Byla 2YT-29568-1080/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Y. K., I. Š., I. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Y. K., I. Š., I. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

2Teismas

Nustatė

31.

4Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po T. C. gim. ( - ), ( - ) mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.

52.

6Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė T. C.. T. C. mirė būdama ( - ) sudarytoje santuokoje su E. C.. Paskutinė T. C. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu ( - ). T. C. ir E. C. santuokos metu buvo įgytas bendras jų turtas, registruotas E. C. vardu: žemės sklypas, esantis ( - ) ir 2 - jų kambarių butas, 44,07 kv. m. bendro ploto, esantis adresu ( - ). Po T. C. mirties liko jai priklausanti bendro turto dalis. T. C. testamentų sudariusi nebuvo ir nebuvo registruota paikimo priėmimo faktų. Į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytus terminus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. ( - ) mirė E. C.. Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu ( - ). Po E. C. mirties liko jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. T. C. ir E. C. turi bendrų vaikų: Y. K., I. Š.. I. Š. yra susilaukusi dviejų vaikų: pareiškėją J. Š. ir I. Š.. Taigi pareiškėjas J. Š. yra T. C. ir E. C. vaikaitis. E. C. ( - ) buvo sudaręs testamentą, kuriuo sodo namą ir žemės sklypą esančius ( - ) po savo mirties paliko vaikaitei I. Š.. Po E. C. mirties dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo ( - ) į notarą kreipėsi mirusiojo dukra I. Š. ir dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą ( - ) kreipėsi mirusiojo vaikaitė I. Š.. Paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti įpėdiniams, kadangi nėra išspręstas T. C. palikimo priėmimo klausimas, nes po E. C. mirties likęs jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įgytas T. C. ir E. C. santuokos metu. Paveldėjimo bylą vedanti notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą I. S., nes nebuvo priimtas po T. C. mirties likusi jai priklausanti turto dalis, kurią yra priėmęs pareiškėjas faktiškai pradėjęs ją valdyti iškarto po T. C. mirties. Nurodo, kad 2004 metais pareiškėjas su savo motina, I. S., ir su savo seserimi I. S., apsigyveno pas T. C. ir E. C., adresu ( - ). Tuo momentu T. C. su Y. K., apsigyveno sode, esančiame ( - ). Faktiškai nuo 2004 metų pareiškėjas su savo motina ir seserimi gyveno tik su seneliu, E. C. aukščiau paminėtu adresu. 2006 metais pareiškėjo motina I. S. išvyko į užsienį gyventi ir dirbti. 2007 metais į užsienį išvyko gyventi ir dirbti pareiškėjo sesuo I. S.. 2007 metais pareiškėjo močiutė T. C. grįžo gyventi kartu su pareiškėju į butą, adresu ( - ). Nuo 2007 metų pareiškėjas gyvendamas kartu su savo seneliais rūpinosi jais, tvarkė butą, mokėjo mokesčius už seneliams priklausantį turtą. T. C. esant gyvai iki jos mirties pareiškėjas iš savo sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke ( - ) atliko mokėjimus už butui, esančio ( - ), suteiktas įvairias paslaugas (elektra, komunaliniai patarnavimai, kabelinė televizija, dujos). Mokėjimai už butui suteiktas paslaugas apėmė ir už pareiškėjo senelei, T. C., priklausančio buto dalį. Pareiškėjas šiuo adresu nuo ( - ) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Po T. C. mirties pareiškėjas gyvendamas su savo seneliu, E. C., toliau naudojosi paminėtu butu, jį tvarkė, mokėjo už buto išlaikymą įvairius privalomus mokesčius. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais priėmė senelei T. C. priklausantį turtą kaip palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas tą turtą valdyti. Pažymi, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas yra reikšmingas pareiškėjo turtinėms teisėms, nes pareiškėjas negali įgyvendinti savo kaip savininko teisių į palikimą, nes nėra įregistruotos jo nuosavybės teisės priimtą po T. C. mirties likusį nekilnojamąjį turtą.

73.

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydamas, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra Valstybės Įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjos T. C. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, todėl, jei jos turtas paveldėjimo teise atitektų valstybei, viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI. Informuoja, kad VMI iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. C. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

94.

10Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydamas, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

115.

12Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui.

136.

14Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir jį palaiko.

157.

16Suinteresuotam asmeniui Y. K. pareiškimo bei teismo pranešimo kopija atsiliepimui pateikti įteikta 2019 m. rugpjūčio 29 d. per darbovietės administraciją remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

178.

18Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

19Pareiškimas tenkintinas.

209.

21Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ( - ) mirė T. C. (b. l. 8-10, 15). Paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo ( - ) buvo adresu ( - ) (b. l. 10). T. C. mirė būdama ( - ) sudarytoje santuokoje su E. C. (b. l. 9). T. C. ir E. C. turėjo du vaikus: Y. K., gim. ( - ) ir I. Š. gim. ( - ) (b. l. 9). I. Š. yra susilaukusi dviejų vaikų: pareiškėjo J. Š., gim. ( - ) ir I. Š., gim. ( - ) (b. l. 15-16). Taigi pareiškėjas J. Š. yra T. C. ir E. C. vaikaitis. Bylos duomenimis T. C. ir E. C. santuokos metu buvo įgytas bendras jų turtas, registruotas E. C. vardu: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) ir butas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (b. l. 11-12). Po T. C. mirties liko jai priklausanti bendro turto dalis. Testamentų registre nėra įregistruotų T. C. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 13). Iš į bylą pateikto 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 4 – ojo notarų biuro rašto Nr. ( - ) matyti, kad mirus T. C. į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytus terminus niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 14).

2210.

23( - ) mirė E. C. (b. l. 18). Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu ( - ). Po E. C. mirties liko jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. E. C. ( - ) buvo sudaręs testamentą, kuriuo sodo namą ir žemės sklypą esančius ( - ) po savo mirties paliko vaikaitei I. Š. (b. l. 17). Po E. C. mirties dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo ( - ) į notarą kreipėsi mirusiojo dukra I. Š. ir dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą ( - ) kreipėsi mirusiojo vaikaitė I. Š.. Paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti įpėdiniams (b. l. 18).

2411.

25Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nei pareiškėjas, nei palikėjos sutuoktinis ar vaikai po T. C. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po močiutės T. C. mirties likusį turtą. Minėtame bute pareiškėjas gyveno nuo 2004 metų, bute nuo 2005 m. sausio 21 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 19). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo pareiškime dėstomas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjas rūpinosi butu, mokėjo privalomus mokesčius už buto išlaikymą (b. l. 20-38). Suinteresuoti asmenys taip pat neginčija pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas iš karto po močiutės T. C. mirties faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą.

2612.

27Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

2813.

29Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

3014.

31Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

3215.

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

3416.

35Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus močiutei T. C., pareiškėjas rūpinosi turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis rūpinosi butu kaip savo, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po močiutės T. C. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjos močiutės T. C. turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

3617.

37Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiosios T. C. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas antros eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad J. Š. po močiutės T. C. mirties faktinio valdymo būdu priėmė jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

3818.

39Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. Š. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

4019.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Nutarė

43pareiškimą tenkinti.

44Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., asmens kodas ( - ) po T. C., gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) mirties ( - ), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

45Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

46Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio... 2. Teismas... 3. 1.... 4. Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su... 5. 2.... 6. Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė T. C.. T. C. mirė būdama ( - ) sudarytoje... 7. 3.... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie... 9. 4.... 10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą... 11. 5.... 12. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja... 13. 6.... 14. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo... 15. 7.... 16. Suinteresuotam asmeniui Y. K. pareiškimo bei teismo pranešimo kopija... 17. 8.... 18. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio... 19. Pareiškimas tenkintinas.... 20. 9.... 21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ( - ) mirė T. C. (b.... 22. 10.... 23. ( - ) mirė E. C. (b. l. 18). Jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo... 24. 11.... 25. Byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nei... 26. 12.... 27. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 28. 13.... 29. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia... 30. 14.... 31. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio... 32. 15.... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 34. 16.... 35. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus močiutei T. C., pareiškėjas... 36. 17.... 37. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti... 38. 18.... 39. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti... 40. 19.... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 43. pareiškimą tenkinti.... 44. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Š., asmens... 45. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti... 46. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...