkte nustatyta, kad galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turi būti aiškinamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 punkto redakcija, galiojusi detaliojo plano tvirtinimo metu (iki 2013-09-08), nustatė, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Taigi mansarda iš esmės tai erdvė tarp pastato viršutinio aukšto 14perdangos, sienų ir stogo. Tokiu būdu ginčijamo SLD projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ neatitinka aukščiau nurodyto reglamento punkto esmės, kadangi tai yra pastato aukštai (erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus)). Nesutiktina ir su atsakovo teiginiais, kad mansardos sąvoka neapibrėžta teisės aktuose. Kaip matyti, iki 2013-09-08 galiojusi statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ apibrėžė mansardos sąvoką, o taip pat SLD išdavimo metu (galioja iki šiol) galiojusi statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 7.1 punktas nustatė, kad mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų gali būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos. Taigi mansarda yra pastogėje esančios patalpos, kurias riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, stogas ir išorės sienos ir jokiais lygiais jos nėra nustatomos. Taigi ieškovų patikslinto ieškinio 1 ir 2 reikalavimus tenkinti, likusioje dalyje spręsti teismo nuožiūra, civilinę bylą dalyje pagal atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinį dėl patikrinimo akto panaikinimo nutraukti, netenkinus šio prašymo – priešieškinį atmesti praleidus teisės aktais nustatytą terminą patikrinimo aktui ginčyti, netenkinus šios prašymo – priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsiliepime išdėstytais motyvais;

77Be to trečiasis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė:

781. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą;

792. įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

803. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas 302553942, neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), kuriai buvo išduotas 2015-10-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versija Nr. 2 bei Versija Nr. 3, padarinius – t. y. pertvarkyti statinį taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę 2016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. ( - ) (toliau – patikrinimo aktas), kuriame nurodyti patikrinimo duomenys ir nustatyti pažeidimai, o patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD Versija 1, SLD Versija 2, SLD Versija 3) išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

81Patikrinimo akte konstatuoti šie pažeidimai:

821. Pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD Versija 3 projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440, nurodytų apribojimų: reglamentuoto aukštų skaičiaus – 2 aukštų + mansarda ir pastato aukščio – 12,00 m (skaičiuojamo nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto), maksimali absoliutinė altitudė – 115.50. Pagal projekto fasadų brėžinius, sklypo pjūvio 1-1 ir žemės paviršiaus vidutinės altitudės skaičiavimo schemas nustatyta, kad SLD Versijoje 1 aukštų skaičius – 4, aukštis – 14,36 m, žemės paviršiaus vidutinė absoliuti altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 2 aukštų skaičius – 4, aukštis – 14,36 m, , žemės paviršiaus vidutinė absoliutinė altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 3 aukštų skaičius – 4, aukštis – 12 m. Pažymėtina, kad SLD Versijoje 3 naujų atraminių sienų pagalba statybos zonoje pakeltas žemės paviršius pastato 2 kampuose apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo absoliučios altitudės 101.70 iki 106.20 ir 107.00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altidutė (buvusi 104.14 pakeista į 103.50), kad pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų 12 m. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto sprendiniuose maksimali absoliutinė altitudė nurodyta 115.50, tačiau brėžiniuose fasadų, pjūvių grafinis vaizdas neatitinka juose nurodytų duomenų: gatvės absoliutinė altitudė nurodyta 102.00, cokolinio aukšto langų viršaus absoliutinė altitudė vizualiai atitinka gatvės absoliutinę altitudę 102.00, tačiau šių elementų absoliutinė altitudė nurodyta apie 103.20. Tokiu būdu faktinė pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka projekte nurodytosios ir viršija minėtu detaliuoju planu reglamentuotą pastato viršaus absoliutinę altitudę (115.00). Šie projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, nuostatas.

832. Pagal SLD Versijos 3, išduotos pagal projekto sprendinių keitimo brėžinius, nustatyta, kad projekto sprendinių keitimo brėžiniuose nurodyti sklypo šiaurinėje dalyje naujai formuojant reljefą projektuojamos naujos konstrukcijos yra kitos paskirties inžineriniai statiniai – atraminės sienos, kurios perima apkrovas už jų esančio grunto. Dėl šių atraminių sienų blokavimo prie dviejų daugiabučio pastato kampų – šiaurės rytinio ir šiaurės vakarinio, keičiama daugiabučio pastato fasadų dalies išvaizda, naikinami kai kurie fasado elementai, taip pat keičiama įvažiavimo į pastate esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę vieta. Taip pat nustatyta, kad pateikti 5 vnt. brėžinių, kuriuose nedetalizuoti naujų statinių – atraminių sienų – konstrukciniai sprendiniai, nepateiktas aiškinamasis raštas, nenurodyti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys naujus sklypo reljefo formavimo sprendinius; neparengta ypatingam statiniui privaloma projekto konstrukcinė dalis, pakeitus statinio kategoriją. Dėl projekto minėtų sprendinių keitimo nepateikta teisės aktų reikalavimus atitinkančios sudėties projekto nauja laida. 2016-01-12 užregistruotame prašyme pritarti SLD klaidos taisymui (pranešimo reg. Nr. KLAI-01-160112-00009) dėl statinio kategorijos ir altitudžių keitimo, nenurodyti minėti naujai projektuojami statiniai, IS „Infostatyba“ projektas neperduotas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos patikrinti projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo pažeidžiami Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), 48 punktas (pakeitus esminius projekto sprendinius (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, išskyrus nurodytus atvejus) taip pat 1 priedo 1 pastabos (Prašymo išduoti leidimą statyti naują statinį 1.1 punkto papunkčiuose nurodoma statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, statinio kategorija, data, iki kada statinys turi būti nugriautas (jei prašoma nustatyti statinio laikino naudojimo terminą), savavališka statyba (jei norima pasinaudoti galimybe įteisinti savavališką statybą Statybos įstatymo nustatytais atvejais)) reikalavimas ir 9 priedo 5 punktas (Kultūros paveldo departamentas prie 16) 16)Kultūros ministerijos tikrina projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonose). Taip pat pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“), 48 punktas (projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka).

843. Pagal SLD Versija 3, kartu su projektu nepateiktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialiosios sąlygos dėl projekte pakeistų sprendinių. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2014-09-11 specialiosiose sąlygose nurodyta vadovautis 2014-09-04 peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais reg. Nr.259-PP, t. y. parengtais iki projekto sprendinių keitimo. Tokiu būdu pažeidžiamas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad projektas rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

854. Pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD Versija 3 projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ neatitinka sąvokų „pastogė“, „mansarda“. Tuo pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.26 punktas (redakcija nuo 2014-11-18). Vadovaujantis minėto reglamento 4.26 punktu, pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Pažeistas ir Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 punktas (redakcija, galiojusi iki 2013-09-08 ir nuo 2013-09-08 iki 2014-12-31). Šio punkto redakcija, galiojusi iki 2013-09-08, nustatė, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Minėto punkto redakcija, galiojusi nuo 2013-09-08 iki 2014-12-31, reglamentavo, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos išorinio susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių, mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Priešingai, minėtieji projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“, t. y. erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus)).

865. Galiausiai pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkto nuostatomis, statybos leidimo versija šio reglamento nustatyta tvarka išduodama, kai atliekamas tik skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų taisymas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, per klaidų taisymo procedūras buvo keičiami projekto sprendiniai, dėl kurių pakeitimo buvo būtina parengti naują projekto laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-01-04 ir 2016-01-06 IS „Infostatyba“ pateiktiems prašymams ištaisyti klaidą (registracijos Nr. KLAI-01-17)160104-00001 ir Nr. KLAI-01-160106-00003) nebuvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus nurodant, kad taisant SLD klaidą negalimas projekto sprendinių keitimas.

87Visa aukščiau išdėstyta teisinė reglamentacija ir įvardinti pažeidimai sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, jis yra neteisėtas, todėl naikintinas.

88Dėl statybos padarinių šalinimo

89Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl reiškiant reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo yra svarbu, kad būtų panaikintos visos neteisėtų veiksmų pasekmės. Šiuo atveju statytojas UAB „HQ Development“ ( - ) vykdė statybos darbus pagal 2014-04-08 statybos leidimą Nr. ( - ), tačiau buvo konstatuota, kad statinys statomas savavališkai, t. y. turint galiojantį statybos leidimą, tačiau nukrypstant nuo projekto sprendinių. Siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius gautas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau jis yra neteisėtas.

90Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

91Ginčo atveju taikytina Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią, teismas savo sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus. Todėl statytojui UAB „HQ Development“ neįteisinus pagal ginčo statybą leidžiantį dokumentą pradėtų atlikti / atliktų statybos darbų, statytojas turėtų būti įpareigotas išardyti pastatytas ar perstatytas statinio dalis taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę.

92Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių nuostatų taikymo yra išaiškinęs, kad įstatymo nuostata, kad neteisėtos statybos griovimas vykdomas kaltų asmenų, o ne statytojo (užsakovo) ar kitų Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardintų asmenų lėšomis, jei nėra jų kaltės, tai savaime nereiškia, kad jau priimant teismo sprendimą dėl nugriovimo turi būti nustatyti kalti asmenys, jų kaltės dalis, laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2013-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013). Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta lėšų neteisėtai statybai nugriauti paėmimo iš kaltų asmenų tvarka ir tokio teismo sprendimo operatyvaus vykdymo priemonės ar tvarka. Tai reiškia, kad siekiama tokiu būdu pirmiausia ir nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Jeigu civilinėje byloje nebus sprendžiama dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. (t.5.b.l.116-120).

93Atsakovas UAB HQ Development nesutiko su ieškovų reikalavimais ir trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais. Pateikė priešieškinį, kurio pagrindas yra reikalavimas panaikinti Inspekcijos 18 Patikrinimo aktą, kuriuo Inspekcija remiasi nagrinėjamoje byloje grįsdama savo savarankiškus reikalavimus panaikinti ginčo statybos leidimą (kartu su jo versijomis Nr. 2 ir 3).

94Nurodė, kad jiems 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas jau pradėto statyti Pastato statybos leidimas Nr. ( - ). Šio leidimo nauja versija buvo išduota 2015 m. spalio 10 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su pastato tūrio apskaičiavimu. Dar viena šio leidimo versija, buvo išduota 2016 m. sausio 12 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su Pastato aukščio apskaičiavimu ir jo priskyrimu ypatingų statinių kategorijai. Statybos leidimas buvo išduotas pagal Daugiabučio gyvenamojo namo( - ), statybos projektą Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m. Techninio projekto esminiai sprendiniai, t.y. pastato matmenys, vieta sklype, konstrukcijų išdėstymas ir pan. dėl klaidų taisymo keičiami nebuvo.

952016 m. vasario 10 d. Inspekcija parengė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą. Patikrinimo aktu buvo tikrinama SLD versija 1, SLD versija 2 ir SLD versija 3.

96Pareiškimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes:

  1. Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybą leidžiančio dokumento naujos versijos išdavimo procedūras, todėl Patikrinimo akte numatyti nepagrįsti reikalavimai SLD versijai 3;
  2. Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane numatyto maksimalaus leistino pastatų aukščio, todėl Inspekcijos teiginys, kad Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui yra nepagrįstas;
  3. Atraminės sienutės buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato statybos pradžios, todėl Inspekcijos teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo Žemės sklype buvo projektuojami nauji statiniai yra nepagrįstas. Žemės sklypo paviršiaus lygio nežymus keitimas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ir nėra esminis Techninio projekto pakeitimas;
  4. Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų specialiųjų paveldosaugos ar kitų specialiųjų reikalavimų, todėl Inspekcijos teiginys, kad pagal SLD versiją 3 nepateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai yra nepagrįstas;
  5. Inspekcijos teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas Pastato mansardinis aukštas neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei Techninio projekto sprendiniais, nei teisės aktų nuostatomis;
  6. Inspekcijos teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo būti rengiama nauja Techninio projekto laida ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas yra nepagrįstas, nes po SLD versijos 1 išdavimo esminiai Techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami.

97Ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas, nes:

  1. Ieškovai neturi teisės reikšti Ieškinio ir būti ieškovais šioje byloje nei pagal Orhuso konvenciją, nei pagal Statybos įstatymą ar kitus nacionalinius teisės aktus. Ieškovai neturi teisės ginti viešojo intereso, o privačių teisių ar teisėtų interesų, susijusių su Žemės sklypo plėtojimu neturi;
  2. Ieškovai praleido įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą pateikti skundą teismui dėl administracinio akto (Statybos leidimo) ginčijimo;
  3. Dėl argumentų, kuriais grindžiamas Ieškinys:
    1. Ieškinyje nėra pateikiama įrodymų dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių pažeidimo;
    2. Atsakovas vykdydamas veiklą Žemės sklype privalo vadovautis ne Bendrojo plano, o Detaliojo plano sprendiniais, todėl Ieškovų teiginiai dėl galimų Bendrojo plano pažeidimų yra nepagrįsti. Be to, Techninio projekto sprendiniai yra visiškai suderinami su Bendrojo plano reikalavimais;
    3. Ieškinyje pateikiami teiginiai, kad KPD nesuderino (ar netinkamai suderino) Techninį projektą yra nepagrįsti, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad KPD suderino Techninį projektą Statybos įstatymo nustatyta tvarka;
    4. Paveldo apsaugos konvencija nėra tiesiogiai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrai taikomas teisės aktas, todėl Atsakovas, gaudamas Statybos leidimą, neprivalėjo atlikti jokių veiksmų pagal Paveldo apsaugos konvenciją, o Statybos leidimas gautas teisėtai, taikytinų teisės aktų numatyta tvarka.

98Teisiniai argumentai

99Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybą leidžiančio dokumento naujos versijos išdavimo procedūras, todėl Patikrinimo akte numatyti nepagrįsti reikalavimai SLD versijai 3

100STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte numatyta, kad jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad statybą leidžiančiame dokumente yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų, viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“) ar savo iniciatyva, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, parengia naują (ištaiso klaidas) statybą leidžiančio dokumento versiją. Išduodant SLD versiją 2 ir SLD versiją 3 buvo taikoma minėtoji klaidų taisymo procedūra, kadangi Techninio projekto sprendiniai (t.y. Pastato matmenys, vieta sklype, konstrukcijų išdėstymas ir pan.) po SLD versijos 1 išdavimo keičiami nebuvo, o buvo atlikti tik techninių klaidų taisymai, dėl kurių nereikia rengti naujos techninio projekto laidos ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. SLD 2 versija buvo išduota 2015 m. spalio 10 d., ištaisius pastato pagrindinių rodiklių lentelėje padarytą techninę klaidą, susijusią su pastato tūrio apskaičiavimu, o SLD versija 3 buvo išduota 2016 m. sausio 12 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su Pastato dalių aukščio absoliutinės altitudės nurodymu ir Pastato aukščio nuo nulinio lygio (pirmo aukšto grindų) apskaičiavimu bei jo priskyrimu ypatingų statinių kategorijai.

101Patikrinimo aktas visiškai nepagrįstai analizuoja to paties statybą leidžiančio dokumento naujų versijų (SLD versijos 1, SLD versijos 2 ir SLD versijos 3) išdavimo teisėtumą pagal kriterijus, kurie naudojami nustatyti naujo statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad duomenų apie statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams lentelėje (Patikrinimo akto lentelė) prie kiekvienos skirtingos statybą leidžiančio dokumento versijos padedamas atskiras žymėjimas (X). Atsižvelgiant į tai, kad išduodant SLD versiją 2 ir SLD versiją 3 buvo atliekama tik techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūra, kuriai minėtieji kriterijai netaikomi, Patikrinimo akto lentelėje nepagrįstai nurodomi SLD versijos 3 tariami trūkumai. Tokie tariami trūkumai yra ir Patikrinimo akto lentelės 2, 4, 8, 10, 11, 17, 18 ir 19 punktuose.

102Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3 prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes neatitinka Patikrinimo akto lentelės 2, 4, 8, 10, 17, 18 ir 19 punktų reikalavimų, taip pat į tai, kad minėtieji reikalavimai SLD versijai 3 pagal teisės aktus neturėjo būti taikomi, laikytina, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas.

103Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane numatyto maksimalaus leistino aukščio, todėl Inspekcijos teiginys, kad Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui yra nepagrįstas

104Žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, pagal kurį Žemės sklypui yra nustatyti tokie sprendiniai:

  • aukštų skaičius: 2 aukštai + mansarda;
  • aukštis: 12 m;
  • maksimali absoliutinė altitudė: 115,50.

105Pareiškime ir Patikrinimo akte (Patikrinimo akto lentelės 17 punktas) teigiama, kad pagal Techninį projektą ir šiuo metu galiojančią SLD versiją 3 numatytas 4 aukštų pastatas, kurio aukštis 12 m, o pastato viršaus altitudė 115,50.

106Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikiami teiginiai dėl faktiškai suprojektuoto 4 aukštų Pastato yra klaidingi, nes pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 73 punkte nustatyta, kad pastato aukštumas (t.y. aukštų skaičius) nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų. Todėl Techninio projekto sprendiniai, o tuo pačiu ir Statybos leidimas, atitinka Detaliojo plano sprendinius, t.y. Pastatas yra suprojektuotas 2 aukštų su dviejų lygių mansarda.

107Atsižvelgiant į šioje Atsiliepimo dalyje pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Pareiškime ir Patikrinimo akte nurodytas Inspekcijos teiginys, kad Statybos leidimas pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, nes Statybos leidimu leidžiama statyti Pastatą, kuris yra ne didesnis nei leidžiama pagal Detaliojo plano sprendinius.

108Net jei teismas laikytų, kad Techniniu projektu numatytas aukštų skaičius yra didesnis, nei leidžiama Detaliajame plane, šis pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu, nes Pastato vizualinį poveikį lemia jo aukštis, išreikštas absoliutine altitude (metrais nuo jūros lygio), o ne skaičius lygių, į kurį yra „sudalintas“ leistino aukščio pastato tūris. Šią nuomonę patvirtina ir tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek KPD tikrindami Techninį projektą pažeidimų nerado, o KPD yra pritaręs Pastato projektiniams pasiūlymams netgi su didesniu Pastato aukščiu. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindu administracinio akto (taigi, ir Statybos leidimo) panaikinimui gali būti tik esminis prieštaravimas aukštesnės galios (norminiams) teisė aktams: „Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams“. Aiškiai nereglamentuotos aukštų skaičiavimo tvarkos pažeidimas, net jei jis būtų nustatytas, neturėtų būti laikomas Statybos leidimo esminio neteisėtumo požymiu.

109Atraminės sienutės buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato statybos pradžios, todėl Inspekcijos teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo Žemės sklype buvo projektuojami nauji statiniai yra nepagrįstas. Žemės sklypo paviršiaus lygio nežymus keitimas nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų ir nėra esminis Techninio projekto pakeitimas.

110Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikiami teiginiai, kad SLD versijoje 3 naujų atraminių sienučių pagalba statybos zonoje pakeltas žemės paviršius Pastato dvejuose kampuose apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo absoliučios altitudės 101,70 iki 106,20 ir 107,00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altitudė (buvusi 104,14 pakeista į 103,50), kad Pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų 12 m. Tokiu būdu neva pažeidžiami sklypui taikytini teritorijų planavimo dokumentai. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pakeitus altitudes faktinė Pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka Techniniame projekte nurodytos ir viršija Detaliuoju planu numatytą Pastato viršaus absoliutinę altitudę.

111Atsakovo nuomone tokie Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikti teiginiai yra visiškai nepagrįsti dėl toliau pateikiamų argumentų.

112Pirma, kaip jau buvo minėta jokios naujos atraminės sienutės po SLD 1 versijos išdavimo nebuvo suprojektuotos ir pastatytos. Iki statybos darbų pradžios sklype buvusios atraminės sienutės jokio poveikio nei pastato aukščiui, nei žemės sklypo vidutinei altitudei satino statybos zonoje neturi. Argumentą dėl sienučių egzistavimo pagrindžia nuotraukos, kurios yra prie 2016 m. gegužės 12 d. Atsakovo atsiliepimo pridedamos kaip 2013 m. vasario 18 d. Žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. A-13-02-18-A51 priedai.

113Antra, jei būtų taip, kaip teigiama Pareiškime ir Patikrinimo akte (t.y. jei žemės paviršiaus vidutinė altitudė būtų pažeminta (buvusi 104,14 pakeista į 103,50), pastato aukštis nuo žemės paviršiaus (išlaikant tą pačią pastato viršaus absoliutinę altitudę) būtų ne sumažėjęs nuo 14,36 iki 12 kaip kad matoma iš klaidos taisymo dokumentacijos, o atvirkščiai – būtų padidėjęs. Šis matematinis neatitikimas rodo Inspekcijos teiginių nelogiškumą.

114SLD 3 versija buvo išduodama dėl to, kad buvo būtina ištaisyti per klaidą neteisingai nurodytą statinio kategoriją (iš neypatingo į ypatingą). Tuo pačiu buvo pataisyta techninė klaida, padaryta Techniniame projekte nurodant cokolinio aukšto altitudę.

115Pastato antžeminės dalies ir cokolio viršaus altitudės nesikeitė. Techniniame projekte jos nurodytos pastato pjūviuose ir fasaduose. Pastato nulinės altitudės, kuri remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 8 priedo 8.4.2. punkto trečiuoju papunkčiu sutampa su pastato pirmojo aukšto grindų lygiu, rodiklis yra 0,0000 = 103,50 m. Analizuojamu atveju nulinė altitudė sutampa ir su žemės paviršiaus vidutine altitude statinių statybos zonoje, kuri taip pat lygi 103,50 m. Taip pat ji sutampa su Detaliajame plane nurodyta vidutine žemės sklypo altitude. Stogo kraigo altitudė nuo nulinio lygio – 12,00 m, kas atitinka absoliutinę altitudę 115,50. Pastato aukštis – 12 m. Gatvės altitudė – 102,00 yra už sklypo ribų, todėl pagal ją spręsti apie pastato aukštį nėra jokio pagrindo.

116Taip pat pažymėtina, kad Teisės aktai nenumato draudimo keisti vidutinę žemės paviršiaus altitudę ar nulinę žemės paviršiaus altitudę, nes teritorijų planavimo dokumentai jokiu būdu neįpareigoja statytojo tiksliai 20 20išlaikyti Detaliojo planavimo metu buvusį žemės paviršiaus lygį. Detaliojo plano sprendiniai gali būti pažeidžiami tik viršijus maksimalią leistiną pastatų aukščio absoliutinę altitudę. Šiuo atveju bet kokie vidutinės Žemės sklypo paviršiaus altitudės pasikeitimai ar nulinės Žemės sklypo paviršiaus altitudės pasikeitimai, net jei jie būtų buvę, negali būti laikomi Detaliojo plano pažeidimu, kol nėra viršijama maksimalios galimos absoliutinės altitudės riba.

117Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, galima daryti išvadą, kad Pareiškime pateikti teiginiai dėl to, kad Žemės sklype buvo projektuojami nauji statiniai dėl kurių buvo pažeidžiami Detaliojo plano sprendiniai, o tuo pačiu ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, yra nepagrįsti.

118Teiginys, jog faktinė Pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka Techniniame projekte nurodytos yra nepagrįstas jokiais įrodymais, bet to jis nesisieja su reikalavimu panaikinti Statybos leidimą, nes Techniniame projekte nurodyta Pastato viršaus absoliutinė altitudė nepažeidžia jokių teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų.

119Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų specialiųjų paveldosaugos ar kitų specialiųjų reikalavimų, todėl Inspekcijos teiginys, kad pagal SLD versiją 3 nepateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai yra nepagrįstas

120Pareiškime teigiama, kad pagal SLD versiją 3, kartu su projektu nepateikti KPD išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai dėl Techniniame projekte pakeistų sprendinių, todėl buvo pažeistas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Atsakovas su tokiu Inspekcijos pareikštu teiginiu nesutinka, nes, kaip jau minėta, aukščiau šiame atsiliepime, gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punktą, statinio projektas nėra keičiamas, todėl ir naujų specialiųjų reikalavimų gauti nereikia.

121Tai, kad kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3 pateiktuose brėžiniuose, atspindinčiuose cokolio altitudės klaidos taisymą, yra tam tikrų smulkių pakeitimų, yra natūralu, nes statybos procese yra atliekami neesminiai projekto pakeitimai, tačiau dėl jų naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Jokių esminių Techninio projekto pakeitimų Inspekcija nenurodė.

122Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Atsakovas, gaudamas SLD versiją 3, nekeitė Techninio projekto, neturėjo gauti naujų specialiųjų reikalavimų iš KPD ir nepažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto.

123Inspekcijos teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas Pastato mansardinis aukštas neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei Techninio projekto sprendiniais, nei teisės aktų nuostatomis

124Pareiškime teikiama, kad Pastato mansardinis aukštas neatitinka mansardos apibrėžimo ir turėtų būti laikomas atskiru aukštu.

125Vertinant Techniniame projekte suprojektuotas mansardas pastebėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nebegalioja joks teisės aktas, kuris apibrėžtų, kas laikoma daugiabučio gyvenamojo mansarda ar mansarda apskritai. Statybos leidimas išduotas 2015 m. spalio 8 d. Tuo tarpu vienintelis teisės aktas, kuris pateikė bendrą visiems pastatų tipams „mansardos“ apibrėžimą neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d. Minėto teisės akto nuostatos į kitus teisės aktus perkeltos nebuvo, t.y. jos buvo panaikintos ir šiuo metu (ir Statybos leidimo išdavimo metu) joks galiojantis teisės aktas neapibrėžia, kas laikytina daugiabučio gyvenamojo namo mansarda ar mansarda apskritai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant skundžiamo akto teisėtumą (šiuo atveju tai būtų Statybos leidimas) tikrinama, ar jis atitiko jo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Atitinkamai, vertinant Statybos leidimo teisėtumą, taikomos statybos leidimo išdavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, projektuotojas turėjo teisę savo nuožiūra, laikydamasis užduoties ir Detaliojo plano apribojimų, projektuoti mansardas ir jokių galiojusių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

126Jei teismas laikytų, jog vertinant Statybos leidimo teisėtumą pagal analogiją turėtų būti taikomos iki statybos leidimo išdavimo galiojusių teisės aktų nuostatos, Atsakovas pateikia argumentus, pagrindžiančius, kad Pastato mansarda atitinka anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte numatyta, kad Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) 21– pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios (pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 m2 ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m). Pagal Techninio projekto sprendinius mansardinio aukšto šiaurinė siena (82 laipsniai) ir stogas (2,5 laipsniai) yra nuožulnūs (tai įrodo į bylą pateikto Techninio projekto statinio architektūros byloje esantys Pastato pjūvių ir fasadų brėžiniai). Mansardos patalpos aukštis nuo grindų iki lubų pirmame mansardinio aukšto lygyje yra 2,5 m, o antrame mansardinio aukšto lygyje 3,17 m ir žemėja iki 2,65 m. Vadovaujantis STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktu ir aukščiau pateiktais Techninio projekto sprendiniais, galima daryti išvadą, kad Pastato mansardinis aukštas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

127Inspekcijos teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo būti rengiama nauja Techninio projekto laida ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas yra nepagrįstas, nes po SLD versijos 1 išdavimo esminiai Techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami

128Pareiškime nurodyta, kad per klaidų taisymo procedūras buvo keičiami Techninio projekto sprendiniai dėl kurių pakeitimo buvo būtina rengti naują Techninio projekto laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad šio Inspekcijos teiginio negalima vertinti kaip pagrįsto argumento šioje byloje, nes Inspekcija pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 178 straipsnio reikalavimus Pareiškime nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, nėra nurodoma kokie esminiai techninio projekto sprendiniai buvo keičiami, kaip jie buvo keičiami.

129Pažymėtina, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nustatyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai:

  • laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;
  • dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;
  • iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
  • iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;
  • mažinami statinio išorės matmenys.

130Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai, tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

131Atsižvelgiant į tai, kad nuo SLD versijos 1 gavimo iki SLD versijos 3 gavimo nebuvo atlikti jokie Techninio projekto pakeitimai, dėl kurių pagal aukščiau pateiktų teisės aktų reikalavimus reikėtų rengti Techninio projekto naują laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, galima daryti išvadą, kad Atsakovas neprivalėjo rengti naujos Techninio projekto laidos ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, o SLD versija 1, SLD versija 2 ir SLD versija 3 buvo gautos tik taisant technines klaidas Statybos leidime (ne Techniniame projekte).

132Ieškovai neturi teisės būti ieškovais šioje byloje nei pagal Orhuso konvenciją, nei pagal Statybos įstatymą ar kitus nacionalinius teisės aktus.

133Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo turi teisę kreiptis Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

134Ieškovų Ieškinys nėra teikiamas siekiant apginti pažeistas konkrečių asmenų teises ir interesus, t.y. Ieškinyje nenurodoma, kokios konkrečios asmenų teisės ir interesai yra pažeidžiami išduotu Statybos leidimu. Kitaip tariant, šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės tiesioginės įtakos Ieškovų materialinėms teisėms ir pareigoms.

135Tai reiškia, kad Ieškovai kreipiasi į teismą, gindami viešąjį interesą, jį įvardindami kaip Ieškovų atstovaujamos bendruomenės (dalies visuomenės) interesą į darnią aplinką ir valstybės saugomos teritorijos kraštovaizdį.

136Statybos leidimo pagrindu vykdoma (plėtojama) veikla nepatenka į Orhuso konvencijos taikymo apimtį

137Ieškovai savo teisę kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, kildina iš Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. ratifikuotos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija).

138Pirmiausia, akcentuotina, kad Orhuso konvencijos 6 straipsnis apibrėžia veiklas, kurioms taikoma ši konvencija (t.y. konvencijos taikymo apimtį), o 9 straipsnis reglamentuoja klausimus, susijusius su visuomenės teise kreiptis į teismą. Remiantis Orhuso konvencijos 6 straipsniu, konvencija taikoma priimant sprendimus dėl klausimų, patenkančių į Orhuso konvencijos I priede pateiktą veiklos rūšių sąrašą. Vadovaujantis minėtu sąrašu, daugiabučio gyvenamojo namo statyba, gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų plėtojimas ir pan. veikla nepatenka į I priedo 1-19 dalyse nurodytų veiklų sąrašą.

139Antra, Orhuso konvencijos I priedo 20 dalyje numatyta, kad ji taip pat taikoma bet kokiai veiklos rūšiai, nenurodytai 1–19 dalyse, tačiau tik tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Statybos leidimu numatyta veikla (daugiabučio gyvenamojo namo statyba, kai užstatomas plotas ženkliai mažesnis už 0,5 ha) nepatenka nei į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, nei į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašus. Taigi, Statybos leidimu numatyta veikla taip pat nepatenka į Orhuso konvencijos I priedo 20 dalies taikymo apimtį.

140Galiausiai, remiantis Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (b) punktu, ši konvencija, vadovaujantis nacionaline teise, gali būti taikoma dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Orhuso konvencijos šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos. Šiame kontekste pažymėtina, kad:

  • viena vertus, Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai nesuteikia teisės Ieškovams, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo (žiūrėti Atsiliepimo 3.7.3 dalies argumentus);
  • kita vertus, Statybos leidimu plėtojama veikla (daugiabučio gyvenamojo namo statyba) Orhuso konvencijos kontekste nėra traktuotina kaip „galinti turėti didelį poveikį aplinkai“. Šiuos Atsakovo argumentus, be kita ko, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-25/2011, kurioje teismas konstatavo, kad „nėra pagrindo išvadai, kad pagal nacionalinę teisę ginčo veikla turėtų būti laikoma turinčia didelį poveikį aplinkai, todėl nagrinėjamas atvejis nepatenka ir į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto veikimo sritį“ (šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjami klausimai dėl kino teatro „Lietuva“ teritorijos detaliojo plano, kuriuo buvo suplanuota gyvenamųjų ir komercinių patalpų komplekso statyba Vilniaus senamiesčio teritorijoje, t.y. daug didesnės apimties statyba, nei numatyta pagal Statybos leidimą).

141Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijamo Statybos leidimo pagrindu vykdoma veikla nepatenka į Orhuso konvencijos veikimo apimtį, todėl vien tik dėl šios aplinkybės Ieškovai negali reikšti Ieškinio, o civilinė byla pagal Ieškovų Ieškinį turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).

142Ieškovai nepatenka į asmenų, kuriems būtų suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, sąrašą

143Pažymėtina, kad Ieškovai nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal Orhuso konvenciją, neturi subjektinės teisės ginti viešąjį interesą.

144LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi i teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.

145Įvertinusi Orhuso konvencijos bei kitų direktyvų nuostatas, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje padarė išvadą, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

146LVAT praktikoje yra išskiriami Orhuso konvencijoje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar pareiškėjas gali būti laikomas suinteresuota visuomene:

  • asociacija, nevyriausybinė organizacija įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus;
  • ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas.

147Tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija atitinka antrąjį kriterijų, t.y. skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra vienas iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų. Atsakovas nekvestionuoja, kad Ieškovai yra įsteigti ir veikiantys Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka, tačiau Ieškovų įstatuose nėra numatyta tiesioginė Ieškovų funkcija (veiklos tikslai) skatinti aplinkos apsaugą ir padėti spręsti kraštovaizdžio problemas, todėl galima daryti išvadą, kad Ieškovai savo teisę teikti Ieškinį šioje byloje nepagrįstai kildina iš Orhuso konvencijos.

148Ieškovai praleido terminą kreiptis į teismą

149Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi abiejų teisenų įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai.

150ABTĮ 33 straipsnio l dalis nustato jog skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotajai šaliai dienos. LVAT formuojamą praktiką, įstatymo nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, ginti viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai Ieškovai faktiškai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą teisės aktą.

151Šiuo atveju Statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. Pažymėtina, kad Ieškinyje nurodyta, kad Ieškovai sužinojo apie Statybos leidimo išdavimą 2015 m. lapkričio 2 d. (Ieškinio 3 puslapis), todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas pateikti skundą dėl Statybos leidimo teisėtumo suėjo vėliausiai 2015 m. gruodžio 2 d., o Ieškinys buvo pateiktas tik 2016 m. sausio mėnesį, tai reiškia, kad Ieškovai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą pateikti skundą dėl Statybos leidimo teisėtumo.

152Nors Ieškovai ir prašo, kad praleistas terminas būtų atnaujintas, tačiau tai gali būti padaryta tik dėl termino eigos metu buvusių aplinkybių, kurios trukdė asmeniui laiku ir tinkamai tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, patvirtinimo įrodymais. Ieškovai tokių įrodymų nepateikė, todėl galima daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą.

153Nors Atsakovo nuomone, Ieškinys turėtų būti atmestas dėl to, kad Ieškovai neturėjo teisės reikšti Ieškinio, o taip pat Ieškovai praleido Ieškinio pateikimo terminą, Atsakovas toliau teikia argumentus dėl Ieškinio pagrindų nepagrįstumo.

154Ieškinyje nėra pateikiama įrodymų dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių pažeidimo

155Ieškinyje nurodoma, kad Pastato aukštingumas yra cokolinis aukštas + 4 aukštai, vietoj Detaliajame plane numatytų 2 aukštų su mansarda, pažeistas reikalavimas projektuoti šlaitinį stogą su maksimaliu karnizo aukščiu 8,5 m nuo žemės paviršiaus, pažeistas reikalavimas projektuoti pastatą, kurio aukštis iki 12 m nuo žemės paviršiaus, galimai pažeistas intensyvumas – 1,2. Atsakovas pažymi, kad Ieškinyje tinkamai nėra pagrindžiamas nė vienas iš aukščiau išvardintų galimų Detaliojo plano pažeidimų. Ieškovai, nepagrindę aukščiau minimų galimų Detaliojo plano pažeidimų pažeidė CPK 178 straipsnį, o tuo pačiu Ieškovų teiginiai turėtų būti laikomi neįrodytais.

156Pažymėtina, kad dėl Pastato aukštų skaičiaus, aukštingumo ir atitikties Detaliojo plano sprendiniams Atsakovas yra pateikęs argumentus šio atsiliepimo dalyje. Detalusis planas nenumato reikalavimo projektuoti šlaitinį stogą su maksimaliu 8,5 m aukščiu. Ieškinyje tiesiog išvardijami Detaliojo plano sprendiniai, įvardijant tai kaip pažeidimą arba galima pažeidimą, t.y. Ieškovai pateikia nepagrįstus teiginius.

1572016 m. birželio 13 d. patikslintame Ieškinyje, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įrodinėjama, kad Pastatas yra 4 aukštų, nes taip numatyta 2014 m. lapkričio 3 d. atliktuose Pastato kadastriniuose matavimuose. Taip pat remiantis 2014 m. lapkričio 3 d. Pastato kadastriniais matavimais, nurodoma, kad pažeidžiamas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 19 punktas, kuriame nustatyta, kad butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus. Šiuo atveju 2014 m. lapkričio 3 d. Pastato kadastriniai matavimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais CPK 177 straipsnio prasme, nes šie kadastriniai matavimai buvo atlikti dar iki Statybos leidimo išdavimo (kadastriniai matavimai atlikti 2014 m. lapkričio 3 d., o Statybos leidimas išduotas 2015 m. spalio 8 d.). Pažymėtina, kad naujai parengtu Pastato Techniniu projektu ir pagal Techninį projektą išduotu Statybos leidimu ir yra siekiama perstatyti Pastatą, kad šis visiškai atitiktų Detaliojo plano sprendinius.

158Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Ieškinyje nėra įrodoma, kad Detaliojo plano sprendiniai yra pažeidžiami Statybos leidimu. Pažymėtina, kad Detaliojo plano ir Statybos leidimo kolizija yra įrodinėjama aplinkybėmis, kurios egzistavo iki Statybos leidimo išdavimo ir kurias perprojektavus Pastatą ir gavus Statybos leidimą siekiama pakeisti.

159Atsakovas privalo Žemės sklype vadovautis ne Bendrojo plano, o Detaliojo plano sprendiniais, todėl Ieškovų teiginiai dėl galimų Bendrojo plano pažeidimų yra nepagrįsti

160Ieškinyje nurodoma, kad Statybos leidimas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano (Bendrasis planas) sprendinius. Toks Ieškovų teiginys prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.

161Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Atsakovas privalo Žemės sklype vadovautis ne Bendrojo plano, o Detaliojo plano sprendiniais, todėl galima daryti išvadą, kad Ieškovų teiginiai dėl galimų Bendrojo plano pažeidimų yra nepagrįsti.

162Kita vertus, Techninio projekto sprendiniai yra visiškai suderinami su Bendrojo plano reikalavimais.

163Ieškinyje pateikiami teiginiai, kad KPD nesuderino (ar netinkamai suderino) Techninį projektą yra nepagrįsti, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad KPD suderino Techninį projektą Statybos įstatymo nustatyta tvarka

164Ieškinyje teigiama, kad KPD netinkamai suderino Techninį projektą. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka, nes toks Ieškovų teiginys prieštarauja Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 daliai, kurioje nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalimi, KPD savo sutikimą išreiškė nepareikšdama pastabų Techniniam projektui.

165Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A104-1549/16(3.11.1-TD3) į bylą pateikia IS „Infostatyba“ duomenys, kurie pagrindžia, kad KPD 2015 m. rugpjūčio 17 d. suderino Techninio projekto sprendinius.

166Atsakovas nesutinka su Ieškinyje pateiktu teiginiu, kad KPD negalėjo pritarti Techninio projekto sprendiniams, nes neva 2015 m. balandžio 13 d. KPD raštu Nr. (1.27-V) 2V-439 buvo panaikintas KPD sprendimas Nr. 259-PP, kuriuo pritariama Pastato projektiniams pasiūlymams, o panaikinus Pastato projektinius pasiūlymus 2014 m. rugsėjo 11 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 tapo negaliojantys.

167Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato KPD teisės panaikinti pritarimą projektiniams pasiūlymams ir tuo pagrindu naikinti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai galioja tol, kol pripažįstami netekusiais galios, nustačius:

  • kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios specialieji paveldosaugos reikalavimai negalėjo būti išduoti arba dėl kurios buvo nustatyti neteisingi (klaidingi) ar ne visi būtini paveldosaugos reikalavimai;
  • naujas kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingąsias savybes.

168Šiuo atveju nebuvo nė vieno iš Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos apraše nustatyto atvejo, kada specialieji paveldosaugos reikalavimai galėtų būti panaikinami, todėl galima daryti išvadą, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 negalėjo būti panaikinti, o KPD tai suprasdamas teisėtai pritarė Techniniam projektui.

169Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Pastato projektiniai pasiūlymai nebuvo panaikinti jokiu administraciniu aktu ar teismo sprendimu. Ieškovas klaidingai laiko, kad 2015 m. balandžio 13 d. KPD raštu Nr. (1.27-V) 2V-439 buvo panaikinami Pastato projektiniai pasiūlymai. Minėtas raštas buvo atsakymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o ne administracinis aktas, kuriuo naikinamas kitas administracinis aktas. Be kita ko, minėtas raštas nebuvo pateiktas Atsakovui, o jeigu tai būtų administracinis aktas, kuriuo sukeliamos tiesioginės neigiamos pasekmės Atsakovui, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį apie tokį administracinį aktą turėjo būti pranešama Atsakovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokio akto priėmimo.

170Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Ieškinyje pateikiamas teiginys, jog KPD nesuderino (ar netinkamai suderino) Techninio projekto yra nepagrįstas, nes byloje pateikiama informacija patvirtina, kad KPD suderino Techninį projektą Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu Ieškinio reikalavimas pripažinti KPD pritarimą Techniniam projektui neteisėtu yra nepagrįstas ir turėtų būti atmetamas.

171Paveldo konvencija nėra tiesiogiai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrai taikomas teisės aktas, todėl Atsakovas, gaudamas Statybos leidimą, neprivalėjo atlikti jokių veiksmų pagal Paveldo konvenciją, o Statybos leidimas gautas teisėtai, taikytinų teisės aktų numatyta tvarka

172Ieškinyje teigiama, kad išduodant Statybos leidimą nesilaikyta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos (Paveldo konvencija). Statybos leidimas buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka, atliekant visas reikiamas procedūras. Atsakovas nėra atsakingas už Paveldo konvencijos įgyvendinimą ir ši konvencija Atsakovo neįpareigojo atlikti jokių papildomų veiksmų, gaunant Statybos leidimą.

173Atsižvelgiant į tai, kad Paveldo konvencija nėra tiesiogiai statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrai taikomas teisės aktas, galima daryti išvadą, kad Atsakovas, gaudamas Statybos leidimą, neprivalėjo atlikti jokių veiksmų pagal Paveldo konvenciją, o Statybos leidimas gautas teisėtai, taikytinų teisės aktų numatyta tvarka.

174Dėl statybos leidimo galiojimo

175Ieškinyje nurodoma, kad Statybos leidimas buvo pasirašytas vėliau nei numatyta Statybos leidime (taip pat ir atskiros Statybos leidimo versijos), tačiau Ieškinyje nėra nurodoma, ką šiuo teiginiu siekiama įrodyti. Minėtas teiginys yra grindžiamas paslapčia darytu garso įrašu, kuris neva atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 401 kabinete, tačiau iš Ieškovų pateikto garso įrašo niekaip neina nustatyti nei kur darytas garso įrašas, nei garso įrašo transkripcijoje minimos „Onutės“ tikrosios tapatybės (Ieškovai niekaip neįrodo, kad garso įraše girdimas balsas yra Onos Vaitkevičienės).

176CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taip pat CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju Ieškovų pateiktas garso įrašas niekaip nepagrindžia Ieškinio reikalavimų, todėl, Atsakovo nuomone, garso įrašas neturėtų būti teismo priimamas ir vertinamas kaip įrodymas šioje civilinėje byloje. Jeigu visgi teismas nuspręstų vertinti Ieškovų pateiktą garso įrašą, Atsakovas atkreipia dėmesį, kad net jeigu ir būtų nustatoma, jog garso įrašas darytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose, toks garso įrašas negalėtų būti laikomas oficialia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pozicija, nes abejotina ar neva Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja „Onutė“ galėtų turėti pakankamus įgaliojimus teikti Vilniaus miesto savivaldybės poziciją Statybos leidimo galiojimo klausimais.

177Pažymėtina, kad Ieškovai remiasi netinkamai interpretuoja teisės aktus, reglamentuojančius individualaus administracinio akto (Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas) įsigaliojimo momentą. Ieškovai visiškai nepagrįstai nesivadovauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai individualus administracinis aktas (šiuo atveju Statybos leidimas) priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis (šiuo atveju „Infostatyba“), jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos leidimas buvo patvirtintas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, Atsakovo nuomone, nėra tikslinga analizuoti ar Statybos leidimas (ar bet kuri Statybos leidimo versija) buvo fiziškai pasirašyta, nes Statybos leidimas įsigaliojo nuo Statybos leidimo paskelbimo informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

178Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Ieškovų pateiktas garso įrašas tinkamai nepagrindžia teiginio, kad Statybos leidimas (ar bet kuri Statybos leidimo versija) negalioja dėl tariamai netinkamo pasirašymo (b. l (t.6.b.l.119-131; 146-157).

179Atsakovas dėl trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus pateikė priešieškinį, ,kuriame nurodė į

  • panaikinti 2015 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. ( - ) ir jo versijos 2 bei versijos 3 galiojimą;
  • įpareigoti ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą pertvarkyti pastatytą statinį;
  • per teismo nustatytą terminą nepertvarkius pastatyto statinio, pašalinti statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

180Inspekcija Pareiškimu pateiktus reikalavimus grindžia išimtinai Patikrinimo akte padarytomis išvadomis, todėl panaikinus Patikrinimo aktą būtų nebegalima tenkinti Pareiškimo reikalavimų (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, tarp Priešieškinio ir Pareiškimo egzistuoja itin glaudus tarpusavio ryšys (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nes statytojas 2016 m. gegužės 12 d. pateiktame atsiliepime Civilinėje byloje įrodinėja, kad Patikrinimo akto išvados yra nepagrįstos ir prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad Statytojas Civilinėje byloje įrodinėja, kad Patikrinimo aktas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pasitvirtinus Statytojo argumentams, Patikrinimo aktas turėtų būti panaikinamas. Panaikinus Patikrinimo aktą būtų nebegalima tenkinti Pareiškimo reikalavimų ir tarp Priešieškinio bei Pareiškimo egzistuoja itin glaudus tarpusavio ryšys

181Žemės sklype, unikalus numeris( - ), kadastro numeris ( - ) Vilniaus m. k.v., adresas( - ), pagal 2012 m. gruodžio 7 d. išduotą statybos leidimą Nr. ( - ), kuris nustojo galios 2014 m. balandžio 8 d. pagal pakeistą projektą išdavus naują statybos leidimą Nr. ( - ), buvo statomas Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris( - ), adresas ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad Pastato statyba nukrypo nuo pirminio projekto, Inspekcija buvo surašiusi savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) bei privalomąjį nurodymą iki 2015 m. spalio 13 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150413-00036, kas ir buvo padaryta.

182Statytojui 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas jau pradėto statyti Pastato statybos leidimas Nr. ( - ) (SLD versija 1). Šio leidimo nauja versija buvo išduota 2015 m. spalio 10 d, ištaisius techninę klaidą, susijusią su pastato tūrio apskaičiavimu (SLD versija 2). Dar viena šio leidimo versija, buvo išduota 2016 m. sausio 12 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su Pastato aukščio apskaičiavimu ir jo priskyrimu ypatingų statinių kategorijai (SLD versija 3). Visos aukščiau aptartos statybos leidimo versijos toliau bendrai vadinamos Statybos leidimu. Statybos leidimas buvo išduotas pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), statybos projektą Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m. (Techninis projektas). Techninio projekto esminiai sprendiniai, t.y. pastato matmenys, vieta sklype, konstrukcijų išdėstymas ir pan. dėl klaidų taisymo keičiami nebuvo.

183Patikrinimo aktas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, todėl turėtų būti panaikinamas, nes: Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybą leidžiančio dokumento naujos versijos išdavimo procedūras, todėl Patikrinimo akte taikomi nepagrįsti reikalavimai SLD versijai 3.

184Dalis atraminių sienučių buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato statybos pradžios, o likusi dalis buvo suprojektuota dar iki SLD versijos 1 gavimo, Žemės sklype po SLD versijos 1 išdavimo nauji statiniai nebuvo projektuojami, o:

  • prašyme išduoti Statybos leidimą (ar bet kurią Statybos leidimo versiją) buvo nurodyti visi privalomi nurodyti duomenys;
  • Statytojas su prašymu išduoti Statybos leidimą (ar bet kurią Statybos leidimo versiją) pateikė visus pagal teisės aktų reikalavimus privalomus dokumentus;
  • prie Techninio projekto buvo pridėti visi privalomi pridėti statinio projekto rengimo dokumentai;
  • Techninio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus.

185Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų specialiųjų paveldosaugos ar kitų specialiųjų reikalavimų ir suderinti statinio projektą su visomis statinio projektą tikrinančiomis institucijomis, todėl Patikrinimo akte nurodyti teiginiai, kad pagal SLD versiją 3 nepateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir Techninis projektas nesuderintas su statinio projektą tikrinančiomis institucijomis yra nepagrįsti.

186Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo būti rengiama nauja Techninio projekto laida ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas yra nepagrįstas, nes po SLD versijos 1 išdavimo esminiai Techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami;

187Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane numatyto maksimalaus leistino pastatų aukščio, todėl Patikrinimo akte numatytas teiginys, kad Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui yra nepagrįstas;

188Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas Pastato mansardinis aukštas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas.

189teisiniai argumentai

190Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statybą leidžiančio dokumento naujos versijos išdavimo procedūras, todėl Patikrinimo akte keliami nepagrįsti reikalavimai SLD versijai 3

191STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte numatyta, kad jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad statybą leidžiančiame dokumente yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitų techninių klaidų, viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, įgaliotas valstybės tarnautojas, gavęs asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“) ar savo iniciatyva, pasinaudodamas IS „Infostatyba“, parengia naują (ištaiso klaidas) statybą leidžiančio dokumento versiją. Išduodant SLD versiją 2 ir SLD versiją 3 buvo taikoma minėtoji klaidų taisymo procedūra, kadangi Techninio projekto sprendiniai (t.y. Pastato matmenys, vieta sklype, konstrukcijų išdėstymas ir pan.) po SLD versijos 1 išdavimo keičiami nebuvo, o buvo atlikti tik techninių klaidų taisymai, dėl kurių nereikia rengti naujos techninio projekto laidos ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento. SLD versija 2 buvo išduota 2015 m. spalio 10 d., ištaisius pastato pagrindinių rodiklių lentelėje padarytą techninę klaidą, susijusią su pastato tūrio apskaičiavimu, o SLD versija 3 buvo išduota 2016 m. sausio 12 d., ištaisius techninę klaidą, susijusią su Pastato dalių aukščio absoliutinės altitudės nurodymu ir Pastato aukščio nuo nulinio lygio (pirmo aukšto grindų lygio) apskaičiavimu bei jo priskyrimu ypatingų statinių kategorijai.

192Patikrinimo aktas visiškai nepagrįstai analizuoja to paties statybą leidžiančio dokumento naujų versijų (SLD versijos 1, SLD versijos 2 ir SLD versijos 3) išdavimo teisėtumą pagal kriterijus, kurie naudojami nustatyti naujo statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad duomenų apie statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams lentelėje prie kiekvienos skirtingos statybą leidžiančio dokumento versijos padedamas atskiras žymėjimas (X). Atsižvelgiant į tai, kad išduodant SLD versiją 2 ir SLD versiją 3 buvo atliekama tik techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūra, kuriai minėtieji kriterijai netaikomi, Patikrinimo akto lentelėje nepagrįstai nurodomi SLD versijos 3 tariami trūkumai. Tokie tariami trūkumai yra ir Patikrinimo akto lentelės 2, 4, 8, 10, 11, 17, 18 ir 19 punktuose.

193Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3 prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nes neatitinka Patikrinimo akto lentelės 2, 4, 8, 10, 17, 18 ir 19 punktų reikalavimų, taip pat į tai, kad minėtieji reikalavimai SLD versijai 3 pagal teisės aktus neturėjo būti taikomi, laikytina, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas.

194Nepaisant to, kad vien tai, jog Patikrinimo aktas buvo parengtas, taikant netinkamą procedūrą ir numatant perteklinius reikalavimus naujų Statybos leidimo versijų išdavimui ir todėl Patikrinimo aktas prieštarauja teisės aktų reikalavimams (prieštarauja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punktui) ir turėtų būti panaikinamas, siekiant teismui išsklaidyti bet kokias galimas abejones, toliau Priešieškinyje analizuojamas kiekvienas Patikrinimo akte nurodytas Statybos leidimo ar konkrečios Statybos leidimo versijos tariamas neatitikimas teisės aktų reikalavimams.

195Dalis atraminių sienučių buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato statybos pradžios, o likusi dalis buvo suprojektuota iki SLD versijos 1 gavimo, todėl Žemės sklype po SLD versijos 1 išdavimo nauji statiniai nebuvo projektuojami.

196Patikrinimo akte, teigiant, kad po SLD versijos 1 gavimo buvo suprojektuoti nauji statiniai, nurodomi šie tariami SLD versijos 3 pažeidimai:

  • Patikrinimo akto lentelės 2 punkte nurodyta, kad prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodyti ne visi privalomi nurodyti duomenys, nes 2016 m. sausio 12 d. užregistruotame Ieškovo prašyme pritarti Statybos leidimo klaidos taisymui dėl statinio kategorijos ir atlitudžių keitimo, nenurodyti naujai projektuojami statiniai, todėl pažeidžiamas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedo 1 pastabos reikalavimas;
  • Patikrinimo akto lentelės 4 punkte nurodyta, kad Statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus teisės aktuose, nes SLD versijos 3 atžvilgiu nepateikta nauja pilnos sudėties Techninio projekto laida dėl naujai projektuojamų statinių, todėl pažeidžiami STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“[1] 45 ir 48 punktai;
  • Patikrinimo akto lentelės 10 punkte nurodyta, kad prie Techninio projekto nepridėti visi privalomi pridėti statinio projekto rengimo dokumentai, nes kartu su prašymu dėl SLD versijos 3 nepateikta nauja Techninio projekto laida dėl naujų statinių ir jos sudėtyje privalomi Techninio projekto naujos laidos rengimo dokumentai, todėl pažeidžiami STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktas ir 8 priedo 5.3 punktas;

197Patikrinimo akto lentelės 2, 4 ir 10 punktuose nurodyti tariami pažeidimai grindžiami tuo, kad po SLD versijos 1 gavimo Statytojas projektavo naujus statinius Žemės sklype. Tokie Patikrinimo akto teiginiai neatitinka tikrovės, nes jokios naujos atraminės sienutės po SLD 1 versijos išdavimo nebuvo suprojektuotos ir pastatytos. Dalis Žemės sklype faktiškai esančių atraminių sienučių buvo pastatytos Žemės sklype laikotarpiu iki 2010 m., t.y. gerokai iki susiklostant ginčo santykiams, o likusi dalis buvo suprojektuotos Techniniame projekte numatytų iki SLD versijos 1 gavimo.

198Iki statybos darbų pradžios Žemės sklype buvusios atraminės sienutės jokio poveikio nei Pastato aukščiui, nei Žemės sklypo vidutinei altitudei satino statybos zonoje neturi. Argumentą dėl sienučių egzistavimo pagrindžia nuotraukos, kurios buvo pridėtos prie 2016 m. gegužės 12 d. Statytojo Civilinėje byloje pateikto atsiliepimo (atsiliepimo priedas Nr. 3). Taip pat šį argumentą pagrindžia Žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas iki Pastato statybos pradžios (Priedas Nr. 1).

199SLD 3 versija buvo išduodama dėl to, kad buvo būtina ištaisyti per klaidą neteisingai nurodytą statinio kategoriją (iš neypatingo į ypatingą). Tuo pačiu buvo atspindėti neesminiai Techninio projekto pakeitimai, susiję su žemės sklypo planavimu.

200Pastato antžeminės dalies ir cokolio viršaus altitudės nesikeitė. Techniniame projekte jos nurodytos pastato pjūviuose ir fasaduose. Pastato nulinės altitudės, kuri remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8.4.2. punkto trečiuoju papunkčiu sutampa su pastato pirmojo aukšto grindų lygiu, rodiklis yra 0,0000 = 103,50 m. Analizuojamu atveju nulinė altitudė sutampa ir su žemės paviršiaus vidutine altitude statinių statybos zonoje, kuri taip pat lygi 103,50 m. Stogo kraigo altitudė nuo nulinio lygio – 12,00 m, kas atitinka absoliutinę altitudę 115,50. Pastato aukštis – 12 m. Gatvės altitudė – 102,00 yra už sklypo ribų, todėl pagal ją spręsti apie pastato aukštį nėra jokio pagrindo.

201Nors Patikrinimo akte teigiama, kad Techniniame projekte po SLD versijos 1 gavimo buvo suprojektuoti nauji statiniai – atraminės sienutės, tačiau Patikrinimo akte nėra duodama nuoroda į konkretų Techninio projekto brėžinį, kuriame būtų numatyti nauji statiniai. Iš Civilinėje byloje esančių Techninio projekto vertikalinio brėžinio iki SLD versijos 1 gavimo (III tomas, 183 puslapis) ir po SLD versijos 1 gavimo (V tomo, 148 puslapis) matyti, kad nauji statiniai nėra projektuojami, o tiesiog patikslinamos aukščio altitudės.

202Taip pat pažymėtina, kad Teisės aktai nenumato draudimo keisti vidutinę žemės paviršiaus altitudę ar nulinę žemės paviršiaus altitudę, nes teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai jokiu būdu neįpareigoja statytojo tiksliai išlaikyti Detaliojo planavimo metu buvusį žemės paviršiaus lygį. Detaliojo plano sprendiniai gali būti pažeidžiami tik viršijus maksimalią leistiną pastatų aukščio absoliutinę altitudę. Šiuo atveju bet kokie vidutinės Žemės sklypo paviršiaus altitudės pasikeitimai ar nulinės Žemės sklypo paviršiaus altitudės pasikeitimai, net jei jie būtų buvę, negali būti laikomi Detaliojo plano pažeidimu, kol nėra viršijama maksimalios galimos absoliutinės altitudės riba.

203Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, galima daryti išvadą, kad Patikrinimo akte nurodyti teiginiai ir tariami SLD versijos 3 neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, o tuo pačiu neatitinkantys STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 priedo 1 pastabos reikalavimams, STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 45 ir 48 punktams bei 8 priedo 5.3 punktui, nes SLD versija 3 buvo išduota nepažeidžiant minėtų teisės aktų.

204Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų specialiųjų paveldosaugos ar kitų specialiųjų reikalavimų ir suderinti statinio projekto su visomis statinio projektą tikrinančiomis institucijomis, todėl Patikrinimo akte nurodyti teiginiai, kad pagal SLD versiją 3 nepateikti specialieji paveldosaugos reikalavimai ir Techninis projektas nesuderintas su statinio projektą tikrinančiomis institucijomis yra nepagrįsti

205Patikrinimo akte nurodomi šie tariami teisės aktų pažeidimai dėl SLD versijos 3 derinimo su Techninį projektą tikrinusiomis institucijomis:

  • Patikrinimo akto lentelės 8 punkte nurodyta, kad pagal SLD versiją 3, kartu su Techniniu projektu nepateikti KPD išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai dėl Techniniame projekte pakeistų sprendinių, todėl buvo pažeistas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas;
  • Patikrinimo akto lentelės 18 punkte nurodyta, kad prašyme dėl SLD versijos 3 išdavimo nurodyti ne visi subjektai pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją privalantys patikrinti statinio projektą, todėl pažeidžiamas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 5 punktas;
  • Patikrinimo akto lentelės 19 punkte nurodyta, kad pasikeitus Techninio projekto esminiams sprendiniams nauji Techninio projekto sprendiniai nėra peržiūrėti ir suderinti su KPD ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi, todėl pažeidžiamas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 5 punktas.

206Aukščiau minėti Patikrinimo akte nurodyti teiginiai neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, nes jokie esminiai Techninio projekto sprendinių pakeitimai nebuvo atlikti, todėl buvo taikoma naujos statybą leidžiančio dokumento versijos išdavimo procedūra pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punktą, nenumatanti nei naujų specialiųjų reikalavimų gavimo, nei statinio projekto pakartotinio tikrinimo pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede nurodytas kompetencijas.

207Tai, kad kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3 pateiktuose brėžiniuose, atspindinčiuose cokolio altitudės klaidos taisymą, yra tam tikrų smulkių pakeitimų, yra natūralu, nes statybos procese yra atliekami neesminiai projekto pakeitimai, tačiau dėl jų naujo statybą leidžiančio dokumento gauti nereikia. Jokių esminių Techninio projekto pakeitimų nebuvo atlikta. Inspekcija esminiu projekto pakeitimu įvardina naujų statinių – atraminės sienutės iki 6 m aukščio – projektavimą, tačiau Statytojo nuomone dėl šio pažeidimo yra kilęs nesusipratimas – tokio aukščio nauja atraminė sienutė po SLD versijos 1 išdavimo niekuomet nebuvo suprojektuota.

208Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3 pažeidžia STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 5 punktą, tačiau minėtoje teisės normoje yra tiesiog pateikiama KPD kompetencija tikrinant statinio projektus, t.y. ši nuostata nenumato, kad prieš gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją statinio projektas turėtų būti pakartotinai patikrinamas. Pažymėtina, kad Techninis projektas buvo patikrintas visų Techninį projektą privalėjusių tikrinti institucijų, o tai pagrindžia Civilinėje byloje esantys dokumentai (VI tomas, 85 – 94 puslapiai).

209Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Patikrinimo akte numatytas teiginys, jog Statytojas, kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3, nepateikė KPD išduotų specialiųjų reikalavimų, nenurodė visų Techninį projektą tikrinančių institucijų bei Techninis projektas nebuvo patikrintas visų atsakingų institucijų yra nepagrįsti.

210Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo būti rengiama nauja Techninio projekto laida ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas yra nepagrįstas, nes po SLD versijos 1 išdavimo esminiai Techninio projekto sprendiniai nebuvo keičiami

211Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodyta, kad Techninio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes pagal SLD versiją 3 nepateikta privaloma pilnos laidos Techninio projekto sprendinių keitimo nauja laida. Taip pat Patikrinimo akto lentelės 11 punkte numatyta, kad pakeisti esminiai Techninio projekto sprendiniai, todėl turėjo būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

212Aukščiau minėti Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodyti teiginiai grindžiami STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktu ir STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktu, nurodant tokias pastabas:

  • Žemės sklypo šiaurinėje dalyje keičiama žemės paviršiaus altitudė pakeliant ją iki 6m;
  • projektuojamos naujos laikančiosios konstrukcijos – atraminės sienutės iki 6 m aukščio;
  • keičiami cokolinio ir pirmo aukšto dalies sprendiniai ir fasadų išvaizda – dėl naujai projektuojamų atraminių sienų;
  • kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3 pateikti brėžiniai, kuriuose nedetalizuojami naujų statinių – atraminių sienų konstrukciniai sprendiniai, nepateiktas aiškinamasis raštas, nenurodyti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys naujus Žemės sklypo reljefo formavimo sprendinius, neparengta ypatingam statiniui privaloma Techninio projekto konstrukcinė dalis, pakeitus statinio kategoriją.

213Kaip matyti iš aukščiau pateiktų Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodytų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkto ir STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punkto tariamų pažeidimų, esminiu sprendiniu dėl kurio, Inspekcijos nuomone, reikėjo rengti Techninio projekto naują laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą yra naujų atraminių sienučių projektavimas. Atsižvelgiant į tai, kad naujos atraminės sienutės po SLD versijos 1 išdavimo nebuvo projektuojamos (detalizuota Priešieškinio 4.2 dalyje), minėti Patikrinimo akte nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, o tuo pačiu neatitinka STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkto ir STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punkto nuostatų.

214Pažymėtina, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nustatyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai:

  • laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;
  • dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;
  • iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);
  • iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;
  • mažinami statinio išorės matmenys.

215Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto sprendiniai, tai statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ar specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

216STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punkte nustatyta, kad statinio projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Nepaisant to, keičiant neesminius statini projekto sprendinius, nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, o statinio projekto nauja laida gali būti parengiama iki statybos užbaigimo, todėl Statytojas, pakeitęs neesminius Techninio projekto sprendinius, naują Techninio projekto laidą turėjo išleisti nebūtinai iki SLD versijos 3 gavimo, o gali tai padaryti iki Pastato statybos užbaigimo.

217Atsižvelgiant į tai, kad nuo SLD versijos 1 gavimo iki SLD versijos 3 gavimo nebuvo atlikti jokie esminiai Techninio projekto pakeitimai, dėl kurių pagal aukščiau pateiktų teisės aktų reikalavimus reikėtų rengti Techninio projekto naują laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, galima daryti išvadą, kad Statytojas neprivalėjo rengti naujos Techninio projekto laidos ir gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, o tuo pačiu Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodytas teiginys neatitinka STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkto ir STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punkto nuostatų.

218Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane numatyto maksimalaus leistino pastatų aukščio, todėl Patikrinimo akte numatytas teiginys, kad Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui yra nepagrįstas

219Patikrinimo akto lentelės 17 punkte nurodyta, kad Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui ir pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, nes:

  • pagal Techninį projektą neva numatytas 14,36 m. aukščio Pastatas, kurio aukštis tik Techninio projekto brėžiniuose, teiktuose siekiant gauti SLD versiją 3, dirbtinai (neva naujų sienelių ir sklypo paviršiaus lygį sukeliančių sprendinių pagalba) sumažintas iki 12 m;
  • pagal Techninį projektą neva numatytas 4 aukštų, pastatas;
  • naujų atraminių sienų pagalba statybos zonoje pakeltas žemės paviršius Pastato dviejuose kampuose apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo aukščio altitudės 101,70 iki aukščio altitudės 106,20 ir aukščio altitudės 107,00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altitudė (buvusi 101,14, pakeista 103,50), kad Pastato aukštis iki maksimalios leistinos altitudės būtų 12 m (Pastato viršaus altitudės 115,50);
  • Techninio projekto brėžiniuose fasadų pjūvių grafinis vaizdas neatitinka juose nurodytų duomenų, t.y. gatvės aukščio altitudė nurodyta 102,00, cokolinio aukšto langų viršaus aukščio altitudė vizualiai atitinka gatvės aukščio altitudę, tačiau šių elementų aukščio altitudė nurodyta apie 103,20.

220Detaliojo plano pagrindinio brėžinio (IV tomas, 2 puslapis) privalomųjų reikalavimų lentelė numato, kad Žemės sklype leidžiamų statyti pastatų aukštis[2] yra 12,0 m arba 115,5 m išreiškus šį aukštį absoliutine altitude (aukščiu nuo jūros lygio)[3]. Detaliuosiuose planuose pastatų aukštis išreiškiamas dviem rodikliais dėl to, kad Detaliojo planavimo metu esanti vidutinė žemės sklypo altitudė statybos zonoje visiškai legaliai gali skirtis nuo pastačius pastatą būsiančios vidutinės žemės sklypo altitudės, bei nuo nulinės altitudės, kurią kaip pirmo aukšto grindų lygį pasirenka projektuotojas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Detalusis planas buvo patvirtintas 2012-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-440. Jo patvirtinimo metu galiojo LR aplinkos ministro 1999 09 30 įsakymu Nr. 310 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, kuris buvo privalomas projektuojant, statant, priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenis ir registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį. Reglamentas numatė:

221„28. Pastato antžeminės dalies aukštis matuojamas bei skaičiuojamas taip:

22228.1. kai aukštų plotai vienodi – nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki karnizo viršaus, o jeigu po šlaitiniu stogu karnizo nėra – iki išorinių sienų viršaus.

223Jeigu išorinių sienų viršus yra ne viename lygyje, skaičiuojamas jų aukščio vidurkis;

22428.2. kai aukštų plotai skirtingi – nuo nulinės altitudės iki aukšto, turinčio skirtingą plotą, grindų paviršiaus, nuo šio paviršiaus iki kito aukšto, turinčio dar kitokį plotą, grindų paviršiaus, pagaliau nuo pastarojo paviršiaus iki karnizo (išorinių sienų) viršaus;

22528.3. kai pastatas su plokščiu (sutapdintu) stogu ir parapetais – nuo nulinės altitudės iki stogo dangos ties parapetu vidutinio lygio;

22628.4. pastogės patalpų ir antstato – nuo pastato karnizo (išorės sienų, plokščio stogo dangos) viršaus iki apšiltintos perdangos viršaus;

22728.5. erkerių, konsolinių pastato dalių – nuo apačios iki karnizo viršaus arba iki plokščio stogo dangos žemiausios vietos.

228Aukštis skaičiuojamas metrais, 0,01 m (dviejų ženklų po kablelio) tikslumu.“

229Taigi, Detaliojo plano rengimo metu teisės aktuose vyravo samprata, kad pastato aukštis skaičiuojamas metrais nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės), kuri, kaip taisyklė, nesutampa ir neprivalo sutapti su vidutine žemės sklypo altitude statybos zonoje. Tam, kad būtų išvengta painiavos, Detaliuosiuose planuose visuomet būdavo pateikiamas aukščio reglamento atitikmuo absoliutine altitude. Šiuo atveju tai yra 115,5 m.

230Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punktas nustato, jog „Galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.“ Remiantis šia nuostata laikytina, kad Detalusis planas nereikalauja, jog Pastato aukštis būtų 12 metrų nuo būsimo projektinio žemės sklypo paviršiaus užstatymo zonoje vidutinio lygio. Detaliajame plane 12 metrų aukštis nurodytas nuo tuometinio žemės sklypo paviršiaus lygio, kuris šiuo metu nebėra aktualus, o vienintelis aktualus rodiklis yra absoliutinė altitudė – 115,5 m., kuri nėra pažeista.

231Patikrinimo akte dėstomas teiginys, kad pataisius žemės paviršiaus vidutinę altitudę Pastato aukštis iki maksimalios leistinos altitudės siekia 12 m (Detaliajame plane numatyto leistino maksimalaus aukščio), niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui. Priešingai, toks teiginys patvirtina, kad Pastato aukštis yra ne didesnis nei gali būti pagal Detalųjį planą.

232Patikrinimo akte pateikiami teiginiai dėl faktiškai suprojektuoto 4 aukštų Pastato yra klaidingi, nes pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių[4] 73 punkte numatyta, kad pastato aukštumas (t.y. aukštų skaičius) nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų. Todėl Techninio projekto sprendiniai, o tuo pačiu ir Statybos leidimas, atitinka Detaliojo plano sprendinius, t.y. Pastatas yra suprojektuotas 2 antžeminių aukštų su dviejų lygių mansarda.

