Byla 2A-1494-798/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas, tretieji asmenys T. L. ir A. L., dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 15 732,60 EUR draudimo išmoką, 923,33 EUR materialiųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas su T. L. 2007 m. spalio 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. BPSAV300702153 (toliau tekste – Kredito sutartis), kuria išdavė kreditą. Tretysis asmuo A. L. 2007 m. spalio 3 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. FA-BPSAV300702153 (toliau tekste - Laidavimo sutartis). Trečiasis asmuo T. L., siekdamas apsidrausti savo atsakomybę įsipareigojimų nevykdymo atveju, su atsakovu pasirašė 2007 m. spalio 25 d. Būsto kredito draudimo sutartį Nr. BPD038556 (toliau tekste – Draudimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui negrąžinant kredito ir (ar) nemokant palūkanų, išmokėti draudimo išmoką. Buto rinkos vertė buvo 245 000 Lt. Ieškovas Draudimo sutarties pagrindu 2007 m. spalio 26 d. išmokėjo trečiajam asmeniui 8 688,52 EUR kredito dalį buto remontui.

6Atlikus dalį darbų - iki 75 procentų, buto vertė padidėjo iki 370 000 Lt, 2007 m. lapkričio 30 d. buvo papildyta Draudimo sutartis ir Kredito sutartis bei trečiajam asmeniui išmokėtas 7 240,29 EUR papildomas kreditas. Trečiajam asmeniui užbaigus kitą dalį darbų, įkeisto buto vertė padidėjo iki 393 000 Lt. Todėl buvo papildytos Draudimo ir Kredito sutartys ir 2008 m. sausio 29 d. trečiajam asmeniui suteiktas papildomas 6 661,34 EUR kreditas. Trečiajam asmeniui pabaigus visus remonto darbus buto vertė padidėjo iki 458 000 Lt. Trečiasis asmuo su atsakovu sudarė Draudimo sutarties papildymą bei su ieškovu Kredito sutarties papildymą ir trečiajam asmeniui ieškovas 2008 m. balandžio 15 d. išmokėjo 16 508,62 EUR kredito dalį.

7Trečiajam asmeniui nevykdant Kredito sutarties atsakovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir pradėjo mokėti draudimo išmokas. Ieškovui nutraukus Kredito sutartį atsakovas išmokėjo 111 625,49 EUR draudimo išmoką, tačiau atsisakė mokėti likusią išmokos dalį – 16 233,88 EUR motyvuodamas tuo, jog likusi suma, skirta buto remontui buvo panaudota ne pagal paskirtį. Atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti likusią išmokos dalį, nes darbai atlikti, o UAB „INREAL“ Nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymas Nr. 11/05-365 (toliau tekste – Išvada) nėra Turto vertinimo aktas teisės aktų nustatyta tvarka.

8Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog Kredito dalis buvo išmokama pagal Kredito sutartį, o ne Draudimo sutartį. Pagal Draudimo taisyklių 8.1 punktą nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą kreditavimo sutartyje. Išvadoje buvo nustatinėjama turto rinkos vertė, bet ne atliktų remonto darbų vertė. Vėliausia turto rinkos vertės nustatymo pažyma pateikta prieš išmokant trečiajam asmeniui 16 508,62 EUR kredito dalį, todėl ji negali patvirtinti, jog minėta kredito dalis panaudota pagal paskirtį. Ieškovas nepateikė atsakovui duomenų, jog kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį. Ieškovas privalėjo kontroliuoti kredito panaudojimą pagal paskirtį, todėl atsakovas neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos. Ieškovo pateikti įrodymai rodo turto vertės pokyčius, kurie galėjo atsirasti ne dėl remonto darbų atlikimo, bet dėl rinkos pokyčių.

9Ieškovas 2013 m. birželio 25 d. atsisakė 501,28 EUR reikalavimų dalies (II T., b. l. 1), nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį reikalavimo patenkino (II T., b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi ieškinio dalies atsisakymą priėmė (II T., b. l. 2).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovo Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, naudai 15 732,60 EUR draudimo išmoką, 923,33 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 752,08 Lt žyminį mokestį bei 3 500,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, 51,92 Lt žyminio mokesčio dalį, priteisė iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ valstybės naudai 67,21 Lt pašto išlaidų.

12Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. liepos 4 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl bendradarbiavimo draudžiant būsto paskolas (toliau tekste – Bendradarbiavimo sutartis; I T., b. l. 37-44). Bendradarbiavimo sutarties 3 priede yra nustatyti atsakovo reikalavimai draudėjui ir būsto kreditui (I T., b. l. 41-43). Bendradarbiavimo sutarties 1.7 punktu šalys sutarė kad būsto vertė – bankui priimtų licencijuotų nekilnojamojo turto vertintojų turto vertinimo ataskaitoje nustatyta būsto, žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto rinkos vertė. Minėtos Bendradarbiavimo sutarties 9 punktu šalys susitarė, jog draudimo liudijimas (polisas) patvirtina, kad bendrovė (atsakovas) išanalizavusi Banko (ieškovo) pateiktus su būsto kreditu susijusius dokumentus, vadovaujasi šiuose dokumentuose nurodyta informacija, sutinka apdrausti būsto kreditą draudimo liudijime (polise) nurodytomis sąlygomis). Bendradarbiavimo sutarties 3 priedo 13 punktu šalys susitarė, kad būsto kreditas skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, negali būti didesnis nei numatyta statomo, rekonstruojamo ar remontuojamo būsto darbų sąmatoje. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo T. L. pateikė bylos šalims Bendradarbiavimo sutarties 13 punkte nurodytą objektinę remonto darbų sąmatą, kurio nurodyta darbų kaina 100 068 Lt (II T., b. l. 72).

13Atsakovo parengtos 2005 m. liepos 4 d. Bendradarbiavimo sutarties 13 punktas nustato, jog kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti, yra laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė, jog ieškovas gali pateikti bet kokius dokumentus, patvirtinančius kredito panaudojimą pagal paskirtį, todėl laikė, kad tinkamu įrodymu, patvirtinančiu kredito lėšų panaudojimą pagal paskirtį gali būti tiek UAB „Inreal“ iš duota Turto rinkos vertės nustatymo pažyma, tiek atsakovo užsakymu atlikta UAB „Inreal“ pateikta Remonto vertė, atsižvelgiant į tai, kuri atitinka šalių susiklosčiusius santykius ir realią atliktų darbų vertę arba yra tikslesnė.

14Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl dokumentų, patvirtinančių atliktų būsto remonto darbų vertę, tinkamumo. Atsakovas atsikirtinėjo tuo, jog pagal Draudimo taisyklių 8.1 ir 9 punktus draudimo išmokos buvo sumažintos ne pagal paskirtį panaudoto kredito dalimi, t. y. ieškovas nepateikė būsto kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimą pagal paskirtį įrodančių dokumentų (I T., b. l. 99).

15Teismas, remdamasis įrodymais, nustatė, kad ieškovas kreditą suteikdavo trečiajam asmeniui, kai pastarasis atlikdavo remonto darbus ir apdrausdavo kreditą jau atlikus remonto darbus, t. y., kad tik Draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma buvo kredito suteikimo sąlyga (I T., b. l. 109). Teismas padarė išvadą, kad nors kreditas buvo išduodamas Kredito sutarties pagrindu, tačiau Draudimo sutartis buvo Kredito sutartimi išmokamo kredito išmokėjimo sąlyga. Atsakovas, kaip draudėjas, draudimo sumą padidindavo remdamasis UAB „Inreal“ atlikta turto vertinimo ataskaita, kurioje atsispindėdavo jau atlikti remonto darbai, kurių apmokėjimui siekiama gauti kreditą. Taigi, teismo vertinimu, UAB „Inreal“ atlikta turto vertinimo ataskaita buvo tinkamas dokumentas patvirtinantis, jog trečiasis asmuo jau atliko remonto darbus ir dėl to padidėjo turto vertė, atsakovui suteikiant kredito draudimą, tačiau tas pats dokumentas tapo nebetinkamas ir nepakankamas įrodymas ir nepatvirtinantis, jog trečiasis asmuo jau atliko remonto darbus, atsakovui atsiradus prievolei mokėti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti turtą ir paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl atsakovas, prieš pasirašydamas draudimo susitarimo papildymą ir prisiimdamas papildomą draudimo riziką atitinkančią atliktų darbų vertę galėjo ir privalėjo paskirti ekspertizę remonto darbų vertei nustatyti, tačiau to nepadarė savo rizika, todėl negali remtis aplinkybe, jog netinkamai nustatyta darbų vertė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus teismas vertino kaip vengimą vykdyti prievolę.

16Teismo vertinimu, kredito pinigai už būsto remontą buvo išmokami jau atlikus atitinkamą remonto darbų dalį, ją įvertinus turto vertintojui UAB „Inreal“ bei atsakovui padidinus Draudimo sumą jau atliktų darbų suma, todėl atmetė atsakovo teiginius, jog paskutinė kredito dalis buvo išmokėta neatlikus darbų ar, kad turto vertė didėjo dėl kainų didėjimo rinkoje.

17Dėl turto vertinimo teismas pažymėjo, kad jį atlikęs asmuo pripažino, jog vertinimas nėra tikslus, nes jis negalėjo ir negali nustatyti darbų kainos nepažiūrėjęs buto bei reali buto remonto darbų vertė yra žymiai didesnė, nei nurodyta Remonto vertėje. Pagal prieš remonto darbus pateiktą remonto darbų sąmatą, buvo planuojama atlikti remonto darbų už 100 068 Lt. UAB „Inreal“ 2008 m. kovo 21 d. turto vertės nustatymo pažyma pateikta 2008 m. kovo 20 d. apžiūrėjus butą, todėl, teismo nuomone, realiau atspindi faktiškai atliktus remonto darbus.

18Teismas padarė išvadą, kad pagal šalių susiklosčiusius santykius, Turto rinkos vertės nustatymo pažyma yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis turto rinkos vertės padidėjimą dėl remonto darbų atlikimo, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmokos dalį teikdamas, jog remonto darbai nėra atlikti.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

221. Dėl nedraudžiamojo įvykio. Trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė 2007 m. spalio 25 d. draudimo sutartį, kurią sudaro prašymas ir draudimo taisyklės Nr. 004 ir draudimo liudijimo (polisas) Nr. BPD 038556. Draudimo taisyklių Nr. 004 8.1 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai būsto kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, nurodytą būsto kreditavimo sutartyje. Apeliantas, ištyręs aplinkybes, susijusias su ieškovo pateiktu pranešimu apie draudžiamąjį, nustatė, kad dalis pagal kredito sutartį išmokėtų lėšų būsto remontui buvo panaudota ne pagal kredito ir draudimo sutartyje numatytą paskirtį. Šią išvadą apeliantas padarė dėl to, kad jam nebuvo pateikti dokumentai ar kiti įrodymai, kad būsto kredito skirto būsto remontui lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, remonto ar rekonstrukcijoms darbams atlikti. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatuodamas, kad draudikas, neatsižvelgdamas į įvykio tyrimo rezultatus, privalėjo išmokėti visą draudimo sumą būsto remontui yra neteisėtas ir nepagrįstas.

232. Dėl bendradarbiavimo sutarties ir draudimo sutarties aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas bendradarbiavimo sutartį aiškino netinkamai, nes nesigilino ir nesiaiškino tikrųjų sutarčių dalyvių ketinimų, sutartis aiškino tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, neatsižvelgdamas sutarties esmę, tikslą, sutarties šalių tikrąją valią, elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo detales ir kitas reikšmingas aplinkybes. Bendradarbiavimo sutarties 13 p. nustatyta, kad bankas privalo kontroliuoti, kad bendrovėje apdrausti kreditai būtų naudojami pagal paskirtį. Kai būsto kreditas yra skirtas būstui statyti, rekonstruoti ar remontuoti laikoma, kad bankas įvykdė savo pareigą kontroliuoti būsto kredito panaudojimą pagal paskirtį, kai statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbų sąmatoje nurodyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbai, už kuriuos buvo apmokėta būsto kredito lėšomis, yra atlikti ir yra pateikti tai įrodantys dokumentai arba yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būsto kredito lėšos buvo panaudotos statybinėms medžiagoms įsigyti ir statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbams atlikti. Kadangi bankas būsto kredito lėšų dalį, skirtą remontui, išmokėjo neįsitikinęs remonto darbų būste atlikimu, taip pat egzistuojančiu poreikiu atlikti tokius darbus, pažeidė bendradarbiavimo sutarties 13 p. nuostatas. Be to, kredito sutarties 23 p. nurodyta, kad bankui pareikalavus, kredito gavėjas privalo sudaryti sąlygas banko atstovams patikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį. Taigi tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje kredito sutartyje įtvirtinta ieškovo teisė tikrinti, ar kreditas naudojamas pagal paskirtį, o bendradarbiavimo sutarties 13 p. ir draudimo taisyklių Nr. 004 40.2 p. pareigą tai daryti, t.y. ieškovas, kreipdamasis į draudiką su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti, turi pareigą pateikti draudikui įrodymus, patvirtinančius kiek tiksliai kredito lėšų buvo panaudota pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovas pateikė šiuos įrodymus atsakovui. Be to, šių duomenų nepateikė ir trečiasis asmuo. Kadangi ieškovas, būdamas savo srities profesionalas nevykdė savo pareigų ir nesinaudojo teisėmis, kurias jam suteikė kredito sutartis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

243. Dėl draudimo sutarties sudarymo ir keitimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino, jog tie patys dokumentai, kurie buvo naudojami sudarant ir keičiant draudimo sutartį (vertinant prisiimant riziką) turi būti laikomi priimtinais ir pakankamais dokumentais apeliantui priimant sprendimą dėl draudimo išmokos. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymos reikalingi ne tam, kad įsitikinti, ar jau yra įvykęs draudžiamasis įvykis, t. y. ar kredito lėšos naudojamos pagal paskirtį, o tam, kad būtų įsitikinta, jog apdraudžiamasis būsto kreditas nėra didesnis nei įkeičiamo būsto vertė. Be to, turto rinkos vertės nustatymo pažymos, kurios, anot pirmosios instancijos teismo, apeliantui turėjo būti pakankamos išmokant visą draudimo išmoką, buvo parengtos iki kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti, suteikimo. Taigi šie dokumentai negali patvirtinti kredito dalies, skirtos remonto darbams atlikti, panaudojimą pagal kreditavimo sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį, nes jie yra parengti dar iki tokios kredito dalies suteikimo. Be to, tai paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad draudikas galėjo ir privalėjo paskirti ekspertizę remonto darbų vertei nustatyti, tačiau to nepadarė savo rizika. Teismas CK 6.994 straipsnio 1 dalies nuostatas, suteikiančias teisę draudikui įvertinti prisiimamą draudimo riziką, traktavo kaip atsakovo pareigas, kas prieštarauja sisteminiam CK nuostatų aiškinimui atsižvelgiant į CK 6.998 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas pripažįsta, jog kredito dalys, skirtos buto remontui, buvo išmokėtos tik po to, kai buvo sudaryti susitarimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Taigi lieka neaišku, kaip draudikas, sudarant susitarimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 galėjo įvertinti, ar kredito dalys, skirtos buto remontui, panaudotos pagal paskirtį, kai šios dalys apskritai nebuvo išmokėtos iki sudarant įvardijamus susitarimus. Bendrovės naudota būsto kredito draudimo sutarčių sudarymo ir (ar) keitimo praktika buvo suderinta su įprasta būsto kreditavimo praktika – perspektyviniu lėšų remontui kreditavimu – bankai suteikia kreditą remontui, kuris bus atliktas ateityje. Todėl bankas turi kontroliuoti, ar paskola naudojama pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. balandžio 15 d. ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 16 508,62 EUR kredito, skirto būsto remontui sumą, kurios grąžinimą atsakovas apdraudė 2008 m. balandžio 11 d. susitarimu Nr. 3, paskutinė banko pateikta bendrovei ir teismui UAB „Inreal“ turto rinkos vertės nustatymo pažyma, buvo parengta 2008 m. kovo 21 d. (Nr. 08/03-K), taigi ši pažyma negalėjo parodyti ir įvertinti remonto darbų, kuriems atlikti lėšas bankas išmokėjo. Apeliantas įvykdė savo pareigą ir draudimo išmoką sumokėjo remiantis 2011 m. gegužės 12 d. nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymo pažyma. Pirmosios instancijos teismas plačiau nesiaiškino ir netyrė šių aplinkybių, todėl bylos aplinkybės nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos, todėl buvo pažeistas CPK 185 straipsnis.

254. Dėl draudimo sutarties kaip kredito išmokėjimo pagrindo ir ieškovo prilyginimo vartotojui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas prilyginamas vartotojui, nes ieškovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas. Ieškovo ir trečiojo asmens 2007 m. spalio 3 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteiktas kreditas būstui pirkti ir remontuoti. 2007 m. spalio 25 d. trečiasis asmuo sudarė su draudiku draudimo sutartį, todėl teismas nepagrįstai draudimo sutartį, kuri buvo sudaryta vėliau nei kreditavimo sutartis, laikė kaip pagrindu kredito lėšoms išmokėti, nes kredito lėšos trečiajam asmeniui buvo mokamas vadovaujantis kreditavimo sutarties, o ne draudimo sutarties pagrindu, todėl draudimo sutartis turėtų būti vertinama tik kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų teismui, kurie patvirtintų, kad nesant draudimo sutarties kredito ieškovas trečiajam asmeniui nebūtų suteikęs, todėl teismo padaryta išvada, kad draudimo sutartis buvo kreditavimo sutartimi išmokamo kredito išmokėjimo sąlyga yra nepagrįsti.

265. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas liudytojo parodymus dėl remonto darbų kainos vertino vienpusiškai, nes remdamasis jais teismas nustatė, kad darbų kaina galėjo būti didesnė. Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, kad remonto paklaida gali būti iki 5 proc. Kadangi paklaida gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė, tai nėra aišku, kodėl teismas nusprendė, jog 5 proc. paklaida yra 15 000 Lt ir kodėl ji turi būti skaičiuojama remonto darbų kainos didėjimo, o ne mažėjimo prasme. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai kritiškai vertino UAB „Inreal“ parengtą Nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymą Nr. 11/05-365 aukštesnę įrodomąją vertę teikdamas 2008 m. sausio 21 d. turto rinkos vertės nustatymo pažymai Nr. I 08/01-48K ir 2008 m. kovo 21 d. turto rinkos vertės nustatymo pažymai Nr. 08/03-K. Rengiant 2011 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymą Nr. 11/05-365, pagrįstai remonto darbų sąmatą buvo skaičiuojama kovo mėn. kainomis, ši sąmata yra pačiame nustatyme, jos tikslas yra būtent remonto darbų kainos skaičiavimas, ko negalima pasakyti apie turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 08/03-K ir Nr. I 08/01-48K.

276. Dėl priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovas laikytinas viešuoju juridiniu asmeniu, nes jis yra įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739, o bendrovės steigėja ir valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja yra Finansų ministerija. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Kadangi atsakovas yra viešas juridinis asmuo, tai iš atsakovo turėjo būti priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nemotyvavo ieškovo reikalavimo dėl 923,33 EUR palūkanų priteisimo. Kadangi ši sprendimo dalis nemotyvuota, ji naikintina. Be to, nemotyvavo ir sprendimo dalies dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1752,08 Lt žyminio mokesčio, nes turėjo priteisti 1725,08 Lt.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus.

29Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymi, kad apeliantas neįvykdė Draudimo įstatymo reikalavimų, suteikiančių jam teisę pripažinti nagrinėjamą įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu, piktnaudžiavo teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nesąžiningai naudojosi jo teise reikalauti bet kokius dokumentus draudimo išmokos dydžiui nustatyti, atsisakymą mokėti draudimo išmokai grindė neteisingai parengta ataskaita. Be to, apeliantas atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nepaisant to, kad jau 2009 m. šį įvykį pripažino draudžiamuoju. Ieškovo nuomone, apeliantas siekia nepagrįstai išvengti draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymų dėl prastos jo finansinės padėties.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

31Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

33Dėl nedraudžiamojo įvykio

34Pagal byloje analizuojamos būsto paskolos draudimo sutarties pagrindu išduotą polisą draudimo objektas – draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Skolininkui negrąžinus viso kredito, sudarančios draudimo objektą, bankas pareikalavo, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką. Draudikui išmokėjus dalį draudimo išmokos ir atsisakius mokėti kitą dalį motyvuojant, kad įvykis nedraudžiamasis, kilo šalių ginčas, kuris yra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

35Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. „Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-1445/2002). Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasis ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. K. personalinė įmonė v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-395/2010).

37Nagrinėjamu atveju apeliantas su vartotoju, trečiuoju asmeniu T. L., sudarė būsto kredito draudimo sutartį. Šios sutarties taisyklių 60.4 punkte nurodyta, kad draudėjas (naudos gavėjas) draudžiamojo įvykio atveju privalo draudiko reikalavimu pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Siekiant įrodyti, jog kreditas buvo panaudotas pagal paskirtį, draudikui buvo pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Apeliantas teigia, kad turto vertinimo ataskaitos nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, banko išmokėtos kredito lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį.

38Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad draudikas privalėjo draudimo sutartyje numatyti baigtinį sąrašą dokumentų ir jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, kurie privalės būti jam pateikiami siekiant gauti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgusi į kasacinio teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudikas, nenurodydamas sutartyje, kokie dokumentai pagrįstų remonto atlikimą, neturi teisės draudžiamojo įvykio atveju savo nuožiūra nustatyti papildomus reikalavimus dokumentams ar kitiems įrodymams arba teikti vieniems įrodymams prioritetą prieš kitus, taip sudarydamas sąlygas piktnaudžiauti teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikas 2009 m. liepos 2 d. dalį draudimo išmokos sumokėjo. Dėl šios draudimo išmokos dalies ginčo nėra. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas pripažino, kad trečiasis asmuo viso kredito negrąžino, todėl darytina išvada, kad apeliantas įvykį pripažino draudžiamuoju. Draudikas savo teisę mažinti draudimo išmoką, kaip minėta, grindžia tuo, kad jam nebuvo pateikti dokumentai, jog išmokėta kredito dalis buvo panaudota pagal paskirtį. Be to, nurodo, kad kredito panaudojimą ne pagal paskirtį įrodo UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymo pažyma Nr. 11/05-365.

40Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. Vilkienė v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009, 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Lostiras“ v. ir V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2014).

41Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, ataskaitą pasirašiusio asmens el. susirašinėjimą su ieškovu, taip pat šio asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu sprendė, kad UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto remonto darbų kainos nustatymo pažyma Nr. 11/05-365 nėra tiksli. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad vertintojas pripažino, jog jo vertinimas nėra tikslus, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti turtą, sutinka su šia teismo išvada. Be to, pažymėtina, ir tai, kad nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantas neginčijo to, jog kredituojamame būste remontas buvo atliktas. Jis ginčijo tik tai, ar visa kredito suma, kuri buvo skirta būstui remontuoti, buvo panaudota pagal paskirtį.

42Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

43Iš Bendradarbiavimo sutarties 3 priedo 24 punkto matyti, kredito lėšos dalimis galėjo būti išmokamos tik po draudimo sutarties pakeitimų atlikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo sudarė su atsakovu tris draudimo sutarties pakeitimus: 2007 m. lapkričio 30 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. balandžio 11 d. Po kiekvieno draudimo sutarties pakeitimo bankas išmokėdavo kredito dalį. Po paskutiniojo, trečiojo, draudimo sutarties pakeitimo ieškovas 2008 m. balandžio 15 d. išmokėjo trečiajam asmeniui 16 508,62 U. A. į šias išdėstytas aplinkybes laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad kreditas buvo išduodamas anksčiau, o vėliau būdavo atliekamas remontas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kredito lėšomis buvo refinansuojamos trečiųjų asmenų atliktos investicijos į buto remonto darbą. Dėl to sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad drausdamas kreditu refinansuojamas lėšas draudikas vertina jau atliktus remonto darbus ir priima draudimo riziką dėl buto, kurio vertė jau yra padidėjusi dėl atliktų buto remonto darbų. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad keisdamas draudimo sutartį ir sudarydamas susitarimus prie kredito draudimo sutarties draudikas galėjo nustatyti tikslią į buto remontą investuotų lėšų sumą, reikalauti trečiųjų asmenų dokumentų, pagrindžiančių atliktas investicijas į buto remontą, užsisakyti buto atliktų remonto darbų sąmatą ar kt. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis apeliantui atlikta UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita buvo tinkamas ir pakankamas dokumentas, patvirtinantis, kad trečiasis asmuo atliko remonto darbus ir dėl to padidėjo buto vertė, atsakovui suteikiant kredito draudimą. Taigi darytina išvada, kad ta pati turto vertinimo ataskaita turi būti pakankamas įrodymas, kad trečiasis asmuo atliko remontą ir atsiradus apelianto prievolei mokėti draudimo išmoką. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pateiktos UAB „Inreal“ turto vertinimo pažymos nėra tinkamas įrodymas iš kurio galima būtų nustatyti, kiek lėšų skirta buto remontui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose vertinimuose fiksuojami buto būklės pasikeitimai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad apeliantas 2009 m. liepos 2 d. įvykį pripažino draudžiamuoju, į tai, kad sudarant kredito draudimo sutartį apeliantui UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita buvo pakankamas įrodymas, jog remontas atliktas ir turto vertė padidėjusi, ir nereikalavo papildomų dokumentų, į tai, kad ataskaitos vertinimuose fiksuojami buto būklės pasikeitimai, į ieškovo 501,28 EUR reikalavimų dalies atsisakymą, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas dalį reikalavimo patenkino, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo teisę į 15 732,60 EUR draudimo išmoką.

44Dėl rašytinių įrodymų

45Ieškovas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus: UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2012 m. audito išvadas.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

47Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo išmokos, palūkanų reikalavimų pagrįstumą įrodo kredito draudimo sutartis, draudimo susitarimai prie kredito draudimo sutarties Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2008 m., 2009 m., 2011 m., 2012 m. audito išvados nevertintini kaip galintys patvirtinti atsakovo prievolės pagal kredito draudimo sutarties atsiradimą, t. y. neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje.

48Dėl palūkanų

49Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį visa apimiti, nepagrindė ir nemotyvavo sprendimo dalies dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 923,33 EUR palūkanų nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 346 d.

50Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 16 233,88 EUR draudimo išmokos ir 923 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Ieškovui atsisakius 501,28 EUR dalies reikalavimų dėl to, kad atsakovas patenkino jo reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė priteisti 15 732,60 EUR draudimo išmokos ir 923 EUR kompensacinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, tenkino ir ieškinio dalį dėl 923,33 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, kurios nagrinėjamos bylos duomenimis yra 6 proc. dydžio ir skaičiuotos už 346 d. nuo 16 233,88 EUR. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina mažinant kompensacinių palūkanų dydį iki 5 proc. ir priteisiant iš apelianto ieškovo naudai 769,44 EUR.

52Sutiktina ir su apelianto argumentu, kad teismas negalėjo priteisti iš jo 6 procentų procesinių palūkanų, todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalaujamo dydžio palūkanos priteisiamos tuo atveju, kai šalys atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas – abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, o atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“) (CK 2.34 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Justitia. Vilnius, 2002. P. 97), todėl turi teisę į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 5 proc. palūkanų dydį, keistina teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

53Dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme

54Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 1752,08 Lt žyminio mokesčio dalį.

55Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė 501,28 EUR ieškinio reikalavimų. Atsisakius nuo ieškinio asmeniui grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, todėl ieškovui grąžintina 51,92 Lt žyminio mokesčio. Iš 1777 Lt atėmus 51,92 Lt yra 1725,08 Lt. Apeliacinės instancijos teismui patikslinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atlygintino žyminio mokesčio dydžio. Taigi iš apelianto ieškovui priteistina 1707,83 Lt žyminio mokesčio dalis sumokėta pirmosios instancijos teisme.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3500 Lt teisinės pagalbos išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (t. 1, b. l. 202), atsakovas – 652,05 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 75).

58Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas taisyklės, kuriose nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistini užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę, bei proporcingumą, tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2400 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

59Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Šalys bylą apeliacinės instancijos teisme vedė per bendrovės įgaliotus atstovus; apie šalių patirtas teisinės pagalbos išlaidas nagrinėjamoje byloje duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 88, 93 straipsniai).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Nutarė

61Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl palūkanų, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai priteisimo.

62Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (į. k. 110076079) ieškovo Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, (į. k. 301694694) naudai 769,44 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 44 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (16 502,04 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1707,83 Lt (tūkstančio septynių šimtų septynių litų 83 ct) žyminio mokesčio dalį bei 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

63Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Lietuvos filialo kreipėsi į teismą... 6. Atlikus dalį darbų - iki 75 procentų, buto vertė padidėjo iki 370 000 Lt,... 7. Trečiajam asmeniui nevykdant Kredito sutarties atsakovas įvykį pripažino... 8. Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo... 9. Ieškovas 2013 m. birželio 25 d. atsisakė 501,28 EUR reikalavimų dalies (II... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2005 m. liepos 4 d. sudarė... 13. Atsakovo parengtos 2005 m. liepos 4 d. Bendradarbiavimo sutarties 13 punktas... 14. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl dokumentų, patvirtinančių... 15. Teismas, remdamasis įrodymais, nustatė, kad ieškovas kreditą suteikdavo... 16. Teismo vertinimu, kredito pinigai už būsto remontą buvo išmokami jau... 17. Dėl turto vertinimo teismas pažymėjo, kad jį atlikęs asmuo pripažino, jog... 18. Teismas padarė išvadą, kad pagal šalių susiklosčiusius santykius, Turto... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas prašo Vilniaus... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 22. 1. Dėl nedraudžiamojo įvykio. Trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė 2007 m.... 23. 2. Dėl bendradarbiavimo sutarties ir draudimo sutarties aiškinimo. Pirmosios... 24. 3. Dėl draudimo sutarties sudarymo ir keitimo aplinkybių. Pirmosios... 25. 4. Dėl draudimo sutarties kaip kredito išmokėjimo pagrindo ir ieškovo... 26. 5. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas liudytojo parodymus... 27. 6. Dėl priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovas... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas... 29. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su pirmosios... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 31. Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 33. Dėl nedraudžiamojo įvykio ... 34. Pagal byloje analizuojamos būsto paskolos draudimo sutarties pagrindu... 35. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai... 37. Nagrinėjamu atveju apeliantas su vartotoju, trečiuoju asmeniu T. L., sudarė... 38. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikas 2009 m. liepos 2 d. dalį... 40. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 41. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus,... 42. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos... 43. Iš Bendradarbiavimo sutarties 3 priedo 24 punkto matyti, kredito lėšos... 44. Dėl rašytinių įrodymų... 45. Ieškovas prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus: UAB „Būsto... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog... 47. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo išmokos, palūkanų reikalavimų... 48. Dėl palūkanų... 49. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 50. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais,... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti 16... 52. Sutiktina ir su apelianto argumentu, kad teismas negalėjo priteisti iš jo 6... 53. Dėl žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme... 54. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsisakė 501,28 EUR ieškinio... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 57. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3500 Lt teisinės pagalbos... 58. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2... 59. Iš esmės atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo... 62. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų... 63. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....