Byla 3K-3-79-219/2020

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“ pareiškimą pripažinti suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ bankrotą tyčiniu; kiti suinteresuoti asmenys R. R., E. G., A. A., G. B

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. A. ir R. R. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Osgita“, uždarosios akcinės bendrovės „Almeriva“, uždarosios akcinės bendrovės „Naudinga statyba“ pareiškimą pripažinti suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ bankrotą tyčiniu; kiti suinteresuoti asmenys R. R., E. G., A. A., G. B.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrovės tyčinio bankroto pripažinimą, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Pareiškėjos UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ prašė teismo pripažinti tyčiniu BUAB „SRTP“ bankrotą.

93.

10Pareiškėjos nurodė, kad 2009 m. sausio mėnesį UAB „SRTP“ tapo UAB „Liturimex“ viešbučių akcininke, įgijusi 9,03 proc. UAB „Liturimex“ viešbučių išleistų akcijų. Pagal 2009 m. sausio 7 d. įvykusio UAB „Liturimex“ viešbučių visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 01/09 UAB „SRTP“ įgijo naujos emisijos UAB „Liturimex“ viešbučių 365 vienetus paprastųjų vardinių akcijų (1000 Lt (289,62 Eur) nominaliosios vertės) po 3000 Lt (868,86 Eur) už kiekvieną akciją (Protokolo 2.1.2 punktas). Notaro biure 2009 m. sausio 21 d. buvo patvirtinta paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartis Nr. 09-002 ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09-003, abi jas pasirašė UAB „SRTP“ direktorius R. R. ir UAB „Liturimex“ viešbučių generalinis direktorius R. A. Pagal nurodytus dokumentus ir 2009 m. balandžio 30 d. UAB „SRTP“ finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės akcijos buvo apmokėtos finansinių įskaitų būdu, įskaitant UAB „SRTP“ reikalavimą dėl 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). UAB „SRTP“ už akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, todėl UAB „Liturimex“ viešbučiai tapo neskolinga UAB „SRTP“ 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) sumą. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „SRTP“ buvo iškelta bankroto byla.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pripažino BUAB „SRTP“ bankrotą tyčiniu.

145.

15Teismas nurodė, kad 2008 m. liepos 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punkte tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nesikeitė ir besikeičiant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms. Nors minėtoje vėliau nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje normoje, skirtingai negu ankstesnėje, ir detalizuota, kad tyčiniu bankrotu laikomas sąmoningai blogas įmonės valdymas, taip pat ir įmonės privedimas prie bankroto sudarant kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, tačiau toks reguliavimas savo esme atitiko iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusio teisinio reguliavimo požymius.

166.

17Be to, bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai buvo išaiškinti ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 ir kt.). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Nors jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau jos padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali iš esmės pažeisti kreditorių teises.

187.

19Teismo vertinimu, 2009 m. sausio mėnesį sprendimas investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas atitiko UAB „Liturimex“ viešbučių, o ne UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus. UAB „SRTP“, akcijų įsigijimo dieną būdama nemoki ir turėdama 1 120 831 Lt (324 615,09 Eur) pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įsigijo iš UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir taip prarado galimybę reikalauti iš UAB „Liturimex“ viešbučių sumokėti 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) skolą. 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) sumos būtų užtekę beveik visiems UAB „SRTP“ finansiniams įsipareigojimams, kuriuos ši turėjo kreditoriams, įvykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi UAB „SRTP“ iškėlė bankroto bylą.

208.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015 nustatyta, kad UAB „SRTP“ valdybos 2009 m. sausio 16 d. sprendimas investuoti 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) į kitos įmonės akcijas, o ne atsiskaityti su įmonės kreditoriais, neatitiko sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštaravo geriems verslo standartams. Tokiu būdu UAB „SRTP“ tyčia pablogino savo, jau nemokios įmonės, turtinę padėtį ir iš esmės pažeidė kreditorių teises.

229.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 konstatuota, kad UAB „SRTP“ 2009 m. sausio 19 d. rašto Nr. 09-001 parengimo, jo pateikimo notarui ir paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties Nr. 09-002/09-001 sudarymo metu UAB „SRTP“ turėjo pradelstų skolų kreditoriams, viršijančių įstatymo nustatytą dydį, todėl apie ketinimą investuoti savo lėšas turėjo pranešti kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaityta, bet to nepadarė.

2410.

25Teismas sprendė, kad UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų įsigijimas 2009 m. sausio 7 d. sutartimi buvo nukreiptas dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.

2611.

27Teismas sutiko su suinteresuotų fizinių asmenų argumentais, kad beveik 10 metų besitęsiantis BUAB „SRTP“ bankroto procesas yra ilgas ir prašymas dėl tyčinio bankroto galėjo būti reiškiamas ankstesnėje bankroto proceso stadijoje. Tačiau teismas nurodė neturintis pagrindo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu vertinti kaip pareiškėjų piktnaudžiavimą procesu.

2812.

29Bylą pagal suinteresuotų asmenų E. G., G. B., A. A., R. R. atskiruosius skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį.

3013.

31Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Ankstesnės redakcijos ĮBĮ tyčinio bankroto sąvoką apibrėžė kiek siauriau – įmonės privedimas prie bankroto tyčia (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Tačiau, keičiantis ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, tyčinio bankroto sąvoka iš esmės nesikeitė teismų praktikoje.

3214.

33Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 pagal ieškovės BUAB ,,SRTP“ ieškinį atsakovams R. R., E. G., A. A. ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo sprendė, kad dėl atsakovų (valdybos narių) neteisėtų veiksmų, priimant nutarimą įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB ,,Liturimex“ viešbučių akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), BUAB „SRTP“ patyrė 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) dydžio nuostolius.

3415.

35Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, sprendė, kad jų duomenys patvirtina, jog UAB „Liturimex“ viešbučių akcijų įsigijimas buvo nukreiptas dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu. Be to, ĮBĮ yra specialusis įstatymas, kuris nenustato terminų ar kitokių ribojimų kreditoriams kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotiems asmenims teisė teikti pareiškimą dėl įmonės pripažinimo tyčiniu atsiranda nuo to momento, kai paaiškėja aplinkybių visuma, leidžianti preziumuoti įmonės bankrotą esant tyčinį.

36III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

3716.

38Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį, kuriomis BUAB „SRTP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3916.1.

40Teismai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis materialiosios teisės normomis, įtvirtintomis ĮBĮ 20 straipsnio 2013 m. balandžio 18 d. redakcijoje, nes asmenų veiksmai, kurie buvo vertinami pripažįstant bankrotą tyčiniu, buvo atlikti ir sukėlė teisines pasekmes 2009 m. Pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 20 straipsnio 2013 m. balandžio 18 d. redakcijoje nurodytų sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas, sankcijų už neteisėtų veiksmų atlikimą nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

4116.2.

