Byla 2A-577-943/2015
Dėl varžytinių akto, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. P., atsakovų atstovui adv. V. B.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4451-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“, L. P. dėl varžytinių akto, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar prievolė pasibaigė vienašaliu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

8Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orfis“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, kuriuo likviduota UAB „Stimeksa“ perleido atsakovui L. P. 35 513,28 Lt (10 293,70 Eur) reikalavimą į ieškovą; 2012 m. vasario 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas L. P. perleido atsakovui UAB „AV investicija“ 35 513,28 Lt (10 293,70 Eur) reikalavimą į ieškovą; atsakovo UAB „AV investicija“ 2012 m. vasario 14 d. pranešimą ieškovui dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo.

9Ieškovas nurodė, kad likviduotos UAB „Stimeksa“ perleistas atsakovui L. P. reikalavimas į ieškovą yra negaliojantis, nes ieškovas neturėjo įsiskolinimo įmonei. Tai patvirtina 2008 m. sausio 28 d. skolų suderinimo aktas, 2009 m. sausio mėn. skolų suderinimo aktas, 2009 m. gegužės 27 d. mokėjimo pervedimas ir buhalterinės apskaitos programos išrašas, kuriame užfiksuoti visi ieškovo ir likviduotos UAB „Stimeksa“ mokėjimai bei šalių viena kitai išrašytos sąskaitos faktūros. Be to, pagal ginčijamą varžytynių aktą reikalavimas įsigytas už vieną procentą, t. y. nepadidinus pradinės varžytynių kainos, reikalavimas parduotas dalyvaujant tik vienam varžytynių dalyviui, o tai yra absoliutus pagrindas varžytynes laikyti neįvykusiomis ir jų aktą pripažinti negaliojančiu.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria tarp šalių kilęs ginčas grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatė, kad ieškovas ir UAB „Stimeksa“ laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. kovo 10 d., kai UAB „Stimeksa“ buvo iškelta bankroto byla, neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas, byloje kaip liudytojus apklausęs V. Ž., V. Š. (V. Š.), sprendė, kad šių asmenų parodymai turinio požiūriu nėra kokybiškai kitokie nei kiti byloje esantys įrodymai bei nepatvirtina, kad nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. kovo 10 d. šalys aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai būtų raštu išreiškusios valią atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovo BUAB „Stimeksa“ bankroto administratorius neturėjo teisės iš varžytynių parduoti atsakovui L. P. įmonės reikalavimo teisę į ieškovą, nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovo prievolė UAB „Stimeksa“ iki bankroto bylos šiam iškėlimo būtų pasibaigusi įskaitymo būdu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

13Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo“ patvirtintu Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo varžytynėse dalyvavo vienas pirkėjas, pasiūlęs lygią pardavimo kainai sumą, sprendė, kad UAB „Stimeksa“ bankroto administratorius, remdamasis Aprašo 28.1, 28.2 punktais, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis. Teismas pažymėjo, kad procedūrinių pažeidimų organizuojant, vykdant ir užbaigiant reikalavimo teisių į ieškovą pardavimą iš varžytynių nenustatyta. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti traktuojami kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismo nuomone, atsakovų veiksmai atitinka sąžiningos ūkinės praktikos standartus, o ieškovui kylančios neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės yra tiesiogiai susijusios su jo paties netinkamu veikimu siekiant atlikti UAB „Stimeksa“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei tikėtinai netiksliai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Orfis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16Apeliantas teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką priešpriešinio reikalavimo įskaitymas gali būti konstatuotas ir tais atvejais, kai iš visumos byloje surinktų įrodymų bei šalių atliktų veiksmų seka, jog šalys buvo sutarusios dėl prievolės pabaigos įskaitymu ir tokį susitarimą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neries verslas“ prieš UAB „Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo įskaitymo nebuvimą siejo išimtinai tik su rašytinio pranešimo nepateikimu. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad iki 2008 m. gruodžio 4 d. prekių užsakymo ieškovas turėjo įsiskolinimą UAB „Stimeksa“. Šią skolą šalys sutarė sumažinti parduodant prekes užskaitai, kaip e. laiške nurodė UAB „Stimeksa“ vardu veikęs V. Š. (V. Š.). Apeliantas pažymi, kad vykdant UAB „Stimeksa“ užsakymą užskaitai įmonei 2008 m. gruodžio 8 d. buvo patiekta prekių už 10 293,70 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. ORF0018099). Dėl to 2008 m. gruodžio 8 d. laikytina įskaitymo atlikimo diena. Susitarimo dėl įskaitymo sudarymą patvirtina ir aplinkybės, kad UAB „Stimeksa“ už gautas prekes nemokėjo, o apeliantas nereikalavo prievolės įvykdymo. UAB „Stimeksa“ veiksmai, neįtraukiant įskaitymo fakto į savo buhalterinę apskaitą, negali paneigti įskaitymo fakto.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „AV investicija“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai atsikirtimai:

18Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2009 m. kovo 10 d. apeliantas ir UAB „Stimeksa“ išreiškė valią atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pateikti skolų suderinimo aktai pasirašyti tik apelianto, todėl jie neturi teisinės galios. Pagal apelianto minimą V. Š. e. laišką joks sandoris neįvyko ir tą patvirtina kitokių prekių, nei užsakinėtos, nurodymas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ORF0018099. Be to, nėra galimybių patikrinti, ar V. Š. e. laiškas yra autentiškas. Taigi ginčo varžytinių metu UAB „Stimeksa“ turėjo galiojančią ir vykdytiną 10 293,70 Eur dydžio reikalavimo teisę į apeliantą, kurią teisėtai perleido atsakovui L. P..

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamas pakartotinai. Prieš tai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, remdamasi ankstesnėje kitos teisėjų kolegijos byloje 2013 m. gegužės 20 d. priimtoje nutartyte išdėstytais argumentais, sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog jo 10 293,70 Eur dydžio prievolė LUAB „Stimeksa“ pasibaigė įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi apelianto kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 2 d. nutartyje, kasacinės bylos Nr. 3K-3-102-695/2015, konstatavo, kad priimant nurodytą 2014 m. gegužės 20 d. nutartį buvo pažeitos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, t. y. visapusiškai neišsiaiškintos 2008 m. gruodžio 4 d. apelianto ir LUAB „Stimeksa“ sandorio sudarymo aplinkybės, nenustatyta, kokius teisiškai reikšmingus veiksmus šalys atliko, kokia buvo jų valia ir kaip ji įforminta. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas santykis neatitinka pagrindinių įskaitymo sąlygų, tačiau 2008 m. gruodžio 4 d. sandoris galimai atitinka CK 6.436 straipsnyje reglamentuojamą skolos padengimo teisinę situaciją.

22Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 2 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, turi privalomą galią tikrinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Remdamasi jais teisėjų kolegija pažymi, kad, pakartotinai tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinio skundo teisinį pagrindą sudarantys argumentai, jog 2008 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas LUAB „Stimeksa“ ir apelianto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, analizuotini atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktą ginčo teisinio santykio kvalifikavimo išvadą.

23Dėl šalių susitarimo turinio ir jo teisinio kvalifikavimo

24Nustatyta, kad apeliantą ir LUAB „Stimeksa“ siejo ilgalaikio pobūdžio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, t. y. įmonės pagal bylos duomenis 2007–2008 metais viena iš kitos pirkdavo bei viena kitai parduodavo prekes. Bylos svarstymui pateiktame 2008 m. sausio 28 d. įmonių tarpusavio skolų suderinimo akte nurodyta, kad apeliantas 2007 m. gruodžio 31 d. buvo skolingas LUAB „Stimeksa“ 9 955,78 Eur (34 375,32 Lt) (I b. t., l. 14). Apelianto 2012 m. vasario 22 d. parengto akto „Dėl skolų suderinimo“ duomenimis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 8 d. LUAB „Stimeksa“ apeliantui patiekė prekių už 42 470,28 Eur (146 641,39 Lt), o pastarasis už prekes LUAB „Stimeksa“ iki tos pačios datos sumokėjo 36 392,52 Eur (125 656,08 Lt) (I b. t., l. 15–16). Šiuos duomenis patvirtina pateiktos LUAB „Stimeksa“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir apelianto mokėjimo nurodymai (I b. t., l. 60–70). Prie 2008 metais atliktų mokėjimų apeliantas priskiria ir 2008 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą ORF–M Nr. 0018099, kurioje fiksuotas 10 285,36 Eur (35 513,28 Lt) vertės prekių „Glaistas Vetonit LR+ 25 kg smulk.,vid. d“ pardavimas LUAB „Stimeksa“ (I b. t., l. 18). Apeliantas įrodinėja, kad už prekes patiektas pagal PVM sąskaitą faktūrą ORF–M Nr. 0018099 buvo atsiskaityta įskaitymo būdu, t. y. padengiant apelianto įsiskolinimą parduotų prekių suma. Dėl šios priežasties jo skola LUAB „Stimeksa“ turėtų būti mažinama PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta prekių kaina.

25Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių bylos svarstymui pateiktus įrodymus, išklausęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad už prekes apeliantas jo nurodomu būdu neatsiskaitė. Pritardama šiai pozicijai, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys teiktų pagrindą konstatuoti, kad apeliantas ir LUAB „Stimeksa“ būtų susitarę atsiskaityti už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą ORF–M Nr. 0018099 vėliau, t. y. 2008 m. gruodžio 8 d. ar po to, atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ar sudarę skolos padengimo sutartį, byloje nėra. Įrodinėdamas priešingą faktą apeliantas remiasi V. Š. – LUAB „Stimeksa“ darbuotojo, e. laišku, adresuotame apeliantui, kuriame nurodyta: „Galetume paimti is jusu uzskaitai Maxit Lr+ - kainos reikia 32 Lt./vnt. be PVM Moletuose arba utenoj.“ (I b. t., l. 186). Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. Š. – susipažinęs su e. laišku, patvirtino, kad jis tikriausiai parašytas 2008 m. balandžio 12 d. (2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min 34 s–30 min 41 s). Iki tol liudytojas 2013 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. teismo posėdžiuose teigė, kad e. laišką rašė 2008 m. gruodžio 4 d. Nepaisant šių prieštaravimų dėl e. laiško siuntimo datos, liudytojas V. Š. vienareikšmiškai patvirtino teikęs apeliantui tokį pasiūlymą–užsakymą, koks suformuluotas e. laiške. Šiame kontekste teisėjų kolegijos vertinimu būtina akcentuoti, kad e. laiške jo surašymo data nurodyta – „12/04/08“. Priklausomai nuo to, kokiu formatu (europietišku ar anglišku) ji buvo įrašyta, data gali būti iššifruojama kaip 2008 m. balandžio 12 d. arba 2008 m. gruodžio 4 d. Akivaizdu, kad liudytojo V. Š. parodymams dėl tikslaus e. laiško siuntimo momento įtaką daro laiko veiksnys. Vis dėlto pasiūlymo–užsakymo bei prekių pagal PVM sąskaitą faktūrą ORF–M Nr. 0018099 patiekimo datos, jų tarpusavio ryšys – aptariamas toliau, teikia pagrindą išvadai, kad e. laiškas tikėtinai buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 4 d. (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad e. laiškas, ką 2015 m. kovo 2 d. nutarties racio decidendi dalyje iš esmės pripažino ir kasacinio teismo teisėjų kolegija, kvalifikuotinas kaip oferta įgyti iš apelianto prekes „Maxit Lr+“ joje nurodytomis sąlygomis (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Nors ofertoje ir PVM sąskaitoje faktūroje ORF–M Nr. 0018099 įvardijamų prekių pavadinimai – „Maxit Lr+“ ir „Vetonit LR+“, skiriasi, tačiau liudytojas V. Š. patvirtino, kad tai yra tos pačios prekės. Tą paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė.

26Liudytojo V. Š. surašyto bei apeliantui išsiųsto e. laiško kvalifikavimą oferta suponuoja aiškus pasiūlymo įgyti prekes už konkrečią kainą pareiškimas, nurodant ir atsiskaitymo būdą – užskaitą. Vis dėlto vien tik pasiūlymo turinys pats savaime neteikia pagrindo išvadai, kad apeliantas akceptavo jam atsiųstą ofertą be jokių išlygų ir pakeitimų. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje LUAB ,,Tradicija“ prieš UAB ,,LNTV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2011). Šalių apsikeitimas oferta ir akceptu, kaip susitarimo pasiekimą patvirtinantis veiksmas, nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos greitai keičia ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, nuosekliai derantis ir ieškant sutarimo dėl atskirų sutarties sąlygų. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Vingio kino teatras“ prieš UAB ,,Eika“, bylos Nr. 3k-3-38/2005). Taigi LUAB „Stimeksa“ ofertos pateikimo faktas per se neįrodo, kad apeliantas ją priėmė pagal LUAB „Stimeksa“ suformuluotas sąlygas.

27Įmonių derėjimąsi dėl prekių pardavimo betarpiškai patvirtina faktai, kad apeliantas prekes LUAB „Stimeksa“ pardavė už didesnę kainą, nei buvo nurodyta pastarosios pasiūlyme, t. y. prekės vienetas įkainotas 33 Lt, bet ne 32 Lt, ir šalys tarėsi dėl konkretaus prekių kiekio. Atsižvelgiant į tai, negalima kategoriškai teigti, kad šalys derybų metu negalėjo modifikuoti ir kitų prekių pirkimo–pardavimo sąlygų, įskaitant atsiskaitymo už jas būdą, įvardytų V. Š. e. laiške. Byloje apklausti liudytojai V. Ž. – apelianto buhalterė, ir V. Š. teigė, kad apeliantas ir LUAB „Stimeksa“ tarpusavio santykiuose taikė įvarius atsiskaitymo būdus, t. y. sąskaitas apmokėdavo arba atsiskaitydavo įskaitydami priešpriešinius reikalavimus. Tačiau kitų įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys galėtų pagrįsti buvus tokią atsiskaitymo praktiką, byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal apelianto buhalterinės apskaitos duomenis, kaip prieš tai minėta, už per 2008 metus iš LUAB „Stimeksa“ pirktas prekes įmonė atsiskaitė mokėjimo pavedimais. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų, išskyrus tą, dėl kurio atlikimo nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, LUAB „Stimeksa“ ir apeliantas 2008 metais neatliko.

28Faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. prieš V. L., D. V., bylos Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prieš UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. prieš V. L., D. V., bylos Nr. 3K-3-494/2013).

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kodėl pirmosios instancijos teismui iš byloje esančių įrodymų visumos negalėjo susiformuoti įsitikinimas, kad apelianto prievolė LUAB „Stimeksa“ iki bankroto bylos iškėlimo įmonei nepasibaigė įskaitymo ar skolos padengimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įskaitymo sandoris gali būti sudaromas bet kokia jį sudarančių asmenų (šalių) valios išreiškimo forma, t. y. žodžiu, raštu ir pan. Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neries verslas“ prieš UAB „Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010). Kaip 2015 m. kovo 2 d. nutartyje akcentavo kasacinis teismas, viena esminių sąlygų įskaitymo atlikimui – tai galiojančių priešpriešinių vykdytinų reikalavimų turėjimas. Tuo įskaitymas, kaip vienas iš atsiskaitymo būdų, skiriasi nuo skolos padengimo sandorio, apibrėžto CK 6.436 straipsnio 1 dalyje. Skolos padengimo sandorio specifika pasireiškia tuo, kad skolininkas kreditoriaus galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę patenkina jam priklausančiomis prekėmis – jas perduodamas kreditoriui. Šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas skolos padengimo sandoriu tik tuo atveju, jeigu skolininkas ir kreditorius aiškiai išreiškia valią įsiskolinimą apmokėti prekėmis ir tokį susitarimą realizuoja (CK 6.436 straipsnio 3 dalis).

30Byloje nustatyta, kad iki 2008 m. gruodžio 4 d. LUAB „Stimeksa“ neturėjo apeliantui vykdytinų turtinių prievolių. Priešingai – apeliantas buvo skolingas LUAB „Stimeksa“ 16 033,55 Eur (55 360,63 Lt) (I b. t., l. 15–16, 102, 104). Vadinasi, šalys tarpusavyje galėjo susitarti tik dėl vėlesnio įskaitymo, kuris pagal formalų šalių veiksmų turinį turėtų susitarimo dėl skolos padengimo požymių, t. y. skolininkas parduoda prekes kreditoriui. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors V. Š. rašytame e. laiške vartojamas žodis „užskaita“, tačiau lingvistinės formuluotės pačios savaime neleidžia identifikuoti tikrųjų šalių ketinimų, kurie teisiškai turėtų būti kvalifikuojami kaip susitarimas dėl vėlesnio įskaitymo arba skolos padengimo sutarties sudarymo. Visų pirma, nei įskaitymo, nei skolos padengimo sandorių sudarymo faktas nėra minimas jokiuose kituose dokumentuose, pasirašytuose įmonių įgaliotų asmenų. PVM sąskaitoje faktūroje ORF–M Nr. 0018099, kaip viename iš šalių susitarimo sąlygas atspindinčiame dokumente, buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas – 2009 m. sausio 7 d., bei mokėjimo suma, nors dalinį apelianto įsiskolinimą užskaitos būdu šalys galėjo padengti dar iki sąskaitos išrašymo arba tą aiškiai įvardyti sąskaitoje. Įskaitymo ar užskaitos, kaip skolos padengimo būdų, faktas nebuvo įtrauktas ir į LUAB „Stimeksa“ buhalterinę apskaitą (I b. t., l. 99–100, 104). Be to, šalys 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje neapsikeitė tarpusavio skolų suderinimo aktais, nors pagal liudytojų V. Ž. ir V. Š. parodymus iki tol buvo laikomasi kitokios praktikos. Šių faktų visumoje pastebėtina, kad liudytojas V. Š. nepatvirtino, jog įmonės iš tiesų pasiekė ir įvykdė susitarimą dėl atsiskaitymo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu ar prekėmis.

31Apelianto ir LUAB „Stimeksa“ valios sudaryti sandorį, atitinkantį skolos padengimo sutarties požymius, buvimą paneigia ir faktiniai duomenys apie apelianto veiksmus po 2008 m. gruodžio 8 d. (CK 6.193 straipsnis). Jeigu šalys iš tiesų būtų susitariusios dėl apelianto skolos LUAB „Stimeksa“ padengimo prekėmis, patiektomis pagal PVM sąskaitą faktūrą ORF–M Nr. 0018099, akivaizdu, kad po LUAB „Stimeksa“ bankroto administratorės 2009 m. balandžio 20 d. raginimo atlikdamas 5 748,19 Eur (19 847,35 Lt) dydžio mokėjimą jo paskirtyje apeliantas nebūtų nurodęs „pravedama už prekes 55360.63-35513.28(ORF-M0018099 2008.12.08)“ (I b. t., l. 71). Liudytoja V. Ž. parodė, kad, pervesdama paminėtą sumą LUAB „Stimeksa“, ji atliko skolų sudengimą bei pervedė LUAB „Stimeksa“ sumų skirtumą (2015 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 11 min 50 s–12 min 22 s). Iš to aišku, kad viena vertus, apeliantas teigia, jog ginčo teisinio santykio šalys susitarė dėl atsiskaitymo už prekes įskaitymo būdu 2008 m. gruodžio 8 d., tačiau kita vertus, įmonių tarpusavio skolų sudengimas de facto apelianto vidinėje buhalterinėje apskaitoje buvo atliktas tik po LUAB „Stimeksa“ bankroto administratorės pretenzijų pareiškimo. Dėl išdėstyto atmestina ne tik versija, kad apelianto ginčo prievolė LUAB „Stimeksa“ pasibaigė iki įmonės bankroto bylos iškėlimo atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, bet tai kartu paneigia ir ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių kvalifikavimo kaip skolos padengimo sandorį galimybę. Remdamasi tuo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai nesuponuoja pirmosios instancijos teismo pozicijos ginčo klausimu neteisingumo. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ydingais argumentais, kad įskaitymas turi būti atliekamas rašytine forma, tačiau tai aptariamu atveju neturi teisinės reikšmės.

32Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Bylos svarstymui pateiktų įrodymų nepakanka nustatyti apelianto įrodinėjamų materialiųjų juridinių faktų, kurie sudarytų pagrindą ginčo teisinio santykio kvalifikavimui pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį ar 6.436 straipsnį. Apeliantas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėja netiesioginiais įrodymais, kurie nėra pakankami konkretiems faktams nustatyti, arba dokumentais – 2008 m. gruodžio 10 d. CMR važtaraščiais (II b. t., l. 165–166), kurie nei patvirtina, nei paneigia egzistavus aplinkybes, reikšmingas šios bylos įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams nustatyti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo pareigos požiūriu nagrinėjamu atveju susidarė tautologinė situacija (idem per idem), kai apeliantas atsiskaitymo su LUAB „Stimeksa“ faktą, t. y. susitarimo dėl įskaitymo ar skolos padengimo sudarymą ir įvykdymą, grindė iš esmės tik savo paties buhalterinės apskaitos dokumentais ar įmonės darbuotojų, apklaustų liudytojais, parodymais. Vien tik formalūs ryšiai tarp atskirų įrodinėjimo priemonių yra nepakankami konstatuoti esant neabejotiną ryšį tarp jų turinio ir tikrosios apelianto bei LUAB „Stimeksa“ susitarimo dėl atsiskaitymo už prekes esmės.

33Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 328, 330 straipsniai).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas UAB „AV investicija“ pateikė įrodymus, kad turėjo 695,75 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų: advokatas parengė rašytinius paaiškinimus ir dalyvavo 1 h 8 min trukusiame teismo posėdyje.

36Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16, 8.19 punktais iš apelianto atsakovui UAB „AV investicija“ priteisiama 348,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37Kasaciniame teisme buvo patirta 5,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (II b. t., l. 116), o Lietuvos apeliaciniame teisme – 6,20 Eur (II b. t., l. 125). Netenkinus apeliacinio skundo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apelianto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ (juridinio asmens kodas 167508747) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ (juridinio asmens kodas 300114003) 348,35 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 35 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ 11,22 (vienuoliką eurų ir 22 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

42Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui adv. V. P., atsakovų atstovui adv. V. B.,... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar prievolė pasibaigė vienašaliu... 8. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orfis“ kreipėsi... 9. Ieškovas nurodė, kad likviduotos UAB „Stimeksa“ perleistas atsakovui L.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m.... 13. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m.... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniame skunde ieškovas UAB „Orfis“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. Apeliantas teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką priešpriešinio... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „AV investicija“ prašo... 18. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo 2009 m.... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Šioje byloje tarp šalių kilęs ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamas... 22. Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą apeliacine tvarka Lietuvos... 23. Dėl šalių susitarimo turinio ir jo teisinio kvalifikavimo ... 24. Nustatyta, kad apeliantą ir LUAB „Stimeksa“ siejo ilgalaikio pobūdžio... 25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių bylos svarstymui pateiktus... 26. Liudytojo V. Š. surašyto bei apeliantui išsiųsto e. laiško kvalifikavimą... 27. Įmonių derėjimąsi dėl prekių pardavimo betarpiškai patvirtina faktai,... 28. Faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kodėl... 30. Byloje nustatyta, kad iki 2008 m. gruodžio 4 d. LUAB „Stimeksa“ neturėjo... 31. Apelianto ir LUAB „Stimeksa“ valios sudaryti sandorį, atitinkantį skolos... 32. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 33. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 35. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos... 36. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už... 37. Kasaciniame teisme buvo patirta 5,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“ (juridinio... 41. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Orfis“... 42. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos...