Byla 2A-3190-392/2015
Dėl žalos atlyginimo iš atsakovo akcinės bendrovės LESTO, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Gedimino - A. S. projektavimo firma, uždaroji akcinė bendrovė „Sautrana“, S. G., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K. ir V. M., atsakovo akcinės bendrovės LESTO, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sautrana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų M. K. ir V. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo akcinės bendrovės LESTO, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Gedimino - A. S. projektavimo firma, uždaroji akcinė bendrovė „Sautrana“, S. G., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai M. K. ir V. M. pareikštu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO ieškovui M. K. 907,96 Eur (3 135 Lt) turtinės žalos, 357,52 Eur (10 557 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 4 691,84 Eur (16 200 Lt) neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų; ieškovei V. M. 907,96 Eur (3 135 Lt) turtinės žalos, 3 118,05 Eur (10 766 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 4 691,84 Eur (16 200 Lt) neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų. Taipogi priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ): po 1/2 0,0462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); po 1/2 1,5742 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); po 1/2 0,9410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Šie žemės sklypai nėra atidalinti ar kitaip atžymėti į konkrečias dalis, priklausančias kiekvienam bendrasavininkui atskirai pagal jam tenkančią nuosavybės dalį. Ieškovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ( - ): 0,4311 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,3974 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,2664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ).; 0,2346 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1,3627 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1,3373 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ( - ): 2,3452 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1,0030 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,2753 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,8642 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Visi ieškovų tiek bendrosios dalinės nuosavybės, tiek asmeninės nuosavybės teise valdomi sklypai tarpusavyje ribojasi. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 944-79 „Dėl žemės sklypo padalijimo Trakų rajone pil. B. B. ir V. M.“ nuspręsta padalinti žemės sklypą Nr. 209 (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), į tris sklypus, bei nustatyti žemės servitutą: žemės sklypo Nr. 209-2 savininkas turi leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje - 0,07 ha plote (3.2. p.); eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu (3.3. p.). Tokiu būdu per ieškovų tiek bendrosios dalinės nuosavybės, tiek asmeninės nuosavybės teise valdomus sklypus buvo nustatytas pėsčiųjų kelio servitutas, kuris realiai visą ieškovų nuosavybės teise valdomų sklypų teritoriją padalijo į dvi dalis. 2012 m. sausio mėn. atsakovas 10 kw elektros kabelį per ieškovams priklausančius žemės sklypus nutiesė be jokio įspėjimo, išankstinio savininkų sutikimo ir derinimo. Dėl atsakovo atliktų darbų buvo pažeista kelio sankasa, padaryti grioviai bei duobės, sulaužyta ieškovų sodybą juosianti tvora, išversti keli vaiskrūmiai, dvi vyšnios, du klevai, pažeistos 200 metų senumo liepos šaknys, dėl ko ši ėmė nykti; išverstas akmeninis tiltelis, iškasta duobė šalia tiltelio. Nuo 2012 m. sausio mėn., dėl sudarkyto servitutinio kelio, ieškovai negalėjo įvažiuoti į sodybą iki 2012 m. liepos mėn., kuomet patys savo iniciatyva, lėšomis ir darbu aptvarkė kelią, kad jis būtų tinkamas bent įvažiavimui. Dėl atsakovo veiksmų ieškovai ne kartą teikė pretenzijas, tačiau atsakovo atstovai laikėsi pozicijos, jog ieškovų sodybos gerbūvis yra atstatytas ir jokie teisės aktai nepažeisti. Teigė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Patyrė daug neigiamų išgyvenimų ir emocijų. Kad jų asmeninės nuosavybės teise valdomų sklypų pažeidimai būtų pašalinti turėjo kreiptis į įvairias institucijas. Sužalota liepa ieškovams labai brangi, nes ji buvo pasodinta ieškovų protėvių prieš 200 m. Ieškovai, pamatę sugadintų augmeniją, suardytų kraštovaizdį, patyrė emocinį šoką. Nervinė įtampa tęsiasi iki šiol, nes atsakovas ne tik neatlygino jų patirtų nuostolių, neatsodino augalų, nesutvarkė kraštovaizdžio, bet ir apskritai neigė pažeidęs ieškovų teises ir teisėtus interesus. Dėl nuolatinio streso, pergyvenimo, atsiradusios būtinybės daugiau nei 1 km. atstumą iki sodybos žiemos, pavasario ir vasaros metu eiti pėsčiomis sutriko širdies darbas, sukilo spaudimas, sutriko miegas, nuolat kankina nerimas. Dėl sveikatos sutrikdymų į gydytojus nesikreipė (t. 3, b. l. 88-97).

4Atsakovas akcinė bendrovė LESTO atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad S. G. pateikė atsakovui 2010-09-10 elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Taip pat paraišką pateikė A. S. dėl pagalbinio pastato įrenginių prijungimo prie atsakovo tinklų. Šiems asmenims buvo išduotos techninės sąlygos: 2010-09-20 techninės sąlygos Nr. 30100-10-02001 A. S. ir 2010-09-20 techninės sąlygos Nr. 30100-10-02000 S. G.. S. G. susitarė su G.-A. S. projektavimo firma dėl modulinės tranzitinės transformatorinės ir 10/0,4 kV laukos elektros tinklų projektavimo darbų atlikimo. Minėtas projektas Nr. 2011-01/03 buvo parengtas, tinkamai suderintas, todėl 2011-06-28 atsakovas su S. G. bei A. S. sudarė naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-11-1058. Iš parengto bei suderinto projekto Nr. 2011-01/03 matyti, kad 10 kV kabelio linija suprojektuota bei nutiesta per valstybei nuosavybės teise priklausantį kelią, kas taip pat matyti iš Nekilnojamojo turto registro žemėlapio. Pagal parengtą bei suderintą projektą rangovas UAB „Sautrana“ atliko kabelio tiesimo bei transformatorinės įrengimo darbus, 2012-02-06 statybos užbaigimo aktu darbai iš rangovo buvo priimti. Visi gerbūvio sutvarkymo darbai rangovo UAB „Sautrana“ buvo atlikti: kelio ruožas, kuriame buvo klojama kabelių linija, sutvarkytas, sutvarkyta tvora į prieš tai buvusią būklę, įrengtas drenažas bei geodeziniai matavimo riboženkliai. Ieškovų teisės bei teisėti interesai nebuvo pažeisti. Kabelio paklojimo bei transformatorinės įrengimo projektas buvo parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, suderintas su kompetentingomis institucijomis. Elektros kabelis buvo patiestas laikantis teisės aktų nustatytų atstumų. Tai konstatavo Valstybinė energetikos inspekcija. Pasak atsakovo, ieškovai nenurodė konkrečių atsakovo veiksmų (veikimo/neveikimo), galėjusių pažeisti jų teises bei kokia apimtimi jos buvo pažeistos. Nesutiko su ieškinio reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, reikalavimai turėjo būti pareikšti projektą parengusiai įmonei bei projekto užsakovei, kadangi elektros kabelis buvo nutiestas pagal G. - A. S. projektavimo firmos parengtą projektą, o projektas parengtas pagal S. G. užsakymą. Valstybinė energetikos inspekcija konstatavo, kad tiesiant kabelį, rangovas UAB „Sautrana“ nenukrypo nuo parengtų projektinių sprendinių. Atsakovo nuomone, ieškovai turtinės ir neturtinęs žalos neįrodė (t. 47, b. l. 131-138).