42Dėl senaties termino – nuo 2009 m. nei trys buvę BUAB „SRTP“ bankroto administratoriai, nei patys aktyviai bankroto procese dalyvavę kreditoriai labai ilgai nesikreipė į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nors jiems buvo žinoma apie tyčinio bankroto požymius nuo pat bankroto bylos iškėlimo. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui suinteresuotas asmuo A. A. galėjo pagrįstai tikėtis, kad bankrutavusios bendrovės kreditoriai jam daugiau pretenzijų nereikš, jam nebus paskirta tam tikra pareiga, ir, atlyginus bendrovei dėl savo priimto sprendimo padarytą žalą, jo turtinė padėtis bus prognozuojama ir stabili. Bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia (gali sukelti) tiesioginę atsakomybę asmenims, kurie vadovavo bendrovei, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat ir bankroto procesą vykdžiusiems bankroto administratoriams. Dėl to termino tokiems reikalavimams pareikšti nebuvimas būtų neproporcingas kreditoriaus teisių gynimas, pažeidžiant bendruosius teisės principus. Nuostata, kad atsakomybei už padarytus sprendimus, kuriais bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, senaties terminai nėra taikomi, kaip išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti aiškiai aptarta įstatyme, kaip tai padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.134 straipsnyje. Nesant ĮBĮ nustatytos išimties iš bendros taisyklės, teismai turėjo vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais ir užpildyti šią teisės spragą aiškiai pasisakydami, per kiek laiko nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovei paskirtasis bankroto administratorius ir kreditoriai, veikdami kaip sąžiningi ir rūpestingi asmenys, turi teisę kreiptis į teismą ir prokuratūrą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje byloje visų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose bei baigiamosiose kalbose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo prašymas atmesti pareiškimą tuo pagrindu, kad nuo bankroto bylos iškėlimo jau praėjo 10 metų. Pagal bendrąsias CK normas ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo yra 3 metai nuo žalos padarymo ar paaiškėjimo momento. Žala paaiškėjo paskyrus bankroto administratorių ir jam peržiūrėjus per pastaruosius trejus metus bendrovės sudarytus sandorius, t. y. 2009 m. kovo 30 d., ir senatis ieškiniams dėl žalos atlyginimo bendrovės valdymo organo nariams dėl jų sudarytų sandorių pasekmių suėjo 2012 m. kovo 30 d.

4316.3.

44Pareiškėjai, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo pareiškę UAB „SRTP“ vadovui R. R. ir valdybos nariui E. G. civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-303/2013, ši byla galutinai išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 27 d. Byloje pareiškėjų ieškiniai palikti nenagrinėti, nes kaltinamųjų atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nenustačius nusikalstamos veikos. Nuo šios datos taip pat jau yra praėję 3 metai bet kokiems ieškiniams dėl žalos atlyginimo reikšti. BK nustato 8 metų senaties terminą nusikaltimui dėl nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis, 95 straipsnio 1 dalies b punktas ). Šis terminas suėjo 2017 m. kovo 30 d. Taigi prašymas dėl tyčinio bankroto privalėjo būti atmestas kaip pateiktas suėjus senaties terminams visų rūšių teisinės atsakomybės požiūriu.

4516.4.

46Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad baudžiamojoje byloje ir kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo kitas pagrindas ir dalykas, nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau šioje civilinėje byloje tie faktai neturi ir negali turėti jokios prejudicinės galios: remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prejudiciniais faktais laikytini tik tie faktai, kurie kaip asmens nusikalstamų veikų padariniai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai), arba jeigu kitoje civilinėje byloje tie faktai buvo įrodinėjimo dalykas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pavirtintų atitinkamą įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų konstatuoti tam tikri faktai kaip asmens nusikalstamų veikų padariniai. Teismai, skundžiamose nutartyse pripažindami bankrotą tyčiniu, neturėjo pagrindo remtis kaip prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje priimto išteisinamojo nuosprendžio aplinkybėmis.

4716.5.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punkte suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę, kurios nesilaikė prašomus peržiūrėti sprendimus priėmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

4916.6.

50Buvę bankroto administratoriai, kurie turėjo pareigą iškėlus bankroto bylą peržiūrėti bendrovės sandorius, turėjo būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, nes nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu daro įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms.

5117.

52Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį, kuriomis BUAB „SRTP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais kaip ir suinteresuoto asmens A. A. kasaciniame skunde nurodomi teisiniais argumentais, taip pat papildytas šiais esminiais argumentais:

5317.1.

54Lietuvos apeliacinio teismo praktika labiau formuojama ta linkme, kad tyčinio bankroto klausimas turėtų būti sprendžiamas pradiniame bankroto proceso etape, kai iškėlus bankroto bylą administratorius perima bankrutuojančios įmonės dokumentus, patikrina per 36 mėnesius įmonės sudarytus sandorius, bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra supažindinami su bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ir kita svarbia informacija, turinčia reikšmės priimant sprendimą, ar kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atitinkamai aptariamoje praktikoje dominuoja tendencija, kad tyčinio bankroto klausimai neturėtų būti sprendžiami baigiamojoje bankroto proceso stadijoje, kai įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei atliekami šiai bankroto stadijai būdingi veiksmai. Tyčinio bankroto klausimas negali būti inicijuojamas baigiamuoju bankroto proceso etapu, kai įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra realizuotas bankrutuojančios įmonės turtas (kaip yra šios nagrinėjamos bylos atveju), taip pat jau po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „SRTP“ pabaigos.

5517.2.

56Teismai nurodė, kad BUAB „SRTP“ tyčinio bankroto klausimas turi būti sprendžiamas pagal 2008 m. gegužės 22 d. redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas, tačiau faktiškai bylą išnagrinėjo ir priimtas procesines nutartis motyvavo nepagrįstai pagal vėlesnės redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio teisinį reguliavimą.

5717.3.

58Teismai, nagrinėdami BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą bei vertindami ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, kaip būtinosios tyčinio bankroto sąlygos, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 ir 3 punktus, 185 straipsnio nuostatas, nes savo išvadas pagrindė išimtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015 bei 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamose procesinėse nutartyse nėra atskleistas visapusiškas ir išsamus tyčinio bankroto nustatymui teisiškai reikšmingų kriterijų įvertinimas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismai nevertino byloje esančių įrodymų visumos, taip pat neatsižvelgė į tyčinio bankroto nustatymo paskirtį ir tikslus. Teismai nesivadovavo vėlesne kasacinio teismo praktika, kad atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimų negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

5918.

60Suinteresuotas asmuo G. B. pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuotų asmenų A. A. ir R. R. kasacinių skundų prisideda prie jų kasacinių skundų.

6119.

62Suinteresuotas asmuo E. G. pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens A. A. kasacinio skundo prisideda prie šio kasacinio skundo.

6320.

64Atsiliepimuose į suinteresuotų asmenų A. A. ir R. R. kasacinius skundus pareiškėjos UAB „Osgita“, UAB „Almeriva“ ir UAB „Naudinga statyba“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį, kuriomis BUAB „SRTP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, palikti nepakeistas. Atsiliepimuose nurodyti tokie esminiai argumentai:

6520.1.

66Teismai taikė galiojusį bankroto iškėlimo metu 2008 m. ĮBĮ. Tuo metu ĮBĮ jau buvo įtvirtinta tyčinio bankroto sąvoka, be to, tyčinio bankroto pripažinimo praktiką išplėtojo Lietuvos Aukščiausias Teismas dar iki BUAB „SRTP“ bankroto bylos iškėlimo teisme. Teismai, spręsdami BUAB „SRTP“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 išaiškino, kad nagrinėdami bankroto bylas teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, t. y. ar įmonės bankrotą nulėmė sąmoningai blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu.

6720.2.

68Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nors finansinė situacija buvo prasta, UAB „SRTP“ valdymo organų direktoriaus ir valdybos iniciatyva įmonė 2008 m. sudarė sutartis su kreditoriais, prisiimdama ypač didelės vertės prievoles, kurios net 10 kartų viršijo įmonės įstatinį kapitalą ir net 7 kartus viršijo į balansą įrašyto turto vertę, taip buvo padidinta įmonės įsipareigojimų našta. UAB „SRTP“ nupirko 2009 m. UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas, tai iš esmės visiškai eliminavo galimybę UAB „SRTP“ gauti bet kokias finansines įplaukas į jos sąskaitas, todėl nebeliko jokių įmonės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

6920.3.

70ĮBĮ galioja tik tiems asmenims, kurie turi įstatyme įtvirtintus nemokumo požymius, ir tik iki tol, kol bankroto procesas nutraukiamas arba užbaigus bankroto procedūrą įmonė išregistruojama iš Juridinių asmenų registro. Tyčinio bankroto klausimas spręstinas vykstančios bankroto procedūros laikotarpiu ir ne ilgiau. Bankroto proceso eiga priklauso nuo daugelio faktinių ir procedūrinių aplinkybių, kurioms tęsiantis kartais tampa sunkiau įmonės bankrotą įgyvendinti kuo trumpiausiais terminais.

7120.4.

