Byla 2A-261-258/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios UAB „Ratlita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 sprendimo pagal ieškovės BUAB „Ratlita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Ratlita“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“, pareiškė ieškinį atsakovui R. D., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 38 556,53 Eur žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-07-30 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4702-881/2013 iškėlė UAB „Ratlita“ bankroto bylą, o 2014-05-14 teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Bankroto administratorius, išnagrinėjęs įmonės dokumentus bei patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, jog bendrovės vadovas R. D. 2013 m. pirmoje pusėje sudarė bendrovei priklausančio turto perleidimo sandorius. Laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2013-02-01 buvo parduotos bendrovei priklausančios transporto priemonės, o nuo 2013-01-18 iki 2013-04-23 kitų prekių atsargos. Bankroto administratoriaus nuomone, dėl šių sandorių sudarymo bendrovė patyrė 133 128 Lt žalą, kadangi parduotų daiktų/prekių kaina buvo žymiai mažesnė, negu buvo nustatyta 2013-01-08 Verslo vertinimo ataskaitoje 342/2216(Vilk):13, atliktoje UAB „Auditas ir konsultacijos“ (toliau – Verslo vertinimo ataskaita). Nurodė, jog BUAB „Ratlita“ priklausančios transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą, nurodytą Verslo vertinimo ataskaitoje, todėl bendrovei buvo padaryta 22 650 Lt žala, dėl kitų prekių atsargų (padangų ir ratlankių) pardavimo mažesnėmis nei rinkos kainomis, bankroto administratoriaus nuomone, bendrovė patyrė 110 478 Lt žalą. BUAB „Ratlita“ vadovas R. D., atlikdamas jam pavestas funkcijas, šiuo atveju bendrovei priklausančio turto pardavimą, iš esmės veikė teisėtai, tačiau neįgyvendino įstatymo reglamentuojamų pareigų, skirtų bendrovės valdymo organo nariui, tarp jų – elgėsi nesąžiningai, veikė neatsižvelgdamas į bendrovės interesus, kadangi atsakovas, nors jam buvo žinomos bendrovės turto rinkos vertės, kurios buvo nustatytos Verslo vertinimo ataskaitoje, jomis nesivadovavo, nepaisė nustatytų verčių ir turtą pardavė mažesne kaina nei rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, bendrovė negavo pajamų, kurias galėjo gauti, todėl atsakovas turi atlyginti dėl jo veiksmų bendrovės patirtą žalą.

5Atsakovas R. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nuo UAB „Ratlita“ įsteigimo 2006-12-12 buvo bendrovės vadovu. Pagrindinė bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba įvairių rūšių automobilių ratlankiais, padangomis, kt. priedais. Pažymėjo, jog 2010 m. atsakovo bei UAB „Ratlita“ atžvilgiu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 200 str. 1 d., t.y. pasikėsinimas panaudoti svetimą prekių ar paslaugų ženklą. Tuo pagrindu 2010-06-16 nutarimu buvo areštuotas UAB „Ratlita“ priklausęs turtas – 4914 vnt. automobilių ratlankių, taip pat buvo konfiskuota 530 vnt. ratlankių. Pažymėjo, kad 2012 m. pabaigoje UAB „Ratlita“ kreipėsi į UAB „Auditas ir konsultacijos“, kuri 2013-01-08 parengė Verslo vertinimo ataskaitą, kuria buvo siekiama nustatyti UAB „Ratlita“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų paketo, priklausančio atsakovui, rinkos vertę. Atkreipė dėmesį, kad nurodytoje ataskaitoje nebuvo vertinama 5444 vnt. ratlankių rinkos vertė, kadangi minėtos prekės buvo areštuotos, todėl Verslo vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta tik balansinė ratlankių vertė – 479 236 Lt, tačiau rinkos vertė buvo prilyginta 0. Paaiškino, jog 2013 m. pradžioje UAB „Ratlita“ atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo panaikintos, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl buvo būtina ratlankius, kurių areštas truko daugiau nei 3 metus, kuo skubiau realizuoti. Pardavus bendrovei priklausiusį turtą – padangų likučius, ratlankius, transporto priemones, buvo gauta 382 837 Lt lėšų, kurios buvo įneštos į bendrovės kasą arba banko pavedimu pervestos į bendrovės banko sąskaitą. Nesutiko su ieškovo argumentu, jog jos buvo parduotos mažesne nei rinkos vertė kaina bei reikalavimu dėl 509 Lt žalos atlyginimo, kadangi nurodytos padangos ieškovo buvo įsigytos dar iki 2010 m., padangos buvo skirtingų gamintojų, tipo ir išmatavimų, kai kurios net nebuvo sukomplektuotos po 4 vnt.

6Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 109 969 Lt žalos, atsiradusios pardavus automobilių ratlankius, atlyginimo bei pažymėjo, jog nurodyti ratlankiai daugiau kaip 3 metus buvo areštuoti, dėl ko jų vertė rinkoje ženkliai pakito – paseno jų dizainas, pakito metalo lydinio savybės, metalas oksidavosi, ratlankių dažai pradėjo skilinėti ir luptis, prekės prarado prekinę išvaizdą, UAB „Ratlita“ turėjo derinti savo kainas prie kitų pardavėjų siūlomų tapačių prekių kainų.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas sprendė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ parengta Verslo vertinimo ataskaita vertintina kritiškai, kadangi jos objektas nebuvo tam tikro (konkretaus) įmonei (ieškovui) priklausančio turto vertinimas, ataskaitoje buvo vertinamas pats verslas ir jo rinkos vertė 2012-12-31 dienai. Įmonei nuosavybės teise priklausę automobiliai bei padangos, kaip tam tikros specifinės rūšies turtas, buvo įvertinti labai paviršutiniškai, nepateikiant konkretaus jų rinkos vertės apskaičiavimo, t.y. palyginimo su kitomis prekėmis, jų apskaičiavimo koeficiento, duomenų, kad nurodytas turtas buvo tinkamai apžiūrėtas ir užfiksuota jo būklė bei pan., todėl Verslo vertinimo ataskaitoje nurodyto ginčijamo turto vertė negali būti laikoma pagrįsta ir atitinkanti realią, turto pardavimo sandorių metu, buvusią rinkos vertę. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Verslo vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta tik automobilių ratlankių balansinė vertė – 479 236 Lt, tačiau rinkos vertė buvo prilyginta 0 (b.l. 61), kadangi nuo 2010 m. buvo apribota minėto turto disponavimo teisė (b.l. 68-74). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas BUAB „Ratlita“ vadovu, ginčijamą turtą pardavė rinkos kainomis, siekė kuo didesnės naudos bendrovei, ieškovo bankroto administratorius tai paneigiančių dokumentų teismui nepateikė.

9Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovui priklausiusios bei atsakovo realizuotos transporto priemonės buvo įvertintos nesilaikant Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Vertės nustatymo tvarka) ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (Vertinimo instrukcija) reikalavimų – nebuvo surašytas transporto priemonių apžiūrėjimo aktas, yra pateikta tik po vieną vertinamos transporto priemonės fotonuotrauką, nėra pateikta duomenų apie vertinamų transporto priemonių tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumus, nepateikta vertės apskaičiavimo formulė, jos apskaičiavimo kriterijai, taip pat nėra pateiktų ir kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų buvę įmanoma nustatyti tikrąją transporto priemonių rinkos vertę. Be to, atsakovas įrodė, jog transporto priemonei Audi Q7, valst. Nr. ( - ) buvo reikalingas remontas, kurį remonto paslaugas teikianti įmonė 2013-01-22 įvertino 15 064,50 Lt suma (b.l. 153). Teismas sprendė, kad atsakovo sudaryti transporto priemonių perleidimo sandoriai atitiko sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kadangi transporto priemonės buvo parduotos už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, atsižvelgiant į jų techninį stovį, prekinę išvaizdą, ridą, papildomos įrangos vertę, komplektaciją ir panaudojimo paskirtį, ieškovas tai paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12,178 str.).

10Teismas nurodė, kad vien faktas, kad automobilių ratlankių savikaina 2007-2010 m. buvo 479 236 Lt, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad prekės buvo parduotos per pigiai, kadangi atitinkamo turto kaina laisvoje prekių rinkoje nustatoma atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, o ne į turto savikainą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas R. J., įmonės, kuri nusipirko didžiąją dalį minėtų automobilių ratlankių, direktorius, teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai kurie ratlankiai buvo paveikti drėgmės, pradėję oksiduotis, kai kurie nebuvo sukomplektuoti, todėl juos galima buvo parduoti tik po 1 vnt., ratlankių modeliai buvo pasenę, dydžiai nedideli, labiau skirti senesniems automobiliams. Liudytojo teigimu, BUAB „Ratlita“ šis sandoris buvo naudingas, kadangi nurodytus ratlankius reikėjo parduoti dar anksčiau.

  1. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantė (ieškovė) UAB „Ratlita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-50-101/2015 dalį, dėl žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą: patenkinti ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo parduodant UAB „Ratlita“ priklausančius ratlankius, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 31 849,22 Eur sumą.

12Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

131. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą teigia, kad Verslo vertinimo ataskaita vertintina kritiškai, kadangi jos objektas nebuvo tam tikro (konkretaus) įmonei (ieškovui) priklausančio turto vertinimas, ataskaitoje buvo vertinamas pats verslas ir jo rinkos vertė 2012-12- 31 dienai. Kitose dviejose bylose, kuriose ieškovas ginčijo kitus UAB „Ratlita“ sudarytus sandorius, Vilniaus miesto apylinkės teismas šią Verslo vertinimo ataskaitą laikė tinkamu įrodymu, vertino kaip patikimą įrodymą, atliktą kvalifikuotų specialistą, laikė, kad joje įvertintas turtas (žemės sklypas ir inžineriniai kiemo statiniai) buvo tinkamai įvertintas, ir šiomis įvertintomis vertėmis turi būti vadovaujamasi sprendžiant ginčą.

142. Teismas turėjo imtis iniciatyvos ir spręsti, ar tokioje situacijoje nėra svarbu atlikti papildomus tyrimus, ekspertizę, tam, kad būtų nustatomi objektyvūs duomenys, kiek galėjo sumažėti/padidėti parduotų ratlankių rinkos vertė nuo balansinės vertės. Ieškovo įsitikinimu, esant tokiam ženkliam skirtumui (daugiau kaip 100 000 Lt) tarp balansinės ratlankių vertės ir realiai gautų pinigų už parduotus ratlankius, nepakanka vien tik žodinių Atsakovo ir liudytojo samprotavimų dėl ratlankių nusidėvėjimo ir jų rinkos vertės sumažėjimo.

153. Tiek liudytojas, tiek atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad vyko derybos su kitais subjektais, nepateikiama alternatyvi ekspertizė ar tyrimas dėl ratlankių nusidėvėjimo. Tai reiškia, kad teismas nesprendė dėl parduotų ratlankių realios vertės nustatymo, o vadovavosi vien tik žodiniais liudytojo ir atsakovo samprotavimais, dėl kokių priežasčių ratlankiai gali susidėvėti.

164. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ratlankių rinkos vertė buvo prilyginta nuliui, ir nesant jokių atsakovo ar liudytojo pateiktų rašytinių įrodymų dėl pasikeitusios prekių rinkos vertės, tokiu atveju vienintelis byloje pateiktas rašytinis įrodymas yra balansinė turto vertė. Kitu atveju, teismas, pripažindamas, kad ši balansinė vertė nėra tinkamas įrodymas, turėjo reikalauti, kad atsakovas pateiktų įrodymus, kuriais jis grindžia prekių vertės sumažėjimą daugiau nei 100 000 Lt.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo BUAB „Ratlita” apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

191. 2013 m. pradžioje, UAB „Ratlita“ atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10, daugiau kaip ketverius metus taikytos procesinės prievartos priemonės, numatytos LR BPK 151-152 str., buvo panaikintos, o ikiteisminis tyrimas UAB „Ratlita“ ir atsakovo atžvilgiu 2013 m. gegužės 8 d. nutrauktas. Panaikinus disponavimo ir valdymo apribojimus į UAB „Ratlita“ nuosavybės teise priklausančius 5 444 vnt. ratlankių, buvo būtina kuo skubiau juos realizuoti rinkoje ir atgauti bent dalį, dar 2007 - 2010 m. laikotarpyje, už jų įsigijimą sumokėtų pinigų.

202. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog 2013 m. balandžio mėnesio pirmoje pusėje, t. y. dar iki UAB „Ratlita“ parduodant didžiąją dalį turimų (5 332 vnt.) automobilių ratlankių UAB „Klorita“, su atsakovu susisiekė KEUHNE+NAGEL, UAB įmonės vadybininkas E. K., siūlydamas įsigyti 2118 vnt. naujų, originaliose gamintojo pakuotėse supakuotų, aliuminio lydinio ratlankių. Vadybininkas atsakovui nurodė, jog 1 vnt. aliuminio lydinio ratlankio kaina yra 50 Lt. Sužinojęs šią informaciją ir įvertinęs pateikto konkurentų pasiūlymo itin nedidelę kainą, bei parduodamą prekių kiekį, atsakovas nedelsdamas pradėjo ieškoti pirkėjo UAB „Ratlita“ turimiems automobilių ratlankiams, siekdamas juos kuo greičiau realizuoti sąlyginai nedidelėje Lietuvos rinkoje, kol to nepadarė KEUHNE + NAGEL, UAB.

213. Verslo vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas pats verslas ir jo rinkos vertė 2012 m. gruodžio 31 dienai, taikant pajamų, o ne turto požiūrio metodų derinį, būtent kuriuo ir yra nustatoma atskirtų bendrovės vertinamo turto elementų suma (rinkos vertė). Tai kaip tik ir atsispindi Verslo vertinimo ataskaitoje, kadangi UAB „Ratlita“ akcijų paketų rinkos vertė, nustatyta pajamų metodu, viršijo vertę, gautą skaičiuojant turto požiūrio metodų deriniu (Verslo vertinimo ataskaitos 4 dalis „Išvados“, 24 psl.), o tai suponuoja, jog dalis UAB „Ratlita“ priklausančio turto, dėl jo specifikos ir padėties (atskiri nirto elementai - transporto priemonės, automobilių ratlankiai, padangos) nebuvo pilnai ir detaliai įvertinti, arba išviso nebuvo vertinami. Verslo vertinimo ataskaitoje iš viso nebuvo vertinama 5 444 vnt. ratlankių rinkos vertė, kadangi dėl 2010 m. UAB „Ratlita“ atžvilgių pritaikytų procesinių prievartos priemonių, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10, minėtos prekės buvo areštuotos, apribojant jų valdymo ir disponavimo teises, o dalis jų buvo konfiskuota. Dėl šių priežasčių, Verslo vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta tik balansinė ratlankių vertė - 479 236 Lt, tačiau rinkos vertė buvo prilyginta 0.

224. Kituose Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-38481-816/2014 ir 2-2220- 872/2015 Verslo vertinimo ataskaita, kaip rašytinis įrodymas, buvo vertinama tik toje apimtyje, kuri tiesiogiai buvo susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (žemės sklypu ir inžineriniais kiemo statiniais). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, jog Verslo vertinimo ataskaita yra netinkamas rašytinis įrodymas tiek, kiek tai yra susiję su transporto priemonių ir prekių, skirtų perparduoti rinkos vertės nustatymu, kadangi būtent vertinant minėtus objektus buvo nesilaikyta imperatyvių ir turto vertintojams privalomų įstatymo reikalavimų arba šio turto rinkos vertė išviso nebuvo nustatinėjama.

235. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad Verslo vertinimo ataskaitos 3.3.2. dalyje yra nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 metų yra apribota turto disponavimo teisė, šio turto rinkos vertė nėra nustatoma ir prilyginama 0 Lt, kas reiškia, automobilių ratlankių rinkos vertė Verslo vertinimo ataskaitoje nebuvo nustatinėjama. Be to, bylos nagrinėjamo metu pats ieškovas pripažino, jog UAB „Ratlita“ priklausiusios padangos buvo realizuotos už rinkos kainą.

246. CPK 212 str. 1 d. yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t.y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, net ir esant nevisiškai aiškiam žalos (nuostolių) dydžiui, kurį teismas gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.). Tačiau, ieškovas šioje byloje savo teiginius grindė vieninteliu įrodymu - Verslo vertinimo ataskaita, kurioje, kaip jau buvo minėta ankščiau, automobilių ratlankių rinkos vertė išviso nebuvo nustatinėjama ir buvo prilyginta 0 Lt.

257. Bankroto administratorius, kaip ir bet kuris ieškovas nėra atleistas nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų pagrindą ir dalyką bei pagrįsti įrodymais (CPK 135 str.), o vien pats faktas, jog ieškinį pareiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, jokiu būdu nesuponuoja, jog teismas perima ieškovo pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą.

268. Jeigu bendrovė minėtų ratlankių būtų išviso nepardavusi arba bandžiusi parduoti gerokai didesnėmis, negu tuometinės rinkos kainomis, labai tikėtina, jog šiai dienai jų vertė būtų buvusi dar mažesnė, o jų nerealizavus ilgą laiką, vėliau juos būtų tekę parduoti jau nebe kaip prekę, bet tik kaip aliuminio metalo laužą, t.y. už dar mažesnę kainą.

279. Liudytojas R. J. paaiškino, jog realizuojant iš UAB „Ratlita“ įsigytus ratlankius UAB „Klorita“ ne tik, kad negavo pelno, bet ir patyrė nuostolių, dalį ratlankių, dėl blogos jų būklės, teko priduoti į metalo supirktuvės, o dalis ratlankių, dėl jų išmatavimų ir prastos prekinės būklės, buvo nelikvidūs.

2810. Šioje byloje žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės sąlygas taip pat turėjo įrodyti būtent ieškovas. Tačiau, įvertinęs tai, kad ieškovas neįrodė atsakovo, kaip BUAB „Ratlita“ vadovo, fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo bei nei vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio).

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas netenkinamas.

31Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

32Apeliantė (ieškovė) BUAB „Ratlita“ skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje dalį, dėl žalos atlyginimo parduodant UAB „Ratlita“ priklausančius ratlankius, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 31 849,22 Eur sumą. Nagrinėjamoje byloje keliamas įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimas, dėl to, kad įmonės vadovas įmonei priklausantį turtą pardavė pigiau, taip padarydamas žalą įmonei.

33Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

34CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

35Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

36Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos išvadomis, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Auditas ir konsultacijos parengta Verslo vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad balansinė ratlankių (ginčo turto) vertė yra nurodyta 479 236 Lt, tuo tarpu atsakovas juos pardavė pigiau taip įmonei padarydamas 110 478 Lt nuostolių. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Susipažinus su verslo vertinimo ataskaita 342/2216(Vilk):13, matyti, kad vertinamas turtas (objektas) šios ataskaitos buvo UAB „Ratlita“, įmonės kodas 300624376, 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (100 proc.) paketo, priklausančio R. D., gyv. Žalgirio g. 12 A, Vilkaviškyje, rinkos vertės nustatymas šiuo turtu kaip nepiniginiu įnašu didinant OU „Helmton Invest“ (įmonės kodas 12303194, adresas Joe g. 5, Talinas, Estija) 1 pajaus, kurio 1 vnt. nominali vertė lygi 2 500 Eur (ekvivalentas 8 632 Lt), nominalią vertę. Ataskaitoje nurodoma, kad turto vertinimo tikslas yra nustatyti UAB „Ratlita“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (100 proc.) paketo, priklausančio R. D. rinkos vertę šiuo turtu kaip nepiniginiu įnašu didinant OU „Helmton Invest“ 1 pajaus, kurio 1 vnt. nominali vertė lygi 2 500 Eur (ekvivalentas 8 632 Lt) vertę. Ataskaitos 3.3.2. punkte nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 metų yra apribota turto disponavimo teisė, šio turto (5 444 vnt. ratlankių) rinkos vertė nėra nustatoma ir prilyginama 0 Lt. Kadangi ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad šių prekių (ratlankių) vertė nebuvo nustatinėjama, nėra pagrindo išvadai, kad šis rašytinis įrodymas pagrindžia apeliantės dėstomus argumentus, kad prekių reali vertė – tai 2012 m įmonės balanse įrašyta prekių vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, balanse įrašyta vertė neįrodo tikrosios rinkos vertės sandorio sudarymo metu, kadangi rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į sandorio sudarymo metu buvusią pasiūlą bei paklausą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Apeliantė be aukščiau minėtos ataskaitos įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas būdamas UAB „Ratlita“ vadovu pardavė prekes už mažesnę nei rinkos kainą nepateikė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šia ataskaita nesivadovavo.

37Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl UAB „Ratlita“ ir atsakovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10 buvo areštuota 5 444 vnt. UAB „Ratlita“ priklausančių ratlankių. 2013 m. panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas šias prekes pardavė UAB „Klorita“. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas UAB „Klorita“ direktorius R. J. nurodė, kad 2013 m. nupirkti iš UAB „Ratlita“ kai kurie automobilių ratlankiai buvo su trūkumais, t.y. kai kurie iš jų buvo paveikti drėgmės, pradėję oksiduotis, kai kurie nebuvo sukomplektuoti, todėl juos galima buvo parduoti tik po 1 vnt., ratlankių modeliai buvo pasenę, dydžiai nedideli, labiau skirti senesniems automobiliams. Liudytojo teigimu, UAB „Ratlita“ šis sandoris buvo naudingas, kadangi ji išsivalė sandėlius, pardavė ratlankius, kuriuos jau reikėjo seniai parduoti. Atsakovas taip pat pateikė į bylą 2013 m. gegužės 17 d. KEUHNE+NAGEL, UAB įmonės vadybininko E. K. elektroninį laišką, kuriame buvo siūloma UAB „Ratlita“ parduoti 2118 vnt. naujų, gamintojo pakuotėse supakuotų ratlankių, o 2014 m. gruodžio 22 d. KEUHNE+NAGEL, UAB atstovai elektroniniu laišku patvirtino, kad ratlankiai nėra parduoti, todėl pasiūlymo parduoti ratlankius už 55 Lt/vnt. perkant juos visus iš karto galioja. Šie pateikti įrodymai tik patvirtina, kad tokios kategorijos prekės nėra greitai realizuojama prekė, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš karto po keturių metų taikomo arešto prekėms panaikinimo, nelaukdamas prekių didesnio nuvertėjimo, jas pardavė, suponuoja pagrindą išvadai, kad jis priėmė ekonomišką ir optimalų įmonei sprendimą (CK 1.5 str., CPK 185 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nesutikti su atsakovu, kad jeigu bendrovė būtų bandžiusi ratlankius parduoti už didesnę kainą, šiai dienai jų vertė būtų buvusi dar mažesnė, o jų nerealizavus ilgą laiką, labiau tikėtina, kad ratlankius būtų reikėję parduoti jau nebe kaip prekę, bet kaip metalo laužą.

38Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, nereikalavo pateikti papildomus įrodymus, vadovavosi vien žodiniais atsakovo ir liudytojo pareiškimais dėl parduodamų ratlankių vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (LR CPK 13 str.). Atsižvelgiant į šį principą įstatymų leidėjas nustatė ne tik į kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t.y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, kadangi bankroto administratorius inicijuoja bylą gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tačiau bankroto administratoriui neteikiant įrodymų, pagrindžiančius jo teiginius, negali būti ši pareiga perkeliama teismui. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas, parduodamas prekes per maža nei rinkos kaina, savo teiginių nepagrindė, o verslo vertinimo ataskaitos, kurioje nebuvo vertinama ginčo prekių vertė, teismui pateikimas, apeliantės teiginių nepatvirtina. Priešingai, atsakovo pateikti byloje įrodymai ir liudytojų paaiškinimai paneigia apeliantės dėstomus argumentus bei patvirtina aplinkybę, kad atsakovas kaip įmonės vadovas, parduodamas įmonei priklausančias prekes, sudarė įmonei naudingą sandorį, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nekonstatuotini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šalių ir liudytojų paaiškinimai taip pat yra įrodymai CPK 177 straipsnio prasme, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais vadovavosi ir žodiniais paaiškinimais.

39Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinio netenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

40Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas R. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kriterijus, sprendžia, kad atsakovui R. D. iš ieškovės BUAB „Ratlita“ priteistina prašoma suma advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme, apmokant jas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., ĮBĮ 36 str.).

41Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti atsakovui R. D. (a.k. ( - ) iš ieškovės BUAB ,,Ratlita“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, apmokant jas iš BUAB ,,Ratlita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė BUAB „Ratlita“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 5. Atsakovas R. D. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.... 6. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl 109 969 Lt žalos,... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas sprendė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ parengta Verslo... 9. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovui priklausiusios bei... 10. Teismas nurodė, kad vien faktas, kad automobilių ratlankių savikaina... 11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Ratlita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 13. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą teigia, kad Verslo vertinimo... 14. 2. Teismas turėjo imtis iniciatyvos ir spręsti, ar tokioje situacijoje nėra... 15. 3. Tiek liudytojas, tiek atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad... 16. 4. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai,... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo... 18. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:... 19. 1. 2013 m. pradžioje, UAB „Ratlita“ atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo... 20. 2. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog 2013... 21. 3. Verslo vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas pats verslas ir jo rinkos... 22. 4. Kituose Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose... 23. 5. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad Verslo vertinimo... 24. 6. CPK 212 str. 1 d. yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje... 25. 7. Bankroto administratorius, kaip ir bet kuris ieškovas nėra atleistas nuo... 26. 8. Jeigu bendrovė minėtų ratlankių būtų išviso nepardavusi arba... 27. 9. Liudytojas R. J. paaiškino, jog realizuojant iš UAB... 28. 10. Šioje byloje žalos faktą ir dydį bei kitas civilinės atsakomybės... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 30. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 32. Apeliantė (ieškovė) BUAB „Ratlita“ skundu prašo panaikinti Vilniaus... 33. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 34. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip,... 35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja... 36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos išvadomis, skunde nurodo, kad... 37. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl UAB „Ratlita“ ir... 38. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmos instancijos... 39. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 40. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. 43. Priteisti atsakovui R. D. (a.k. ( - )...