Byla 2A-200/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Perša“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1111-565-2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Perša“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Daivera“ dėl susitarimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Daivera“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ZAO „Daivera Transport“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ir atsakovas 2007 m. sausio 2 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 (su 2007 m. vasario 13 d. ir 2007 m. rugsėjo 13 d. priedais Nr. 1 ir 2), kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti atskiru susitarimu suderintą autovežių skaičių, kurie bus atsakovo dispozicijoje, ir šiais autovežiais vykdyti tarptautinius pervežimus, o atsakovas įsipareigojo užtikrinti nepertraukiamą autovežių pakrovimą ir laiku atsiskaityti su ieškovu (1 t., 35-46 b. l.). Ieškovas su Rusijoje registruota atsakovo dukterine įmone trečiuoju asmeniu 2007 m. vasario 7 d. sudarė transporto priemonės Renault Premium 410 nuomos sutartį Nr. 121 (su 2008 m. sausio 3 d. ir rugsėjo 19 d. jos priedais) (1 t., 64-66, 99-109, 113-114 b. l.), kuria trečiasis asmuo priėmė laikinai valdyti ir naudotis už mokestį išsinuomotą transporto priemonę. 2007 m. gruodžio 31 d. šalys nutraukė 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 (1 t., 69 b. l.), o 2008 m. sausio 3 d. sudarė su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį Nr. PER-08-01 su priedais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (1 t., 70-84 b. l.). 2008 m. sausio 3 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė papildomą susitarimą prie Transporto nuomos sutarties Nr. 122 su priedais (1 t., 127-140 b. l.), taip pat 2008 m. kovo 11 d. Transporto nuomos sutartį Nr. 195 (1 t., 152-165 b. l.) bei 2008 m. sausio 3 d. Agento funkcijų atlikimo sutartį su priedu (1 t., 127-135, 174- 182 b. l.). 2008 m. pabaigoje, atsakovui siekiant nutraukti pasirašytas sutartis, o ieškovui atsisakius pasirašyti sutarčių nutraukimą, atsakovas ir trečiasis asmuo sustabdė mokėjimus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras, 2009 m. nebeteikė naujų užsakymų ir ieškovui liko nesumokėjęs 151 000,06 Lt. Ieškovo teigimu, 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 49 nutraukimas buvo formalus, nes ir po jos nutraukimo ieškovas teikė atsakovui pervežimo paslaugas. Transporto priemonių nuomos sutartys tarp ieškovo ir trečiojo asmens taip pat buvo sudarytos tik dėl akių, kad ieškovo autovežiai būtų įregistruoti Rusijos Federacijoje.

5Ieškovas UAB „Perša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2007 m. gruodžio 31 d. susitarimą dėl 2007 m. sausio 2 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 49 nutraukimo tariamu sandoriu; 2) nutraukti 2007 m. sausio 2 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr.49 dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo; 3) priteisti iš atsakovo 151 000,06 Lt įsiskolinimą pagal 2008 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. PEE00050, 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. PEE 00053, 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. PEE 00054, 2008 m. gruodžio 14 d. sąskaitas faktūras Nr. PEE00056, Nr. PEE 00057 bei 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

62010 m. sausio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 100120-1S (2 t., 227-229 b. l.) ieškovas perleido 151 000,06 Lt skolos ir su ja susijusių mokėjimų reikalavimo teisę S. M. . 2010 m. gegužės 10 d. protokoline teismo nutartimi skolos ir procesinių palūkanų reikalavimo dalyje ieškovas UAB „Perša“ pakeistas jo teisių perėmėja S. M. (2 t., 235-236 b. l.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu UAB „Perša“ ieškinio reikalavimus 2007 m. gruodžio 31 d. susitarimą nutraukti 2007 m. sausio 2 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 pripažinti tariamuoju sandoriu ir 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 nutraukti dėl esminio jos pažeidimo atmetė, o S. M. ieškinį dėl 151 000,06 Lt skolos ir procesinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovų S. M. ir UAB „Perša“ lygiomis dalimis valstybei 65,40 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui 7 260 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 su ieškovu atsakovas sudarė siekdamas vykdyti susitarimus su Ford automobilių gamyklos atstovais dėl Ford markės automobilių pervežimo maršrutais Legionovas (Lenkija) – Maskva ir Černiachovskas – Maskva. Nuo 2008 m. Ford automobilių gamyklos atstovai vežėju pasirinko atsakovo dukterinę įmonę trečiąjį asmenį, todėl bendradarbiavimo sutartį šalys nutraukė laisva valia ir derėjosi dėl naujų sutarčių sąlygų bei 2008 m. sausio 3 d. sudarė su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį Nr. PER-08-01, taip pat ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė autovežių nuomos sutartis, kuriomis kitaip sureguliavo tarp šalių ir trečiojo asmens susiklosčiusius teisinius santykius, kurie iš esmės ir buvo vykdomi. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2007 m. gruodžio 31 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo pripažinti tariamuoju sandoriu. Teismas nustatė, kad nuosavybės bei išperkamosios nuomos teisėmis ieškovas valdė autovežius, kuriuos naudodamas turėjo galimybę teikti vežimo paslaugas tretiesiems asmenims, todėl sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartis nutraukta dėl atsakovo daromo spaudimo ir ieškovo ekonominės priklausomybės nuo atsakovo.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 3 d. su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartyje Nr. PER-08-01 šalys numatė, jog ginčai, kylantys iš šios sutarties bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Teismas nurodė, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas atitinka Komercinio arbitražo 9 straipsnio reikalavimus; kad ginčai, kylantys iš susijusių paslaugų sutarties, nepriskirtini Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems ginčams, kurie negali būti perduoti arbitražui; kad atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme (2 t., 1-6 b. l.). Dėl šių priežasčių iš UAB „Perša“ piniginį reikalavimą perėmusios ieškovės S. M. reikalavimą dėl 151 000,06 Lt skolos už suteiktas paslaugas bei procesinių palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skolos reikalavimas yra kilęs iš 2007 m. sausio 2 d. Bendradarbiavimo sutarties, kurioje nebuvo jokių arbitražinių išlygų, todėl teismas nepagrįstai šią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Perša“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas vadovavosi išimtinai atsakovo argumentais, nevertino ieškovo motyvų ir jo pateiktų rašytinių įrodymų, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimų taisykles, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Tarpusavio įsipareigojimus ginčo šalys 2007 m. ir 2008 m. vykdė vienodai, o tai liudija, kad 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartis nutraukta tik formaliai. Sutarties nutraukimas neatitiko tikrųjų šalių ketinimų ir realaus šalių santykių turinio, todėl toks sandoris yra tariamas ir negaliojantis (CK 1.86 str.).

142. Ieškovo su atsakovo dukterine įmone sudaryta autovežių nuomos sutartis buvo pasirašyta tik dėl akių, kad ieškovas galėtų atlikti pervežimus Rusijos Federacijoje. Tai įrodo dvigubą autovežių registraciją liudijantys dokumentai. Autovežiai trečiajam asmeniui nebuvo perduoti, nes jais ieškovas vykdė įsipareigojimus atsakovui. Tai patvirtina byloje esantys šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, pervežimo įkainiai, nurodymas ieškovui susitvarkyti su savo vairuotojais ir kt. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo atsakingi darbuotojai šalių santykius vertino taip, kaip vykdė įsipareigojimus. Šių duomenų visuma atitinka bendradarbiavimo sutarties turinį ir šios sutarties praktiką 2007 metais. Teismas deramai neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai atsisakė kviesti liudyti buvusią atsakovo darbuotoją A. S. .

153. Teismas netinkamai aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo nuostatas ir neįvertino tikrųjų šalių ketinimų.

164. Bendradarbiavimo sutartis įrodo, kad su ieškovu atsakovas elgėsi demonstruodamas savo galią, todėl sutarties nutraukimas gali būti pripažintas negaliojančiu ir dėl CK 6.228 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitikimo (šalių nelygybės).

175. Atsakovas nutraukė bendradarbiavimo sutartį dėl to, kad negavo klientų užsakymų. Tuo tarpu, pagal šios sutarties 3 straipsnį, vienašališkai nutraukti sutartį buvo galima tik įspėjus ieškovą prieš tris mėnesius.

186. Teismas nepagrįstai bylos dalį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, nes ieškovas savo reikalavimą kildino iš 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutarties, kurioje nebuvo jokių arbitražinių išlygų.

19Atsiliepimu į ieškovo UAB „Perša“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Daivera“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas teisingai nustatė bylai reikšmingą aplinkybę, kad nuo 2008 m. Ford automobilių gamykla vežėju pasirinko nebe atsakovą, o atsakovo dukterinę įmonę ZAO „Daivera transport“. Atsakovas UAB „Daivera“ teikė tik organizacines paslaugas. Dėl šios priežasties 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2008 m. sausio 1 d. susitarimu dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo šalys laisva valia nutraukė sutartį ir sudarė naujus susitarimus, kuriais kitaip sureguliavo tarp šalių ir trečiojo asmens susiklosčiusius teisinius santykius, ir kurie iš esmės buvo vykdomi. Todėl teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo susitarimą nutraukti bendradarbiavimo sutartį pripažinti tariamuoju sandoriu nebuvimą.

212. Teismas laikė ieškovo nurodytas aplinkybes neįrodytomis, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai rėmėsi ne ieškovo, o atsakovo nurodytais argumentais. Teismo išvados tinkamai motyvuotos, sprendime atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra apelianto nurodomo CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

223. Apeliantas neįrodė, kad tikroji abiejų šalių valia buvo kita, nei išreikšta susitarime dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo suderintai paslėpti, kad nebuvo vykdomas susitarimas dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 49 nutraukimo ir dėl kokių priežasčių jis nebuvo vykdomas. Apeliantas UAB „Perša“ buvo 2008 metais sudarytų sandorių šalis ir ilgą laiką juos vykdė, nereikšdamas jokių pretenzijų, o ieškinį pateikė tik po to, kai buvo informuotas, jog dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties atsakovas negalės teikti krovimo užsakymų pagal 2008 m. sausio 3 d. paslaugų sutartį Nr. PER-08-01. Faktą, kad apeliantas atliko krovimo ir kitas su krovinių pervežimu susijusias paslaugas patvirtina už šias paslaugas apelianto išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas jų pagrindas - 2008 m. sausio 3 d. paslaugų sutartis Nr.PER-08-01, ir kurias atsakovas apmokėdavo.

234. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą pagal 2008 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr.PEE 00054, kurioje nurodyta, kad ji išrašyta už darbus pagal paslaugų sutartį PER-08-01, todėl nėra pagrindo pripažinti šalių 2008 m. sausio 1 d. susitarimą dėl Bendradarbiavimo sutarties nutraukimo tariamu ir negaliojančiu.

245. Apeliantas nurodo, kad 2008 m. sausio 3 d. susijusių paslaugų sutartis Nr.PER-08-01 yra fiktyvi, nes niekaip nepakeitė tarp šalių pagal bendradarbiavimo sutartį susiklosčiusių santykių, tačiau tos sutarties, kaip fiktyvios, neginčija. Atsakovo nuomone, apeliantas taip elgiasi, siekdamas ginčo nagrinėjimo teisme, o ne arbitraže. Tai rodo apelianto UAB „Perša” nesąžiningumą, siekiant apeiti šalių susitarimu nustatytą arbitražinę išlygą.

256. Apelianto argumentai, kad ginčijami susitarimai bei sutarčių pakeitimai buvo tariami ir sudaryti tik dėl akių, yra nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Apeliantas, turėdamas galimybę derėtis dėl sąlygų, sutartis pasirašė, joms neprieštaravo bei jų neginčijo jokiais teisiniais pagrindais.

267. Apelianto pateikti neva dvigubą autovežių registraciją patvirtinantys dokumentai neįrodo, kad registracija buvo dviguba tuo pačiu metu, ir nepaneigia, kad nuo 2008 m. autovežiai buvo naudojami ZAO „Daivera transport” vardu. Apelianto tvirtinimai, kad nuomos sutartys su trečiuoju asmeniu niekaip negalėjo tapti realiai vykdomomis ir 2008 m., nes ieškovas pagal jas autovežių atsakovo dukterinei įmonei neperdavė, yra paneigtini paties ieškovo pasirašytais ir nenuginčytais autovežių priėmimo - perdavimo aktais. Faktą, kad krovinius 2008 m. vežė ne apeliantas, o trečiasis asmuo, kuriam apeliantas buvo išnuomojęs autovežius, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai - D. N. ir A. P. . Byloje nėra pateikta nė vieno CMR važtaraščio, kuriame ieškovas būtų įvardintas vežėju, nėra pateikti įrodymai, jog krovinys tokio CMR važtaraščio pagrindu vežamas pagal UAB „Daivera“ užsakymą. Sąskaitas už paslaugas, suteiktas pagal autovežių nuomos sutartis, ieškovas UAB „Perša“ išrašydavo trečiajam asmeniui, kuris šias sąskaitas apmokėdavo, t. y. nuomos sutartys buvo vykdomos pagal jose nustatytas sąlygas.

277. Ieškovas neginčija, kad 2008 m. jam pagal nuomos sutartis buvo sumokėta 112 020 eurų (386 783 Lt). Taigi, 2008 m. ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos tarpusavio sutartys buvo realiai vykdomos, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių.

288. Apelianto piniginiai reikalavimai reiškiami dėl 2008 metais suteiktų paslaugų, kai šalis siejo naujai sudarytos sutartys. UAB „Daivera“ nėra apelianto pasirašytų sutarčių su trečiuoju asmeniu šalis, nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų pagal šias sutartis, todėl atsakovui negali būti reiškiami reikalavimai dėl tariamo trečiojo asmens neatsiskaitymo su ieškovu.

299. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo pakartotinio prašymo dėl A. S. apklausos, šios liudytojos apklausos būtinybė nėra iškilusi vėliau. Apeliantas tinkamai nepagrindė minėtos liudytojos apklausos būtinybės apeliacinėje instancijoje, nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes ji galėtų paliudyti. A. S. nebuvo tarp šalių pasirašytų sutarčių rengėja, nedalyvavo derybose dėl šių sutarčių sudarymo, juo labiau nepasirašė šių sutarčių atsakovo vardu, tad negalėtų paliudyti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai.

3010. Teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nes ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, buvo apklausti šalių atstovai, taip pat ir ieškovo vadovas Š. P. bei liudytojai D. N. ir A. P. .

3111. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamus susitarimus su atsakovu pasirašė dėl ekonominės priklausomybės nuo atsakovo.

3212. Piniginis reikalavimas yra neteismingas teismui, todėl apeliantas nepagrįstai prašo bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Atsiliepimu į ieškovės S. M. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Daivera“ prašo skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

341. Teismas pripažino, kad Bendradarbiavimo sutartis Nr. 49 buvo nutraukta laisva šalių valia 2008 m. sausio 1 d. susitarimu. Teismas pagrįstai vadovavosi 2008 m. sausio 3 d. susijusių paslaugų sutarties 12 straipsnio 3 dalimi, kuri numato arbitražinę išlygą. 2008 m. sausio 3 d. susijusių paslaugų sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, todėl sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Ginčo šalių laisva valia sudarytas ir nenuginčytas arbitražinis susitarimas yra privalomas šalims ir teismui. Atsakovas prieštaravo ginčo nagrinėjimui teisme, reikalavo ieškovų laikytis 2008 m. sausio 3 d. arbitražinio susitarimo, todėl teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą.

35Atsiliepimu į ieškovų S. M. ir UAB „Perša“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo ZAO „Daivera transport“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

361. Teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, ištyrė pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Transporto priemonių nuomos sutartys 2008 m. buvo realiai vykdomos - autovežiai buvo perduoti ZAO „Daivera transport“, už autovežių nuomą ieškovas UAB „Perša“ išrašydavo sąskaitas, kurias trečiasis asmuo apmokėdavo. Trečiasis asmuo nei sutartimis, nei savo veiksmais nėra prisiėmęs jokių solidarių įsipareigojimų su UAB „Daivera“, todėl ieškovės S. M. piniginis reikalavimas negali būti tenkinamas. Pagal transporto priemonių nuomos sutartis bei agento funkcijų sutartį, bet kokie ginčai tarp trečiojo asmens ir UAB „Perša“ turi būti sprendžiami Kaliningrado srities arbitražo teisme, todėl teismas pagrįstai ieškinio dalį dėl susidariusios skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

39Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti sandorį tariamuoju, teisėtumo ir pagrįstumo

40Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Perša“ prašė jo ir atsakovo 2008 m. sausio 1 d. sudarytą susitarimą dėl 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 49 nutraukimo pripažinti negaliojančiu kaip tariamąjį sandorį (CK 1.86 straipsnis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą ir kitą, iš šio išvestinį, reikalavimą nutraukti 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 su jos priedais dėl atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo atmetė, nenustatęs ginčijamo sandorio tariamumo. Ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, jog ši teismo išvada padaryta neištyrus ir neįvertinus ieškovo motyvų ir jo pateiktų rašytinių įrodymų, neapklausus kaip liudytojos atsakingos už kainų nustatymą ir krovinių sukomponavimą atsakovo darbuotojos, taip pažeidus CPK 176 straipsnio, 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tokie apeliacinio skundo argumentai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo sandorio tariamumo neįrodytumo yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių įrodymų vertinimu.

41Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tariamojo sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

42Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P.s, Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

43Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G. , bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A. , bylos Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko ieškovui.

44Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 49 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – bendradarbiavimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo įsigyti atskiru susitarimu suderintą autovežių kiekį, kurie turės būti atsakovo dispozicijoje, ir įsigytais autovežiais pagal atsakovo užsakymus atlikti tarptautinius pervežimus, o atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui atitinkamos vertės pervežimų užsakymus ir atsiskaityti su juo sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1, 4 straipsniai, pakeisti ir papildyti 2007 m. vasario 13 d. priedu Nr. 1) (1 t., 35-46 b. l.). Liudytojais apklaustų sutarčių koordinatorės A. P. , atsakovo vadovo D. N. parodymais, atliktų darbų suvestinėmis (1 t., 192-201 b. l.; 3 t., 11-14, 23-26 b. l.), teismas nustatė, kad bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta atsakovui siekiant įvykdyti FORD automobilių gamyklos atstovams prisiimtus įsipareigojimus dėl FORD markės automobilių pervežimo; kad pagal bendradarbiavimo sutartį atsakovo užsakymu ieškovas vykdė FORD automobilių pervežimus tarptautiniais maršrutais Legionovas (Lenkija) – Maskva ir Černiachovskas - Maskva; kad nuo 2008 metų šių automobilių gamintojai vežėju pasirinko Rusijoje veikiančią atsakovo dukterinę įmonę trečiąjį asmenį, o atsakovas teikė tik organizacines paslaugas. Remdamasis šiomis faktinėmis ieškovo neginčijamomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad kito vežėjo pasirinkimas lėmė bendradarbiavimo sutarties nutraukimą, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo nutraukta šioje byloje ieškovo ginčijamu abiejų šalių rašytiniu susitarimu (toliau – susitarimas) (2 t., 21 b. l.). Ginčo susitarimu šalys susitarė dėl galutinių piniginių atsiskaitymų pagal nutraukiamą sutartį ir dėl konkurencijos draudimo galiojimo termino (susitarimo 2-4 punktai). Šių susitarimo sąlygų teisėtumo ir jų įvykdymo ieškovas neginčija. Po ginčo susitarimo, 2008 m. sausio 3 d. šalys sudarė su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį Nr. PER-08-01 (toliau – susijusių paslaugų sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui su automobilių pervežimu susijusias paslaugas, numatytas sutarties 2.1 punkte, o atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui užsakymus, užtikrinti tinkamas paslaugų suteikimo sąlygas, atsiskaityti sutartyje nustatytomis kainomis ir terminais (sutarties 3, 5 straipsniai) (1 t., 70-84 b. l.). 2008 m. sausio 3 d. ieškovas ir trečiasis asmuo pasirašė 2007 m. vasario 7 d. autovežių nuomos sutarčių Nr. 121 ir 122 pakeitimus, o 2008 m. kovo 11 d. sudarė dar vienos transporto priemonės nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartys), kuriomis ieškovas išnuomojo už atlygį trečiajam asmeniui autovežius automobilių pervežimui Rusijos Federacijoje ir tarptautiniais maršrutais vykdyti, o trečiasis asmuo įsipareigojo mokėti ieškovui sutartyse numatytą nuomos mokestį (1 t., 85-165 b. l.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų – atliktų paslaugų suvestinių, autovežių panaudos aktų, apyvartos žiniaraščių, PVM sąskaitų faktūrų (1 t., 202-238, 274-279 b. l.) teismas nustatė, kad po bendradarbiavimo sutarties nutraukimo, 2008 metais šalys sutartinius įsipareigojimus vykdė pagal susijusių paslaugų sutarties ir nuomos sutarčių sąlygas. Susijusių paslaugų sutarties sąlygas šalys derino, ieškovas teikė pasiūlymus ir pastabas, į kuriuos buvo atsižvelgta (2 t., 24-26 b. l.). Susijusių paslaugų ir nuomos sutartimis šalys nustatė arbitražinį ginčų sprendimą. Įvertinęs aptartais duomenimis nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, kad bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta laisva šalių suderinta valia, o po jos nutraukimo buvo vykdomi nauji susitarimai, kuriais buvo kitaip sureguliuotos šalių tarpusavio teisės ir pareigos.

45Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota praktika, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų įvertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; kt.).

46Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teiktų įrodymų – elektroninio susirašinėjimo (1 t., 242-246, 253-258, 260-266 b. l.), atliktų darbų suvestinių (1 t., 192-237 b. l.), kurie, pasak apelianto, įrodo, kad 2008 metais buvo vykdoma ginčo susitarimu nutraukta bendradarbiavimo sutartis. Atliktų darbų suvestinių, ieškovo įvardijamų „credit note“, analizė liudija, kad 2007 metais išrašytų suvestinių turinys skiriasi nuo išrašytų 2008 metais. 2008 metais parengtose suvestinėse nurodoma bazinė kaina ir faktoriai pagal nuomos ir krovimo sutartis, tuo tarpu 2007 metų suvestinėse to nėra. 2008 metų suvestinės atitinka susijusių paslaugų sutarties sąlygas, reglamentuojančias paslaugų kainą (sutarties 5.1-5.2 punktai). 2007 metais ataskaitas rengė ir ieškovui siuntė atsakovas pagal bendradarbiavimo sutarties 4 straipsnyje nustatytą atlyginimo ir atsiskaitymų tvarką. Atsakovas neneigia, kad dėl turimos verslo administravimo patirties ruošė ataskaitas ir 2008 metais ir jas teikė trečiajam asmeniui. Iš faktinė aplinkybė nepaneigia teismo išvados apie po bendradarbiavimo sutarties nutraukimo vykdytas naujai sudarytas sutartis, kurią teismas padarė įvertinęs atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškovo išrašytas pagal 2008 metais sudarytas paslaugų teikimo ir nuomos sutartis PVM sąskaitas faktūras (1 t., 275-279 b. l.), ieškovo apyvartos žiniaraštį ( 1 t., 274 b. l.), 2008 metais atliktų darbų suvestines, autovežių panaudos aktus (1 t., 202-238 b. l.). 2007 metais ir 2008 metais atliktų darbų suvestinių lyginamoji analizė šių teismo išvadų nepaneigia. Teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi (3 t., 91-92 b. l.), atmesdama apelianto prašymą apklausti kaip liudytoją buvusią atsakovo darbuotoją A. S. , sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje liudiję atsakovo darbuotojai paaiškino ginčijamo susitarimo sudarymo ir šalis siejusių sutarčių vykdymo aplinkybes. Remdamasis bylos šalių teiktais įrodymais - liudytojų parodymais, sutartimis, ataskaitomis, suvestinėmis, PVM sąskaitomis faktūromis, teismas nustatė, kad po ginčo susitarimo šalys savo teises ir pareigas įgyvendino pagal naujai sudarytas sutartis. Už kainų nustatymą ir krovinių sukomponavimą atsakingo asmens liudijimai nepaneigtų teismo įvertintais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų. Šių išvadų nepaneigia ir ieškovo pateiktų elektroninių laiškų turinys. Byloje nėra pateikta CMR važtaraščių, liudijančių, kad 2008 metais atsakovo užsakymu ieškovas vežė FORD markės automobilius nustatytais maršrutais. Tuo tarpu nuomos sutarčių priedai patvirtina trečiajam asmeniui išnuomotų ieškovo autovežių perdavimą nuomininkui (1 t., 92, 108, 122, 136, 147, 161 b. l.). Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime ištyrė ir įvertino abiejų bylos šalių pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas šalių valią sudarant bendradarbiavimo sutarties nutraukimo susitarimą, ištyrė ir įvertino šalių sutartinių santykių vykdymą iki ir po ginčo susitarimo sudarymo. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčo susitarimas buvo realiai įvykdytas ir byloje neįrodyta, kad buvo abiejų šalių suderinta valia susitarimu dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo nesiekti jokių teisinių padarinių. Reikšminga ir atsakovo pabrėžta aplinkybė, kad 2008 metais ieškovas vykdė po bendradarbiavimo sutarties nutraukimo sudarytus sandorius, o į teismą dėl susitarimo nutraukti bendradarbiavimo sutartį nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai atsakovas nepratęsė 2008 m. sausio 3 d. susijusių paslaugų sutarties.

47Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne tik šalis siejusių sutarčių turinį, bet ir jų vykdymą pagrindžiančius įrodymus, nustatė bendradarbiavimo sutarties nutraukimą lėmusias aplinkybes, įvertino šalių elgesį po ginčo susitarimo, todėl apelianto argumentai apie netinkamą sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų (CK 6.193 str.) taikymą, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada apie pagrindo pripažinti susitarimą dėl 2007 m. bendradarbiavimo sutarties nutraukimo tariamuoju sandoriu nebuvimą, o apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 1.86 straipsnio taikymo laiko nepagrįstais.

48Apelianto argumentus, kad buvo pagrindas ginčo susitarimą pripažinti negaliojančiu ir dėl CK 6.228 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitikimo, nes byloje esantys įrodymai ir bendradarbiavimo sutartis įrodo atsakovo dominuojančią padėtį ir ieškovo priklausomumą nuo atsakovo, kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar jos atskira sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningo verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Viena vertus, nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo teismine tvarka pakeisti susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo ar atskirą jos sąlygą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovo argumentus dėl esminės šalių nelygybės ir konstatavo neįrodyta aplinkybę, kad ginčo susitarimą ieškovas buvo priverstas pasirašyti dėl ekonominės priklausomybės nuo atsakovo. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad dėl naujų sutarčių sudarymo šalys derėjosi, ieškovo teikti pasiūlymai buvo įtraukti į sutarties sąlygas; kad pagal bendradarbiavimo sutarties sąlygas ieškovas turėjo galimybes vykdyti vežimo paslaugas kitiems asmenims. Reikšminga laikytina atsakovo nurodyta aplinkybė, kad bendru sutarimu nutraukus bendradarbiavimo sutartį, ieškovas buvo laisvas pasirašyti sutartis su kitais užsakovais, jeigu manė, kad jo santykiai su atsakovu pagrįsti esmine nelygybe. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 6.228 straipsnį.

49Pagal bendradarbiavimo sutarties 3 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimą, 1 dalį sutartis gali būti nutraukta abipusiu partnerių susitarimu (2007 m. vasario 13 d. priedo Nr. 1 2 punktas). Sutartyje numatyta šalių teisė nutraukti sutartį abiejų šalių susitarimu nesiejama su esminio sutarties pažeidimo sąlyga. Nagrinėjamo ginčo atveju 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutartis nutraukta nuo 2008 m. sausio 1 d. abiejų šalių susitarimu, kurio teisėtumą konstatavo teismas, todėl apelianto argumentai apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą 2008 m. lapkričio 26 d. vienašališku atsakovo pareiškimu ir nepagrįstą CK 6.217 straipsnio netaikymą yra nepagrįsti ir atmestini.

50Skundžiamame sprendime teismas savo išvadas tinkamai motyvavo, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo konstatuoti apelianto nurodyto CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo.

51Dėl teismo sprendimo dalies, kuria piniginis reikalavimas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo

52Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl piniginio reikalavimo ieškinio palikimo nenagrinėto. 151 000,06 Lt skolos priteisimo reikalavimą atsakovui ieškovas UAB „Perša“ įrodinėjo laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 31 d. iki gruodžio 14 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis atsakovui pagal krovimo paslaugų sutartį Nr. PER-08-01 (t. y. pagal 2008 m. sausio 3 d. su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį Nr. PER-08-01), 2008 m. lapkričio 1-30 dienomis atliktų darbų suvestinę, o trečiajam asmeniui - pagal transporto priemonių nuomos sutartis Nr. 121, 122, 195, agento funkcijų vykdymo kontraktą Nr. AG-15 (1 t., 275-279 b. l.). Ieškovo ir atsakovo 2008 m. sausio 3 d. sudarytos su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų sutarties Nr. PER-08-01 sąlygose numatyta arbitražinė išlyga – kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar susijęs su sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą (sutarties 12.3 punktas). Ieškovo su trečiuoju asmeniu 2008 metais sudarytuose papildomuose transporto priemonių nuomos sutarčių Nr. 121 ir 122 susitarimuose, transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. 195, agento funkcijų atlikimo sutartyje Nr. AG-15 (1 t., 166-182 b. l.) taip pat numatytos sąlygos dėl arbitražinės išlygos (sutarčių 13.3 ir 15.3 punktai), pagal kurias šalių gera valia neišspręstas iš sutarčių kilęs ginčas bus perduodamas spręsti Kaliningrado (Kaliningrado srities) arbitražo teismui. UAB „Perša“ piniginio reikalavimo teisę apeliantė S. M. perėmė pagal 2010 m. sausio 21 d. sutartį (2 t., 228-229 b. l.), kuria naujasis kreditorius perėmė iš 2007 m. vasario 7 d., 2008 m. sausio 3 d., 2008 m. kovo 11 d. transporto priemonių nuomos sutarčių Nr. 177, 178, 181, 2008 m. sausio 3 d. agento funkcijų vykdymo kontrakto Nr. AG-21 ir 2008 m. sausio 3 d. su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų sutarties Nr. PER-08-01 kylančias pirminio kreditoriaus teises į atsakovą 37 209,62 Lt, o į trečiąjį asmenį – 113 790,44 Lt, t. y. iš viso 151 000,06 Lt dydžio reikalavimą, pagal tas pačias PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo pareikštas pirminio kreditoriaus ieškinio piniginis reikalavimas atsakovui. Šie duomenys paneigia apeliantų poziciją, pagal kurią atsakovui pareikštus piniginius reikalavimus jie kildina iš 2007 m. sausio 2 d. bendradarbiavimo sutarties, kurios nutraukimas 2008 m. sausio 1 d. šalių susitarimu teismo nepripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Pagal sutartis atsiradusius kreditoriaus reikalavimus perėmusi apeliantė, kaip ir pirminis kreditorius, privalo laikytis šiose sutartyse numatytų arbitražinių išlygų.

53Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju arbitražiniai susitarimai yra galiojantys, jais aiškiai išreikšta visų susitarimų šalių valia ir jie gali būti įgyvendinami, kreipiantis į sutartyse nurodytas arbitražo institucijas. Ieškiniu inicijuojamas piniginio reikalavimo ginčas neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui. Atsakovas reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Konstatavus, kad tam tikras ginčas spręstinas arbitraže, ieškinys dėl tokio ginčo turi būti paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis Areex International Trading Co v. UAB ,,Santoveta” byloje Nr. 3K-3-501/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė Hydro Soil Services NV byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2008 m. kovo 17 d. nutartis UAB ,,Geltonasis laivas“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG byloje Nr. 3K-3-167/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis AB ,,ORLEN Lietuva“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Ltd., AIG UK Ltd. ir kt. byloje Nr. 3K-3-64/2010). Dėl to byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarčių šalių sudaryti ir galiojantys susitarimai perduoti ginčus spręsti arbitražui reiškia tai, kad dėl tokių ginčų paduotas ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Be reikalavimų pripažinti susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties nutraukimo tariamuoju sandoriu ir bendradarbiavimo sutartį nutraukti dėl atsakovo esminio jos pažeidimo UAB „Perša“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo 151 000,06 Lt skolą. Ieškinį ieškovas apmokėjo 4 276 Lt žyminiu mokesčiu (1 t., 15, 15a b. l.). Piniginio reikalavimo dalyje ieškovas UAB „Perša“ pakeistas jo teisių perėmėja S. M. , kurios reikalavimas skundžiamu sprendimu buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Skųsdama šią sprendimo dalį, S. M. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi (3 t., 62 b. l.) nustatė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už 151 000,06 Lt sumos apeliacinį skundą mokėtinas 4 020 Lt žyminis mokestis, ir įvertinęs apeliantės turtinę padėtį nuo 3 520 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ją atleido, o 500 Lt mokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl pareikšto apeliacinio skundo priėmimo. Kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, suinteresuotam asmeniui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 4 p.). Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Kai apeliaciniu skundu skundžiama sprendimo dalis dėl teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 str. 3 d.). Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 80 str. 2 d.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas grąžinti ieškovui UAB „Perša“ 4 020 Lt žyminio mokesčio, kurie buvo sumokėti už paliktą nenagrinėtą piniginio reikalavimo ieškinį (CPK 87 str. 5 d.), o pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš apeliantės S. M. nepriteisti.

56Apeliacinės instancijos teisme ieškovams priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl jų turėtos advokato pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.) (3 t., 89-90 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,90 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ( 3 t., 86 b. l.), kurios, pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IR-261/IK-355, iš bylą pralaimėjusių apeliantų nepriteistinos.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Perša“ (į. k. 300625987) 4 020 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. gegužės 8 d. Swedbank AB Vytenio KAC mokėjimu 2009050800411496.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ir atsakovas 2007 m. sausio 2 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį... 5. Ieškovas UAB „Perša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:... 6. 2010 m. sausio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 100120-1S (2 t.,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu UAB „Perša“... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 3 d. su krovinių pervežimu ir... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Perša“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. 1. Teismas vadovavosi išimtinai atsakovo argumentais, nevertino ieškovo... 14. 2. Ieškovo su atsakovo dukterine įmone sudaryta autovežių nuomos sutartis... 15. 3. Teismas netinkamai aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių... 16. 4. Bendradarbiavimo sutartis įrodo, kad su ieškovu atsakovas elgėsi... 17. 5. Atsakovas nutraukė bendradarbiavimo sutartį dėl to, kad negavo klientų... 18. 6. Teismas nepagrįstai bylos dalį dėl skolos priteisimo paliko... 19. Atsiliepimu į ieškovo UAB „Perša“ apeliacinį skundą atsakovas UAB... 20. 1. Teismas teisingai nustatė bylai reikšmingą aplinkybę, kad nuo 2008 m.... 21. 2. Teismas laikė ieškovo nurodytas aplinkybes neįrodytomis, todėl... 22. 3. Apeliantas neįrodė, kad tikroji abiejų šalių valia buvo kita, nei... 23. 4. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą pagal 2008 m.... 24. 5. Apeliantas nurodo, kad 2008 m. sausio 3 d. susijusių paslaugų sutartis... 25. 6. Apelianto argumentai, kad ginčijami susitarimai bei sutarčių pakeitimai... 26. 7. Apelianto pateikti neva dvigubą autovežių registraciją patvirtinantys... 27. 7. Ieškovas neginčija, kad 2008 m. jam pagal nuomos sutartis buvo sumokėta... 28. 8. Apelianto piniginiai reikalavimai reiškiami dėl 2008 metais suteiktų... 29. 9. Teismas pagrįstai netenkino ieškovo pakartotinio prašymo dėl A. S.... 30. 10. Teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nes ištyrė visas... 31. 11. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamus... 32. 12. Piniginis reikalavimas yra neteismingas teismui, todėl apeliantas... 33. Atsiliepimu į ieškovės S. M. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Daivera“... 34. 1. Teismas pripažino, kad Bendradarbiavimo sutartis Nr. 49 buvo nutraukta... 35. Atsiliepimu į ieškovų S. M. ir UAB „Perša“ apeliacinius skundus... 36. 1. Teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, ištyrė pateiktus... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 39. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pripažinti sandorį... 40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Perša“ prašė jo ir atsakovo 2008 m.... 41. Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 42. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių... 43. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo... 44. Byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė... 45. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuota praktika, kad teismo sprendimas... 46. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teiktų... 47. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne tik šalis siejusių... 48. Apelianto argumentus, kad buvo pagrindas ginčo susitarimą pripažinti... 49. Pagal bendradarbiavimo sutarties 3 straipsnio, reglamentuojančio sutarties... 50. Skundžiamame sprendime teismas savo išvadas tinkamai motyvavo, atsakė į... 51. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria piniginis reikalavimas paliktas... 52. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, kuriais... 53. Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 55. Be reikalavimų pripažinti susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties... 56. Apeliacinės instancijos teisme ieškovams priimtas nepalankus procesinis... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti... 59. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Perša“ (į. k....