Byla 2-729/2012
Dėl žalos aplinkai atlyginimo, tretysis asmuo – M. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ir UAB „Jondras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-7136-661/2011 pagal ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ dėl žalos aplinkai atlyginimo, tretysis asmuo – M. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir atskiraisiais skundais sprendžiami klausimai dėl žalos aplinkai atlyginimo pagal viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį dviem atsakovams kaip solidariems bendraskoliams, iš kurių vienas yra restruktūrizuojama įmonė.

5Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „CCM Baltic“ ir RUAB „Jondras“ naudai 29 410 Lt. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu dėl padarytos žalos aplinkai išieškojimo iš UAB „CCM Baltic“. 2011 m. sausio 17 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Marijampolės RAAD) vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2011 m. sausio 14 d. UAB „CCM Baltic“ darbuotojai, vadovaujami statybos darbų vadovo M. S., vykdydami statybos darbus ( - ), valstybiniame žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) savavališkai, neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo, išpjovė 38 saugotinus želdinius: 37 beržus ir 1 drebulę. Tuo atsakingi asmenys pažeidė kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, punkto Nr. 3.7 bei Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 punkto Nr. 9 reikalavimus ir aplinkai padarė 29 410 Lt dydžio žalą. Nurodė, kad žala paskaičiuota pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343. Be to, pažymėjo, kad M. S., UAB „CCM Baltic“ statybos darbų vadovas, 2011 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2 AM 045412 nubaustas administracine nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalyje (Medžių ne miško žemėje žalojimas arba naikinimas) numatytą pažeidimą. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovai 2010 m. lapkričio 29 d. yra sudarę subrangos sutartį Nr. 10/41-S, kuria rangovui UAB „CCM Baltic“ subrangovas UAB „Jondras“ įsipareigojo atlikti administracinio pastato, esančio ( - ), statybos ir tvarkymo darbus. UAB „CCM Baltic“ 2011 m. sausio 25 d. raštu pranešė Marijampolės RAAD, kad 2011 m. sausio 14 d. medžius iškirto subrangovo UAB „Jondras“ darbuotojai, kuriems buvo pranešta, kad to daryti, negavus leidimo, negalima.

6Atsakovas UAB „CCM Baltic“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė UAB „CCM Baltic“ darbuotojų kaltės. UAB „CCM Baltic“ ir jo darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Statybos ir teritorijos tvarkymo darbus žemės sklype subrangos sutarties pagrindu atliko UAB „Jondras“. Vykdydami statybos ir teritorijos tvarkymo darbus žemės sklype, atsakovo UAB „Jondras“ darbuotojai iškirto ieškinyje nurodytus medžius. UAB „CCM Baltic“ nevykdė saugotinų medžių kirtimo ir negalėjo šių darbų vykdyti, nes darbų vykdymo vietoje nebuvo nei UAB „CCM Baltic“ darbuotojų, nei tam reikalingų techninių priemonių. Pabrėžė, kad Kirtimo tvarkos aprašo 9 punktas įpareigoja saugotinų medžių kirtimą vykdyti turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių kirtimo darbams. Subrangos sutarties 5.5 punktu UAB „Jondras“ įsipareigojo darbus atlikti pagal galiojančias statybos normas ir taisykles, Sutarties 5.11 punktu UAB „Jondras“ įsipareigojo gauti reikalingus darbų atlikimui leidimus, o Sutarties 1.4 punktu subrangovas įsipareigojo vykdyti prisiimtas pareigas su didžiausiu kruopštumu pagal geriausių profesinių žinių ir kvalifikacijos standartus. Be to, atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų ar paskaičiavimų, kaip yra paskaičiuotas reikalaujamas priteisti žalos aplinkai dydis.

7Atsakovas RUAB „Jondras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 4 d. išduotas leidimas leido kirsti 23 vnt. beržų, jų vertė nustatyta 13 947,52 Lt. Leidime buvo nurodyta, kad atlyginimo tvarka yra tokia, kad po statybos darbų atlikimo jų vietoje atsodinami nauji medžiai ir krūmai ir prižiūrimi trejus metus. Pažymėjo, kad pagal statinio generalinį planą, kuris suderintas su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūra, visi medžiai, kurie iškirsti pagal leidimą ir kurie buvo nukirsti be leidimo, turėjo būti nukirsti kaip trukdantys statybai ir po statybos užbaigimo atsodinami. Dėl projektuotojų klaidos, kurie projekte neparodė visų esamų medžių, leidimo buvo prašoma tik senoje fotonuotraukoje fiksuotiems medžiams. Tokiu būdu turėjo būti gaunamas leidimas visiems medžiams, kurių nukirtimas buvo iš anksto suderintas statinio projektinėje dokumentacijoje. Dėl šios priežasties viešasis interesas, kurį gina Marijampolės vyriausiasis prokuroras, taip pat nebuvo pažeistas, nes medžių kirtimas buvo numatytas projektuojant statinį ir suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Medžių iškirtimas buvo sankcionuotas, kai buvo išduotas leidimas statyti statinį pagal patvirtintą projektinę dokumentaciją. Taip pat nurodė, kad žalos paskaičiavimas pagal ieškovo nurodytą metodiką nėra tikslingas, nes medžiai iškirsti esant būtinajam reikalingumui ir jų vertė turėtų būti skaičiuojama pagal kitą metodiką, nes nuostolių gamtai ateityje, atželdinus želdinius, neliks.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį patenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „CCM Baltic“ ir RUAB „Jondras“ ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 29 410 Lt. Be to, teismas priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 882 Lt dydžio žyminį mokestį.

10Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sprendė, kad esant tokiai situacijai, kuomet nei iš rangos, nei iš subrangos sutarties nėra aiškiai apibrėžtos atsakovų teisės ir pareigos dėl leidimo medžiams kirsti, o abu atsakovai vykdė statybvietėje darbus, darbams vadovavo UAB „CCM Baltic“ darbų vadovas, teisinga ir protinga žalą iš atsakovų priteisti solidariai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, užsiimantys statybų verslu, todėl jiems yra keliami papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl jie turėjo tinkamai pasirūpinti leidimu kirsti medžius bei tinkamai organizuoti tarpusavio veiksmus statybvietėje, kad nebūtų be leidimo iškirsti medžiai.

11Pasisakydamas dėl žalos apskaičiavimo metodikos teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad pateikti ieškovo skaičiavimai neatitinka jo nurodytos metodikos, todėl laikė, kad žala paskaičiuota teisingai.

12III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovas UAB „CCM Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria žala aplinkai priteista iš atsakovo UAB „CCM Baltic“, ir ieškinį atsakovo atžvilgiu prašo atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką šioje byloje, nes nebuvo visų deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos aplinkai atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

152) Atsakovas UAB „CCM Baltic“ nekirto saugotinų medžių, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų bei nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Statybos ir teritorijos tvarkymo darbus ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) subrangos sutarties pagrindu atliko UAB „Jondras“. UAB „Jondras“ iškirto ir ieškinyje nurodytus medžius. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas 2011 m. vasario 2 d. UAB „Jondras“ statybos darbų vadovo paaiškinimas, kuriuo įmonės atstovas pripažino, kad medžius išpjovė UAB „Jondras“ darbuotojai, bei 2011 m. sausio 20 d. M. S. paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, jog ginčo medžius išpjovė UAB „Jondras“ be UAB „CCM Baltic“ leidimo / sutikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Jondras“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį bei liudytojų parodymai. Taigi atsakovas nevykdė saugotinų medžių kirtimo, darbų vykdymo vietoje neturėjo nei darbuotojų, nei tam reikalingos technikos, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.

163) Pareiga turėti leidimą medžių kirtimui kyla asmeniui, vykdančiam saugotinų medžių kirtimą. Aplinkybė, kad leidimas kirsti 23 vnt. medžių buvo suteiktas atsakovui UAB „CCM Baltic“, neturi teisinės reikšmės UAB „Jondras“ atliktų neteisėtų veiksmų (38 vnt. medžių iškirtimo be nustatyta tvarka išduoto leidimo) teisiniam kvalifikavimui. UAB „CCM Baltic“, siekdamas paspartinti darbus, talkino UAB „Jondras“ ir gavo leidimą 23 medžių kirtimui, tačiau mokestį už išduotą leidimą sumokėjo UAB „Jondras“. Sumokėdamas mokestį už kertamus medžius UAB „Jondras“ pripažino, kad pareigą gauti leidimus kirsti medžius turėjo UAB „Jondras“.

174) Atsakovas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. UAB „Jondras“ yra profesionalus rangovas, savarankiškas juridinis asmuo. Nors įstatymas numato pareigą asmeniui, vykdančiam saugotinų medžių kirtimą, gauti leidimą, tačiau UAB „CCM Baltic“, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, subrangos sutartimi papildomai aptarė subrangovo pareigas laikytis galiojančių reikalavimų bei gauti subrangovų atliekamų darbų atlikimui reikalingus leidimus.

185) Teismui pateiktas suderintas ir patvirtintas sklypo dangų planas patvirtina, kad aplink statomą administracinį pastatą, kur buvo iškirsti medžiai, yra numatyta įrengti asfaltbetonio bei betoninių trinkelių dangą, t.y. augalų, įskaitant medžius, nenumatyta. Aplinkybę, kad pagal projektą buvo numatyta medžius iškirsti, dėl ko negalimas iškirstų medžių atsodinimas, taip atlyginant žalą aplinkai, teismo posėdyje patvirtino ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovas. Ieškovo atstovas taip pat pripažino, kad gavus leidimą medžių kirtimui, kompensacija už kertamus medžius sudarytų maždaug pusę priskaičiuotos 29 410 Lt žalos sumos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad medžių iškirtimas buvo numatytas, tačiau prieš kirtimą nebuvo atliktas tik formalus veiksmas – leidimo išėmimas, žalos dydis turėtų būti mažinamas per pusę.

196) Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „CCM Baltic“ veiksmų ir žalos. Atsakovas elgėsi apdairiai ir teisėtai bei neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti ieškovo nurodyta žala aplinkai.

207) Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu, kad UAB „CCM Baltic“ padarė žalos aplinkai, rėmėsi aplinkybe, kad UAB „CCM Baltic“ darbuotojui M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas taikyti administracinę nuobaudą už aplinkos apsaugos reikalavimų, kertant medžius, pažeidimą. Atsakovas nedalyvavo administracinėje byloje, kurioje M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl šioje byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje. Tretysis asmuo teisme paaiškino, kad paaiškėjus, jog UAB „Jondras“ be leidimo iškirto medžius, pasimetė ir prisipažino padaręs teisės pažeidimą, patikintas, kad UAB „Jondras“ direktorius sutvarkys viską dėl medžių iškirtimo. Pažymėtina, kad M. S. nebuvo įgaliotas ir neatliko jokių vadovaujančių bei sprendimų priėmimo funkcijų statybos objekte, statybos vadovu statybos objekte buvo paskirtas kitas UAB „CCM Baltic“ darbuotojas.

218) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakovų atsakomybę. Atsakovas UAB „CCM Baltic“ nekirto medžių ir nėra už aplinkai padarytą žalą atsakingas asmuo, todėl jam nekyla pareiga atlyginti žalą. Tarp atsakovų nebuvo susiklostę CPK 6.265 straipsnyje nurodyti tarpusavio santykiai. UAB „CCM Baltic“ nedavė nurodymo UAB „Jondras“ kirsti saugotinus medžius, neturint tokiems darbams atlikti reikalingo leidimo, be to, subrangos sutartyje buvo aptarta UAB „Jondras“ pareiga gauti darbams reikalingus leidimus. Subrangos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad UAB „CCM Baltic“ nurodymus subrangovui UAB „Jondras“ pateikia tik raštu, tačiau toks nurodymas nebuvo duotas. Tik bendras medžių kirtimo vykdymas galėtų būti pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę, tačiau UAB „CCM Baltic“ nevykdė medžių kirtimo darbų.

22Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Jondras“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. procesiniu dokumentu, pavadintu nutartimi, priėmė sprendimą ir patenkino ieškinį. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, todėl teismui paduotas skundas nepraleidus termino.

242) Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, vadovavosi negaliojančios 2010 m. lapkričio 29 d. subrangos sutarties nuostatomis. Objekto užsakovas VĮ „Regitra“ 2010 m. gruodžio 31 d. raštu pareikalavo iš generalinio rangovo UAB „CCM Baltic“ nedelsiant pašalinti iš statybos aikštelės UAB „Jondras“ darbuotojus ir statybinę techniką. Pagal 2010 m. spalio 15 d. rangos sutarties, sudarytos tarp UAB „CCM Baltic“ ir VĮ Regitra, 5.2.12 punktą, subrangovai gali pradėti dirbti (t.y. gali būti sudaryta subrangos sutartis) tik su VĮ „Regitra“ sutikimu. Kadangi tokio sutikimo nebuvo, 2010 m. lapkričio 29 d. subrangos sutartis laikytina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms viešojo pirkimo konkurso sąlygoms ir 2010 m. spalio 15 d. rangos sutarčiai. UAB „Jondras“ darbuotojai nuo 2011 m. sausio 2 d., UAB „CCM Baltic“ vadovų prašymu, objekte dirbo ne kaip subrangovai, o kaip UAB „CCM Baltic“ darbuotojai.

253) Visiems darbams vadovavo ir tiesioginius nurodymus išpjauti medžius davė M. S., kuris buvo nubaustas administracine bauda dėl to, kad davė nurodymą be leidimo pjauti medžius.

26Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Jondras“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „CCM Baltic“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo RUAB „Jondras“ UAB „CCM Baltic“ naudai bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271) Atsakovas RUAB „Jondras“ pirmosios instancijos teisme nesirėmė motyvu ir neįrodinėjo, kad UAB „Jondras“ darbuotojai nuo 2011 m. sausio 2 d. objekte dirbo kaip UAB „CCM Baltic“ darbuotojai ir jiems tiesiogiai vadovavo M. S.. Be to, tokie teiginiai yra neįrodyti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas nepateikė teismui tarp medžius kirtusių asmenų ir UAB „CCM Baltic“ sudarytų darbo sutarčių, be to teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas UAB „Jondras“ pripažino, kad šios įmonės darbininkai, neturėdami leidimo, išpjovė 38 medžius. Taip pat teismui yra pateikti nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2011 m. balandžio 11 d. keturi UAB „Jondras“ prašymai, adresuoti UAB „CCM Baltic“, susiję su mokėjimų už atliktus darbus pervedimu. Tai patvirtina, kad UAB „Jondras“ nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. balandžio mėn. vykdė subrangos sutartyje aptartus darbus. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai bei atlikta liudytojų apklausa patvirtina, kad UAB „Jondras“ darbuotojams objekte vadovavo šios įmonės statybos vadovas, o M. S. UAB „Jondras“ darbuotojams nurodymų nedavė. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytos subrangos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad nurodymai subrangovui yra pateikiami tik raštu.

282) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šalių sudaryta 2010 m. lapkričio 29 d. subrangos sutartis yra negaliojanti. UAB „Jondras“ nepateikė įrodymų, kad sudaryta subrangos sutartis prieštarauja viešojo pirkimo sąlygomis bei neįrodė jos negaliojimo pagrindo. Be to, įstatymas nenumato pagrindo sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia dėl jos prieštaravimo kitai sutarčiai ar viešojo pirkimo sąlygoms. Pažymėtina, kad UAB „Jondras“ sudarytos subrangos sutarties neginčijo ir ją vykdė.

293) Nepagrįstai atskirajame skunde remiamasi aplinkybe, kad M. S., kaip UAB „CCM Baltic“ darbų vadovui, buvo paskirta administracinė bauda. Atsakovas nedalyvavo administracinėje byloje, kurioje M. S. buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl toje byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje. Tretysis asmuo teisme paaiškino, kad paaiškėjus, kad UAB „Jondras“ be leidimo iškirto medžius, pasimetė ir prisipažino padaręs teisės pažeidimą, patikintas, kad UAB „Jondras“ direktorius sutvarkys viską dėl medžių iškirtimo. Pažymėtina, kad M. S. nebuvo įgaliotas ir neatliko jokių vadovaujančių bei sprendimų priėmimo funkcijų statybos objekte, statybos vadovu statybos objekte buvo paskirtas kitas UAB „CCM Baltic“ darbuotojas.

304) Atsakovas UAB „CCM Baltic“ nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes neatliko patikslintame ieškinyje nurodytų kirtimo darbų, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

31Atsiliepimu į atsakovo UAB „Jondras“ atskirąjį skundą ieškovas Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir teismo išvadoms.

32Atsiliepimu į atsakovo UAB „CCM Baltic“ atskirąjį skundą ieškovas Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

331) Atsakovo atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja civilinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir teismo išvadoms. Teismas teisingai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

342) Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad žalą protinga būtų mažinti per pusę, nes teritorijos sutvarkymo projekte buvo suplanuota, kad medžių nebus. Jeigu atsakovas būtų laikęsis elgesio taisyklių, būtų išvengta žalos atlyginimo tokia apimtimi, kokia pareikštas ieškinys. Tačiau atsakovas pasirinko kitokį savo veiksmų pobūdį – įstatymo pažeidimą ir padarė žalą gamtai daug didesnės apimties. Todėl žalos dydis negali būti mažinamas.

353) Teismas teisingai nurodė, kad darbams vadovavo UAB „CCM Baltic“ darbų vadovas, tinkamai įvertino M. S. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

364) Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo ištirtus įrodymus ir daro klaidingas išvadas dėl solidarios abiejų atsakovų atsakomybės.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

38Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo iš solidarių bendraskolių rangovo ir subrangovo (restruktūrizuojama įmonė) už medžių iškirtimą vykdant statybos rangos darbus.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010).

40Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmens veiksmų (neveikimo) neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visų civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę, egzistavimą turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).

41Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas (visa žala arba aiški jos dalis) yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Taigi, jei žalos sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis - bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą: bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 str. 4 d.). Pastaruoju atveju deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas. Tokia situacija gali susidaryti tuomet, kai, pavyzdžiui, subrangovas realiai vykdo statybos rangos darbus ir jų metu padaro žalos aplinkai, o rangovas įrodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp rangovo veiksmų ir aplinkai padarytos žalos (CPK 12, 178 str., CK 6.279 str. 4 d.). Tačiau jeigu žalą tiesiogiai padariusio asmens darbuotojai vykdo kito asmens, kuris nėra darbdavys, duotą nurodymą, t. y. tokio asmens, su kuriuo jo nesieja darbo teisiniai santykiai, ir padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai (CK 6.265 str. 1 d.).

42Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1245 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) savivaldybei yra priskirtos ir kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo, inventorizacijos vykdymo funkcijos. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 punktuose reglamentuojama, kad želdynų apsaugos bei tvarkymo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, stebi jų būklę, organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą. Pagal šio nutarimo 3.7 punktą prie tokių želdinių priskiriami ir medžiai bei krūmai, augantys miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi tik turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Želdinių iškirtimas neturint tokio leidimo užtraukia kelių rūšių teisinę atsakomybę kaltiems asmenims ir atsakomybės subjektai nebūtinai turi sutapti.

43Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas neturint tam reikalingo leidimo užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 78 straipsnio 1 dalį. Tačiau nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą, nes jos nustatytos ne teisminio proceso metu. Prejudicinę galią turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje (taip pat civilinėje bei baudžiamojoje byloje) ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Įgaliojimų neviršijusio pareigūno surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ar nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas civilinėje byloje (CPK 197 str. 1 d.). Todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūno nutarime skirti administracinę nuobaudą ne statybos darbus (medžių kirtimą) realiai atliekančios įmonės (subrangovo) darbų vadovui, o generalinio rangovo darbų vadovui nustatytos aplinkybės negali būti vertinamas kaip turinčios prejudicinę galią nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš rangovo bei subrangovo, o pats nutarimas savaime nereiškia, kad rangovas negali paneigti, jog jo veiksmai nelėmė žalos aplinkai atsiradimo. Kaip minėta, jeigu žalos padarė keli asmenys skirtingais veiksmais, solidarios deliktinės atsakomybės prezumpcija pagal įrodinėjimo taisykles gali būti paneigta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nebent būtų nustatyta, kad žala atsirado dėl generalinio rangovo statybos darbų vadovo nurodymų vykdymo, jei šiuos nurodymus vykdė subrangovo darbuotojai. Pastaruoju atveju subrangovas, kurio darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus bei generalinis rangovas, kurio statybos darbų vadovas davė nurodymus atlikti šiuos veiksmus (medžių kirtimą) už gamtai padarytą žalą atsako solidariai (CK 6.265 str. 1 d.). Šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 2 dalis, numatanti solidarią generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybę netaikoma, nes minėta norma nustato rangovų atsakomybę užsakovo atžvilgiu.

44Žala aplinkai paskaičiuojama pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343.

45Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį patenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „CCM Baltic“ ir RUAB „Jondras“ ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 29 410 Lt. Be to, teismas priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 882 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad nei iš rangos, nei iš subrangos sutarties nėra aiškiai apibrėžtos atsakovų teisės ir pareigos dėl leidimo medžiams kirsti, abu atsakovai vykdė statybvietėje darbus, darbams vadovavo UAB „CCM Baltic“ darbų vadovas.

46Šioje byloje pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar gamtai žala padaryta dėl atsakovų bendrų, ar dėl skirtingų veiksmų, koks teisinis ryšys tarp atsakovų, ar egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos kilti kiekvieno atsakovo civilinei atsakomybei.

47Pagal sutarčių teisėje vyraujantį subjektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą turi būti išsiaiškinti tikrieji šalių ketinimai ir kvalifikuoti tarp jų susiklostę teisiniai santykiai (CK 6.193 str. 1 d.). Visų pirma, pastebėtina, kad tarp atsakovų susiklostė subrangos, o ne pavedimo teisiniai santykiai, todėl jų veiksmais padarytos žalos trečiajam asmeniui atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.265 straipsnio 1 dalies ir CK 6.279 straipsnio, o ne 6.265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovai 2010 m. lapkričio 29 d. sudarytoje subrangos sutartyje sutarė, kad subrangovas RUAB „Jondras“ laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. liepos 11 d. atlieka administracinio pastato, esančio ( - ), subrangos darbus pagal rangovo UAB „CCM Baltic“ suderintą grafiką. Šalys susitarė, kad subrangovas atliks visus būtinus darbus iki statinio atidavimo naudojimui (Sutarties 2.1 punktas). Subrangovas garantavo, kad yra susipažinęs su sąlygomis darbų atlikimo vietoje (Sutarties 2.5 punktas), įsipareigojo gauti būtinus darbų atlikimui leidimus, taigi, ir leidimą reikalingų želdinių iškirtimui (Sutarties 5.11 punktas, t. 1, b. l. 24-31). Iš tokio šalių susitarimo bei jų veiksmų po sutarties sudarymo akivaizdu, jog tikroji šalių valia buvo nukreipta į tai, kad realiai objekto statybos darbus bei su tuo susijusius parengiamuosius darbus (taip pat ir medžių kirtimo) atliks subrangovas RUAB „Jondras“, o rangovas UAB „CCM Baltic“ sudarys sąlygas atlikti šiuos darbus, taip pat priims atliktus darbus. Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, jog už leidimo iškirsti medžius išdavimą buvo atsakinga UAB „CCM Baltic“. Tokį susitarimą abiejų atsakovų atstovai kartu su užsakovu VĮ Regitra įformindavo kas savaitę nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. vykusiuose posėdžiuose statybos aikštelėje (užfiksuota protokolais Nr. 3, Nr.4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 t. 2, b. l. 4-10). 2010 m. gruodžio 23 d. atsakovai kartu su užsakovu įformino susitarimą, kad UAB „CCM Baltic“, gavus leidimą medžių iškirtimui, iškerta medžius ir juos išveža (t. 2, b. l. 10). Po neteisėto medžių iškirtimo 2011 m. sausio 20 d. statybos aikštelės pasitarimo protokolu Nr. 11 atsakovas UAB „CCM Baltic“ įsipareigojo, suderinęs su užsakovu, išspręsti iškirstų medžių apmokėjimo klausimą (t. 2, b. l. 12). UAB „CCM Baltic“, bet ne RUAB „Jondras“ gavo leidimą iškirsti 23 beržus. Be to, RUAB „Jondras“ neapibrėžtą statusą statybos procese parodo užsakovo VĮ Regitra pozicija šio subrangovo atžvilgiu. Užsakovas 2010 m. gruodžio 13 d. raštu generalinio rangovo UAB „CCM Baltic“ buvo pareikalavęs pašalinti RUAB „Jondras“ iš objekto (t. 1, b. l. 99). RUAB „Jondras“ negalėjo veikti ir neveikė statybos darbų procese kaip visiškai savarankiškas atsakomybės subjektas pagal sutartį su generaliniu rangovu. UAB „CCM Baltic“ statybos darbų vadovas M. S. administracinės teisės pažeidimo byloje du kartus pripažino, kad išpjovė ne tuos medžius, kuriems buvo duotas leidimas ir gailisi dėl padaryto pažeidimo (t. 1, b. l. 8, 12). RUAB „Jondras“ darbų vadovas A. M. raštu bei teismo posėdyje paaiškino, taip pat faktiškai medžius kirtęs RUAB „Jondras“ darbuotojas A. L. paliudijo, ir kiti bylos duomenys nepaneigia, kad statybos darbams, taigi, ir medžių kirtimo procesui, kaip faktinis darbų vadovas, vadovavo M. S., kuris dalyvavo kirtimo metu ir nurodė RUAB „Jondras“ darbuotojams, kuriuos konkrečiai medžius pastarieji turi iškirsti (tarp jų ir nekleimuotus medžius). Pastebėtina ir tai, jog M. S. yra statybos inžinerijos bakalauras, t. y. asmuo, kuris turi žinoti, kokie reikalavimai taikomi medžių kirtimui, kaip jie turi būti įgyvendinti (tai patvirtina ir aplinkybė, jog 23 medžių kirtimui leidimas buvo gautas, t. 2, b. l. 59).

48Šie duomenys leidžia manyti, jog atsakovas CCM Baltic“ viso pasirengimo statybos darbų vykdymui proceso metu ne tik koordinavo leidimo iškirsti medžius išdavimo procedūrą, bet ir jai realiai vadovavo.

49Subrangovas RUAB „Jondras“ taip pat dalyvavo pasitarimuose dėl pasirengimo statybos darbams ir medžių kirtimui. Abu rangovai, taigi ir RUAB „Jondras“, žinojo apie tai, kiek ir kokių medžių gali iškirsti pagal išduotą leidimą (tik 23 medžius). Už leidimą iškirsti 23 medžius 13 974,52 Lt dydžio mokestį pagal atsakovui UAB „CCM Baltic“ išrašytą sąskaitą sumokėjo su subrangovu RUAB „Jondras“ susijusi įmonė UAB „Užupio statyba“ (t. 2, b. l. 39-40). Medžių kirtimo proceso metu dalyvavo tiek M. S., tiek ir RUAB „Jondras“ statybos darbų vadovas A. M. (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 61). Tarp šalių nėra ginčo, kad medžių, kurių kirtimui nebuvo išduotas leidimas (37 beržų ir 1 drebulės), kirtimo darbus realiai atliko RUAB „Jondras“ darbuotojai. Tai patvirtina atsakovo UAB „CCM Baltic“ darbų vadovo M. S. paaiškinimai, duoti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūrai, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolą M. S. surašiusio S. N. paaiškinimai teismo posėdyje (t. 1, b. l. 8, 9, 12, t. 2, b. l. 60). Taigi, ir RUAB „Jondras“ darbuotojai suprato, jog kertami taip pat ir nepažymėti medžiai, kuriems kirsti leidimas neišduotas.

50Duomenų apie tai, jog kiti asmenys būtų įvykdę neteisėtus veiksmus byloje nėra. Tai reiškia, kad abiejų atsakovų darbuotojai – tiek generalinio rangovo, tiek ir subrangovo, žinodami, kad nėra išduotas leidimas visų medžių kirtimui, ėmėsi nekleimuotų medžių kirtimo veiksmų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Kolegijos nuomone, žala gamtai medžių iškirtimu atsirado dėl abiejų atsakovų darbuotojų bendrų veiksmų. Generalinio rangovo darbuotojų veiksmų neteisėtumas pasireiškia jo statybos vadovo M. S. neteisėtų nurodymų davimu RUAB „Jondras“ darbuotojams kirsti visus medžius statybos aikštelėje, o RUAB „Jondras“ darbuotojų veiksmų neteisėtumas pasireiškia faktiniu neteisėtų kito asmens nurodymų vykdymu. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei gamtai atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala gamtai atsirado kaip atsakovų bendrų veiksmų rezultatas (CK 6.245, 6.246, 6.249 str., 6.265 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Tai, kad atsakovų atsakomybė už medžių iškirtimą yra solidari pripažino ir UAB „CCM Baltic“ advokatas A. J. 2010 m. gegužės 17 d. vykusiame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 45). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.).

51Leidimas kirsti medžius visuomet yra reikalingas, ir tai buvo žinoma šalims. Todėl subrangovo veiksmai vykdant vieną iš eilinių rangos sutarčių, neatitinkantys nei susitarimo su rangovu, nei aplinkosaugos taisyklių, negali būti vertinami kaip atlikti esant būtinajam reikalingumui ir dėl to neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.). Jie yra neteisėti, o tarp šių veiksmų ir žalos aplinkai yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245-6.249 str.).

52Kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apelianto UAB „CCM Baltic“ atskirojo skundo argumentą, kad teismas turėjo mažinti apskaičiuotos žalos dydį. Bylą nagrinėjęs teismas žalos aplinkai už neteisėtą 37 beržų ir 1 drebulės iškirtimą dydį apskaičiavo nepažeisdamas Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343. Agentūros darbuotojai, apskaičiuodami žalos dydį, rėmėsi minėto įsakymo 1 punkte nustatyta formule ir žalą paskaičiavo pagal koeficientų sumą, kurią sudaro želdinio pakeičiamumo koeficientas, funkcinio naudingumo, paplitimo koeficientas, socialinio reikšmingumo koeficientas bei bendrą žalos dydį padaugino iš dviejų, įvertinus tai, jog žala medžiams padaryta mieste. Žala už geros būklės visų beržų iškirtimą, įvertinus kiekvieno medžio skersmenį (1 cm skersmens beržo nukirtimas sudaro 20 Lt žalą), sudaro 14 360 Lt, o už vienos drebulės iškirtimą 345 Lt (1 cm skersmens drebulės nukirtimas sudaro 10 Lt žalą) ir bendra žalos suma dėl medžių dislokacijos mieste padvigubinta (14 705 X 2). Mažinti gamtai padarytos žalos dydį šiuo atveju nėra pagrindo, nes žalą padarę atsakovai turi didelę tokių statybos rangos darbų vykdymo profesinę patirtį. Šios įmonės darbuotojai suvokė ir (ar) turėjo suvokti, kad subrangos darbų vykdymo būtina sąlyga šiuo atveju buvo Marijampolės savivaldybės administracijos išduotas leidimas iškirsti konkrečius medžius, augančius konkrečiose vietose. Tai patvirtina ir Marijampolės savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 4 d. išduotas leidimas 23 beržų kirtimui (t. 1, b. l. 10). Aplinkybė, kad kompensacija už kertamus medžius leidimo išdavimo metu būtų mažesnė, nesudaro pagrindo aplinkai neteisėtais veiksmais padarytą žalą sutapatinti su žala, kuri atsiranda dėl teisėtų veiksmų atlikimo. Be to, nurodant leidime mokėtiną sumą už medžių kirtimą paprastai yra įvertinama aplinkybė, kad leidimą gavęs asmuo turi pareigą pasodinti naujus želdinius ir juos tam tikrą laiko tarpą po medžių teisėto iškirtimo prižiūrėti.

53RUAB „Jondras“ atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo tarp atsakovų 2010 m. lapkričio 29 d. sudarytą subrangos sutartį pripažinti negaliojančia, nes ši sutartis prieštarauja imperatyvioms viešojo pirkimo sąlygoms vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas ir atmestinas. Pirma, subrangovo RUAB „Jondras“ darbuotojų veiksmų, neteisėtai iškertant 37 medžius, nelėmė rangovo UAB „CCM Baltic“ susitarimo su užsakovu VĮ „Regitra“ dėl informavimo pareigos apie sudarytą subrangos sutartį vykdymas. Atsakovo RUAB „Jondras“ atlikti veiksmai, nepriklausomai nuo jo nurodytos sutarties galiojimo ar negaliojimo, yra neteisėti, jie sukėlė žalą aplinkai, o tarp šių veiksmų, atliktų kartu su kitu atsakovu UAB „CCM Baltic“ ir atsiradusios žalos, kaip minėta, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Antra, atsakovas nereiškė reikalavimo dėl 2010 m. spalio 15 d. rangos sutarties, sudarytos tarp užsakovo VĮ „Regitra“ rangovo UAB „CCM Baltic“ pripažinimo iš dalies negaliojančia, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o nenuginčijus minėtų nuostatų, nėra pagrindo išvadai dėl 2010 m. lapkričio 29 d. subrangos sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečia, žala gamtai padaryta dėl delikto, o ne vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal subrangos sutartį, todėl subrangos sutarties galiojimas ar negaliojimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo dėl delikto pagrįstumo klausimą.

54Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos, augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas. Viešajam interesui aplinkos apsaugos srityje užtikrinti valstybės yra įsteigtos specialios institucijos. Viena iš tokių valstybės įstaigų - Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris pagal Aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-55 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktą tik vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir užtikrina teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje. Todėl šis departamentas tik atstovauja valstybei, o ieškinį padavęs prokuroras gali turėti tik procesinį, bet ne materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kolegija pažymi, kad neteisėtai iškirtus medžius, žala yra padaroma gamtai, t. y. visai visuomenei. Todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne valstybės institucija, o valstybė. Tai reiškia, jog šioje byloje ieškovu procesine prasme yra Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, o ieškovu materialiąja prasme Lietuvos valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš solidariąją prievolę turinčių atsakovų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010). Nors pirmosios instancijos teismas žalą priteisė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne Lietuvos valstybei, kolegija nelaiko šio proceso teisės pažeidimo esminiu ir sudarančiu pagrindą keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl ginčo esmės, nes valstybė byloje buvo tinamai atstovaujama. Nutarties rezoliucinė dalis dėl ginčo esmės tikslintina, nurodant, kad 29 410 Lt yra priteisiama solidariai iš atsakovų RUAB „Jondras ir UAB „CCM Baltic“ ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, o Lietuvos valstybei.

55Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje. Ieškinį patenkinęs teismas priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 882 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo pagal įstatymą yra atleistas viešąjį interesą ginantis ir ieškinį pareiškęs prokuroras. Tačiau vienas iš atsakovų – RUAB „Jondras“ yra restruktūrizuojama įmonė, kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose. Todėl teismas, patenkinęs ieškinį, neturėjo pagrindo priteisti iš šio atsakovo 441 Lt dydžio žyminį mokestį valstybei. Šis proceso teisės pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų dalį, kuria iš RUAB „Jondras“ priteista 441 Lt dydžio žyminio mokesčio ir rezoliucinę dalį išdėstyti tokiu būdu, kad 441 Lt dydžio žyminis mokestis priteisiamas valstybei tik iš UAB „CCM Baltic“.

56Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

57Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias generalinio rangovo ir subrangovo atsakomybę už padarytą žalą gamtai ir pagrįstai ieškinį tenkino. Keisti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties dėl ginčo esmės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl ginčo esmės palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti rezoliucinę dalį, nurodant, kad 29 410 Lt yra priteisiama solidariai iš atsakovų RUAB „Jondras“ (įmonės kodas 124548458, buveinė Kauno g. 36-320, Vilnius ir UAB „CCM Baltic“ (įmonės kodas 145417921, buveinė Žalgirio g. 8, Šiauliai) Lietuvos valstybei.

60Pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo UAB „CCM Baltic“ (įmonės kodas 145417921, buveinė Žalgirio g. 8, Šiauliai) į valstybės biudžetą 441 Lt dydžio žyminio mokesčio“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir atskiraisiais skundais sprendžiami klausimai dėl žalos aplinkai... 5. Ieškovas Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į... 6. Atsakovas UAB „CCM Baltic“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 7. Atsakovas RUAB „Jondras“ su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo... 10. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, sprendė, kad esant tokiai... 11. Pasisakydamas dėl žalos apskaičiavimo metodikos teismas nurodė, kad... 12. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „CCM Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką... 15. 2) Atsakovas UAB „CCM Baltic“ nekirto saugotinų medžių, t.y. neatliko... 16. 3) Pareiga turėti leidimą medžių kirtimui kyla asmeniui, vykdančiam... 17. 4) Atsakovas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir... 18. 5) Teismui pateiktas suderintas ir patvirtintas sklypo dangų planas... 19. 6) Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „CCM Baltic“ veiksmų ir... 20. 7) Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu, kad UAB „CCM Baltic“... 21. 8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakovų... 22. Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „Jondras“ prašo pakeisti Vilniaus... 23. 1) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. procesiniu dokumentu,... 24. 2) Teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, vadovavosi... 25. 3) Visiems darbams vadovavo ir tiesioginius nurodymus išpjauti medžius davė... 26. Atsiliepimu į atsakovo RUAB „Jondras“ atskirąjį skundą atsakovas UAB... 27. 1) Atsakovas RUAB „Jondras“ pirmosios instancijos teisme nesirėmė motyvu... 28. 2) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad šalių sudaryta 2010 m.... 29. 3) Nepagrįstai atskirajame skunde remiamasi aplinkybe, kad M. S., kaip UAB... 30. 4) Atsakovas UAB „CCM Baltic“ nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes... 31. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Jondras“ atskirąjį skundą ieškovas... 32. Atsiliepimu į atsakovo UAB „CCM Baltic“ atskirąjį skundą ieškovas... 33. 1) Atsakovo atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, prieštarauja civilinėje... 34. 2) Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad žalą protinga būtų mažinti... 35. 3) Teismas teisingai nurodė, kad darbams vadovavo UAB „CCM Baltic“ darbų... 36. 4) Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo ištirtus įrodymus ir daro... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 38. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 40. Tuo atveju, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, būtina... 41. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų... 42. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 12 punktą... 43. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimas, persodinimas ar kitoks pašalinimas... 44. Žala aplinkai paskaičiuojama pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus... 45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo Marijampolės rajono... 46. Šioje byloje pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar gamtai žala padaryta dėl... 47. Pagal sutarčių teisėje vyraujantį subjektyvųjį sutarčių aiškinimo... 48. Šie duomenys leidžia manyti, jog atsakovas CCM Baltic“ viso pasirengimo... 49. Subrangovas RUAB „Jondras“ taip pat dalyvavo pasitarimuose dėl pasirengimo... 50. Duomenų apie tai, jog kiti asmenys būtų įvykdę neteisėtus veiksmus byloje... 51. Leidimas kirsti medžius visuomet yra reikalingas, ir tai buvo žinoma šalims.... 52. Kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apelianto UAB „CCM Baltic“... 53. RUAB „Jondras“ atskirojo skundo argumentas, kad teismas turėjo tarp... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog... 55. Taip pat pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė... 56. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 57. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl ginčo esmės... 60. Pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šią dalį...