Byla 2-110-91/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų

12014-02-10. Marijampolė

2Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovams G. A. ir S. D. jų atstovei advokatei I. B., atsakovams dalyvaujant N. K., nedalyvaujant R. K., dalyvaujant jų atstovui advokatui E. R., vertėjams L. B. ir G. B..

3Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A. ir S. D. ieškinį atsakovams N. K. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. reikalavimų ir

Nustatė

4Ieškovai G. A. ir S. D. ir jų atsovė prašo teismą, pripažinti 2010 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto pirkimo — pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės; Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus N. K. ir R. K. grąžinti ieškovams S. D. ir G. A. nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą - parduotuvę, kurio unikalus Nr. 1893-0005-6039, 2) pastatą - bufetą, kurio unikalus Nr. 1893-0005-6060, 3) pastatą - salę, kurio unikalus Nr. 1893-0005-6082,4) pastatą - sandėlį, kurio unikalus Nr. 1893-0005-6093,5) pastatą - siurblinę, kurio unikalus Nr. 1893-0005-6171 ir 6) kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą t2, t.3 kiemo aikštelę b2), kurių unikalus Nr. 1893-0005-6206, esančius adresu, Sasnavos g. 18, Marijampolėje; Priteisti iš N. K. ir R. K., ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad savo pateiktą ieškinį palaiko pilnai via jo apimtimi (b.l. 2-7), ir paaiškino, kad 2010 m. balandžio 16 d. Marijampolės miesto 6-ajame notaro biure buvo patvirtinta pirkimo – pardavimo Sutartis, pagal kurią ieškovai S. D. su savo sutuoktine G. A. tariamai atsakovams N. K. ir R. K. pardavė šį nekilnojamąjį turtą. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. p. nurodyta, kad visas minimas turtas parduotas už 100.000 litų, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina yra sumokėta iki sutarties sudarymo, tai yra šalys yra visiškai atsiskaičiusios, už ieškovų parduotą turtą. Iš tiesų, jokio atlygio už turtą ieškovai negavo, o tariamai N. K. ir jo sutuoktinė R. K. parduotą turtą sukčiaudami neatlygintinai per kitą asmenį užvaldė G. D.. Ieškovai nesiekė turto parduoti atsakovams, taip pat neketino jo parduoti už neprotingai mažą kainą bei patvirtinti, kad sandoris yra faktiškai įvykdytas, tai yra kad pirkėjai, atsakovai N. K. ir R. K. atsiskaitė su pardavėjais, ieškovais S. D. ir G. A., kadangi joks atsiskaitymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį neįvyko. Viso to pasėkoje, atsakovai apgaulės būdu nemokamai gavo itin didelės vertės nekilnojamojo turto, už kurį nėra atsiskaitę su ieškovais. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tikrasis turto pirkėjas turėjo būti G. D., su kuriuo iki sutarties pasirašymo ieškovai buvo žodžiu sutarę, jog anksčiau minimas turtas bus parduotas G. D. už 550.000 litų. Ši kaina atitiko tuometinę rinkos kainą ir tai patvirtina pridedama VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2011-04-19 pažyma, kurioje nurodoma, jog bendra Turto vertė yra 510.770 litai. Tinkamai, raštu, pas notarą įforminti sandorį G. D. delsė, motyvuodamas tuo, jog kol kas neturi reikiamos pinigų sumos. Per tą laiką iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo G. D. atliko tam tikrus remonto darbus parduodamame objekte, tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kadangi būtent jis turėjo interesą pirkti ieškovams priklausantį turtą ir juo naudotis. Pasirašyti pirkimo-pardavimo ginčijamą sutartį ieškovus paskatino tai, kad prie jiems priklausančio turto, besitvarkantis G. D. galėjo žemės sklype neteisėtai išpjauti ten augančius medžius, už ką ieškovams grėsė atsakomybė. Dėl saugomų medžių iškirtimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuris 2010 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. nutarimu buvo nutrauktas. Po šio ikiteisminio tyrimo, ieškovas S. D. ragino G. D. greičiau sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį ir perimti nupirkto turto nuosavybės teises, kad atsakomybė už jo tvarkymąsi prie šio turto nebeužtrauktų atsakomybės ieškovams. Tuo metu G. D. pasiūlė ieškovams pasirašyti turto pirkimo -pardavimo sandorį, kuriame pirkėju būtų nurodytas jo draugas ar pažįstamas, o vėliau, kai pardavęs kito savo turto G. D. turėtų lėšų atsiskaitymui už turtą, tuomet būtų sutvarkyti visi dokumentai ir sumokėta visa sutarta kaina 550.000 litų. Būtent tokiomis aplinkybėmis ieškovai S. D. ir G. A. atsidūrė tokioje padėtyje, kad jiems pasirašymui buvo pateikta ginčijama turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje pirkėjais buvo nurodyti atsakovai N. K. ir R. K.. I. S. D. pasitikėjo savo draugu G. D. pasiūlytu pirkėju N. K., kadangi šis dirbo Vilkaviškio policijos komisariate ir jam atrodė padorus žmogus. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo nei S. D., nei jo sutuoktinei išversta į jiems suprantamą rusų kalbą, be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ne ta turto kaina, už kurią ieškovai ketino parduoti turtą, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 100.000 litų kaina yra daugiau nei penkis kartus mažesnė už sutartą ir vidutinę rinkos kainą. Negana to, net tie patys 100.000 litų ieškovams nebuvo sumokėti. Ši kaina pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta argumentuojant tuo, jog tik tokią sumą atsakovas N. K. galės pagrįsti pagal savo gaunamas pajamas. Tik vėliau ieškovas S. D. bandė susitarti tiek su G. D., tiek su atsakovu N. K., reikalavo, kad būtų sumokėta visa turto kaina arba ieškovams grąžintas turtas, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. I. S. D., atsakovas N. K. paaiškino, kad visi reikalai išsispręs, kai G. D. grįš iš įkalinimo įstaigos, tuo metu jis kalėjo Vokietijoje. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog atsakovai N. K. ir R. K., po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, neperėmė faktinio turto valdymo, atsakovams nebuvo perduoti raktai ar dokumentai, atsakovai nupirktame objekte nesitvarkė. Ieškovai ir toliau prižiūrėjo turtą bei tikėjosi, jog su laiku šis klausimas išsispręs geruoju, todėl nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė nei į teismą, nei į policiją. Vis dėl to ieškovas S. D. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nebaigtas iki šio laiko. Ieškovų ir jų atstovės teigimu pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaule, ieškovams nebuvo sumokėta pirkimo kaina, o ir pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 100000 litų kaina nurodyta neteisingai. Nupirktą turtą ir šiuo metu valdo ieškovai. A. N. Kareiva ir R. K. naudodami apgaulę, įgijo turtą nuosavybės teise, nors už jį pinigų nesumokėjo. Sudarydami pirkimo-pardavimo sandorį, atsakovai suteikė pagrindo ieškovams tikėtis ir tikėti, kad sandoris sudaromas tik siekiant paskubinti turto pardavimą tikram pirkėjui G. D. ir kad netrukus su ieškovais bus tinkamai atsiskaityta. Ieškovams nebuvo skirtumo, kam parduoti turtą, ieškovai S. D. ir G. A. buvo apgauti ir suklaidinti, todėl liko ir be turto, ir be pinigų. Ieškovai tikėjo, jog jiems bus sumokėta tikroji turto pardavimo kaina, todėl jų valią sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį suformavo būtent melagingi pažadai, jog sutartis sudaroma tik kuriam laikui, kol tikrasis turto pirkėjas gaus lėšų atsiskaityti su ieškovais. Ieškovų ir jų atstovės manymu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi sudaryta apgaulės būdu, tai rodo ne tik tai, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne tas pirkėjas, su kuriuo ieškovai derėjosi, bet ir tai, kad sutartyje nurodyta nepagrįstai maža turto kaina, melagingai nurodoma, kad ta kaina buvo sumokėta dar iki sutarties pasirašymo. Negana to, pirkimo-pardavimo sutartis pasirašymo metu nebuvo išversta į ieškovams suprantamą kalbą, jeigu ieškovai būtų suvokę pasirašomo dokumento prasmę, ieškovai tokios sutarties apskritai nebūtų pasirašę, prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5A. N. Kareiva ir jo atstovas prašo teismą, atmesti ieškovų S. D. ir G. A. ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, teismo posėdyje atsakovas ir atsakovų atstovas paaiškino, kad ieškovų pareištas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, paties atsakovo tikroji valia - įsigyti pastatus bendrojon jungtinėn nuosavybėn su atsakove, ir tapti pilnateisiu pastatų savininku. Ieškovai, pasirašydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patys raštu patvirtino, kad gavo iš atsakovų 100 000 litų sutartą pastatų kainą, jokių pretenzijų jiems dėl atsiskaitymo ieškovai nereiškia, pastatus pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavė ne kam kitam, bet atsakovams, kad sutartis ieškovams buvo perskaityta, jie ją pilnai suprato, sutartis, sudaryta nenaudojant apgaulės ir atitinka ieškovų ir atsakovų išreikštą tikrąją valią. Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patvirtino notarė L. R., todėl ši sutartis turi prima facie galią ir negali būti ginčijama remiantis liudytojų parodymais, arba aplinkybe, kad atsakovai iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovams 100000 litų, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu patvirtino ir apklaustas G. D.. Aplinkybę, kad atsakovai turėjo 100 000 litų santaupų, kad jas laikė ne banke ir jas išleido pastatų įsigijimui patvirtina atsakovo N. K. elektroninės pajamų deklaracijos už 2009 metus ir 2010 metus, ieškovų ir jų atstovės nurodoma versija apie tai, kad neva ieškovų draugas G. D. galėjo neteisėtai išpjauti medžius, o ieškovai išsigandę atsakomybės, ragino kuo greičiau G. D. nupirkti pastatus ir pastatų pirkimo -pardavimo sutartį su atsakovais sudarė siekdami paskubinti pastatų pardavimą G. D., atmestina, nes galioja asmens nekaltumo prezumpcija, kitos ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės, kaip antai, atsakovai po sutarties sudarymo neperėmė faktinio turto valdymo, jiems nebuvo perduoti raktai ar dokumentai, atsakovai čia nesitvarkė, o ieškovai ir toliau prižiurėjo turtą tikėdamiesi, kad su laiku šis klausimas išsispręs geruoju, todėl nesiėmė jokių veiksmų, visiškai neatitinka tikrovės, ieškovai ir jų atstovė nori įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaule, tai yra suklaidinimas, nurodant ieškovams neteisingas aplinkybes arba jas nutylint. Tačiau atsakovai ir ieškovai jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų neatliko — nepranešė ieškovams jokių tikrovės neatitinkančių žinių ir nenutylėjo jokių svarbių aplinkybių dėl esminių sudaromo sandorio elementų. Priešingai, ieškovai žinojo, kad pastatus parduoda atsakovams, žinojo, kad pastatų pirkimo - pardavimo sutartį sudaro su atsakovais, bet ne su G. D., taip pat žinojo ir sutiko, kad jiems būtų sumokėta galutinė 100 000 litų pinigų sumą už parduodamus pastatus, be jokių papildomų sąlygų. Pas notarą ir anksčiau apie 550 000 litų sugriuvusių pastatų kainą su ieškovais nebuvo jokios kalbos. Po sutarties 2010-04-16 sudarymo iš esmės pasikeitusi ieškovų valia negali būti pakankamu pagrindu pripažinti pastatų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės. . Tokių ieškovų teiginių neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinta pastatų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje įtvirtinta, kad nurodytas turtas yra parduotas už vieną šimtą tūkstančių litų, kuriuos pardavėjai patvirtino, kad šalių susitarimu gavo iš pirkėjo dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalys pareiškia, kad prievolė dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdyta ir šalys viena kitai pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo neturi. Sutarties šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos. Šios sutarties sudarymo šalims, sutartis notarės perskaityta balsu, pilnai šalims suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią, notarės akivaizdoje pasirašyta. Kaip pareiškė teismo posėdyje dalyvaves atsakovas N. K. ir jo atstovas, ginčo sutartį sutartį pasirašė tiesiogiai patys ieškovai. Taigi ieškovai, pasirašydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patys raštu patvirtino, kad gavo 100 000 litų pastatų kainą iš atsakovų, jokių pretenzijų jiems dėl atsiskaitymo neturi, sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės ir atitinkanti jų tikrąją valią. Atsakovui ir jo atstovui nesuprantama, kodėl ieškinyje ieškovai ir jų atstovė teismo posėdyje dėsto niekuo nepagrįstus teiginius apie tai, kad ieškovai pinigų negavo, aiškinimas, kad tikroji valia buvo išreikšta parduoti pastatus G. D., o sutartį sudarė įtakoti apgaulės, iš esmės prieštarauja ieškovų pasirašytinai išreikštiems patvirtinimams, esantiems pastatų pirkimo- pardavimo sutartyje, kurią notarės akivaizdoje pasirašė šalių atstovai. Ieškovai ir jų atstovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad negavo iš atsakovų pastatų kainos, 100 000 litų, ar kad sutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Sutartyje nurodytų aplinkybių neigimas liudytojų parodymais šiuo atveju nėra leidžiamas. Vadinasi, Pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė dėl 100 000 litų kainos sumokėjimo ieškovams yra pripažintina visiškai ir yra, kad atsakovai turėjo 100 000 litų santaupų ir jas išleido pastatų įsigijimui patvirtina atsakovo N. K. elektroninės pajamų deklaracijos už 2009 metus ir 2010 metus. Pažymėtina, kad atsakovo už 2009 metus piniginės santaupos buvo lygios 184 000 litų, o atsakovės R. K. 65 000 litų iš viso 249 000 litai, nekilnojamo turto nebuvo. Atsakovų piniginės santaupos, pastatų įsigijimui išleidus 100 000 litų, sumažėjo ir dar šiek tiek papildomai per metus susitaupius buvo lygios 100 000 litų, o atsakovės – 83000 litų, iš viso 183 000 litų, bei atsakovai deklaravo įsigytą nekilnojamąjį turtą-pastatus įsigytus už 100000 litų. Aplinkybę, kad atsakovai iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovams 100000 litų, ikiteisminio tyrimo, kuriame surinkta informacija remiasi ieškovai, metu patvirtino ir apklaustas G. D., kuris nurodė, jog žino, kad S. D. turtą pardavė N. K. už 100 000 litų, kadangi jis buvo kartu su S. D., kai S. D. prieš sandorio sudarymą N. K. sumokėjo pinigus. Tai patvirtina, 2013-03-19 dienos Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje. Nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad atsakovai atsiskaitė su ieškovais už pastatus, faktiškai jiems sumokėdami 100 000 litų, be to, ieškovų ir atsakovų tikroji valia atitiko pastatų pirkimo-pardavimo 2010-04-16 pasirašytos sutarties turinį. Atsakovai 2012-12-10 dienos raštu informavo apie neterminuotos žodinės panaudos sutarties dėl žemės sklypo nutraukimą ir pareikalavo, kad ieškovai ne vėliau kaip iki 2013-02-20 dienos atlaisvintų valstybinės žemės sklypą bei patalpas, kurios buvo naudojamos be jokio teisėto pagrindo. 2013-05-03 dienos Marijampolės 6-ojo biuro notarės L. R. liudijimas patvirtina, kad 2012-12-10 dienos raštas buvo išsiųstas ieškovui 2012-12-10 dieną, o įteiktas 2012-12-17 dieną. Ieškovai, gavę atsakovų raginimą ieškovai nuosavybės teise priklausančius pastatus atlaisvino, tačiau žemės sklypas nėra atlaisvintas iki šiol. Žemės sklype vis dar yra pilna ieškovo turto, įvairių automobilių dalių likučių, transporto priemonių, jų priekabų, būdų, automobilių padangų, ratlankių, motorų detalių, hidraulikos bei kitų įvairių transporto priemonių dalių, kuro bakų, įvairių vamzdžių, gesintuvų, angliarūgščių balionų, plokščių, metalinių grotų, tento gabalų ir kita. Tai patvirtina 2013-04-25 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota žemės sklypo faktinė situacija, bei pridėtos nuotraukos. Sutinkamai su tuo, atsakovai, gindami savo pažeistas teises, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl valdymo gynimo, įpareigojant ieškovus atlaisvinti žemės sklypą. Atsakovų atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu tik po to, kai gavo iš atsakovų ieškinio dėl valdymo gynimo. Tai patvirtina ir pačių ieškovų prie ieškinio pateikta 2013-08-30 dienos Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2125-399/2013, kuria teismas toje byloje atsisakė priimti jų priešieškinį. Taigi ieškovai, ilgiau kaip tris metus, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir savo teises pradėjo ginti tik tada kai atsakovai kreipėsi į teismą valdymo gynimo. Todėl atsakovo atstovo manymu, kad ieškovų ieškinyje pateikiama pastatų pirkimo-pardavimo sudarymo versija yra sugalvota ieškovų ir jų atstovės, siekiant išvengti pareigos atlaisvinti žemės sklypą, ir ieškovų nurodomos aplinkybės iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu iš tikrųjų neegzistavo, jų nebuvo. Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumo įrodinėjimas remiantis liudytojų parodymais nėra galimas. Negana to, atsakovai moka žemės nuomos mokestį, tinkamai, vykdydami iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus. Remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirkimo-pardavimo sutartimi, aukščiau išsakytomis mintimis ieškovų ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinį atmesti.

7Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008.) Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto nebuvus, nei jo buvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. (LR CPK 12 str.). Teismas pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos dokumentus, leistinus rašytinius įrodymus, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. A. N. K. ir R. K. tikroji valia buvo įsigyti pastatus bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir tapti pilnateisiais įsigytų pastatų savininkais. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovai G. A. ir S. D., pasirašydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patys raštu patvirtino, kad gavo iš atsakovų 100 000 litų už parduotus pastatus, jokių pretenzijų jiems dėl atsiskaitymo neturi, ginčo pastatus pardavė ne kam kitam, bet atsakovams, kad sutartis ieškovams buvo perskaityta, jie ją pilnai suprato, sutartis, sudaryta nenaudojant apgaulės ir atitinkanti šalių tikrąją valią. Tokių ieškovų teiginių neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinta pastatų pirkimo pardavimo sutartis, kurioje patvirtinta, kad nurodytas turtas yra parduotas už vieną šimtą tūkstančių litų, kuriuos pardavėjai patvirtino, kad šalių susitarimu gavo iš pirkėjo dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalys pareiškia, kad prievolė dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdyta ir šalys viena kitai pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo neturi. Sutarties šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos. Šios sutarties sudarymo šalims, sutartis notarės perskaityta balsu, pilnai šalims suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią, notarės akivaizdoje pasirašyta. Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patvirtino notarė L. R., kuri buvo apklausta liudytoja teismo posėdyje, patvirtino visas faktines pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios pilnai atitinka bylos faktines aplinkybes, liudytoja prisiekusi už melagingus parodymus, todėl jos parodymais teismui netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. 2010 m. balandžio 16 dieną atsakovai G. A. ir S. D., kaip pardavėjai, ir ieškovai N. K. ir R. K., kaip pirkėjai, sudarė pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sudarytą pastatų pirkimo - pardavimo sutartį atsakovai įsigijo iš ieškovų šiuos nekilnojamojo turto objektus: pastatą parduotuvę (unikalus Nr. 1893-0005-6039); pastatą bufetą (unikalus Nr. 1893-0005-6060); pastatą salę (unikalus Nr. 1893-0005-6082); pastatą sandėlį (unikalus Nr. 1893-0005-6093); pastatą siurblinę (unikalus Nr. 1893-0005-6171); kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (unikalus Nr. 1893-0005-6206). todėl ši sutartis turi prima facie galią. Patys ieškovai G. A. ir S. D., kartu su ieškiniu pateikė Pastatų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje įtvirtinta: 1. aukščiau nurodytas turtas parduotas už vieną šimtą tūkstančių litų, kuriuos pardavėjai patvirtino, kad šalių susitarimu gavo iš pirkėjo dar prieš šios sutarties sudarymą. Šalys pareiškia, kad prievolė dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdyta ir šalys viena kitai pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo neturi (3.1 punktas); 2. sutarties šalys pareiškia, kad ši sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos" (7.2 punktas); 3. ,ieškovams ir atsakovams, , šios sutarties šalims, sutartis notarės perskaityta balsu, pilnai šalių suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyta" (7.6 punktas). Negana to, kaip matyti iš pastatų pirkimo - pardavimo sutarties rezoliucinės dalies, šią sutartį pasirašė tiesiogiai patys ieškovai (ne, pavyzdžiui, per įgaliotą asmenį ar panašiai.). Taigi ieškovai, pasirašydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį patys raštu patvirtino, kad gavo vieną šimtą tūkstančių litų pastatų kainą iš atsakovų, jokių pretenzijų jiems dėl atsiskaitymo neturi, sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės ir atitinkanti jų tikrąją valią. (b.l. 12-14.). Aplinkybę, kad atsakovai N. K. ir R. K. iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjo ieškovams G. A. ir S. D. vieną šimtą tūkstančių litų, tai teismo posėdyje patvirtino apklaustas liudytoju G. D.. Šis liudytojas kartu su ieškovais G. A. ir S. D., turėjo bendrą verslą, tvarkė aplinką ir pastatus, atsakovus pažinojo kaip pastatų pirkėjus, šis liudytojas yra prisiekęs už melagingų parodymų davimą, teismui netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Aplinkybę, kad atsakovai turėjo vieną šimtą tūkstančių litų santaupų, jas laikė ne banke ir jas išleido pastatų įsigijimui patvirtina atsakovo elektroninės pajamų deklaracijos už 2009 metus ir 2010 metus. (b.l..55-64.). Ieškovų G. A. ir S. D. ir jų atstovės teismo posėdyje aiškinimas apie tai, kad neva G. D. galėjo neteisėtai išpjauti medžius, o ieškovai išsigandę atsakomybės, ragino kuo greičiau G. D. nupirkti pastatus ir pastatų pirkimo -pardavimo sutartį su atsakovais N. K. ir R. K., sudarė siekdami paskubinti pastatų pardavimą G. D., atmestina, nes galioja asmens nekaltumo prezumpcija, kitos ieškovų nurodomos faktinės aplinkybės, kaip antai, atsakovai po sutarties sudarymo neperėmė faktinio turto valdymo, jiems nebuvo perduoti raktai ir dokumentai, atsakovai nupirktų pastatų ir aplinkos netvarkė, ieškovai ir toliau prižiūrėjo turtą tikėdamiesi, kad su laiku šis klausimas išsispręs geruoju, todėl nesiėmė jokių veiksmų, visiškai neatitinka tikrovės, apgaulė tai yra suklaidinimas, nurodant asmeniui neteisingas aplinkybes arba jas nutylint. Tačiau atsakovai N. K. ir R. K., jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų neatliko, taip pat nepranešė ieškovams G. A. ir S. D., jokių tikrovės neatitinkančių žinių ir nenutylėjo jokių svarbių aplinkybių dėl esminių sudaromo sandorio elementų. Priešingai, ieškovai G. A. ir S. D. žinojo, kad pastatus parduoda atsakovams, žinojo, kad pastatų pirkimo - pardavimo sutartį sudaro su atsakovais, bet ne G. D., taip pat žinojo ir sutiko, kad jiems buvo sumokėta prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą suderėta galutinė vienas šimtas tūkstančių litų pastatų kaina be jokių numatytų papildomų sąlygų. Ieškovų G. A. ir S. D. ir jų atstovės, aiškinimas, kad turtą už 550000 litų turėjo nupirkti G. D., vėliau aiškina, kad pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę pasirašė su N. K., vadinasi suprato su kuo ir ant ko pasirašo, patys sau prieštarauja. Po sandorio sudarymo iš esmės pasikeitusi ieškovų G. A. ir S. D., valia negali būti pakankamu pagrindu teismui pripažinti pastatų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės. Ieškovai G. A. ir S. D. ieškinyje bei jų atstovė teismo posėdyje nurodo, kad nors pastatų pirkimo -:pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad visas turtas atsakovams parduotas už vieną šimtą tūkstančių litų, o pirkimo kaina sumokėta iki sutarties sudarymo, iš tikrųjų ieškovai jokio atlygio už turtą negavo, turtą sukčiaudamas užvaldė G. D., o atsakovai apgaulės būdu nemokamai gavo itin didelės vertės nekilnojamojo turto, už kurį nėra atsiskaitę. Teismas, remdamasis pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi, paneigia ieškovų G. A. ir S. D. ieškinyje ir jų atstovės teismo posėdyje, praėjus daugiau kaip trims metams nuo sutarties sudarymo dėstomais visai kitais paaiškinimais, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastatų pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino Marijampolės miesto 6 –ojo notarų biuro notarė L. R.. Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos CPK 197 straipsnio 2 dalimi notaro patvirtintas dokumentas turi prima facie galią, tai yra didesnę įrodomąją galią, o jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais Lietuvos Respublikos CPK 197 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2009-09-28 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). (b.l. 9). Tuo tarpu, ieškovai G. A. ir S. D. į bylą nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad negavo iš atsakovų pastatų kainos, vieno šimto tūkstančių litų, ar kad sutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Sutartyje nurodytų aplinkybių neigimas liudytojų parodymais neleidžiama. Teismas laiko, kad pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė dėl vieno šimto tūkstančių litų kainos sumokėjimo ieškovams G. A. ir S. D. yra pripažintina visiškai įrodyta, o ieškovų ir jų atstovės teiginiai yra neatitinkančiais tikrovės aplinkybę, kad atsakovai turėjo vieną šimtą tūkstančių litų santaupų, jas laikė ne banke, ir jas išleido pastatų įsigijimui patvirtina atsakovų elektroninės pajamų deklaracijos už 2009 metus ir 2010 metus. Nustatyta, kad 2009 metais atsakovo N. K., piniginės santaupos buvo lygios 184 000 litų, o atsakovės R. K., 65 000 litai, iš viso 249 000 litų, nekilnojamo turto neturėjo. 2010 metais, atsakovo N. K. piniginės santaupos, pastatų įsigijimui išleidus 100 000 litų, sumažėjo ir dar šiek tiek papildomai per metus susitaupius buvo lygios 100 000 litų, o atsakovės R. K., 83000 litų, iš viso 183 000 litų, bei atsakovai deklaravo įsigytą nekilnojamąjį turtą-pastatus įsigytus už 100000 litų. (b.l.55-64.). Taigi bylos teisminio nagrinėjimo metu remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčytinai nustatyta, kad atsakovai N. K. ir R. K., atsiskaitė su ieškovais G. A. ir S. D. už pastatus, faktiškai jiems sumokėdami vieną šimtą tūkstančių litų, be to, ieškovų ir atsakovų tikroji valia atitiko pastatų pirkimo -pardavimo sutarties turinį. Ieškovų G. A. ir S. D. ieškinyje nurodyta aplinkybė, ir jų atstovės teismo posėdyje paaiškinimas, kad tikrasis turto pirkėjas turėjo būti G. D., su kuriuo iki sutarties pasirašymo ieškovai buvo susitarę, jog turtas bus G. D., parduodamas už 550 000 litų, kuri atitiko rinkos kainą. Toks ieškovų ir jų atstovės teiginys taip pat neatitinka tikrovės, nes: 2013-03-19 dienos Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 64-2-015-12 užfiksuota, ir teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. D. nurodė, kad jis seniai yra pažįstamas su S. D.. 2005 metais ieškovas S. D. užsiminė, kad norėtų parduoti pastatus, esančius adresu Sasnavos g. 18, Marijampolės mieste. Samvel D. G. Deltuvos kelis kartus klausė, gal žino kam reikėtų pastatų. 2010 metų pradžioje G. D. apie parduodamus pastatus užsiminė savo pažįstamam N. K., kurį pasiūlymas sudomino. S. D. buvo sakęs, kad pastatus su neišpirkta žeme parduoda už vieną šimtą tūkstančių litų, tai yra už tą pinigų sumą, už kurią pastatus ir pats įsigijo iš varžytinių. Taigi G. D. neturėjo ir nenorėjo būti tikruoju pastatų pirkėju, nes juos pirkti pasiūlė atsakovams.(b.l. 65-68). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir jų atstovė, pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytų aplinkybių, kad turto pardavėjai sutuoktiniai G. A. ir S. D. pardavė, o pirkėjas N. K. kartu su sutuoktine R. K., nupirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius , pastatus. . Taigi ieškovai, pasirašydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtino, kad pastatus parduoda ne kam kitam, bet atsakovui N. K.. Pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad pastatai yra perkami atstovaujant G. D. interesus, jo vardu. Atsakovai pastatus pirko savo vardu, už juos mokėjo iš savo piniginių lėšų ir tapo pastatų savininkais. Jokio susitarimo apie tai, kad pastatai perkami G. D. vardu bei interesais ir už didesnę kainą, niekada nebuvo jokios kalbos. Ieškovai ir jų atstovė teikia VĮ „Registrų centro" Nekilnojamojo turto registro 2011-04-19 dienos pažymą, kaip patvirtinančią pastatų rinkos kainą, 550 000 litų. (b.l.15.). Teismas neginčijamai nustatė, kad pastatų pirkimo--pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010-04-16 dieną, tuo tarpu pažymoje pastatų mokestinė vertė yra nustatyta 2009-01-01 dienai, tai yra praėjus daugiau kaip pusantrų metų laikotarpiui tarp sutarties sudarymo ir pastatų mokestinės vertės nustatymo. Taip pat nustatyta, kad pažymoje parduotuvė, bufetas ir salė yra įvertinti masiniu vertinimo būdu. P. T. ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija nuo 2003-05-01 dienos iki 2012-04-30 dienos) 2 straipsnio 10 punktą, masinis turto ar verslo vertinimas, tai yra toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Vadinasi, masiniu turto vertinimo konkretaus turto, pastatų, individuali vertė nebuvo nustatoma. Taigi Nekilnojamojo turto registro 2011-04-19 dienos pažyma nepatvirtina, kad pastatų individuali rinkos vertė 2010-04-16 dienai buvo 550 000 litai. (b.l. 15). Šalių ginčijamos pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną pastatai buvo apgriuvę, nenaudojami, be langų, langai sudaužyti, be durų. P. T. ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija nuo 2003-05-01 dienos iki 2012-04-30 dienos) 2 straipsnio 12 punktą turto kaina yra pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis. Taigi kaina yra realityvi (kintanti), jos nustatymas susijęs su sutarties laisvės principo įgyvendinimu Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 1 dalis, todėl šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą, įvertinus itin prastą pastatų būklę, ir ieškovams sutikus parduoti, sutikimą patvirtinus notaro akivaizdoje raštu, bei pardavus pastatus atsakovams už vieną šimtą tūkstančių litų, ieškovų teiginiai, kad iš tikrųjų jie ketino parduoti pastatus už 550 000 litų yra visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo teigti buvus apgaulę, ta aplinkybė, kad iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties G. D. atliko tam tikrus remonto darbus, nepatvirtina to, kad būtent G. D. buvo tikrasis pastatų pirkėjas. Ieškovai G. A. ir S. D. ir G. D. buvo draugai. Dėl šios priežasties, G. D., ieškovams paprašius, padėdavo organizuoti pastatų priežiūros, remonto ir kitus darbus, spręsti įvairius su tuo susijusius klausimus. Negana to, ir Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 2 dalis leidžia savininkui perduoti kitam asmeniui bet kurią iš nuosavybės teisės, turinį sudarančių teisių, pavyzdžiui, teisę naudoti pastatus. Tačiau tai nereiškia, kad G. D., organizuodamas pastatų priežiūros, remonto darbus tapo tikruoju pastatų savininku, tai yra pastatų perleidimas G. D. turėjo būti įformintas sudarant notaro tvirtinamą pirkimo - pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos CK 6.393 straipsnio 1 dalis, o jos nesant, ieškovų ir jų atstovės nurodymai apie tai, kad jie tikėjosi, jog savininku bus G. D. yra visiškai nepagrįsti ir teismo neįtikino, 2012-10-09 dienos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 64-At-00849-12 motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad iš surinktos tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo atveju, N. K., nežiūrint į tai, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pastatų įgijimo apgaule, yra įsitikinęs, kad pastatai priklauso jam ir kad gadinant pastatus, yra daroma jam turtinė žala, kurios dydžio nurodyti kol kas dar negali. Taigi yra išreikšta ir paties atsakovo tikroji valia tai yra įsigyti pastatus bendrojon jungtinėn nuosavybėn su atsakove, ir tapti pilnateisiu pastatų savininku. Taigi ieškovai pardavė pastatus atsakovams už protingą abiejų sutarties šalių nustatytą kainą, o tai vienareikšmiškai patvirtina pastatų pirkimo pardavimo sutartis, nepaneigta ieškovų jokiais rašytiniais įrodymais jų nepagrįstus teiginius dėl G. D., kaip tikrojo pirkėjo. Teismas kritiškai vertina ieškovų ir jų atstovės teiginius, kad pasirašyti ginčijamą sutartį ieškovus paskatino tai, kad prie jų turto besitvarkantis G. D. galėjo žemės sklype neteisėtai išpjauti medžius, už ką ieškovams grėsė atsakomybė. Ieškovai taip pat nurodė, kad po ikiteisminio tyrimo ieškovas ragino G. D. greičiau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir perimti turto nuosavybės teises. Tai neatitinka tikrovės, nes pačių ieškovų pateiktame Marijampolės rajono apylinkes prokuratūros 2010-12-10 dienos nutarime Nr. 15-318 nutraukti ikiteisminį tyrimą S. D. atžvilgiu, yra užfiksuoti paties ieškovo parodymai, 2010 m. kovo mėnesio viduryje, atvykęs į minėta žemės sklypą pamatė, kad jam priklausančioje sklypo dalyje išpjauta daug medžių, eglių, liepų ir beržų. Ieškovas dėl medžių vagystės norėjo kreiptis į policiją, tačiau sužinojo, jog gamtos apsaugos darbuotojai jau pradėję tyrimą. Aplinkinių gyventojų teiravosi dėl medžių išpjovimo, tačiau niekas vertingos informacijos nesuteikė. (b.l. 18). Taigi ieškovas, duodamas parodymus, nenurodė, kad medžius galėjo išpjauti G. D., jokių panašaus pobūdžio išvadų nėra ir nutarimo motyvuojamoje dalyje. Taigi ieškovo nurodoma versija apie tai, kad neva G. D. galėjo neteisėtai išpjauti medžius, o ieškovai išsigandę atsakomybės, ragino kuo greičiau G. D. nupirkti pastatus ir sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais sudarė siekdami paskubinti pastatų pardavimą G. D., buvo sugalvota ir pateikiama formuojant šį ieškinį, siekiant, kad jis būtų patenkintas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija. Negana to, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas Nr. 15-318 nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovui S. D. atžvilgiu buvo priimtas 2010-12-10 dieną.(b.l. 18). Pastatų pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais buvo sudaryta 2010-04-16 dieną, todėl tikėti ieškovų ir jų atstovės versija, jog ieškovai po ikiteisminio tyrimo ragino G. D. greičiau sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį paneigia datų neatitikimas, pastatų pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta daugiau nei po pusės metų po ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto medžių iškirtimo nutraukimo, be to, tyrimas nutrauktas, todėl jokių teisinių pasekmių ieškovams nesukėlė ir negalėjo sukelti. Negana to, net ir vykstant ikiteisminiam tyrimui tokių raginimų negalėjo būti, nes galioja nekaltumo prezumpcija, ieškovai negalėjo būti laikomais kaltais dėl medžių iškirtimo nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarimo. Taip pat ieškovai, ginčydami pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, nurodo, kad sudarant sutartį, jiems sutartis nebuvo išversta į lietuvių kalbą, be to sutartyje nurodyta ne ta kaina, už kurią ieškovai ketino parduoti jiems priklausantį turtą, ir šių pinigų jie negavo. Tokius ieškovų argumentus paneigia, pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.6 punkte nurodyta, kad šios sutarties šalims, sutartis notarės perskaityta balsu, pilnai suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią, pasirašyt. Taigi ieškovai, padėdami sutartyje parašus patvirtino, kad sutartis jiems buvo perskaityta, ieškovai G. A. ir S. D., ją pilnai suprato ir jos turinys atitinka jų tikrąją valią ieškovai supranta lietuviškai, yra sudarę ne vieną sandorį, kurie yra galiojantys, lietuvių kalba. Tai patvirtino, kaip liudytoja duodama parodymus, šią sutartį tvirtinusi notarė L. R.. Teismo manymu ir praktikoje bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad „kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat pasinaudoti specialistų pagalba tam, kad išsiaiškintų sutartį, tarp jų - vertėjo paslaugomis, arba sudaryti sutartį ta kalba, kuri priimtina abiems sutarties šalims" (LAT 2000-03-06 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2000). Taigi teismo neginčijamai nustatyta, kad ieškovai G. A. ir S. D., suprato pastatų pirkimo - pardavimo sutarties turinį, su juo sutiko, nes ji atitiko tikrąjąjų šalių valią, o savo sutikimą patvirtino parašais sutartyje. Teismo manymu jeigu ieškovai G. A. ir S. D., nesuprato pastatų pirkimo - pardavimo sutarties turinio dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes ieškovai turėjo galimybę pasinaudoti vertėjo paslaugomis, kai ir šiuoatvėju pasisamdyti advokatą, arba iš viso nepasirašyti jiems nesuprantamos sutarties, todėl turi prisiimti dėl to atsiradusiusias neigiamas pasekmes. Ieškovų G. A. ir S. D. ir jų atstovės teiginys, kad ieškovas bandė susitarti tiek su G. D., tiek su atsakovu, kad būtų sumokėta visa turto kaina arba ieškovams grąžintas turtas. Tačiau atsakovas N. K. pagrįstai to nesutiko padaryti, nes jis pagal teisėtą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatus ir už juos su ieškovais atsiskaitė, todėl neturėjo nieko daugiau mokėti ir, juo labiau, ieškovams atgal grąžinti pastatus, už kuriuos pats sumokėjo prašomą pinigų sumą. Kitos ieškovų G. A. ir S. D., ieškinyje ir jų atstovės teismo posėdyje nurodomos faktinės aplinkybės, kaip antai, atsakovai po sutarties sudarymo neperėmė faktinio turto valdymo, jiems nebuvo perduoti raktai ar dokumentai, atsakovai nupirktų pastatų netvarkė, o ieškovai ir toliau prižiūrėjo turtą tikėdamiesi, kad su laiku šis klausimas išsispręs geruoju, todėl nesiėmė jokių veiksmų, visiškai neatitinka tikrovės. Šalių ir šalių atstovų paaiškinimai ir faktinės bylos aplinkybės rodo, kad dar iki pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ieškovai perėmė pastatus, žemės sklypo planą ir kitus dokumentus, tai neginčijamai patvirtina pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 punktas. Dėl žemės sklypo, ant kurio stovi pastatai, galiojo valstybinė žemės nuomos sutartis, pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 2.4 punktas. Sutinkamai su tuo, atsakovas N. K. savo vardu 2010 m. rugpjūčio 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo pastatams, mokėjo žemės nuomos mokestį. (b.l.46-53.). Be to, dėl šio žemės sklypo panaudos, atsakovas po pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, sudarė su ieškovais neterminuotą žodinę panaudos sutartį Lietuvos Respublikos CK 6.629 straipsnis, pagal kurią atsakovai N. K. ir R. K. suteikė ieškovams G. A. ir S. D., teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu ir jį valdyti, o ieškovai įsipareigojo grąžinti žemes sklypą tokios būklės, kokios jis jiems buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Leidinio naudotis žemės sklype esančiais, atsakovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nebuvo duota. Nepaisydami to, ieškovai naudojasi ne tik pagal panaudą suteiktu žemės sklypu, bet ir dalimi pastatų. Be to, ieškovai G. A. ir S. D., ne tik neteisėtai naudojasi ir ieškovams nuosavybės teise priklausančiais dalimi pastatų, bet ir blogino jų būklę, pastatai nebuvo tvarkomi, išlaikomi ir saugojami kaip pater bonus familias valdytojo, bet priešingai, daroma jiems žala ir mažinama pastatų vertė. A. N. Kareiva ir R. K., atsižvelgdami į tai, kad ieškovai G. A. ir S. D., naudojosi ne tik žeme, bet ir pastatais, kuriais naudotis nebuvo leista, bei įvertinę tai, kad tiek žemės sklypas, tiek pastatai buvo būtini atsakovams, pastarieji vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos 6.642 straipsnio 1 dalimi, kuriame nurodyta, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino, 2012-12-10 dienos raštu informavo apie neterminuotos žodinės panaudos sutarties dėl žemės sklypo nutraukimo ir pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2013-02-20 dienos atlaisvintų valstybinės žemės sklypą bei patalpas, kurios buvo naudojamos be jokio teisėto pagrindo. 2013-05-03 dienos Marijampolės 6-ojo biuro notarės L. R. liudijimas patvirtina, kad 2012-12-10 dienos raštas buvo išsiųstas atsakovui 2012-12-10 dieną, o įteiktas 2012-12-17 dieną. (b.l.71,72-73.). Ieškovai G. A. ir S. D., gavę atsakovų raginimą ieškovams nuosavybės teise priklausančius pastatus atlaisvino, tačiau žemės sklypas nėra atlaisvintas iki šiol. Žemės sklype vis dar yra pilna ieškovams priklausančio turto, tai yra transporto priemonių, jų priekabų, būdų, automobilių padangų, ratlankių, motorų detalių, hidraulikos bei kitų įvairių transporto priemonių dalių, Manipuliatorių, kuro bakų, daiktadėžių, įvairių vamzdžių, gesintuvų, angliarūgščių balionų, plokščių, metalinių grotų, tento gabalų ir kita. Tai neginčijamai patvirtina 2013-04-25 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota žemės sklypo faktinė situacija, bei pridėtos nuotraukos. (b.l.74-85). Ieškovai G. A. ir S. D., kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu tik po to, kai gavo iš atsakovų N. K. ir R. K. ieškinį dėl valdymo gynimo civilinėje byloje. Tai patvirtina ir pačių ieškovų prie ieškinio pateikta 2013-08-30 dienos Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje kuria teismas toje byloje atsisakė priimti ieškovų G. A. ir S. D., priešieškinį. (b.l.9). Taigi ieškovai, ilgiau kaip tris metus, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir savo teises pradėjo ginti tik atsakovams kreipusis į teismą dėl valdymo gynimo. Todėl ieškovai G. A. ir S. D., savo ieškinyje pateiktos pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo versijos neįrodė ir teismo neįtikino, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje neįrodė ir pirkimo-pardavimo sutarties, pagal faktines bylos aplinkybes pripažinti negaliojančia nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. Š. parodė, jog N. K. konsultavosi pas ją žemėtvarkos klausimais, jį slegia žemės mokesčiai, nors turtu jis faktiškai nesinaudoja ir pajamų iš jo negauna, domėjosi kam priklauso žemė po esančiais pastatais ir kokos yra galimybės ją įsigyti. Liudytoja parodė, kad žemė priklauso valstybei ir ją galima išsinuomoti. Šios liudytojos parodymais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo ši liudytoja yra prisiekusi už melagingų parodymų davimą. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. A., parodė, kad apie sutartį nežino nieko. Buvo užėjęs į kavinę, esančią Sporto gatvėje UAB „Ridma“ pastate, sutiko pažįstamą S. D., kuris sėdėjo prie staliuko su dvejais vyrais, girdėjo pokalbį, kad Samvelis iš vyro vardu Nerijus reikalavo grąžinti turtą arba pilnai su juo atsiskaityti. Liudytojas išgirdo svetimą pokalbį, daugiau ką nors pasakyti negalėjo. Ieškovai G. A. ir S. D., pareiškė ieškinį Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio pagrindu, tai yra pastatų pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės. Pažymėtina, kad patys ieškovai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kuriuoje konstatuota, kad sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tai yra Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurios gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų siekdamas klaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandori kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek iki sudarant sandorį, tiek po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai buvo vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. (LAT 2012-05-18 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-232/2012, 2008-12-22 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-609/2008, 2007-07-05 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2007 ir kt). Vadinasi, turi būti analizuojami atsakovių veiksmų nesąžiningumas ir ieškovų veiksmai iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu ir po sandorio sudarymo. Teismas pažymi, kad vertinant faktines bylos aplinkybes ir įrodymų visumos vertinimą dėl pastatų pirkimo –pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai N. K. ir R. K. jokių tyčinių nesąžiningų veiksmų neatliko - nepranešė ieškovams jokių tikrovės neatitinkančių žinių ir nenutylėjo jokių svarbių aplinkybių dėl esminių sudaromo sandorio elementų. Priešingai, kad ieškovai G. A. ir S. D., žinojo, kad pastatus parduoda atsakovams, žinojo, kad pastatų pirkimo - pardavimo sutartį sudaro su atsakovais, bet ne G. D., taip pat žinojo ir sutiko, kad jiems būtų sumokėta galutinė vieno šimto tūkstančių litų pinigų suma, bet ne 550 000 litų, pastatų kaina be jokių papildomų sąlygų, pavyzdžiui tokių kaip, kad vienas šimtas tūkstančių litų yra yra tik avansas, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma trečiojo asmens naudai ir panašiai. Visa ši informacija, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir šalių įtvirtinta pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią notaro akivaizdoje pasirašė ne kas kitas, bet patys ieškovai G. A. ir S. D.. A. N. Kareiva ir R. K. iš savo pusės ieškovų niekada neklaidino, nenuslėpė jokių su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių, kadangi siekė tapti ir tapo tikriausias pastatų savininkais, pastatų pirkimo - pardavimo sutartis atitiko tikrąją atsakovų valią. Negana to, tiek iki pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu atsakovai suprato ir suvokė, kad pastatus parduoda atsakovams, ir sulygo pastatų pardavimo kainą vieną šimtą tūkstančių litų. Negana to, patys ieškovai G. A. ir S. D., ieškinyje nurodo, kad jiems nebuvo skirtumo, kam parduoti pastatus. Tuo tarpu, ieškovų pamąstymai apie tai, kad tikruoju pirkėju turėjo būti G. D., o pastatų pardavimo kaina turėjo būti 550 000 litai, susiformavo jau po sutarties sudarymo, kilus konfliktams tarp ieškovų ir atsakovų. Todėl pažymėtina tai, kad po sandorio sudarymo iš esmės pasikeitusi ieškovų valia negali būti pakankamu pagrindu pripažinti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia - notaro patvirtinta pirkimo pardavimo sutartis turi didesnę teisinę galią prieš ieškovų valią, susiformavusią, po sutarties sudarymo. Tuo tarpu teismas vertindamas apgaulės faktą, nenustatė suklaidinimo, nurodant asmeniui neteisingas aplinkybes arba jas nutylint, pagaliau pats ieškovas ieškinyje tvirtina, kad žinojo visas su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes, bet suklydo dėl savo paties didelio neatsargumo (normaliai atidus, apdairus ir protingas asmuo, bonus pater families, nelogiškoje situacijoje, kokią nurodo esant buvus ieškovai, pastatų pirkimo - pardavimo sutarties nebūtų sudaręs. Teismas, vertindamas aukščiau aprašytas ir teismo pripažintas nustatytomis byloje faktines aplinkybes pagal paminėtas teismų praktikoje suformuotas taisykles, sprendžia, jog ieškovai G. A. ir S. D., byloje neįrodė 2010-04-16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo faktinio pagrindo ir sutarties šiuo teismo sprendimu pripažinti negaliojančiu ieškovų pareikštu CK 1.91 str. juridiniu pagrindu negalima, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta šalių gera valia, ieškovų ir atsakovo pasirašyta notarės akivaizdoje, pirkimo-pardavimo sutartis garantuoja sutarties laisvės principą ir jokios imperatyvios įstatymų normos tuo nėra pažeistos, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai savanaudiškai pasinaudojo ieškovų G. A. ir S. D. padėtimi ir primetė jiems savo valią, užvaldyti ieškovų turtą. Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pastatų pirkimo-pardavimo iniciatyva priklausė patiems ieškovams ir kur kas anksčiau nei jų valią jau galėjo įtakoti savo veiksmais atsakovai. Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis geriausiai atitinka ir papročių bei geros moralės normas, atitinka sandorių laisvės ir teisėtų lūkesčių civiliniuose teisiniuose santykiuose principus, todėl ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia aiškiai prieštarautų ir teisingumo bei protingumo principams, tai patvirtina byloje akcentuoti procedūriniai ir techniniai Notariato įstatymo normų laikymasis, savo pobūdžiu ir esme tikrosios ieškovų valios neiškreipė, pagrindinės įstatymų leidėjo nustatytos pastatų pirkimo-pardavimo sudarymo sąlygos buvo įvykdytos, todėl ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra pakankamo juridinio pagrindo ir teisinių argumentų. Iš ieškovų G. A. ir S. D. pralaimėjusios šalies, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 48,77 litai turėtų išlaidų valstybei už šaukimų ir procesinių dokumentų išsiuntimą šalims. ( LR CPK 92 str., 93 str. ir 96 str)

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 271 str., 275 str.ir 279 str. teismas

Nutarė

9Ieškinį atmesti.

10Ieškovų G. A. ir S. D. ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

11Priteisti iš ieškovų G. A., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) ir S. D., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), solidariai 48,77 litų (keturiasdešimt aštuonis litus 77 ct) valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims. .

12(Gera valia valstybei priteistas lėšas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

13Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Ryšiai