Byla 1A-341-211-2014
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžio, kuriuo jis nuteista pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui, gynėjui advokatui Aleksandr Gončarko, nukentėjusiosioms D. K., M. K.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžio, kuriuo jis nuteista pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams (LR BK 68 str.).

5Iš E. J. priteista po 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų D. K. ir M. K. naudai.

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :

7E. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

8jis 2011-11-21, apie 17.30 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, ties prekybos centru „Maxima“, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. ( - ) pažeisdamas KET 37 ir 38 punktų reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įėjusį pėsčiąjį, taip pat, prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, važiuodamas ta pačia kryptimi, nesustojo ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis sukeltų pavojų, dėl to partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusį pėsčiąjį A. K., kuris dėl kūno sumušimo, pasireiškusio kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sferiniame paviršiuje, dešinėje kaktinėje skiltyje, skystu krauju smegenų skilveliuose, nosies kaulų lūžiu, viršutinio žandikaulio dešinio ančio lūžiu, odos nubrozdinimais, kraujosruvomis ir žaizdomis galvoje, kairio kelio sąnario projekcijoje, odos nubrozdinimais dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvomis kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, juosmens kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinės pusės gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kairio šeivikaulio lūžiu, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu ir dėl to nukentėjusysis A. K. 2011-11-25 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo 30 000 Lt D. K. bei 30 000 Lt M. K. naudai ir neturtinės žalos dydžius sumažinti. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Nurodo, kad jo nuomone, nuosprendyje nebuvo įvertinti paties nukentėjusiojo A. K. veiksmai, nes nukentėjusysis į kelio važiuojamąją dalį išbėgo staiga ir tai turėjo įtakos dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių. Pasak apelianto, nukentėjusysis, kaip pėsčiasis irgi turėjo tam tikras pareigas laikytis KET, o šiuo atveju jis neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio bei pradėjo eiti perėja neįsitikinus, kad tai daryti saugu, be to, nukentėjusysis išeidamas iš už stovinčios transporto priemonės, neįsitikino, kad nėra artėjančios transporto priemonės. Apeliantas nurodo, kad teismas tinkamai neatsižvelgė ir šias svarbias aplinkybes ir jų objektyviai neįvertino, todėl mano kad neturtinės palos dydis po 30 000 Lt kiekvienai iš nukentėjusiųjų yra per didelis ir turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.

10Taip pat apeliantas skunde prašo, atsižvelgiant į jau aukščiau minėtas aplinkybes, panaikinti ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Nurodo, kad padarė neatsargų nusikaltimą, nėra piktybiškas KET pažeidėjas, anksčiau neteistas, eismo įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, kad LR BK 41 str. 1 d. nustatyta bausmės paskirtis bus visiškai pasiekta be uždraudimo naudotis specialia teise.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji M. K. prašo nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti ir pilna apimtimi palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendį. Nurodo, kad apelianto teiginius, jog nukentėjusysis staiga išbėgo į pėsčiųjų perėją, paneigia byloje liudytoju apklaustas K. R.. Teismo nuosprendis dėl priteistos neturtinės žalos teisėtas ir pagrįstas. Nukentėjusioji nurodo, kad su tėčiu A. K. puikiai sutarė šeimoje, tarp jų buvo susiformavęs stiprus socialinis ryšys, kai žuvo tėtis, jai buvo 16 metų, todėl ypatingai sunkiai išgyveno netektį.

12Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiosios ir prokuroras prašė skundą atmesti.

13Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

14Kolegijos nuomone, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

15Dėl neturtinės žalos dydžio:

16Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

17Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

18Akivaizdu, kad nuteistasis E. J. pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).

19Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas atsižvelgė į E. J. padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent į tai, kad vyro mirtis sukėlė nukentėjusiosioms – žmonai ir dukrai skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Nustatant nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir apelianto kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas.

20Kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto skunde nurodomi argumentai, kad pats nukentėjusysis pažeidė KET, kas turėjo įtakos dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių ir tai nebuvo įvertinta teismo nuosprendyje. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad būtent nuteistojo E. J. veiksmai ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tą patvirtina ir liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto K. R. parodymai, kuomet jis patvirtino, kad bevažiuojant prie pėsčiųjų perėjos pamatė stovintį vyriškį, sustojo jį praleisti, tačiau vyriškis paėjęs pėsčiųjų perėja iki pusės gatvės, sustojo, nes jo nepraleido antrąja eismo juosta važiavęs automobilis. Šiam automobiliui pravažiavus, vyriškis vėl ėjo per gatvę, tačiau jo vėl nepraleido antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, kuris vyriškį partrenkė (b.t. 2, b.l. 121). Specialisto išvadoje Nr. 11-900 (12) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo E. J. veiksmai – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios buvo sustojęs K. R. vairuojamas automobilis „Audi 80“, savo vairuojamos transporto priemonės nesustabdė, dėl ko partrenkė kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusį pėsčiąjį A. K. (b.t. 1, b.l. 75).

21Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, yra įvertinama ir nuteistojo turtinė padėtis, todėl akivaizdu, kad nuteistojo gaunamas darbo užmokestis buvo reikšminga bylai aplinkybė, į kurią atsižvelgus, nustatytas mažesnis nei nukentėjusiųjų reikalautas neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiems šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 30 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją kiekvienai iš nukentėjusiųjų už neturtinę žalą, atsižvelgė ir į realaus jos gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiosioms priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką: civiliniams ieškovams dėl jų artimųjų netekties eismo įvykio metu priteisiama nuo 40 000 Lt iki 100 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-271/2010, 2K-101/2010, 2K-243/2008, 3K-3-103/2009, 2K-141/2009 ir kt.). Mažinti priteistos neturinės žalos dydžius nukentėjusiųjų D. K. bei M. K. atžvilgiu, nėra pagrindo.

22Dėl LR BK 68 str. taikymo:

23Tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, nereiškia, kad teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad nors sankcija nusikaltimo, pagal kurį nuteistas E. J. ir nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau teismas atidėdamas bausmės vykdymą, gali ją paskirti ir paprastai tokio pobūdžio bylose ta priemonė nustatoma.

24Taigi, nors nuteistasis E. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau dėl neatsakingų apelianto veiksmų žuvo žmogus. Tokiu būdu, nuteistojo E. J. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam buvo būtina kartu su bausme skirti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, pažymėtina, kad vien tai, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sukels nuteistajam nepatogumų, negali būti pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitais bylos duomenimis.

25Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmetamas.

26Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

Nutarė

27Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendį.

28Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,... 4. E. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis... 5. Iš E. J. priteista po 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u s t a t ė :... 7. E. J. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 8. jis 2011-11-21, apie 17.30 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, ties... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo... 10. Taip pat apeliantas skunde prašo, atsižvelgiant į jau aukščiau minėtas... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji M. K. prašo nuteistojo E.... 12. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti.... 13. Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Kolegijos nuomone, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d.... 15. Dėl neturtinės žalos dydžio:... 16. Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas,... 17. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais... 18. Akivaizdu, kad nuteistasis E. J. pažeidė aukščiausią teisinį gėrį –... 19. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad... 20. Kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto skunde nurodomi argumentai, kad pats... 21. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, yra... 22. Dėl LR BK 68 str. taikymo:... 23. Tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo... 24. Taigi, nors nuteistasis E. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau dėl... 25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo E. J. apeliacinis... 26. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,... 27. Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono... 28. Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo....