Byla 2-1998-223/2012
Dėl 136 808,11 Lt skolos priteisimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

2Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

3Dalyvaujant ieškovės atstovui Z. V. S.,

4Atsakovui A. R.,

5Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Sevesta“ ieškinį atsakovui A. R. dėl 136 808,11 Lt skolos priteisimo ir

Nustatė

6Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo priteisti iš atsakovo 136 808,11 Lt padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovas dirbo UAB „Sevesta“ vadovu. 200911-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bendrovės administratorius. Minėta teismo nutartimi buvęs bendrovės direktorius (atsakovas) A. R. buvo įpareigotas 15 dienų laikotarpyje perduoti administratoriui bendrovės turtą. Atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė ir neperdavė bendrovės balanse nurodyto turto 136 808,11 Lt vertės, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

7Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad balanse nurodytos atsargos 136 808,11 Lt vertės buvo sunaudotos statybos objektuose Liberiškio ŽŪB ir Algirdo g.23 Panevėžyje. Šias medžiagas nurašė minėtų objektų darbų vadovai, o perduodant bendrovės dokumentus administratoriui buvo perduoti ir medžiagų nurašymo aktai.

8Ieškinys tenkintinas pilnai.

9Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-11-30 nutartimi ( b.l.4 ) UAB „Sevesta“ buvo iškelta bankroto byla ir bendrovės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Minėtos nutarties 7 p. UAB „Sevesta“ vadovas įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi ( b.l. 7) Z. V. S. paskirtas BUAB „Sevesta“ administratoriumi . Iš 2009-12-23 UAB „Sevesta“ balanso ( b.l. 9) matyti, kad tarp kito įmonės turto yra užfiksuotos bendrovės atsargos 136 808 Lt sumai. Iš 2009-08-30 Atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščio Nr.13 ir 2009-10-30 Atsargų perkėlimo įmonės viduje važtaraščio Nr.16 ( b.l. 10-14) matyti, kad įvairios statybinės medžiagos atitinkamai 106 726,24 Lt ir 30 081,87 Lt sumai yra priskirtos nebaigtai statybai. Iš 2009-11-03 Medžiagų nurašymo akto ( b.l. 22- 26) matyti, kad buvo statybos objektuose ( - ) buvo nurašyta įvairių statybinių medžiagų 136 808,11 Lt sumai.

10Taigi, šioje byloje yra spręstinas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.; LAT 2010-07-20 nut.Nr. 3K-3-334/2010). Be to, bendrovės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti bendrovės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; LAT 2009 m. lapkričio 20 d. nut.Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-20 nut. Nr. 3K-3-528/2009). Bendrovės vadovas , nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o jos padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (LAT 2012-02-01 d. nut. Nr. 3K-3-19/2012).

11Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.), o, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė šioje byloje neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas, o privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, realią žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Savo ruožtu atsakovas privalo paneigti kaltės prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu (LAT 2011-03-25 nut. Nr. 3K-3-130/2011).

12Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė savo pareigų ir Panevėžio apygardos teismo 2009-11-30 nutarties ir neperdavė administratoriui viso bendrovės turto. Šio turto neperdavimo faktą pripažino ir atsakovas, tačiau , kaip šio turto neperdavimo priežastį nurodė tą aplinkybę, kad minėtos atsargos buvo sunaudotos statybos objektuose. Iš tiesų , iš ieškovės pateikto 2009-12-11 balanso matyti, kad 2009-12-23 dienai UAB “Sevesta” yra užfiksuota bendrovėje esančios atsargos 136 808 Lt sumai, kurių , ieškovės atstovo teigimu, atsakovas ir buvęs bendrovės vadovas A. R. neperdavė bendrovės administratoriui. Atsakovas, kaip atsikirtimą pateikė 2009-11-03 medžiagų nurašymo aktą minėtai sumai ir nurodo, kad ginčo atsargos buvo sunaudotos statybos objektuose . Taigi, byloje yra du prieštaraujantys vienas kitam įrodymai : balansas, kuris patvirtina faktą apie bendrovės turto apimtį , sudėtį ir vertę ir medžiagų nurašymo aktas, kuris patvirtina, kad minėtos atsargos buvo sunaudotos nebaigtoje statyboje (taigi, faktiškai įtrauktos į turto balansą neturėjo būti). Iš buhalterės G. V. 2011-08-22 rašto ( b.l. 8) matyti, kad ji nurodo jog buhalterija negavo dokumentų apie medžiagų sunaudojimą, todėl jų nurašyti į sąnaudas nebuvo pagrindo, o, jos teigimu, pagal žodinį direktoriaus A. R. paaiškinimą šios medžiagos buvo sunaudotos objekte. Esant tokiai situacijai iškyla klausimas, kodėl iki balanso sudarymo atsakovas, kaip buvęs bendrovės direktorius, nepateikė buhalterijai 2009-11-03 medžiagų nurašymo akto , jeigu balanso sudarymo dienai šis dokumentas jau buvo surašytas ir egzistavo. Atsakovas A. R. argumentuotai šios aplinkybės paaiškinti negalėjo, o ieškovės atstovo teigimu, 2009-11-03 medžiagų nurašymo aktas kartu su kitais bendrovės dokumentais jam nebuvo perduotas. Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 21 d., ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 12 str. 1 d., 21 str.). Atsakovas šios pareigos nesilaikė ir buhalterijai medžiagų nurašymo akto nepateikė, šio akto perėmęs bendrovės dokumentaciją , kaip jau minėta, nerado ir bendrovės administratorius. Tokiu atveju, iškyla 2009-11-03 medžiagų nurašymo akto, kaip įrodymo, patikimumo klausimas. Atsakovas teismui pateikė tik šio dokumento kopijas, originalų pateikta nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (LAT 2004-10-04 nutartis Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005). Be to, dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (LAT 2002 -06-12 nutartis Nr. 3K-3-862/2000; 2002-12-16 nutartis Nr. 3K-3-1544/2002; 2003-02-17 nutartis Nr. 3K-3-113/2003).

13Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovėje nėra rasta jokių dokumentų ( nei iki nei po 2009-11-03 medžiagų nurašymo akto) , patvirtinančių tai, kad medžiagos iš tiesų buvo sunaudotos statybos objektuose, t.y. nėra nei darbų priėmimo- perdavimo aktų, nei apmokėjimo už atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas. Vienintelis įrodymas yra atsakovo pateiktas medžiagų nurašymo aktas, kurio nuorašas neaiškiu būdu atsirado pas atsakovą ir nefiksuotas tarp ieškovės finansinių dokumentų. Taigi, šis įrodymas kelia abejonių jo patikimumu, nes nėra paremtas kitais įrodymais, prieštarauja patikimam rašytiniam įrodymui , t.y. 2009-12-11 Balansui. Tokiu atveju, nesant kitų įrodymų vien atsakovo pateiktas medžiagų nurašymo aktas neįrodo tos aplinkybės, kad medžiagos 136 808 Lt sumai buvo sunaudotos statybos objektuose. Netgi, jei hipotetiškai būtų galima teigti, kad medžiagos buvo sunaudotos statybos objektuose, tai vis tiek bendrovė atlygio už jas nėra gavusi, o tai reiškia, kad bendrovei yra padaryta reali turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pats pasirašė bendrovės balansą į jį įtraukdamas ginčo atsargas ir tuo laiku nepateikė ginčo medžiagų nurašymo akto, neprieštaravo, kad į balansą yra įtrauktos atsargos 136 808 Lt sumai. Administratoriui perėmus bendrovės turtą, buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas, kuriame konstatuota, kad faktiškai atsargų ginčo sumai nerasta, kad jų neperdavė pripažino ir atsakovas ( CPK 187 str.) , todėl šios aplinkybės įrodinėti nebereikia. Tokiu būdu, konstatavus, kad bendrovėje nėra atsargų 136 808,11 Lt sumai, darytina išvada, kad bendrovei padaryta turtinė žala yra lygi šių atsargų vertei, t.y. 136 808,11 Lt sumai.

14Taigi, yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos ( CK 6.246- 6.249 str.), : neteisėti atsakovo veiksmai, reali turtinė žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl iš atsakovo bendrovei priteistina 136 808,11 Lt turtinė žala.

15Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas savo atsikirtimų neįrodė, o ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

16Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

17Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 270 str. teismas

Nutarė

18Ieškinį tenkinti pilnai.

19Priteisti iš A. R., a.k. ( - ) 136 808,11 Lt ( vieną šimtą trisdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis litus 11 ct) BUAB “Sevesta”, į.k. 148344019, naudai , 3 736,00 Lt ( tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 16,00 Lt ( šešioliką litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k 188659752, ats. Sąsk. Nr.( - ) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5600.

20Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai