Byla 2A-472/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Leimesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-135-413/2010 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Leimesta“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus apskrities Lazdijų skyriui dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų:

51) 135 600 Lt dydžio vienkartinę draudimo išmoką lygiomis dalimis jai ir nepilnamečiams vaikams M. M., gim. ( - ) ir S. M., gim. ( - );

62) 279,04 Lt per mėnesį negautų pajamų dalį iki gyvos galvos ieškovei, o jos nepilnamečiams vaikams M. M., gim. ( - ), ir S. M., gim. ( - ), po 121,04 Lt iki jiems sukaks 18 metų, šias išmokas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka;

73) 5 720,31 Lt laidojimų išlaidų.

8Teismo posėdyje ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti jai 279,04 Lt per mėnesį negautų pajamų dalį iki gyvos galvos ir prašė sumažinti laidojimo išlaidų sumą išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu.

9Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad jos sutuoktinis M. M., dirbęs pagal darbo sutartį UAB „Leimesta“ mūrininku tinkuotoju, 2007 m. lapkričio 27 d., baigęs darbus atsakovo statybos objekte, apie 17.50-17.55 val., išvažiavęs iš atsakovo teritorijos nuosavu automobiliu į namus, tą pačią dieną, apie 18.00 val., kelio Leipalingis-Kapčiamiestis-Kauknoris pirmajame kilometre, nuvažiavo nuo kelio, apvirto ir žuvo. Žuvusiojo kraujyje rasta 3,55 promilės etilo alkoholio. M. M. buvo privalomai apdraustas atsakovo pagal galiojantį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl ieškovė, kaip žuvusiojo sutuoktinė, turi teisę gauti savo sutuoktinio mirties atveju visas minėto įstatymo nustatytas draudimo išmokas. Nors VSDFV Lazdijų skyrius, remdamasis paminėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažino šį įvykį nedraudiminiu, ieškovės nuomone, nedraudiminiam įvykiui atsirasti visas sąlygas sudarė UAB „Leimesta“ nerūpestingas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnį darbdaviui tenka pareiga užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovas netinkamai organizavo prevencines priemones, užkertančias alkoholinių gėrimų vartojimą darbo metu, nesudarė sąlygų, skatinančių darbuotojus laikytis darbo saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl CK 6.284, 6.290 straipsnių ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio pagrindu prašė priteisti iš atsakovų patirtą žalą.

10Atsakovo UAB „Leimesta“ atstovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 135 straipsnyje, todėl iš ieškinio dalyko neaišku kuriam iš atsakovų ir kokia apimtimi reiškiami turtiniai reikalavimai. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės vyras, įvyko dėl techniškai netvarkingos transporto priemonės ir byloje nėra jokių duomenų, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo nukentėjusiojo neblaivumas. Todėl atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus 2008 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. L6-1 dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo ieškovės vyras, pripažinimo nedraudiminiu įvykiu vadovaujantis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu, yra nepagrįstas ir ieškovės prašomos išmokos turėtų būti priteistos iš VSDFV Lazdijų skyriaus. Jeigu nelaimingas atsitikimas pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu, atsakovo UAB „Leimesta“ atsakomybė taip pat neatsiranda, nes nėra civilinei atsakomybei atsirasti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo metu, o pakeliui iš darbo, todėl UAB „Leimesta“ nei įstatymu, nei sutartimi nėra nustatyta pareiga užtikrinti saugų darbuotojo grįžimą namo. Po nelaimingo atsitikimo Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi tyrimą, surašė Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą, kurio 17 punkte konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis - Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai akte nenurodyti. Ieškovės vyras buvo supažindintas su Darbo vidaus taisyklėmis ir reikalavimu darbuotojams nebūti neblaiviems, todėl šio reikalavimo privalėjo laikytis. UAB „Leimesta“ laikėsi visų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ieškovės žuvusiojo vyro girtumo faktas darbo metu nebuvo nustatytas ir žuvusysis galėjo vartoti alkoholį jau po darbo. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už žuvusiojo veiksmus ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi nenustatyta bendrovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką iš darbdavio teisiškai nepagrįstas, nes CK normos tokios išmokos rūšies nereguliuoja, o specialus LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, nustatydamas atvejus, kada nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažįstami nedraudiminiais įvykiais, nenumato pareigos darbdaviui mokėti draudimo išmokas ar būti atsakingam už tokių išmokų išmokėjimą. Be to, paskaičiuodama priteistinos žalos dydį ieškovė neteisingai nurodė žuvusiojo jos vyro vidutinį darbo užmokestį ir neišskaičiavo iš laidojimo išlaidų ieškovės gautos 750 Lt dydžio pašalpos.

11Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus apskrities Lazdijų skyriaus (toliau VSDFV Lazdijų skyriaus) atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad VSDFV Lazdijų skyrius, ištyręs M. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo medžiagą, nustatė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktą toks nelaimingas įvykis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu. Ieškovė įstatymu nustatyta tvarka VSDFV Lazdijų skyriaus 2008 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. L6-1 dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu neapskundė, šiandien sprendimas yra galiojantis, todėl išmokėti ieškovės prašomas socialinio draudimo išmokas nėra teisinio pagrindo.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Leimesta“ lygiomis dalimis ieškovei V. M. ir jos nepilnamečiams vaikams M. M., gim. ( - ), ir S. M., gim. ( - ), po 13 560 Lt iš viso: 40 680 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl M. M. mirties, ieškovei V. M. 4 970,31 Lt laidojimo išlaidų ir 2 922,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Leimesta“ nepilnamečiams vaikams M. M., gim. 2003 m. vasario 20 d., ir S. M., gim. 2001m. lapkričio 1 d., kas mėnesį iki jų pilnametystės po 213,62 Lt žalos atlyginimo, indeksuojant šias išmokas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas priėmė ieškovės V. M. atsisakymą nuo reikalavimo priteisti jai 279,04 Lt per mėnesį negautų pajamų dalį iki gyvos galvos ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas priteisė iš ieškovės V. M. atsakovui UAB „Leimesta“ 1 806,33 Lt atstovavimo išlaidų bei priteisė iš atsakovo UAB „Leimesta“ valstybei 71,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. M. mirtis nebuvo susijusi su jam pavesto darbo technologinėmis ypatybėmis. Nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo didelis neatsargumas (vairavimas transporto priemonės neblaivaus) vykstant iš darbo į namus. Teismas pažymėjo, kad vairavimas neblaivaus yra savarankiškas administracinės teisės pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybe pagal ATPK 126 straipsnį. Todėl atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus veiksmai (2008 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. L6-1), pripažįstant nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, laikytini teisėtais ir pagrįstais ne tik LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, bet ir Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nustatant, ar atsakovai turi atsakyti kaip solidarieji skolininkai, ar jų prievolė yra dalinė, teismas pažymėjo, kad solidariai už atsiradusią žalą atsako asmenys, bendrai padarę žalos, t. y. solidarioji atsakomybė atsiranda dėl asmenų bendrų veiksmų, su padariniais susijusių tiesioginiu priežastiniu ryšiu (CK 6.279, 6. 296 straipsniai). Kadangi ieškovės patirtos žalos atlyginimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus veiksmais (neveikimu), todėl nagrinėjamoje byloje už atsiradusią žalą taikytina civilinė atsakomybė atsakovo UAB „Leimesta“ atžvilgiu.

14Teismas nurodė, jog Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovės vyras M. M. iki savo žūties buvo darbiniuose teisniuose santykiuose su atsakovu UAB „Leimesta“ ir buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civilinių kodeksu ( DK 250 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas.

15Teismas nurodė, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <...> nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe, o šio straipsnio 21 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – tai įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos.

16Teismo nuomone, M. M. transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, kiek tai liečia nepasirinktą saugų greitį, neatsižvelgimą į važiavimo sąlygas, eksploatavimą techniškai netvarkingos transporto priemonės, kuris būtų susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, nekonstatuotas. Akte nurodytos autoįvykio aplinkybės (kad žuvusysis nepasirinko saugaus greičio ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas) grindžiamos tik Druskininkų policijos komisariato 2007 11 27 pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal įvykusį nelaimingo atsitikimo faktą, tačiau šios sąlygos neatskleidžia Akto 17 punkte nustatytos tikrosios nelaimingo atsitikimo priežasties (šiame punkte nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai bus nustatyti baigus tyrimą ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Druskininkų policijos komisariate) bei prieštarauja Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2008 01 27 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išvadai. Kitų leistinų įrodymų apie paminėtų aplinkybių priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir, kad būtent šių transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas sąlygojo nukentėjusiojo mirtį, byloje nenustatyta, todėl teismas atsakovo UAB „Leimesta“ argumentus dėl pagrindinės autoįvykio priežasties laikė nepagrįstais.

17Teismas, pateiktos Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų ekspertizės išvados pagrindu, sprendė, jog galima teigti, kad M. M. alkoholį vartojo arba darbo vietoje, arba baigus darbą statybos objekte ir grįžtant įmonės autobusu į UAB „Leimesta“ teritoriją. Atsakovų atstovų paaiškinimai ir liudytojų parodymai šios išvados nepaneigia, todėl teismo nuomone labiau tikėtina, kad alkoholį M. M. vartojo darbo metu (CPK 185 str. 1 d., 197 str. 2 d.). Esant byloje duomenų apie didelio laipsnio darbuotojo girtumą (pagal ATPK 3,55 promilės alkoholio koncentracija atitinka sunkų girtumo laipsnį), yra pagrindas teigti, kad alkoholis buvo vartojamas tam tikrą laiką ir kad to nebuvo galima nepastebėti, jeigu darbdavys būtų tinkamai vykdęs jam nustatytas pareigas. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, nesiimdamas pakankamų veiksmų užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, savo neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, todėl deliktinės atsakomybės sąlyga (neteisėti veiksmai) yra. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų - priežastinio ryšio. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

18Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti dėl M. M. vairuojamos transporto priemonės techninių – eksploatacinių savybių ir sąlygų pažeidimo. Bylos įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nukentėjusysis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o 3,55 promilių etilo alkoholio koncentracija žuvusiojo kraujyje, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, leidžia pagrįstai manyti, kad tokio dydžio alkoholinė intoksikacija buvo pagrindine M. M. žūties priežastimi (CK 1.5 str. 4 d., CPK 185 str.). Konstatavus, kad alkoholinius gėrimus M. M. vartojo darbo metu ir darbdavys neveikė taip, kad galėtų kontroliuoti, jog darbo metu nebūtų vartojamas alkoholis ir kad nuo alkoholio apsvaigęs darbuotojas jo ir kitų asmenų saugumo užtikrinimui būtų nušalintas nuo darbo, teismas pripažino, kad tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Paminėtų aplinkybių pagrindu laikytina, kad atsakovo argumentai, jog jo veiksmuose nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, yra nepagrįsti.

19Teismas nurodė, kad CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Dėl to CK 6.284 straipsnį ir jo 4 dalį aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad šis CK straipsnis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu (CK 6.284 straipsnis). Šioje byloje konstatuota būtent tokia faktinė situacija, todėl ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai, M. M. mirties dieną kaip asmenys, turėję teisę gauti iš jo išlaikymą, esant nustatytoms darbdavio atsakomybės sąlygoms, pagal CK 6.284 straipsnį turi teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nepriklausomai nuo to, kokia forma ieškinyje ši žala įvardijama. Esant atsakovo kaltei, nukentėjusiojo didelis neatsargumas šios bylos atveju neeliminuoja atsakovo atsakomybės.

20Teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Paties darbuotojo padarytas šiurkštus darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.). Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu, net ir esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų neužtikrinimo, traktuojamas kaip didelis neatsargumas, kuris, nors ir neeliminuoja darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau nustatant atsakomybės už žalą proporcijas lemia didelę darbuotojo kaltės dalį. Nukentėjusiojo (žuvusiojo) neblaivumas įvykio metu gali būti vertinamas kaip paties asmens didesnės rizikos prisiėmimas, tokiu būdu patenkant į jo sveikatai pavojingą padėtį. Pažymėtina ir tai, kad darbuotojo buvimas darbe neblaiviu yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad žuvusiojo M. M. kraujyje rastas didelis etilo alkoholio kiekis (promilėmis) bei tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo vietoje, bet po darbo, vykstant nukentėjusiajam savo transportu į namus, kas didžiąja dalimi lemia neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimą. Todėl, teismo nuomone, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo (M. M. žūties) yra 30 procentų darbdavio ir 70 procentų paties nukentėjusiojo kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 135 600 Lt vienkartinės išmokos priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas 40 680 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl sutuoktinio M. M. mirties.

21Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. CK 6.282 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Teismas vadovaudamasis šiomis teisės normomis priėjo išvados, kad nagrinėjamoje byloje, nesant atsakovo deliktinę atsakomybę eliminuojančių sąlygų, ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiams vaikams mirusiojo M. M. pajamų dalį, kurią jie gavo mirusiajam esant gyvam, yra pagrįstas.

22Vienam nepilnamečiui vaikui tenkanti negautų pajamų dalis sudarytų 371,62 Lt (1486,49 Lt :4 šeimos narių =371,62 Lt). Teismas atsižvelgdamas į mirusiojo nepilnamečiams vaikams mokamas 158,00 Lt dydžio našlaičių pensijas, sprendė, kad jiems tenkanti negautų pajamų dalis sudaro 213,62 Lt (371,62-158=213,62).

23Teismas pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti laidojimo išlaidos iš esmės pagrįstos šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir atitinka protingumo kriterijus. Ieškovei yra išmokėta vienkartinė 750 Lt dydžio pašalpa, kuri įskaitoma į laidojimo išlaidas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl paramos mirties atveju, todėl teismas sprendė, kad ieškovei priteistina 4 970,31 Lt dydžio laidojimo pašalpa (5720,31 – 750 = 4970,31).

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Leimesta“ prašo Kauno apygardos teismo 2010-07-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, teismo posėdžio metu apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus (Didlaukio g, 86E, Vilnius) ekspertus J. R. ir R. S. Ekspertizės aktui Nr. EKM 61/10 (01) išaiškinti ir papildyti. Skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sprendimu iš apelianto 40680 Lt neturtinei žalai, kurios nebuvo reikalaujama ieškiniu, atlyginti, peržengė ieškinio ribas, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei pagrindinius civilinio proceso principus (dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi).

272. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl apelianto prievolės atlyginti žalą egzistavimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybė bei pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176-185 straipsniuose.

283. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės vyras, įvyko ne darbo metu, M. M. vairuojant jam priklausančią techniškai netvarkingą transporto priemonę, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantas objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, tuo labiau neteisėtų, dėl kurių M. M. mirė. Jokie teisės aktai, sutartys nenustato apelianto, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti darbuotojo saugų grįžimą namo, todėl nesant tokios pareigos, jos neįvykdymas negali būti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu.

294. Įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas nesilaikė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes neužtikrino M. M. saugių ir sveikų darbo sąlygų, byloje nėra.

305. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriuje surašytas Aktas yra pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Akto 17 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis - Kelių eismo taisyklių pažeidimai, apelianto neteisėti veiksmai (darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai) Akte nėra nurodyti;

316. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais, jei apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, t,y. draudiminiu įvykiu nepripažįstami įvykiai, išimtinai susiję su nukentėjusiojo priešingu teisei elgesiu.

327. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo tyrimo medžiaga patvirtina, kad nei darbuotojai, nei darbdavio atstovas nepastebėjo žuvusiojo neblaivumo. Žuvusysis alkoholį galėjo vartoti grįžimo į darbovietę autobusu metu, po darbo bei važiuodamas namo. Apeliantas negali būti atsakingas už tai, kad neužkirto galimybės žuvusiajam vartoti alkoholį, apie alkoholio vartojimą apskritai nežinodamas, todėl sprendimo išvada, kad dėl M. M. žūties yra 30 procentų apelianto kaltės, yra atmestina kaip nepagrįsta.

338. Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, Kauno apygardos teismas turėjo nustatyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės ieškinyje nurodytų apelianto neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikęs atsakomybę reglamentuojančias normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl neteisėtų apelianto veiksmų bei atitinkamai dėl priežastinio ryšio tarp jų ir atsiradusios žalos.

349. Kauno apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Akto 17 punkte nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys, t.y. nepasirinkimas saugaus greičio, neatsižvelgimas i vairavimo sąlygas, prieštarauja Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2008-01-28 nutarimui. Kaip minėta, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota tik tai, kad eismo įvykis įvyko dėl paties M. M. kaltės, tačiau nutarimas niekaip nepaneigia Druskininkų policijos komisariato nurodytų aplinkybių dėl nepasirinkto saugaus greičio, neatsižvelgimo į važiavimo sąlygas.

3510. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas vienkartinės draudimo išmokos sumą, atsižvelgiant į teismo nustatytą žuvusiojo kaltę, nevertino, ar žala atsirado, ar vienkartinės draudimo išmokos suma atitinka CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, faktines šio ginčo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

3611. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti ir vienkartinę draudimo išmoką, ir negautas pajamas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nelaimingų atsitikimų darbe draudimu yra kompensuojamos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarastos pajamos asmenims, apdraustiems šios rūšies draudimu, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais - jų šeimos nariams, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išmokėjus draudimo išmoką Įstatymo nustatyta tvarka, reikalavimas dėl negautų pajamų galėtų būti reiškiamas tik ta apimtimi, kiek negautų pajamų nekompensuoja draudimo išmoka, taip pat kitos dėl fizinio asmens mirties mokamos išmokos.

3712. Neteisingai apskaičiavęs M. M. gautas vidutines pajamas, Kauno apygardos teismas atitinkamai padarė nepagrįstas išvadas dėl negautų pajamų dalies dydžio.

3813. Kauno apygardos teismas nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovės nepatirtas laidojimo išlaidas, o taip pat, kodėl jų nesumažino, konstatavęs, kad dėl M. M. mirties atsakingas ir pats M. M..

3914. Kauno apygardos teismas, pažeisdamas šalių rungimosi, lygiateisiškumo principus, apelianto prašymą dėl eksperto apklausos atmetė, nors ekspertizės akte nėra atsakyta į teismo suformuluotą klausimą: „Kokį kiekį alkoholio turėjo išgerti M. M. ir per kokį laiko tarpą, kad jo kraujyje susidarytų 3,55 promilės alkoholio koncentracija“.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo atsakovo UAB „Leimesta“ pateiktą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą paliekant nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovo UAB „Leimesta“ bylinėjimosi išlaidas ir į teismo posėdį iškviesti ekspertus, atlikusius ekspertizę, pagal Kauno apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog apeliantas, nesiimdamas pakankamų veiksmų užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, savo neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų sąlygų, o tai yra traktuojama kaip neteisėtas apelianto neveikimas pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį. Apelianto teiginiai dėl priteistų laidojimo išlaidų yra nepagrįsti. Pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį, į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, todėl teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti laidojimo išlaidos iš esmės pagrįstos šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir atitinka protingumo kriterijus, todėl apelianto pastebėjimai dėl laidojimo išlaidų yra nepagrįsti. Apelianto prašymas apklausti ekspertus yra nepagrįstas ir neturintis esminės reikšmės bylos nagrinėjimu, nes apelianto siekis išsiaiškinti, kokį kiekį alkoholio turėjo išgerti ir per kokį laiko tarpą kad jo kraujyje susidarytų 3,55 promilės alkoholio koncentracija, yra visiškai nereikšmingas.

41Atsiliepimu į apeliacinį skundą VSDFV Lazdijų skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriaus atžvilgiu palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas dėl ieškovės V. M. ieškinyje pateiktų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriaus atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

42Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

43Byloje nagrinėjami draudimo išmokos ir turtinės bei neturtinės žalos dėl nelaimingo atsitikimo įvykusio vykstant iš darbo, klausimai.

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. dirbo pas atsakovą mūrininku tinkuotoju ir buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga. 2007 m. lapkričio 27 d. baigęs darbus atsakovo statybos objekte, apie 17.50-17.55 val., išvažiavęs iš atsakovo teritorijos, vairuodamas nuosavą automobilį, apie 18 val. nuvažiavo nuo kelio, apvirto ir žuvo. Žuvusiojo kraujyje rasta 3,55 promilės etilo alkoholio. Šis nelaimingas atsitikimas VSDFV Lazdijų skyriaus 2008 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. L6-1 pripažintas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu (52 b.l., t.1).

45Dėl vienkartinės draudimo išmokos

46Kaip jau buvo minėta ieškovė kreipėsi į teismą dėl 135600 Lt dydžio vienkartinės draudimo išmokos lygiomis dalimis jai ir dviems nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl 279,04 Lt per mėnesį negautų pajamų dalies iki gyvos galvos ieškovei, o jos nepilnamečiams vaikams negautų pajamų po 121,04 Lt periodinėmis išmokomis iki jiems sukaks 18 metų, šias išmokas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka bei 5 720,31 Lt laidojimų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Leimesta“ lygiomis dalimis ieškovei ir dviems jos nepilnamečiams vaikams po 13 560 Lt t.y. iš viso 40 680 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl M. M. mirties, ieškovei V. M. 4 970,31 Lt laidojimo išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Leimesta“ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį iki jų pilnametystės po 213,62 Lt žalos atlyginimo, indeksuojant šias išmokas įstatymų nustatyta tvarka.

47Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sprendimu iš apelianto 40680 Lt neturtinei žalai, kurios nebuvo reikalaujama ieškiniu, atlyginti, peržengė ieškinio ribas, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei pagrindinius civilinio proceso principus (dispozityvumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi). Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka ir pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t.y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai yra pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.).

48Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovės pareikšti reikalavimai. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus šio Kodekso nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie patirtą neturinę žalą ir jos dydį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog ieškovės reikalavimas dėl 135600 Lt vienkartinės išmokos priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas 40 680 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl sutuoktinio M. M. mirties, neteisingai taikė teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir peržengė ieškinio ribas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir ši ieškinio dalis atmestina.

49Dėl atsakovo ir žuvusiojo kaltės

50Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, pripažindamas atsakovo UAB „Leimesta“ kaltę, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176-185 straipsniuose.

51Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta bylojeNr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-156/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2008).

52Apeliantas nurodo, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės vyras, įvyko ne darbo metu, M. M. vairuojant jam priklausančią techniškai netvarkingą transporto priemonę, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Apeliantas objektyviai negalėjo atlikti jokių veiksmų, tuo labiau neteisėtų, dėl kurių M. M. mirė. Apelianto nuomone, jokie teisės aktai, sutartys nenustato apelianto, kaip darbdavio, pareigos užtikrinti darbuotojo saugų grįžimą namo, todėl nesant tokios pareigos, jos neįvykdymas negali būti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.

54Nagrinėjamoje byloje nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui iš darbo apie 18 val. Pagal nelaimingo atsitikimo įvykimo metu galiojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). To paties straipsnio 21 dalies 1 punkte numatyta, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos. Todėl atsižvelgiant, kad M. M. žuvo vykdamas iš darbo į namus yra vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo. Teismas siekdamas nustatyti ar žuvusysis alkoholį vartojo darbo metu ar po darbo, 2009 m. spalio 29 d. nutartimi paskyrė byloje teismo medicininę ekspertizę, pavedant ją atlikti Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos institutui. Teismas priimdamas sprendimą taip pat vadovavosi M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada bei 2007 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. 1156, kur nurodyta, kad M. M. mirtis įvyko nuo kaklo – stuburo traumos ir, kad žuvusiojo kraujyje rasta 3,55 proc. etilo alkoholio. Teismas siekdamas teisingai nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. surašytu Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktu Nr. 1 (12-13 b.l. t.1). Akte konstatuota, kad 2007 m. gruodžio 27 d. UAB „Leimesta” mūrininkas-tinkuotojas M. M., vykdamas iš darbo į namus nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto griovyje, ko pasėkoje žuvo. Nelaimingo atsitikimo priežastis nurodyta - Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie bus nustatyti išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendime nurodytais motyvais išreiškė prieštaravimus dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas vertindamas nelaimingo atsitikimo priežastis tinkamai rėmėsi ta aplinkybe, kad M. M. automobilį vairavo neblaivus, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių (BK 281 str.), todėl teisingai konstatavo, kad byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kad eismo įvykis kilo dėl transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kuris galėjo sąlygoti nukentėjusiojo mirtį, todėl teismas pagrįstai minėtus apelianto argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

55Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas šalių rungimosi, lygiateisiškumo principus, apelianto prašymą dėl eksperto apklausos atmetė, nors ekspertizės akte nėra atsakyta į teismo suformuluotą klausimą: „Kokį kiekį alkoholio turėjo išgerti M. M. ir per kokį laiko tarpą, kad jo kraujyje susidarytų 3,55 promilės alkoholio koncentracija“. Apeliantas skunde prašė iškviesti ekspertus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone nebuvo pagrindo kviesti teismo ekspertus į teismo posėdį. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų ekspertizės akte Nr. EKM61/10(01), konstatuota, kad galima apskaičiuoti alkoholio kiekį, kuris 2007 m. lapkričio 27 d. 18 val. turėjo būti rezorbuotas iš virškinamo trakto į kraują, kad M. M. kraujyje būtų nustatytas 3,55 promilės etilo alkoholio. Toks alkoholio kiekis atitinka apie 444-475 ml. 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tikimybė, jog žuvusiojo M. M. kraujyje susidarytų 3,55 promilės alkoholio koncentracija, jeigu alkoholis buvo pradėtas vartoti 17.45 val., o jo žūtis įvyko apie 18.00 val., atmetama. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo medicinos ekspertai aiškiai įvardijo ir apskaičiavo kokį kiekį ir kokio stiprumo alkoholio žuvusysis turėjo suvartoti, kad būtų nustatytas 3,55 promilės etilo alkoholio 18 val. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtą ekspertizės aktą, laiko kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertų pateiktomis išvadomis, kurios teismui leido daryti išvadą, kad M. M. alkoholį vartojo arba darbo vietoje, arba baigus darbą statybos objekte ir grįžtant įmonės autobusu į UAB „Leimesta“ teritoriją. Atsižvelgiant, kad žuvusiojo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija, kuri atitinka sunkų girtumo laipsnį, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad alkoholis buvo vartojamas arba darbo vietoje, arba grįžtant darbdavio transportu. Visuma išdėstytų aplinkybių, rodo, kad atsakovas UAB „Leimesta“ nesudarė saugių darbo sąlygų, savo neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus, todėl laikytina, kad yra nustatyta deliktinės atsakomybės sąlyga, t.y. neteisėti veiksmai. Kaip jau buvo minėta, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga jos įrodinėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovo UAB „Leimesta“ veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisidėjo prie sąlygų šiai žalai kilti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, t.y. M. M. žūties didesnė dalis kaltės yra paties žuvusiojo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išdėstytais motyvais dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

56Dėl turtinės žalos atlyginimo

57Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).

58CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta maitintojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, jog ji taikytina tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005).

59Bylos duomenimis, M. M. buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. VSDFV Lazdijų skyriaus 2008 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. L6-1, minėtas nelaimingas atsitikimas, pripažintas nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu (52 b.l., t.1), nes nelaimingo atsitikimo metu M. M. buvo neblaivus. Minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijoje galiojusioje nelaimingo atsitikimo metu buvo numatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr.29 Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. nuostata, kad “Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <…> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <…> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis” ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe ar nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė nukentėjusiojo didelis neatsargumas (vairavimas transporto priemonės neblaivaus) vykstant iš darbo į namus. VSDFV Lazdijų skyriaus 2008 m. sausio 16 d. sprendimu nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, minėtas sprendimas nėra nuginčytas.

60Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo paskaičiavimais dėl M. M. gautų vidutinių pajamų, apeliantas mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl negautų pajamų dalies dydžio. Pagal CK 6.284 straipsnio antrąją dalį numatyta, kad teisę į žalos atlyginimą turi žuvusiojo nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinis. Kiekvienas šeimos narys turi teisę gauti vienodą mirusiojo pajamų dalį (CK 6.284 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atsisakiusi reikalavimo priteisti jai iki gyvos galvos kiekvieną mėnesį 279,04 Lt negautų pajamų dalį. Pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai nustatė nepilnamečių mirusios vaikų teisę gauti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, tačiau neteisingai apskaičiavo periodinių išmokų dydį, nes skaičiavo nuo žuvusiojo gaunamų pajamų neatskaičius mokesčių t.y. nuo 4456,23 Lt sumos. Žuvus tėvui, nepilnamečiai jo vaikai M. M. ir S. M. neteko maitintojo, todėl jiems iš atsakovo UAB „Leimesta“ priteistina ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam (LR CK 6.284 str. 1 ir 2 d). Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog žuvusiojo nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinami į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei jiems nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus žuvusiojo vaikai neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. Bylos duomenimis žuvusiojo M. M. vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius buvo 3652,34 Lt. Ginčo nėra, kad M. M. 2007 m. rugsėjo-lapkričio mėnesių laikotarpiais išdirbo UAB „Leimesta“ 493,5 val. Vidutinis M. M. vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 1219,6 Lt (3652,34 :493,5=7,4 d.val.x8val.x20,6d.d.=1219,52). Atsižvelgiant į pateiktą paskaičiavimą, vienam nepilnamečiui vaikui tenkanti negautų pajamų dalis sudarytų 304,88 Lt (1219,52 Lt :4 šeimos narių =304,88 Lt). Žuvusiojo nepilnamečiams vaikams mokama 158 Lt dydžio šalpos našlaičių pensija (b.l. 62-63, t.1), todėl jiems tenkanti negautų pajamų dalis sudaro 146,88 Lt (305-158=146,88). Išdėstyto pagrindu, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista negautų pajamų dalis.

61Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovės nepatirtas laidojimo išlaidas, o taip pat, kodėl jų nesumažino, konstatavęs, kad dėl M. M. mirties atsakingas ir pats M. M.. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė už laidojimo reikmenis yra sumokėjusi 1170 Lt (59-60 b.l., t.1), 1551,31 Lt yra sumokėjusi už gedulingus pietus (50 b.l., t.1), taip pat byloje yra pateiktas Kasos pajamų orderio kvitas (61 b.l., t.1), kurio pagrindu ieškovė už paminklo pastatymą sumokėjo 100 Lt avansą, o užsakymo kaina nurodyta 3000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovė ir nėra byloje pateikusi įrodymų apie likusios 2900 Lt sumos sumokėjimą, tačiau sumokėdama avansą yra įsipareigojusi sumokėti ir likusią sumą. Teisėjų kolegijos nuomone 3000 Lt suma paminklo pastatymui atitinka protingumo kriterijus, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo. CK 6.291 straipsnyje, kuris reglamentuoja laidojimo išlaidų atlyginimą, numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tuo tarpu, CK 6.682 straipsnio dalyje numatyta, kad į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą bei priteisė protingumo kriterijus atitinkančias laidojimo išlaidas.

62Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 4059 Lt bylinėjimosi išlaidų (3000 Lt atstovavimo išlaidos, 1059 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.2; 8.16; 8.17; 8.18 punktų nuostatomis, (toliau „Rekomendacijos“), pagrįstai sprendė, kad maksimali atsakovo UAB „Leimesta” atstovavimo išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudarė – 6 451,20 Lt. Įvertinus abiejų šalių turėtas atstovavimo išlaidas, „Rekomendacijose“ nustatytus jų dydžius, ieškovės patirtas ekspertizės išlaidas, patenkintus ir atmestus reikalavimus, užskaitant šalims priklausančias viena kitai sumokėti sumas, - iš ieškovės priteistina atsakovui UAB „Leimesta“ 500 Lt atstovavimo išlaidų.

65Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1694 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteisiama 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.

Nutarė

67Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

68sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Leimesta“ (į.k. 165100412) lygiomis dalimis ieškovei V. M. (a.k. ( - ) ir jos nepilnamečiams vaikams M. M., gim. 2003 m. vasario 20 d., ir S. M., gim. 2001 m. lapkričio 1 d., po 13 560 Lt iš viso: 40 680 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl M. M. mirties, ir priteista ieškovei 2922,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

69Priteistą iš atsakovo UAB „Leimesta“ nepilnamečiams vaikams M. M., gim. 2003 m. vasario 20 d. ir S. M., gim. 2001m. lapkričio 1 d., kas mėnesį iki jų pilnametystės po 213,62 Lt žalos atlyginimo sumą sumažinti iki po 146,88 Lt.

70Priteistą iš ieškovės V. M. atsakovui UAB „Leimesta“ 1806,33 Lt atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 500 Lt.

71Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

72Priteisti iš ieškovės V. M. atsakovui UAB „Leimesta“ 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų:... 5. 1) 135 600 Lt dydžio vienkartinę draudimo išmoką lygiomis dalimis jai ir... 6. 2) 279,04 Lt per mėnesį negautų pajamų dalį iki gyvos galvos ieškovei, o... 7. 3) 5 720,31 Lt laidojimų išlaidų.... 8. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti jai 279,04 Lt... 9. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad jos sutuoktinis M. M., dirbęs... 10. Atsakovo UAB „Leimesta“ atstovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 11. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus apskrities... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 14. Teismas nurodė, jog Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu... 15. Teismas nurodė, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnyje 1... 16. Teismo nuomone, M. M. transporto priemonės eksploatavimo taisyklių... 17. Teismas, pateiktos Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo... 18. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti... 19. Teismas nurodė, kad CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais... 20. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK... 21. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į... 22. Vienam nepilnamečiui vaikui tenkanti negautų pajamų dalis sudarytų 371,62... 23. Teismas pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nurodė, kad... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Leimesta“ prašo Kauno apygardos teismo... 26. 1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sprendimu iš apelianto 40680 Lt... 27. 2. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl apelianto... 28. 3. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės vyras, įvyko ne darbo... 29. 4. Įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas nesilaikė darbuotojų saugą ir... 30. 5. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriuje surašytas Aktas yra... 31. 6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis... 32. 7. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo tyrimo medžiaga patvirtina, kad... 33. 8. Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, Kauno apygardos teismas turėjo... 34. 9. Kauno apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Akto 17 punkte... 35. 10. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas vienkartinės draudimo... 36. 11. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti ir vienkartinę draudimo išmoką,... 37. 12. Neteisingai apskaičiavęs M. M. gautas vidutines pajamas, Kauno apygardos... 38. 13. Kauno apygardos teismas nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovės nepatirtas... 39. 14. Kauno apygardos teismas, pažeisdamas šalių rungimosi, lygiateisiškumo... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo atsakovo UAB... 41. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VSDFV Lazdijų skyrius prašo Kauno... 42. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 43. Byloje nagrinėjami draudimo išmokos ir turtinės bei neturtinės žalos dėl... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. dirbo pas... 45. Dėl vienkartinės draudimo išmokos... 46. Kaip jau buvo minėta ieškovė kreipėsi į teismą dėl 135600 Lt dydžio... 47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 48. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovės pareikšti... 49. Dėl atsakovo ir žuvusiojo kaltės... 50. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, pripažindamas atsakovo UAB... 51. Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 52. Apeliantas nurodo, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte... 54. Nagrinėjamoje byloje nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui iš darbo apie 18... 55. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas šalių rungimosi,... 56. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 57. Žalos atlyginimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Pagal... 58. CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą... 59. Bylos duomenimis, M. M. buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe... 60. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo paskaičiavimais dėl M. M. gautų... 61. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovės... 62. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi... 65. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1694... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti:... 68. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Leimesta“ (į.k.... 69. Priteistą iš atsakovo UAB „Leimesta“ nepilnamečiams vaikams M. M., gim.... 70. Priteistą iš ieškovės V. M. atsakovui UAB „Leimesta“ 1806,33 Lt... 71. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 72. Priteisti iš ieškovės V. M. atsakovui UAB „Leimesta“ 800 Lt išlaidų...