Byla 2A-1017/2013
Dėl draudimo išmokos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „BTA insurance company“ SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1398-640/2012 pagal ieškovo Klaipėdos universiteto ieškinį atsakovui „BTA insurance company“ SE dėl draudimo išmokos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „BTA insurance company“ SE 494089,60 Lt draudimo išmoką, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduro draudimo sutartį, tai patvirtina Laivų draudimo liudijimas (polisas) serija LD Nr. 000451. Draudimo polise nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduras buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Laivų draudimo taisyklių Nr. 023 II dalies 3 punkte, pasirenkant A ir B apsaugos variantus. Pasiruošus įvykdyti Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos demontavimą ir 2010 m. gruodžio 22-23 dienomis nuvykus į sistemos inkaravimo vietą Baltijos jūroje ties Lietuvos priekrante, sistemos nerasta. Apie šias aplinkybes atsakovas buvo informuotas 2010-12-27 raštu Nr. 10-540. Nurodo, kad atskaičius draudimo polise nustatytą 20% besąlyginę išskaitą (frančizę) atsakovo mokėtina draudimo išmoka sudaro 494089,60 Lt. 2011-06-21 raštu Nr. S-11-INŽ-2845 atsakovas informavo, jog draudimo išmoka nebus išmokėta, motyvuodamas, kad BTA ir Klaipėdos Universiteto santykius reglamentuoja draudimo taisyklės Nr. 023. Draudimo taisyklių 4 skirsnis įvardija nedraudžiamuosius įvykius. Tame tarpe numato, jog „pagal draudimo apsaugos variantus A ir B nedraudžiamuoju laikomas bet koks įvykis, kuris šiose taisyklėse nenurodytas kaip draudžiamasis įvykis“. Atsakovas 2011-06-27 raštu Nr. S-11-INŽ-2845 dėl administruojamos bylos LD/10/006 atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad BTA įvertinus draudimo taisyklių sąlygas darytina išvada, jog plūduro dingimo aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio požymių. Ieškovo teigimu, ši atsakovo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodoma, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nurodo, kad plūduro dingimas yra draudžiamasis įvykis ir priskirtinas draudimo taisyklių 3 skyriaus „Draudimo apsaugos variantai, draudžiamieji įvykiai“ 3.3. poskyrio „Pagal draudimo apsaugos variantus A ir B draudžiamuoju įvykiu laikoma žalos laivui (šiuo atveju plūdurui) atsiradimas dėl „...draudžiamųjų įvykių 3.3.1. „jūrų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jūrose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo)“. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006 išaiškinimais, nes nurodytos bylos ir ginčijamo draudžiamojo įvykio faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina vertinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos universitetas, sudarydamas draudimo sutartį su atsakovu, tikėjosi draudimo apsaugos plūduro sugadinimo ar praradimo atveju, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką, įvykus įvykiui, nuo kurio jis turėjo tikslą apsidrausti. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

5Atsakovas „BTA insurancecompany“ SE atsiliepimu į ieškinį, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad esminė aplinkybė, sprendžiant tarp šalių susiklosčiusį ginčą yra plūduro dingimo priežastis. Nustačius labiausiai tikėtiną plūduro dingimo priežastį, arba nustačius, kurios iš draudžiamųjų įvykių sąraše nurodytų dingimo priežasčių yra neįtikėtinos, galima įvertinti, ar yra pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju bei mokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad šalys polise nenumatė, kad yra netaikomos Taisyklių nuostatos, numatančios nedraudžiamuosius įvykius, bei nepraplėtė draudimo apsaugos neribotai. LR draudimo įstatymo 82 str. 3 d. draudžia mokėti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Šiuo atveju plūduro dingimo aplinkybės nėra iki galo aiškios. Neradus plūduro, neįmanoma nustatyti tikrųjų jo dingimo priežasčių. Tokiu atveju civilinėje teisėje, įrodinėjant aplinkybes, galioja tikimybių pusiausvyros principas. Nurodo, kad iš rašytinių bylos įrodymų akivaizdu, kad kur kas labiau tikėtina, kad įvyko dėl plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų - įprastinio bangų ar vėjo veikimo ar kitų priežasčių, nepatenkančių į draudžiamųjų įvykių sąrašą, negu kad dėl kokių nors aplinkybių, kurioms esant įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Taip pat nurodo, kad gamtinės sąlygos, sutinkamai su LR Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl meteorologijos sąlygų 2012 gruodžio 12-23 dienomis, buvo įprastos, todėl plūduras buvo prarastas dėl įprasto bangavimo ar vėjo arba dėl kitų aplinkybių, nepatenkančių į baigtinį draudžiamųjų įvykių sąrašą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo BTA Insurance Company SE, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, 494089,60 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8941 Lt žyminio mokesčio ieškovo Klaipėdos universiteto naudai.

8Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2010-09-27 šalys sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduro (toliau-Plūduras) draudimo sutartį, ką patvirtina Laivų draudimo liudijimas (b.l. 9). Šalys susitarė, jog draudimo santykiams tarp šalių taikytinos Laivų draudimo taisyklės Nr.023 (b.l. 10-21). Iš draudimo liudijimo matyti, kad draudimo objektas buvo Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduras.

92010 m. lapkričio 12-13 d. ieškovo nurodymu buvo nulaužta Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos duomenų perdavimo radijo antena ir vėjo daviklis. Apie tai 2010-11-19 informuotas draudikas. 2010-12-23 buvo pastebėta, jog draudimo objektas yra prarastas. Kada tiksliai Plūduras dingo, nėra galimybės nustatyti, nes, ieškovo nurodymu, Plūduro iškėlimo darbai buvo atidėti dėl stipraus rūko, o nuvykus demontuoti pastebėta, jog plūduro nėra. Plūduro dingimo laikas yra laikotarpiu 2010 m. gruodžio 12-23 dienomis. Buvo atliekama Plūduro paieška, bet kaip matyti iš Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų atsakymų, Plūduras nebuvo rastas.

10Byloje kilo ginčas dėl Plūduro dingimo aplinkybių pripažinimo draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas nurodo, kad Plūduro dingimo aplinkybės atitinka draudžiamojo įvykio požymius, nes priskirtinos draudimo taisyklių 3.3.1 p. nurodytoms aplinkybėms. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad Plūduro dingimo priežastimis tikėtina tapo aplinkybės, kurios nepatenka į draudžiamųjų įvykių sąrašą, todėl laikytinos nedraudžiamuoju įvykiu, t.y. dėl plaukiojimui tinkamų vandenų pavojaus – įprastinio bangų ir vėjo veikimo ar kitų priežasčių, nepatenkančių į draudžiamųjų įvykių sąrašą.

11Byloje nustatyta, kad Plūduras dingo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl turi būti taikomos šalių sutartos Laivų draudimo taisyklės (toliau-Taisyklės). Pagal minėtas taisykles draudikas privalo gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų išmokėti draudimo išmoką (Taisyklių 2.8.2 p.). Taisyklių 3.3.1 p. nustato, jog draudžiamuoju įvykiu laikoma žalos laivui atsiradimas dėl jūrų, upių, ežerų ar kitų plaukiojimui tinkamų vandenų pavojų (t.y. dėl atsitiktinių avarijų, avarinių atsitikimų ar nelaimingų įvykių jūrose, upėse ar ežeruose, tačiau ne dėl įprastinio bangų ir vėjo veikimo). Tikslias Plūduro dingimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl nustatant Plūduro dingimo priežastis remiamasi tikimybių pusiausvyros principu, kuris leidžia nustatyti vieną ar kitą aplinkybę, jeigu iš surinktų duomenų yra pagrindas manyti, kad labiau tikėtina, kad aplinkybė buvo nei kad nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Teismas nurodė, kad tiek iš Lietuvos kariuomenės rašto, tiek iš Plūduro gamintojo rašto matyti, jog Plūduro dingimo priežastimi galėjo būti susidūrimas su laivu, dėl ko Plūduras galėjo būti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl pašalinio poveikio buvo pašalintas iš vietos. Taip pat pagal gamintojo pateiktus duomenis matyti, kad Plūduras negalėjo dingti dėl įprastinio bangų ar vėjo veikimo . Be to, iš Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažymos apie meteorologines sąlygas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-23 (tikėtinu Plūduro dingimo metu) matyti, kad minėtu laikotarpiu bangos neviršijo vieno metro aukščio ribos. Tokiu būdu byloje surinkti duomenys paneigia tikimybę, jog Plūduras galėjo nudreifuoti dėl įprastinių gamtos sąlygų – bangavimo ar vėjo. Todėl labiau yra tikėtina, kad Plūduro dingimo priežastimi galėjo būti jo susidūrimas su laivu, kas atitiktų Taisyklių 3.3.1 p. numatytą draudiminį įvykį. Todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d. atsakovas turi išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

12Teismas nurodė, kad Draudimo įstatymo 88 str. (2007-11-15 įstatymo redakcija) nustato, jog draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Ieškovas sudarė draudimo sutartį siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus Plūduro sugadinimo ar dingimo atveju ir juos įvardijo konkrečia suma. Atsakovas, prieš sudarydamas sutartį turėjo galimybę įvertinti prisiimamą riziką ir pasirinkti sudaryti sutartį ar ne (CK 6.994 str.). Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovas buvo kreipęsis į atsakovą su pasiūlymu dėl sutarties sudarymo (b.l. 135) ir atsakovas sutiko sudaryti sutartį šalių sulygtomis sąlygomis (b.l. 8). Pažymėtina, kad atsakovas yra profesionalus draudikas, kuris turėjo visas galimybes prieš sudarydamas draudimo sutartį gauti informaciją ir įvertinti draudimo riziką bei apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Atsakovo argumentai, jog draudimo suma yra neteisingai nurodyta draudimo liudijime ir turi būti mažinama, teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Prieš pasirašant draudimo sutartį atsakovas buvo susipažinęs su pasiūlymu ir klausimo dėl draudimo sumos nekėlė. Be to, draudimo įmokos buvo apskaičiuos ir sumokėtos būtent nuo sutartyje nurodytos sumos. Draudimo suma buvo sutarta pagal ieškovo patirtas išlaidas, įsigyjant draudimo objektą (b.l. 134). CK 6.998 str. nustato, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Nagrinėjamu atveju, draudėjas kvietime sudaryti sutartį aiškiai nurodė draudimo sumą, nėra jokių duomenų, kad draudėjas būtų apgavęs atsakovą ar pateikęs žinomai melagingus duomenis apie draudimo vertę. Todėl teismo vertinimu atsakovas neturi teisės ginčyti draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos.

13Teismas pažymėjo, kad jau pasiūlyme ieškovas buvo nurodęs, jog draudimo suma turi būti nurodyta kartu su Pridėtinės vertės mokesčiu, kurio ieškovas neturi galimybės susigrąžinti (Pridėtinės vertės įstatymo 58 str. 1 d.). Todėl draudimo išmoka turi būti skaičiuojama nuo draudimo sutartyje sutartos draudimo sumos – 617612 Lt, atskaičius numatytą 20 procentų dydžio franšizę. Tokiu būdu draudimo išmokos dydis yra 494089,60 Lt (617612x20%).

14Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. pranešė nedelsiant apie įvykį atsakovui, ėmėsi visų galimų priemonių priežastims nustatyti – kreipėsi pagalbos vykdant Plūduro paiešką, draudimo objektas buvo prarastas aplinkybėmis, kurias numato Taisyklių 3.3.1 p., todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Atsakovas „BTA insurance company“ SE pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad kur kas labiau tikėtina, jog Plūduras dingimo priežastimi galėjo būti susidūrimas su laivu, dėl ko Plūduras galėjo būti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl pašalinio poveikio buvo pašalintas iš vietos. Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Teismas netinkamai aiškino bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos kariuomenės 2011-05-13 raštu bei gamintojo-pardavėjo AANDERM DATA INSTRUMENTS 2011-09-13 raštu nustatydamas labiausiai tikėtiną Plūduro dingimo priežastį.

182. Teismas nepagrįstai priteisė visą ieškiniu prašoma draudimo išmoką. Draudimo liudijime (polise) buvo numatyta draudimo suma 617612 (494089,60 Lt atėmus 20 % besąlyginę išskaitą), draudimo objektu nurodant Plūdurą. Šiuo atveju 6.1001 str. 1 d. ir 6.998 str. yra konkuruojančios teisės normos. Esant teisės normų konkurencijai Lex specialis derogat legi generali, t.y. specialioji norma nugali bendrąją, todėl turėtų būti taikoma 6.1001 str. 1 d. Taigi, draudimo suma negali būti ginčijama, tačiau ji negali būti didesnė už draudimo vertę. Nagrinėjamos bylos atveju, draudimo vertė, sutinkamai su ieškovo teismui pateiktu priedu 1 prie Sutarties Nr. SUT-T-31 yra 421 413 Lt be PVM, kas sudaro 509 909,73 Lt su PVM, todėl maksimali draudimo išmoka turi būti skaičiuojama nuo 509909,73 Lt sumos, kas, esant draudžiamajam įvykiui bei taikant 20 % sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, sudarytų 407927,78 Lt.

193. Teismas nepagrįstai išplėtė draudimo apsaugą, priskirdamas Draudikui ne tik riziką, kurios jis neprisiėmė, bet ir apskritai suteikdamas draudimo apsaugą, kuri yra neįmanoma draudimo sutarties kontekste, bei priteisė išmoką, dėl neįvykusių įvykių (pavyzdžiui, netinkamai suteiktų Paslaugų).

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos universitetas, prašo atsakovo „BTA Insurance company” SE apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduro draudimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis laivų draudimo liudijimas serija LD Nr. 000451. Draudimo laikotarpis nurodytas liudijime yra nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Nagrinėjamos bylos atveju, draudimo objektas - Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduras. Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos plūduras buvo apdraustas nuo draudiminių įvykių, nurodytų Laivų draudimo taisyklių Nr. 023 II dalies 3 punkte, pasirenkant A ir B apsaugos variantus. Byloje esantis Klaipėdos universiteto 2010 m. lapkričio 19 d. raštas draudikui patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 12-13 d. buvo nulaužta Automatinės vandens kokybės stebėjimų sistemos duomenų perdavimo radijo antena ir vėjo daviklis. Klaipėdos universitetas 2010 m. gruodžio 27 d. raštu informavo draudiką, kad 2010 m. gruodžio 23 d. buvo pastebėta, jog draudimo objektas yra prarastas (b.l. 23). Tikslaus laiko kada dingo plūduras nėra galimybės nustatyti, nes, kaip nurodo ieškovas, dėl sudėtingų oro sąlygų ištraukimo darbai buvo nukelti gruodžio 12 dienai. Plūduro iškėlimo darbai buvo atidėti dėl stipraus rūko, o nuvykus demontuoti pastebėta, jog plūduro nėra. Plūduro dingimo laikas yra laikotarpiu 2010 m. gruodžio 12-23 dienomis (b.l. 137).

25Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas ar aplinkybės dėl kurių dingo plūduras yra draudiminis įvykis.

26Atsakovui įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, ieškovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 494089,60 Lt draudimo išmoką, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir išdėstė nesutikimo argumentus.

27Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad kur kas labiau tikėtina, jog Plūduras dingimo priežastimi galėjo būti susidūrimas su laivu, dėl ko Plūduras galėjo būti nutrauktas ir pažeidus jo virvę nudreifuoti, t.y. dėl pašalinio poveikio buvo pašalintas iš vietos. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai aiškino bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos kariuomenės 2011-05-13 raštu bei gamintojo-pardavėjo AANDERM DATA INSTRUMENTS 2011-09-13 raštu nustatydamas labiausiai tikėtiną Plūduro dingimo priežastį.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad Plūduras dingo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir nurodė, kad tikslių Plūduro dingimo aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktais raštiškais įrodymais ir padarė tinkamas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje surinkti duomenys paneigia tikimybę, jog Plūduras galėjo nudreifuoti dėl įprastinių gamtos sąlygų – bangavimo ar vėjo. Šias aplinkybes patvirtina plūduro gamintojo pateikti duomenys bei Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma apie meteorologines sąlygas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-23, kas patvirtina, kad minėtu laikotarpiu bangos neviršijo vieno metro aukščio ribos. Pritartina teismo išvadai, kad labiau yra tikėtina, jog Plūduro dingimo priežastimi galėjo būti jo susidūrimas su laivu, kas atitiktų Taisyklių 3.3.1 p. numatytą draudiminį įvykį, todėl pagrįstai nustatyta atsakovo pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

29Apeliantas skunde išdėsto argumentus, kad nors draudimo suma negali būti ginčijama, tačiau ji negali būti didesnė už draudimo vertę. Apelianto nuomone nagrinėjamos bylos atveju draudimo vertė, yra įrangos vertė su PVM, kas sudaro 509909,73 Lt, todėl maksimali draudimo išmoka turi būti skaičiuojama nuo 509909,73 Lt sumos, kas, esant draudžiamajam įvykiui bei taikant 20 % sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą, sudarytų 407927,78 Lt. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.

30Draudimo sutartis savo pobūdžiu yra sutartis dėl prisiėmimo draudiminės rizikos, kurią draudikas įsipareigoja prisiimti ir dėl tokios rizikos sukelto draudiminio įvykio atveju sumokėti draudimo išmoką draudėjui. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos, kuri nagrinėjamos bylos atveju, šalių pasirašytame draudimo liudijime yra aiškiai įvardinta - 617612 Lt. Dar prieš pasirašant draudimo sutartį draudikas žinojo kokia yra draudimo suma ir kokia apimtimi jis prisiima draudiminius įsipareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir draudimo įmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos nuo sutartyje nurodytos sumos, kas rodo, kad abi sutarties šalys suprato draudimo apimtis ir dėl to buvo aiškiai išreiškusios savo valią. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog CK 6.998 str. nustato, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateikta įrodymų, kad būtų nustatytos minėtame straipsnyje įvardintos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima ginčyti draudimo sumą. Nurodytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad teismas nepagrįstai išplėtė draudimo apsaugą.

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

32Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 5. Atsakovas „BTA insurancecompany“ SE atsiliepimu į ieškinį, prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2010-09-27 šalys sudarė... 9. 2010 m. lapkričio 12-13 d. ieškovo nurodymu buvo nulaužta Automatinės... 10. Byloje kilo ginčas dėl Plūduro dingimo aplinkybių pripažinimo... 11. Byloje nustatyta, kad Plūduras dingo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.... 12. Teismas nurodė, kad Draudimo įstatymo 88 str. (2007-11-15 įstatymo... 13. Teismas pažymėjo, kad jau pasiūlyme ieškovas buvo nurodęs, jog draudimo... 14. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. pranešė... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Atsakovas „BTA insurance company“ SE pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 17. 1. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendė, kad kur... 18. 2. Teismas nepagrįstai priteisė visą ieškiniu prašoma draudimo išmoką.... 19. 3. Teismas nepagrįstai išplėtė draudimo apsaugą, priskirdamas Draudikui ne... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Klaipėdos universitetas, prašo... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos universitetas ir UAB BTA draudimas... 25. Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas ar aplinkybės dėl kurių dingo... 26. Atsakovui įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, ieškovas Klaipėdos... 27. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl į bylą pateiktos informacijos... 29. Apeliantas skunde išdėsto argumentus, kad nors draudimo suma negali būti... 30. Draudimo sutartis savo pobūdžiu yra sutartis dėl prisiėmimo draudiminės... 31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti...