Byla eP-62-525/2016
Dėl įsakymų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biržų vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2014 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. T1-53 ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. T1-62, kuriais pareiškėjui nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo minėtų įsakymų gavimo dienos į atsakovo sąskaitą privalomai grąžinti 1 755 782,20 Lt (508 509,67 Eur) (1 283 196,53 Lt Europos Sąjungos lėšų, 320 799,14 Lt bendrojo finansavimo lėšų, 151 786,53 Lt bendrąjį finansavimą viršijančių lėšų) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) dalį, lygią 316 040,80 Lt (91 531,74 Eur), bei panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 3R-198(AG-161/05-2014).

5Pareiškėjas nurodė, kad, 2006 metų gruodžio 18-22 d. įgyvendinant Biržų-Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinierinių statinių plėtros projektą (toliau – ir Projektas), buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. V/2006/J35 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje atsakovas įvardytas „perkančiąja organizacija“, pareiškėjas – „užsakovu“, o trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) – „rangovu“. Sutarties preambulės 3 skirsnyje nurodyta, kad „perkančioji organizacija“ atrinko ir patvirtino „rangovą“ neskelbiamų supaprastintų derybų Nr. 2006/15/ND/D/LT nugalėtoju vykdyti Projektą. Sutartyje apmokėjimas rangovui numatytas kaip atsakovo ir pareiškėjo bendra prievolė (Sutarties 3 ir 4 p.), kurią tiesiogiai vykdyti įsipareigojo atsakovas, pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ – rangovo – pateiktas sąskaitas.

6Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2013 m. rugsėjo 27 d. dėl Projekto surašė valstybinio audito ataskaitą (toliau – ir Audito ataskaita), kurioje nurodė, kad 2006 m. rugpjūtį atviro supaprastinto konkurso „Biržų-Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies nuotekų ir vandentiekio tinklų bei inžinerinių statinių plėtra“ (toliau – ir Konkursas) pirkimo dokumentus įsigijo devynios įmonės, tačiau pasiūlymą pateikė tik viena – AB „Panevėžio statybos trestas“. Šio potencialaus rangovo siūlyta kaina buvo per didelė ir viršijo konkurso sąlygose nurodytą biudžetą, tačiau atsakovas su rangovu vykdė neskelbiamas supaprastintas derybas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas vienasmeniškai iniciavo pirkimui skirtų lėšų dydžio pakeitimą, pakeitė darbų apimtis. Visais šiais ir kitais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas. Atsakovo atlikti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai Valstybės kontrolės buvo traktuoti kaip atitinkantys nurodytus Rekomendacijose dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms. Įvertinęs minėtas išvadas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamentas (toliau – ir ES paramos administravimo departamentas) 2014 m. vasario 17 d. pateikė išvadą dėl šio viešojo pirkimo ir pasiūlė taikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.

7Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Finansinės paramos, išmokėtos arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), nuostatomis, skundžiamuose įsakymuose Nr. T1-53 ir Nr. T1-62 konstatavo, jog, realizuojant Projektą ir vykdant viešuosius pirkimus, buvo padaryti pažeidimai, todėl dalis išmokėtų paramos lėšų grąžintina iš galutinio paramos gavėjo – pareiškėjo. Pareiškėjo vertinimu, nors jis Sutartyje ir įvardytas „užsakovu“ bei „galutiniu paramos gavėju“, faktiškai jis tokiu nebuvo. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos paramą nustatymo taisyklės konkrečiai neįvardijo, kas laikytinas projektų vykdytoju. Pažeidimus įgyvendinant Projektą padarė atsakovas, sudarydamas Sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas“. Šiuose veiksmuose pareiškėjas nedalyvavo ir jų neįtakojo. Sutartis buvo sudaryta ir pradėta vykdyti pareiškėjui jos net nepasirašius, nors to reikalavo Sutarties 8 punktas. Pareiškėjo nuomone, ginčijamais atsakovo įsakymais jam nepagrįstai ir neteisėtai perkelta Projektą administruojančios institucijos materialinė atsakomybė ir pritaikyta ekonominio, baudžiamojo poveikio priemonė.

8Pareiškėjas pažymėjo, kad jam taikyta labai ženkli materialinė atsakomybė už menamą kaltę be kaltės buvo iš esmės gimininga baudžiamajai teisei. Tose administracinėse bylose, kuriose ginčijamas viešojo administravimo subjekto privačiam juridiniam asmeniui paskirtos materialinės sankcijos (reikalavimo grąžinti dalį negautų lėšų) teisėtumas, įrodymų pakankamumo standartas turėtų būti toks kaip baudžiamosiose bylose, t. y. taikant nekaltumo prezumpciją turėtų būti pašalintos bet kokios abejonės dėl pažeidimo fakto ir konkretaus materialinės sankcijos subjekto kaltės. Tuo tarpu atsakovas elgėsi priešingai – iš esmės taikė kaltumo prezumpciją ir visas savo išvadas dėl atsakomybės grindė hipotetiniais teiginiais, prielaidomis.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai akcentavo, kad jis nebuvo pasirašęs jokio privalomo dokumento, kuriame jis būtų įvardytas galutiniu paramos gavėju. Atsakomybės paskirstymo sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Pareiškėjas nebuvo pajėgus sumokėti ginčijamuose įsakymuose nurodytos sumos. Pareiškėjas pripažino, kad pagal Projektą įrengti nuotekų ir vandentiekio tinklai bei inžinieriniai statiniai buvo įtraukti į Bendrovės balansą.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašė skundą atmesti.

11Atsakovas teigė, jog pareiškėjas neteisingai aiškino galutinio paramos gavėjo sampratą. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 patvirtintomis Sanglaudos fondo strategijos 2004-2006 metams nuostatomis, galutiniu naudos gavėju buvo institucija, gaunanti paramą. Asmeniu, gaunančiu paramą, laikytinas subjektas, kurio žinion patenka paramos lėšomis finansuojamas objektas, o ne rangovas, atliekantis statybos darbus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 15 d. rašte Vyriausybei pripažino, jog buvo Projekto ir tuo pačiu Sutarties galutinis paramos gavėjas. Turtas, gautas įgyvendinant Projektą, buvo apskaitytas Bendrovės balanse. Atsakovas paaiškino, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžini, t. y. grąžinti Europos Sąjungai. Remiantis Pažeidimo nustatymo bei šalinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (toliau – ir Pažeidimų taisyklės), 2 punkto, 6.3 punkto, 7 punkto ir 12 punkto nuostatomis, pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo).

12Atsakovas akcentavo, kad Agentūrai priskirtos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą. Ginčijami įsakymai, kuriais pareiškėjas įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, ir buvo priimti vykdant aukščiau nurodytas funkcijas, Agentūrai gavus informaciją apie atliktą pažeidimo tyrimą. Agentūra bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jos atliktų ankstesnių veiksmų, pati nustačiusi pažeidimus ar gavusi informaciją apie jau nustatytus pažeidimus iš kitos institucijos, turėjo pareigą pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo pritaikyta ekonominio, baudžiamojo poveikio priemonė, nes pareiškėjas šiuo atveju neturėjo atlyginti jokių nuostolių ar sumokėti netesybų, o dėl nustatyto pažeidimo tik turėjo grąžinti dalį (10 proc.) Sutarčiai finansuoti skirtos paramos.

13Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, kad nepaisant to, jog nebuvo sudaryta atsakomybės paskirstymo sutartis, neteisėtai panaudotas lėšas privalėjo grąžinti galutinis paramos gavėjas – pareiškėjas. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo atstovas dalyvavo viešojo pirkimo procedūroje. Nustačius, kad pažeidimą padarė Agentūra, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Iki šiol jokios derybos dėl lėšų grąžinimo su pareiškėju nevyko.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė skundą tenkinti.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tik Viešųjų pirkimų tarnybai, o ne Valstybės kontrolei buvo suteikta teisė konstatuoti VPĮ pažeidimus. Be to, pagal Grąžinimo taisyklių 5 punktą, neteisėtai panaudotos paramos lėšos grąžinamos, jei išmokėta daugiau lėšų, nei buvo numatyta paramos sutartyje, ar jų išmokėta daugiau, nei priklauso. Tai reiškė, kad vienas iš pagrindų grąžinti lėšas buvo patirti nuostoliai. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino atlikęs visus Sutartyje numatytus ir tarp institucijų suderintus darbus ir daugiau lėšų, nei buvo numatyta pagal Sutartį, nepanaudojęs. Taigi valstybė nepatyrė jokių nuostolių ir jokie įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį ir į tai, kad, konstatavus žalos padarymo faktą, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, tokiems reikalavimams taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi įstatymų nustatyta tvarka ir terminais tyrimas nebuvo atliktas bei nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, buvo pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti.

16Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VPĮ pažeidimas išvis nebuvo padarytas. Teikdami pasiūlymus tiekėjai turėjo teisę rinktis ir siūlyti savo kainą. AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlė didesnę pasiūlymo kainą. VPĮ numatė, kad, jei pateikiami didesni pasiūlymai, perkančioji organizacija turi teisę nutraukti viešąjį pirkimą ir pereiti į neskelbiamas derybas. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, nebuvo pagrindo iš naujo skelbti viešąjį pirkimą.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad Europos Komisija 2006 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą „Dėl paramos iš sanglaudos fondo skyrimo Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos 1 etapo, 1 fazės projektui Lietuvos Respublikoje CCI 2006/LT/16/C/PE/001“ (toliau – ir Komisijos sprendimas). Komisijos sprendimo 1 priedo informacinio blanko 3.1 punkte nurodyta, kad už įgyvendinimą atsakinga institucija buvo Agentūra, už Biržų projektą – Biržų savivaldybė; Biržų projektą įgyvendinančioji įstaiga buvo UAB „Biržų vandenys“. Komisijos sprendimo 3.2 punkte pažymėta, kad su Projektu susijusi atsakomybė pagal atskirus susitarimus su Agentūra deleguota atitinkamoms vandens kompanijoms, kurių 100 proc. akcijų paketai priklausė su Projektu susijusioms atitinkamos savivaldybėms, atitinkamai Biržų projektas – UAB „Biržų vandenys“.

20Teismas nustatė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) bei pareiškėjas (užsakovas), kartu atstovaujančios vieną sutarties šalį, ir AB „Panevėžio statybos trestas“ (rangovas), 2006 m. gruodžio 18 d. pasirašė Sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti Projekto darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Sutarties 4 punktu užsakovas/perkančioji organizacija įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus bendrą sutarties sumą 17 559 172 Lt (5 085 487,72 Eur). Pagal Sutarties 5 punktą, šią sumą sudarė: 14 047 337,60 Lt (4 068 390,18 Eur) – Sanglaudos fondo dalis, 3 511 834,40 Lt (1 017 097,54 Eur) – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. PVM – 3 160 650,96 Lt (915 387,79 Eur).

21Valstybės kontrolė 2013 m. rugsėjo 27 d. surašė Audito ataskaitą. Audito metu nustatyta, kad 2006 m. rugpjūtį Konkurso pirkimo dokumentus įsigijo devynios įmonės, tačiau pasiūlymą šiam atviram supaprastintam darbų konkursui pateikė tik viena – AB „Panevėžio statybos trestas“. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Konkurso dalyvio pasiūlymo kaina 7 023 646,03 EUR (be PVM) buvo per didelė ir viršijo Konkurso sąlygų I tomo 3.4 punkte nurodytą 4,155 mln. EUR (be PVM) biudžetą, atmetė vienintelio tiekėjo pasiūlymą ir 2006 m. lapkričio 29 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui išsiuntė kvietimą dalyvauti neskelbiamose supaprastintose derybose. Šių derybų metu tiekėjo pasiūlymo kaina sumažinta iki 5 085 487,72 EUR (be PVM). Nepaisant to, kad pasiūlymo kaina viršijo pirkimo dokumentuose numatytą biudžetą, sudaryta Sutartis. Valstybės kontrolės vertinimu, perkančioji organizacija (atsakovas), vertindama pasiūlymus, pakeitusi pirkimo dokumentuose nurodytą pirkimui skirtų lėšų dydį, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir galbūt pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo principą, kadangi kai kurie tiekėjai, susipažinę su pirkimo sąlygomis, galėjo nuspręsti nedalyvauti pirkime vien todėl, kad, atlikę pirminį pirkimo dokumentų vertinimą, galbūt įvertino, kad nesugebės pateikti pasiūlymo nurodyto biudžeto ribose. Audito ataskaitoje nurodyta ir tai, jog atsakovas, vykdydamas Konkursą ir 2006 m. rugpjūčio 18 d. patikslinęs skelbimą, atsisakė dirbtinai konkurenciją ribojusio kvalifikacinio reikalavimo, tačiau skelbime Nr. 42927 nenurodė, kad pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir galbūt ribojo konkurenciją.

