Byla 3K-3-353/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,LNTV“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tradicija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,LNTV“ ir V. P. dėl atlyginimo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „LNTV“ 3 679 549 Lt skolos už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartį, 772 505,29 Lt palūkanų už termino atsiskaityti praleidimą, skaičiuojant nuo 3 679 549 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2009 m. vasario 2 d. patikslinto ieškinio padavimo, bei 6 proc. dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. liepos 30 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl prekybos centro su automobilių stovėjimo aikštele Vilniuje, Švitrigailos g. 40a/Marijampolės g. 8, pastatymo, ieškovui perimant šį įsipareigojimą iš pirmesnio rangovo UAB „Glijas“ pagal 2003 m. liepos 8 d. statybos rangos sutartį. Ginčas kilo dėl tikrosios šalių sutartos statybos darbų kainos, nes byloje pateiktos dvi tą pačią dieną – 2003 m. liepos 30-ąją – sudarytos ir šalių atstovų pasirašytos statybos rangos sutartys dėl to paties objekto statybos, tomis pačiomis sąlygomis, tačiau skirtingomis kainomis: vienoje 1 kv. m kaina – 1422,52 Lt (įrodinėjama ieškovo), kitoje – 1132,66 Lt (pripažįstama atsakovo).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš UAB „LNTV“ 1 363 742,41 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2005 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat netenkino reikalavimo atsakovui V. P..

8Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 30 d. ginčo šalių statybos rangos sutartyje buvo sutarta, kad viso objekto, kurio bendras plotas - 4485 kv. m statybos ir tokio pat dydžio automobilių stovėjimo aikštelės bei kitų darbų kaina – 5 080 000 Lt, vieno kv. m kaina – 1132,66 Lt. Sutarties 2.12 punkte buvo numatyta galimybė padidinti kainą, jei ant pastato stogo bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nagrinėjant bylą, trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė teismui tų pačių šalių 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutarties dėl to paties objekto, kopiją, apie kurią ieškovo atstovui nebuvo žinoma. Šioje sutartyje buvo nustatyta, kad viso objekto kaina – 6 380 000 Lt, o vieno kv. m kaina – 1422,52 Lt. Kartu AB SEB bankas pateikė priedo Nr. 4 kopiją – orientacinę statybos sąmatą, su nurodyta preliminaria statybos su projektavimu kaina – 6 380 000 Lt, patvirtinta rangovo UAB „Tradicija“ direktoriaus V. P. parašu. 2003 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutartimi AB SEB bankas suteikė 5,1 mln. Lt ilgalaikį kreditą UAB „LNTV“ parduotuvės pastato Vilniuje, Švitrigailos g. 40a, statybai. Sutarties 3.1.1 punkto e, f papunkčiuose nustatyta pareiga kredito gavėjui pateikti objekto statybos darbų sąmatą, mokėjimo dokumentus, patvirtinančius 1,3 mln. Lt įnašą, o sutarties 8.1.7 punkte nurodyta statomo pastato (parduotuvės) sąmatinė vertė – 6,4 mln. Lt. Teismas konstatavo, kad šalys neginčijo atliktų darbų kiekio, kokybės, bet tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2003 m. liepos 30 d. statybos rangos sutartyje nurodytos tikrosios kainos bei apmokėjimo už atliktus darbus, nes atsakovas pasirašė ne visus atliktų darbų perdavimo aktus ir atsisakė sumokėti ieškovo prašomą sumą dėl to, kad ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą – viršijo sutartą objekto statybos 1 kv. m (1132,66 Lt) ir bendrą (5,08 mln. Lt) kainą.

9Teismas, remdamasis šalių pasirašytu 2003 m. rugsėjo 25 d. statybos darbų finansavimo ir vykdymo grafiku, ieškovo UAB „Tradicija“ raštais atsakovui 2004 m. balandžio 8 d. Nr. 186, 2004 m. gegužės 10 d. Nr. 266, raštų priedais – lentelėmis, atsakovo V. P., liudytojo K. B. paaiškinimais, padarė išvadą, kad ieškovui nebuvo žinoma apie pateiktą kredito įstaigai 2003 m. liepos 30 d. sutartį, su joje nurodyta didesne statybos darbų kaina – 6,4 mln. Lt, tačiau įrodyta tai, kad ieškovas nuo pat statybų pradžios siekė susitarti su atsakovu dėl didesnės kainos, siūlė ją padidinti iki 6,4 mln. Lt, pateikdamas 2003 m. liepos 30 d. ieškovo atstovo pasirašytą sutarties projektą, vėliau siūlydamas padidinti kainą net iki 7,9 mln. bei 8,07 mln. Lt. Atsakovo direktoriaus paaiškinimus, kad AB SEB bankui sutarties su 6,4 mln. Lt kaina kopija pateikta ne atsakovo, kad pirmieji 3 lapai pasirašyti ne A. M., o orientacinė 6,4 mln. Lt sąmata jo nepasirašyta, nes su ieškovu buvo susitarta tik dėl mažesnės – 5,08 mln. Lt kainos, teismas atmetė kaip prieštaraujančius atsakovo veiksmams, nes trečiajam asmeniui AB SEB bankui pateikti dokumentus dėl kreditavimo sutarties sudarymo buvo atsakovo pareiga (Kreditavimo sutarties 3.1.1 punkto e, f papunkčiai numatė pareigą kredito gavėjui pateikti objekto statybos darbų sąmatą, mokėjimo dokumentus apie 1,3 mln. Lt įnašą ir kt.), todėl tik atsakovas galėjo pateikti AB SEB bankui šią sutartį bei orientacinę sąmatą, kuriose nurodyta objekto statybos darbų kaina 6,4 mln. Lt. Būtent atsakovas buvo atsakingas už pateiktų dokumentų tikrumą, jų pasirašymą bei išsaugojimą. Teismui šių dokumentų tikrumas nesukėlė abejonių. Teismas pripažino, kad atsakovas, pasirašydamas iš ieškovo gautą ir ieškovo parašu bei antspaudu patvirtintą 2003 m. liepos 30 d. sutartį su nurodyta objekto statybos 6,4 mln. Lt kaina, ją pateikdamas kredito įstaigai, apie tai nepranešdamas ieškovui, negrąžindamas jam pasirašyto egzemplioriaus, elgėsi nesąžiningai. Teismas sprendė, kad 2003 m. liepos 30 d. jungtinės veiklos sutartis bei 2003 m. liepos 8 d. statybos rangos sutartis, sudaryta UAB „LNTV“ ir UAB „Glijas“, kurioje objekto kaina už pastato statybą nurodyta 5 080 000 Lt, ribojo ieškovo galimybes dėl atsiradusių nepalankių aplinkybių laisvai derėtis su atsakovu, perėmus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartis, dėl to ieškovo direktorius V. P. pasirašęs sutartį su mažesne kaina ieškovui nenaudingomis sąlygomis, nežinojo, kad atsakovas sutiko padidinti objekto statybos kainą ieškovo pasiūlytomis sąlygomis. Teismas sprendė, kad šalys susitarė vykdyti objekto statybą kredito įstaigai pateiktos 2003 m. liepos 30 d. sutarties sąlygomis, kurioje nustatyta, kad viso 4485 kv. m bendro ploto objekto statybos, tokio pat dydžio automobilių stovėjimo aikštelės ir kitų darbų kaina – 6 380 000 Lt. Sutarties 2.2 punktu nustatyta 1 kv. m kaina – 1422,52 Lt. Sutarties 2.12 punkte nustatyta sąlyga, kad objekto kaina gali padidėti – jei bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ant pastato stogo, o vienos stovėjimo vietos kaina negalėjo viršyti 4000 Lt. 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. gegužės 24 d. raštuose atsakovas neįvardijo, kokios konkrečiai kainos nesutiko didinti, todėl teismas pripažino, kad jis, žinodamas apie pasirašytą ir kredito įstaigai pateiktą sutartį, kurioje nurodyta kaina – 6,4 mln. Lt, raštu išreikšdamas nesutikimą dėl kainos padidinimo, turėjo omenyje 6,4 mln. Lt, kurių ir nesutiko didinti. Iš 2004 m. balandžio 26 d. ir 2004 m. birželio 17 d. šalių susitarimų teismas sprendė, kad šalys susitarė tęsti darbus iki objekto užbaigimo, suderinti ir garantuoti atsiskaitymą, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas visiškai atsiskaitys. Nors 2007 m. birželio 19 d. Statybinės teismo ekspertizės akte, įvertinus tai, kad 2003 m. liepos 8 d. ginčo rangos sutartimi fiksuota kaina – 5 080 000 Lt, o padidėjus bendram plotui, visa kaina būtų 5 459 975 Lt, tačiau, teismo nuomone, ši ekspertizės išvada padaryta byloje nesant duomenų apie kitą 2003 m. liepos 30 d. rangos sutartimi nustatytą didesnę kainą, todėl teismas vadovavosi ekspertizės išvada tiek, kiek ji neprieštaravo teismo nustatytoms aplinkybėms, visapusiškai ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus. Atsakovas neginčijo nei ieškovo atliktų darbų kiekio, nei jų kokybės per visą statybos darbų laikotarpį, kad 2004 m. birželio-liepos mėnesiais ieškovas atliko darbų už 1 354 255 Lt. Atsakovas grąžino ieškovui nepasirašytus darbų atlikimo aktus, skolų suderinimo aktus bei PVM sąskaitas-faktūras, nurodydamas, kad kainos neatitinka 2003 m. liepos 30 d. sutarties kainų.

10Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 5 184 257,59 Lt. Prekybos centro statybos sutartinė kaina kartu su 42 vietų automobilių stovėjimo aikštele – 6 548 000 Lt. Statybos rangos sutartis buvo nutraukta 2004 m. liepos 14 d. atsakovo iniciatyva. Iš byloje esančių kadastro duomenų (kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. gegužės 13 d.) matyti, kad pastato baigtumas – 65 proc., tačiau rašytiniai įrodymai (darbų pridavimo aktai, pažymos, statybos darbų žurnalo įrašai, pasirašyti abiejų šalių atstovų, įrodo, kad ieškovas statybos darbus objekte vykdė ir po 2004 m. gegužės mėnesio iki sutarties nutraukimo 2004 m. liepos 14 d. ir iki to laiko atliko darbų už 1 354 255 Lt. Dėl to teismas padarė išvadą, kad kadastro 2004 m. gegužės 13 d. duomenys neatspindi tikrosios padėties, buvusios sutarties nutraukimo dieną. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuotas statinio, kurio bendras plotas – 4643,82 kv. m., 100 proc. baigtumas.

11Atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, 2004 m. kovo-gruodžio mėnesiais sudarytas sutartis, mokėjimo nurodymus įvairiems gavėjams. Tačiau teismas sprendė, kad šiuose dokumentuose nurodyta nekonkreti mokėjimo paskirtis (pvz., galutinis atsiskaitymas, skolos dengimas ir pan.) ir jie nėra pakankami, nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas faktiškai atliko kokius nors statybos darbus ieškovo statytame objekte po 2004 m. liepos 14 d. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija atliktų darbų kiekio ir kokybės, statybos žurnalo įrašuose jokių defektų taip pat neužfiksuota. Pastatas priduotas nedalyvaujant ieškovui, pripažintas tinkamu naudotis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atliko visus objekto statybos darbus pagal 2003 m. liepos 30 d. sutartį, taigi atsakovas privalo su ieškovu visiškai atsiskaityti pagal sutartyje nustatytą kainą, todėl ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies – iš atsakovo priteisė ieškovui 1 363 742,41 Lt skolą (6 548 000 Lt – 5 184 257,59 Lt). Kadangi atsakovui V. P. jokie konkretūs reikalavimai byloje nebuvo pareikšti, tai dėl jo teismas ieškinį atmetė.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą, teisingai aiškino sutarties turinį, įvertino įrodymus, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kolegija pažymėjo, kad tai, jog atsakovo vadovas naują sutarties projektą su nurodyta 6 380 000 Lt kaina pateikė kredito įstaigai – SEB bankui, įrodo, kad tokia sutartis, nors ieškovo vadovui nebuvo žinoma apie jos likimą, realiai egzistavo ir buvo įgyvendinta gaunant kreditą. Byloje yra duomenų, kad ieškovo vadovas ir toliau siekė inicijuoti derybas dėl didesnės statybos darbų kainos, tačiau statybos darbai nebuvo stabdomi, o atlikti – perduodami atsakovui, priimami, už juos, nors ir reiškiant nepasitenkinimą dėl kainų, sumokama. Atsakovas, priėmęs ieškovo ginčo sutarties projektą dėl didesnių statybos darbų kainų, nuslėpė nuo ieškovo tai, kad ją pasirašė, ir pateikdamas bankui ja pasinaudojo savo naudai, neatsižvelgė į kitos šalies pagrįstą interesą, ignoravo ieškovo iniciatyvą derėtis, taip versdamas ieškovą dirbti pagal pirminę sutartį. Kadangi paraišką UAB ,,LNTV“ kreditui gauti teikė būtent įmonės vadovas A. M., joje yra originalūs parašai ir originalus įrašas apie ginčo pastatų statybos kainą – 6 400 000 Lt, kurių atsakovas neginčija, tai teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo vadovas žinojo apie ginčo sutartį ir ją pateikė bankui.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas pirminės sutarties pagrindu. Tokie argumentai būtų reikšmingi tuo atveju, jei teisėjų kolegija pripažintų šią pirminę sutartį vienintele realiai egzistuojančia sutartimi. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad Statybos ekspertizės išvadą vertina tiek, kiek ši neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertams buvo pateikta tik pirminė statybos rangos sutartis (ginčo sutartis atsirado byloje vėliau), tačiau ir be šios sutarties minėtose išvadose nustatyta, kad ieškovas atliko atsakovui darbų už 6 568 827 Lt, ir tai neprieštarauja byloje esančių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų turiniui bei kitiems duomenims. Atsakovas nereiškė pretenzijų, kad atlikti darbai būtų papildomi, nesuderinti su atsakovu.

15Kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu, kad, 2004 m. liepos 14 d. nutraukus rangos sutartį su ieškovu, statybos darbus objekte tęsė kitos bendrovės, įvertinusi tai, kad nuo sutarties su ieškovu nutraukimo iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2004 m. rugpjūčio 18 d. buvo trumpas laiko tarpas, per kurį kiti rangovai būtų galėję atlikti didelės apimties statybos darbus, o atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2004 m. kovo–gruodžio mėnesiais surašyti dokumentai įvairiems tiekėjams – neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, akivaizdžiai nesusiję su byla, turinys prieštarauja nustatinėtinoms byloje faktinėms aplinkybėms.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas UAB „LNTV“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, netaikė CPK 185 ir 265 straipsnių nuostatų: pažeidė reikalavimą tirti įrodymus objektyviai bei visapusiškai, nesiaiškino daugumos faktinių aplinkybių, dėl jų nepasisakė priimtuose sprendimuose, nevertino įrodymų visumos ir kiekvieno įrodymo. Teismai atsisakė apklausti kaip liudytoją asmenį, galintį patvirtinti ginčo sutarties pateikimo AB SEB bankui aplinkybes. Jų sprendimuose nenurodyta, kodėl vieni įrodymai laikomi patikimesniais už kitus, kodėl atsakovo įrodymai, patvirtinantys įrangos įsigijimą už daugiau kaip 1 mln. Lt, atmesti, nevertinti liudytojų parodymai (V. P. parodymai apie pakeistos sutarties įteikimo aplinkybes, patvirtinimas, kad buvo vykdoma sutartis Nr. 1, kurios kaina – 5 080 000 Lt, prekybos centro statybos vadovo K. B. parodymai, kad ieškovas neatliko apdailos darbų), neatsižvelgė į aritmetines klaidas, padarytas ieškovo pateiktuose aktuose ir pažymose skaičiuojant atliktų darbų vertę, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui.

192. Teismai, konstatuodami, kad ginčo šalys sudarė Sutartį Nr. 2, kurios kaina – 6 380 000 Lt, priimtus procesinius sprendimus grindė dokumentu, kurį atsakovas įvardija suklastotu, kurio patikimumas ir objektyvumas negalėjo būti patikrintas, taigi pažeidė įstatymo reikalavimus dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį, remiantis rašytiniais įrodymais, būtina pridėti jų originalus arba patvirtintus nuorašus. Trečiasis asmuo AB SEB bankas, pateikęs Sutarties Nr. 2 kopiją, nėra šios sutarties šalis, todėl, atsižvelgiant į CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalėjo patvirtinti jos nuorašo. Dėl to teismai privalėjo vadovautis patikimesniais įrodymais, t. y. sutartimi Nr. 1.

203. Pagal contra spoliatorem prezumpciją, jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovui pareiškus, kad Sutartis Nr. 2 yra suklastota, ieškovui nepateikiant jos originalo, teismai turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją bei konstatuoti, kad ieškovas neįrodė sutarties Nr. 2 sudarymo.

214. Pagal CPK 187 straipsnio 2 dalį šalis turi teisę pripažinti įvykius ir faktus, tokiu atveju teismas gali laikyti juos nustatytais. Ieškovo vadovas V. P. ir statybos projektų vadovas K. B. pripažino, kad ginčo statyba buvo vykdoma sutarties Nr. 1 pagrindu, Sutarties Nr. 2 neturėjo, todėl ja nesivadovavo.

225. Vertinant keletą įrodymų, būtina įvertinti įrodomųjų duomenų tarpusavio santykį – ar nėra jų prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Fakto buvimui konstatuoti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Byloje galima padaryti kategorišką išvadą, kad ginčo šalys sudarė sutartį Nr. 1, o dėl sutarties Nr. 2 sudarymo tokios išvados padaryti negalima, jos galiojimas įrodinėjamas tik šalutiniais įrodymais. Atsakovas pareiškė, kad, jo nuomone, sutartis Nr. 2 yra suklastota. Šį faktą patvirtina teismų nevertintos aplinkybės, kad V. P. apie sutarties Nr. 2 sudarymo aplinkybes pirmą kartą nurodė tik 2009 m. gegužės 12 d., jis keitė parodymus apie sutarties Nr. 2 įteikimo atsakovui būdą, šalių atstovų parašų išdėstymas sutartyje Nr. 2 atitinka išdėstymą ieškovo sutarties Nr. 1 egzemplioriuje.

236. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentum taisyklė, pagal kurią, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 parengė atsakovas, kuriam ranga yra profesionalus verslas. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad ieškovas sutiko pasirašyti sutartį Nr. 2, yra pagrindas taikyti contra proferentum taisyklę.

247. Sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas, elgesį. Teismai nesilaikė šių CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių. Ginčo šalių sutartyje Nr. 1, sudarytoje 2003 m. liepos 30 d., buvo nustatyta ta pati 1 kv. m kaina, terminai ir kitos sąlygos kaip ir prieš tai UAB „Glijas“ ir atsakovo 2003 m. liepos 8 d. sudarytoje sutartyje. Tai, kad šalys vykdė sutartį Nr. 1, patvirtina jų susirašinėjimas – ieškovas prašė atsakovo padidinti darbų kainą, atsakovas, remdamasis sutartimi Nr. 1, nesutiko su ieškovo atliktų darbų aktuose nurodyta kaina. Byloje nebuvo nustatyta tikroji šalių valia. Ieškovo administracijos vadovas V. P. nurodė, kad jis niekada nematė pasirašytos sutarties Nr. 2, ieškovas perėmė UAB „Glijas“ sutartinius įsipareigojimus pastatyti prekybos centrą už nepakitusią kainą.

258. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį, jei rašytinėje sutartyje yra išlyga, kad sutartį pakeisti, papildyti ar ją nutraukti galima tik raštu, tai negali būti padaryta kitokiu būdu, t. y. nesilaikant šių reikalavimų, sutarties pakeitimo ar nutraukimo sandoris yra niekinis. Ginčo sutarties 18.4 punkte įtvirtinta tokia išlyga, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, nenustatęs Sutarties Nr. 1 pakeitimo ar nutraukimo pagal įstatymo reikalavimus aplinkybių, konstatuodamas, kad ginčo šalys sutartį Nr. 1 pakeitė sutartimi Nr. 2, nesivadovavo nurodyta teisės norma.

269. Ginčo sutarties 2.11 punkte nurodyta, kad prekybos centro statybos kainą sudaro visų darbų, kuriuos reikia atlikti tam, jog objektas būtų priduotas Valstybinei priėmimo komisijai, vertė. Šalių statybos rangos teisniai santykiai pasibaigė neperdavus statybos darbų rezultato užsakovui, atsakovui nuo 2004 m. liepos 14 d. vienašališkai nutraukus statybos rangos sutartį dėl rangovo UAB ,,Tradicija“ padaryto esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Baigiamieji prekybos centro pastato darbai buvo užbaigti pasitelkus kitus rangovus. Pasibaigus statybos rangos sutarties teisiniams santykiams dar iki galutinio darbų rezultato priėmimo ir neatlikus visų sutartyje numatytų darbų, apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus, skaičiuojant kainą pagal pastato plotą, būtų neteisingas ir nesąžiningas. Kadangi šalys susitarė dėl objekto kainos skaičiavimo būdo ir kriterijaus, ieškovo reikalavimas apmokėti už darbus pagal kainą, nurodytą jų atliktų darbų aktuose, prieštarauja CK 6.671 straipsnio ir 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“ prašo kasacinį skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

28Atsakovas nuo pat sutarties vykdymo pradžios siekė nuslėpti tikrąją statybos rangos sutarties kainą, elgėsi nesąžiningai. Atsakovo atstovas V. A. Č. rangovui pateiktame statybos leidime nurodytas atsakingu už prekybos centro statybos darbų eigą. Jam priėmus ieškovo atliktus darbus, atliktų darbų kiekis laikytinas nustatytu, reikalavimų pašalinti darbų trūkumus nepareikšta, atsakovas naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsiskaityti už jį. Atsakovas neįrodė, kad darbus užbaigė kiti rangovai, nes pateiktų darbų atlikimo aktų tikrumas abejotinas, jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teigiant, kad tokių dokumentų neturi.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

32Byloje pateikti du statybos rangos sutarties dėl to paties objekto pastatymo tekstai, kuriuose skiriasi nurodyta darbų kaina. Šalių ginčas kilo atsakovui pripažįstant sutartį su mažesniąja kaina ir neigiant sutarties su padidinta kaina sudarymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra sutarties sudarymui konstatuoti reikšmingų aplinkybių (šalių valios suderinimas, konsensuso pasiekimas) teisinis vertinimas.

33CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.

34Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje - jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo.

35Nagrinėjamoje byloje iki to momento, kai trečiasis asmuo SEB bankas pateikė atsakovo nepripažįstamos sudaryta sutarties teksto kopiją, ieškovas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja tik viena sutartis, o ieškinio reikalavimus grindė rangos sutarties kainos keitimo būtinybę nulėmusiomis aplinkybėmis. SEB bankui pateikus nurodytą sutarties teksto kopiją, buvęs ieškovo administracijos vadovas paaiškino, kad jis atsakovui pasirašyti pateikė abu byloje analizuojamus sutarties teksto variantus, o iš atsakovo gavo pasirašytą tik vieną – tą, kuriame sutarties kaina buvo mažesnė. Ieškovo administracijos vadovas byloje nurodė, kad apie kito sutarties varianto likimą jis nežinojo ir suvokė, jog atsakovas tokiu būdu sutiko sudaryti sutartį tik mažesne kaina. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovo vadovas vėliau dar siekė inicijuoti derybas su atsakovu dėl didesnės statybos darbų kainos. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas įstatymo nuostatas dėl šalių bendrą valią atitinkančio susitarimo būtinumo sutarčiai sudaryti, reikalavimus ofertai ir akceptui, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai jų nesilaikė. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų aplinkybių, kad atsakovas ieškovui ne vieną kartą išreiškė savo nuoseklią poziciją nesutikti didinti darbų kainos, sutartos pirminėje statybos rangos sutartyje: pasirašytą grąžino tik sutartį su nurodyta mažesne kaina, reiškė prieštaravimus ieškovui dėl sutartų įkainių nesilaikymo skaičiuojant atliktų darbų vertę. Buvusio ieškovo administracijos vadovo egzistavusių šalių sutartinių santykių suvokimas atitiko atsakovo poziciją, kad susitarta tik dėl mažesniosios byloje minimos darbų kainos - 1132,66 Lt už 1 kv. m. Byloje nustatyta, kad ieškovui nepavyko pasiekti atsakovo pritarimo jo siūlomai padidintai kainai ir tokio pritarimo išreiškimo CK 6.173 straipsnyje numatytu būdu. Tokiu atveju negalima išvada, kad egzistuoja būtinasis sutarties elementas - bendrą šalių valią atitinkantis susitarimas nustatyti 1422,52 Lt kainą už 1 kv. m.

36Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas skundžiamą nutartį, pažymėjo, kad sutarties varianto su didesne kaina pateikimas kredito įstaigai – SEB bankui – įrodo, jog tokią sutartį šalys sudarė, nors ieškovas apie tai nežinojo. Toks argumentas yra ydingas atsižvelgiant į susitarimo, kaip abipusio valios išreiškimo kitai šaliai apie jos siūlomų sąlygų priimtinumą, prigimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiškai negalimas sutarties sudarymo fakto pripažinimas, kartu konstatuojant, kad apie sutarties sudarymą žinojo tik viena iš jos šalių. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino sutarties sudarymo faktą, byloje nekonstatavęs būtino sutarties elemento - šalių susitarimo, kaip tokio, t. y. aiškaus abiejų šalių valios prisiimti tarpusavyje suderintus sutartinius įsipareigojimus išreiškimo kitai šaliai. Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinę, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo.

37Ieškovo vadovui pateikus atsakovui alternatyvią ofertą - du sutarčių projektus - atsakovas turėjo dvi galimybes: akceptuoti vieną iš ofertos variantų arba atmesti abu alternatyvius ofertos variantus. Akceptantas neturėjo teisinės galimybės akceptuoti abu ofertos variantus, nes tokiu atveju nebūtų aiškiai išreikšta valia, kurio varianto sąlygas jis įsipareigoja vykdyti. Atsakovo grąžinimas ieškovui pasirašyto vieno sutarties varianto, o kito negrąžindamas, vertintinas kaip savo valios sutikti būtent su šio varianto sąlygomis išreiškimas. Taip atsakovas įvykdė CK 6.173 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus akceptui. Vieno iš alternatyvių ofertos variantų akceptavimu atsakovas tuo pat metu atmetė kitą alternatyvųjį ofertos variantą. Byloje apklaustas buvęs ieškovo vadovas nurodė, kad jis būtent taip suprato atsakovo poziciją ir toliau atliko statybos darbus, vykdydamas įsipareigojimus pagal sutartį su mažesne kaina, toliau siekdamas įtikinti atsakovą kainą pakeisti.

38Kadangi byloje nustatyta, kad iš ieškovo vienu metu pateiktos sutarties projektų atsakovas pasirašė sutarties variantą su mažesne kaina, tai, net pripažinus, kad antrąjį sutarties variantą su didesne kaina atsakovas taip pat pasirašė, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent antrasis sutarties variantas turi būti vertinamas kaip šalių sutartis. Konstatavę, kad egzistuoja pasirašyti du skirtingi sutarties variantai, bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kuris variantas laikytinas galiojančia sutartimi, didžiausią reikšmę suteikė faktui, kad šis variantas buvo pateiktas statybą kreditavusiam bankui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankas nėra ginčo statybos rangos sutarties šalis. Dėl to, sprendžiant, kuris ginčo sutarties teksto variantas laikytinas šalių sudaryta sutartimi, teisiškai reikšmingesnis yra sudaromos sutarties varianto pateikimas ne tretiesiems asmenims, o šį variantą pasiūliusiai sandorio šaliai, prieš tai jį pasirašius, taip akceptuojant vieną iš ofertos variantų. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas teisines pasekmes sukelia, kai jį gauna oferentas. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad oferentas – ieškovas gavo vieną iš jo pateiktų, atsakovo pasirašytą sutarties variantą su mažesne kaina, yra pagrindas spręsti, kad nuo šio momento jos šalims atsirado šioje sutartyje nustatytos teisės ir pareigos. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas vien šiuo veiksmu – pasirinkęs ir akceptavęs vieną iš alternatyvios ofertos variantą, atmetė kitą ieškovo pateiktą ofertos variantą – besiskiriantį didesne statybos darbų kaina. Oferentas negavo akcepto dėl ofertos sudaryti sutartį už didesnę kainą, todėl neatsirado pagrindo reikalauti tokią kainą mokėti. Tylėjimas arba neveikimas savaime negali būti laikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Akceptas galėjo būti išreikštas tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais - nepranešant oferentui, o pateikiant akceptuojamą sutarties variantą kredito įstaigai, tik su sąlyga, jei tokia galimybė būtų numatyta ofertoje arba tokia akceptavimo praktika būtų susiklosčiusi ginčo šalių santykiuose. Tokių sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sutarties teksto pasirašymas ir pateikimas ne sutartį sudaryti pasiūliusiam oferentui bei tokio dokumento panaudojimas ne santykiuose su oferentu, neatitinka CK 6.173 straipsnyje nustatytų reikalavimų akceptui, todėl tokie veiksmai nesukuria ofertos akceptavimo teisinių pasekmių. Dokumento, neturinčio sutarties galios, panaudojimas pateikiant jį kitiems asmenims kaip sutartį gali būti klaidinantis ir vertinamas kaip nesąžiningas. Dėl nesąžiningo dokumento panaudojimo ne bylos šalių atžvilgiu gali būti keliamas teisinės atsakomybės klausimas, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

40Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ar ginčo šalys sudarė atsakovo nepripažįstamą sutartį, neatsižvelgė į sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė teisiškai klaidingas išvadas. Byloje nustatytų aplinkybių pakanka siekiant atsakyti į esminį bylos klausimą – dėl kokios sutarties kainos abi jos šalys suderino valią ir sukūrė pagrindą sudaryti atitinkamomis sąlygomis apibrėžtą sutartį. Byloje padarius išvadą, kad dokumento, kuriame nurodyta didesnė statybos darbų kaina, nėra teisinio pagrindo laikyti ginčo šalių sudaryta sutartimi, kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiami teismų priimti sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

42Ieškovas likviduojama UAB „Tradicija“ atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl šios išlaidos iš jo nepriteisiamos.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Byloje nustatyta, kad šalys 2003 m. liepos 30 d. sudarė statybos rangos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 30 d. ginčo šalių statybos rangos... 9. Teismas, remdamasis šalių pasirašytu 2003 m. rugsėjo 25 d. statybos darbų... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 5 184 257,59 Lt. Prekybos... 11. Atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitų-faktūrų kopijas, 2004 m.... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo nesutikimas su pirmosios instancijos... 15. Kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu, kad, 2004 m. liepos 14 d. nutraukus... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „LNTV“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 18. 1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą... 19. 2. Teismai, konstatuodami, kad ginčo šalys sudarė Sutartį Nr. 2, kurios... 20. 3. Pagal contra spoliatorem prezumpciją, jei šalis slepia, sunaikina ar... 21. 4. Pagal CPK 187 straipsnio 2 dalį šalis turi teisę pripažinti įvykius ir... 22. 5. Vertinant keletą įrodymų, būtina įvertinti įrodomųjų duomenų... 23. 6. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentum taisyklė, pagal... 24. 7. Sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nustatant tikruosius jos... 25. 8. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį, jei rašytinėje sutartyje yra išlyga,... 26. 9. Ginčo sutarties 2.11 punkte nurodyta, kad prekybos centro statybos kainą... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas likviduojama UAB ,,Tradicija“... 28. Atsakovas nuo pat sutarties vykdymo pradžios siekė nuslėpti tikrąją... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl sutarties sudarymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir... 32. Byloje pateikti du statybos rangos sutarties dėl to paties objekto pastatymo... 33. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 34. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir... 35. Nagrinėjamoje byloje iki to momento, kai trečiasis asmuo SEB bankas pateikė... 36. Apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas skundžiamą nutartį,... 37. Ieškovo vadovui pateikus atsakovui alternatyvią ofertą - du sutarčių... 38. Kadangi byloje nustatyta, kad iš ieškovo vienu metu pateiktos sutarties... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiami teismų priimti... 42. Ieškovas likviduojama UAB „Tradicija“ atleistas nuo žyminio mokesčio ir... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą ir Lietuvos... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...