233Net jei teismas laikytų, kad Techniniu projektu numatytas aukštų skaičius yra didesnis, nei leidžiama Detaliajame plane, šis pažeidimas neturėtų būti laikomas esminiu, nes Pastato vizualinį ir urbanistinį poveikį lemia jo aukštis, išreikštas absoliutine altitude (metrais nuo jūros lygio), o ne skaičius lygių, į kuriuos yra „sudalintas“ leistino aukščio pastato tūris. Šią nuomonę patvirtina ir tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek KPD, tikrindami Techninį projektą pažeidimų nerado, o KPD yra pritaręs Pastato projektiniams pasiūlymams netgi su didesniu Pastato aukščiu (2016 m. gegužės 12 d. Statytojo atsiliepimo Civilinėje byloje priedas Nr. 2).

234Pažymėtina, kad Patikrinimo akte nepagrįstai teigiama, jog Techninio projekto brėžiniuose fasadų pjūvių grafinis vaizdas neatitinka juose nurodytų duomenų, t.y. gatvės aukščio altitudė nurodyta 102,00, cokolinio aukšto langų viršaus aukščio altitudė vizualiai atitinka gatvės aukščio altitudę, tačiau šių elementų aukščio altitudė nurodyta apie 103,20. Visų pirma, pabrėžtina, kad nei cokolinio aukšto langų iš gatvės pusės viršus, nei gatvė Techninio projekto brėžiniuose, teiktuose siekiant gauti SLD versiją 3, nėra tiksliai pažymėti ir aiškiai išskirti. Inspekcija tik spėja, kad ties altitude 102,00 turėtų būti gatvė, o cokolinio aukšto langai turėtų baigtis ties altitude 103,2 m. Joks teisės aktas nenustato, kad menami projekto sprendiniai (t.y. tokie, kuriuos gali įsivaizduoti tik sulyginęs brėžinį su kitais brėžiniais) turi atitikti menamus projekto duomenis (t.y. tokius, kurie nėra tiesiogiai nurodyti, o gali būti apytiksliai apskaičiuoti pagal kitus projekto sprendinius). Antra, net darant prielaidą, jog plokštuma, kurios altitudė 102,00 m už sklypo ribų esančia žymi gatvę (kuri nėra projekto sprendinys), o cokolinio aukšto langai baigiasi prie pat pirmojo aukšto perdangos maždaug 103,2 m lygyje, akivaizdu, kad šių taškų lygis yra netapatus. Inspekcija nepateikė jokių įrodymų, kad lygių skirtumas kažkuriame konkrečiame brėžinyje neatitinka mastelio ar pažeidžia kokius nors teisės aktų reikalavimus.

235Apibendrinant šioje Priešieškinio dalyje pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Patikrinimo akte nurodytas teiginys, jog Statybos leidimas pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, nes Statybos leidimu leidžiama statyti Pastatą, kuris yra ne aukštesnis nei leidžiama pagal Detaliojo plano sprendinius.

236Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas Pastato mansardinis aukštas neatitinka teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas

237Patikrinimo akto lentelės 17 punkte nurodyta, kad Pastato mansardinis aukštas neatitinka mansardos apibrėžimo. Toks teiginys yra nepagrįstas, o tuo pačiu nesudarantis pagrindo teigti, kad Statybos leidimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl toliau pateikiamų argumentų.

238Vertinant Techniniame projekte suprojektuotas mansardas pastebėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nebegalioja joks teisės aktas, kuris apibrėžtų, kas laikoma daugiabučio gyvenamojo mansarda ar mansarda apskritai. Statybos leidimas išduotas 2015 m. spalio 8 d. Tuo tarpu vienintelis teisės aktas, kuris pateikė bendrą visiems pastatų tipams „mansardos“ apibrėžimą neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d. Minėto teisės akto nuostatos į kitus teisės aktus perkeltos nebuvo, t.y. jos buvo panaikintos ir šiuo metu (ir Statybos leidimo išdavimo metu) joks galiojantis teisės aktas neapibrėžia, kas laikytina daugiabučio gyvenamojo namo mansarda ar mansarda apskritai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant skundžiamo akto teisėtumą (Civilinėje byloje pagal Ieškinį tai būtų Statybos leidimas) tikrinama, ar jis atitiko jo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Atitinkamai, vertinant Statybos leidimo teisėtumą, taikomos statybos leidimo išdavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, projektuotojas turėjo teisę savo nuožiūra, laikydamasis užduoties ir Detaliojo plano apribojimų, projektuoti mansardas ir jokių galiojusių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

239Pažymėtina, kad Detalusis planas buvo patvirtintas 2012 m. vasario 8 d. Tuo metu galiojusiame STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte buvo numatyta, kad pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios (pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 m2 ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m). Pagal Techninio projekto sprendinius mansardinio aukšto šiaurinė siena (82 laipsniai) ir stogas (2,5 laipsniai) yra nuožulnūs (tai įrodo į bylą pateikto Techninio projekto statinio architektūros byloje esantys Pastato pjūvių ir fasadų brėžiniai). Mansardos patalpos aukštis nuo grindų iki lubų pirmame mansardinio aukšto lygyje yra 2,5 m, o antrame mansardinio aukšto lygyje 3,17 m ir žemėja iki 2,65 m. Vadovaujantis STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktu ir aukščiau pateiktais Techninio projekto sprendiniais, galima daryti išvadą, kad Pastato mansardinis aukštas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, kuriais vadovaujantis buvo patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai. (t.6.b.l.146-157)

240Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovių reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad šios bylos atveju teismas pirmiausia turėtų paaiškinti, ar ieškovės gali ginti viešą interesą teisme, kadangi įstatymai griežtai reglamentuoja subjektus, kurie įgalioti ginti viešą interesą. Be to, 2001-07-10 įstatymu Nr. IX-449 ratifikuotos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuria remiasi ieškovės, taikymas taip pat yra suformuotas teismų praktikoje.

241Išanalizavus ieškinio argumentus, matyti, jog ieškovių nuomone, viešasis interesas ginčijamu Statybos leidimu yra pažeistas dėl to, kad, ginčijamas Statybos leidimas neva pažeidžia ginčo žemės sklypui galiojantį detalųjį planą, bendrąjį planą, saugomas Vilniaus senamiesčio bei neatsiejamos senamiesčio dalies ir kartu savarankiško kompleksinio paveldo objekto – Bernardinų kapinių vertingąsias savybes ir galiojančių teisės aktų nuostatas.

242Ieškovės savo teisę ginti viešąjį interesą ginčijant Statybos leidimą kildina iš 2001-07-10 įstatymu Nr. IX-449 ratifikuotos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – Orhuso konvencija/ Konvencija), LR aplinkos apsaugos įstatymo (tolia – AAĮ) 7 str. 2 d.; ieškovės nurodo, jog „į sąvoką „aplinka“, kaip jos elementas, įeina kraštovaizdis. <...> sistemiškai aiškinant Orhuso konvencijos 9 str., 2 str., 4 str. 5 d., galima daryti išvadą, jog suinteresuotas fizinis asmuo gali kreiptis į teismą, gindamas savo pažeistas teises aplinkosaugos srityje, į aplinkosaugos sąvoką įeina kraštovaizdis. <...> kultūros paveldas įeina į kraštovaizdžio apsaugą, todėl ieškovai, kuriems daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai, turi teisę kreiptis dėl priimtų sprendimų nuginčijimo netgi pagrįsdama savo argumentus kraštovaizdžio, kurį sudaro tame tarpe gamtinis reljefas ir kultūros paveldas, <...> išsaugojimo interesu, kuris yra viešasis interesas“. Ieškovės taip pat nurodo, jog jos turi teisę kreiptis su šiuo ieškiniu remiantis jų Įstatų nuostatomis.

243Pažymėtina, jog LR civilinio proceso kodekso 49 str. 2 d. teisę bendruomenei ginti viešąjį interesą suteikia tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju ieškovės gindamos viešąjį interesą ginčija išduotą Statybos leidimą. Pabrėžtina, jog nei LR statybos įstatymas, nei kiti LR įstatymai ieškovėms (bendruomenėms) nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą Statybos leidimą. Ieškovės teisę ginti viešąjį interesą kildina iš Orhuso konvencijos 9 str. bei LR AAĮ 7 str. 2 d., tačiau manytina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės negali remtis paminėtomis teisės normomis. Tokią išvadą suponuoja žemiau išdėstyti motyvai.

244Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. yra numatyta, jog „kiekviena šalis, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais užtikrina, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą vadovaujantis 6 straipsnio nuostatomis ir kai tai numatyta nacionalinėje teisėje bei nepažeidžiant šios straipsnio 3 dalies, kitomis atitinkamomis šios konvencijos nuostatomis“. Taigi Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotos visuomenės nariams kreiptis į nacionalinį teismą dėl joje nurodytais aplinkos apsaugos klausimais priimtų sprendimų. Ši teisė įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Lietuvos Respublikoje suinteresuotos visuomenės teisė ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje užtikrinama LR AAĮ 7 str. 2 dalimi.

245Teismai, aiškindami šias teisės aktų nuostatas, yra konstatavę, kad Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. gali suteikti teisę visuomeninei organizacijai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aplinkos srityje tik atitinkamais atvejais (žr., pvz., 2006 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006, 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010). Tai reiškia, jog Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. nuostatos gali būti taikomos tiesiogiai, tačiau tik tam tikrais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Konvencijos 6 str. taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis, taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.) (žr. pvz., 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010).

246Konvencijos I priedo 1-19 dalyse nurodytos šios veiklos rūšys:

247„1. Energetika (naftos ir dujų perdirbimo įmonės; dujinimo ir skystinimo įrenginiai; šiluminės elektrinės ir kiti 50 megavatų arba didesnės šiluminės galios įrenginiai; koksavimo krosnys; atominės elektrinės ir kiti branduoliniai reaktoriai, įskaitant tokių elektrinių ar reaktorių demontavimą arba eksploatavimo nutraukimą[1] (išskyrus mokslinių tyrimų įrenginius daliųjų ir atgaminamų medžiagų gamybai ir konversijai, kurių maksimalus galingumas neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos); įrenginiai panaudotam branduoliniam kurui perdirbti; įrenginiai: branduoliniam kurui gaminti ar sodrinti; panaudoto branduolinio kuro ar didelio aktyvumo radioaktyviosioms atliekoms perdirbti; panaudotam branduoliniam kurui galutinai palaidoti; tik radioaktyviosioms atliekoms galutinai palaidoti; tik panaudotam branduoliniam kurui ar radioaktyviosioms atliekoms saugoti (planuojamam ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui) kitose vietose, už gamybos objekto teritorijos ribų.);

2482. Metalų gamyba ir apdirbimas (įrenginiai metalų rūdoms (įskaitant sulfidinę rūdą) deginti ar aglomeruoti; įrenginiai perdirbamojo ketaus ar plieno gamybai (pirminis ar antrinis lydymas), įskaitant nepertraukiamą išpilstymą, kurio našumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą; juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai: i) karšto valcavimo staklynai, kurių galingumas didesnis kaip 20 tonų plieno žaliavos per valandą; ii) kalviški kūjai, kurių energija didesnė kaip 50 kilodžaulių kūjui, o naudojamas šiluminis galingumas didesnis kaip 20 MW; iii) skirti dengti apsaugine lydmetalių danga, tiekiant daugiau kaip 2 tonas plieno žaliavos per valandą; didesnio kaip 20 tonų per dieną galingumo juodųjų metalų liejyklos; įrenginiai: i) spalvotiesiems neapdirbtiems metalams gaminti iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų, naudojant metalurgijos, cheminius arba elektrolizės procesus; ii) spalvotiesiems metalams, tarp jų regeneruotiems produktams (rafinavimas, liejininkystė ir t. t.), lydyti, įskaitant legiravimą, kurių lydymo galingumas didesnis kaip 4 tonos švino ir kadmio per dieną arba 20 tonų visų kitų metalų per dieną; įrenginiai metalų ir plastikinių medžiagų paviršiams apdirbti elektrolizės arba cheminiu būdu, kai tam naudojamų vonių talpa didesnė kaip 30 m3.);

2493. Mineralinių žaliavų perdirbimo pramonė (įrenginiai cemento klinkeriui gaminti besisukančiose degimo krosnyse, kurių galingumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, ar kalkėms gaminti besisukančiose degimo krosnyse, kurių galingumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių galingumas didesnis kaip 50 tonų per dieną; asbesto ir asbesto turinčių produktų gamybos įrenginiai; stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamybos įrenginiai, kurių lydymo galingumas didesnis kaip 20 tonų per dieną; mineralinių medžiagų lydymo įrenginiai, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo galingumas didesnis kaip 20 tonų per dieną; keramikos produktų gamybos įrenginiai, skirti, būtent stogo čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, keraminių plytelių, akmens keramikos arba porceliano gamybai degimo būdu, kurių gamybinis pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, ir (arba) degimo krosnių galingumas didesnis kaip 4 m3 esant degimo krosnių įkrovos tankiui didesniam kaip 300 kg/m3.);

250<...>“ ir kt., konkrečiai išvardintos veiklos rūšys.

251Į Konvencijos I priede nurodytas veiklos rūšis yra įtraukta ir „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1-19 dalyse, tais atvejais kai vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“ (Konvencijos I priedo 20 p.).

252Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, seka, jog į Konvencijos 9 str. 2 dalies bei 6 str. veikimo sritį gali patekti tik tokia veikla, kuri:

  1. išvardyta Konvencijos I priedo 1-19 dalyse,
  2. kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei bei
  3. tokia veikla, kuri, vadovaujantis nacionaline teise, gali turėti didelį poveikį aplinkai.

253Taigi ieškovės kreipdamosios į teismą ir grįsdamos savo teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje Konvencijos 9 straipsniu, privalo įrodyti, jog ginčijamo leidimo pagrindu vykdoma statyba patenka į aukščiau išvardytus tris atvejus. Paminėtina, jog Statybos leidimu buvo leista vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą. Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba į Orhuso konvencijos I priede 1-19 dalyse konkrečiai išvardytas rūšis nepatenka. Taip pat šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog nagrinėjamos apimties statybai (daugiabučio gyvenamojo namo statybai) turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, t.y. tokia veikla nepatenka į LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 2 d. išvardytus atvejus. Ieškovės ieškinyje nieko nemini ir nepateikia jokių įrodymų, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę ginčo daugiabučio gyvenamojo namo statyba turi būti laikoma turinčia didelį poveikį aplinkai. Ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu šis statinys nepriskirtas prie visuomenei svarbių statinių (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ priedas Nr. 4.). Iš viso to seka, jog nagrinėjamas atvejis dėl veiklos pobūdžio ir masto nepatenka į Konvencijos 6 str. veikimo sritį. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės savo teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą Statybos leidimą, negali grįsti Konvencijos 9 str. bei AAĮ 7 str. 2 dalimi. LR CK 49 str. 2 d. suteikia teisę ieškovėms įstatymų numatytais atvejais ginti viešąjį interesą. Tačiau kaip jau buvo minėta, jokie įstatymai ieškovėms nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, ginčijant Statybos leidimą, nagrinėjamas atvejis nepatenka į Konvencijos 9 str. sritį, todėl darytina išvada, jog ieškovės nagrinėjamoje byloje neturi įstatyme numatytos teisės ginti viešąjį interesą.

254Paminėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl visuomenės teisės ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje yra suformulavęs sąlygas, kurias teismai turi vertinti, sprendžiant, ar visuomeninė organizacija (asociacija) turi teisę teisme ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje: http://www.lvat.lt/lt/naujienos/visos-naujienos/lvat): 1) visuomeninė organizacija kreipiasi į teismą gindama viešąjį (aplinkos apsaugos) interesą; 2) visuomeninė organizacija turi būti suinteresuota; 3) toks visuomeninės organizacijos kreipimasis įmanomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka; 4) visuomeninė organizacija turi laikytis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

255Paminėtina ir tai, jog ieškovės nagrinėjamu atveju nelaikytinos suinteresuotomis. Pagal Orhuso konvencijos 2 str. 5 d. suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo aplinkos srityje procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios nacionalinės teisės reikalavimus, laikomos suinteresuotosiomis organizacijomis.

256Kaip pačios ieškovės nurodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas Orhuso konvencijos nuostatas, konstatavo, jog nevyriausybinė organizacija tam, kad ji būtų laikoma suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, be kitų reikalavimų, taip pat turi padėti spręsti aplinkosaugos problemas, skatinti aplinkos apsaugą bei atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę, veikti pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus (žr. 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2013, p. 271–302).

257Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovės tik abstrakčiai pacituoja minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį bei savo Įstatų atskirus punktus, tačiau šių nurodytų aplinkybių neįrodinėja ir nepagrindžia.

258Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-09-23 priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 konstatavo, jog tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas, turi būti vertinami teisės aktai, reglamentuojantys visuomeninės organizacijos veiklą, bei įrodymai, patvirtinantys realią pareiškėjo veiklą aplinkos apsaugos bei kraštotvarkos srityje, visuomeninės organizacijos įstatų nuostatos, iš kurių galima nustatyti, jog aplinkos apsauga yra viena iš pagrindinių visuomeninės organizacijos veiklos tikslų. Pažymėtina, jog nors ieškovių Įstatų nurodytuose kai kuriuose punktuose yra numatyta, jog vieni iš jų veiklos tikslų yra formuoti gerą aplinką, rūpintis Vilniaus miesto Užupio ir Paplaujos rajono gamtinio paveldo, architektūrinio-urbanistinio ir hidrografinio paveldo išsaugojimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, apie konkrečius ieškovių nuveiktus darbus būtent aplinkos apsaugos srityje. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nurodė, jog iš karto po kreipimosi su skundu į teismą visuomeninės organizacijos vykdoma veikla, atliekami veiksmai, kreipimasis į įvairias institucijas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji kreipimosi į teismą metu realiai veikė kaip nevyriausybinė organizacija, skatinanti aplinkos apsaugą bei sprendžianti kraštotvarkos problemas. Ieškovėms nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jų realią, nuolatinę veiklą būtent aplinkos apsaugos srityje, spręstina, jog ieškovių įstatuose nurodyti tikslai, susiję su aplinkosauga, yra deklaratyvaus pobūdžio ir remiantis teismų praktika, jos negali būti pripažintos suinteresuotomis visuomenėmis Orhuso konvencijos ir LR AAĮ 7 str. prasme.

259Apibendrinant, taip pat paminėtina, jog Statybos įstatymo 281 str. 1 d. įtvirtina, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento nuginčijimo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Kaip minėta aukščiau, ieškovės privalo įrodyti, jog ginčijamu Statybos leidimu pažeidžiamos jų turimos teisės ar teisėti interesai, t. y. privalo pagrįsti, kaip ginčijamas Statybos leidimas konkrečiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, saugomus įstatymo.

260Dėl įstatyme numatytos kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymo

261Ieškovės praleido terminą ginčyti Statybos leidimą, o nurodytos priežastys nesudaro pagrindo praleisto termino atnaujinti. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Orhuso konvencijos 9 straipsniu suteikiama teisė kreiptis į teismą nėra besąlyginė ir negarantuoja visuomenei teisės neterminuotai kreiptis į teismus. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta, kad šalis, vadovaudamasi nacionaliniais įstatymais, užtikrina teisę visuomenei kreiptis į teismą, o tai reiškia, kad visuomenės atstovai, kreipdamiesi į teismus, privalo laikytis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat ir terminų (2008 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-132/2008).

262Ieškovės kreipdamosios į teismą nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos, kadangi praleido vieno mėnesio terminą administraciniam sprendimui ginčyti. Ginčijamas Statybos leidimas yra individualus administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013). ABTĮ 33 str. 1 d. numato, jog skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal teismų praktiką įstatymo nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, ieškovėms ginant viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai ieškovės faktiškai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą teisės aktą (teisės aktą priėmusį subjektą, akto priėmimo datą, turinį) (2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-469/2006, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-636/2010).

263Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas 2015-10-08 (T.3.B.L.32-37; 2014-04-08 b.l.56-57)B.L.54). Vadovaujantis LR statybos įstatymo 45 str., informacija apie ginčijamus leidimus patalpinta Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Iš Leidimų statybai registre bei sistemoje „Infostatyba“ nurodytų duomenų galima buvo nustatyti leidimus išdavusius asmenis, aktų pavadinimus, priėmimo datą bei turinį (T.3.B.L.11-27)/., t.y. visą informaciją, kuriai, remiantis teismų praktika, esant žinomai, laikoma, jog suinteresuotas asmuo žino apie atitinkamą teisės aktą. Faktą, jog ieškovės žinojo apie ginčijamo statybos leidimo paskelbimą viešai prieinamuose registruose, patvirtina pačių ieškovių teiginiai, kuriais nurodoma, jog ieškovės tikrino IS „Infostatyba“ duomenis (Ieškinio 3 psl. „2015-11-02 atsitiktinai pastebėjus IS „Infostatyba“ duomenis apie ginčijamą statybos leidimą“). Taigi, nagrinėjamu atveju vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas vėliausiai skaičiuotinas nuo 2015-11-02, todėl laikytina, jog jis suėjo 2015-12-02, tuo tarpu Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausį, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo leidimo išdavimo ir paskelbimo bei dviems mėnesiams nuo pačių ieškovių nurodomos sužinojimo datos. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė Paplaujos bendruomenė šią informaciją gavo vėliau, iš gyventojų ir Užupio bendruomenės, tačiau pažymime, jog nėra pateikiama jokių tai pagrindžiančių įrodymų, be to, kaip minėta duomenys buvo paskelbti viešai „Infostatyba“ 2015-10-08.

264Ieškovės nurodydamos, jog jei teismas laikysis pozicijos, kad terminas laikytinas praleistu, prašo šį terminą atnaujinti. Teismų praktikoje pažymima, jog svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pažymėtina, jog teismų praktikoje formuojama taisyklė, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismas turi vertinti, ar minėtos aplinkybės galėjo objektyviai užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006).

265Ieškovių nurodomos aplinkybės, jog neva ieškovėms iki 2015-12-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto gavimo, ieškovėms buvo neaiškus paties Statybos leidimo statusas, nėra įrodytos rašytiniais dokumentais, o tik ieškovių teikiamais paaiškinimais, be to, nelaikytinos svarbiomis ir objektyviai trukdžiusiomis ieškovėms pasinaudoti teise kreiptis teisminės gynybos, o priklausė nuo jų valios.

266Atsižvelgiant į tai, ir remiantis LR civilinio kodekso 1.131 str. 1 d., nagrinėjamoje byloje taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

267Dėl statybos leidimo teisėtumo

268Pirma, pažymėtina, jog teisės, kuri ginama teismine tvarka, apimtis apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje ieškovės gina viešąjį interesą, remdamosios Orhuso konvencijos nuostatomis, aplinkos apsaugos srityje, todėl nagrinėjant bylą teisiškai reikšmingos ir vertinamos gali būti tik tos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamo statybos leidimo teisėtumu aplinkos apsaugos srityje, t.y. aplinkybės, kurios pagrindžia, jog šio administracinio akto priėmimas ir įgyvendinimas gali neigiamai paveikti atitinkamų aplinkos elementų būklę, turi būti įrodyta, jog išduodant ginčijamą Statybos leidimą buvo pažeisti konkretūs aplinkosaugos reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010). Šios aplinkybės turi būti įrodytos objektyvaus pobūdžio įrodymais. Manytina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės šių reikalavimų neįvykdė, nes ginčijamo Statybos leidimo neteisėtumas yra grindžiamas arba viešuoju interesu ne aplinkos apsaugos srityje (kultūros paveldo apsauga, statinių projektavimo procedūrų pažeidimu), arba subjektyviais tam tikrų aplinkybių vertinimais.

269Iš esmės ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog Statybos leidimo pagrindu statomas pastatas trukdys apžvelgti kultūros paveldo objektus – Vilniaus senamiestį bei Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Bernardinų kapinėmis, komplekso senąsias kapines (toliau – Bernardinų kapinės). Ieškinio reikalavimai grindžiami iš esmės klaidinga ieškovių nuostata, jog ieškovės gindamos viešąjį interesą aplinkosaugos srityje gali savo reikalavimus grįsti kultūros paveldo išsaugojimo interesu, kadangi į aplinkosaugos sąvoką įeina kraštovaizdis, o į kraštovaizdžio sąvoka įeina kultūros paveldas.

270Su tokia ieškovių pozicija sutikti negalima pirmiausia dėl to, jog joks teisės aktas tiesiogiai nenumato, kad kraštovaizdžio, kaip aplinkos elemento, sąvoka apima ir kultūros paveldo objektus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas klausimą, kokie viešieji interesai patenka į „aplinkosaugos“ sritį, konstatavo, jog kultūros paveldas nepatenka į aplinkosaugos sritį Orhuso konvencijos prasme. Teismas išaiškino, jog pagal Orhuso konvencijos 3 str. 2 d. a punktą, aplinkos elementams priskiriami oras, atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis, gamtos objektai, biologinė įvairovė, genetiškai modifikuoti organizmai. Minėtame straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis aplinkos elementų sąrašas, kas reiškia, jog visuomeninės organizacijos turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą srityje susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove. Konvencija visuomeninėms organizacijoms nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą kitose srityse, pvz. Kultūros paveldo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog visi ieškovių argumentai, susiję su statybų žemės sklype, esančiame ( - ), tariamu neigiamu poveikiu kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms šioje byloje negali būti vertinami.

271Antra, pažymime, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai išduodant Statybos leidimą yra pagrįsti ir teisėti, Statybos leidimas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, neprieštarauja 2012-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-440 patvirtinto žemės sklypo ( - ), detaliojo plano sprendiniams, buvo gauti visi teisės aktų reikalaujami suderinimai ir atliktos nustatytos procedūros.

272Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra reglamentuota LR statybos įstatymo 23 str. ir STR. 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Pagal Reglamento 9 p., savivaldybės administracijos direktorius gavęs prašymą išduoti leidimą statyti ir visus privalomus dokumentus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas IS „Infostatyba“ paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 str. 3 d. numatytiems reikalavimams. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 3 d.d. nuo projekto patikrinimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigą paskelbti subjektus, kurie tikrins pateiktus projektus buvo įgyvendinta tinkamai.

2732015-06-18 gautas statytojo UAB „HQ Development“ prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį Pateiktas „Daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), Vilniaus m., statybos projektas“ buvo pateiktas tikrinti: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai, Savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui, Miesto estetikos skyriui, Statybos dokumentų skyriui ir kt. sąraše nurodytoms institucijoms (pridedamas dokumentas iš IS „Infostatyba“). Pagal šį pirminį statytojo prašymą ir juo pateiktą statybos projektą, Statybos leidimas nebuvo išduotas, nurodžius projekto trūkumus. Kultūros paveldo departamento 2015-07-16 buvo pateiktos pastabos ir patikrinimo išvada „projektui nepritarta.“ Statytojas 2015-08-13 pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį ir atsižvelgiant į pastabas taisytą „Daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), statybos projektą“, kuris buvo pateiktas tikrinti pirminiam prašymui nepritarusioms institucijoms, įskaitant ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam skyriui. Pažymime, kad šioje stadijoje buvo gautas ieškovių minimas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus 2015-08-31 pritarimas projektui (pateikiame tai patvirtinančius dokumentus iš IS „Infostatyba“). Tačiau pagal šią statybos projekto versiją Statybos leidimas nebuvo išduotas, kitoms institucijoms nurodžius pastabas, viena iš jų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriaus, kad „projektuojamo pastato altitudė brėžiniuose 121,70 neatitinka detaliajame plane nustatytos altitudės 115,20.“ Statytojas 2015-09-16 vėl pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį ir atsižvelgiant į pastabas taisytą „Daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), statybos projektą“, kuris buvo pateiktas tikrinti ankstesniam prašymui nepritarusioms institucijoms. Šiam statybos projektui pastabas pareiškė ir nepritarė tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Atsižvelgiant į tai, statytojas 2015-10-06 pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą statyti naują statinį ir pagal pastabas pataisytą statybos projektą. Šis statybos projektas buvo pateiktas tikrinti ir 2015-10-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui patikrinus ir pritarus statybos projektui, taip pat esant visų institucijų pritarimams pateiktam statybos projektui, pagrįstai ir teisėtai buvo išduotas Statybos leidimas.

274Pabrėžtina, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra suteikta kompetencija tikrinti pritarusių subjektų sprendimų pagrįstumą, todėl remiantis Reglamento 12 p., atsakovė gavusi visų subjektų pritarimą minėtam projektui, turėjo pareigą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to paminėtina, jog nagrinėjamu atveju net ir nustačius, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ar kitos institucijos negalėjo pritarti pateiktam projektui, negalima konstatuoti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, taigi nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamas Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

275Paminėtina, kad Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 punkte įtvirtinta, jog statinio projektuotojas, pasirašydamas statinio projektą prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šiame kontekste pažymime, jog „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), statybos projekto“ Aiškinamajame rašte nurodyta, jog „planuojamas statyti statinys nenustelbia saugomo kultūros paveldo objekto“ ir pridedami erdvinės analizės brėžiniai. Taip pat projekte pateikta atskira dalis „Paveldosauga“, kurioje išsamiai analizuojami taikomi teisės aktai ir kultūros paveldo vertybių apsaugos reglamentų nuostatos, nurodoma, kad gretimybėse esantiems kultūros paveldo objektams nenumatomas neigiamas vizualinis ir fizinis poveikis.

276Taip pat paminėtina, kad su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai – taip pat ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2014-09-11 specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. Ev-454, kurių galiojimas nebuvo nuginčytas ar paneigtas. Todėl nepagrįsti ieškovių argumentai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo derinti statybos techninio projekto ir išduoti Statybos leidimo.

277Taip pat akcentuotina, kad Statybos leidimas išduotas „Daugiabučio gyvenamojo namo( - ), Vilniaus m., statybos projektui“ dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatui statyti – pastato aukštis iki stogo viršaus nurodytas 12 m, stogo altitudė 115,50; karnizo altitudė 5,30 m, užstatymo intensyvumas 1,14. Šie rodikliai pateikti ir projekto techniniuose brėžiniuose. Taigi priešingai negu teigia ieškovės, šie nurodyti rodikliai atitinka ir neprieštarauja ginčo žemės sklypo Detaliojo plano sprendiniams: neviršijamas pastato aukštingumas – 12 m., bei aukščio altitudė – 115,50; neviršijamas pastato aukštų leidžiamas skaičius – du aukštai su mansarda (rūsys, cokolinis aukštas ir mansarda į pastato aukštų skaičių neskaičiuojami, to neginčija ir ieškovės).

278Taigi, konstatavus, jog Statybos leidimas išduotas Detaliojo plano sprendinius atitinkančiam statybos projektui, nėra pagrindo sutikti ir su kitais ieškovių argumentais dėl neva pažeidžiamų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų. Pažymėtina, kad Detalusis planas neginčijamas, yra galiojantis ir teisėtas. Todėl negalima teigti, jog jo sprendiniai neatitinka specialiųjų teisės aktų, taikomų kultūros paveldo apsaugai (ieškovių nurodomų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ar Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų koncepcijos nuostatų). Analogiškai, Statybos leidimas išduotas statybos projektui, įgyvendinančiam galiojančius ir teisėtus Detaliojo plano sprendinius, laikytinas teisėtu ir nepažeidžiančiu ieškovių nurodomų teisės aktų reikalavimų. Paminėtina ir tai, kad jokios kultūrų vertybių apsauginių zonų permainos Statybos leidimu nėra nustatomos, todėl Pasaulio paveldo komiteto pritarimas nereikalingas, be to, nėra numatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybos leidimų išdavimą.

279Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimus iš esmės grindžia dėstydamos faktines aplinkybes apie faktiškai pastatytą ar statomą statinį. Akcentuotina, kad Statybos leidimas išduotas vadovaujantis ne faktiniais statinio matavimais ar duomenimis, o statybos projektui, vadovaujantis jame pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Jei statinys neatitinka statybos projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog Statybos leidimas laikytinas neteisėtu. Paminėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nesuteikti įgaliojimai tikrinti, ar faktiškai vykdoma statyba atitinka suderintą statybos projektą pagal išduotą Statybos leidimą. Statybos valstybinę priežiūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str., atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

280Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad Statybos leidimas neprieštarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, išduotas gavus visų reikiamų kompetentingų institucijų pritarimą ir suderinimą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

281Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai į bylą pateikė 2015-11-12 garso įrašo kartu su transkripcija, kuriame užfiksuotas ieškovo Užupio bendruomenės atstovės R. Brandišauskienės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojos O. Vaitkevičienės pokalbis. Ieškovai nurodo, kad minėto pokalbio turinys neva pagrindžia, kad teismui nustačius, jog buvo praleistas kreipimosi į teismą terminas, tokia situacija susiklostė dėl svarbių priežasčių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja nurodė, kad ginčo statybos leidimo statusas nėra aiškus, pats statybos leidimas nepasirašytas ir pan. Ieškovai nurodo, kad po minėto pokalbio iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu paaiškinti pokalbio metu gautą informaciją ir nurodyti, ar ginčo statybos leidimas yra/nėra išduotas. Kadangi oficialus atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo gautas 2015-12-10, Ieškovai laiko, kad paduodant pradinį ieškinį ieškinio senaties terminas galimai buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

282Ieškovų pateiktas garso įrašas apskritai negali būti laikomas leistinu įrodymu šioje civilinėje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – LR CPK) 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. LR CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Pabrėžtina, kad įrodinėjimo priemonių leistinumas – tai įrodymų procesinės formos, o ne jų turinio klausimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51), todėl vertinant ieškovų pateikto garso įrašo leistinumą pirmiausia turi būti nustatyta, ar šis įrašas buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidė trečiųjų asmenų teisių.

283Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų dokumentų skyriaus Statybos leidimų poskyrio vyriausioji specialistė Ona Vaitkevičienė yra atsakinga už Savivaldybės statybos leidimų archyvo tvarkymą ir vykdo statybą leidžiančių dokumentų, teritorijų planavimo projektavimo sąlygų sąvado, reklaminių projektų, sodo statinių, departamente saugomų dokumentų pažymas bei kitų dokumentų kopijų išdavimo interesantams funkciją. Pažymime, kad minėta darbuotoja neturi kompetencijos vykdyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų, todėl interesantams gali pateikti tik tokią informaciją, kuri yra pasiekiama per IS „Infostatyba“. Akcentuotina, kad teismas privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju asmens veiksmai darant įrašą galimi pateisinti ir vertintini kaip teisėti, o gautas įrašas legalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovų pateiktas garso įrašas buvo atliktas slapta, o kaip matyti iš paties garso įrašo turinio, ieškovų atstovė, būdama patyrusia advokate, uždavinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai tendencingus ir menamus klausimus, akivaizdžiai siekiant iš kompetencijos atsakyti į užduodamus klausimus neturinčio darbuotojo gautą informaciją vėliau panaudoti teisme. Manytina, kad tokiomis aplinkybės atliktas garso įrašas, ypač turint omenyje, jog jame yra užfiksuoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojos, nevykdančios jokių su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu susijusių funkcijų, atsakymai į ieškovų atstovės klausimus, negali būti laikomas legaliu ir leistinu įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, netenkinus pirmojo prašymo, patikslintą 2016-06-13 ieškinį atmesti (t. 7. b. l. 64-66)

284Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsakovo UAB „HQ Development”, priešieškiniu sutiko. Priešieškinio pagrindas yra reikalavimas panaikinti Inspekcijos Patikrinimo aktą, kuriuo Inspekcija remiasi nagrinėjamoje byloje grįsdama savo savarankiškus reikalavimus panaikinti ginčo statybos leidimą (kartu su jo versijomis Nr. 2 ir 3). Taigi nagrinėjamoje byloje tenkinus priešieškinį ir panaikinus Patikrinimo aktą, būtų nebegalima tenkinti Inspekcijos pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų.

285Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi priešieškinio argumentaciją, sutinka su atsakovo UAB „HQ Development“ pozicija ir mano, kad Patikrinimo aktas iš tiesų yra nepagrįstas bei prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams – Inspekcija Patikrinimo akte netinkamai taikė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų techninio pobūdžio klaidų taisymą ir naujų versijų išdavimą, nepagrįstai nurodė, kad išduodant naujas ginčo statybos leidimo versijas privalėjo būti teikiamas naujos laidos techninis projektas, neteisingai vertino ginčo statybos leidimo techninio projekto sprendinių atitiktį žemės sklypo, adresu ( - ), detaliajam planui ir t.t.

286Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „HQ Development“ savo priešieškinyje nurodė pakankamai išsamius argumentus dėl Patikrinimo akto neteisėtumo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomų argumentų ar aplinkybių šiuo atsiliepimu neteikia.

287Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (atsakovas pagal priešieškinį prašė 1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą;

2882. įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (( - )) ( - ), pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

2893. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas 302553942, neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), kuriai buvo išduotas 2015-10-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versija Nr. 2 bei Versija Nr. 3, padarinius – t. y. pertvarkyti statinį taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę.

290Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 29 straipsnio 2 punktu, statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, sprendimu. Statybą leidžiantį dokumentą išdavęs viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 49.1 punktu, tik 2016-07-12 sprendimu, t. y. po Inspekcijos pareiškimo su savarankiškais reikalavimais pateikimo teismui, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) 2014-04-08 Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-140408-00305 pažymėjo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija atsisako 2016-04-08 pareiškimo Nr. (23.24)-2D-4770 reikalavimo „3. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas 302553942, neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0042:149) ( - ), kuriai buvo išduotas 2015-10-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versija Nr. 2 bei Versija Nr. 3, padarinius – t. y. pertvarkyti statinį taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę“. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas reikalavimas nebegali būti įvykdytas ir tai įvyko dėl vieno iš atsakovų atliktų veiksmų tik po savarankiškų reikalavimų teismui pateikimo dienos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens Inspekcijos nepriteisiamos.

291Atsakovai nurodė, kad pateiks teismui sutikimą, kad Inspekcija atsiimtų dalį savarankiškų reikalavimų vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsniu.

292Likusius Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 dėl savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-6736-235/2016 pareikštus reikalavimus palaikome ir prašome juos tenkinti visa apimtimi.

293Ieškovai su atsakovo priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad priešieškinys dėl VTPSI 2016-02-10 patikrinimo akto Nr. (23.5)P81-2) šioje byloje pateiktas 2016-05-23, t.y. paskutinę termino dieną (pritaikius terminų skaičiavimo taisykles dėl švenčių ir nedarbo dienų), jei ją skaičiuotumėme nuo kitos dienos po šioje civilinėje byloje 2016-04-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio, kaip siūlo priešieškinį pareiškusio statytojo UAB „HQ Development“ atstovė.

294Tačiau priešieškinyje klaidingai teigiama, kad Statytojas informaciją apie 2016-02-10 patikrinimo aktą Nr. (23.5)P81-2) sužinojo tik 2016-04-21 parengiamojo teismo posėdžio metu. Net ieškovai, nebūdami tiesiogiai susiję su ginčijama statyba, aktą gavo gerokai anksčiau – kartu su teismo 2016-04-12 pranešimu “Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, įtraukimo į bylą”, prie kurio buvo pridėtas VTPSI 2016-04-08 pareiškimas, kurio neatskiriama dalis (priedas) yra 2016-02-10 patikrinimo aktas Nr. (23.5)P81-2). Minėto 2016-04-21 parengiamojo teismo posėdžio metu nei statytojui, nei jo interesus tame posėdyje atstovaujančiai advokatei nekilo jokių klausimų dėl VSTPI dalyvavimo byloje, jos procesinės padėties ar reiškiamų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad apie VTPSI įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, jiems buvo žinoma. Nei statytojas, nei jo atstovė neprašė posėdžio metu pateikti VTPSI pareiškimo (su priedais, tarp kurių – priešieškiniu ginčijamas VTPSI aktas) kopijos, nes jie buvo ją gavę iki minėto parengiamojo posėdžio dienos.

295Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad priešieškinys pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą senaties terminą. Terminas laikytinas praleistu, net jei statytojas ar jo atstovė gavo ginčijamą VTPSI aktą vieną dieną prieš 2016-04-21 parengiamąjį teismo posėdį (tokiu atveju priešieškinys turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2016-05-20, o faktiškai buvo pateiktas 2016-05-23).

296Papildomai atkreipiame dėmesį, kad 2016-04-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovą UAB „HQ Development“ atstovavusią advokatę atsakovas vėliau pakeitė nauja, visiškai kitos kontoros advokate. Manytina, kad nauja advokatė, susipažinusi su bylos medžiaga, pasirinko kitokią gynybos nuo ieškovų ir VTPSI reiškiamų reikalavimų strategiją, kurios sudėtinė dalis – priešieškinio pareiškimas. Taigi, terminas buvo praleistas dėl byloje atstovaujančio advokato keitimo (tai savarankiškas statytojo sprendimas ir susijusių rizikų, įskaitant terminų praleidimą, prisiėmimas), nulėmusio bylinėjimosi strategijos keitimą ir atitinkamai nesavalaikį priešieškinio pateikimą. Persigalvojimas dėl bylinėjimosi strategijos nėra svarbi priežastis reikalavimo pareiškimo terminui atnaujinti. Be to, statytojas kartu su priešieškiniu neprašė atnaujinti termino pradelstiems reikalavimams pareikšti.

297Atsižvelgdami į tai, 2016-06-13 raštu prašėme teismo nepriimti priešieškinio (kuriame reiškiamas išimtinai administracinės teisinės prigimties reikalavimas) dėl praleisto reikalavimų pareiškimo termino. Teismui nusprendus priimti priešieškinį, prašome teismo taikyti senatį ir, vadovaujantis CK 1.131 str. 1 d. priešieškinį atmesti.

298Žemiau pateikiame argumentus dėl nepagrįstų priešieškinio argumentų.

299PASTABA: dokumento tekste naudojami sutrumpinimai ir iš didžiosios raidės rašomos sąvokos atitinka reikšmes, nurodytas ieškinyje ir priešieškinyje.

300Dėl tariamo procedūrų sumaišymo

301Prašymą išduoti SLD versiją 3 statytojas teikė 2016-01-04 ir 2016-01-12. Abiem atvejais statytoja pateikė analogiškus dokumentus. Tačiau pirmasis 2016-01-04 prašymas buvo 2016-01-06 atmestas nurodant, kad “taisant SLD klaidą negalimas projekto sprendinių keitimas”, tačiau antrasis (analogiško turinio) – patenkintas. Tai patvirtina, kad ir atsakovės VMSA vertinimu, išduodant SLD versiją 3 buvo neleistinai keičiami projekto sprendiniai ir net atsakovė VMSA tai žinojo išduodama SLD versiją Nr. 3.

302VTPSI 2016-02-10 patikrinimo akte Nr. (23.5)P81-2) nurodyta ir 2016-04-08 VTPSI pareiškime aiškiai ir pagrįstai išdėstyta, kad SLD versija Nr. 3 negalėjo būti išduodama – atliekant tokio tipo pakeitimus turėjo būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

303Taigi, procedūras sumaišė ne VTPSI, kaip bandoma įteigti priešieškiniu, bet pats statytojas ir, vėliau, dėl neaiškių priežasčių 2016-01-06 raštu išdėstytą nuomonę pakeitusi atsakovė VMSA.

304Dėl atraminės sienos

305Apytikriai prieš 8-9 metus keliomis akmenų pakopomis buvo sutvirtintas šlaitas šiaurinėje ( - ) sklypo pusėje. 2014 m. vasarį atsakovo UAB „HQ Development“ rangovai pradėjo ir per tam tikrą laiką įrengė tris naujas betonines pakopas. Sumanymą dėl betoninių atraminių sienelių statytojo arch. H. Štaudė 2015-03-27 pristatė kaip naujovę, sietiną su paskutiniu, naujausiu pastato ( - ) architektūriniu sumanymu, kuris viešo pristatymo metu jau buvo didele dalimi įgyvendintas (detaliau žr. 2016-06-13 patikslintame Užupio ir Paplaujos bendruomenių ieškinyje). Vėliau visas šis, jau įgyvendintas, naujasis architektūrinis sumanymas 2015-04-02 buvo VSTPI pripažintas neteisėta statyba. VSTPI įpareigojo statytoją pašalinti neteisėtos statybos padarinius arba, jei įmanoma, juos įteisinti. Kadangi sienelė neatsispindėjo techniniame projekte išduodant SLD versiją 1, laikytina, kad šiuo aspektu atitinkama dalis neteisėtos statybos nebuvo įteisinta (nuslepiant betoninės sienelės pastatymo faktą). Kadangi sienelė buvo numatyta projektinėje dokumentacijoje tik prašant išduoti SLD 3, tai formaliai yra laikoma neleistinu techninio projekto, pagal kurį išduota SLD versija 1, keitimu, nors pažeidimą statytojas padarė jau neįtraukdamas į techninį projektą, kuriuo siekta įteisinti neteisėta pripažintą statybą, t.y. iki gaunat SLD versiją 1. Taigi, VTPSI pozicija aiški ir nuosekli, skirtingai nei statytojo UAB “HQ development”. Statytojas nenuosekliai teigia, kad betoninė sienelė pastatyta iki SLD versijos 1 išdavimo, bet pats pripažįsta, kad į techninį projektą ją įtraukė tik teikdamas prašymą dėl SLD versijos 3 išdavimo (kai VMSA ir, tikėtina, statytojui tapo žinoma apie ieškovų SLD ginčijimą ir tapo aktualu keisti brėžiniuose pateiktą pastato aukščio skaičiavimą iš 14,36 m į 12 m). Pažymėtina, kad nurodydamas, kad betoninė sienelė pastatyta iki SLD išdavimo, statytojas su priešieškiniu nepateikė jokio kito betoninės sienelės statybą leidžiančio dokumento.

306Priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad Detalusis planas nelaikomas pažeistu, jei neviršijamas pastato aukštis, apibrėžtas absoliutine altitude (115,50 m). Pažymime, kad su visuomene derinto Detaliajame plane numatytas statinio aukštis apibrėžtas ne tik absoliutine altitude (115,50 m), bet ir pastato aukščiu nuo žemės paviršiaus (12 m) bei aukščiu nuo žemės paviršiaus iki karnizo (8,5 m) (žr. priede Nr. 1 pateiktą ištrauką iš VMSA žinioje esančios detaliojo plano dokumentacijos, kurioje pateikiami paaiškinimai detaliuoju planavimu besidomintiems gyventojams, susiję su vidutinės altitudės apskaičiavimu, statinio aukščiu, įtaka kraštovaizdžiui ir kt.). Reljefo keitimas detaliajame plane nebuvo planuojamas (iš detaliojo planavimo tikslų – prisitaikyti prie esamo reljefo, žr. priede Nr. 1), aiškinamajame rašte reljefas aprašytas „beveik visas sklypo reljefas lygus. Šiaurinėje sklypo dalyje yra smarkus 5 m peraukštėjimas. <...> Altitudės svyruoja nuo 102,00 iki 107,40”, o derinime su visuomene dalyvavusiems piliečiams buvo paaiškinta, kad „vidutinė nusistovėjusio žemės paviršiaus altitudė - žemės paviršiaus vidutinė altitudė – visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis <...> statinio aukštis negalės viršyti 12 m“. Taigi visuomenės nariai turi teisėtą ir pagrįstą interesą bei lūkestį, kad nebus atliekami esminiai paviršiaus lygio pakeitimai ir bus laikomasi ne tik Detaliajame plane numatytos absoliutinės altitudės, bet ir kitų rodiklių, siejamų su nusistovėjusiu žemės paviršiumi (tokiu, koks jis buvo Detaliojo plano rengimo ir derinimo su visuomene metu, o ne tokiu, kurį aktyviais veiksmais suformavo statytojas, siekdamas manipuliuoti nulinės altitudės ir pastato aukščio skaičiavimu, tikslu statyti kuo didesnį pastatą).

307Priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad jokie teisės aktai neįpareigoja išlaikyti žemės sklypo paviršiaus lygį. Pažymime, kad žemės sklypo paviršius buvo pakeistas ir betoninės sienelės statyba atlikta pažeidžiant teisės aktus ir darant žalą. Pirma, žemės sklypo reljefas buvo pakeistas ir betoninė atraminė sienutė buvo pastatyta savavališkai, neturint tam statybą leidžiančio dokumento. Antra, šie veiksmai atlikti neturint KPD sutikimo (privalomo pagal NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p. tiek dėl statybos, tiek dėl reljefo keitimo kultūros paveldo vertybių apsaugos zonoje). Trečia, tuo buvo padaryta žala kultūros paveldo vertybėms (tai konstatavo VKPK 2015-10-16 sprendime, žr. ieškinio priede Nr. 8), sunaikinti želdiniai (žr. ten pat), kurie pagal Detaliojo plano dokumentaciją turėjo būti išsaugoti (žr. Detaliajame plane ir šio atsiliepimo priede Nr. 1). Ketvirta, darbai atlikti neatlikus archeologinių tyrimų, nors jie šioje teritorijoje, vad. Bernardinų kapinių papėdėje, yra būtini ir privalomi – ir šiuo aspektu padaryta didžiulė žala, kurios mastą, dėl paties pažeidimo, sunku įvertinti.

308Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų

309Pažymime, kad statytojas ne tik nepateikė specialiųjų paveldosaugos reikalavimų atlikdamas neleistinus techninio projekto pakeitimus prašydamas išduoti SLD versiją 3, kuomet, kaip pagrįstai teigia VTPSI, jis turėjo kreiptis ne dėl naujos SLD versijos, bet dėl naujo SLD išdavimo.

310Dar daugiau, statytojas nepateikė specialiųjų paveldosaugos reikalavimų iš pat pradžių kreipdamasis dėl SLD (versijos 1) išdavimo. Statytojo architektas rengė techninį projektą neturėdamas galiojančių specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, o kreipdamasis dėl SLD (versijos 1) išdavimo į IS „Infostatyba“ įkėlė KPD 2014-09-04 suderintus projektinius pasiūlymus bei 2014-09-11 specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. GV-454, kurie, KPD Kontrolės skyriui atlikus patikrinimą, buvo paties KPD atšaukti ir negaliojo (žr. Užupio bendruomenės 2016-03-03 atskirojo skundo priedą Nr. 2). Pažymėtina, kad statytojui apie panaikinimą buvo žinoma (jis buvo informuotas 2015-07-23 raštu) ir įkeldamas negaliojančius dokumentus į IS „Infostatyba“ jis akivaizdžiai veikė neteisėtai ir nesąžiningai, siekdamas suklaidinti kompetentingų institucijų tarnautojus (detaliau žr. 2016-06-13 patikslintame Užupio ir Paplaujos bendruomenių ieškinyje).

311Dėl pakeistų techninio projekto esminių sprendinių

312Statytojui kreipiantis dėl SLD versijos 3 išdavimo tikslu sumažinti (formaliai, bet ne faktiškai) statinio aukštį nuo 14,36 m iki 12 m, teko dokumentuose nurodyti atraminę sienelę (sklype neteisėtai pastatytą 2014 m., t.y. iki VTPSI konstatuojant neteisėtą statybą 2015 m.), nors ji privalėjo būti nurodyta dar kreipiantis dėl SLD versijos 1 išdavimo (įteisinant nepašalintą neteisėtos statybos dalį, detaliau žr. šio atsiliepimo 2-3 psl.). Tai dar vienas nesąžiningo statytojo ir jo architekto elgesio pavyzdys. Detalesni su tuo susiję paaiškinimai pateikti aukščiau. Statytojas keitė statinio aukštį nuo 14,36 m iki 12 m, todėl pagal priešieškinyje cituojamą normą tai yra laikytina projekto esminių sprendinių keitimu. Kiti su tuo susiję VTPSI argumentai taip pat pagrįsti.

313Dėl prieštaravimo Detaliajam planui

314Priešiekinyje nepagrįstai teigiama, kad SLD nepažeidžia Detaliojo plano. Detalusis planas pažeistas įvairiais aspektais: viršytas pastato aukštis nuo žemės paviršiaus, aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo, galimai absoliutine altitude išreikštas aukštis, aukštingumas (aukštų skaičius), pakeistas sklypo reljefas ir sunaikinti želdiniai, pastatyta betoninė sienutė už Detaliajame plane numatytos statomų statinių zonos ribų, iš esmės nukrypta nuo Detaliojo plano rengimo ir derinimo su visuomene metu pateiktos vizualizacijos. Detaliai su tuo susijusi informacija išdėstyta VTPSI 2016-04-08 pareiškime ir ieškovų 2016-06-13 patikslintame ieškinyje.

315Nors priešieškinyje grindžiant tariamą atitikimą Detaliajame plane nurodytam mažaaukščiui pastatui (aukštingumas 2 a. + mansarda) cituojamos ir savaip interpretuojamos kadastrinių matavimų taisyklės, akivaizdu, kad ( - ) statinys yra ne mažiau kaip cokolis + 4 a. (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kurie pridėti kaip 2016-06-13 patikslinto ieškinio priedas Nr. 22). Pažymėtina, kad cokolinio aukšto priskyrimas pusrūsiui (tiek formaliai, tiek pagal funkciją) taip pat abejotinas, ką yra oficialiai patvirtinusi ir VTPSI 2016-02-12 rašte Nr. (7.9)-2D-2125 (pridėtas prie Užupio bendruomenės 2016-03-03 atskirojo skundo kaip priedas Nr. 3), o abejones būtų galima išsklaidyti tik po atitinkamų statybos darbų ir sklypo tvarkymo darbų pabaigos.

316Priešieškinyje grindžiant reikalavimus ir argumentus remiamasi 2014-09-04 KPD pritarimu projektiniams pasiūlymams (kuris pridedamas prie statytojo procesinių dokumentų). Dar kartą pažymime, kad šis pritarimas, taip pat po pritarimo išduoti specialieji paveldosauginiai reikalavimai yra KPD atšaukti ir negaliojantys, apie tai iki ginčijamo SLD išdavimo oficialiai KPD 2015-07-23 raštu (pridėtas prie Užupio bendruomenės 2016-03-03 atskirojo skundo kaip priedo Nr. 2 dalis) informuotas ir statytojas, ir SLD išdavusi VMSA. Tuo tarpu statytojo atstovė priešieškinyje techninio projekto atitikimą Detaliajam planui grindžia 2014-09-04 projektinių pasiūlymų suderinimu KPD, kuris KPD buvo panaikintas būtent dėl neatitikimo Detaliajam planui.

317Taip pat atkreipiame dėmesį, kad techninis projektas statytojui pateikus prašymą dėl SLD (versijos 1) išdavimo IS „Infostatyba“ KPD buvo suderintas automatiškai, KPD neteisėtai neveikiant, nors pagal teisės aktus yra privalomas ne KPD neprieštaravimas, bet KPD sutikimas, t.y. valios aktas. Su tuo susijusias aplinkybes patvirtino liudininke kviesta L. Černiauskienė 2016-06-16 posėdžio metu nurodžiusi, kad ji dėl užimtumo padarė klaidą ir techninis projektas buvo automatiškai suderintas IS „Infostatyboje“ jai net nepastebėjus ir nesusipažinus su derinti pateiktu techniniu projektu bei kitais dokumentais. Paminėtina, kad KPD darbuotoja L. Černiauskienė liudydama 2016-06-15 posėdžio metu išsakė abejonę dėl vizualinę apsaugos zoną nustatančio 2001-12-17 Vilniaus senųjų kapinių (vad. Bernardinų kapinių) Teritorijos ribų ir apsaugos zonų plano taikymo būtinumo, nurodydama savo nuomonę, kad šis dokumentas „seniai neveikia <...> man atrodo, kad jis jau negalioja“. Dėl šios priežasties kaip šio astiliepimo priedą į bylos medžiagą pateikiame Kultūros vertybių registro dumenų turinį, įrodantį, kad minėtas 2001 m. dokumentas yra galiojantis, aktualus, taikytinas. Kaip vizualinės apsaugos zona yra pažeista vykdant statybas ( - ) ir bandant jas įteisinti ginčijamu SLD, detaliau išdėstyta 2016-06-13 ieškinyje. Taigi, techninis projektas, pagal kurį išduotas SLD, rengtas ir SLD (visos versijos) išduotos nesant specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, nesant KPD suderinimo (atitinkančio administraciniui aktui keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus) ir tai nėra tik formalūs pažeidimai. Šiomis neteisėtomis bei nekokybiškos architektūros statybomis adresu ( - ) padaryta žala kultūros paveldo vertybėms, vertingam kraštovaizdžiui (detaliau žr. 2016-06-13 ieškinyje), statinys plačiai kritikuojamas architektų bendruomenėje, pateikiamas kaip ryškus nedarnios statybos pavyzdys.

318Dėl mansardinio aukšto

319Statytojo advokatė nenuosekli priešieškinyje teigdama, kad, viena vertus, „galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą“ (LR aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 p.), kita vertus, siekdama pateisinti ( - ) pastatyto statinio aukštingumą (bandydama įrodyti tariamą jo atitikimą Detaliajam planui), priešieškinyje siūlydama remtis šiuo metu galiojančiu reguliavimu, kuris, kaip teigia statytojo atstovė, nepateikia jokio mansardos apibrėžimo.

320Pirma, vertinant statinio atitikimą detaliojo plano reikalavimams, turi būti vadovaujamasi detaliojo plano rengimo metu galiojusiu reguliavimu, nustatančiu mansardų ir aukštų apibrėžimus. Derinimas su visuomene vyko tuo metu galiojusio reguliavimo kontekste, pagal tai aiškintinas ir suderintų sprendinių turinys. Dar daugiau, teismų praktikoje pripažįstama, kad turi būti laikomasi, nenukrypstama nuo Detaliojo plano aiškinamajame rašte, kitoje detaliojo planavimo medžiagoje nurodytų paaiškinimų (žr. priede Nr. 1), atsižvelgiama į Detaliojo plano medžiagoje pateiktą vizualizaciją.

321Antra, VSTPI yra nustačiusi, kad statinio aukštis yra ne mažesnis kaip cokolis + 4 a., tą patį IS “Infostatyba” pastabose yra nurodęs ir KPD darbuotojas A. Sakalauskas, 2016-07-16 atsisakęs derinti techninį projektą. Dar daugiau, ginčo statinio aukštingumą (ckolis + 4 a.) patvirtina paties statytojo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kurie pridėti kaip 2016-06-13 patikslinto ieškinio priedas Nr. 22). Kaip minėta, iki statybos darbų baigimo nėra aiškus cokoliniu projekte vadinamo aukšto statusas, t.y. jis galimai irgi turėtų būti priskirtas prie aukštų.

322Pastaba dėl statytojo prašymo priteisti su atsiliepimu į VTPSI pareiškimą susijusias bylinėjimosi išlaidas iš Užupio ir Paplaujos bendruomenių.

323Atkreipiamas dėmesys, kad statytojas, teikdamas 2016-05-12 atsiliepimą į VSTPI 2016-04-08 pareiškimą (bet ne į ieškovų ieškinį, nes teisė pateikti atsiliepimą į jį buvo statytojo įgyvendinta anksčiau, t.y. 2016-03-07), prašo teismo (prašymas Nr. 4) bylinėjimosi išlaidas statytojo naudai priteisti ne iš VTPSI, bet iš Užupio bendruomenės ir Paplaujos bendruomenės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 46 str. 2 d. ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi vienodas civilines procesines teises ir pareigas, o statytojo nesinaudojimas teise prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas iš VTPSI neturėtų reikšti visos statytojo patirtų bylinėjimosi išlaidų naštos perkėlimo vien ieškovams, t.y. iš ieškovų ieškinio netenkinimo atveju potencialiai galėtų būti priteista tik atitinkama dalis statytojo bylinėjimosi išlaidų.

324Ieškinys paliktinas nenagrinėtu, bylą pagal atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinį nutraukti. Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.

325Faktinės aplinkybės

3262012-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-440 buvo patvirtintas žemės sklypo adresu ( - ) detalusis planas, pagal kurį numatyta galimybė Sklype pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio maksimalūs leidžiami duomenys būtų šie: aukštų skaičius (aukštingumas) – 2 a. su mansarda (šlaitinis stogas); stogo aukščio altitudė – 115,50; pastato aukštis – 12 m nuo žemės paviršiaus; pastato aukštis iki karnizo – 8,5 m nuo žemės paviršiaus; užstatymo intensyvumas – 1,2; maksimalus užstatymo tankumas – 40 %. (t. 3. b. l. 58-59).

3272012-12-07 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-121-207-00340, kuris panaikintas išdavus 2014-04-08 statybos leidimą Nr. ( - ). Kaip vėliau paaiškėjo, daugiabučio statyba Sklype pradėta vykdyti ne pagal techninį projektą, kuriam buvo išduoti šie statybos leidimai.

3282015-03-16 Vilniaus m. savivaldybės interneto svetainėje[5] paskelbta, kad yra parengta žemės Sklypo Detaliojo plano sprendinių korektūra. Skelbime buvo nurodyta, kad detaliojo plano keitimo tikslas bei numatoma veikla – detaliuoju planu nustatytą statinio aukštį nuo žemės paviršiaus pakeisti iš 12 m į 17 m ir statinio aukščio altitudę pakeisti iš 115,50 m į 120,50 m. Ieškovų vertinimu, detaliojo plano keitimo tikrasis tikslas buvo sudaryti prielaidas jau faktiškai neteisėtai pastatyto statinio įteisinimui.

3292015-04-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI), gavusi informaciją iš eilės pranešėjų atliko patikrinimą Sklype ir konstatavo statybos darbų neteisėtumą – surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150402-00034 bei privalomąjį nurodymą iki 2015-10-13 pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150413-00036.

3302015-04-16 Kultūros ministerija rašte Nr. S2-1043 nurodė: “<…> nekontekstualios architektūros statinys, adresu( - ), akivaizdžiai pažeidžia Vilnius senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso, kuris yra neatsiejama Vilniaus senamiesčio dalis, vieną iš pagrindinių vertingųjų savybių: artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumą, šio nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objekto ir viso Vilniaus senamiesčio kraštovaizdinę vertę. Todėl Kultūros ministerija kategoriškai nepritaria detaliojo plano keitimui ir/ar kitiems veiksmams, kuriais būtų įteisintos savavališkos statybos, pažeidusios minėtų nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingąsias savybes“.

3312015-04-20 VMSA pateikė pranešimą spaudai, kad nesutiks atgaline data įteisinti aplinką darkančias, nelegalias statybas Užupyje, ( - ), taip pat atitinkamą skelbimą http://www.vilnius.lt/lit/img/6416943).

3322015-05-28 ekspertinė organizacija ICOMOS Lietuvos nacionalinio komitetas (toliau – ICOMOS LNK) oficialiame rašte, aptardama nedarnią statybą Sklype, nurodė: “<…> neleistinai nustelbia ir trukdo apžvelgti <…> vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai <…> disonuojantis miesto struktūros elementas, kuris daro neigiamą įtaką Vilniaus senųjų kapinių ir Vilniaus senamiesčio vertingosioms savybėms (siluetas, panoramas, perspektyvos ir kt.). Jo įteisinimas būtų žalingas ne tik aukščiau įvardintais aspektais, bet ir sudarytų prielaidas tolesnei analogiškai nedarniai plėtrai gretimuose sklypuose”. (t.1.b.l.23-28)

3332015-04-30 KPD raštu Nr. (11.13.)2-1109 informavo, kad KPD 2015-04-13 raštu Nr. (1.27.-V)2V-439 “Dėl priimtų sprendimų panaikinimo” VMSA Miesto plėtros departamentą informavo, kad KPD panaikino: 1) KPD 2015 m. vasario mėn. atliktą Detaliojo plano korektūros suderinimą; 2) KPD 2015-09-04 pritarimą ( - ) daugiabučio projektiniams pasiūlymams, kadangi jie prieštarauja Detaliajam planui.

3342015-06-01 Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas rašte Nr. 4S-149 taip pat nurodė: “Pažymime, kad statybos darbai adresu ( - ) akivaizdžiai daro neigiamą poveikį Vilniaus istorinio centro (senamiesčio) vertingosioms savybėms“. (b.l.29).

3352015-07-16 Kultūros ministerija iš esmės pritarė visoms minėtoms ICOMOS LNK 2015-05-28 raštu pateiktoms ekspertinėms išvadoms. (b.l.30-31)

3362015-10-08, t.y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (faktiškai nugriovus tik pusę 6 aukšto), IS „Infostatyba“ paskelbta, kad VMSA išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 (kuris šiuo ieškiniu ginčijamas):

3372015-10-16 Valstybinė kultūros paveldo komisija priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad: pastaruoju metu vėl pastebimi intensyvūs istoriškai susiformavusios Senamiesčio branduolio ir istorinių priemiesčių urbanistinės struktūros bei vertingų gamtinių elementų keitimo ir žalojimo procesai, taip pat, be kita ko, nurodė: <...> ypač kenksmingas reiškinys yra savito Vilniaus reljefo naikinimas, jo pakeitimas dėl įrengiamų požeminių garažų, pastatų cokolinių aukštų gilinimo (( - ), <...>). Pradedant statybas yra masiškai iškertami senieji medžiai bei krūmai (( - ), <...>). <...> Jau tapo įprasta statybų metu nesilaikyti patvirtinto plano, jį keisti, koreguoti atgaline data (( - )). (b.l. 32-33)

3382015-11-02 atsitiktinai pastebėjusi IS „Infostatyba“ duomenis apie ginčijamą statybos leidimą, Užupio bendruomenė raštu Nr. Z15-4 pateikė prašymą VMSA informuoti apie su ( - ) susijusius dokumentus (galimai neteisėtai atliktą, nepaisant oficialių pareiškimų, Detaliojo plano keitimą, kt.), kuriuo, be kita ko, siekdama tiksliai išsiaiškinti, kokio statinio statybai 2015-10-08 buvo išduotas naujas statybos leidimas, paprašė VMSA pateikti kopiją techninį projektą (pagal kurį numatytai statybai 2015-10-08 buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151008-01239) sudarančios dokumentacijos (su atsakingų valstybės ir vietos savivaldos institucijų atsakingų tarnautojų tvirtinimo/suderinimo žymomis, registracijos numeriais). (b.l.34-35)

3392015-11-02 Užupio bendruomenė raštu Nr. Z15-5 pateikė paklausimą dėl KPD atliktų/neatliktų suderinimų. Oficialus atsakymas iki ieškinio pateikimo dienos dar nebuvo gautas, KPD buvo atsiuntęs tik pranešimą apie atsakymo pateikimo termino pratęsimą. Neoficialiai KPD Vilniaus sk. vadovas V. Karčiauskas yra nurodęs, kad suderinimai ( - ) nebuvo atliekami. Tačiau tai neatitinka vėliau iš VMSA gautos informacijos (b.l.36-38)..

3402015-11-12 Užupio bendruomenė el. paštu gavo 2015-11-09 VMSA raštą, kuriuo buvo nurodyta, kad Detalusis planas nebuvo keičiamas ir kuriuo buvo atsisakyta pateikti naują statybos Sklypą techninį projektą sudarančius dokumentus, pasiūlant atvykti su techniniu projektu susipažinti į VMSA Miesto plėtros departamento 401 kab. (b.l.39-40)

341Ieškovų teigimu 2015-11-12 Užupio bendruomenės atstovei nuvykus į VMSA susipažinti su dokumentais, susijusiais su statyba( - ) (po to, kai techninio projekto ir kitų dokumentų kopijas VMSA oficialiu raštu atsisakė pateikti, jai VMSA darbuotojų buvo nurodyta, kad statybos leidimo statusas yra neaiškus, kadangi statybos leidimas „kol kas VMSA dar nėra pasirašytas“ atsakingo asmens – Miesto plėtros departamento vadovo A. Blotnio, kuris yra nurodytas statybos leidimo tekste. Atsakinga VMSA darbuotoja 401 kab. paaiškino, kad 2015-10-08 statybos leidimas Nr. LNS-01-151008-01239 yra tik automatiškai sugeneruotas IS “Infostatyba”, dėl to kalta trūkumų turinti programinė įranga ir ( - ). Pateikti nepasirašyto statybos leidimo kopiją Užupio bendruomenės atstovei buvo atsisakyta. Taip pat VMSA tarnautojų buvo nurodyta, kad leidimą yra planuojama pasirašyti atgaline, t.y. 2015-10-08 data, kai tik bus įvykdytos kelios likusios formalios procedūros. Atsižvelgdama į tai, Užupio bendruomenė nedelsdama pateikė rašytinį prašymą VMSA pateikti su aprašytomis aplinkybėmis susijusius paaiškinimus ir nurodyti, ar statybos leidimas yra ar nėra išduotas(b.l.41-42).

3422015-12-10 raštu Nr. A51-117441 pateiktas VMSA atsakymas ieškovui , kuriame nurodoma, kad statybos leidimas išduotas 2015-10-08 (b.l.43). Ieškovų nuomone, 2015-10-08 statybos leidimas Nr. LNS-01-151008-01239 išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl privalo būti panaikintas teismine tvarka.

343Ieškovo Užupio bendruomenės įstatų 22 p. tarp kitų bendruomenės veiklos tikslų numatyta: <...> 5) formuoti gerą aplinką (bendruomeninę - pilietinę, teisingumo, kultūros, gamtos, estetinę, tolerancinę ir kt.), vesti švietėjišką darbą pasitelkiant vietos ir iš kitur šviesuolius, kultūrininkus; 6) tenkinti svarbiausius Bendruomenės ir vietos gyventojų socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius; <…> 10) formuoti Vilniaus miesto Užupio rajono įvaizdį Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje, siekti vystyti Užupį kaip kultūrinio, meninio ir istorinio turizmo vietą. Pagal įstatų 24 p. siekdama savo tikslų ir vykdydama savo uždavinius, bendruomenė: <…> 2) atstovauja ir gina Bendruomenės narių, Vilniaus miesto Užupio rajono gyventojų interesus visose valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse, organizacijose, santykiuose su kitais privačiais ir viešaisiais Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenimis; <…> 7) rūpinasi Vilniaus miesto Užupio rajono kultūrinio, gamtinio paveldo išsaugojimu; <…> 12) vykdo kitą veiklą, atitinkančią Bendruomenės tikslus.

