Byla 2A-706-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,CManagement“ ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ineturas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-250-467/2017 pagal ieškovų A. P. ir K. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CManagement“ ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ineturas“ dėl nuostolių atlyginimo, šalinant rangovo statybos darbų defektus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, T. D., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai A. P. ir K. P. kreipėsi į teismą, 2016-03-23 patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 36–40) prašydami priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „CManagement“ ir LUAB „Ineturas“ ieškovų naudai 52 260,70 Eur nuostolių dėl statybos darbų defektų šalinimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo.
  2. Nurodė, kad Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 2008-02-11 sutartimi įgijo patalpas, esančias ( - ), iš buvusių bendrasavininkių UAB „PVP Nida“ (kuri yra išregistruota) ir LUAB „Ineturas“. Atlikus patalpų remontą ir pradėjus patalpomis naudotis pagal paskirtį, ieškovai pastebėjo, kad patalpose sistemingai kaupiasi drėgmė. Ieškovai, vadovaudamiesi tarp šalių sudarytos sutarties 5.2 punktu, 2012-07-03 raštu kreipėsi į rangovę UAB „CManagement“, prašydami nustatyti besikaupiančios drėgmės priežastis ir jas pašalinti, tačiau rangovė jokių priemonių nesiėmė. Todėl ieškovai 2013 m. pradžioje kreipėsi į ekspertą L. U., kuris 2013-06-01 ekspertizės akte konstatavo, kad drėgmė patalpose kaupiasi dėl rangovės UAB „CManagement“ statybos darbų defektų. Tas pats ekspertas ieškovų užsakymu 2013-11-03 surašė papildymą prie 2013-06-01 ekspertizės, nurodęs, kad drėgmė į ginčo patalpas patenka ir pro apatinio lango rėmo bei grindų sandūrą, o šis langas jungiasi su terasa. Nors atsakovės atstovais prisistatę asmenys žodžiu įtikinėjo ieškovus, kad imsis priemonių statybos darbų defektų pašalinimui, tačiau jokių veiksmų neatliko. Todėl ieškovai defektus pašalino savo lėšomis ir dabar reikalauja atlyginti dėl to patirtus 52 260,70 Eur nuostolius.
  3. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą (CK 6.697 str. 1 d.), kaip ir yra šiuo atveju, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.). Be to, sutarties 5.2 punkte buvo įtvirtinta ieškovų teisė kreiptis į rangovę dėl nustatytų patalpų paslėptų defektų atsiradimo nepanaikina atsakovės LUAB „Ineturas“, kaip patalpų pardavėjos, atsakomybės už parduodamų patalpų kokybę (CK 6.334 str. 4 d., 6.333 str. 1 d., 4 d. ir 6 d.).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-26 sprendimu (t. 4, b. l. 92–102) ieškinį patenkino: priteisė ieškovams iš atsakovių BUAB „CManagement“ ir LUAB „Ineturas“ solidariai 52 260,70 Eur nuostolių dėl statybos darbų defektų šalinimo atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (52 260,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovams iš atsakovių po 687 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovių po 29,62 Eur iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma ieškovų pranešimo rangovei dėl drėkstančių sienų pareiškimo data, t. y. 2012-07-03 (CK 6.667 str. 3 d.). Ieškinys teisme pareikštas 2015-04-07, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju buvo praleistas. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovai ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių – dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškovais, taip pat dėl to, kad iki realaus defektų pašalinimo iš esmės nebuvo galimybės apskaičiuoti nuostolių sumą. Be to, ieškovai elgėsi sąžiningai ir protingai, aktyviais ir teisėtais veiksmais siekė ginti savo pažeistas teises.
  3. Spręsdamas dėl rangovo atliktų darbų defektų, teismas nurodė neturįs pagrindo nesiremti ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais – ekspertizės aktais, atsižvelgiant į tai, kad jie yra atlikti savo srities specialistų, profesionalų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašą, o ekspertų išvadas paneigiančių įrodymų atsakovės nepateikė. Teismas pripažino, kad atsakovės neįrodė tokių defektų susidarymo priežasčių, kurios šalintų rangovės atsakomybę (CPK 178 str.). Objektyvi ekspertų išvada neginčijamai patvirtina, kad nuolatinė didelės koncentracijos drėgmė patenka į ieškovų patalpas per patalpose sumontuotų grindų pagrindą dėl nesandarios vandentiekio sistemos, už kurios tinkamą ir kokybišką sumontavimą atsakinga rangovė – atsakovė BUAB „CManagement“. Nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo kilęs šalių ginčas dėl to, kad terasą įrengė atsakovė (rangovė), o neigti tokį faktą atsakovė ėmė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje. Tokį jos elgesį teismas įvertino kaip siekį nepagrįstai užvilkinti bylą.
  4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai, atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir atsakovės nebendradarbiavimą, šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pasinaudojo CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo teise pašalinti rangovo statybos darbų defektus savo pačių lėšomis.
  5. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atmetė atsakovių atsikirtimų argumentus, kad kai kurie iš ieškovų pateiktų įrodymų yra netinkami pagal CPK ar nepatvirtinantys ieškovų nurodomas faktines aplinkybes, juolab kad priešingų įrodymų į bylą nepateikta.
  6. Teismas taip pat sutiko su ieškovų pozicija, kad šiuo atveju patalpų pardavėjo atsakomybė už parduotų patalpų kokybę nėra ribojama ir / ar šalinama sutarties pagrindu, taikydamas solidarią rangovės ir patalpų pardavėjos civilinę atsakomybę. Neužtikrinus tinkamo patalpų statybos proceso ir rangovės darbų kokybės bei perdavus ieškovams ginčo patalpas, kurios dėl paslėptų defektų negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, atsakovė LUAB „Ineturas“ (pardavėja) yra atsakinga kartu su rangove už ieškovų patirtus nuostolius.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė LUAB „Ineturas“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 162–168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovų nurodytas aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti ieškinio senaties terminą. BUAB „CManagement“ 2012-10-04, 2012-11-15, 2013-08-02 raštai ieškovams patvirtina, kad BUAB „CManagement“ elgėsi sąžiningai, tinkamai bendradarbiavo su ieškovais. Ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl būsimos žalos įvertinimo ir priteisimo (CK 6.249 str. 3 d.), todėl teismo išvada, kad ieškovai tik 2014 m. rugsėjo pabaigoje, kai buvo baigti remonto darbai, galėjo pagrįsti teisminės gynybos būtinumą, nėra pagrįsta.
    2. Ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos nenumato galimybės reikšti reikalavimus pardavėjui LUAB „Ineturas“ (sutarties 5.2 p.). Ieškovai nepagrįstai reikalavimus reiškia solidariai abiems atsakovėms, nes nei sutartis, nei įstatymai nenumato atsakovių solidariosios atsakomybės. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl nusprendė taikyti solidariąją atsakovių atsakomybę.
    3. Ieškovai neįrodė, kad defektai (trūkumai), kurių taisymo išlaidas reikalaujama atlyginti, atsirado ne dėl pačių ieškovų kaltės. Ekspertizės aktas, kurio išvadomis remiasi ieškovai, yra neišsamus, neinformatyvus, nepatvirtina, kad jame nurodomos aplinkybės dėl tam tikros ginčo buto būklės atsirado ne dėl pačių ieškovų kaltės. Nors teismas pareikalavo iš ieškovų pateikti įrodymus apie ginčo patalpose ieškovų atliktus vidaus apdailos darbus, tačiau ieškovai šių įrodymų teismui nepateikė. Kadangi terasą įrengė ne atsakovė BUAB „CManagement“, o ieškovai, jie patys yra atsakingi už drėgmės prasiskverbimą iš terasos į ginčo patalpas.
  2. Atsakovė BUAB „CManagement“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 149–161) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, atsakovė nurodo argumentus, analogiškus atsakovės LUAB „Ineturas“ apeliacinio skundo argumentams. Papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 pateikti išaiškinimai neturi precedento galios dėl skirtingų faktinių aplinkybių.
    2. Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, atsakovė taip pat dėsto argumentus, analogiškus atsakovės LUAB „Ineturas“ apeliacinio skundo argumentams. Papildomai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovių nurodytus ekspertizės akto, kurio išvadomis rėmėsi ieškovai, trūkumus. Ieškovas tik viename iš paskutinių teismo posėdžių atskleidė, kad žala kilo ir dėl drėgmės patekimo pro terasą ir langą, todėl atsakovė pateikė prašymą skirti teismo ekspertizę. Tačiau teismas iš esmės apribojo atsakovės teisę teikti į bylą įrodymus, nes areštavo visą atsakovės turtą ir neleido atsakovei sumokėti iš areštuotų lėšų už teismo ekspertizę. Teigia, kad tuo buvo pažeistas šalių rungimosi principas. Atsakovė, priešingai nei sprendime pasisakė teismas, bylos proceso metu buvo aiškiai įvardijusi, kad ji terasos neįrenginėjo, o ieškovai to ir neginčijo. Dėl šios priežasties atsakovė ir prašė paskirti teismo ekspertizę.
    3. Ieškovai nepateikė tinkamų defektų šalinimo išlaidų įrodymų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ginčo bute vykusio remonto jie privalėjo nuomotis kitą butą. Dalis ieškovų prašomų priteisti išlaidų nesusijusios su sugadinimais, pavyzdžiui, terasos įrengimo kaštai, kurios atsakovė ir neįrenginėjo, šaligatvio pagrindo įrengimas, maišytuvų, dušo komplekto išlaidos ir pan. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš ieškovų įrodymus apie terasos įrengimo darbus.
    4. CK 6.279 straipsnio taisyklės taikytinos tik deliktinės atsakomybės atveju, o ieškovai prašo taikyti sutartinę atsakomybę, todėl nėra pagrindo solidariai atsakovių atsakomybei kilti. Ieškovų ir atsakovės 2008-02-11 sutartis nenumatė galimybės šalinti trūkumus ir reikalauti atlyginti jų pašalinimo išlaidas, todėl toks ieškovų reikalavimas negalėjo būti tenkinamas (CK 6.665 str. 1 d.).
  3. Ieškovai atsiliepime į atsakovės BUAB „CManagement“ skundą (t. 4, b. l. 190–197) prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:
    1. Teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Vien faktas, kad atsakovė atsakė į ieškovų pretenzijas, nereiškia sąžiningo bendradarbiavimo – atsakovė nesiėmė konkrečių veiksmų ginčo turto trūkumams nustatyti ir pašalinti. Dėl statybos defektų atliktini darbai pasirodė sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau laiko, išlaidos ieškovams buvo labai didelės, todėl žyminis mokestis ir bylinėjimasis būtų pareikalavę dar didesnių išlaidų, kurios, neužbaigus darbų, teisminės gynybos prasme praktiškai būtų patirtos per anksti. Pirmosios instancijos teismo šioje byloje nurodyta kasacinio teismo praktika yra tinkama, joje pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamai bylai.
    2. Defektų atsiradimo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad tai ieškovai turėjo įrodyti, jog trūkumai atsirado ne dėl jų kaltės. Ekspertizės aktas patvirtina, kad trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, ekspertas, apklaustas ir teismo posėdžio metu, paneigė bet kokią galimą ieškovų kaltę. Atsakovės argumentai dėl ekspertizės akto nepagrįstumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Iš esmės identiškos terasos įrengtos visame pastate ir pirkėjai, įskaitant ieškovus, jau įgijo butus su terasomis. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad klausimas dėl teismo ekspertizės išlaidų apmokėjimo iš areštuotų lėšų jau buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo, todėl ieškovai išsamiau dėl to nepasisako. Atsakovės nurodyti darbai, priešingai nei ji teigia, buvo susiję su trūkumų pašalinimu: turėjo būti tinkamai įrengti drenažai terasoje, todėl terasos danga turėjo būti išmontuota, dviejų maišytuvų, dušo komplekto išlaidos į prašomą žalos atlyginimą nebuvo įtrauktos, tokie duomenys buvo teikiami tik siekiant pagrįsti, kad ieškovai, taisydami trūkumus, nesiekė įsigyti brangesnių medžiagų.
    3. Defektų nešalinimas būtų lėmęs dar didesnį pelėsio neigiamą poveikį patalpoms, be to, jose nebuvo galima gyventi dėl jų kenksmingumo sveikatai, kuo leidžia įsitikinti ir papildomas ekspertizės aktas. Atsakovės elgesys rodė, kad trūkumų šalinti ji neketina. Ieškovai ėmėsi priemonių tolesnei žalai užkirsti kelią.
  4. Ieškovai atsiliepime į atsakovės LUAB „Ineturas“ skundą (t. 4, b. l. 198–201) prašo jo netenkinti. Jame nurodomo tokie atsikirtimai į šį skundą:
    1. Visų pirma, prašoma vadovautis ieškovų atsiliepime į BUAB „CManagement“ skundą išdėstytais argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo.
    2. Ieškovai ekspertizės aktu įrodė, kad daikto trūkumai atsirado dar iki jo pardavimo. Atsakovė šios išvados nepaneigė, todėl atsako už daikto trūkumus kaip daikto pardavėja. Pažymi, kad atsakovių civilinė atsakomybė kyla skirtingais pagrindais: kaip rangovo ir kaip pardavėjo. Patalpų pardavėjo atsakomybė nėra sutartimi ribojama, todėl įstatymo pagrindu atsakovėms taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.296 str.).
  5. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į atsakovių skundus (t. 5, b. l. 1–4) prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinio senaties termino praleidimas beveik dviem metais nėra pateisinamas objektyviomis priežastimis, nulemtas tik subjektyvių aplinkybių. Atsakovė atliko karšto ir šalto vandens inžinerinių sistemų bei šildymo sistemos hidraulinius bandymus, terasoje esančios hidroizoliacijos ir ventiliuojamo fasado įrengimo patikrą, siūlė organizuoti susitikimus defektų atsiradimo priežastims aptarti ir kita. Taigi atsakovė elgėsi sąžiningai, vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovai galėjo kreiptis į teismą ir nežinodami tikslaus nuostolio dydžio, pateikę preliminarią remonto darbų sąmatą.
    2. Palaiko atsakovių skundų argumentus, kad teismas nevertino žalos galimo atsiradimo dėl pačių ieškovų veiksmų. Ieškovai neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovai A. P. ir K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš UAB „PVP Nida“ (įmonė išregistruota) ir atsakovės UAB „Ineturas“ (dabar įmonė likviduojama) pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutarties pagrindu įsigijo 90 proc. baigtumo butą, esantį adresu ( - ), ir tuo pačiu adresu esančios automobilių stovėjimo patalpos 2/26 dalį. Pardavėjos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008-09-30 organizuoti pastato, kuriame yra įsigytas butas, pripažinimą tinkamu naudoti (sutarties 4.9 p.). Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad pastato, kuriame yra įsigytas butas, generalinė rangovė – UAB „Invalda Construction Management“ (šiuo metu – UAB „CManagement“, bankrutuojanti įmonė), į kurią, remiantis sutarties sąlygomis, pirkėjams buvo numatyta teisė ir pareiga kreiptis tiesiogiai dėl paaiškėjusių statinio trūkumų (sutarties 5.2 p.). Kai tokie įgyto daikto trūkumai realiai paaiškėjo (bute ėmė kauptis drėgmė, atsirado pelėsis), ieškovai, nepavykus susitarti su generaline rangove dėl trūkumų pašalinimo jos lėšomis, defektus ištaisė savo pačių sąskaita ir pareiškė teisme reikalavimą dėl jų turėtų trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo, tokį savo reikalavimą nukreipdami solidariai generalinei rangovei BUAB „CManagement“ ir patalpų pardavėjai LUAB „Ineturas“.
  2. Aktuali yra ir tokia aplinkybė, kad minėtas sandoris yra vartojimo sutartis. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad butą su vėliau nustatytais jo trūkumais ieškovai (fiziniai asmenys) įsigijo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti – ieškovai jame gyveno, o apeliantė LUAB „Ineturas“ pardavė butą kaip verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Taigi šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka visus vartojimo sutarties požymius (CK 6.350 str. 1 d.), todėl šiuo atveju taikytinos ir teisės normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą.
  3. Pirmosios instancijos teismui visiškai patenkinus ieškovų reikalavimus, apeliacinius skundus pateikė abi atsakovės (apeliantės), nurodydamos tokius pagrindinius argumentus: pirma, ieškovams nepagrįstai atnaujintas ieškinio senaties terminas; antra, ieškovai nepaneigė tokios galimybės, jog dėl buto trūkumų atsiradimo kalti jie patys; trečia, apeliantėms nepagrįstai taikytas solidarios atsakomybės institutas; ketvirta, neteisingai buvo įvertinti į bylą pateikti defektų šalinimo išlaidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai. Dėl tokių apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo teisėjų kolegija ir pasisako.

6Dėl ieškinio senaties instituto

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiam ginčui taikytinas rangos teisiniams santykiams CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo pretenzijos per garantinį terminą pareiškimo dienos. Teismas pradėjo senaties eigą skaičiuoti nuo 2012-07-03 dienos, kai ieškovai pranešė rangovei BUAB „CManagement“ apie drėkstančias sienas. Apeliantės skunduose neginčija senaties termino eigos pradžios nustatymo momento, tačiau nesutinka su teismo pozicija, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas.
  2. Ieškovai pasirinko sudėtinį savo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. jie pareiškė reikalavimus tiek nekokybiško daikto pardavėjai, tiek ir rangovei. Kiekvieno iš ieškovų pasirinktų atsakomybės subjektų atžvilgiu ieškinio senaties taikymo klausimas turėjo būti įvertintas individuliai, atsižvelgiant į skirtingų teisinių santykių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, prigimtį ir skirtingą jų teisinį reguliavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendime iš esmės pasisakant tik ieškinio senaties termino, kuris taikytinas rangovui (apeliantei BUAB „CManagement“), ir apibendrintai šį institutą taikant abiems apeliantėms, stokoja pagrįstumo. Kadangi netinkamai išspręstos ieškinio senaties klausimas keliamas abiejų apeliančių skunduose, objektyviai kyla poreikis išsamiau pasisakyti ir dėl antrosios apeliantės, daikto pardavėjos LUAB „Ineturas“, atžvilgiu skaičiuotinos ir taikytinos senaties.
  3. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 str. 2 d.). Ieškovų reikalavimas apeliantei LUAB „Ineturas“ kvalifikuotinas kaip CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 str. 3 d.).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškinio senaties taikymo daikto pardavėjams yra pasisakęs, jog šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjams, kurie pagal įstatymą (CK 6.327 str. 3 d. ir 4 d.) atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą; tokiems ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė (arba, priešingai, nepareiškė) pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų pardavėjui; pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir gali pareikšti reikalavimus teisme per sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).
  5. Šie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad ieškinio senaties eigos pradžią lemia pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, elgesys: jeigu iki kreipdamasis į teismą jis pareiškia pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų, o į ją pardavėjas atsako neigiamai (arba per protingą terminą neatsako), prasideda ieškinio senaties skaičiavimas reikalavimui teisme per įstatyme nustatytą laiko tarpą (6 mėnesius) pareikšti; jeigu pirkėjas nepareiškia pretenzijos daikto pardavėjui, jo teisė reikšti reikalavimus pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo ar jų šalinimo kaštų kompensavimo tiesiogiai teisme nėra ribojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, tokia savo teise pirkėjas gali pasinaudoti per visą parduoto daikto garantijos laikotarpį ir nepriklausomai nuo to, koks šis garantijos terminas ir kuriuo jo momentu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai.
  6. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovų įgyto pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutartimi nebaigtos statybos buto trūkumai paaiškėjo būtent per statinio garantinį terminą, šalių ginčo dėl to nesama. Dėl tokio daikto, kaip statinys, garantijos terminų pasisakyta tiek CK 6.698 straipsnyje, tiek Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutarties sudarymo metu) 36 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad šis terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos), o dėl paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), jis yra dešimt metų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtą sutartį sudarant pastatas dar net nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, o pardavėjos įsipareigojo organizuoti pastato pripažinimą tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2008-09-30 (2011-02-11 sutarties 4.9 p.), tuo tarpu pretenzijas rangovei ieškovai ėmė reikšti raštu jau nuo 2012-07-05 (t. 1, b. l. 73).
  7. Taigi nagrinėjamos bylos duomenys leidžia vertinti, kad dėl patalpų pirkimo metu buvusių neakivaizdžių, paslėptų trūkumų (defektų), dėl kurių ilgainiui patalpose ėmė kauptis drėgmė, ieškovai į teismą kreipėsi nepasibaigus įstatymo nustatytam garantiniam dešimties metų terminui, o iki kreipimosi į teismą pretenzijų dėl netinkamos daikto kokybės pardavėjai LUAB „Ineturas“ jie nebuvo pareiškę – reiškė pretenzijas tik rangovei BUAB „CManagement“, kaip buvo nustatyta jų su pardavėjomis sudarytos sutarties 5.2.punkte, ir, atitinkamai, pardavėja nebuvo jų atmetusi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo padaryti išvadą, jog iki kreipimosi į teismą ieškovams tapo žinoma apie jų teises pažeidžiantį pardavėjos LUAB „Ineturas“ elgesį (neveikimą, atsisakymą šalinti trūkumus), sudariusį prielaidas senaties termino ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti skaičiavimui. Be kita ko, ir pirmiau aptartų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pripažintina, kad ieškovai ieškinio senaties termino pareikšti teisme reikalavimus netinkamos kokybės daikto pardavėjai (apeliantei LUAB „Ineturas“) nepraleido.
  8. Antra vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams bei motyvams dėl ieškinio senaties termino netaikymo ir apeliantės BUAB „CManagement“ atžvilgiu, teismui pripažinus, kad šiuo atveju vienerių metų (CK 6.667 str.) sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl darbų defektų pareikšti praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardijami kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumą, pagrįstai įvertino abiejų šalių elgesį – faktą, kad apeliantė BUAB „CManagement“, būdama savo srities profesionalu, akivaizdžiai vengė bendradarbiauti su ieškovais (vartotojais, daiktą su defektais įgijusiais vartojimo sutarties pagrindu), o ieškovai elgėsi sąžiningai ir protingai, aktyviais ir teisėtais veiksmais siekė ginti savo pažeistas teises. Taip pat teismas šioje konkrečioje situacijoje pagrįstai aktualia pripažino ir tokią aplinkybę, kad, atsižvelgiant į ieškovų pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą – reikalauti faktiškai patirtų išlaidų trūkumams pašalinti, iki defektų pašalinimo ieškovai neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti savo nuostolių, juolab kai įstatymų leidėjas įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas jam suteikta diskrecijos teise įvertinti senaties termino praleidimo priežasčių svarbą pasinaudojo tinkamai ir teisės normų nepažeidė.
  10. Šiame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama ir su ieškovų atsiliepimo į skundus argumentais, kad apeliančių bendradarbiavimas negali būti laikomas konstruktyviu ir sąžiningu, atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinių skundų teiginius, kad BUAB „CManagement“ sąžiningą elgesį ar siekį bendradarbiauti su ieškovais nusako jos 2012-10-04, 2012-11-15, 2013-08-02 raštai ieškovams. Priešingai, šių apeliantės raštų turinys neleidžia spręsti, kad buvo ieškoma realaus problemos sprendimo būdo. Ieškovams savo lėšomis užsakius ir atlikus ekspertinį tyrimą bei jo išvadas pateikus apeliantei BUAB „CManagement“, ši 2013-08-02, nepateikdama jokių konkrečių nesutikimo su ekspertinio tyrimo rezultatais argumentų, atsisakė tenkinti pareikštą pretenziją (t. 1, b. l. 176). Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentų, jog atsakovė atliko karšto ir šalto vandens inžinerinių sistemų bei šildymo sistemos hidraulinius bandymus, terasoje esančios hidroizoliacijos ir ventiliuojamo fasado įrengimo patikrą, nepatvirtina jokie bylos įrodymai (CPK 178 str.).
  11. Dėl apeliantės BUAB „CManagement“ kritikos kasacinio teismo praktikos aktualumui, sprendžiant nagrinėjamą šioje byloje ginčą, paminėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 buvo analizuojama ir ne visiškai identiška, tačiau savo faktinėmis aplinkybėmis vis tik labai panaši situacija.

7Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir defektų atsiradimo priežasčių

  1. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovai byloje nėra paneigę buto trūkumų atsiradimo tikimybės dėl jų pačių veiksmų, t.y. dėl atliktų vidaus apdailos darbų arba netinkamo naudojimosi jiems priklausančiu turtu. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pažymima, jog rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, kaip yra reglamentuojama įstatyme (CK 6.697 str. 3 d.). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2011-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, yra pažymėjęs, jog ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).
  3. Taigi ne ieškovai nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti, kad dėl nustatytų patalpų trūkumų atsiradimo nėra jų kaltės, o apeliantės privalėjo įrodyti, kad šie trūkumai atsirado dėl netinkamo buto naudojimo, netinkamai ieškovų atlikto vidaus apdailos įrengimo arba kitų įstatyme numatytų aplinkybių, šalinančių jų atsakomybę. Priešingi apeliančių teiginiai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo yra deklaratyvūs, pateikiami nenurodant jokių argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu pagrįstumu.
  4. Dar daugiau, ieškovų į bylą pateikti įrodymai niekaip neleidžia suabejoti teismo padaryta išvada, jog už trūkumus yra atsakingos būtent apeliantės (CPK 185 str.). Ieškovų užsakymu ir jų sąskaita 2013-04-03–2013-04-23 specialistai L. U. ir D. K., turintys ir teismo eksperto kvalifikaciją, atliko ekspertinį tyrimą dėl defektų ieškovų bute atsiradimo priežasčių ir defektų pašalinimo darbų kainos nustatymo ir padarė išvadą, jog vandentiekio vamzdynas po grindimis praleidžia vandenį iš vamzdžių (t. 1, b. l. 22–72). Ieškovams atliekant trūkumų šalinimo darbus, išardžius grindis ir paaiškėjus papildomiems defektams, tie patys ekspertai 2013-11-06–2013-12-02 atliko papildomą tyrimą, kuriame konstatavo, jog drėgmė patenka ir pro apatinio lango, kuris jungiasi su terasa, rėmo ir grindų sandūrą, taip pat apskaičiavo šiems trūkumams ištaisyti reikalingų terasos izoliavimo darbų kainą (t. 3, b. l. 25–35).
  5. Apeliantės, nesutikdamos su šiomis ekspertų išvadomis, nurodo neesminius ir itin formalius šių įrodinėjimo priemonių, kuriomis teismas sprendime rėmėsi, trūkumus: prasta nuotraukų kokybė; 2013-04-03–2013-04-23 atliktos ekspertizės akte nurodoma, jog jos tikslas – nustatyti apdailos darbų kokybę, o faktiškai buvo nustatomos trūkumų atsiradimo priežastys ir jų pašalinimo darbų kaina; hidraulinio bandymo defektinis aktas, kuriuo remiamais ekspertizės akte, nepakankamai išsamiai atskleidžia trūkumų atsiradimo priežastis, jame neužfiksuota, jog slėgis krenta būtent dėl sistemos nesandarumo; minėtame ekspertizės akte pažymimi tokie trūkumai, kurie nesusiję su turto sugadinimais, t. y. jog vandentiekio skirstomasis įvadas įrengtas ne toje vietoje, kaip parodyta brėžinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliančių argumentai neleidžia pagrįstai suabejoti ekspertų išvadų, kaip rašytinių įrodymų, įrodomąja reikšme. Be to, į visas paminėtas apeliančių iškeltas abejones jau buvo atsakyta teismo eksperto L. U. apklausos 2016-02-05 teismo posėdyje metu, ekspertui paaiškinus, jog ekspertizės tikslai yra detalizuoti pačiame akte, t. y. būtent kokie defektai nustatyti bute, esančiame ( - ), bei kas yra atsakingas dėl esamos situacijos, kiek kainuotų šiandieninėmis kainomis ištaisyti esamą situaciją ( - ). Pasak eksperto, prieš tai akte esanti nuoroda, jog ekspertizės tikslas – nustatyti apdailos darbų kokybę – atsirado per klaidą. Apklausiamas ekspertas taip pat paaiškino, kad nors ekspertizės akte yra pastaba ir apie vandentiekio skirstomojo įvado įrengimą ne toje vietoje, kaip parodyta brėžinyje, tačiau tai įtakos defektų atsiradimui neturėjo. Savo skunduose apeliantės iš esmės pakartoja jų dar pirmosios instancijos teisme nurodytus analogiškus nesutikimo su ekspertizės išvadomis teiginius, siekdamos dėl jų kitokio vertinimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, o tai reiškia, kad šia prasme tinkamai nesuformuluotas apeliacinių skundų pagrindas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
  6. Įvertinus ekspertizės akto motyvuojamąją dalį, kurioje išvados pagrindžiamos atliktais tyrimais (atlikus gręžinį grindyse, nustatyta, kad esamas pagrindas yra drėgnas, taip pat atlikus hidraulinį bandymą nustatyta, kad vandentiekio vamzdynuose krenta slėgis), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio rašytinio įrodymo patikimumo ar eksperto nustatytų defektų atsiradimo priežasčių teisingumo. Vien svarstydamos galimybę, kad slėgis vamzdynuose galėjo kristi dėl kitų priežasčių, apeliantės tokių priežasčių aiškiai neįvardija bei jų buvimo neįrodinėja. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti ir apeliančių pozicijai dėl jų nurodomos, kaip galimos, kitos defektų atsiradimo priežasties, t. y. pačių ieškovų netinkamai atliktų vidaus apdailos darbų arba netinkamo naudojimosi butu. Tą paneigia aptartos eksperto išvados, nustačius, kad trūkumai atsirado dėl paslėptų darbų – po grindimis esančio vandentiekio nesandarių sujungimų, kuriems, akivaizdu, vėliau atliekami vidaus apdailos darbai ar naudojimasis butu jokios įtakos negalėjo turėti. Galimą vidaus apdailos darbų įtaką defektų atsiradimui paneigė ir teismo ekspertas 2016-02-05 teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas tokioje situacijoje pagrįstai sprendė, kad ieškovų pateiktas ekspertizės išvadas paneigiančių kitokių įrodymų apeliantės nepateikė ir savo atsikirtimų neįrodė (CPK 12 str., 178 str.).
  7. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus ir tokius apeliantės BUAB „CManagement“ skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jos teisę teikti į bylą įrodymus, neleidęs iš areštuotų apeliantės lėšų sumokėti už teismo ekspertizę. Iš bylos medžiagos bei jos procesinės eigos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016-05-09 nutartimi patenkino apeliantės prašymą ir paskyrė teismo statybos techninę ekspertizę, įpareigodamas apeliantę sumokėti už šios ekspertizės atlikimą 1 400 Eur avansą į specialiąją teismo sąskaitą, taip pat nutartyje išdėstė argumentus, dėl kurių negali būti atsižvelgiama į apeliantės prašymą leisti jai už ekspertizę sumokėti iš jos turto, areštuoto nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (t. 4, b. l. 21–25). Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs dėl šios nutarties paduotą apeliantės atskirąjį skundą, 2016-11-10 nutartyje Nr. 2-1412-186/2016 išaiškino (t. 4, b. l. 61–63), kad leidimas areštuotos 7 002,73 Eur turtinės teisės sąskaita apmokėti už ekspertizę, kai pati apeliantė deklaruoja nevykdanti jokios veiklos ir neturi kito turto, kuris galėtų būti areštuotas, siekiant užtikrinti ieškovų turtinius interesus, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą – užtikrinti realų, o ne formalų teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad apeliantė neįrodė, jog areštuotos mokestinės permokos panaudojimas yra jai vienintelė galimybė įvykdyti teismo įpareigojimą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo.
  8. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad apeliantei BUAB „CManagement“ Vilniaus apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5244-585/2017 buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis priimta vėliau, nei buvo sprendžiamas teismo ekspertizės paskyrimo klausimas (2016-05-09) ar priimtas skundžiamas teismo sprendimas, be to, proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantę atstovavo advokatai, taip pat apeliantė yra sumokėjusi žyminį mokestį už nagrinėjamoje byloje teiktus atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių.