22Atliekant auditą taip pat nustatyta, jog, vykdant atvirą supaprastintą pirkimą, buvo gautas vienintelis AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlymas. Perkančioji organizacija, remdamasi tuo, kad pasiūlymo kaina viršijo pirkimo dokumentų I tomo I skyriaus 3.4. punkte nurodytą, Projektui turimą biudžetą, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir, gavusi jos pritarimą, atmetė šį trečiojo suinteresuotojo asmens pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2006 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. PVA-4122 informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį apie supaprastinto atviro konkurso nutraukimą ir pakvietė į neskelbiamas supaprastintas derybas. Rašte buvo nurodyta ir tai, kad tiekėjas privalėjo sumažinti supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentų IV tomo „Kiekių žiniaraščiai“ nurodytas apimtis. AB „Panevėžio statybos trestas“ 2006 m. gruodžio 5 d. pateikė neskelbiamų supaprastintų derybų pasiūlymą, su sumažintomis darbų apimtimis. Viešųjų pirkimo komisija, 2006 m. gruodžio 5 d. peržiūrėjusi tiekėjo pasiūlymą, neskelbiamų derybų protokole dar kartą pakeitė darbų apimtis ir, be kita ko, nurodė sumažinti užsakovo rezervą iki 50 000 Lt (14 481 Eur). Pagal minėtas pastabas AB „Panevėžio statybos trestas“ 2006 m. gruodžio 12 d. pateikė pakoreguotą pasiūlymą; bendrą pasiūlymo kainą nuo 7 023 646 Eur pirminiame pasiūlyme sumažino iki 5 085 488 Eur, t. y. 28 proc. Audito ataskaitoje konstatuota, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ 86 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų pereinant į neskelbiamas supaprastintas derybas nekeisti esminių pirkimo sąlygų; nurodė, kad Agentūros vykdyto atviro supaprastinto pirkimo dokumentai parengti nesilaikant VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio ir 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto reikalavimų; be to, Agentūra nesilaikė VPĮ 6 straipsnio 2 punkto nurodyto reikalavimo dėl konfidencialumo, nes, gavę jos raštus dėl pirkimo sąlygų patikslinimo, dalyviai galėjo sužinoti apie kitus asmenis, norinčius dalyvauti konkurse.

23Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje išreiškė nuomonę, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai atitiko Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytų iš Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta Viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo COCOF 07/0037/03 2 priedo 21 punkte, nurodytus pažeidimus. Finansinė pataisa dėl šių pažeidimų buvo 25 proc. sutarties vertės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią sutartį Europos Komisijai buvo deklaruota 5 085 487,72 EUR išlaidų, apskaičiuota 1 271 371,93 EUR finansinė pataisa (t. y. 5 085 487,72 EUR x 25 proc). Valstybės kontrolė 2013 m. rugsėjo 27 d., be kitų institucijų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, atsakovui ir pareiškėjui išsiuntė Audito ataskaitos projektą ir raštu paprašė pateikti pastabas.

24Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nustačiusi, kad įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su įgyvendinančiosios institucijos – Agentūros – veiksmais, atliko pažeidimo tyrimą. ES paramos administravimo departamentas 2014 m. vasario 17 d. parengė išvadą dėl Sanglaudos fondo projekto 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo 1 fazė“ viešojo pirkimo. Įvertinęs Audito ataskaitos teiginius, ES paramos administravimo departamentas padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, nesivadovavo pirkimo dokumentuose nustatytomis pirkimo sąlygomis, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir galbūt pažeidė tiekėjų proporcingumo principą. Dėl finansinės korekcijos dydžio už nustatytus pažeidimus paaiškinta, kad už sutarties sudarymą be tinkamo konkurso, remiantis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 a. redakcija, COCOF 07/0037/03-LT) 21 punktu, turėtų būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija, tačiau atsižvelgiant į nustatytas pažeidimo faktines aplinkybes ir tai, kad šios gairės buvo rekomendacinio pobūdžio dokumentas, jų 21 punkte numatyta 25 proc. finansinė korekcija mažintina, kadangi neatitiko proporcingumo principo. Atsižvelgęs į tai, ES paramos administravimo departamentas siūlė taikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės.

25Agentūros direktorius 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-53, vadovaudamasis Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punktu, nustatė, kad, sudarant Sutartį, buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšos, nesivadovauta pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir nesilaikyta VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto lygiateisiškumo principo. Atsižvelgdamas į tai, kad lėšos buvo išmokėtos Projekto galutinio paramos gavėjo (pareiškėjo) naudai, bei į tai, kad, pagal Grąžinimo taisykles ir Pažeidimų taisykles, lėšos susigrąžinamos iš galutinių paramos gavėjų, nepaisant to, koks subjektas padarė pažeidimą, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į atsakovo sąskaitą privalo grąžinti 1 755 782,20 Lt (508 509,67 Eur) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėto PVM lėšų dalį, lygią 316 040,80 Lt (91 531,74 Eur), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną.

26Agentūros direktorius 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-62 pakeitė 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 2 dalį ir pareiškėjui nurodė per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti 1 755 917,20 Lt (508 548,77 Eur) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėto PVM lėšų dalį, lygią 316 065,10 Lt (91 538,78 Eur), o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną.

27Pareiškėjas dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. T1-62 panaikinimo kreipėsi į Komisiją. Komisija 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 3R-198(AG-161/05-2014) pareiškėjo skundą atmetė.

28Pareiškėjas ginčijamų Agentūros įsakymų neteisėtumą grindė tuo, kad Audito ataskaitoje konstatuoti atsakovo, o ne pareiškėjo padaryti pažeidimai. Nepadaręs pažeidimo, esą jis neturėjo pareigos grąžinti paramos lėšų. Be to, pareiškėjas nesutiko, kad jis buvo galutinis paramos gavėjas, kadangi jokio privalomo dokumento, kuriame būtų įvardintas toks jo statusas, nepasirašė.

