Byla 2A-92-370/2019
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-121-755/2018 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų vandenys“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biržų vandenys“ 600 087,55 Eur skolos ir 115 396,84 Eur delspinigių, iš viso – 715 484,39 Eur; 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

82.

9Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. T1-53 nustatyta, kad sudarant projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ sutartį Nr. V/2006/J35 „Biržų-Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinierinių statinių plėtra“ buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšos, nesivadovaujant pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 punkte numatyto lygiateisiškumo principo.

103.

11APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T1-62 nurodyta, kad galutinis paramos gavėjas UAB „Biržų vandenys“ per 60 kalendorinių dienų privalo grąžinti 1 755 917,20 Lt ir valstybės biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį (316 065,10 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną.

124.

13Apie pažeidimą atsakovė buvo informuota 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. (29-27)-APVA-137 ir 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-206.

145.

15APVA direktoriaus įsakymus atsakovė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 atmetė skundą. Sprendimas įsiteisėjęs.

166.

172010 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (7.22-52-10)-T5-18 pagrindu, 2015 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo teises į UAB „Biržų vandenys“ skolą perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1/E 14-1 APVA perdavė ieškovei VĮ Turto bankui. Po reikalavimo teisės perdavimo VĮ Turto bankas papildomai apskaičiavo 31 324,57 Eur delspinigių. Ieškovė dėl skolos grąžinimo 2015 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kuri 2016 m. sausio 6 d. raštu Nr. S-4 nesutiko su skola.

187.

19Atsakovė UAB „Biržų vandenys“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę; be to, ieškinys atmestinas savarankišku pagrindu ir dėl praleistos ieškinio senaties.

208.

21Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo teisių į skolą priėmimo–perdavimo akte

22Nr. 1/E 14-1 nurodoma, kad iš trečiojo asmens ieškovė perėmė 684 159,82 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, kuri grindžiama šio akto priede nurodyta vienintele sutartimi Nr. 205/GPG/68 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo. Atsakovė nebuvo prašyta sutikti su teisių perleidimu. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo teisių į skolą priėmimo–perdavimo akte Nr. 1/E 14-1 priede nurodytos sutarties Nr. 205/GPG/68 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo nebuvo sudariusi, todėl ieškovė neturi pagrindo reikšti atsakovei reikalavimo.

239.

24Pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad prieš beveik 10 metų iki ieškinio pareiškimo prasidėjo ieškinio senaties termino eiga – APVA 2006 m. lapkričio 29 d. raštu pakvietė vienintelį konkurso dalyvį į neskelbiamas derybas, tai vėlesnio tyrimo išvadoje pripažinta pažeidimu. APVA direktoriaus įsakymas Nr. T1-62 buvo priimtas 2014 m. kovo 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 metams. Vadinasi, taikytinas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas ketverių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl reikalavimo priteisti skolą pasibaigė iki ieškinio pareiškimo.

25II.

26Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2710.

28Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 600 087,55 Eur skolą; 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą reikalavimo dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2911.

30Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog reikalavimas nebuvo perleistas ar jis nebegalioja. Tai, kad reikalavimo perleidimo akte buvo nurodytas klaidingas funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo sutarties numeris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra tik techninė klaida, neturinti ginčo esmei teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo sutartis buvo sudaryta po to, kai projektas buvo baigtas ir buvo priimti APVA direktoriaus įsakymai, kurių pagrindu, po reikalavimo teisės perleidimo, kildinama ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę. Teismo vertinimu, atsakovė sudarė šią sutartį žinodama, kad įsiteisėję aktai, kuriais iš atsakovės reikalaujama ginčo lėšų grąžinimo, o tai reiškia, jog ji sutiko su APVA, o vėliau – ieškovės, reikalavimais ir ne tik jų neginčijo, bet ir pripažino įsiskolinimo pagrindą ir faktą. Turtas, kuriam sukurti buvo panaudota, kaip vėliau paaiškėjo nepagrįstai, gauta parama yra perduotas atsakovei ir pastarosios dabar valdomas. Atsakovė sutiko esanti galutine paramos gavėja.

3112.

32Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netinkamas paramos panaudojimas nėra susijęs su atsakovės veiksmais ar neveikimu, o susijęs išimtinai su APVA veiksmais netinkamai organizavus viešąjį pirkimą. Tokie APVA veiksmai vertintini kaip valdžios institucijų klaida, o tokiu atveju, pagal aktualią teismų praktiką, senaties taisyklės, nustatytos Reglamente

33Nr. 2988/95, netaikomos. Teismo vertinimu, nėra priežasčių taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo, nes reikalavimas sugrąžinti paramos lėšas nėra analogiškas reikalavimui atlyginti žalą. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikalavimui sugrąžinti nepagrįstai skirtą ir gautą paramą taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo dieną nebuvo pasibaigęs.

3413.

35Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė iš dalies atleistina nuo civilinės atsakomybės dėl priskaičiuotų netesybų, nes pažeidimą padarė APVA, ji kontroliavo ir sutarties vykdymą. Nuo kitos atsakomybės dalies (600 087,55 Eur) mokėjimo nėra pagrindo atsakovės atleisti, kadangi ji įgijo turtą, ir, neturint pareigos šių sugrąžinti, be teisinio pagrindo praturtėtų.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3814.

39Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo

402018 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir šią ieškinio dalį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4114.1.

42Be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutarties Nr. 2015/GPG/68 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo sudarymas žinant, kad įsiteisėję aktai, kuriais iš apeliantės reikalaujama ginčo lėšų grąžinimo, reiškia apeliantės sutikimą bei įsiskolinimo pagrindo ir fakto pripažinimą, nors šios sutarties šalys aiškiai susitarė tokias sąlygas pašalinti iš minėtos sutarties, o šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos duomenys. Teismui be pagrindo išėjus už bylos nagrinėjimo ribų ir to nemotyvavus, buvo nustatyta byloje su ginčo šalimis neištirta aplinkybė, kuria nesirėmė nė viena iš ginčo šalių, todėl buvo pažeista ginčo šalių teisė būti išklausytoms, taip pat atitinkamai ir proceso taisyklės, turėjusios užtikrinti dispozityvumo, lygybės, rungimosi, žodiškumo, betarpiškumo, nepertraukiamumo principų taikymą. Teismo išvados apie sutartį Nr. 2015/GPG/68 neatitinka ir novacijos reglamentavimo, kad ji visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta.

4314.2.

44Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė sprendime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 ir 6.259 straipsniuose nustatytų atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pažeidė ir apeliantės teisę būti išklausytai, nes neišsprendė jos prašymo atleisti nuo civilinės atsakomybės (nemotyvavo).

4514.3.

46Valstybės kontrolė audito ataskaitoje nustatė, kad būtent APVA nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų. Kadangi teisės aktuose nenustatyta projekto vykdytojų atsakomybė už APVA (įgyvendinančios institucijos) neteisėtus veiksmus, tai konstatuotina teisės spraga ir ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK normos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai.

4714.4.

48Sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio įstatymo, kurio pagrindu apeliantei galėtų būti taikyta paramos lėšų grąžinimo atsakomybė už APVA neteisėtus veiksmus, bet rėmėsi tik dviem poįstatyminiais aktais – ES finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. IK-307, 12 punktu ir Paramos grąžinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės nutarimu, 5.2.3 punktu. Apeliantei nenumatyta atsakomybė už APVA neteisėtus veiksmus.

4914.5.

50Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos į bylą nebuvo pateiktas reikalavimo perleidimo sutarties pakeitimas ar sudarytas naujas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo ieškovei būtų perduoti reikalavimai pagal sutartį Nr. 2015/GPG/68, o ne pagal sutartį Nr. 205/GPG/68, kaip nurodyta į bylą pateiktame reikalavimo perleidimo sutarties priede. Teismas turėjo atmesti ieškovės reikalavimą ir nesivadovauti sutartimi Nr. 2015/GPG/68.

5114.6.

52Įstatymas imperatyviai ir besąlygiškai suteikia apeliantei teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Ieškinio patenkinimas pažeidžia apeliantės teises būti išklausytai, nes teismas patenkino ieškinį iš dalies net nepasisakęs dėl visų apeliantės pateiktų ginčo argumentų.

5314.7.

54Byloje turėjo būti taikyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškinio senatis. Spręsdamas dėl Reglamente Nr. 2988/95 nustatytos ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teismas plačiau aiškino aktualią teismų praktiką. Pirmosios instancijos nurodytos teismų praktikos atveju buvo padaryta klaida dėl fakto (išmokėta eksporto išmoka už nugaišusį galviją, apie kurį buvo pranešta), o ne dėl teisės pažeidimo, kaip yra šio ginčo atveju. Šiuo atveju APVA padarė teisės pažeidimą ir dėl to negali remtis atleidimu nuo senaties taikymo dėl klaidos.