8Dėl atsakingų už atsiradusius trūkumus asmenų

  1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir dėl tokių apeliančių atsikirtimų į ieškinį, esą apeliantė BUAB „CManagement“ neįrenginėjo ieškovų bute terasos, o papildomo ekspertinio tyrimo metu dalies defektų atsiradimas susietas su drėgmės skverbimusi būtent pro terasą, nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, šiai teismo išvadai pritardama, motyvų nekartoja. Niekuo neparemti yra ir tokie apeliantės BUAB „CManagement“ apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovai neneigė aplinkybės, jog terasą įrenginėjo ne apeliantė. Šių apeliantės teiginių deklaratyvumu ir akivaizdžiu jų nepagrįstumu leidžia įsitikinti 2017-01-06 teismo posėdžio garso įrašas. Jame užfiksuoti ieškovo A. P. paaiškinimai, kad ieškovai terasos neįrenginėjo, o drenažą ir kitus susijusius remonto darbus atliko jau šalindami trūkumus; kai ieškovai pirko butą, terasos jau buvo įrengtos. Šiuos paaiškinimus papildo ir ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad tokios pačios terasos įrengtos visame pastate, kuriame yra ieškovų įsigytas butas, bei prie eksperto išvados pridėtas 2007-12-29 dienos (t. y. iki ieškovų buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) buto planas su jame jau esančia pažymėta terasa (t. 1, b. l. 69; t. 3, b. l. 28).
  2. Apeliantės LUAB „Ineturas“ skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš ieškovų pateikti įrodymus apie ginčo patalpose ieškovų atliktus vidaus apdailos darbus, tačiau ieškovai šių įrodymų teismui nepateikė, viena vertus, nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nėra teisiškai aktualūs, kita vertus, nėra ir teisingi. 2016-03-23 vykusio teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovams (o ne juos įpareigojo, kaip tvirtina apeliantė) pateikti duomenis apie tai, kada ir kokius konkrečius darbus, susijusius su ieškinio dalyku, ieškovai atliko 2008 m., atlikdami vidaus apdailą. Ieškovai šiuo siūlymu pasinaudojo, 2016-04-06 ir 2016-04-18 pateikė papildomus įrodymus (rangos sutartis, sąskaitas faktūras ir pan.) (t. 3, b. l. 84–93, 106–133), apie 2008 m. atliktus vidaus apdailos darbus ieškovas išsamiai pasisakė ir 2016-03-23 teismo posėdžio metu, patvirtindamas, jog taisant trūkumus pirko tą pačią parketo rūšį, plytelės buvo dar pigesnės, nei įrengtos 2008 m. Tačiau net ir ieškovams pateikus šiuos duomenis apeliantės jais nesirėmė savo atsikirtimams pagrįsti, nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų įsitikinti jų keliamų prielaidų, jog ieškovai, šalindami trūkumus, galėjo panaudoti brangesnes medžiagas ir įsirengti geresnės apdailos butą, ar kad 2008 m. jų atlikti darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, teisingumu. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai patys savaime negali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl patalpų trūkumų atsiradimo priežasčių ir dėl jų ištaisymo kaštų pagrįstumo.
  3. Paaiškėjus įsigyto buto trūkumams, dėl kurių bute ėmė kauptis drėgmė, ieškovai dėl trūkumų pašalinimo su pretenzija kreipėsi į statinio generalinę rangovę BUAB „CManagement“, remdamiesi buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkto nuostata, numatančia, jog po šios sutarties pasirašymo paaiškėjus statinio trūkumų, dėl jų ištaisymo pirkėjas turi teisę ir įsipareigoja kreiptis tiesiogiai į pastato generalinį rangovą, kuris suteikia CK, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas garantijas, o pardavėjai įsipareigoja bendradarbiauti su pirkėju jam realizuojant savo teises, susijusias su statybos defektų ar trūkumų šalinimu. Byloje nebuvo kvestionuojama pirkėjų (ieškovų) teisė dėl paaiškėjusių buto defektų kreiptis tiesiogiai į BUAB „CManagement“. Apeliantė LUAB „Ineturas“ tokio pobūdžio nuostatą aiškina kaip reiškiančią jos, kaip pardavėjos, atsakomybės apribojimą, paliekant teisę reikalavimus dėl buto trūkumų reikšti tik rangovei, apeliantei BUAB „CManagement“.
  4. Tačiau tokiai sutarties 5.2 punkto interpretacijai aiškiai prieštarauja sisteminė sutarties nuostatų analizė. Sutarties 4.6 punkte apeliantė LUAB „Ineturas“ garantavo, jog šios sutarties sudarymo metu nėra pardavėjams žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad šios sutarties sudarymo momentu pardavėjai žinojo apie šiuos trūkumus, arba kad šie trūkumai atsirado iki buto perdavimo, arba kad šie trūkumai atsirado ne dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba ne dėl nenugalimos jėgos. Kaip minėta, buto pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tokiu atveju sutarties 5.2 punkto nuostata turi būti aiškinama kaip įtvirtinusi papildomą teisę ieškovams pretenzijas dėl įsigyto buto trūkumų reikšti ne tik pardavėjai, tačiau ir generalinei rangovei, o ne kaip apribojanti pardavėjos atsakomybę.
  5. Priešingas aiškinimas nebūtų galimas ir dėl CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

9Dėl prievolės solidarumo

  1. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Apeliančių teigimu, ieškovai nepagrįstai reikalavimus reiškia solidariai joms abiems, nes sutartis jų solidariosios atsakomybės nenumatė, o įstatymo pagrindu ji taip pat nekyla, nes CK 6.279 straipsnio nuostatos taikytinos tik deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės atveju. Su tokiu apeliančių teisiniu vertinimu nėra pagrindo sutikti.
  2. CK 6.6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog prievolė gali būti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sąlygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besąlygiškai, o kitas – su sąlyga ir panašiai. Vadinasi, solidari pareiga galima ir tuo atveju, kai skiriasi prievolių atsiradimo pagrindai, pavyzdžiui, vieno bendraskolio prievolė gali atsirasti pagal įstatymą, kito – pagal sutartį. Be to, 6.6 straipsnio 3 dalis numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, neapribojant pastarojo atvejo taikymo išimtinai deliktinės atsakomybės taikymu. Todėl ieškovai pagrįstai apeliantės BUAB „CManagement“ (rangovės) atsakomybę kildino tiek ir iš su pardavėja sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties atitinkamų nuostatų, tiek ir iš įstatymo, lygiai tokia pati atsakomybė (iš sutarties ir iš įstatymo) kyla ir apeliantei LUAB „Ineturas“ (pardavėjai) (CK 6.6 str. 4 d., 6.363 str. 9 d., 6.697 str. 3 d.).

10Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo ir patirtų išlaidų (nuostolių) dydžio

  1. Apeliantės BUAB „CManagement“ teigimu, ieškovai neturėjo teisės patys šalinti trūkumų ir vėliau reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes tokia jų teisė nebuvo numatyta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai turėjo diskreciją pasinaudoti CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise pašalinti rangovo statybos darbų defektus savo lėšomis, įvertinus tai, kad rangovė su ieškovais nebendradarbiavo, o dėl buto defektų atsiradę pelėsiniai grybai kėlė pavojų patalpas eksploatuojančių asmenų sveikatai. Iš rangovės neveikimo buvo aišku, jog rangovė neketina pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe pačiai pašalinti statybos trūkumus (būtent tokį pažeistų teisių gynybos būdą ieškovai pirmiausiai ir bandė realizuoti), o ieškovai, imdamiesi iniciatyvos pašalinti defektus, elgėsi protingai ir apdairiai, jų veiksmai atitiko siekį išvengti dar didesnių nuostolių atsiradimo. Siekdama tokių padarinių išvengti, apeliantė turėjo bendradarbiauti ir pati atlikti jai, kaip statytojai, tenkančias pareigas.
  2. Be to, pirkėjų teisių apsaugai įtvirtinta norma – CK 6.363 straipsnio 9 dalis – skelbia, kad pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos.
  3. Apeliančių argumentai, jog ieškovai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jų patirtas trūkumų šalinimo išlaidas bei nuostolius, taip pat nėra pagrįsti. Patys ieškovai byloje ir neginčijo to fakto, kad dalis defektų šalinimo darbų bylos nagrinėjimo metu nėra apmokėti, nepakakus jų iš banko kredito paimtų lėšų, tačiau patvirtino egzistuojančią prievolę atitinkamą įsiskolinimą už atliktus darbus sumokėti, tai matyti ir iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų bei atliktų darbų aktų. Todėl teisėjų kolegijai dėl trūkumų šalinimo kaštų ir patirtų nuostolių realumo, dėl jų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, abejonių nekyla.
  4. Teisėjų kolegija atmeta ir tokius apeliantės BUAB „CManagement“ skundo argumentus, kad dalis darbų nėra susiję su trūkumų pašalinimu. Kaip minėta, pagal byloje nustatytus duomenis terasą įrenginėjo apeliantė BUAB „CManagement“, todėl jos atsikirtimai, sietini su tuo, kad iš jos neturėtų būti priteisiamos terasos drenažo įrengimo ir su tuo susijusių remonto darbų išlaidos, nėra pagrįsti. Kaip paaiškino ekspertas L. U. 2016-02-05 teismo posėdžio metu, po grindimis buvo panaudotas smėlis, kuris dėl nesandarumo sistemoje sudrėko, reikėjo jį visą pašalinti ir grindis sudėti iš naujo, taigi ieškovams buvo padaryta didelė žala. Atsižvelgiant į atliktinų darbų mastą, siekiant ištaisyti rangos darbų trūkumus, nekyla abejonių ir dėl kitos gyvenamosios vietos nuomos poreikio. Pažymėtina, kad ieškovai trūkumų šalinimo darbus užsakė tik atlikę trijų rangovų apklausą ir pasirinkę tą, kuris pasiūlė atlikti darbus už mažiausią kainą (t. 1, b. l. 180–195). Panašią atliktinų darbų kainą, už kurią darbus užsakė ieškovai, nustatė ir ekspertas L. U. ekspertizės akte (t. 1, b. l. 62–65, t. 3, b. l. 34–35). Tokiu atveju remonto apimties ir jo kaštų pagrįstumas galėjo būti nuginčytas tik kitais leistinais rašytiniais įrodymais, o ne suinteresuotos šalies paaiškinimais (CPK 177 str. 3 d.).
  5. Apibendrindama tai, kas buvo pasakyta, teisėjų kolegija teisinio ar faktinio pagrindo kitaip išspręsti šį ginčą, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas, nenustatė.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-01 nutartimi (t. 4, b. l. 169–170) atleido apeliantę LUAB „Ineturas“ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, apeliantei BUAB „CManagement“ 1 334 Eur žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Nors apeliantės BUAB „CManagement“ apeliacinis skundas atmetamas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu apeliantės statusas yra bankrutuojanti įmonė, atidėtas žyminis mokestis iš jos nepriteisiamas (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).
  2. Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
  3. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą (Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, apie šią nutartį informuotinas BUAB „CManagement“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Šios nutarties kopiją nusiųsti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CManagement“ bankroto bylą Nr. eB2-5244-585/2017.

Proceso dalyviai
Ryšiai