29Teismas pastebėjo, kad iš ginčijamo 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53 turinio matyti, jog reikalavimas grąžinti paramos lėšas grįstas tuo, kad, sudarant Sutartį, buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšos, nesivadovaujant pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir nesilaikant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyto lygiateisiškumo principo. Dėl trečiojo suinteresuotojo asmens teiginio, kad Valstybės kontrolė nebuvo kompetentinga tirti VPĮ pažeidimų, teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turėjo teisę nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti, todėl šis argumentas atmestas.

30Teismas sutiko su Valstybės kontrolės ir ES paramos administravimo departamento išvadomis, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlius didesnę kainą, nei buvo nustatyta Konkurso sąlygose, tiekėjai, susipažinę su pirminio pirkimo dokumentais ir sąlygomis, galėjo nuspręsti nedalyvauti pirkime vien dėl to, kad nebūtų sugebėję pateikti pasiūlymo nurodyto biudžeto ribose. Tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas (VPĮ 3 str. 1 d.). Be to, nei pareiškėjas, nei atsakovas neginčijo paties buvusio (nustatyto) pažeidimo fakto. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą Komisijai nurodė, kad neginčijo jos, kaip pažeidimo subjekto, veiksmų sąsajos su įvykusiu pažeidimu.

31Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju paramos lėšų susigrąžinimo pagrindu buvo nurodytas Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktas, kuriame nustatyta, kad sprendimas susigrąžinti lėšas priimamas, kai administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma buvo didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Grąžinimo taisyklėse reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nepriklausomai nuo administruojančios ar įgyvendinančiosios institucijos veiksmų projekto vykdytojui išmokant arba už jį sumokant didesnes nei priklauso lėšų sumas. ES Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, nustatyta, kad galutinis paramos gavėjas yra Sanglaudos fondo strategijoje (Žin., 2004, Nr. 33-1071) nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip užsakovas vykdanti projektą, kuriam skirta Sanglaudos fondo lėšų, ir atliekanti kitas įgyvendinančiosios institucijos perduotas jau funkcijas.

32Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis neturėtų būti laikomas projekto vykdytoju ir iš jo neturėtų būti reikalaujama grąžinti lėšas. Pareiškėjo atsakomybę už tinkamą paramos panaudojimą suponavo Komisijos sprendimas skirti paramą, Sutartis ir šių aktų sudarymą bei vykdymą pagrindžiantys reglamentai: Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1164/994, Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamentas (EB) Nr. 16/2003, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002.

33Teismas nurodė, kad Grąžinimo taisyklės apibrėžia projekto vykdytoją – tai rangovas, paslaugų teikėjas ar prekių tiekėjas ir (arba) galutinis paramos gavėjas, jeigu lėšos gautos iš 2000-2006 m. Sanglaudos fondo (2 p. 5 d.). Taigi, projekto vykdytoju gali būti laikomas ir galutinis paramos gavėjas su sąlyga, jog lėšos projekto įgyvendinimui buvo gautos iš 2000-2006 m. Sanglaudos fondo. Galutinio paramos gavėjo sąvoka apibrėžiama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, t. y. Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, įgyvendinanti iš Sanglaudos fondo lėšų finansuojamą projektą, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atliekanti užsakovo ir kitas įgyvendinančiosios institucijos perduotas jai funkcijas (3 p.). Iš šių taisyklių matyti, kad galutinis paramos gavėjas, be kitų funkcijų, įgyvendina projektą, rengia mokėjimo prašymus ir teikia juos įgyvendinančiajai institucijai kartu su dokumentais, pagrindžiančiais projekto, kuriam skirtą Sanglaudos fondo lėšų, įgyvendinimo išlaidas (14.1 p. ir 14.8 p.).

34Teismas pažymėjo, kad iš 2006 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimo turinio matyti, jog parama Projektui skirta iš Sanglaudos fondo, o pareiškėjas buvo Biržų projektą įgyvendinanti įstaiga. Be to, 2006 m. gruodžio 18 d. Sutartyje pareiškėjas buvo įvardytas užsakovu ir galutiniu paramos gavėju. Sutartimi rangovas įsipareigojo užsakovui atlikti darbus pagal šią sutartį (Sutarties 3 p.). Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje neneigė ir to, kad pagal Sutartį įrengti inžineriniai tinklai buvo Bendrovės turto balanse. Teismas darė išvadą, kad projekto vykdytojas ir galutinis paramos gavėjas buvo pareiškėjas, todėl jam teko pareiga grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas į Agentūros sąskaitą.

35Teismas nusprendė, kad atsakovas turėjo teisę ginčijamais įsakymais pareiškėjo reikalauti grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Agentūra vykdė priežiūrą, kontrolę bei mokėjimus pagal Sutartį ir padarė VPĮ pažeidimus, nepanaikino pareiškėjo pareigos grąžinti lėšas, kurios buvo sumokėtos, tačiau vėliau pripažintos netinkamomis apmokėti. Pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad dėl Agentūros veiksmų jam kilo žala, turėjo teisę reikalauti ją atlyginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

36Dėl finansinės korekcijos dydžio teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra, atsižvelgdama į Komisijos Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF 07/0037/03-LT) rekomendacinį pobūdį, taikė ne maksimalią – 25 proc., o 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties sumos, kurios dydį nurodė ne procentine išraiška, o konkrečia ją atitinkančia pinigine išraiška. Ginčo dėl finansinės korekcijos dydžio apskaičiavimo byloje nebuvo. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo Komisija, ginčijamuose įsakymuose Agentūra nepagrindė finansinės korekcijos dydžio mažinimo. Iš ES paramos administravimo departamento 2014 m. vasario 17 d. išvados matyti, kad maksimalią – 25 proc. dydžio – finansinę korekciją tarpinė institucija laikė neproporcinga padarytam pažeidimui ir todėl pasiūlė taikyti mažesnę. Kadangi Agentūra ginčijamais įsakymais įpareigojo pareiškėją grąžinti sumą, atitinkančią 10 proc. nuo Sutarties sumos, laikytina, kad ji pritarė šios išvados argumentams dėl finansinės korekcijos dydžio. Teismo vertinimu, taikyta finansinė korekcija buvo adekvati padarytam pažeidimui ir teisinga.

37Teismas konstatavo, kad Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. T1-53 ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. T1-62 buvo pagrįsti ir teisėti, todėl nebuvo teisinio pagrindo juos panaikinti. Atitinkamai buvo teisėtas ir pagrįstas ginčijamas Komisijos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestas.

38III.

39Pareiškėjas UAB „Biržų vandenys“ 2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015.

40Pareiškėjas nurodo 2016 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-7 kreipęsis į atsakovą su prašymu, be kita ko prašydamas nurodyti, ar Agentūros direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T1-62 buvo įvertintas (taikytas) Europos Bendrijų Tarybos reglamentu Nr. 2988/95 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) nustatytas 4 metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas ir, jei netaikytas, paaiškinti kodėl. Atsakovas 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-64 atsakė, kad nagrinėjamu atveju Reglamentas Nr. 2988/95 netaikytas, o taikyti kiti reglamentai neįtvirtino senaties terminų. Pareiškėjas pažymi, kad Reglamente Nr. 2988/95 nustatyto senaties termino netaikymas yra esminė aplinkybė, kurios teismas nenagrinėjo ir apie kurią pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. vasario 2 d. Ši aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas šios aplinkybės tinkamai neišviešino, nutylėjo ir neatskleidė teismui, o pareiškėjas manė, kad Agentūra administracinius procesus vykdė teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė procesą atnaujinti esant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam pagrindui.

41Pareiškėjas atnaujinti procesą taip pat prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos teismui priimant neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 4 metų senaties terminas akivaizdžiai netaikytas ir dėl jo netaikymo visiškai nepasisakyta. Komisijos sprendimu numatyta statybos darbų pabaiga – 2009 m. gruodžio 31 d., šis terminas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Jokių kitų Komisijos sprendimų dėl programos pratęsimo nebuvo priimta. ES paramos administravimo departamento 2014 m. vasario 17 d. išvadoje pažeidimu pripažintas 2006 m. lapkričio 29 d. vienintelio konkurso dalyvio pakvietimas į neskelbiamas derybas. Tuo tarpu pareiškėjui tik 2014 m. kovo 17 ir 2014 m. kovo 25 d. įsakymais pritaikyta priemonė, kuri apėmė nepagrįstai įgytos naudos grąžinimą Reglamento Nr. 2988/95 taikymo prasme. Pareiškėjo vertinimu, šio termino netaikymas buvo esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą teismo sprendimą, kadangi, pašalinus šį materialinių teisės normų pažeidimą, teismas, pritaikęs senaties terminą, galėtų tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti ginčijamus įsakymus bei Komisijos sprendimą.

42Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai, o nuo naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, – 3 mėnesiai, todėl prašymas atnaujinti procesą pateiktas laiku ir priimtinas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintos aplinkybės paaiškėjimo momentas paprastai siejamas su sprendimo byloje įsiteisėjimo momentu, tačiau pareiškėjas apie tai, kad priimant ginčijamus įsakymus Agentūra netaikė Reglamente Nr. 2988/95 numatyto senaties termino, bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl laikytina, kad pareiškėjui ši aplinkybė buvo atkleista tik 2016 m. vasario 2 d. Tuo atveju, jei prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo pradžia būtų susieta su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nurodytų anksčiau.

43Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti teismo sprendimo, dėl kurio pateikta prašymas atnaujinti procesą, vykdymą, kadangi atsakovo teisių perėmėjas – valstybės įmonė Turto bankas – Panevėžio apygardos teisme pareiškėjui pareiškė reikalavimus dėl 600 087,55 Eur skolos ir 115 396,84 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Be to, pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms (ABTĮ 153 str. 2 d. 2 p.) ir esant padarytam esminiam materialinės teisės normų pažeidimui jas taikant (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Šį prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad, priimant ginčijamus įsakymus, Komisijos sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nebuvo atsižvelgta į Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 4 metų patraukimo atsakomybėn už pažeidimus senaties terminą.

47Kadangi prašymas atnaujinti procesą paduotas 2016 m. kovo 29 d. (teisme gauta 2016 m. gegužės 2 d.), šis prašymas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.

48Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2014 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-63/2014). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

49Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo reiškiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą esant dviems pagrindams, įtvirtintiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose.

50Dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, kaip pagrindo procesui atnaujinti (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), pastebėtina, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-156/2013, 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-43-822/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi priežasties termino pradžią dėl minėto pagrindo pradėti skaičiuoti nuo kito momento.

51Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. I-4082-484/2015, išnagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2015 m. vasario 9 d. (ABTĮ 96 str. 1 d.), kreipėsi 2016 m. balandžio 29 d. (žyma ant voko, b. l. 72). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kokiu nors būdu būtų buvę sukliudyta sužinoti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į Reglamento Nr. 2988/95 nuostatas, pareiškėjas dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvuotumo ar neaiškaus turinio nesiskundė. Taigi pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu pateikti.

52Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau nei po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konstatavus, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, aplinkybė, kad prašymas buvo paduotas dar nesuėjus ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje nustatytam naikinamajam penkerių metų terminui, neturi jokios teisinės reikšmės. Pastarasis terminas būtų reikšmingas ir turėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bendrųjų terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-146/2015). Šiuo atveju pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą įtakojusios aplinkybės nėra svarstomos kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingos, nes nustatyta, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015 yra paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus.

53Dėl kito pareiškėjo nurodyto pagrindo procesui atnaujinti – naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (ABTĮ 153 str. 2 str. 2 d.) – pastebėtina, kad pareiškėjas teigė šią aplinkybę sužinojęs tik iš atsakovo 2016 m. vasario 2 d. rašto Nr. (29-2-7)-APVA-64 (b. l. 56-59), todėl ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skaičiuotinas nuo šio momento. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2016 m. balandžio 29 d., todėl šiuo atveju trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas procesui atnaujinti – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-33-520/2016).

55Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje P261-140/2011, 2013 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-24/2013). Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-126/2012, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-36-525/2015).

56Pareiškėjas prašyme atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tai, kad, priimant ginčijamus sprendimus ir vėliau nagrinėjant jo skundus Komisijoje bei pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į Reglamente Nr. 2988/95 įtvirtintą senaties terminą. Pareiškėjas teigė šią aplinkybę sužinojęs tik 2016 m. vasario 2 d., kai atsakovas atsakė į jo 2016 m. sausio 7 d. paklausimą dėl šio reglamento taikymo jo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodo anksčiau nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad šis reglamentas priimant ginčijamus įsakymus nebuvo taikytas, kadangi atsakovas šią aplinkybę nutylėjo, o pirmosios instancijos teismas jos nesiaiškino. Teisėjų kolegija su šia pareiškėjo pozicija nesutinka.

57Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamentas Nr. 2988/95 buvo priimtas 1995 m. gruodžio 18 d., paskelbtas viešai ir, be kita ko, išverstas į lietuvių kalbą. Pareiškėjas nenurodė, kad jam buvo sudarytos kokios nors kliūtys susipažinti su šiuo teisės aktu. Pareiškėjas taip pat nenurodė apie šį reglamentą nežinojęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nedetalizavo, kada konkrečiai sužinojo apie jo egzistavimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu apie Reglamentą Nr. 2988/95 žinojo arba galėjo žinoti.

58Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame 2014 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. T1-53, taip pat jo 2 dalį pakeitusiame 2014 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T1-62 aiškiai ir detaliai išdėstyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis šie įsakymai buvo priimti. Šiuose įsakymuose Reglamentas Nr. 2988/95 paminėtas nebuvo, todėl iš šių aktų turinio pareiškėjas negalėjo daryti išvados, jog šio reglamento nuostatos jo atžvilgiu buvo taikytos. Tai, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 4 metų senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas, pareiškėjas galėjo nustatyti ir iš aplinkybės, kad šis terminas jam nebuvo taikytas ir jis vis tik buvo patrauktas atsakomybėn. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Audito ataskaitoje nustatyto pažeidimo, skundo Komisijoje ar pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu būtų kokia nors forma ar būdu išreiškęs prašymą taikyti minėtą senaties terminą. Pabrėžtina, kad teisės aktai nenumato valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų pareigos priimamuose aktuose nurodyti, kokių teisės aktų taikymas buvo ar nebuvo svarstytas atitinkamo akto priėmimo metu, ir sprendimo netaikyti šių teisės aktų priežastis, jeigu subjektai, su kuriais tas aktas susijęs, nepateikė prašymo atsižvelgti į tam tikrus konkrečius teisės aktus ar jų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Agentūra neprivalėjo ginčijamuose įsakymuose ir vėliau teismui nurodyti, kad ji netaikė Reglamento Nr. 2988/95, ir nurodyti tokio sprendimo priežasčių, jeigu pareiškėjas anksčiau šio klausimo nekėlė. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentas, kad jis iki 2016 m. vasario 2 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ginčijamų įsakymų priėmimo metu Reglamente Nr. 2988/95 įtvirtintas senaties terminas nebuvo taikytas, atmestinas. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie Reglamente Nr. 2988/95 įtvirtinto senaties termino netaikymą negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

59Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nė vienas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas procesui atnaujinti: pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu paduoti, o ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas nebuvo konstatuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

61Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ prašymą atnaujinti procesą atmesti.

62Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biržų... 5. Pareiškėjas nurodė, kad, 2006 metų gruodžio 18-22 d. įgyvendinant... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau... 7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Finansinės paramos,... 8. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam taikyta labai ženkli materialinė... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai akcentavo, kad jis nebuvo... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo... 11. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas neteisingai aiškino galutinio paramos... 12. Atsakovas akcentavo, kad Agentūrai priskirtos įgyvendinančiosios... 13. Teismo posėdžio metu atsakovas pabrėžė, kad nepaisant to, jog nebuvo... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad tik Viešųjų pirkimų tarnybai, o... 16. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VPĮ... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu... 19. Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nurodė, kad Europos... 20. Teismas nustatė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) bei pareiškėjas... 21. Valstybės kontrolė 2013 m. rugsėjo 27 d. surašė Audito ataskaitą. Audito... 22. Atliekant auditą taip pat nustatyta, jog, vykdant atvirą supaprastintą... 23. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje išreiškė nuomonę, kad VPĮ 3... 24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nustačiusi, kad įtariami... 25. Agentūros direktorius 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-53, vadovaudamasis... 26. Agentūros direktorius 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-62 pakeitė 2014 m.... 27. Pareiškėjas dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr.... 28. Pareiškėjas ginčijamų Agentūros įsakymų neteisėtumą grindė tuo, kad... 29. Teismas pastebėjo, kad iš ginčijamo 2014 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. T1-53... 30. Teismas sutiko su Valstybės kontrolės ir ES paramos administravimo... 31. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju paramos lėšų susigrąžinimo... 32. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad jis neturėtų būti... 33. Teismas nurodė, kad Grąžinimo taisyklės apibrėžia projekto vykdytoją –... 34. Teismas pažymėjo, kad iš 2006 m. liepos 11 d. Komisijos sprendimo turinio... 35. Teismas nusprendė, kad atsakovas turėjo teisę ginčijamais įsakymais... 36. Dėl finansinės korekcijos dydžio teismas atkreipė dėmesį į tai, kad... 37. Teismas konstatavo, kad Agentūros direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymas... 38. III.... 39. Pareiškėjas UAB „Biržų vandenys“ 2016 m. balandžio 29 d. Lietuvos... 40. Pareiškėjas nurodo 2016 m. sausio 7 d. raštu Nr. S-7 kreipęsis į atsakovą... 41. Pareiškėjas atnaujinti procesą taip pat prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 42. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dar nepraėjo... 43. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti teismo sprendimo, dėl kurio pateikta... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą naujai... 47. Kadangi prašymas atnaujinti procesą paduotas 2016 m. kovo 29 d. (teisme gauta... 48. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad proceso atnaujinimo institutas –... 49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal ABTĮ 156 straipsnio 1... 50. Dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant,... 51. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso... 52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies... 53. Dėl kito pareiškėjo nurodyto pagrindo procesui atnaujinti – naujai... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą... 56. Pareiškėjas prašyme atnaujinti bylos procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2... 57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamentas Nr. 2988/95 buvo... 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame 2014 m. kovo 17 d. įsakyme Nr.... 59. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“ prašymą... 62. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4082-484/2015.... 63. Nutartis neskundžiama....