344Ieškovo Paplaujos bendruomenės įstatų 22 p. tarp kitų bendruomenės veiklos tikslų numatyta: <...> 6) skatinti Bendruomenės narių ir valstybės bei Vilniaus miesto institucijų, tame tarpe teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimą; 7) formuoti gerą aplinką (bendruomeninę - pilietinę, teisingumo, kultūros, gamtos, estetinę, tolerancinę ir kt.), vesti švietėjišką darbą pasitelkiant vietos ir iš kitur šviesuolius, kultūrininkus; 8) rūpintis Vilniaus miesto Paplaujos rajono kultūrinio, istorinio paveldo išsaugojimu bei šio paveldo tradicijų puoselėjimu; <...> 11) tenkinti svarbiausius Bendruomenės ir vietos gyventojų socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius. Paplaujos bendruomenės įstatų 24 p. numatyta, kad siekdama savo tikslų ir vykdydama savo uždavinius, Paplaujos bendruomenė: <…> 2) atstovauja ir gina bendruomenės narių, Vilniaus miesto Paplaujos rajono gyventojų interesus visose valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse, organizacijose, santykiuose su kitais privačiais ir viešaisiais bei juridiniais Lietuvos Respublikos ir užsienio asmenimis; <…> 7) rūpinasi Vilniaus miesto Paplaujos rajono, kaip Vilniaus miesto senamiesčio neatskiriamos dalies, kultūrinio, istorinio, architektūrinio-urbanistinio ir hidrografinio bei gamtinio paveldo išsaugojimu bei šio paveldo tradicijų puoselėjimu; <…> 12) vykdo kitą veiklą, atitinkančią Bendruomenės tikslus (t.1 b.l.51-69).

345Motyvai ir teisiniai argumentai.

346Dėl Ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl išvardintų jų reikalavimų.

347LR civilinio proceso kodekso 49 str. 2 d. nustatyta, kad <<<įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą ginti asmens ar visuomenės interesus>>>.

348LR Statybos įstatymo 23straipsnio 30 dalyje yra nustatyta, kad „ Kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui“

349Lietuvos Respublikos Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A56-393, 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje buvo konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės gindamos viešąjį interesą ginčija išduotą Statybos leidimą, tačiau kaip nurodyta joms tokia teisė nesuteikta ir kitais LR įstatymais ieškovėms (bendruomenėms) nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, skundžiant išduotą Statybos leidimą. Ieškovės remiasi Orhuso konvencijos 9 str. bei LR AAĮ 7 str. 2 d. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebi, kad nei Asociacijų įstatymas, nei Statybos įstatymas, nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai asociacijai (pareiškėjui) kreipiantis į teismą, taip pat nagrinėjimo teismuose metu (iki Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarties paskelbimo) nesuteikė teisės ginti viešojo intereso, skundžiant išduotą statybos leidimą. Teisę ginti viešąjį interesą pareiškėjas, be kita ko, kildina iš Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija, Konvencija). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis atitinkamais atvejais gali suteikti teisę visuomeninei organizacijai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006 ir kt.). Tačiau pabrėžtina, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Tai aiškiai matyti iš Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies autentiškų tekstų anglų ir prancūzų kalbomis, kuriais teismas iš principo ir pirmiausia turi vadovautis, turinio (angl. Each Party shall <...> ensure that members of the public concerned <...> have access to a review procedure before a court of law and/or another independent and impartial body established by law, to challenge the substantive and procedural legality of any decision, act or omission subject to the provisions of article 6 and, where so provided for under national law and without prejudice to paragraph 3 below, of other relevant provisions of this Convention; pranc. Chaque Partie veille <…> ? ce que les membres du public concerné< …> puissent former un recours devant une instance judiciaire et/ou un autre organe indépendant et impartial établi par loi pour contester la légalité, quant au fond et ? la procédure, de toute décision, tout acte ou toute omission tombant sous le coup des dispositions de l'article 6 et, si le droit interne le prévoit et sans préjudice du paragraphe 3 ci‑apr?s, des autres dispositions pertinentes de la présente Convention). Paminėtos pozicijos laikosi ir Konvencijos priežiūros komitetas, kuris yra nurodęs, kad Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis taikytina sprendimams dėl leidimų specifinei veiklai, kur visuomenės dalyvavimo yra reikalaujama pagal Konvencijos 6 straipsnį. Konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Konvencijos įgyvendinimo gairėse nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktai apibrėžia šio straipsnio veikimo sritį (The Aarhus Convention: An Implementation Guide, p. 92; prieiga per internetą: <http://www.unece.org/env/pp/acig.pdf>).

350Darytina išvada, kad Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotos visuomenės nariams kreiptis į nacionalinį teismą dėl joje nurodytais aplinkos apsaugos klausimais priimtų sprendimų. Ši teisė įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Lietuvos Respublikoje suinteresuotos visuomenės teisė ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje užtikrinama LR AAĮ 7 str. 2 dalimi.

351Pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą nagrinėjama veikla nepateko į prie šio Įstatymo sąrašą. Iš to daroma išvada, kad ieškovų reikalavimai paliktini nenagrinėtais ir tolesni jų ieškinio motyvai nedėstomi, nes praktiškai tokius pačius reikalavimus pareiškė trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija).

352Be to ieškovai praleido ieškininės senaties terminą. ABTĮ 33 straipsnio l dalis nustato jog skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotajai šaliai dienos. LVAT formuojamą praktiką, įstatymo nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas, ginti viešąjį interesą, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai Ieškovai faktiškai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą teisės aktą.

353Statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d., ieškinyje nurodyta, kad jie sužinojo apie Statybos leidimo išdavimą 2015 m. lapkričio 2 d., todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas pateikti skundą dėl Statybos leidimo teisėtumo suėjo 2015 m. gruodžio 2 d., o Ieškinys buvo pateiktas 2016 m. sausio mėnesį, taigi Ieškovai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą pateikti skundą dėl Statybos leidimo teisėtumo.

354Ieškovai prašė, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes ieškovai nepateikė patikimų įrodymų kad jiems buvo trukdoma laiku ir tinkamai tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises.

355Darytina išvada, kad ieškovų reikalavimai paliktini nenagrinėtais (LR CPK 296str.)

356Dėl trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) savarankiškų reikalavimų.

357Nurodyto trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinti pilnai. Priimtnas dalies Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 pareikštų reikalavimų, t. y. reikalavimo Nr. 3, atsiėmimą ir Inspekcijos pareiškimą toje dalyje palikti nenagrinėtu.. Kitoje dalyje kurioje Inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151008-01239 ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą; (2) įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0042:149) ( - ), Vilniuje, pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tenkintini.

358Visų pirma ginčo statybos leidimas išduotas statybai žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), kuris patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paminklo – Vilniaus senamiestis – apsaugos zoną, todėl KPD išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai yra privalomi.

359KPD Vilniaus skyrius išdavė 2014-09-11 specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. EV-454, kurie KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti. Apie priimtą sprendimą Inspekcija, atsakovas VMSA ir atsakovas UAB „HQ Development“ buvo informuoti KPD Vilniaus skyriaus 2015-07-23 raštu Nr. (1.29.-V)2V-831 (t.1. b.l.121).

360Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, statinio projektavimo darbai ir statybos leidimo išdavimo procedūros neturėjo būti vykdomos, kol nebus išduoti nauji specialieji paveldosaugos reikalavimai. IS „Infostatyba“ duomenimis, 2015-07-16 patikrinus su pirminiu prašymu išduoti statybos leidimą pateiktą projektą, KPD projektui nepritarė ir nurodė šias pastabas: „1) projekte numatytas aukštų (cokolinis + 4 aukštai) skaičius neatitinka detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-02-08 sprendimu Nr. 1-440, numatyto – 2 aukštai su mansarda; 2) viršijamas DP leidžiamas aukštis iki karnizo, kuris turi būti 8.50 m“.

361KPD pastabose nenurodė, kad nagrinėjamu atveju specialieji paveldosaugos reikalavimai yra negaliojantys ir statytojui būtina gauti naujus. Tačiau statytojui pateikus pakartotinį prašymą ir KPD gavus paraišką tikrinti projektą, projektui buvo pritarta nepatikrinus.

362Vadovaujantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 20, 23 ir 34 straipsniuose nurodytas procedūras viešojo administravimo subjektai atlieka naudodamiesi IS „Infostatyba“ šios sistemos nuostatuose. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Reglamento 11 punkte nustatyta, kad statinio projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nurodyto projekto patikrinimo termino (įskaitant termino pratęsimą) pabaigos IS „Infostatyba” paskelbia savo pritarimą ar nepritarimą projektui. Šio reglamento 13 punktas nustato, kad per nustatytą projekto patikrinimo terminą subjektui nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui), laikoma, kad projektui subjektas pritaria.

363KPD 2015-08-31 laiku nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo projektui) sistema automatiškai sugeneravo automatinį pritarimą projektui. Dėl KPD nustatytu terminu neatlikto teisės aktuose privalomo projekto patikrinimo, automatiškai buvo pritarta pateiktam projektui, ir dėl to buvo išduotas ginčo statybos leidimas, nors 2014-09-11 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 KPD Vilniaus skyriaus vedėjo 2015-04-13 sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439 buvo panaikinti, o nauji neišduoti.

364Kaip minėta 2016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (23.5)PS1-, kuriame nurodyti patikrinimo duomenys ir nustatyti pažeidimai, o patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD Versija 1, SLD Versija 2, SLD Versija 3) išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

365Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai užfiksuoti pagrįstai, pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

366Inspekcija pagrįstai nurodo, kad projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440, nurodytų apribojimų: reglamentuoto aukštų skaičiaus – 2 aukštų + mansarda ir pastato aukščio – 12,00 m (skaičiuojamo nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto), maksimali absoliutinė altitudė – 115.50. Pagal projekto fasadų brėžinius, sklypo pjūvio 1-1 ir žemės paviršiaus vidutinės altitudės skaičiavimo schemas nustatyta, kad SLD Versijoje 1 aukštų skaičius – 4, aukštis – 14,36 m, žemės paviršiaus vidutinė absoliuti altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 2 aukštų skaičius – 4, aukštis – 14,36 m, , žemės paviršiaus vidutinė absoliutinė altitudė 101.14, pastato viršaus absoliuti altitudė 115.50; SLD Versijoje 3 aukštų skaičius – 4, aukštis – 12 m.

367Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos, nes jo nuomone Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 73 punkte nustatyta, kad pastato aukštumas (t.y. aukštų skaičius) nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, neskaitant rūsių, pusrūsių, pastogės patalpų, antstatų. Todėl Techninio projekto sprendiniai, o tuo pačiu ir Statybos leidimas, atitinka Detaliojo plano sprendinius, t.y. Pastatas yra suprojektuotas 2 aukštų su dviejų lygių mansarda, be to pastato vizualinį poveikį lemia jo aukštis, išreikštas absoliutine altitude (metrais nuo jūros lygio), o ne skaičius lygių, į kurį yra „sudalintas“ leistino aukščio pastato tūris, o administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagrindu administracinio akto (taigi, ir Statybos leidimo) panaikinimui gali būti tik esminis prieštaravimas aukštesnės galios (norminiams) teisė aktams. Tačiau kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo, projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ neatitinka sąvokų „pastogė“, „mansarda“.

368Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.26 punktas (redakcija nuo 2014-11-18). Vadovaujantis minėto reglamento 4.26 punktu, pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Pažeistas ir Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310, 7 punktas (redakcija, galiojusi iki 2013-09-08 ir nuo 2013-09-08 iki 2014-12-31). Šio punkto redakcija, galiojusi iki 2013-09-08, nustatė, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Minėto punkto redakcija, galiojusi nuo 2013-09-08 iki 2014-12-31, reglamentavo, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos išorinio susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių, mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m.

369Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“, t. y. erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

370Tai kad statinys Zarasų 15 aiškiai yra statomas kaip 4 aukštų pastatas, matyti iš į bylą pateiktų fotonuotraukų. Statomo namo bendras vaizdas (b.l.185-186).

371Be to SLD Versijoje 3 naujų atraminių sienų pagalba statybos zonoje pakeltas žemės paviršius pastato 2 kampuose apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo absoliučios altitudės 101.70 iki 106.20 ir 107.00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altidutė (buvusi 104.14 pakeista į 103.50), kad pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų 12 m.

372Šie projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, nustatančios, kad projektas yra rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, nuostatas.

373Trečiojo asmens išvadoje pagrįstai nurodoma, kad pagal SLD Versijos 3, išduotos pagal projekto sprendinių keitimo brėžinius, projekto sprendinių keitimo brėžiniuose nurodyti sklypo šiaurinėje dalyje naujai formuojant reljefą projektuojamos naujos konstrukcijos – atraminės sienos, kurios perima apkrovas už jų esančio grunto, pateikti 5 vnt. brėžinių, kuriuose nedetalizuoti naujų statinių – atraminių sienų – konstrukciniai sprendiniai, nepateiktas aiškinamasis raštas, nenurodyti pagrindiniai motyvai, pagrindžiantys naujus sklypo reljefo formavimo sprendinius; neparengta ypatingam statiniui privaloma projekto konstrukcinė dalis, pakeitus statinio kategoriją. Dėl projekto minėtų sprendinių keitimo nepateikta teisės aktų reikalavimus atitinkančios sudėties projekto nauja laida. 2016-01-12 užregistruotame prašyme pritarti SLD klaidos taisymui (pranešimo reg. Nr. KLAI-01-160112-00009) dėl statinio kategorijos ir altitudžių keitimo, nenurodyti minėti naujai projektuojami statiniai, IS „Infostatyba“ projektas neperduotas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos patikrinti projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo pažeidžiami Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 48 punktas, pažeistas Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“).

374Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atraminės sienos buvo pastatytos dar iki pastato statybos pradžios, todėl Inspekcijos teiginiai, kad po SLD versijos 1 išdavimo Žemės sklype buvo projektuojami nauji statiniai yra nepagrįstas. Tačiau tai kokiu momentu buvo pastatytos atraminės sienos atsakovas vienu ar kitu laiku privalėjo būti pateikta teisės aktų reikalavimus atitinkančios sudėties projektas.

375Kaip ir minėta kartu su projektu nepateiktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialiosios sąlygos dėl projekte pakeistų sprendinių, nors projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

376Trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, per klaidų taisymo procedūras buvo keičiami projekto sprendiniai, dėl kurių pakeitimo buvo būtina parengti naują projekto laidą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

377Visi išvardinti pažeidimai nelaikytini neesminiais., todėl Inspekcijos pareikšti savarankiški reikalavimai tenkintini.

378Kaip minėta Inspekcija atsisakė 2016-04-08 pareiškimo Nr. (23.24)-2D-4770 reikalavimo „3. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas 302553942, neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti statybos, atliktos žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), kuriai buvo išduotas 2015-10-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versija Nr. 2 bei Versija Nr. 3, padarinius – t. y. pertvarkyti statinį taip, kad statinys atitiktų projekto, kuriam išduotas 2014-04-08 Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-140408-00305, sprendinius ir sutvarkyti statybvietę“. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas reikalavimas nebegali būti įvykdytas ir tai įvyko dėl vieno iš atsakovų atliktų veiksmų tik po savarankiškų reikalavimų teismui pateikimo dienos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens Inspekcijos nepriteisiamos.

379Dalies Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 pareikštų reikalavimų, t. y. reikalavimo Nr. 3, atsiėmimas priimtinas ir Inspekcijos pareiškimas toje dalyje paliktinas nenagrinėtu, kiti Inspekcijos reikalavimai yra tenkintini.

380Dėl atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinio.

381Atsakovas UAB „HQ Development“ prašė (1) panaikinti Inspekcijos 2016-02-10 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)PS1-2; (2) iš atsakovo pagal priešieškinį Inspekcijos UAB „HQ Development“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

382Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Inspekcija atliko VMSA išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151008-01239 (toliau – SLD Versija 1), taisant techninę klaidą – 2015-10-10 SLD Versijos Nr. 2 (toliau – SLD Versija 2), taisant techninę klaidą – 2016-01-12 SLD Versijos Nr. 3 (toliau – SLD Versija 3), teisėtumo patikrinimą.

3832016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. (23.5)PS1-2, kuriame nurodyti patikrinimo duomenys ir nustatyti pažeidimai, o patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD Versija 1, SLD Versija 2, SLD Versija 3) išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

384Kaip nurodyta, Inspekcijos pareiškusios savarankiškus reikalavimus, kurie rėmėsi 2016-02-10 surašytu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. (23.5)PS1-2., pareikšti reikalvimai tenkintinini.

385Be to patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be privalomojo pobūdžio patvarkymų, jis, kaip pagrįstai nurodė Inspekcija tiesiogiai nesukūrė atsakovui UAB „HQ Development“ ar kitiems asmenims teisių ir pareigų, nebuvo pritaikytos jokios poveikio priemonės.

386Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS -502-550/2013).

387Patikrinimo akte konstatuota, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Taigi, akivaizdu, jog ginčijamu patikrinimo aktu nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo atsakovui UAB „HQ Development“, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, jais nėra pritaikytos poveikio priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1619-13).

388Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, civilinė byla dalyje pagal priešieškinį turi būti nutraukta.

389Be to atsakovo priešieškinys negalėtų būti tenkinamas dėl to kad jie pateiktas teismui praleidus teisės aktais nustatytą terminą aktui ginčyti. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

390Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimas Nr. (23.24)-2D-4770 dėl savarankiškų reikalavimų su priedais, tarp kurių buvo ir patikrinimo akto kopija, atsakovui UAB „HQ Development“ įteiktas 2016-04-19, tuo tarpu priešieškinyje teigiama, kad apie patikrinimo aktą atsakovui UAB „HQ Development“ tapo žinoma 2016-04-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl pateikė 2016-05-23 priešieškinį, taigi atsakovas praleido teisės aktuose nustatytą terminą aktui ginčyti ir neprašo jo atnaujinti.

391Be to atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas aplamai, nes trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, kurie buvo grindžiami Inspekcijos Patikrinimo akte nustatytais pažeidimais yra tenkintini.

392Dėl bylinėjimosi išlaidų.

393Pagal CPK 93str.1d. atmetus ieškovo reikalavimus, iš jo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

394CPK 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš ieškovo į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 91,10 Eur.

395Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270,

Nutarė

396Ieškinį palikti nenagrinėtu.

397Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos savarankiškus reikalavimus tenkinti pilnai.

398Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08 Leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. ( - ) ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą.

399Įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), pastatytą statinį, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tenkintini.

400Priimti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 pareikštų reikalavimų, t. y. reikalavimo Nr. 3, atsiėmimą ir Inspekcijos pareiškimą toje dalyje palikti nenagrinėtu.

401Atsakovo UAB „HQ „Development“ bylą iškeltą pagal priešieškinį nutraukti ir grąžinti atsakovui UAB „HQ „Development“, j. a. k. 302553942, 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

402Iš ieškovų Užupio bendruomenės, j. a. k. 301295599, ir Paplaujos bendruomenės, j. a. k. 302713172, solidariai valstybės naudai priteisti 91,10 Eur (devyniasdešimt vieną eurų 10 ct) pašto išlaidų.

403Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovų atstovėms Redai Bradišauskienei ir Jolantai Digrienei,... 4. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rūtai... 5. atsakovo Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos atstovui... 6. trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos... 7. trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 8. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs byloje pagal... 9. ieškovai prašė atnaujinti kreipimosi į teismą terminą, jeigu būtų... 10. Nurodė, kad 2015 m. pavasarį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 11. Nepaisant to, kas nurodyta aukščiau, iš viešai skelbiamos informacijos... 12. Šiuo ieškiniu ieškovai kreipiasi į teismą, prašydami: 1) pripažinti... 13. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Detaliojo plano privalomųjų reglamentų... 14. Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo... 15. Detaliajame plane nebuvo numatytas žemės sklypo reljefo keitimas, derinimo su... 16. Bendrajame plane nustatyta, kad Senamiesčio ir kitų kultūrinių... 17. Nesilaikoma Bendrojo plano reglamentų reikalavimų. Jame nustatyta, kad... 18. Statomas pastatas ( - ) žaloja artimiausios Senamiesčio aplinkos kultūrinio... 19. Sklype statomas didelio tūrio pastatas pažeidžia, žaloja bei keičia... 20. Sklype statant pastatą pagal ginčijamą statybos leidimą pažeidžiami... 21. Pastatas ( - ) jau šiuo metu labai kenkia nekilnojamųjų kultūros vertybių... 22. Sklype statomas daugiabutis užstoja Bernardinų kapinių vaizdą nuo ( - ) ir... 23. Vadovaujantis Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos užstatymo reglamentų... 24. Akivaizdu, kad statinys ( - ) ir jau įvykdytai statybai pritaikytas techninis... 25. Siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų... 26. 2015-11-12 Užupio bendruomenės atstovės apsilankymo VMSA metu nagrinėjant... 27. 2015-12-10 VMSA rašte nurodoma, kad KPD visgi atliko techninio projekto... 28. Minėta, kad statytojas (jo atstovas/architektas) į IS „Infostatyba“ kartu... 29. Išduodant statybos leidimą nesilaikyta Pasaulio paveldo konvencijos... 30. Ieškovai tuo atveju, jei, teismo vertinimu, kreipimosi į teismą terminas... 31. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, gina ne tik Užupio ir Paplaujos... 32. Trečiasis asmuo Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad Komisijos... 33. Komisijos sprendime Nr. S-8(6.2.-198) konstatuota, jog pastaruoju metu vėl... 34. Komisija nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai... 35. Komisija sutinka su pareikštu ieškiniu bei teikia pastabas, atsižvelgdama į... 36. ( - ) sklype daugiabutis gyvenamasis namas statomas Vilniaus senamiesčio... 37. Projektą vysto UAB „HQ Development“ (architektas H. Štaudė).... 38. 2012-12-07 išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), ( - ) (Infostatyboje... 39. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-21 įsakymu... 40. Didelio tūrio pastatas ( - ) statomas neatlikus poveikio aplinkai vertinimo... 41. Nesilaikoma Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse 107 paragrafe... 42. Minėtoms Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos permainoms šios miesto dalies... 43. Vykdant ( - ) daugiaaukščio namo statybą neatsižvelgta į „Pasaulinio... 44. Nesilaikoma Bendrojo plano reglamentų reikalavimų (Bendras brėžinys, 3... 45. ( - ) statomas 6 aukštų pastatas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo... 46. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LR Vyriausybės 1992-05-12... 47. Kultūros vertybių registro duomenų 4 punkte nurodyta Vilniaus senamiesčio... 48. Statomas 6 aukštų pastatas ( - ) žaloja artimiausios Senamiesčio aplinkos... 49. Daugiabutis gyvenamas namas buvo statomas pažeidžiant šiuo metu galiojantį,... 50. Detaliajame plane nurodyti „Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo... 51. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 52. 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti... 53. Orhuso konvencijos suinteresuotajai visuomenei suteiktos teisės Lietuvoje... 54. Pažymėtina, kad teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo aplinkos apsaugos... 55. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijos ginamas viešasis... 56. Dėl statybos leidimo panaikinimo... 57. Ieškovai patikslintame ieškinyje ginčija Vilniaus miesto savivaldybės... 58. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu KPD neveikimą... 59. Ieškovai patikslintu ieškiniu patikslino reikalavimus atsakovo KPD atžvilgiu... 60. Vadovaujantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 20, 23... 61. Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškiniu teismo prašo (1) panaikinti... 62. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Statybos... 63. Pažymėtina, kad patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai... 64. Atsižvelgiant į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo... 65. Teismui nusprendus nagrinėti pareikštą priešieškinį, laikomės pozicijos,... 66. Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog... 67. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato... 68. Civilinės bylos duomenimis, Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimas Nr.... 69. Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškinyje nurodo, kad patikrinimo... 70. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą... 71. Atsakovas UAB „HQ Development“ priešieškinyje nurodo, kad gaunant naują... 72. Kaip jau buvo minėta, išduodant SLD Versiją 3 buvo atlikti esminių statinio... 73. Patikrinimo aktu nustatyta, kad pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD... 74. Pagal projekto fasadų brėžinius, sklypo pjūvio 1-1 ir žemės paviršiaus... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija,... 76. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų... 77. Be to trečiasis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 78. 1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08... 79. 2. įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6... 80. 3. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas... 81. Patikrinimo akte konstatuoti šie pažeidimai:... 82. 1. Pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD Versija 3 projekto sprendiniai... 83. 2. Pagal SLD Versijos 3, išduotos pagal projekto sprendinių keitimo... 84. 3. Pagal SLD Versija 3, kartu su projektu nepateiktos Kultūros paveldo... 85. 4. Pagal SLD Versija 1, SLD Versija 2 ir SLD Versija 3 projekto sprendiniai... 86. 5. Galiausiai pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą... 87. Visa aukščiau išdėstyta teisinė reglamentacija ir įvardinti pažeidimai... 88. Dėl statybos padarinių šalinimo... 89. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei... 90. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi kreiptis į teismą... 91. Ginčo atveju taikytina Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkto... 92. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių nuostatų taikymo yra... 93. Atsakovas UAB HQ Development nesutiko su ieškovų reikalavimais ir trečiojo... 94. Nurodė, kad jiems 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas jau pradėto statyti... 95. 2016 m. vasario 10 d. Inspekcija parengė statybą leidžiančio dokumento... 96. Pareiškimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes:
    97. Ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas,... 98. Teisiniai argumentai... 99. Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio... 100. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte numatyta, kad... 101. Patikrinimo aktas visiškai nepagrįstai analizuoja to paties statybą... 102. Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3... 103. Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane... 104. Žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, pagal kurį Žemės sklypui yra... 105. Pareiškime ir Patikrinimo akte (Patikrinimo akto lentelės 17 punktas)... 106. Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikiami teiginiai dėl faktiškai... 107. Atsižvelgiant į šioje Atsiliepimo dalyje pateiktus argumentus, galima daryti... 108. Net jei teismas laikytų, kad Techniniu projektu numatytas aukštų skaičius... 109. Atraminės sienutės buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato statybos... 110. Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikiami teiginiai, kad SLD versijoje 3... 111. Atsakovo nuomone tokie Pareiškime ir Patikrinimo akte pateikti teiginiai yra... 112. Pirma, kaip jau buvo minėta jokios naujos atraminės sienutės po SLD 1... 113. Antra, jei būtų taip, kaip teigiama Pareiškime ir Patikrinimo akte (t.y. jei... 114. SLD 3 versija buvo išduodama dėl to, kad buvo būtina ištaisyti per klaidą... 115. Pastato antžeminės dalies ir cokolio viršaus altitudės nesikeitė.... 116. Taip pat pažymėtina, kad Teisės aktai nenumato draudimo keisti vidutinę... 117. Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, galima daryti išvadą, kad... 118. Teiginys, jog faktinė Pastato viršaus absoliutinė altitudė neatitinka... 119. Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų... 120. Pareiškime teigiama, kad pagal SLD versiją 3, kartu su projektu nepateikti... 121. Tai, kad kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3 pateiktuose brėžiniuose,... 122. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 123. Inspekcijos teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas Pastato mansardinis... 124. Pareiškime teikiama, kad Pastato mansardinis aukštas neatitinka mansardos... 125. Vertinant Techniniame projekte suprojektuotas mansardas pastebėtina, kad nuo... 126. Jei teismas laikytų, jog vertinant Statybos leidimo teisėtumą pagal... 127. Inspekcijos teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo būti rengiama... 128. Pareiškime nurodyta, kad per klaidų taisymo procedūras buvo keičiami... 129. Pažymėtina, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48... 130. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto... 131. Atsižvelgiant į tai, kad nuo SLD versijos 1 gavimo iki SLD versijos 3 gavimo... 132. Ieškovai neturi teisės būti ieškovais šioje byloje nei pagal Orhuso... 133. Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtai išduoto... 134. Ieškovų Ieškinys nėra teikiamas siekiant apginti pažeistas konkrečių... 135. Tai reiškia, kad Ieškovai kreipiasi į teismą, gindami viešąjį interesą,... 136. Statybos leidimo pagrindu vykdoma (plėtojama) veikla nepatenka į Orhuso... 137. Ieškovai savo teisę kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, kildina... 138. Pirmiausia, akcentuotina, kad Orhuso konvencijos 6 straipsnis apibrėžia... 139. Antra, Orhuso konvencijos I priedo 20 dalyje numatyta, kad ji taip pat taikoma... 140. Galiausiai, remiantis Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (b) punktu, ši... 141. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ginčijamo... 142. Ieškovai nepatenka į asmenų, kuriems būtų suteikti įgaliojimai ginti... 143. Pažymėtina, kad Ieškovai nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal... 144. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis teismas,... 145. Įvertinusi Orhuso konvencijos bei kitų direktyvų nuostatas, LVAT... 146. LVAT praktikoje yra išskiriami Orhuso konvencijoje įtvirtinti kriterijai,... 147. Tam, kad būtų nustatyta, ar visuomeninė organizacija atitinka antrąjį... 148. Ieškovai praleido terminą kreiptis į teismą... 149. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tais... 150. ABTĮ 33 straipsnio l dalis nustato jog skundas teismui paduodamas per vieną... 151. Šiuo atveju Statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. Pažymėtina,... 152. Nors Ieškovai ir prašo, kad praleistas terminas būtų atnaujintas, tačiau... 153. Nors Atsakovo nuomone, Ieškinys turėtų būti atmestas dėl to, kad Ieškovai... 154. Ieškinyje nėra pateikiama įrodymų dėl konkrečių Detaliojo plano... 155. Ieškinyje nurodoma, kad Pastato aukštingumas yra cokolinis aukštas + 4... 156. Pažymėtina, kad dėl Pastato aukštų skaičiaus, aukštingumo ir atitikties... 157. 2016 m. birželio 13 d. patikslintame Ieškinyje, remiantis Nekilnojamojo turto... 158. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 159. Atsakovas privalo Žemės sklype vadovautis ne Bendrojo plano, o Detaliojo... 160. Ieškinyje nurodoma, kad Statybos leidimas pažeidžia Vilniaus miesto... 161. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Atsakovas... 162. Kita vertus, Techninio projekto sprendiniai yra visiškai suderinami su... 163. Ieškinyje pateikiami teiginiai, kad KPD nesuderino (ar netinkamai suderino)... 164. Ieškinyje teigiama, kad KPD netinkamai suderino Techninį projektą. Atsakovas... 165. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės... 166. Atsakovas nesutinka su Ieškinyje pateiktu teiginiu, kad KPD negalėjo pritarti... 167. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato KPD teisės panaikinti pritarimą... 168. Šiuo atveju nebuvo nė vieno iš Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų... 169. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Pastato projektiniai pasiūlymai nebuvo... 170. Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 171. Paveldo konvencija nėra tiesiogiai statybą leidžiančių dokumentų... 172. Ieškinyje teigiama, kad išduodant Statybos leidimą nesilaikyta Pasaulio... 173. Atsižvelgiant į tai, kad Paveldo konvencija nėra tiesiogiai statybą... 174. Dėl statybos leidimo galiojimo... 175. Ieškinyje nurodoma, kad Statybos leidimas buvo pasirašytas vėliau nei... 176. CPK 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet... 177. Pažymėtina, kad Ieškovai remiasi netinkamai interpretuoja teisės aktus,... 178. Apibendrinant aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 179. Atsakovas dėl trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus... 180. Inspekcija Pareiškimu pateiktus reikalavimus grindžia išimtinai Patikrinimo... 181. Žemės sklype, unikalus numeris( - ), kadastro numeris ( - ) Vilniaus m. k.v.,... 182. Statytojui 2015 m. spalio 8 d. buvo išduotas jau pradėto statyti Pastato... 183. Patikrinimo aktas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktų... 184. Dalis atraminių sienučių buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato... 185. Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų... 186. Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo... 187. Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane... 188. Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas... 189. teisiniai argumentai... 190. Patikrinimo aktas buvo surašytas sumaišius naujo statybą leidžiančio... 191. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 55 punkte numatyta, kad... 192. Patikrinimo aktas visiškai nepagrįstai analizuoja to paties statybą... 193. Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3... 194. Nepaisant to, kad vien tai, jog Patikrinimo aktas buvo parengtas, taikant... 195. Dalis atraminių sienučių buvo pastatytos Žemės sklype dar iki Pastato... 196. Patikrinimo akte, teigiant, kad po SLD versijos 1 gavimo buvo suprojektuoti... 197. Patikrinimo akto lentelės 2, 4 ir 10 punktuose nurodyti tariami pažeidimai... 198. Iki statybos darbų pradžios Žemės sklype buvusios atraminės sienutės... 199. SLD 3 versija buvo išduodama dėl to, kad buvo būtina ištaisyti per klaidą... 200. Pastato antžeminės dalies ir cokolio viršaus altitudės nesikeitė.... 201. Nors Patikrinimo akte teigiama, kad Techniniame projekte po SLD versijos 1... 202. Taip pat pažymėtina, kad Teisės aktai nenumato draudimo keisti vidutinę... 203. Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, galima daryti išvadą, kad... 204. Gaunant naują statybą leidžiančio dokumento versiją nereikia gauti naujų... 205. Patikrinimo akte nurodomi šie tariami teisės aktų pažeidimai dėl SLD... 206. Aukščiau minėti Patikrinimo akte nurodyti teiginiai neatitinka teisės... 207. Tai, kad kartu su prašymu išduoti SLD versiją 3 pateiktuose brėžiniuose,... 208. Patikrinimo akte nurodyta, kad SLD versija 3 pažeidžia STR 1.07.01:2010... 209. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 210. Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad po SLD versijos 1 išdavimo turėjo... 211. Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodyta, kad Techninio projekto sudėtis... 212. Aukščiau minėti Patikrinimo akto lentelės 11 punkte nurodyti teiginiai... 213. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų Patikrinimo akto lentelės 11 punkte... 214. Pažymėtina, kad STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48... 215. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį esminiai statinio projekto... 216. STR 1.05.05:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punkte nustatyta, kad statinio... 217. Atsižvelgiant į tai, kad nuo SLD versijos 1 gavimo iki SLD versijos 3 gavimo... 218. Pagal Techninio projekto sprendinius Pastatas neviršija Detaliajame plane... 219. Patikrinimo akto lentelės 17 punkte nurodyta, kad Statybos leidimas... 220. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio (IV tomas, 2 puslapis) privalomųjų... 221. „28. Pastato antžeminės dalies aukštis matuojamas bei skaičiuojamas taip:... 222. 28.1. kai aukštų plotai vienodi – nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus... 223. Jeigu išorinių sienų viršus yra ne viename lygyje, skaičiuojamas jų... 224. 28.2. kai aukštų plotai skirtingi – nuo nulinės altitudės iki aukšto,... 225. 28.3. kai pastatas su plokščiu (sutapdintu) stogu ir parapetais – nuo... 226. 28.4. pastogės patalpų ir antstato – nuo pastato karnizo (išorės sienų,... 227. 28.5. erkerių, konsolinių pastato dalių – nuo apačios iki karnizo... 228. Aukštis skaičiuojamas metrais, 0,01 m (dviejų ženklų po kablelio)... 229. Taigi, Detaliojo plano rengimo metu teisės aktuose vyravo samprata, kad... 230. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų... 231. Patikrinimo akte dėstomas teiginys, kad pataisius žemės paviršiaus... 232. Patikrinimo akte pateikiami teiginiai dėl faktiškai suprojektuoto 4 aukštų... 233. Net jei teismas laikytų, kad Techniniu projektu numatytas aukštų skaičius... 234. Pažymėtina, kad Patikrinimo akte nepagrįstai teigiama, jog Techninio... 235. Apibendrinant šioje Priešieškinio dalyje pateiktus argumentus, galima daryti... 236. Patikrinimo akte pateiktas teiginys, kad Techniniu projektu suprojektuotas... 237. Patikrinimo akto lentelės 17 punkte nurodyta, kad Pastato mansardinis aukštas... 238. Vertinant Techniniame projekte suprojektuotas mansardas pastebėtina, kad nuo... 239. Pažymėtina, kad Detalusis planas buvo patvirtintas 2012 m. vasario 8 d. Tuo... 240. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovių... 241. Išanalizavus ieškinio argumentus, matyti, jog ieškovių nuomone, viešasis... 242. Ieškovės savo teisę ginti viešąjį interesą ginčijant Statybos leidimą... 243. Pažymėtina, jog LR civilinio proceso kodekso 49 str. 2 d. teisę bendruomenei... 244. Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. yra numatyta, jog „kiekviena šalis,... 245. Teismai, aiškindami šias teisės aktų nuostatas, yra konstatavę, kad Orhuso... 246. Konvencijos I priedo 1-19 dalyse nurodytos šios veiklos rūšys:... 247. „1. Energetika (naftos ir dujų perdirbimo įmonės; dujinimo ir skystinimo... 248. 2. Metalų gamyba ir apdirbimas (įrenginiai metalų rūdoms (įskaitant... 249. 3. Mineralinių žaliavų perdirbimo pramonė (įrenginiai cemento klinkeriui... 250. <...>“ ir kt., konkrečiai išvardintos veiklos rūšys.... 251. Į Konvencijos I priede nurodytas veiklos rūšis yra įtraukta ir „bet kokia... 252. Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, seka, jog į Konvencijos 9 str. 2... 253. Taigi ieškovės kreipdamosios į teismą ir grįsdamos savo teisę ginti... 254. Paminėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 255. Paminėtina ir tai, jog ieškovės nagrinėjamu atveju nelaikytinos... 256. Kaip pačios ieškovės nurodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 257. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovės tik abstrakčiai pacituoja minėtą... 258. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-09-23 priimtame sprendime... 259. Apibendrinant, taip pat paminėtina, jog Statybos įstatymo 281 str. 1 d.... 260. Dėl įstatyme numatytos kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymo ... 261. Ieškovės praleido terminą ginčyti Statybos leidimą, o nurodytos... 262. Ieškovės kreipdamosios į teismą nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos,... 263. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas Statybos leidimas buvo... 264. Ieškovės nurodydamos, jog jei teismas laikysis pozicijos, kad terminas... 265. Ieškovių nurodomos aplinkybės, jog neva ieškovėms iki 2015-12-10 Vilniaus... 266. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis LR civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.,... 267. Dėl statybos leidimo teisėtumo... 268. Pirma, pažymėtina, jog teisės, kuri ginama teismine tvarka, apimtis... 269. Iš esmės ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog Statybos leidimo pagrindu... 270. Su tokia ieškovių pozicija sutikti negalima pirmiausia dėl to, jog joks... 271. Antra, pažymime, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai... 272. Statybos projektų tikrinimo ir statybos leidimų išdavimo tvarka yra... 273. 2015-06-18 gautas statytojo UAB „HQ Development“ prašymas išduoti... 274. Pabrėžtina, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nėra... 275. Paminėtina, kad Statybos įstatymo 14 str. 5 d. 3 punkte įtvirtinta, jog... 276. Taip pat paminėtina, kad su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateikti... 277. Taip pat akcentuotina, kad Statybos leidimas išduotas „Daugiabučio... 278. Taigi, konstatavus, jog Statybos leidimas išduotas Detaliojo plano sprendinius... 279. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės reikalavimus iš esmės grindžia... 280. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad Statybos leidimas... 281. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovai į bylą pateikė 2015-11-12 garso... 282. Ieškovų pateiktas garso įrašas apskritai negali būti laikomas leistinu... 283. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros... 284. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su atsakovo UAB „HQ... 285. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi priešieškinio... 286. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „HQ Development“ savo... 287. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 288. 2. įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6... 289. 3. per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „HQ Development“, kodas... 290. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos... 291. Atsakovai nurodė, kad pateiks teismui sutikimą, kad Inspekcija atsiimtų... 292. Likusius Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 dėl... 293. Ieškovai su atsakovo priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad priešieškinys... 294. Tačiau priešieškinyje klaidingai teigiama, kad Statytojas informaciją apie... 295. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad priešieškinys pateiktas praleidus... 296. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad 2016-04-21 vykusio parengiamojo teismo... 297. Atsižvelgdami į tai, 2016-06-13 raštu prašėme teismo nepriimti... 298. Žemiau pateikiame argumentus dėl nepagrįstų priešieškinio argumentų.... 299. PASTABA: dokumento tekste naudojami sutrumpinimai ir iš didžiosios raidės... 300. Dėl tariamo procedūrų sumaišymo... 301. Prašymą išduoti SLD versiją 3 statytojas teikė 2016-01-04 ir 2016-01-12.... 302. VTPSI 2016-02-10 patikrinimo akte Nr. (23.5)P81-2) nurodyta ir 2016-04-08 VTPSI... 303. Taigi, procedūras sumaišė ne VTPSI, kaip bandoma įteigti priešieškiniu,... 304. Dėl atraminės sienos... 305. Apytikriai prieš 8-9 metus keliomis akmenų pakopomis buvo sutvirtintas... 306. Priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad Detalusis planas nelaikomas... 307. Priešieškinyje nepagrįstai teigiama, kad jokie teisės aktai neįpareigoja... 308. Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų... 309. Pažymime, kad statytojas ne tik nepateikė specialiųjų paveldosaugos... 310. Dar daugiau, statytojas nepateikė specialiųjų paveldosaugos reikalavimų iš... 311. Dėl pakeistų techninio projekto esminių sprendinių... 312. Statytojui kreipiantis dėl SLD versijos 3 išdavimo tikslu sumažinti... 313. Dėl prieštaravimo Detaliajam planui... 314. Priešiekinyje nepagrįstai teigiama, kad SLD nepažeidžia Detaliojo plano.... 315. Nors priešieškinyje grindžiant tariamą atitikimą Detaliajame plane... 316. Priešieškinyje grindžiant reikalavimus ir argumentus remiamasi 2014-09-04... 317. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad techninis projektas statytojui pateikus... 318. Dėl mansardinio aukšto... 319. Statytojo advokatė nenuosekli priešieškinyje teigdama, kad, viena vertus,... 320. Pirma, vertinant statinio atitikimą detaliojo plano reikalavimams, turi būti... 321. Antra, VSTPI yra nustačiusi, kad statinio aukštis yra ne mažesnis kaip... 322. Pastaba dėl statytojo prašymo priteisti su atsiliepimu į VTPSI pareiškimą... 323. Atkreipiamas dėmesys, kad statytojas, teikdamas 2016-05-12 atsiliepimą į... 324. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu, bylą pagal atsakovo UAB „HQ... 325. Faktinės aplinkybės... 326. 2012-02-08 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-440 buvo... 327. 2012-12-07 išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-121-207-00340, kuris... 328. 2015-03-16 Vilniaus m. savivaldybės interneto svetainėje[5] paskelbta, kad... 329. 2015-04-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau –... 330. 2015-04-16 Kultūros ministerija rašte Nr. S2-1043 nurodė: “<…>... 331. 2015-04-20 VMSA pateikė pranešimą spaudai, kad nesutiks atgaline data... 332. 2015-05-28 ekspertinė organizacija ICOMOS Lietuvos nacionalinio komitetas... 333. 2015-04-30 KPD raštu Nr. (11.13.)2-1109 informavo, kad KPD 2015-04-13 raštu... 334. 2015-06-01 Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas rašte Nr.... 335. 2015-07-16 Kultūros ministerija iš esmės pritarė visoms minėtoms ICOMOS... 336. 2015-10-08, t.y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos... 337. 2015-10-16 Valstybinė kultūros paveldo komisija priėmė sprendimą, kuriame... 338. 2015-11-02 atsitiktinai pastebėjusi IS „Infostatyba“ duomenis apie... 339. 2015-11-02 Užupio bendruomenė raštu Nr. Z15-5 pateikė paklausimą dėl KPD... 340. 2015-11-12 Užupio bendruomenė el. paštu gavo 2015-11-09 VMSA raštą, kuriuo... 341. Ieškovų teigimu 2015-11-12 Užupio bendruomenės atstovei nuvykus į VMSA... 342. 2015-12-10 raštu Nr. A51-117441 pateiktas VMSA atsakymas ieškovui , kuriame... 343. Ieškovo Užupio bendruomenės įstatų 22 p. tarp kitų bendruomenės veiklos... 344. Ieškovo Paplaujos bendruomenės įstatų 22 p. tarp kitų bendruomenės... 345. Motyvai ir teisiniai argumentai.... 346. Dėl Ieškovų teisės kreiptis į teismą dėl išvardintų jų reikalavimų.... 347. LR civilinio proceso kodekso 49 str. 2 d. nustatyta, kad <<<įstatymų... 348. LR Statybos įstatymo 23straipsnio 30 dalyje yra nustatyta, kad „ Kreiptis į... 349. Lietuvos Respublikos Vyriausias administracinis teismas administracinėje... 350. Darytina išvada, kad Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotos... 351. Pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą... 352. Be to ieškovai praleido ieškininės senaties terminą. ABTĮ 33 straipsnio l... 353. Statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d., ieškinyje nurodyta, kad... 354. Ieškovai prašė, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Toks prašymas... 355. Darytina išvada, kad ieškovų reikalavimai paliktini nenagrinėtais (LR CPK... 356. Dėl trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 357. Nurodyto trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkinti pilnai. Priimtnas... 358. Visų pirma ginčo statybos leidimas išduotas statybai žemės sklype,... 359. KPD Vilniaus skyrius išdavė 2014-09-11 specialiuosius paveldosaugos... 360. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Specialiųjų... 361. KPD pastabose nenurodė, kad nagrinėjamu atveju specialieji paveldosaugos... 362. Vadovaujantis Statybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo 20, 23... 363. KPD 2015-08-31 laiku nepateikus savo sprendimo (pritarimo ar nepritarimo... 364. Kaip minėta 2016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento... 365. Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai užfiksuoti pagrįstai, pagrįsti byloje... 366. Inspekcija pagrįstai nurodo, kad projekto sprendiniai neatitinka žemės... 367. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto,... 368. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“,... 369. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“... 370. Tai kad statinys Zarasų 15 aiškiai yra statomas kaip 4 aukštų pastatas,... 371. Be to SLD Versijoje 3 naujų atraminių sienų pagalba statybos zonoje pakeltas... 372. Šie projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo... 373. Trečiojo asmens išvadoje pagrįstai nurodoma, kad pagal SLD Versijos 3,... 374. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atraminės sienos buvo pastatytos dar iki... 375. Kaip ir minėta kartu su projektu nepateiktos Kultūros paveldo departamento... 376. Trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju, per klaidų... 377. Visi išvardinti pažeidimai nelaikytini neesminiais., todėl Inspekcijos... 378. Kaip minėta Inspekcija atsisakė 2016-04-08 pareiškimo Nr. (23.24)-2D-4770... 379. Dalies Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimu Nr. (23.24)-2D-4770 pareikštų... 380. Dėl atsakovo UAB „HQ Development“ priešieškinio.... 381. Atsakovas UAB „HQ Development“ prašė (1) panaikinti Inspekcijos... 382. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Statybos... 383. 2016-02-10 buvo surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo... 384. Kaip nurodyta, Inspekcijos pareiškusios savarankiškus reikalavimus, kurie... 385. Be to patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame konstatuoti faktai be... 386. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo... 387. Patikrinimo akte konstatuota, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai,... 388. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, civilinė... 389. Be to atsakovo priešieškinys negalėtų būti tenkinamas dėl to kad jie... 390. Inspekcijos 2016-04-08 pareiškimas Nr. (23.24)-2D-4770 dėl savarankiškų... 391. Be to atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas aplamai, nes trečiojo asmens... 392. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 393. Pagal CPK 93str.1d. atmetus ieškovo reikalavimus, iš jo atsakovo naudai... 394. CPK 92 str. 1d. nustatytu pagrindu iš ieškovo į Valstybės biudžetą... 395. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270,... 396. Ieškinį palikti nenagrinėtu.... 397. Trečiojo asmens Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 398. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto 2015-10-08... 399. Įpareigoti atsakovą UAB „HQ Development“, kodas 302553942, per 6... 400. Priimti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos... 401. Atsakovo UAB „HQ „Development“ bylą iškeltą pagal priešieškinį... 402. Iš ieškovų Užupio bendruomenės, j. a. k. 301295599, ir Paplaujos... 403. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...