Byla 2A-1094-538/2015
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys byloje M. M., V. B., UAB "Vitės valdos"

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mariaus Dobrovolskio, Irmos Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės UAB "Ranga" apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK "PZU Lietuva" ieškinį atsakovei UAB "Ranga" dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys byloje M. M., V. B., UAB "Vitės valdos",

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau sumažino, prašė teismo priteisti iš atsakovės 9145,70 Eur (31578,26 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-07 pagal Įmonių turto draudimo sutartį apdraudė L. M. priklausančias patalpas, esančias adresu ( - ). Draudiminės apsaugos metu – 2011-08-10 – buvo užlietos draudėjai L. M. priklausančios patalpos. Ieškovė nurodo, kad patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, adresu ( - ), trūkus tualeto guminiam vamzdeliui. Paaiškino, jog dėl turto apgadinimo išmokėjo draudėjai 32473,33 Lt draudimo išmoką. Laiko, jog išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip asmens, atsakingo už patalpų ( - ), apliejimą, kadangi ji nesinaudojo savo nuosavybe taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Taip pat nurodė, kad atsakovė turi atlyginti tik tą žalos dalį, kuri lygi nukentėjusiojo turto vertei, išskaičiavus nusidėvėjimą, kurį šiuo atveju ima kaip metinį 0,8 procentų medžiagų nusidėvėjimą, kuris per keturis metus nuo to laiko, kai draudėja įsigijo patalpas, sudaro 3,2 proc. arba 895,07 Lt.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-30 sprendimu priėmė ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 895,07 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Ranga“ ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovės UAB „Ranga“ 8594,84 Eur (29676,25 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 8594,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-27) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1290,31 Eur (4455,19 Lt) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Ranga“ 57,92 Eur (200 Lt) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“, priteisė iš atsakovės UAB „Ranga“ 8,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, grąžino ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ 5,79 Eur (20 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-03-17 AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 181095, įmokėta suma 974,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išdėstytų ir aptartų duomenų visuma, liudytojų parodymai, šalių atstovų paaiškinimai leidžia teigti, kad vanduo į negyvenamąją patalpą – baro patalpas, esančias adresu ( - ), atitekėjo iš atsakovei priklausančio aukščiau esančio buto, esančio adresu ( - ), vonioje trūkus vandens vamzdžiui (žarnelei). Dėl šios priežasties konstatuotina, kad aplinkybė, jog pavojingas, gadinantis poveikis buvo iš atsakovės buto, yra įrodyta. Atsakovė, nors atsiliepime į ieškinį ir nesutinka su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovės išmokėtų draudimo išmokų dydžiu, nenurodė, koks, atsakovės vertinimu, ieškovės atlygintos žalos dydis yra pagrįstas, atsakovė savo teiginiams pagrįsti nurodė tik bendro pobūdžio abejones, kurių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir priešpriešinių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad patalpas draudėja L. M. įsigijo 2007-10-10, trečiasis asmuo V. B., liudytojai I. K., R. B. nurodė, kad patalpos pagal įrengimą buvo apynaujos, remontas iki apliejimo atliktas neseniai (liudytoja I. K., patalpų savininkės motina, nurodė, kad 1 - 2 metai iki apliejimo), tai, kad nors patalpos komercinės paskirties, tačiau jau kuris laikas iki apliejimo veikla jose nevykdyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertę tikslinga sumažinti papildomai 6,8 proc. (kas bendrai su ieškovės sumažinta 3,2 proc. verte sudarys 10 procentų medžiagų nusidėvėjimo). Tuo tarpu ieškovės atsisakymas nuo 895,07 Lt sumos priteisimo priimtas, byla šioje dalyje nutraukta. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovės priteistos įstatyme nustatytos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi draudimo išmoką ieškovė išmokėjo dalimis per du kartus: pirma draudimo išmoka išmokėta 2011-11-03 (tomas I, b. l. 25), tačiau ji nevisiškai padengė nuostolius, ieškovė kitą draudimo išmoką išmokėjo 2012-05-07 (tomas I, b. l. 27). Į teismą ieškovė kreipėsi 2014-03-24, nepraleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

4Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-30 sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu: dėl neaiškių detalių ir faktinių neatitikimų bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, atsakovei buvo nepagrįstai pritaikyta civilinė atsakomybė, kai nėra priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teigia, jog teismas vadovavosi vien tik pavieniais teiginiais, kurie buvo nebuvo objektyviai įvertinti. Išvadą dėl to, kad trūko 13 buto vamzdžiai, pirmosios instancijos teismas grindė ne įrodymų visuma, o nenuosekliais, prieštaringais, iš įvairių bylos duomenų ištrauktais teiginiais ir neatsižvelgė į tai, kad 2011-08-11 patalpų apžiūros akte yra užfiksuota, jog apeliantei priklausančiame bute visi kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai yra tvarkingi, o bute Nr. 10 sanitariniame mazge palubėje esantis kanalizacijos vamzdis yra įtrūkęs. Apeliantė taip pat tvirtina, jog liudytojų parodymai pagrindžia, jog nei vienas iš liudytojų trečiojo asmens M. M. 2011-06-16 rašytinio prisipažinimo nematė, todėl manytina, kad trečiasis asmuo tokio rašto net neturėjo. M. M. prisipažinimas apie vamzdžio trūkimą parašytas 2011 m. birželio mėnesį, ginčas nagrinėjamas dėl apipylimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisiant 154,88 Eur už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad ieškovė su atsakovės teiginiais dėl netinkamos teismo sprendimo motyvacijos nesutinka, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas tinkamais įrodymais, kurie leidžia daryti išvadą apie žalos šaltinio buvimą atsakovės bute. Priešingai, atsakovės pateikti dokumentai, kuriais ji rėmėsi tiek bylos nagrinėjime pirmojoje instancijoje, tiek savo apeliaciniame skunde, yra prieštaringi, buvo paneigti kitais įrodymais ir teismo pripažinti kaip neatitinkantys tikrovės, be to atsakovė savo poziciją pakeitė tik teismo posėdyje, savo 2014-04-18 atsiliepime net neginčijo savo neteisėtų veiksmų, nesutiko tik su žalos dydžiu. Teismo sprendimas buvo grindžiamas faktų visuma, kuri leidžia daryti išvada apie priežastini ryšio buvimą tarp atsakovės bute 2011-06-13 įvykusios avarijos ir žalos, kuri aptikta 2011-08-10, todėl nepagrįsti ir atsakovės teiginiai, kad teismas savo sprendimą grindė prielaidomis.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

10Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010-10-07 tarp ieškovės ir L. M. buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1223813), pagal kurią ieškovė apdraudė L. M. priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ), be kita ko nuo užliejimo; draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2010-10-08 iki 2011-10-08 (tomas I, b. l. 6-7). 2011-08-10 buvo aptikta, kad negyvenamoji patalpa, esanti ( - ), yra užlieta. Šis įvykis ieškovės buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė, vykdydama su L. M. 2010-10-07 sudarytą Įmonių turto draudimo sutartį, nustatė įvykio metu padarytos žalos dydį (tomas I, b. l. 12-22, 55-60) ir atlygino nuostolius už negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), apliejimą, sumokėdama 9404,93 Eur (32473,33 Lt) draudimo išmoką (tomas I, b. l. 25, 27), bei kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl nuostolių regreso tvarka atlyginimo.

11Byloje paduoto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas nevisapusišku ir neobjektyviu įrodymų vertinimu bei netinkamu faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, bei netinkamu teismo procesinio sprendimo motyvavimu. Nesutiktina su apeliantės argumentais.

12Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

13Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

14CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

15Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šalys nepageidavo, kad būtų paskirta teismo ekspertizė dėl vandens avarijos tikslios vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

16Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

17Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad patalpos, esančios ( - ), rūsyje, aplietos iš buto, esančio ( - ). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad aplietų patalpų, esančių ( - ), savininkė yra L. M., antrajame aukšte esančio buto Nr. 13, savininkė yra atsakovė UAB „Ranga“ (b. l. 127, II tomas). Tarp minėtų patalpų yra pirmajame aukšte esantis butas Nr. 10, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. B. (b. l. 85, I tomas).

18Vienu iš įrodymų, pagrindžiančių, jog vanduo į negyvenamąją patalpą, esančią ( - ), pateko iš atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), pirmosios instancijos teismas laikė trečiojo asmens V. B. pateiktą, atsakovei priklausančio buto nuomininkės trečiojo asmens M. M. 2011-06-16 rašytinį prisipažinimą, jog 2011-06-13 atsakovei priklausančiame bute trūkus vamzdžiui užpylė apačioje pirmajame aukšte gyvenantį kaimyną V. B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog trečiasis asmuo M. M. pripažino, jog rašytinį prisipažinimą apie trūkusį vamzdį pasirašė. Apeliacinės instancijos teismui abejoti pateiktu įrodymu pagrindo nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. B., I. I. parodymai apie tai, jog atvykusi į R. B. sūnui trečiajam asmeniui V. B. priklausančias, bet negyvenamas patalpas pamatė visiškai aplietą butą – sienas, grindis, baldus, nuo lubų dailylenčių varvėjo vandens lašai, teigė, jog matėsi, kad vanduo tekėjo iš antro aukšto. Tokias pačias aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo V. B., liudytojas K. B.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - pranešimu apie įvykį (b. l. 8), nekilnojamojo turto apžiūros aktu (b. l. 9), UAB „Vitės valdos“ 2011-11-23 raštu, kuriame nurodoma, jog apžiūrėjus butą Nr. 10, matėsi prabėgimas iš 13-ojo buto (b. l. 10). Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, atsakovė neginčijo, jog dėl jos neteisėtų veiksmų buvo aplietos patalpos, esančios rūsyje, tokį nesutikimą pradėjo reikšti tik teismo posėdžio metu pateikdama 2011-08-11 Patalpų apžiūros aktą.

19Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog trečiojo asmens M. M. pripažinime nurodyta vandens nutekėjimo data 2011-06-13 neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl apliejimo 2011-08-10. Sutiktina, jog trečiojo asmens rašte nurodyta įvykio data skiriasi, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiksli apliejimo data nei ieškovės, nei draudėjos L. M. nebuvo nustatyta, kadangi patalpose, esančiose ( - ), Klaipėdoje, veikla nebuvo vykdoma, patalpos savininkė buvo išvykusi į užsienį. Minėtą 2011-08-10 dieną tik buvo nustatytas faktas, jog toks vandens apliejimas patalpose įvyko. Trečiasis asmuo V. B. taip pat patvirtino apie 2011 m. birželio mėnesį vykusį apliejimą, bei patvirtino, jog tokio didelio apliejimo kaip 2011 m. birželio mėnesį daugiau niekada nebuvo. Kad apliejimas nevyko 2011 m. rugpjūčio mėnesį taip pat nustatyta iš faktinių aplinkybių, jog 2011 m. rugpjūčio mėnesį bute, esančiame ( - ), jau vyko kapitalinis remontas, dirbo darbininkai. Tas aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. B., liudytoja I. K.. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog lubose, sienose, grindyse įsikerojęs pelėsis, medinės sienų apdailos apatinė dalis, minkštasuolių kojos supuvusios, visos medinės apdailos dalys nuo drėgmės išsipūtusios, deformavusios, skleidžia stiprų puvėsio kvapą, ir kt. negalėjo atsirasti per trumpą laiką, tokiems padariniams atsirasti reikalingas laiko tarpas (b. l. 52, 163-164, I tomas).

20Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog trečiojo asmens M. M. rašytiniame prisipažinime nurodyta vendentiekio vamzdžių avarija, įvykusi 2011-06-13, yra ( - ), rūsyje užliejimo priežastis, o 2011 rugpjūčio mėnesį tik nustatytas pats faktas apie apliejimą.

21Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateikto 2011-08-11 patalpų apžiūros akto (b. l. 80, I tomas), iš kurio matyti, jog 2011-08-11 apžiūrėjus butą Nr. 10, sanitariniame mazge palubėje yra įtrūkęs kanalizacijos nuotekų vamzdis, kurį prižiūri buto Nr. 10 savininkas, o buto Nr. 13 visi kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai tvarkingi. Nesutiktina su skundo argumentu.

22Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog minėtas rašytinis įrodymas kelia abejonių jame nurodytų faktų tikrumu, kadangi pasirašytas atsakovės atstovų J. S., V. J. bei K. P., kuris yra santechnikas, dirbantis įmonėje, kuri kaip subrangovas dirba kartu su UAB „Ranga“, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Papildomai paminėtinai ir tai, jog iš byloje esančių foto nuotraukų, darytų bute Nr. 10 po vandens išsiliejimo, matyti, kad sienos apibėgusios virtuvėje, koridoriuje, o minėtame 2011-08-11 akte nurodyta, jog sanitariniame mazge įtrūkęs kanalizacijos vamzdis, todėl abejotina, kad nuo įtrūkusio kanalizacijos vamzdžio sanitariniame mazge galėjo apibėgti buto Nr. 10 virtuvės, koridoriaus sienos, lubos, baldai. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas abejoti patalpų apžiūros akto duomenimis, kadangi aktą pasirašę asmenys apklausti liudytojais teismo posėdžio metu parodė, jog 2011-08-11 į butą Nr. 10 buvo įleisti moters (buto nuomininkės), nors tuo laikotarpiu bute Nr. 10 vyko kapitalinis remontas, butas buvo negyvenamas, ką patvirtino trečiasis asmuo V. B., liudytoja I. K., K. B..

23Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog trečiasis asmuo M. M. teigė, jog bent kartą per pusę metų įvykdavo vandens išsiliejimas ir kiekvieną kartą kaimynai kreipdavosi būtent į ją dėl vandens prabėgimo, o atsakovės UAB „Ranga“ darbuotojai atvykdavo tvarkyti problemos. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė netinkamai rūpinosi ir prižiūrėjo Nr. 13 bute esantį vandentiekį.

24Kadangi atsakovė neįrodė ir byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog apliejimo šaltinis galėjo būti ( - ) namo kitose patalpose, nėra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į baro patalpas, esančias adresu ( - ), vanduo atitekėjo iš atsakovei priklausančio aukščiau esančio buto, esančio adresu ( - ), bute Nr. 13 vonioje trūkus vandens vamzdžiui (žarnelei). Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248straipsnis, CPK 185 straipsnis, 187 straipsnis).

25Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija priteistino žalos atlyginimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovės išmokėtų draudimo išmokų dydžiu, kurios buvo grindžiamos rašytiniais įrodymais - nekilnojamojo turto apžiūros aktu, nuostolio paskaičiavimus avansinės išmokos išmokėjimu, PVM sąskaitomis – faktūromis, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais, lokalinėmis sąmatomis, renovacijos, restauracijos darbų sąmatomis, komerciniais pasiūlymais darbų atlikimui, draudėjos prašymais atlyginti žalą ir išmokėti draudimo išmoką, darbų priėmimo – perdavimo aktais (b. l. 9, 12-27, 52-60, I tomas). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patalpų atkuriamosios statybos remonto darbų vertę būtina sumažinti, kad bendra atkuriamosios remonto darbų vertė sudarytų 10 procentų medžiagų nusidėvėjimo, todėl pagrįstai iš atsakovės priteisė 8595,84 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

26Kadangi apeliaciniame skunde nebekelia klausimo dėl ieškinio senaties termino, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė sutinka su šia sprendimo dalimi, kolegija dėl šio klausimo bylos aplinkybių nevertina ir nepasisako.

27Iš apskųsto teismo sprendimo motyvų visumos matyti, kad teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir šioje nutartyje pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

28Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

31Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 154,88 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 33-35, II tomas), kurios priteistinos iš atsakovės.

32Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

34Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovės UAB „Ranga“ 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-30 sprendimu priėmė ieškovės... 4. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010-10-07 tarp ieškovės ir L.... 11. Byloje paduoto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog... 12. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 13. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti... 14. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 15. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šalys nepageidavo, kad... 16. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad patalpos, esančios ( - ),... 18. Vienu iš įrodymų, pagrindžiančių, jog vanduo į negyvenamąją patalpą,... 19. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog trečiojo asmens M. M. pripažinime... 20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog... 21. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino į... 22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog... 24. Kadangi atsakovė neįrodė ir byloje įrodymų, pagrindžiančių, jog... 25. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija priteistino žalos atlyginimo... 26. Kadangi apeliaciniame skunde nebekelia klausimo dėl ieškinio senaties... 27. Iš apskųsto teismo sprendimo motyvų visumos matyti, kad teismas, vertindamas... 28. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi... 32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330... 34. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš atsakovės UAB „Ranga“ 154,88 Eur bylinėjimosi išlaidas...