5514.8.

56Ieškinio reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas atlyginti žalą pagal CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas, nes teismo posėdžio metu APVA pripažino, jog šiuo metu reikalaujama suma jau yra neplanuotai apmokėta iš valstybės biudžeto, o parama negauta.

5715.

58Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

5915.1.

60Ieškovei nėra žinomi jokie vykstantys teisminiai ginčai dėl reikalavimo teisės sandorių ginčijimo, juo labiau, kad tokių aplinkybių (pvz., kad skolininkas pateikė ieškinį ginčydamas reikalavimo perleidimo sutartį) nenurodo ir apeliantė, todėl neaišku, kodėl teismas turėtų nesivadovauti reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančiais sandoriais.

6115.2.

62Apeliantė administracine teisena nagrinėtiną klausimą bando perkelti bendrosios kompetencijos teismui, taip pažeisdama teismingumą. Be to, siekia dar kartą, šį kartą bendrosios kompetencijos teisme, persvarstyti 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 ir 2014 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. T1-62 teisėtumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 yra įsiteisėjęs, o jame konstatuotas faktas, kad APVA įsakymai yra teisėti ir vykdytini, t. y. šiuo atveju nereikia papildomai įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6616.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio

682 dalis).

6917.

70Byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 600 087,55 Eur skolą ir 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik atsakovė, kurios atžvilgiu dalis pareikšto ieškinio atmesta, nagrinėjamu atveju galioja ir draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį (CPK 313 straipsnis). Dėl naujų rašytinių įrodymų

7118.

72CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7319.

74Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad susipažinus su sprendimu, paaiškėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė byloje su ginčo šalimis neištirtą aplinkybę, kuria nesirėmė nė viena iš ginčo šalių, kad apeliantė pripažino įsiskolinimo pagrindą ir faktą. Todėl tik po sprendimo paskelbimo apeliantei iškilo būtinybė apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų šioje nagrinėtoje civilinėje byloje sutarties šalių teigtas, bet teismo neišklausytas aplinkybes – antstolio D. K. 2014 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/14/150 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. APVA el. laišką „Dėl Biržų sutarties“.

7520.

76Teisėjų kolegija apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių naujiems rašytiniams įrodymams priimti. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, apeliantės ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai buvo plačiai įrodinėjami, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję rašytiniai įrodymai turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7721.

78CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą, arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

7922.

80Nagrinėjamu atveju prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra pareiškusi apeliantė (atsakovė). Prašymas grindžiamas tuo, kad byla yra sudėtinga.

8123.

82Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK

83306 straipsnį, išsamūs nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai apelianto turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iš esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio. Taigi, apeliantės nurodomas poreikis žodžiu išdėstyti argumentus neatitinka apeliacinio proceso teisinio reglamentavimo. Sudėtinga byla gali būti teisingai išnagrinėta ir rašytinio proceso tvarka, tuo labiau, kad šalys žodžiu buvo išklausytos pirmosios instancijos teisme. Jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso nagrinėjamoje byloje poreikį, apeliantė nenurodė, todėl jos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme

8424.

85Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės prievolės, nustatytos viešojo administravimo subjekto sprendimu, grąžinti gautos ir netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos dalį bei su ja susijusias kitas sumas.

8625.

87Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimo dalį, apeliacinio skundo argumentus ir kitus bylos duomenis, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliantė kvestionuoja skolos faktą, neigdama prievolės atsiradimą pagal sutartį Nr. 2015/GPG/68 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo, taip pat dėl Reglamente Nr. 2988/95 nustatytos senaties taikymo.

8826.

89Teisėjų kolegija dėl toliau nurodomų priežasčių iš esmės pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme siekia iš naujo nagrinėti klausimą, kuris jau yra išnagrinėtas administracinio proceso tvarka.

9027.

91Šalių ginčas šiuo atveju pasižymi svarbiu ypatumu – ginčas susijęs su viešosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. su suteiktos Europos Sąjungos paramos administravimo ir šio proceso metu atsakingo viešojo administravimo subjekto (APVA) priimtais sprendimais dėl sankcijos – finansinės pataisos – taikymo. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės reikalavimas šiuo atveju negali būti kvalifikuojamas nei kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nei kaip reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovė apeliantės skolos faktą ir dydį įrodinėjo ieškinyje nurodytais ir prie jo pridėtais už suteiktos paramos administravimą atsakingo viešojo administravimo subjekto priimtais administraciniais sprendimais, kuriais buvo nustatytas pažeidimas ir taikyta finansinė pataisa:

9227.1.

93APVA direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-53, kuriuo nustatyta, kad sudarant projekto Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, 1 fazės projektas“ sutartį Nr. V/2006/J35 „Biržų-Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinierinių statinių plėtra“, buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšos.

9427.2.

95APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-62, kuriame nurodyta, kad galutinis paramos gavėjas UAB „Biržų vandenys“ per 60 kalendorinių dienų privalo grąžinti 1 755 917,20 Lt ir valstybės biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį

96(316 065,10 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius kas dieną.

9728.

98Taigi apeliantės prievolė yra atsiradusi viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrindu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas ne bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniame teisme. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis).

9929.

100Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos teismui, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. spalio 5 d. nutartimi nusprendė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kaip pažymėjo Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, APVA yra viešojo administravimo subjektas, administruojantis ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. APVA, vykdydama teisės aktų, reglamentuojančių paramos skyrimą bei paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimą, veikia viešojo administravimo srityje. Remiantis tuo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. T1-53 ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. T1-62, kuriais atsakovas yra įpareigotas grąžinti 1 755 917,20 Lt, PVM dalį 316 065,10 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius, yra viešojo administravimo subjekto aktas, kuris priimtas viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjekto aktai nėra ginčijami. Reikalavimas dėl šių aktų panaikinimo buvo keliamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015. Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas prievolių teisės normomis. Administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, šiuo atveju nenurodoma.

10130.

102Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, bendrosios kompetencijos teismas neturi pagrindo ir teisės revizuoti įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyto imperatyvaus viešojo administravimo subjekto sprendimo, kurio pagrindu apeliantei kyla prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau šios nutarties 27.1–27.2 papunkčiuose nurodytus atsakingo viešojo administravimo subjekto (APVA) sprendimus apeliantė ABTĮ nustatyta tvarka apskundė:

10330.1.

104Apeliantė dėl APVA direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 ir

1052014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 panaikinimo kreipėsi su skundu į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Vyriausioji administracinių ginčų komisija

1062014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 3R-198(AG-161/05-2014) apeliantės skundą atmetė.

10730.2.

108Apeliantė, nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje

109Nr. I-4082-484/2015 apeliantės skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjęs.

11031.

111ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

11232.

113Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinio pagrindą ir prejudicinius faktus, nustatytus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje

114Nr. I-4082-484/2015, daro išvadą, kad ieškovės ieškinio pagrindas dėl skolos fakto ir jos dydžio buvo aiškus ir nustatytas – paremtas APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-62. Būtent šis viešojo administravimo subjekto sprendimas yra ieškovės įrodinėjamos apeliantės prievolės grąžinti skolą atsiradimo pagrindas. Šalių vėliau pasirašyta sutartis Nr. 2015/GPG/68 dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo nepakeičia šio įstatymo nustatyta tvarka patikrinto viešojo administravimo subjekto sprendimo imperatyvumo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau du kartus (2016 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. nutartimis) atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės skolos fakto ir dydžio iš esmės be pagrindo ėmė analizuoti klausimus dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisinio pagrindo, kurie priskirtini administracinių teismų kompetencijai ir jau buvo vertinti administracinėje byloje dėl APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 teisėtumo ir pagrįstumo.

11533.

116Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 jau įvertino visus apeliantės šioje civilinėje byloje nurodytus argumentus, kuriais remdamasi apeliantė ginčija ieškovės reikalavimą priteisti atsakovei taikytos finansinės pataisos sumą. Kaip matyti iš nurodyto sprendimo, jame apeliantė iškėlė iš esmės tuos pačius klausimus:

11733.1.

118Pažeidimus įgyvendinant projektą padarė atsakovas, sudarydamas sutartį su AB “Panevėžio statybos trestas”. Šiuose veiksmuose pareiškėjas nedalyvavo, jų neįtakojo ir neturėjo net teorinių galimybių juos sąlygoti ar pakeisti. Minima Sutartis buvo sudaryta ir pradėta vykdyti pareiškėjui jos net nepasirašius, nors to reikalavo Sutarties 8 punktas. Mano, kad ginčijamais Agentūros įsakymais jam nepagrįstai ir neteisėtai perkelta projektą administruojančios institucijos materialinė atsakomybė ir pritaikyta ekonominio, baudžiamojo poveikio priemonė.

11933.2.

120[...] pareiškėjas nėra pasirašęs jokio privalomo dokumento, kuriame jis būtų įvardintas galutiniu paramos gavėju. Atsakomybės paskirstymo sutartis taip pat nebuvo pasirašyta. Pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti įsakymuose nurodytos sumos.

12133.3.

122Kaip reziumavo administracinis teismas: Pareiškėjas ginčijamų Agentūros įsakymų neteisėtumą grindžia tuo, kad Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje konstatuoti Agentūros, o ne pareiškėjo padaryti pažeidimai. Nepadaręs pažeidimo, esą jis neturi pareigos grąžinti paramos lėšų. Be to, pareiškėjas nesutinka, kad jis yra galutinis paramos gavėjas, kadangi jokio privalomo dokumento, kuriame būtų įvardintas toks jo statusas, nėra pasirašęs.

12334.

124Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus išaiškinimus, apeliantės nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė jos prašymo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir dėl tokio prašymo visiškai nepasisakė (nemotyvavo), nėra šios civilinės bylos dalykas. Šie klausimai buvo nagrinėti administracinio proceso tvarka, sprendžiant dėl įsakymo Nr. T1-62 teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 konstatavo, kad taikyta finansinė korekcija yra adekvati padarytam pažeidimui ir teisinga. Atitinkamai, bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami dėl reikalavimo priteisti negrąžintą finansinę korekciją, neturi pagrindo revizuoti jos dydžio. Apeliantė taip pat nepagrįstai plačiai nagrinėjamu atveju aiškina CK 6.259 straipsnio nuostatas – ieškovės prašoma priteisti suma kyla ne sutarties ar delikto pagrindu, kaip jau nurodyta anksčiau, o viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrindu. Taigi šiuo atveju viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinus administracinio proceso tvarka, apeliantei kilo prievolė jį vykdyti.

12535.

126Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl neperleistos (netinkamai perleistos) reikalavimo teisės. Tai, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo teisių į projekto vykdytojo UAB „Biržų vandenys“ skolos ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktu, be kitų dokumentų buvo perduota sutartis Nr. 205/GPG/68, o ne Nr. 2015/GPG/68, o anksčiau šios nutarties 27.1–27.2 papunkčiuose nurodyti APVA sprendimai nebuvo pridėti, nesudaro pagrindo abejoti reikalavimo teisės perleidimu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pagal 2010 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (7.22-52-10)-T5-18 ieškovė perėmė reikalavimo teises į projekto vykdytojo grąžintiną sumą (sutarties 1.1 punktas). Apeliantės prievolės grąžinti nustatytą išmokėtos paramos sumą pagal projektą yra nustatyta ne funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo sutartyje, o APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T1-62. Tuo labiau, reikalavimo perleidimo sutarties šalys reikalavimo perleidimo fakto neginčijo, reikalavimo pagrindas apeliantei buvo žinomas. Ar naujajam kreditoriui buvo iš karto perduoti visi ir tikslūs su perimta reikalavimo teise susiję dokumentai yra pirminio kreditoriaus (cedento) ir naujojo kreditoriaus (cesionarijaus) tinkamo prievolių vykdymo klausimas, kuris šioje byloje teisinės reikšmės ir neturi (CK 6.104 straipsnis).

12736.

128Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje atkartota to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtina taisyklė, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

12937.

130Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pradinis kreditorius APVA neturi apeliantei esminės reikšmės, todėl turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę ieškovei. Nurodytai cesijai nereikėjo apeliantės sutikimo, t. y. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytas skolininko sutikimas, kad reikalavimas būtų perleistas, kaip sąlyga panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininką netaikoma. Taigi ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį apeliantei dėl skolos priteisimo, nes perėmė pradinio kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys, 6.103 straipsnis).

13138.

132Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad turėjo būti taikyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškinio senatis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu.

13339.

134Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį.

13540.

136Šiuo atveju Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė yra taikoma pažeidimo tyrimui ir atitinkamam sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju toks sprendimas yra priimtas, jis yra teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 16 straipsnis), o reikalavimas nagrinėjamoje byloje pareikštas jo neįvykdžius. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrąją ieškinio senatį, kaip reikalavimui, kylančiam iš neįvykdyto viešojo administravimo subjekto sprendimo. Vien tik ta aplinkybė, kad administracinis teismas dėl senaties termino nepasisakė, nesuteikia apeliantei teisės ginčyti administracinių teismų prieitų išvadų civilinėje byloje, nes taip būtų pažeistas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principas. Apeliantė turėjo teisę aplinkybes dėl įsakymuose nurodytų pažeidimų ginčyti administracine tvarka ir įrodinėti, jos vertinimu, reikšmingas bylai aplinkybes, įskaitant ir senaties klausimą pagal Reglamento Nr. 2988/95

1373 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise apeliantė pasinaudojo ir jos argumentai buvo atmesti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

1382016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-525/2016).

13941.

140Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama ir į CPK 313 straipsnį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti iš esmės teisingą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

14142.

142Apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar neprieštarauja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5 punkto nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniams teisinės valstybės principams bei imperatyvams. Nurodo, kad analogišką prašymą pareiškė ir pirmosios instancijos teismui, tačiau jis nepagrįstai buvo atmestas.

14343.

144CPK 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina teismo pareigą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo ištyrimo tik tuo atveju, jei teismui kyla pagrįsta abejonė dėl šio teisės akto galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, poįstatyminio teisės akto galimas prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams ne visuomet sudaro būtinybę konkrečioje byloje kreiptis dėl šio akto konstitucingumo tyrimo, atsižvelgiant į tai, jog pagal teisės normų hierarchijos taisykles bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi aukštesnės teisinės galios teisės aktu, o atitinkamais atvejais ir tiesiogiai taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.

14544.

146Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kadangi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu

147Nr. 590, 5 punkto nuostata dėl anksčiau nurodytų priežasčių nėra susijusi su ginčo dalyku ir taikytina nagrinėjamu atveju. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo

14845.

149Apeliantė nurodo, kad prašė kreiptis dėl kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos sprendimo (išaiškinimo) Reglamento Nr. 2988/95 taikymo (galiojimo) klausimais, tačiau toks prašymas liko neišspręstas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2017 m. lapkričio 17 d. APVA į bylą pateiktu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu. Tačiau minėtame sprendime nėra pasisakyta dėl šiai bylai aktualaus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytos senaties taisyklės taikymo patraukiant atsakomybėn už teisės aktų pažeidimus, padarytus nacionalinės valdžios institucijų. Mano, kad yra pagrindas kreiptis kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Reglamento Nr. 2988/95 aiškinimo ir taikymo klausimais: 1) ar

1501995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė taikoma patraukiant atsakomybėn už teisės aktų pažeidimus, padarytus nacionalinės valdžios institucijų; 2) ar tokio pažeidimo atveju ekonominės veiklos vykdytojas gali reikalauti taikyti šių senaties taisyklę.

15146.

152Nagrinėjamu atveju nekyla ir jokių papildomų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų (Reglamento Nr. 2988/95) aiškinimo ar galiojimo, nes, kaip vėlgi nurodyta anksčiau, Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos nagrinėjam ginčui neaktualios, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantė, bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui nebuvo ir apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimu. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

15347.

154Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Iki paskirto teismo posėdžio pradžios ieškovė VĮ Turto bankas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

155Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Nutarė

156Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų vandenys“ patenkintas iš dalies, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pareiškė... 8. 2.... 9. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų... 10. 3.... 11. APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T1-62 nurodyta, kad galutinis... 12. 4.... 13. Apie pažeidimą atsakovė buvo informuota 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr.... 14. 5.... 15. APVA direktoriaus įsakymus atsakovė apskundė Vilniaus apygardos... 16. 6.... 17. 2010 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.... 18. 7.... 19. Atsakovė UAB „Biržų vandenys“ atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko... 20. 8.... 21. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. reikalavimo teisių į skolą... 22. Nr. 1/E 14-1 nurodoma, kad iš trečiojo asmens ieškovė perėmė 684 159,82... 23. 9.... 24. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad prieš beveik 10 metų iki... 25. II.... 26. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 27. 10.... 28. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį... 29. 11.... 30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog... 31. 12.... 32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netinkamas paramos panaudojimas... 33. Nr. 2988/95, netaikomos. Teismo vertinimu, nėra priežasčių taikyti... 34. 13.... 35. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė iš dalies atleistina nuo... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 38. 14.... 39. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo... 40. 2018 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies,... 41. 14.1.... 42. Be jokio teisinio ir faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismas nurodė,... 43. 14.2.... 44. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė sprendime dėl Lietuvos... 45. 14.3.... 46. Valstybės kontrolė audito ataskaitoje nustatė, kad būtent APVA nesilaikė... 47. 14.4.... 48. Sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio įstatymo, kurio... 49. 14.5.... 50. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos į bylą nebuvo pateiktas reikalavimo... 51. 14.6.... 52. Įstatymas imperatyviai ir besąlygiškai suteikia apeliantei teisę reikšti... 53. 14.7.... 54. Byloje turėjo būti taikyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje... 55. 14.8.... 56. Ieškinio reikalavimas gali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas atlyginti... 57. 15.... 58. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o... 59. 15.1.... 60. Ieškovei nėra žinomi jokie vykstantys teisminiai ginčai dėl reikalavimo... 61. 15.2.... 62. Apeliantė administracine teisena nagrinėtiną klausimą bando perkelti... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 16.... 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 68. 2 dalis).... 69. 17.... 70. Byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas... 71. 18.... 72. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 73. 19.... 74. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad susipažinus su sprendimu,... 75. 20.... 76. Teisėjų kolegija apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus... 77. 21.... 78. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 79. 22.... 80. Nagrinėjamu atveju prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti... 81. 23.... 82. Teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai... 83. 306 straipsnį, išsamūs nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo... 84. 24.... 85. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsakovės prievolės, nustatytos... 86. 25.... 87. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimo dalį, apeliacinio... 88. 26.... 89. Teisėjų kolegija dėl toliau nurodomų priežasčių iš esmės pritaria... 90. 27.... 91. Šalių ginčas šiuo atveju pasižymi svarbiu ypatumu – ginčas susijęs su... 92. 27.1.... 93. APVA direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-53, kuriuo nustatyta, kad... 94. 27.2.... 95. APVA direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-62, kuriame nurodyta, kad... 96. (316 065,10 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio... 97. 28.... 98. Taigi apeliantės prievolė yra atsiradusi viešojo administravimo subjekto... 99. 29.... 100. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pirmosios instancijos... 101. 30.... 102. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo... 103. 30.1.... 104. Apeliantė dėl APVA direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 ir... 105. 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 panaikinimo kreipėsi su skundu į... 106. 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 3R-198(AG-161/05-2014) apeliantės skundą... 107. 30.2.... 108. Apeliantė, nesutikdama su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos... 109. Nr. I-4082-484/2015 apeliantės skundą atmetė, sprendimas įsiteisėjęs.... 110. 31.... 111. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas... 112. 32.... 113. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinio pagrindą ir prejudicinius... 114. Nr. I-4082-484/2015, daro išvadą, kad ieškovės ieškinio pagrindas dėl... 115. 33.... 116. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos... 117. 33.1.... 118. Pažeidimus įgyvendinant projektą padarė atsakovas, sudarydamas sutartį su... 119. 33.2.... 120. [...] pareiškėjas nėra pasirašęs jokio privalomo dokumento, kuriame jis... 121. 33.3.... 122. Kaip reziumavo administracinis teismas: Pareiškėjas ginčijamų Agentūros... 123. 34.... 124. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus išaiškinimus, apeliantės nurodyti... 125. 35.... 126. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės... 127. 36.... 128. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko... 129. 37.... 130. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pradinis... 131. 38.... 132. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad turėjo būti taikyta Reglamento... 133. 39.... 134. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Patraukimo... 135. 40.... 136. Šiuo atveju Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė... 137. 3 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise apeliantė... 138. 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-525/2016).... 139. 41.... 140. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama ir į CPK 313 straipsnį,... 141. 42.... 142. Apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 143. 43.... 144. CPK 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina teismo pareigą kreiptis į Lietuvos... 145. 44.... 146. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro... 147. Nr. 590, 5 punkto nuostata dėl anksčiau nurodytų priežasčių nėra... 148. 45.... 149. Apeliantė nurodo, kad prašė kreiptis dėl kompetentingos Europos Sąjungos... 150. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl... 151. 46.... 152. Nagrinėjamu atveju nekyla ir jokių papildomų klausimų dėl Europos... 153. 47.... 154. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgyja teisės į bylinėjimosi... 155. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 156. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria...