Byla 2A-531-560/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Laimija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transvesta” ieškinį atsakovui UAB „Laimija” dėl skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 16 857,57 Lt skolą, 3 320,55 Lt delspinigių, 8,49 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-06-27 ieškovas ir atsakovas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo 1 002 kvadratinių metrų ploto sandėliavimo patalpas ir 100 kvadratinių metrų ploto administracines patalpas, esančias ( - ). Pagal sutarties 4.1-4.3 p. atsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su ieškovu už išnuomotas patalpas, t.y. sumokėti ieškovui nuomos mokestį bei apmokėti už sunaudotą elektrą, suteiktas komunalines ir kitas aptarnavimo paslaugas, pagal ieškovo pateikiamas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas tinkamai neįvykdė atsiskaitymo su ieškovu pareigos ir neapmokėjo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų.

52011-09-23 preliminariu sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 16 857,57 Lt skolą, 3 320,55 Lt delspinigių, 8,49 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 20 178,12 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-09-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 723 Lt bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti 2011-09-23 preliminarų sprendimą šioje byloje ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas prašomus priteisti 3 320,55 Lt delspinigių paskaičiavo taikydamas 1 procento tarifą nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovo reikalaujamų netesybų suma lygi net 365 procentams metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos. Tokio dydžio nuostolių dėl uždelsimo sumokėti ieškovas nepatyrė, todėl ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų suma turi būti sumažinta, remiantis Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Atsakovas taip pat nesutiko su preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai teismo priteistų procesinių palūkanų dydžiu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normų analizė leidžia teigti, jog šio įstatymo numatytų palūkanų dydis gali būti taikomas išimtinai tik šio įstatymo apibrėžtuose santykiuose – nustatant palūkanų už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius. Procesinės palūkanos taikomos visiškai kitu – CK 6.37 str. numatytu pagrindu. Faktinis pagrindas šioms palūkanoms taikyti yra teismo priteista suma, o ne komercinis sandoris, todėl jų dydis, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti nustatomas pagal CK 6.210 str.

7Nustatytu terminu ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė 2011-09-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prieštaravimuose atsakovas remiasi pasenusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netesybų klausimu, todėl neteisingai ir nepagrįstai ginčija ieškovo naudai priteistų netesybų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo metu yra nustatyta, kad kai netesybos yra nustatomos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Kadangi 2011-06-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys sulygo dėl 1 proc. netesybų kaip minimalių nuostolių, iš atsakovo pagrįstai priteisti 3 320,55 Lt delspinigių. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl procesinių palūkanų dydžio, nes 2011-06-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra komercinis sandoris, dėl ko ginčo tarp šalių nėra, todėl Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kaip specialus įstatymas CK 6.210 str. atžvilgiu, turi būti taikomas tiek kompensacinėms, tiek procesinėms palūkanoms.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-13 galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-09-23 priimtą preliminarų sprendimą: ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 16 131,57 Lt skolą, 3 178,99 Lt delspinigių, 8,49 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 19 310,56 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 614,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2011-06-27 ieškovas ir atsakovas sudarė rašytinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurios 1.2. p. ieškovas atsakovui išnuomojo 1002 kvadratinių metrų ploto sandėliavimo patalpas ir 100 kvadratinių metrų ploto administracines patalpas, esančias ( - ). Šia sutartimi šalys sulygo, kad nuomos mokestis už patalpas per mėnesį yra 6 200 Lt pridedant PVM, atsakovas nuomos mokestį moka pagal ieškovo jam pateiktą sąskaitą-faktūrą, kuri atsakovui pateikiama einamojo mėnesio pirmą dieną už einamojo mėnesio patalpų nuomą. Atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį, taip pat atsakovo pagal sutartį 4.2 p. mokėtinas sumas už sunaudotą elektrą, suteiktas komunalines ir kitas aptarnavimo paslaugas ieškovas grindė dvejomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2011-07-31 ( - ) 8 543,72 Lt sumai ir 2011-08-31 ( - ) 8 313,85 Lt sumai. Šiose PVM sąskaitose-faktūrose atsakovo mokėtina nuomos mokesčio suma nurodyta 6 500 Lt pridedant PVM. Teismas konstatavo esant neįrodytą, kad ieškovas su atsakovu buvo sulygę dėl 6 500 Lt plius PVM nuomos mokesčio. Sutarties 6.7 p. numatyta, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik dvišaliu rašytiniu susitarimu, kuris tampa neatskiriama sutarties dalimi. Teismas vertino, kad šios PVM sąskaitos-faktūros negali būti laikomos patvirtinančiomis dvišalį ieškovo ir atsakovo susitarimą pakeisti sutartimi prisiimtas civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6 d.). Konstatavo, kad atsakovas neįvykdė prievolės pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras laiku mokėti 6 200 Lt plius PVM nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.), taip pat mokesčius už suvartotą elektros energiją, suteiktas komunalines ir kitas aptarnavimo paslaugas. Atsakovo skola pagal 2011-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) yra 8 180,72 Lt (6 200 Lt nuomos mokestis, 302,3540 Lt už elektrą D 18702, 68,97 Lt už elektrą N 4299, 54,60 Lt galios dedamoji, 135 Lt už ofiso ir sandėlio apsaugą plius 1419,7940 Lt PVM), o pagal 2011-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) yra 7 950,85 Lt (6 200 Lt nuomos mokestis, 151,979 Lt už elektrą D 19081, 29,37 Lt už elektrą N 4388, 54,60 Lt galios dedamoji, 135 Lt už ofiso ir sandėlio apsaugą plius 1379,8993 PVM). Teismas pripažino, kad paskutinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovo bandytas kelti ginčas dėl sumų, nurodytų PVM sąskaitose-faktūrose, pagrįstumo buvo nesavalaikis. Pasisakydamas dėl sutartyje numatytų 1 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.) ir neturėjo pagrindo teigti, jog šios netesybos yra neprotingai didelės (CK 6.73 str. 2 d.), suteikiančios pranašumą ieškovui atsakovo atžvilgiu (CK 6.288 str.) ar pažeidžiančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.). Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į šio įstatymo 1 str. 3 d. išvardytas išimtis, kai įstatymas netaikomas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, pripažino teisėtu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-13 sprendimą ir perduoti šią bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. PVM sąskaitose-faktūrose, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo, buvo įtrauktos sutartyje nenumatytos sumos už ofiso ir sandėlio apsaugą, taip pat nepagrįstai įtrauktos sumos už elektros energiją. Šalys iki šiol nėra suderinusios įkainių, pagal kuriuos bus mokama už suvartotą elektros energiją, todėl atsakovui nėra kilusi prievolė mokėti už patalpoms tiektą elektros energiją. Minėtų sumų ieškovas negalėjo įtraukti į PVM sąskaitas-faktūras. Esant neteisingoms PVM sąskaitoms-faktūroms, atsakovui nekilo pareiga pagal jas mokėti, kadangi mokėjimai gali būti atliekami tik pagal PVM sąskaitas-faktūras, turinčias visus teisingus rekvizitus. Teismo sprendimas dėl PVM sąskaitų-faktūrų teisėtumo grįstas vien formaliais pagrindais.
  2. Teismo priteisti 3 320,55 Lt delspinigiai, paskaičiuoti taikant 1 procento tarifą nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, yra per dideli; dėl uždelsimo sumokėti ieškovas tokio dydžio nuostolių nepatyrė, tokio dydžio palūkanų už paskolintus pinigus niekur negautų. Teismas išsamiai neištyrė faktinių aplinkybių, kuri iš šalių parengė sutarties tekstą ir sutarties 4.8. punkte numatė 1 procento dydžio delspinigius. Teismo išvada, kad sutarties tekstą rengė atsakovas, buvo pagrįsta vien tik ieškovo paaiškinimais, kurie buvo neteisingi. Aplinkybė, jog atsakovas pasirašė tokio dydžio delspinigius numatančią nuomos sutartį, išimtinai formali, be to, nepagrindžia teismo išvados, jog delspinigiai nemažintini. Esant didelei sutarties kainai, su kuria susietas delspinigių skaičiavimas, atsiranda faktinis pagrindas taikyti įstatymo normas dėl delspinigių sumažinimo. Be to, aplinkybės, jog teismo posėdyje atsakovas naudojosi civilinio proceso jam garantuojamomis teisėmis teikti paaiškinimus ir nesutikti su pareikštu ieškiniu, negali tapti pagrindu netesybų priteisimui.

12Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo pasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose ties žymomis „paslaugas/prekes priėmė“ yra atsakovų parašai, kurie vienareikšmiškai patvirtina atsakovo valią priimti minėtose ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas, taip pat patvirtina faktą, jog šios paslaugos buvo suteiktos. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros nėra grąžintos ieškovui kaip išrašytos be pagrindo, įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą, pretenzijos ieškovui dėl jų nepateiktos. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimu dėl pagrindinės skolos priteisimo, tuo patvirtindamas savo pareigą atsiskaityti už PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas. Atsakovas vadovaujasi neaktualia 2002-2005 m. vyravusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netesybų klausimu. Nagrinėtinai bylai yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 207-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 bei 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007. Mano, jog pirmosios instancijos teismas labai išsamiai argumentavo sprendimo dalį, liečiančią netesybų priteisimą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

16Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalis siejo prievoliniai nuomos teisiniai santykiai. 2011-06-27 ieškovas su atsakovu sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. (b.l. 6-9), pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo 1002 kvadratinių metrų ploto sandėliavimo patalpas ir 100 kvadratinių metrų ploto administracines patalpas, esančias ( - ) (sutarties 1.2. p.), o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nustatytą patalpų nuomos mokestį bei atlikti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus (sutarties 1.1., 2.3.4., 4.1., 4.2. p.). Ieškovo reikalavimas atsakovui grindžiamas 2011-07-31 išrašyta PVM sąskaita-faktūra ( - ) (b.l. 11) bei 2011-08-31 išrašyta PVM sąskaita-faktūra ( - ) (b.l. 12) už patalpų nuomą bei komunalinius mokesčius. Dėl pirmos instancijos teismo priteisto pagrindinio nuomos mokesčio pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras ginčo nekilo, todėl teisėjų kolegijų dėl to nepasisako. Apeliaciniu skundu yra ginčijamos pirmos instancijos teismo priteistos sumos už komunalinius mokesčius: suvartotą elektros energiją pagal naktinį ir dieninį tarifus, galios dedamąją, už ofiso ir sandėlio apsaugą. Atsakovas teigia, kad minėtos sumos į PVM sąskaitas-faktūras įtrauktos nepagrįstai.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymą vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-156/2009; ir kt).

18Iš šalių pasirašytos Patalpų nuomos sutarties turinio nustatyta, kad greta negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio ieškovas ir atsakovas Patalpų nuomos sutarties 4.2. p. susitarė, jog atsakovas kaip nuomininkas papildomai mokės nuomotojui (pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą-faktūrą) už suvartotą elektros energiją, vandenį, teritorijos tvarkymą pagal sutarties priede Nr. 3 nurodytus įkainius. Nors sutarties priedas Nr. 3, šalių teigimu, nebuvo sudarytas, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovui iš viso nekilo pareiga mokėti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kaip neatitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų rekvizitų. PVM sąskaitų-faktūrų privalomus rekvizitus reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. (nuo 2004-07-29 galiojusi redakcija), bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. (nuo 2003-12-30 galiojusi redakcija). Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 1 d. PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti jau įvykusį paslaugų suteikimą. Teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo sutikti, jog ieškovo atsakovui apmokėti pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neatitinka įstatymų reikalavimų, nes minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti visi šiam buhalteriniam dokumentui privalomi rekvizitai, t.y. išrašymo data; serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas; teikiamų paslaugų pavadinimas ir kt.), todėl nėra ir jokio pagrindo abejoti šių PVM sąskaitų-faktūrų, kaip dokumentų, įforminančių paslaugų suteikimo faktą, pagrįstumu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nė karto bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas paslaugas, tame tarpe ir už komunalinius patarnavimus, yra gavęs. Todėl darytina išvada, kad net ir nesant Patalpų nuomos sutarties priedo Nr. 3 atsakovui kilo pareiga apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas, nes iš 2011-06-27 Patalpų nuomos sutarties turinio matyti, kad šalys buvo taip susitarusios.

19Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 str. bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010-03-20 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-318/2011; ir kt.). Atsakovas taip pat nurodo, kad PVM sąskaitose-faktūrose buvo įtrauktas Patalpų nuomos sutartyje nenumatytos sumos už ofiso ir sandėlio apsaugą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuomos sutarties turinį, sprendžia, kad šalys, be pagrindinio nuomos mokesčio, aiškiai numatė, kad atsakovas privalo mokėti ir kitus privalomus mokėjimus. Kaip matyti pagal Patalpų nuomos sutarties 4.2. p. nuostatą, papildomi mokėjimai sutartyje nesiejami tik su paslaugomis, kuriomis atsakovas tiesiogiai naudojasi savo nuomojamose patalpose, t.y. atsakovas turi pareigą mokėti ne tik už elektros energiją, vandenį, bet ir už paslaugas, kurios susijusios su išsinuomotų patalpų ir jų teritorijos priežiūra. Nors Patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad atsakovas turi susimokėti už išsinuomotų objektų teritorijos tvarkymą, būtent taip pavadinto punkto PVM sąskaitose-faktūrose ( - ) bei ( - ) nėra. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad sąvoka „teritorijos tvarkymas“ nagrinėjamu atveju plačiąja prasme gali apimti ir patalpų apsaugą. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sutarties turinys sudaro pagrindą plečiamai aiškinti atsakovo prisiimtus įsipareigojimus dėl apmokėjimo pagal Patalpų nuomos sutartį. Atsižvelgdama į tai bei į PVM sąskaitos-faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš Patalpų nuomos sutartimi apibrėžtų sutartinių teisinių santykių. Dėl to atsakovo argumentai, susiję su PVM sąskaitos-faktūros užpildymo trūkumais, nėra pakankami, kad apskritai paneigtų prievolę apmokėti jose nurodytų sumų už suteiktas paslaugas.

20Nors PVM sąskaita-faktūra yra vienašalis aktas, tačiau matyti, kad ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros buvo pasirašytos, dėl jų jokių pastabų ar prieštaravimų ieškovui nebuvo išreikšta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad buvo gauti kokie nors dokumentai iš paties atsakovo, kuriame jis būtų nurodęs jam pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų netikslumus ar tai, jog atsisako apmokėti jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir nurodęs tokio atsisakymo priežastis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas sumų už PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus komunalinius patarnavimus neginčijo ir pateikdamas teismui savo prieštaravimus.

21Teisėjų kolegija, bylos aplinkybių kontekste, neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Ir priešingai – visos aplinkybės liudija, kad būtent atsakovas nagrinėjamu atveju yra nesąžininga sandorio šalis, kadangi pasibaigus PVM sąskaitose-faktūrose nurodytam apmokėjimo terminui neatsiskaitė su ieškovo už ieškovo jam suteiktas paslaugas, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog šalia pagrindinio nuomos mokesčio papildomi mokėjimai už komunalines paslaugas iš atsakovo priteisti nepagrįstai.

22Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti pirmos instancijos teismo priteistų sutartinių delspinigių dydį. Pagal Patalpų nuomos sutarties 4.8. p., nuomininkas pažeidęs nuomos mokesčio mokėjimo terminus, privalo ne ginčo tvarka sumokėti nuomotojui 1 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Pažymėtina, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Taigi, tam tikrais atvejais teismui suteikta teisė sumažinti netesybas. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta ir tai, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, „... sutartinių netesybų atveju nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

23Nagrinėjamu atveju abi Patalpų nuomos sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, turintys galimybes numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia galintys pasirinkti sutarties sąlygas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Patalpų nuomos sutarties tekstą rengė būtent jis, tačiau taip pat nepateikė įrodymų ir netgi nenurodė, kad Patalpų nuomos sutartyje nustatytas delspinigių dydis buvo jam primestas prieš jo valią. Taip pat, turint galvoje priteisto nuomos mokesčio sumos ir delspinigių santykį, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiautų savo teise ir neproporcingai praturtėtų.

24Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo daliai, pagal kurią iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteisti 1 procento dydžio nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai, numatyti patalpų nuomos sutartyje. Mano, kad pirmos instancijos teismas labai išsamiai argumentavo tokio dydžio delspinigių priteisimą bei pasirėmė aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

25Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias patalpų nuomą, pareigą mokėti nuomos mokestį bei prievolių nevykdymo teisinius padarinius. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

26Pagal CPK 98 str. 1, 3 d. teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą; ši nuostata taikoma priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, dėl to iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos 1936 Lt išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytą išlaidų dydį patvirtina byloje pridėta sąskaita ir mokėjimo dokumentas.

27Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29Atsakovo UAB „Laimija“ apeliacinį skundą atmesti.

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo UAB „Laimija“ ieškovo UAB „Transvesta“ naudai 1936 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 16... 5. 2011-09-23 preliminariu sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti 2011-09-23... 7. Nustatytu terminu ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-13 galutiniu sprendimu pakeitė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalis siejo prievoliniai nuomos... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 18. Iš šalių pasirašytos Patalpų nuomos sutarties turinio nustatyta, kad greta... 19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog sutarčių aiškinimo... 20. Nors PVM sąskaita-faktūra yra vienašalis aktas, tačiau matyti, kad ieškovo... 21. Teisėjų kolegija, bylos aplinkybių kontekste, neturi jokio pagrindo abejoti... 22. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti pirmos instancijos... 23. Nagrinėjamu atveju abi Patalpų nuomos sutarties šalys – privatūs verslo... 24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 26. Pagal CPK 98 str. 1, 3 d. teismas priteisia šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 29. Atsakovo UAB „Laimija“ apeliacinį skundą atmesti.... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Laimija“ ieškovo UAB „Transvesta“ naudai...