72Pagal ĮBĮ, tyčinio bankroto pripažinimo klausimas spręstinas tik vykstančios bankroto procedūros laikotarpiu. Šioje byloje sprendžiamas būtent tyčinio bankroto pripažinimo teisėtumo klausimas, tačiau nesprendžiamas bankrutavusios įmonės valdymo organo civilinės atsakomybės klausimas. Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nenustatoma jokia neterminuota civilinė atsakomybė. Tyčinio bankroto pripažinimo terminai tiesiogiai sutampa su bankroto procedūros eiga ir terminais, todėl teigti, kad nėra nustatytų terminų tokiam santykiui, nėra jokio pagrindo. Tik bankrotą pripažinus tyčiniu gali būti pradėtas skaičiuoti įmonės vadovų atsakomybės klausimams spręsti įstatymų nustatytas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

7320.5.

74Dauguma faktinių aplinkybių ir prejudicinių faktų buvo nustatyta tik laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m., o įmonės bankroto byla pradėta 2009 m. Būtent todėl pareiškėjai 2018 m. kreipėsi į teismą su prašymu UAB „SRTP“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Bendrasis 10 metų senaties terminas tokiam veiksmui inicijuoti teisme nebuvo praleistas. Bankroto byla užsitęsė tiek laiko vien dėl aktyvių pačių suinteresuotų asmenų veiksmų, kuriais jie, ginčydami visus teismų sprendimus ir aktyviai gindamiesi nuo atsakomybės, laikotarpiu nuo 2009 iki 2018 m. dalyvavo teisminiuose procesuose. Bankroto byloje nė vieno iš esamų ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti.

7520.6.

76Prejudicinių faktų taisyklei taikyti reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Būtent išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bylose buvo įrodyti faktai ir tose bylose teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės yra svarbūs ir šiai bylai, todėl nustatytos faktinės aplinkybės atitinka prejudicinių faktų sąvoką.

7721.

78Atsiliepime į suinteresuotų asmenų A. A. ir R. R. kasacinius skundus suinteresuoto asmens BUAB „SRTP“ bankroto administratorė UAB „Emodus“ prašo teismo dėl šių kasacinių skundų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo spręsti savo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir į bylą pateiktais įrodymais.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

81Dėl ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio (tyčinio bankroto) aiškinimo ir taikymo

8222.

83Suinteresuoti asmenys kasaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl tyčinio bankroto, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes 2009 m. pradėtame įmonės bankroto procese taikė ĮBĮ 20 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl neteisingai nusprendė dėl tyčinio bankroto.

8423.

85Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio redakcijos, galiojusios iki 2013 m. spalio 1 d., tyčinio bankroto pagrindų ir nustatymo tvarkos nedetalizavo. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje suformuluota sąvoka nurodė, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Dėl to tyčinio bankroto faktinius ir teisinius pagrindus, pripažinimo tvarką formavo teisminė praktika. Tyčinio bankroto teisinio reglamentavimo stoka įpareigojo įstatymo leidėją užpildyti šią spragą, todėl 2013 m. balandžio 18 d. buvo priimtos naujos ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, redakcijos ir jos įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d. Naujos redakcijos ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje išvardytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, be kitų požymių, 2 punkte tyčinio bankroto požymiais įvardijami įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

8624.

87Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio naujos redakcijos taikymo, yra pažymėjęs, kad pačiame ĮBĮ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237, ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nurodyta, jog ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus. Netinkamos ĮBĮ redakcijos taikymas nebūtinai reiškia, kad byla teismų buvo išnagrinėta neteisingai. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016).

8825.

89Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

9026.

91Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

9227.

93Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl tyčinio bankroto, vadovavosi aptarta ir kita teismine praktika, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nurodytus suinteresuotų asmenų kasacinių skundų argumentus, kad teismai netinkamai taikė teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė tyčinio bankroto klausimą, pagrįstais.

9428.

95Suinteresuoti asmenys kasaciniuose skunduose nurodo, kad bankroto byla UAB „SRTP“ iškelta 2009 metais, o bankrotas tyčiniu pripažintas tik 2019 metais. Jų nuomone, tyčinio bankroto klausimas turėtų būti sprendžiamas pradiniame bankroto proceso etape ir pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti turėtų būti taikomas senaties terminas, nes senaties termino tokiam pareiškimui teikti neribojimas ir netaikymas daro asmenų, galimai atsakingų už tyčinio bankroto sukėlimą, turtinę padėtį nestabilią ir neprognozuojamą.

9629.

97ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, išskyrus Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo nuostatas, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Taigi įmonių bankroto procesą, įskaitant visus jo etapus ir privalomas procedūras, reglamentuoja ĮBĮ normos.

9830.

99ĮBĮ 20 straipsnio galiojusi ir galiojanti redakcijos nenustatė ir nenustato ieškinio senaties ar kitokių (pvz., procesinių) terminų pareiškimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti, todėl tokių pareiškimų teikimas terminu neribojamas; tyčinio bankroto klausimas gali būti sprendžiamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

10031.

101Teisėjų kolegija atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, kad termino pareiškimui dėl tyčinio bankroto pateikimo nebuvimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad bankroto procesas – tai įstatymu reglamentuotas įmonės likvidavimas bankroto būdu. Įprastai šis procesas bankrutuojančios įmonės dalyviams ir valdymo nariams nesukuria papildomų turtinių prievolių, išskyrus atvejus, kai bankroto proceso metu nustatomi šių asmenų neteisėti, nesąžiningi veiksmai (neveikimas), turėję įtakos bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtiniams praradimams.

10232.

103Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, asmenų, kurių veiksmai galėjo turėti įtakos privedant įmonę prie bankroto, civilinės atsakomybės klausimai nesprendžiami, tačiau, šio proceso metu konstatavus už įmonės veiklą atsakingų asmenų neteisėtus veiksmus, jų civilinės atsakomybės klausimai gali būti sprendžiami ĮBĮ ir CK normų nustatyta tvarka ir pagrindais.

10433.

105Teisėjų kolegija pažymi, kad už įmonės veiklą atsakingi asmenys, atlikę neteisėtus, nesąžiningus veiksmus įmonės, jos kreditorių atžvilgiu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad išvengs savo veiksmais sukurtų teisinių padarinių.

10634.

107Teisėjų kolegija taip pat atmeta suinteresuotų asmenų argumentą, kad bankroto pripažinimo tyčiniu procesas įmonės likvidavimo procese užvilkino bankroto procesą. Priežastys, lėmusios ilgą bankroto procesą (nuo 2009 metų iki 2019 metų), nėra šios kasacinės bylos dalykas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal bylos duomenis, bankroto pripažinimas tyčiniu neužvilkino bankrutavusios įmonės likvidavimo proceso; įmonė likviduota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pripažinus ją pasibaigusia dėl bankroto.

10835.

109Suinteresuoti asmenys kasaciniuose skunduose taip pat nurodė, kad teismai netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes nevertino įrodymų visumos ir neatsižvelgė į tyčinio bankroto nustatymo paskirtį, tikslus; byloje nenustatyti jų neteisėti veiksmai ir šių veiksmų priežastinis ryšys su įmonės bankrotu.

11036.

111Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, nurodo, kad pagal teismų vertintą įmonės 2008 m. gruodžio 30 d. balansą įmonės turtą sudarė 1 498 099 Lt (433,879,46 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 121 821 Lt (324,901,82 Eur). Tai rodo, kad įmonė jau 2008 m. pabaigoje buvo nemoki ir įmonės vadovams nemokumo faktas buvo žinomas; už įmonės veiklą atsakingi asmenys privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis), tačiau bankroto byla iškelta tik po trijų mėnesių – 2009 m. kovo 30 d.

11237.

113Byloje taip pat nustatyta, kad nemokios įmonės valdymo organų nariai 2009 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) įsigyti 365 paprastąsias vardines UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas. Notaro biure 2009 m. sausio 21 d. buvo patvirtinta paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartis Nr. 09-002 ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09-003, abi jas pasirašė UAB „SRTP“ direktorius R. R. ir UAB „Liturimex“ viešbučių generalinis direktorius R. A. Pagal nurodytus sandorius UAB „SRTP“ už akcijas atsiskaitė įskaitydama savo turimą UAB „Liturimex“ viešbučiams 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) kreditoriaus reikalavimą. Taigi šiais sandoriais UAB „SRTP“ įgijo akcijas ir prarado reikalavimo teisę į UAB „Liturimex“ viešbučius.

11438.

115Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje atsakingi UAB „SRTP“ asmenys buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2014 konstatavo, jog UAB „SRTP“ vadovai, sudarydami 2009 m. sausio 19 d. raštą, kad neturi pradelstų skolų kreditoriams, todėl prieš priimant sprendimą investuoti lėšas pranešti apie tai kreditoriams nereikia, ir teikdami jį dėl akcijų pirkimo, sąmoningai nurodė aiškiai melagingus duomenis dėl UAB „SRTP“ kreditorių, juos panaudojo sudarydami nenaudingą sandorį, taip teisinėje apyvartoje įtvirtindami apgaulę, suklaidindami notarą, pažeisdami kreditorių teisėtus interesus bei bendrą pareigą sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

11639.

117Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2014 konstatuota, kad, vadovaujantis protingo verslo rizikos kriterijais ir gerais verslo standartais, bendrovės „SRTP“ ir jos kreditorių interesus atitiktų sprendimas neinvestuoti į UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas. Tokiu atveju UAB „SRTP“ būtų galėjusi UAB „Liturimex“ viešbučių 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) skolos išieškojimą nukreipti į UAB „Liturimex“ viešbučių nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti su kreditoriais. Sprendimas investuoti į UAB „Liturimex“ viešbučių akcijas atitiko UAB „Liturimex“ viešbučių, o ne UAB „SRTP“ ir jos kreditorių interesus.

11840.

119Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 35, 36 punktuose konstatavo, kad UAB „Liturimex“ viešbučių 365 vienetų akcijų vertė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 784 625,90 Lt (227,243,36 Eur), todėl UAB „SRTP“, jas pirkdama už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur), mokėjo per didelę kainą. Iškėlus UAB „Liturimex“ viešbučių bankroto bylą įgytų akcijų vertė tapo lygi nuliui.

12041.

121Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje ir kitose bylose, susijusiose su tais pačiais asmenimis ir tuo pačiu sandoriu, nustatytas aplinkybes, nurodo, kad 2009 m. sausio mėnesio akcijų įgijimo sandoris, besąlygiškai privedęs UAB „SRTP“ prie bankroto, buvo naudingas tik UAB „Liturimex“ viešbučiams, juo buvo siekiama išsaugoti šią bendrovę restruktūrizavimo būdu; 2009 m. balandžio 6 d. UAB „Liturimex“ viešbučiai kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau įmonės restruktūrizuoti nepavyko, vėliau 2015 m. UAB „Liturimex“ viešbučiams iškelta bankroto byla.

12242.

123Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu darydami išvadas, tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, ir vadovavosi aptartu tyčinio bankroto reglamentavimu. Nustatytas akcijų pirkimo veiksmų ir nemokios įmonės padėties pablogėjimo priežastinis ryšys – akcijų pirkimu nemoki įmonė dar labiau iš esmės pablogino padėtį, taip esmingai buvo pažeisti kreditorių interesai, nes, sumažėjus įmonės turto, jie neteko galimybių gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, jų reikalavimai įmonei liko nepatenkinti. Teismų išvada, kad UAB „SRTP“ prie bankroto privesta tyčia, pagrįsta.

12443.

125Kiti suinteresuotų asmenų argumentai teisine prasme sprendžiant tyčinio bankroto pripažinimą nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.

126Dėl bylinėjimosi išlaidų

12744.

128Kasacinis teismas turėjo 35,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuotų asmenų kasacinių skundų, iš jų lygiomis dalimis priteistinas šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

129Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

130Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

131Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. A. ir R. R. valstybei iš kiekvieno po 17,84 Eur (septyniolika Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

132Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.