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad dokumentuose ir planuose, nurodyta, kad kelias, per kurį nutiestas ginčo elektros kabelis, ir kuris ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais yra bendro naudojimo kelias, kuris į ieškovams nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotus neįskaičiuotas ir jokiuose dokumentuose nepažymėtas kaip servitutas. Kadangi minėtas bendro naudojimo kelias priklauso Lietuvos Respublikai ir yra laisva valstybinė žemė, teisės aktų nustatyta tvarka buvo duotas sutikimas dėl inžinierinių tinklų tiesimo per valstybinę žemę (t. 4, b. l. 112-114).

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sautrana“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad elektros tinklų projektui buvo duotas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Teigia, jog kabelį tiesė per valstybei nuosavybės teise priklausantį kelią, kurį savo reikmėms naudoja ir ieškovai. Ant valstybei priklausančio kelio negali augti vyšnios, klevai, krūmai, vaiskrūmiai. Ieškovams priklausiančių medžių nežalojo ir nesunaikino. Liepa yra sena, jos džiūvimą sąlygoja senėjimo procesas, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo, sietinas su liepos sužalojimu nepagrįstas. UAB „Sautrana“ įrengė kelio drenažą, pagerino vandens nutekėjimą iš sklypo, o ieškovai kelią (privažiavimą) prie jų sodybos patys suarė. Taip pat ieškovai nepateikė įrodymų dėl akmeninio tiltelio suardymo. Ieškovų išgyvenimai nebuvo tokie, kurie gali sukelti civilinę atsakomybę (t. 4, b. l. 125-129).

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. - A. S. projektavimo firma atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad projektavimo firma ir S. G. buvo sudarę 2010-11-22 projektavimo sutartį, pagal kurią projektavimo firma atliko gyvenamojo namo su priklausiniais architektūrinės statybinės dalies techninį projektą (sklype kadastrinis Nr. ( - )) ir lauko tinklų projektus (geriamojo vandens gręžinio, nuotekų ir geoterminio šildymo), kurie numatyti statinio projektavimo sąlygų sąvade Nr. PSS-06-101001-00144. Projektavimo firma pati elektros tinklų kabelio tiesimo darbų neatliko, todėl negali būti atsakinga už atliktų darbų kokybę. Atsakovas elektros tinklo kabelio tiesimo rangovas, o subrangovas UAB „Sautrana“, kuris tiesiogiai vykdė šiuos darbus. Ieškovų pateikta Elektros kabelio koordinačių vietovėje nustatymo schema nenuosekli ir neaiški, nes nėra suderinimo tarp 1 ir 2 lapo. Pagal ieškovų pateiktus dokumentus, per jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribas driekiasi kelias, kuriuo 2012 m. sausio mėn. nutiestas požeminis elektros tinklų kabelis, todėl nereikėjo gauti ieškovų sutikimo elektros tinklų kabelio tiesimui. Vertino, jog ieškovų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nepatvirtinti įrodymais (t. 4, b. l. 120-121).

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, jog ieškovai neįrodė, kad per jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribas driekiasi kelias, kuriuo 2012 m. sausio mėn. nutiestas požeminis elektros tinklų kabelis, taip pat ieškovai neįrodė, kad buvo būtinas jų sutikimas tokio elektros tinklų kabelio tiesimui. Nurodė, kad išraše iš Registro Nr. 44/1279472 (kadastrinis Nr. ( - )) matyti, kad daiktinių teisių sklypui nėra nustatyta. Tuo pačiu sklypui (registro Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), besiribojančiam su ežeru, nustatytas teisės naudotis pėsčiųjų taku servitutas. Tačiau pastarajam sklypui, pagal ieškovų pateiktus dokumentus, servitutas nustatytas ežero pakrantės zonai, o kelias, per kurį nutiestas elektros tinklų kabelis, nepatenka į ieškovų nuosavybės ribas. Paaiškino, jog buvo susitikusi su ieškovais 2011 m. pradžioje, informavo apie elektros tinklų kabelio tiesimo projektą ir paprašė sutikimo dėl modulinės transformatorinės vietos nustatymo, nes jos apsaugos zona pateko į ieškovų nuosavybės ribas. Kadangi ieškovai sutikimo nedavė, projektas buvo koreguotas taip, kad ieškovų nuosavybės valdymo teisės nebūtų pažeistos, t.y. transformatorinės vietą perkeliant giliau į S. G. priklausančio sklypo ribas. Manė, kad ieškovai neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos (t. 4, b. l. 122-123).

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs tai, kad atsakovas turėjo leidimą atlikti elektros tinklo tiesimo darbus, konstatavo, jog atsakovo veiksmai yra teisėti, išskyrus gerbūvio atstatymo darbus. Atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad elektros tinklas (kabelis) buvo nutiestas per ieškovų žemės sklypus. Nustatė, kad buvo ribojama ieškovų teisė patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau dėl šio ribojimo ieškovai nereiškė kitų savarankiškų reikalavimų, išskyrus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iš fotonuotraukų nustatęs, kad buvo sulaužyta sena medinė tvora, jos sulaužytos dalies vertė yra mažareikšmė, nes mediena supuvusi, vertino, kad nėra pagrindo priteisti žalą, juolab, kai į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie apgadintų daiktų būklę iki faktų konstatavimo, dėl to negalėjo nustatyti žalos padarymo fakto ir žalos dydžio. Tai, kad medis (liepa) nukentėjo būtent dėl atsakovo veiksmų nepagrįsta įrodymais. Sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra jokių įrodymų apie ieškovų sveikatos būklę ir byloje nenustatyta, koks teisės pažeidimas suponuoja ieškovams teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir už ribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo. Taipogi iš ieškovų ir atsakovo valstybei priteisė po 22,49 Eur bylinėjimosi išlaidų bei sprendė nepriteisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 167-174).

10Apeliantai (ieškovai) M. K. ir V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 1. Dėl pažeistos ieškovų nuosavybės. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog buvo ribojama ieškovų teisės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir netinkamai vertino ieškovų pažeistas teises. Pažymėjo, jog tiesiant elektros kabelį buvo pažeista ieškovų nuosavybė, kadangi dalis kabelio buvo nutiesta ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. 2. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Mano, jog turtinę žalą įrodo UAB „Sautrana“ 2015 m. gegužės 5 d. raštas ir kiti byloje esantys įrodymai. Tai, kad ieškovai nepareiškė savarankiško reikalavimo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui atmesti reikalavimus priteisti žalą, susijusią su nuosavybės teisių pažeidimu ir patirta moraline bei materialine (dėl daiktų apgadinimo) žala. Nurodė, jog medžio apgadinimo faktas konstatuotas Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte, o medis sužalotas dėl vykdytų kasimo darbų. Paaiškino, jog liepos sužalojimas apeliantams sukėlė didelę moralinę skriaudą bei neigiamus išgyvenimus. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo Aplinkos apsaugos agentūros ir antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas aplinkybes. Įrodinėja, jog medžiui padaryti ženklūs sužalojimai: dvi skeletinės šakos išdžiūvę, viena šaka paveikta džiuvimo proceso, kamiene yra dvi didelės drevės, kuriose mediena suminkštėjusi ir išretėjusi. Nesutiko su teismo argumentu, jog tvora buvo supuvusi ir menkavertė. Tvora yra sulaužyta ir nėra atstatyta, o apeliantai neturi lėšų naujai tvorai tverti. Taip pat neatstatytas akmeninis tiltelis, išrausta pievoje duobė. Apeliantų nuomone, žalos dydžiai įrodyti 2014 m. turtinės žalos tyrime Nr. TB/14/02 ir 2014 m, neturtinės žalos tyrime Nr. TB/14/01 bei Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašte. Tai, kad ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, susijusių su dvasiniais išgyvenimais, nežymiais sveikatos sutrikimais, nereiškia, jog visai nepatyrė neturtinės žalos. 3. Dėl neprijungimo prie bylos 2015 m. gegužės 14 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti 2015 m. gegužės 14 d. pareiškimą, dėl ieškinio patikslinimo, užkirto ieškovams kelią tinkamai apginti savo pažeistas teises ir interesus. Taip pat teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, pažeistų teisių apimtį ir neišsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus (t. 4, b. l. 180-186).

11Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovai neįrodė nuosavybės pažeidimo fakto, atsakovas elektros kabelį nutiesė per valstybinę žemę. Be to patikslintu ieškiniu ieškovai atsisakė reikalavimų, susijusių su kabelio įrengimu, todėl atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su kabelio įrengimu bylai nebeaktualūs. Pažymėjo, jog Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2012 m. gegužės 3 d. rašte nurodė, jog atstumai nuo kabelio iki pareiškėjo M. K. sklypų ribų atitinka teisės aktų reikalavimus, be to byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog teisiant kabelį nuosavybės teisės pažeistos nebuvo. Eksperto išvada pateikta atkasant kabelio vietas, jog užtikrinti net mažiausią paklaidą. Mano, jog ieškovai turtinės ir neturtinės žalos neįrodė. Atkreipė dėmesį į fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog liepa, kurios sužalojimu ieškovai įrodinėja neturtinę žalą, yra puikios būklės. Dėl gerbūvio sutvarkymo, paaiškino, jog darbai buvo atlikti žiemos metu, todėl UAB „Sautarna“ pateikė garantinį raštą, pagal kurį įsipareigojo gerbūvį sutvarkyti: seną tvorą atstyti į buvusią padėtį, įrengti drenažą ir šiuos įsipareigojimus įvykdė. 2012-05-06 atvykus į objektą, kelias, kurį UAB „Sautarna“ buvo sutvarkęs, buvo suartas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (t. 5, b. l. 23-30).

12Apeliantas AB LESTO apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo dalį ir priteisti iš ieškovų atsakovo naudai 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už atliktą ekspertizę bei kitas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas vertintinas kaip CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisęs iš atsakovo į valstybės biudžetą 22,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į ieškovų elgesį bylos nagrinėjimo metu (t. 4, b. l. 189-192).

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sautrana“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sautrana“ 1 048,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti), taip pat priteisti 216 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė visus ieškovų reikalavimus, kuomet bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai kelis kartus keitė ieškinio reikalavimus, dėl jų nesąžiningo elgesio buvo skirta ekspertizė. Visi šie veiksmai nulėmė UAB „Sautrana“ bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 193-196).

14Ieškovai M. K. ir V. M. atsiliepimu į atsakovo AB LESTO ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB Sautrana“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo nevilkino, bylos nagrinėjimas užtruko dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovų valios. Kadangi nutartį dėl ekspertizės paskyrimo atsakovas įvykdė tik po pusės metų, mano, jog atsakovas, o ne ieškovai, neturėjo suinteresuotumo greitesne bylos baigtimi (t. 5, b. l. 10-14).

15Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo, bylos nagrinėjimas, dėl ieškovų prašymų teismo posėdžius atidėti, ieškinio reikalavimų tikslinimo, užtruko nepagrįstai ilgai (t. 5, b. l. 30-32).

16Apeliaciniai skundai atmestini.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

18Dėl faktinių aplinkybių

19Nustatyta, jog apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise ( - ) priklauso: po 1/2 0,0462 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 84-87); po 1/2 1,5742 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t.1 ,b.l. 64-65, 97-98; t.2, b.l. 117-118); po 1/2 0,9410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 28-29; 80-81; t. 2, b. l. 115-116). Šie žemės sklypai nėra atidalinti ar kitaip atžymėti į konkrečias dalis, priklausančias kiekvienam bendrasavininkui atskirai pagal jam tenkančią nuosavybės dalį. Ieškovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ( - ): 0,4311 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 69-70); 0,3974 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 54-55); 0,2664 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 32-35); 0,2346 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 12-15); 1,3627 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 102-103; t. 2, b. l. 121-122); 1,3373 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 118-119; t. 2, b. l. 119-120); 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 132-133). Ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ( - ): 2,3452 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 155; t. 2, b. l. 111-112); 1,0030 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t.2, b. l. 113-114); 0,2753 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 162-164); 0,8642 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 167-168). Visi ieškovų tiek bendrosios dalinės nuosavybės, tiek asmeninės nuosavybės teise valdomi sklypai tarpusavyje ribojasi. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 944-79 žemės sklypas Nr. 209 (kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ), padalintas į tris sklypus, bei nustatytas žemės servitutas: žemės sklypo Nr. 209-2 savininkas turi leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje - 0,07 ha plote (3.2. p.); eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu (3.3. p.) (t. 1, b. l. 179). Taip per apeliantų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės, tiek asmeninės nuosavybės teise valdomus sklypus buvo nustatytas pėsčiųjų kelio servitutas, kuris visą ieškovų nuosavybės teise valdomų sklypų teritoriją padalijo į dvi dalis. S. G. ir A. S. pateikė atsakovui AB LESTO 2010-09-10 elektros energijos vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų paraišką gyvenamojo namo su priklausiniais statybai (t. 2, b. l. 10), kuriems atsakovas išdavė 2010-09-20 technines sąlygas Nr. 30100-10-02000 ir 2010-09-20 techninės sąlygos Nr. 30100-10-02001 (t. 2, b. l. 11;12). S. G. užsakymu G.-A. S. projektavimo firma parengė bei suderino projektą Nr. 2011-01/03, kuris buvo suderintas bei gautas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2012-04-27 sutikimas Dėl inžinierinių tinklų tiesimo per valstybinę žemę (t. 2, b. l. 13; t. 3, b. l. 15). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sautrana“, su atsakovu sudarytos rangos sutarties pagrindu, 2012 m sausio mėn. nutiesė elektros kabelį pagal G. - A. S. projektavimo firmos parengtą bei suderintą projektą Nr. 2011-01/03. Ieškovai turtinę ir neturtinę žalą įrodinėjo aplinkybėmis, kad požeminio elektros kabelio tiesimo metu ir iš kart po to, nepagrįstai buvo apribota ieškovų galimybe naudotis nuosavybe ir patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat liepos (medžio) sužalojimu, medinės tvoros sulaužymu, akmens brastos sunaikinimu, žemės paviršiaus suniokojimu, grunto išvežimu.

20Dėl ieškinio reikalavimų apimties

21Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-05-24 gautu ieškiniu ieškovai prašė: 1) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. atsakovas per ieškovams priklausančio žemės sklypo servitutinį kelią, skirtą eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu, esantį adresu ( - ), neteisėtai pravedė elektros kabelį ir tuo pažeidė jų teises ir teisėtus interesus; 2) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. atsakovo nutiesto elektros kabelio apsaugos zonos dalis neteisėtai patenka į 65 kv.m. ieškovams priklausančių žemės sklypų: 0,3974 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 1 kv.m.; 0,2664 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m.; 0,2346 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 4 kv.m.; 1,3627 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 11 kv.m.; 1,3373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 33 kv.m.; 0,8642 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m., teritoriją ir tuo pažeidė jų teises ir teisėtus interesus; 3) įpareigoti atsakovą elektros kabelį, nutiestą per ieškovams priklausančio žemės sklypo servitutinį kelią, skirtą eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu, esantį adresu ( - ), bei per 65 kv.m. ieškovams priklausančių žemės sklypų: 0,3974 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 1 kv.m.; 0,2664 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m.; 0,2346 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 4 kv.m.; 1,3627 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 11 kv.m.; 1,3373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 33 kv.m.; 0,8642 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m., teritorijų, nutiesti bet kokiu kitu, ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu būdu; 5) priteisti iš atsakovo ieškovui M. K. 4 000 Lt turtinės ir 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovei V. M. 4 000 Lt turtinės ir 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 1-6). Vilniaus apylinkės teismo 2013-06-03 nutartimi ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (t. 1, b. l. 190-191).

22Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-06-20 gautu patikslintu ieškiniu, kuris buvo priimtas 2013-06-21 rezoliucija, ieškovai prašė: 1) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. atsakovas per ieškovams priklausančio žemės sklypo servitutinį kelią, skirtą eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu, esantį adresu ( - ), neteisėtai pravedė elektros kabelį ir tuo pažeidė jų teises ir teisėtus interesus; 2) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. atsakovo nutiesto elektros kabelio apsaugos zonos dalis neteisėtai patenka į 65 kv.m. ieškovams priklausančių žemės sklypų: 0,3974 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 1 kv.m.; 0,2664 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m.; 0,2346 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 4 kv.m.; 1,3627 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 11 kv.m.; 1,3373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 33 kv.m.; 0,8642 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m., teritoriją ir tuo pažeidė jų teises ir teisėtus interesus; 3) įpareigoti atsakovą elektros kabelį, nutiestą per ieškovams priklausančio žemės sklypo servitutinį kelią, skirtą eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 6 m. pločio 0,02 ha ploto keliu, esantį adresu ( - ), bei per 65 kv.m. ieškovams priklausančių žemės sklypų: 0,3974 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 1 kv.m.; 0,2664 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m.; 0,2346 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 4 kv.m.; 1,3627 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - )- 11 kv.m.; 1,3373 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 33 kv.m.; 0,8642 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) - 8 kv.m., teritorijų, nutiesti bet kokiu kitu, ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu būdu; 5) priteisti iš atsakovo ieškovui M. K. 4 000 Lt turtinės ir 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; ieškovei V. M. 4 000 Lt turtinės ir 26 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 195-197).

23Po pirmosios ekspertizės atlikimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-04-15 gautas pareiškimas dėl patikslinto ieškinio pareiškimo dalyko patikslinimo, kuris buvo priimtas 2014-04-17 protokoline nutartimi, ir kuriuo ieškovai prašė: 1) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. pagal atsakovo AB LESTO išduotas sąlygas trečiasis asmuo UAB „SAUTRANA“ per ieškovui M. K. priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), neteisėtai nutiesė požeminį elektros kabelį (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1) ir tuo pažeidė ieškovo M. K. teises ir teisėtus interesus; 2) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. pagal atsakovo AB LESTO išduotas sąlygas trečiasis asmuo UAB „SAUTRANA“ bendro naudojimo kelyje, esančiame greta ieškovams M. K. ir V. M. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančių adresu ( - ), neteisėtai nutiesė požeminį elektros kabelį (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1) ir tuo pažeidė ieškovų M. K. ir V. M. teises ir teisėtus interesus, nes neteisėtai nutiesto požeminio elektros kabelio apsaugos zonos patenka į ieškovams priklausančių žemės sklypų plotą; 3) įpareigoti atsakovą AB LESTO požeminį elektros kabelį, neteisėtai nutiestą per bendro naudojimo kelią esantį greta ieškovams M. K. ir V. M. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančių ( - ), tokiu būdu, kad neteisėtai nutiesto požeminio elektros kabelio apsaugos zonos patenka į ieškovams priklausančių žemės sklypų plotą (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1), nutiesti bet kitokiu kitu, ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu būdu;) 4) priteisti iš atsakovo AB LESTO: ieškovui M. K. 3 135 Lt turtinės žalos, 10 557 Lt neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 16 200 Lt neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų; ieškovei V. M. 3 135 Lt turtinės žalos, 10 766 Lt neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 16 200 Lt neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų (t. 3, b. l. 167-168).

24Po pakartotinės ekspertizės atlikimo, Vilniaus apylinkės teisme 2015-04-03 gautas patikslintas ieškinio pareiškimas, kuris teisėjo 2015-04-17 rezoliucija priimtas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti elektros kabelio perklojimo darbai, kabelio nutiesimo koordinatės pasikeitė ir neliko ginčo dėl požeminio elektros kabelio bei apsaugos zonos patekimo į ieškovams nuosavybės teise priklausiančius žemės sklypus, šiuo patikslintu ieškinio pareiškimu ieškovai atsisakė reikalavimų: 1) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. pagal atsakovo AB LESTO išduotas sąlygas trečiasis asmuo UAB „SAUTRANA“ per ieškovui M. K. priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), neteisėtai nutiesė požeminį elektros kabelį (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1) ir tuo pažeidė ieškovo M. K. teises ir teisėtus interesus; 2) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. pagal atsakovo AB LESTO išduotas sąlygas trečiasis asmuo UAB „SAUTRANA“ per ieškovui M. K. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), neteisėtai nutiesė požeminį elektros kabelį (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1) ir tuo pažeidė ieškovo M. K. teises ir teisėtus interesus; 2) pripažinti, kad 2012 m. sausio mėn. pagal atsakovo AB LESTO išduotas sąlygas trečiasis asmuo UAB „SAUTRANA“ bendro naudojimo kelyje, esančiame greta ieškovams M. K. ir V. M. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančių adresu ( - ), neteisėtai nutiesė požeminį elektros kabelį (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1) ir tuo pažeidė ieškovų M. K. ir V. M. teises ir teisėtus interesus, nes neteisėtai nutiesto požeminio elektros kabelio apsaugos zonos patenka į ieškovams priklausančių žemės sklypų plotą; 3) įpareigoti atsakovą AB LESTO požeminį elektros kabelį, neteisėtai nutiestą per bendro naudojimo kelią esantį greta ieškovams M. K. ir V. M. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ), esančių adresu ( - ), tokiu būdu, kad neteisėtai nutiesto požeminio elektros kabelio apsaugos zonos patenka į ieškovams priklausančių žemės sklypų plotą (kaip nurodyta 2014-01-07 specialisto išvados priede Nr. 1), nutiesti bet kitokiu kitu, ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančiu būdu. Likusieji patikslinto ieškinio reikalavimai yra: 1) priteisti iš atsakovo ieškovui M. K. 907,96 Eur (3 135 Lt) turtinės žalos, 3507,52 Eur (10 557 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 4 691,84 Eur (16 200 Lt) neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei V. M. 907,96 Eur (3 135 Lt) turtinės žalos, 3 118,05 Eur (10 766 Lt) neturtinės žalos atlyginimo už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo bei 4 691,84 Eur (16 200 Lt) neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymą dėl neteisėtų veiksmų; 3) priteisti iš atsakovo ieškovų M. K. ir V. M. naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tame trape už ekspertizės atlikimą, požeminio kabelio nutiesimo koordinačių nustatymą, už antstolio kaktinių aplinkybių konstatavimą (t. 4, b. l. 88-97).

25Vilniaus apylinkės teisme 2015-05-14 gautas dar vienas patikslintas ieškinio pareiškimas, kuriuo be turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą iškasti ir iškelti elektros kabelį, nutiestą neteisėtai ištisai per bendro naudojimo kelią, pareinantį tarp ieškovams priklausančių žemės sklypų, kadastriniais Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančių ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-19 protokoline nutartimi protokoline nutartimi atsisakyta priimti ieškovų pateiktą 2015-05-14 patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 165).

26Iš aukščiau išdėstyto matyti, jog apeliantai pradinį ieškinį pateikė 2013-05-24, vėliau jį tikslino dar keturis kartus: 2013-06-20, 2014-04-15, 2015-04-03, 2015-04-14, iš kurių tris pareiškimus dėl ieškinio patikslinimo pirmosios instancijos teismas priėmė, o ketvirtąjį atsisakė priimti.

27Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 protokoline nutartimi, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, buvo užbaigta pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės procesinė stadija ir skirta bylą nagrinėti teismo posėdyje (t. 2, b. l . 169). Atsižvelgiant į tai, kad buvo pereita į teisminį bylos nagrinėjimą (CPK 231 straipsnio 5 dalis), todėl vėlesnis (teisminio bylos nagrinėjimo metu) ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik tuomet, jeigu nustatomos CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau; gautas priešingos šalies sutikimas; teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo). Taigi, po perėjimo teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas priėmė dar du ieškovų pateiktus patikslintus ieškinio pareiškimus, tačiau 2015-05-19 protokoline nutartimi atsisakė priimti ieškovų pateiktą 2015-05-14 patikslintą ieškinio pareiškimą, motyvuodamas CPK 141 straipsnio nuostatomis (t. 4, b. l. 165).

28Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, fakto, jog buvo visos CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos atsisakyti priimti ieškovų (apeliantų) 2015-05-14 patikslintą ieškinį, apeliantai nepaneigė (CPK 178, 179 straipsniai). Todėl apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė 2015-05-14 patikslinto ieškinio, tokiu būdu užkirto ieškovams kelią tinkamai apginti savo, kaip nuosavybės teisės turėtojų, pažeistas teises (t. 4, b. l. 185), atmestinas kaip nepagrįstas.

29Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos objektas yra ieškovams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumas ir teisėtumas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apeliantų nuosavybės teisės pažeidimu, neteisėtu žemės sklypo dalies užvaldymu, kadangi CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

30Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

31Patikslintu ieškiniu apeliantas M. K. prašo iš atsakovo priteisti 907,96 Eur turtinę žalą ir 3 507,52 Eur neturtinę žalą už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo (viso 4 415,48 Eur), o apeliantė V. M. prašė jai iš atsakovo priteisti 907,96 Eur turtinę žalą ir 3 118,05 Eur neturtinę žalą už apribojimą naudotis savo nuosavybe (ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimo viso 4 026,01 Eur).

32Pirmosios instancijos teisme apeliantai turtinę žalą įrodinėjo liepos (medžio) sužalojimu, medinės tvoros sulaužymu, akmens brastos sunaikinimu, žemės paviršiaus suniokojimu, grunto išvežimu (t. 3, b. l. 118). Iš byloje esančio 2014-01-06 turtinės žalos dydžio tyrimo Nr. TB/14/02 matyti, jog turtinę žalą, padarytą liepai apeliantai įkainojo 5 000 Lt (1448,10 Eur), akmens brastos sunaikinimo, žemės paviršiaus suniokojimo, grunto išvežimo žalą vertino 1 270 Lt (367,81 Eur) suma, viso 6 270 Lt (1 815,91 Eur) (t. 3, b. l. 110-118). Neturtinę žalą įrodinėjo apribota galimybe pateikti į nuosavybės teisėmis valdomus žemės sklypus: dėl suniokoto privažiavimo kelio prie priklausiančių žemės sklypų, dėl apribotos galimybės patekti į sklypus 2012 m. sausio – birželio mėn. bei dėl atimtos galimybės 2012-2013 m. sodinti kviečius (t. 3, b. l. 136). Iš byloje esančio 2014-01-06 neturtinės žalos dydžio tyrimo Nr. TB/14/01 matyti, jog apeliantas M. K. neturtinę žalą už apribojimą patekti į žemės sklypus bei atimtą galimybę 2012-2013 m. sodinti kviečius įvertino 2 457 Lt (711,60 Eur) suma bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl sugadinto privažiavimo kelio prie apeliantams nuosavybės teise priklausančios sodybos įvertino 8 100 Lt (2 345,92 Eur) suma; viso: 3 057,50 Eur o apeliantė V. M. neturtinę žalą už apribojimą patekti į žemės sklypus bei atimtą galimybę 2012-2013 m. sodinti kviečius įvertino 2 666 Lt (772,13 Eur) suma bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl sugadinto privažiavimo kelio prie apeliantams nuosavybės teise priklausančios sodybos įvertino 8 100 Lt (2 345,92 Eur) suma; viso: 3 118,05 Eur (t. 3, b. l. 136).

33Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą.

34Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog medinė tvora yra supuvusi ir menkavertė, todėl dėl jos sugadinimo žala nepriteistina, o liepos (medžio) sužalojimo faktas būtent dėl atsakovo veiksmų, byloje neįrodytas. Taip pat apeliantai teigia, jog nebuvo atstatytas akmeninis tiltelis ir palikta pievoje išrausta duobė. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajam asmeniui. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

35Apeliantai teigia, kad tvora buvo sulaužyta ir neatstatyta. Medinės tvoros sugriovimo vertę buvo įtraukę į prašomos priteisti turtinės žalos 1 270 Lt sumą (t. 3, b. l. 118). Byloje nėra duomenų kada tvora įrengta bei kokia buvo tvoros būklė iki jos sulaužymo (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad sulaužyta medinė tvora yra sena, mediena sudūlėjusi (t. 1, b. l. 178). Iš antstolio S. M. 2013-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog prie medžių ir vaiskrūmių yra sulūžusi medinė tvora (t. 1 b. l. 175). Iš byloje esančių fotonuotraukų Nr. 2, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15 ir Nr. 16, nustatyta, kad dalis apeliantams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo aptverta medine tvora, o tiksliau iš neapdirbto medžio kamieno (sausuolių) sukalta tvora (t. 3, b. l. 2). Teisėjų kolegija, vertina, kad fragmentiška tvora, savadarbiai suręsta iš sausų medžių kamienų, negali būti pripažinta vertingu daiktu, už kurį turi būti atlyginta turtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog tvora menkavertė.

36Dėl sugriauto „akmeninio tiltelio“ argumento, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, per kelią tekantį upelį sukrauta akmenų krūva (t. 3, b. l. 120) negali būti suprantama kaip „akmeninis tiltelis“. Byloje nėra duomenų kaip atrodė apeliantų įvardijamas „akmeninis tiltelis“, kas jį įrengė bei kiek kainavo šio „akmeninio tiltelio“ įrengimo darbai. Konstatuotina, jog byloje nėra įrodytas „akmeninio tiltelio“ buvimo ir jo suardymo faktas, taipogi, byloje nėra įrodymų, susijusių su pievoje išrausta duobe (CPK 2, 178 straipsniai).

37Turtinę žalą dėl liepos sužalojimo, apeliantai įvertino 5 000 Lt (1448,10 Eur) suma (t. 3, b. l. 110-118). Teisėjų kolegijos vertinimu teisei priešingų atsakovo AB LESTO veiksmų byloje nenustatyta, tačiau požeminio elektros kabelio tiesimo darbų (kasimo darbų) faktas yra akivaizdus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad vyko ir papildomi kasinėjimo darbai, ieškovai yra paaiškinę, jog 2014-04-19 pastebėjo šalia jiems priklausančių žemės sklypų atliktus žemės kasimo darbus (t. 4, b. l. 91-92), šias aplinkybes užfiksuoti apeliantai padarė keturias fotonuotraukas (t. 4, b. l. 15) bei buvo pasikreipę į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK (t. 4, b. l. 14). Nagrinėjamojoje byloje yra svarbu nustatyti atsakomybės taikymo sąlygą – priežastinio ryšio tarp kasimo darbų ir pasekmės (liepos sužalojimo) buvimą. Liepos sužalojimo faktą apeliantai įrodinėja Aplinkos apsaugos agentūros 2013-08-30 raštu bei antstolio S. M. 2013-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu. Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2013-08-30 rašto nustatyta, kad liepa auga apeliantui M. K. priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), kuriam nenustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos pagal Specialiųjų miško ir žemės naudojimo sąlygų XXVII skyrių „Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai) augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“; liepa nepriskirta prie saugotinų medžių. Aplinkos apsaugos agentūra, pateikdama išvadas, kad: kasant tranšėją kabelio tiesimui, nesilaikyta Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių ir liepos būklė yra nepatenkinama, rėmėsi antstolio S. M. 2013-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo akte nustatytomis aplinkybėmis (kabelio nuo koordinačių X=6058000.97; Y=539832.24 atstumu iki liepos, kuris yra 2,5 m) (t. 2, b. l. 137-138). Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Aplinkos apsaugos agentūros 2013-08-30 rašte konstatuota, jog buvo nesilaikyta Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 punkto reikalavimų, tačiau jame (rašte) nėra konstatuojama, kad žala medžiui padaryta dėl kasimo darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl arčiau kaip 3 m. nuo medžio kamieno vykusių kasinėjimo darbų, tiesiant požeminį elektros kabelį, liepai buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių medis sunyko: išdžiūvo 2 skeletinės šakos, viena šaka paveikta džiuvimo proceso, o kamine yra dvi didelės drevės, kuriose mediena suminkštėjusi ir išretėjusi (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos agentūra savo išvadą dėl liepos sužalojimo rėmėsi antstolio S. M. 2013-05-08 faktinių aplinkybių konstatavimo aktu Nr. 170-13-13. Kadangi byloje nėra specialisto išvados dėl liepos būklės, todėl liepos būklė byloje vertintina iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (t. 2, b.l. 127, 141-142), iš kurių matyti, jog liepos būklė yra gera, kamine matosi drevė, šakos apaugę samanomis. Visuotinai žinoma, kad drevė yra natūralus medžio vystymosi elementas, ji formuojasi net jei augalas ir fiziškai nėra pažeistas, drevės užuomazgą galima aptikti jau tada, kai medis numeta šaką, nes užuomazga galiausiai virsta dreve. O šakų kerpėjimo, samanojimo, džiūvimo procesus sąlygoja medžio amžius (pasak ieškovų, liepai yra apie 200 metų), medį veikiančios oro sąlygos, temperatūrų kaita (karštis, šaltis, vėjas, lietus, sausra ir kt.), t.y. įprasta gyvenimiška rizika. Konstatuotina, jog priežastinio ryšio tarp kasimo darbų ir pasekmės (liepos sužalojimo) byloje nenustatyta, todėl nėra pakankamo pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

38Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamojoje byloje civilinei atsakomybei kilti aplinkybių visetas nėra nustatytas, todėl ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos už apribojimą naudotis savo nuosavybe ir dėl privažiavimo prie sodybos sugadinimą pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai ir teisėtai.

39Dėl neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymus atlyginimo

40Patikslintu ieškiniu apeliantai prašo jiems iš atsakovo priteisti po 4 691,84 Eur neturtinę žalą už sveikatos sutrikdymus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovų sveikatos būkles, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovų sveikatai padaryta žala. Teigia, kad patyrė skriaudą ir dvasinius išgyvenimus, kurių apčiuopti neįmanoma (t. 4, b. l. 184).

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra pažymėjęs, kad „<...> tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje <...>“.

42Apeliantai įrodinėja, jog dėl neatstatyto kelio jiems buvo apribotas patekimas į jų nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Byloje nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-06 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog atlikus darbus kelias neatstatytas, šiuo metu privažiuoti negalima (t. 2, b. l. 17). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2012-05-03 rašte Nr. 12-251 nurodyta, jog po atliktų darbų, teritorija, kurioje buvo tiesiamas kabelis, nesutvarkyta (t. 2, b. l. 15-16). UAB „SAUTRANA“ 2012-04-05 rašte nurodė, jog 2012-02-23 raštu Nr. 23 įsipareigojo atstatyti gerbūvį į pradinę padėtį atšilus orams ir nutirpus sniegui, kadangi esant teritorijai nepradžiūvusiai ir drėgnai, šios aplinkybės neleido įvykdyti šių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 19). UAB „SAUTRANA“ 2012-06-07 raštu atsakovui patvirtino, kad sklypų riboženklius atstatė 2012-04-25, privažiavimo kelias iki sodybos, tvora buvo atstatyti į pirminę būklę iki 2012-04-27 (t. 2, b. l. 20). Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, apeliantams sukelti nepatogumai buvo laikini, nes pradžiūvus teritorijai, UAB „SAUTRANA“ keliuką atstatė, 2012-05-03, greta sodybos sutvarkė melioraciją pilnai, be to papildomai įrengė drenažą per kelią link sodybos, nes nuo šlaitų bėgo vanduo ir laikėsi drėgmė, kuri neleido keliui išdžiūti, todėl jis būdavo sunkiai pravažiuojamas.

43Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus, sietinus su liepos branginimu, patirtomis moralinėmis kančiomis bei skriauda dėl liepos sužalojimo, dėl liepos būklės jau pasisakė, papildomai atkreipia dėmesį į fotonuotraukas (t. 2, b. l. 127, t.3, b. l. 2, nuotrauka Nr. 12, t. 3, b. l. 120, 129), iš kurių matyti, kad liepai yra padaryti ir kitokių sužalojimų, nesusijusių su kasimo darbais, t.y. prie jos kamieno savininkų yra pritaisyta (prikalta) krepšinio lenta, kurią naudojant (mėtant kamuolį) medžiui daromas neigiamas mechaninis poveikis. Tai paneigia apeliantų argumentus, kad medis jiems yra išskirtinai brangus ir turi istorinę vertę.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, jog požeminio elektros kabelio tiesimo (kasimo darbai) savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, o elektros kabelio tiesimo darbai buvo atlikti žiemos metu ir sukėlė apeliantams tik laikinų nepatogumų, susijusių su jų apribota teise, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. gegužės – birželio mėn. naudotis keliuku. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai neįrodė neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sutrikdymų.

45Dėl kitų ieškovų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Apeliantas AB LESTO apeliaciniame skunde prašo priteisti iš ieškovų atsakovo naudai 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už atliktą ekspertizę (t. 4, b. l. 190).

48CPK normos yra viešosios teisės normos, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamojoje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės: 1) pagal ieškovų prašymą Vilniaus apygardos teismo 2013-12-03 nutartimi paskira požeminio elektros kabelio nutiesimo ekspertizė (t. 3, b. l. 77-78); už šios ekspertizės atlikimą ieškovai sumokėjo 1 500 Lt (434,43 Eur) (t. 3, b. l. 82); 2) pagal atsakovo prašymą Vilniaus apygardos teismo 2014-04-17 nutartimi paskirta pakartotinė požeminio elektros kabelio nutiesimo ekspertizė (t. 3, b. l. 196-197); už šios ekspertizės atlikimą atsakovas sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) (t. 3, b. l. 204). Iš UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktos 2014-01-07 specialisto išvados matyti, kad buvo atkasti aštuoni elektros kabelio taškai pažymėti schemose, nurodant atstumus iki nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ), esančių ( - ) teritorijoje (t. 3, b. l. 98 - 99). Šioje specialisto išvadoje yra pateikta pastaba, jog elektros kabelis bei jo apsaugos zonos riba yra žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 98). Iš UAB korporacijos „Matininkai“ elektros kabelio patikros vietovėje schemos matyti, kad koordinačių sistemos taškuose 102, 103 ir 104 elektros linijos zonos patenka į apeliantui M. K. priklausiančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); koordinačių sistemos taškuose 106, 107, 108 ir 109 elektros linijos zonos patenka į apeliantams V. M. ir M. K. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) bei M. K. priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 100). Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje, po pirmosios ekspertizės atlikimo, buvo atlikti papildomi žemės kasinėjimo darbai, tai užfiksuota antstolio D. Š. 2014-04-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t.3, b. l. 170). Konstatuotina, kad jog po požeminio elektros kabelio nutiesimo vyko perkasinėjimo drabai, elektros kabelio koordinačių vietoms patikslinti, ir tai matyti iš pakartotinę ekspertizę atlikusio UAB „Geovisata“ išvados, jog koordinačių sistemos taškuose 102, 103 ir 104 elektros linijos zonos nepatenka į apeliantui M. K. priklausiančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 6), taip pat koordinačių sistemos taškuose 106, 107, 108 ir 109 elektros linijos zonos nepatenka į apeliantei V. M. priklausiančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ); koordinačių sistemos taškuose 106, 107, 108 ir 109 elektros linijos zonos nepatenka į apeliantams V. M. ir M. K. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) bei M. K. priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 7). Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, nutiesęs požeminį elektros kabelį nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kadangi, pagal pirmosios ekspertizės duomenis, elektros kabelis bei jo apsaugos zonos ribos pateko į apeliantams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl sprendžia, jog AB LESTO turi prisiimti patirtas 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas už atliktą pakartotinę požeminio elektros kabelio nutiesimo ekspertizę.

49Taip pat apeliantas AB LESTO nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo 22,49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teigia, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, kurį daug kartų tikslino, be to posėdžių metu reiškė nepagrįstus prašymus, todėl teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimo. O apeliantas UAB „Sautrana“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 1 048,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme už advokato suteiktą pagalbą (t. 4, b. l. 194-195). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei CPK 98 straipsnį. Nustatyta, jog byloje iš viso patirta 67,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas teismas paskirstė tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po 22,49 Eur priteisdamas iš ieškovų ir atsakovo (t. 4, b. l. 174). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 67,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirstyti tarp šalių lygiomis dalimis bei nepriteisti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, motyvavo, jog dėl netinkamų veiksmų, susijusių su gerbūvio atstatymu, ieškovams buvo apribota teisė naudotis nuosavybe ir privažiuoti prie sodybos (t. 4, b. l. 174). Konstatuotina, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (atsakovo 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidos už atliktą pakartotinę požeminio elektros kabelio nutiesimo ekspertizę ir trečiojo asmens UAB „SAUTRANA“ 1 048,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, už advokato suteiktą pagalbą) nepriteisimas yra (pakankama) satisfakcija ieškovams, kurie į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos kreipėsi esant tam tikram pagrindui, t.y. dėl atsakovo AB LESTO ir trečiojo asmens UAB „Sautrana“ žiemos metu atliktų elektros kabelio tiesimo darbų ieškovai patyrė laikino pobūdžio nepatogumus, susijusius su uždelstu gerbūvio atstatymu ir patekimu į žemės sklypus. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikti papildomi kasimo darbai (galimai pašalinant kabelio dislokacijos trūkumus), todėl nėra pagrindo ieškovų elgesį traktuoti kaip neprotingą ir nesąžiningą.

50Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui UAB „SAUTRANA“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

51Atsižvelgusi į anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Skundus atmesti.

54Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovai M. K. ir V. M. pareikštu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš... 4. Atsakovas akcinė bendrovė LESTO atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. - A. S.... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį... 10. Apeliantai (ieškovai) M. K. ir V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą... 12. Apeliantas AB LESTO apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 14. Ieškovai M. K. ir V. M. atsiliepimu į atsakovo AB LESTO ir trečiojo asmens,... 15. Atsakovas AB LESTO atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio... 16. Apeliaciniai skundai atmestini.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Dėl faktinių aplinkybių... 19. Nustatyta, jog apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise ( - )... 20. Dėl ieškinio reikalavimų apimties... 21. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-05-24 gautu ieškiniu ieškovai prašė:... 22. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-06-20 gautu patikslintu ieškiniu, kuris... 23. Po pirmosios ekspertizės atlikimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme... 24. Po pakartotinės ekspertizės atlikimo, Vilniaus apylinkės teisme 2015-04-03... 25. Vilniaus apylinkės teisme 2015-05-14 gautas dar vienas patikslintas ieškinio... 26. Iš aukščiau išdėstyto matyti, jog apeliantai pradinį ieškinį pateikė... 27. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 protokoline... 28. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar pagrindo... 29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos objektas yra ieškovams... 30. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo... 31. Patikslintu ieškiniu apeliantas M. K. prašo iš atsakovo priteisti 907,96 Eur... 32. Pirmosios instancijos teisme apeliantai turtinę žalą įrodinėjo liepos... 33. Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai... 34. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog medinė... 35. Apeliantai teigia, kad tvora buvo sulaužyta ir neatstatyta. Medinės tvoros... 36. Dėl sugriauto „akmeninio tiltelio“ argumento, apeliacinės instancijos... 37. Turtinę žalą dėl liepos sužalojimo, apeliantai įvertino 5 000 Lt (1448,10... 38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamojoje byloje... 39. Dėl neturtinės žalos už sveikatos sutrikdymus atlyginimo... 40. Patikslintu ieškiniu apeliantai prašo jiems iš atsakovo priteisti po 4... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje... 42. Apeliantai įrodinėja, jog dėl neatstatyto kelio jiems buvo apribotas... 43. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų argumentus, sietinus su liepos... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, jog požeminio elektros kabelio... 45. Dėl kitų ieškovų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Apeliantas AB LESTO apeliaciniame skunde prašo priteisti iš ieškovų... 48. CPK normos yra viešosios teisės normos, todėl... 49. Taip pat apeliantas AB LESTO nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 50. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui UAB „SAUTRANA“ bylinėjimosi... 51. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 52. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326... 53. Skundus atmesti.... 54. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą...