Byla 2A-986-513/2014

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens G. K. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių UAB „Pitlius“ ir V. Z. ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai, tretieji asmenys G. K., VĮ Registrų centro Tauragės filialas, dėl 12,28 kv. m. koridoriaus patalpų, esančių ( - ), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, įpareigojimo panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2ieškovės UAB „Pitlius“ ir V. Z. teismo prašė pripažinti 12,28 kv. m. koridoriaus patalpas, esančias ( - ), ieškovių UAB „Pitlius“, V. Z. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe; įpareigoti atsakovę Šilalės rajono savivaldybės tarybą pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. 12,28 kv. m. koridoriumi, esančiu ( - ); pagal UAB „Šilalės projektas“, ( - ), sudarytą techninį projektą ir planą atidalyti bendraturčių UAB „Pitlius“, V. Z. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kurie yra patalpų, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), savininkai, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 12,28 kv. m. ploto koridoriaus, esančio pastato, unikalus Nr. ( - ), ( - ), tokiu santykiu: UAB „Pitlius“ tenka – 5,34 m2 (45%) koridoriaus ploto, V. Z. tenka – 3,32 m2 (28%) ir Šilalės rajono savivaldybės tarybai – 3,24 m2 (27%) koridoriaus ploto, pavedant ieškovėms per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsitverti pagal nurodytą projektą jiems atidalintą koridoriaus dalį; iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos ieškovių naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės UAB „Pitlius“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus.

3Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovės R. K., N. M. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti ginčo koridoriaus patalpas, ieškovių UAB „Pitlius“, V. Z. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe. Sutiko su ieškovių prašymu pašalinti kliūtis naudotis ieškovėms bendrojo naudojimo patalpomis ir ieškovių pasiūlytu patalpų atidalijimo variantu, tačiau prašė leisti naudotis bendromis patalpomis visiems, o ne atidalinti patalpas.

4Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad Šilalės rajono savivaldybė su ja neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, taip pažeisdama atsakovės interesus. Bendro naudojimo patalpas suremontavo, dėl to turėjo išlaidų. Šilalės rajono savivaldybės administracija paruoštą bendro naudojimo patalpų pasidalijimo ir perplanavimo techninį projektą laikė netinkamą. Ieškovės UAB „Pitlius“ reikalavimas gauti didžiąją dalį bendro naudojimo patalpų yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes su jos minėtu koridoriumi ribojasi tik maža dalis UAB „Pitlius“ patalpos.

5Ieškovės dubliku, trečiasis asmuo G. K. ir atsakovė Šilutės rajono savivaldybės taryba triplikais, palaikė savo pirmines pozicijas.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ginčo koridoriaus patalpas ieškovių ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe. Įpareigojo atsakovę Šilalės rajono savivaldybės tarybą panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – 12,28 kv. m. koridoriumi, esančiu ( - ), UAB „Pitlius“ ir V. Z.. Pagal UAB „Šilalės projektas”, ( - ), sudarytą techninį projektą ir planą atidalyti bendraturčių UAB „Pitlius”, V. Z. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kurie yra patalpų, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), savininkai, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 12,28 kv. m ploto koridoriaus, esančio pastato, unikalus Nr. ( - ), ( - ), tokiu santykiu: UAB „Pitlius” tenka – 5,34 m2 (45 %), V. Z. tenka – 3,32 m2 (28 %) ir Šilalės rajono savivaldybei – 3,24 m2 (27 %) koridoriaus ploto, pavedant ieškovėms per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsitverti pagal nurodytą projektą jiems atidalintą koridoriaus dalį. Priteisė iš Šilalės rajono savivaldybės tarybos 3 398,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Pitlius“ ir 22,80 Lt valstybės naudai.

7Teismas inter alia nustatęs, kad: pagal Šilalės rajono vyriausiojo architekto 1998 m. birželio 23 d. patvirtintą pastato, adresu ( - ), I aukšte esančio koridoriaus planą buvo padalinta šalia esančių patalpų savininkams, kurie atsitvėrė jiems nuosavybės teise priklausančią koridoriaus dalį ir suformavo patalpas (sandėlius, kt.); kita koridoriaus dalis - 12,57 kv. m ploto - palikta kaip bendro naudojimo patalpa, nes 15,95 m2 patalpa (unikalus Nr. ( - )), tuo metu priklausiusi UAB „Šilalės komunalinis ūkis“, buvo naudojama kaip socialinis būstas ir koridoriaus dalijimo metu neturėjo atskiro išėjimo; šis koridorius nebuvo padalintas minėto pastato I aukšto patalpų, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), savininkams, sprendė, kad ieškovės pagrįstai prašo pripažinti, kad 12,28 kv. m. koridoriaus patalpas, esančias ( - ), I aukšte, ieškovių UAB „Pitlius“, V. Z. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe.

8Argumentavo, kad panaikindama vienašališkai nuomos sutarties papildomą susitarimą dėl 28,23 kv. m. koridoriaus nuomos trečiajam asmeniui G. K., atsakovė nepašalino kliūčių kitų butų savininkams naudotis bendro naudojimo patalpa – ginčo koridoriumi. Atsižvelgdamas į tai, motyvuodamas CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 1 d. sprendė, kad atsakovė panaikindama nuomos sutartį dėl ginčo patalpos – koridoriaus nuomos trečiajam asmeniui G. K., nepašalino kliūčių koridoriumi naudotis kitiems butų savininkams, todėl yra įpareigotina pašalinti minėtas kliūtis.

9Remdamasis CK 4.80 str. 1 d., 4.82 str. 7 d., įvertinęs ieškovių pateiktą koridoriaus, esančio ( - ), patalpų Nr. 4-4, 4-5, 4-45, I aukšto, pastato unikalus Nr. ( - ), 1V3p, padalijimo ir patalpų perplanavimo techninį projektą (rengėjas – UAB „Šilalės projektas“), kuriuo koridorius padalintas proporcingai, atsižvelgiant į atskirų savininkų patalpų plotus: UAB „Pitlius“ tenka 5,34 m2 (45 %), V. Z. tenka 3,32 m2 (28 %) ir Šilalės rajono savivaldybei – 3,24 m2 (27 %) koridoriaus ploto, įvertinęs aplinkybę, jog su ginčo koridoriaus atidalijimo būdu atsakovė sutinka, kitokių pasiūlymų dėl atidalijimo bei duomenų, jog nėra galimybės koridoriaus padalinti natūra, nepateikta, atsižvelgdamas į tai, jog visi trys butai turi atskirus išėjimus, sprendė, jog koridoriaus padalijimas nepažeis butų savininkų interesų, todėl tenkino ieškinį dalyje dėl 12,28 kv. m. ploto koridoriaus atidalijimo bendraturčiams UAB „Pitlius“, V. Z. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybai. CPK 93 str. 1 d. pagrindu, ieškovė UAB „Pitlius“ naudai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas – 3398,50 Lt, o valstybės naudai 22,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, kad ginčo koridorius negalėjo būti dalijamas, nes nepriklauso atsakovei, o koridoriaus patalpa, į kurią patenka ir ginčo 12,28 kv. m. koridoriaus plotas, nuosavybės teise nuo 2008-11-11 priklauso kitam savininkui ir tai patvirtina su šiuo skundu pateiktas 2014-03-06 Lietuvos teisingumo ministerijos raštas, kurį apeliantė gavo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Šią aplinkybę laiko naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes jai tai būtų žinoma teismui priimant sprendimą, sprendimas būtų visiškai kitoks. Mano, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo koridorius turėjo būti traukiamas byloje trečiuoju asmeniu. Mano, kad atsakovę byloje atstovavo netinkami atstovai – meras neturėjo teisės įgalioti atstovauti savivaldybės tarybai teisme savivaldybės darbuotojas – vyr. specialistes R. K. ir N. M..

11Apeliaciniu skundu atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakove byloje patraukta neteisėtai, nes ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso kitam savininkui, buto adresu ( - ) savininkui G. A.. Savivaldybės tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. T1-308 buvo leista parduoti šį butą ir butas (į kurį patenka ir ginčo koridoriaus patalpos) 2008-11-11 parduotas G. A.. Pažymi, kad ši svarbi aplinkybė paaiškėjo gerokai vėliau, t. y. jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, patikrinus archyvinius minėto buto dokumentus. G. A. turėtų būti byloje patrauktas atsakovu. Kritiškai vertina VĮ Registrų centro veiksmus byloje, nes jos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, aktualios ginčui informacijos, dokumentų nepateikė.

12Atsiliepimu į trečiojo asmens G. K. apeliacinį skundą atsakovė su juo sutinka apart dėl argumento, jog neva atsakovę atstovavo netinkamai įgaliotos atstovės. Paaiškina, kad atitinkami mero įgaliojimai nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 3 d. bei tarybos veiklos reglamento 145 punkte.

13Atsiliepimu su apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais ieškovės nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nelaiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog aplinkybė dėl ginčo koridoriaus savininko G. A. atsakovei nebuvo žinomos anksčiau, nes atsakovė pati ir pardavė butą, adresu ( - ), šiam asmeniui, o 2008-11-28 išnuomojo apeliantei G. K.. Tvirtina, kad neįmanomas faktas, kad G. A. buvo parduotas 26,43 kv. m. I aukšto koridorius, pažymėtas 7, į kurį patenka ginčo patalpos, nes pagal Šilalės rajono vyriausiojo architekto 1998-06-23 patvirtintą ginčo pastato planą ginčo koridoriaus dalis buvo padalinta šalia esančių patalpų savininkams, kurie atsitvėrė jiems nuosavybės teise priklausančias koridoriaus dalis ir suformavo patalpas (sandėlius ir kt.), o kita 12,57 kv. m. ploto koridoriaus dalis palikta kaip bendro naudojimo patalpa ir liko nepadalinta. Ginčo 12,28 kv. m. ploto koridoriaus dalis, pažymėta 23-4 ir 23-3, nėra įregistruota kieno nors vardu, yra bendro naudojimo patalpa, kuria šiuo metu atsitvėrusi naudojasi apeliantė G. K.. Teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu.

14Atsiliepimu trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas su atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame išdėstytus argumentus, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Apeliaciniai skundai tenkintini.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17Dėl naujų įrodymų priėmimo

18Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė G. K. objektyviai neturėjo galimybės pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-03-06 rašto Nr. (1.23.)72-1594 bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes šis raštas priimtas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo (b. l. 134–135). Be to, šiame rašte nurodytas aplinkybes dėl esamo ginčo koridoriaus savininko patvirtina ir trečiojo asmens VĮ Registrų centro Tauragės filialo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės bei su šiuo atsiliepimu pateikti faktiniai duomenys – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2014-04-11 išrašas su istorija, inter alia patvirtinantis aplinkybę, jog pil. G. A. 2008-11-11 pirkimo – pardavimo sutartimi bei 2008-11-11 priėmimo – perdavimo aktu nuosavybės teise iš Šilalės rajono savivaldybės įsigijo butą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), su I a. koridoriumi – 26,43 kv. m. ploto (į šį plotą, VĮ Registrų centro Tauragės filialo teigimu patenka ir ginčo 12.28 kv. m. koridoriaus patalpa) (b. l. 147–149, 150–151). Naujai pateikti dokumentais pripažintini susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl pripažintini įrodymais.

19Apeliacinių skundų argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados

20Nagrinėjamoje byloje apeliaciniai skundai be kita ko grindžiami argumentu, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o konkrečiai dėl buto, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininko G. A. teisių ir pareigų. Taip pat pateikiamas argumentas, jog atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai teisme atstovavo netinkamos atstovės – apeliantė G. K. teigia, kad meras neturėjo kompetencijos įgalioti savivaldybės darbuotojas vyr. specialistes R. K. ir N. M. atstovauti atsakovei teisme.

21Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 2 p., egzistavimo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

22CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

23Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodyto pažeidimo ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą (nutartį). Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 d. 1 p. nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, t. y. inter alia nustačius CPK 329 str. 2 d. nurodytus pagrindus. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

24Apeliantės G. K. argumentas, jog meras neturėjo kompetencijos įgalioti savivaldybės darbuotojas vyr. specialistes R. K. ir N. M. atstovauti atsakovei teisme laikytinas nepagrįstas. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. tokią teisę merui nustato (Meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.).

25Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą – nenustatė visų ginčo koridoriaus patalpos bendrasavininkų, pasisakyta dėl byloje nedalyvaujančio ir realizuoti savo teisių šiame procese negalėjusio G. A. (ar jo teisių perėmėjo (-ių), o tai yra pagrindas skundžiamą sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei naikintiną, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. Byloje būtina ištirti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat išsiaiškinti kiek faktiškai yra ginčo patalpos bendrasavininkų, turinčių teisę naudoti bendru turtu (trečiojo bei antrojo pastato aukšto, kuriame yra ginčo patalpa, plano (-ų) ar kitų rašytinių duomenų apie tai byloje nėra). Skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.).

28Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovės UAB „Pitlius“ ir V. Z. teismo prašė pripažinti 12,28 kv. m.... 3. Atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos atstovės R. K., N. M.... 4. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad Šilalės... 5. Ieškovės dubliku, trečiasis asmuo G. K. ir atsakovė Šilutės rajono... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu ieškinį patenkino.... 7. Teismas inter alia nustatęs, kad: pagal Šilalės rajono vyriausiojo... 8. Argumentavo, kad panaikindama vienašališkai nuomos sutarties papildomą... 9. Remdamasis CK 4.80 str. 1 d., 4.82 str. 7 d., įvertinęs ieškovių pateiktą... 10. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Šilalės rajono savivaldybės taryba prašo... 12. Atsiliepimu į trečiojo asmens G. K. apeliacinį skundą atsakovė su juo... 13. Atsiliepimu su apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais argumentais... 14. Atsiliepimu trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas su... 15. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 19. Apeliacinių skundų argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados ... 20. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniai skundai be kita ko grindžiami argumentu,... 21. Taigi apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ir absoliutaus teismo sprendimo... 22. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 str. 2... 24. Apeliantės G. K. argumentas, jog meras neturėjo kompetencijos įgalioti... 25. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas nurodytus motyvus,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 27. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 29. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir...