Byla 2A-151/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovui V. G. , jo atstovui adv. Adolfui Remeikiui, atsakovo atstovui L. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-121-623/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, tretieji asmenys M. S. , J. P. , dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 4 377 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 13 d. vakare prie parduotuvės jį užpuolė neblaivus vyriškis, neuniformuotas vidaus reikalų ministerijos pareigūnas J. P. , kuris įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. Ieškovo prašymu iškviesti ir atvykę policijos pareigūnai užpuoliko nesulaikė, nepristatė į nuovadą bei nesiėmė kitų priemonių, nustatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakyme Nr.5-V-412 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo ir pakeitimo“. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Trečiojo policijos komisariato, Naujininkų policijos nuovados (toliau tekste – Vilniaus miesto VPK 3 PK, Naujininkų PN) pareigūnai ir vadovybė slėpė bei klastojo šio įvykio faktus, o tyrėjas M. S. surašė tris melagingus tarnybinius pranešimus, neteisingai apkaltindamas jį nusižengimu ir slapstymusi nuo teisėsaugos, kurių pagrindu Vilniaus miesto VPK 3 PK viršininkė L. B. 2007 m. kovo 23 d. nutarimu paskelbė jo, kaip vengiančio administracinės atsakomybės, paiešką. Ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas 2007 m. balandžio 6 d. tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kai ruošėsi su žmona skristi į poilsinę kelionę į Egiptą. Policijos pareigūnai neteisėtai jį areštavo, t. y. neteisėtai pritaikė procesinės prievartos priemones, padarydami jam turtinę bei neturtinę žalą. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinę bylą, kurioje jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str., nutraukė, nenustatęs jo veikoje pažeidimo sudėties.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš Lietuvos valstybės V. G. 1 298 Lt nuostolių ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėja surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. gruodžio 13 d., apie 17 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), prie maisto prekių parduotuvės bandė padegti šiukšlių dėžę, o po to sukėlęs muštynes su J. P. . Visa tai įvykus viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje. Tokiais veiksmais V. G. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaip padaręs pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATK) 174 straipsnyje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį, nutraukė, nenustačius V. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad tarp J. P. ir V. G. įvyko konfliktas, tačiau nėra įrodyta, kad V. G. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad iš viso degė šiukšlių dėžė, ar kad ją buvo bandoma padegti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad liudytojo J. P. parodymų nepakanka konstatuoti, kad V. G. bandė padegti šiukšlių dėžę, nes pats J. P. buvo konflikto dalyvis ir gali būti suinteresuotas duoti sau naudingus parodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp J. P. ir V. G. prie parduotuvės esančios šiukšlių dėžės įvyko konfliktas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. surašytas dėl to, kad būtent jis sukėlė muštynes, tačiau nei vienas liudytojas, išskyrus J. P. , nematė konflikto pradžios, todėl nepaliudijo, kad muštynes sukėlė V. G. . Teismas padarė išvadą, kad V. G. neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties pagrįstai. Teismo teigimu, šioje byloje ieškovas V. G. jam padarytą žalą iš esmės kildina iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kurių pasėkoje buvo paskelbta ieškovo paieška, dėl kurios ieškovas buvo sulaikytas Vilniaus tarptautiniame oro uoste, kai su savo sutuoktine ruošėsi išskristi lėktuvu į turistinę kelionę į Hurgadą Egipte. Teismas, susipažinęs su prijungta prie šios civilinės bylos administracinės bylos medžiaga, nustatė, kad 2006 m. gruodžio 13 d. apie 17 val. 50 min. maisto prekių parduotuvėje tarp J. P. ir V. G. įvyko konfliktas, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus reagavimo rinktinės 2-os kuopos 2 būrio pareigūnai. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pažymėta, kad abu konflikto dalyviai nusprendė savarankiškai kreiptis į Vilniaus m. 3 policijos komisariatą. Jokių kitų veiksmų įvykio vietoje policijos pareigūnai neatliko. Tą pačią 2006 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto VPK 3 PK buvo užregistruotas J. P. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad V. G. bandė padegti šiukšlių dėžę, o vėliau užpuolė ir sumušė J. P. . 2006 m. gruodžio 26 d. Naujininkų policijos nuovados tyrėjas M. S. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad atlikus patikrinimą jis nustatė, kad V. G. adresu Žirnių g. 51, Vilniuje, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta, negyvena, gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Ieškovas V. G. teismo posėdyje patvirtino, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Žirnių 51, Vilniuje jis iš tiesų faktiškai negyvena, tačiau šiuo adresu gauna visą reikiamą korespondenciją. Teismo teigimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės nėra paneigtos, nes paaiškinimai iš (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų nebuvo paimti. 2007 m. sausio 12 d. to paties policijos pareigūno buvo surašytas kitas tarnybinis pranešimas apie tai, kad V. G. galima gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini) nėra. Šiame tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes paneigia byloje esanti fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas jau 2004 m. ir VĮ Registrų centro pažymėjimas apie tai, kad V. ir S. G. šį namą įgijo 2005 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios aplinkybės paneigia 2007 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje 2007 m. sausio 12 d. nebuvo namo, kurio numeris (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 20 d. Naujininkų policijos nuovados tyrėjas M. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad tikslinga skelbti V. G. paiešką, kaip vengiančio administracinės atsakomybės. 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato viršininkė L. B. , remdamasi M. S. surinkta medžiaga (tarnybiniais pranešimais), paskelbė V. G. paiešką. Paieškos medžiagoje nėra duomenų, kad paskelbus V. G. paiešką būrų realiai atlikti kokie nors paieškos veiksmai iki 2007 m. balandžio 6 d., 7 val. 20 min. ieškovas buvo sulaikytas VSAT Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnų ir perduotas Vilniaus miesto VPK Trečiojo PK Naujininkų policijos nuovados pareigūnams, kurie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir V. G. paiešką nutraukė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nurodė, kad 2006 m. gruodžio 13 d., iškviesti į įvykio vietą Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus reagavimo rinktinės 2-os kuopos 2 būrio pareigūnai nei J. P. , nei S. G. į Naujininkų policijos nuovadą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui nepristatė, konflikto dalyvių gyvenamųjų vietų nesiaiškino, šaukimai V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui nei jo deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nei jo faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresais siunčiami nebuvo, todėl tai sąlygojo neteisėtą V. G. paieškos paskelbimą, kuri nebuvo vykdoma realiai, kurios pasėkoje ieškovas nebuvo išleistas iš Lietuvos Respublikos Vilniaus tarptautiniame oro uoste išskristi lėktuvu į turistinę kelionę į Hurgadą Egipte.

6Dėl ieškovui V. G. padarytos turtinė žalos dydžio teismas nurodė, kad iš paties ieškovo V. G. paaiškinimų ir jo sutuoktinės S. G. parodymų seka, kad po ieškovo sulaikymo Vilniaus tarptautiniame oro uoste 2007 m. balandžio 6 d. ryte, sutuoktiniai po administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymo V. G. , išvyko į turistinę kelionę rytojaus dieną. Dėl šios priežasties ieškovui kartu su sutuoktine S. G. teko primokėti kelionės organizatoriui UAB „Visveta“ 1 298 Lt, todėl teismas pripažino, kad ši priemoka laikytina tiesioginiais ieškovo nuostoliais dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.)

7Dėl ieškovui V. G. padarytos neturtinė žalos dydžio teismas nurodė, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismo teigimu, šioje byloje paties ieškovo paaiškinimais, liudytojų sutuoktinės S. G. , verslo partnerio A. P. ir laisvalaikio bičiulio S. V. parodymais nustatyta, kad V. G. dėl jo sulaikymo Vilniaus tarptautiniame oro uoste dėl ieškovui nežinomų priežasčių neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą kitų turistų akyse, reputacijos pablogėjimą, vienokios ar kitokios formos depresiją. Tokios neigiamos pasekmės yra savaime suprantamos, nepriklausomai nuo to, ar asmuo kreipėsi pagalbos į psichologą, ar kitokiu būdu siekė šalinti neigiamas pasekmes. Nustatydamas V. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas V. G. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus už kuriuos priteistinas neturtinės žalos atlyginimas tik dėl neteisėtos jo paieškos paskelbimo pasėkoje Vilniaus tarptautiniame oro uoste įvykusio jo sulaikymo. Teismas nelaikė, kad ieškovui turi būti atlyginta iš valstybės žala dėl paties įvykusio V. G. konflikto su J. P. . Nors ieškovas ir nurodė, kad J. P. jam prisistatė kaip pareigūnas, saugantis parduotuvę, iš byloje esančios pažymos apie J. P. įdarbinimus matyti, kad J. P. konflikto su V. G. metu niekur nedirbo (2 t. 52). Dėl kitų neigiamų ieškovo išgyvenimų teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo konfliktas įvyko ne dėl policijos pareigūnų kaltės. Šį konfliktą buvo privalu ištirti ir jis buvo ištirtas, administracinė byla baigta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Todėl teismas sprendė, kad ieškovui priteisti žalą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir dėl administracinės bylos nagrinėjimo, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis 1000 Lt turėtų būti pakankamas, atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką (CK 6.272 str., 6.250 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad ši civilinė byla nėra didelės apimties, į teismui pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, teismas sprendė, kad išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo dydis yra mažinamas iki 500 Lt (CPK 98 str.).

8Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovui visą ieškiniu prašomą neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo ginčijamas sprendimas prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Vilniaus m. VPK pripažino, kad pareigūnų M. S. ir S. P. veiksmai, klastojant faktus, yra grubus tarnybinis pažeidimas, pasireiškęs neprofesionaliu, netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu bei neveikimu, nukreiptas prieš ieškovą ir sukėlęs jam neigiamas pasekmes. Neigiamas pasekmes, t. y. turtinę ir neturtinę žalą ieškovui sukėlė ir kitų valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai – Vilniaus miesto VPK viršininko S. M. nepakankama pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolė, neprofesionalūs ir biurokratiniai Vilniaus m. VPK VTP vyr., tyrėjo Ž. G. veiksmai. Valstybės pareigūnų grupė neturtinę žalą ieškovui padarė ne tik neteisėtai pritaikydami procesinės prievartos priemones, bet ir pažeisdami Policijos veiklos įstatymą bei poįstatyminius aktus, taip pat bylinėdamiesi su ieškovu teismuose. Teismas privalėjo ieškovui priteisti visą prašomą priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl kontrolės policijoje nebuvimo, neprofesionalumo, biurokratizmo, netinkamo pareigų vykdymo ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas privalėjo nustatyti, kurie konkrečiai ir kokio dydžio neturtinę žalą ieškovui padarę policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti kaip ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai, o kurie – kaip viešojo administravimo subjektų veiksmai, ir kokio dydžio.

102. Teismas neatsižvelgė, kad neturtinė žala ieškovui buvo daroma viso bylinėjimosi teismuose metu. Nuo 2007 m. kovo 6 d. ieškovas privalėjo dalyvauti teismų posėdžiuose, kur buvo be pagrindo kaltinamas įvairiais nusikaltimais. Teismų procesai ieškovui buvo nepakeliama kančia ir gėda, moralinis smurtas. Šiuo laikotarpiu, rinkdamas įrodymus savo nekaltumui įrodyti teismuose ir valstybės institucijose, ieškovas sugaišo savo darbo laiką, patyrė nepasitikėjimą valstybės pareigūnais ir didelį moralinį skausmą dėl jų veiksmų, pažeminimą gėdą prieš šeimą, kaimynus, bendradarbius, parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje darbuotojus. Didelį moralinį skausmą, asmeninį nesaugumą ir nepasitikėjimą Lietuvos teisėsauga ieškovas patyrė dėl prokurorų darbo, kurie atsisakė tirti neteisėtus grupės policijos pareigūnų veiksmus prieš ieškovą. 2007 m. kovo 6 d. ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir ieškovui su sutuoktine nebuvo leista išvykti į kelionę į Egiptą. Sulaikymo metu ieškovas patyrė šoką, pažeminimą ir gėdą savo šeimos, giminių, draugų, sutuoktinės akivaizdoje.

113. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas neturtinės žalos atlyginimo srityje, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Niekas kitas, išskyrus ieškovą, negali suprasti, kad šiuo atveju ieškovo patirta neturtinė žala yra 100 000 Lt vertės. Tiek teismas, tiek piliečių sukurtos valstybės – atsakovo atstovai – valstybės pareigūnai privalo elgtis teisiškai ir demonstruoti piliečių viršenybę prieš valstybę ir teismą, atlygindami ieškovui visą patirtą neturtinę žalą.

124. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

13Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Ieškovas V. G. ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo kildina iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – neteisėto administracinės bylos jo atžvilgiu iškėlimo ir to pasėkoje paskelbtos jo paieškos bei sulaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs faktines ieškovo nurodomų įvykių aplinkybes, administracinės bylos medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo teisę ir pareigą, gavę pranešimą apie įvykį, jį ištirti, išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir atlikti Administracinių teisių pažeidimų kodekse numatytus procesinius veiksmus, tarpe jų apklausti tiek įvykyje dalyvavusius asmenis, tiek ir įvykio liudytojus. Todėl vien faktas, kad ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nenustačius V. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, nėra pagrindu konstatuoti neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

17Tačiau teismas, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais ir administracinės bylos medžiaga, teisingai konstatavo, kad nebuvo pagrindo administracinėje byloje skelbti V. G. paiešką, kurios išvadoje jis buvo sulaikytas 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

18Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – kad policijos pareigūnai neteisėtai paskelbė V. G. paiešką administracinėje byloje ir kad realūs paieškos veiksmai nebuvo atliekami, atsakovas – Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujantis Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu neskundė, todėl šių aplinkybių išsamiau analizuoti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas V. G. skundžia teismo sprendimą tik dėl jo atmestų reikalavimų, tai yra iš esmės tik dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl šią sprendimo dalį ir tikslinga analizuoti ir vertinti (CPK 320 str. 2 d.).

19Ieškovas įvertinęs patirtą turtinę žalą 4377 Lt, nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų jis prarado su žmona planuotą kelionę į Egiptą. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ieškovas su savo sutuoktine į kelionę išvyko sekančią dieną, primokėdamas už bilietus 1298 litus (t. 1, b. l. 11). Šią sumą teismas ir laikė ieškovo patirta turtine žala. Nors ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad jo kelionė, kuri buvo užsakyta iš anksto, neįvyko, o sekančią dieną į Hurgadą jis išvyko ir ten gyveno savo lėšomis, tačiau tam pagrįsti jis jokių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šios apeliacinio skundo dalies ir priteisti ieškovui už patirtą turtinę žalą didesnę sumą, nei priteisė pirmosios instancijos teismas.

20Tačiau teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su V. G. apeliaciniu skundu, laiko, kad pirmosios instancijos teismas priteisė jam pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą.

21CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą; teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-393/2008); vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „ Volnata“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-119/2009).

22Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.272 str., 6.250 str. 2 d.). Taip pat teisingomis laikytinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas, jį sulaikius tarptautiniame oro uoste, neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą kitų akyse, reputacijos pablogėjimą. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinus, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje vieno tūkstančio litų suma yra nereikšminga ir negalinti bent kiek materialiai kompensuoti ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, teisėjų kolegija laiko tikslinga nustatyti ir priteisti ieškovui 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

23Iš dalies patenkindama ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad advokatui už paslaugas jis sumokėjo 1650 litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, atsižvelgdama į šios bylos apimtį, sudėtingumą, laiko ir darbo sąnaudas, laiko šią sumą pernelyg didele, todėl advokato išlaidų atlyginimą ieškovui mažina iki 600 litų.

24Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo V. G. apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, padidinant priteistą neturtinės žalos dydį iki 5000 litų. Kitos teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti.

27Priteistą iš Lietuvos valstybės V. G. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5000 (penkių tūkstančių) litų.

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Priteisti iš Lietuvos valstybės V. G. 600 litų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 6. Dėl ieškovui V. G. padarytos turtinė žalos dydžio teismas nurodė, kad iš... 7. Dėl ieškovui V. G. padarytos neturtinė žalos dydžio teismas nurodė, kad... 8. Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 9. 1. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė tik 1000 Lt neturtinei žalai... 10. 2. Teismas neatsižvelgė, kad neturtinė žala ieškovui buvo daroma viso... 11. 3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad visiško žalos atlyginimo... 12. 4. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti.... 13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Ieškovas V. G. ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo kildina iš... 17. Tačiau teismas, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais ir administracinės... 18. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių – kad policijos... 19. Ieškovas įvertinęs patirtą turtinę žalą 4377 Lt, nurodė, kad dėl... 20. Tačiau teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su V. G. apeliaciniu skundu,... 21. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 22. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi teisę į neturtinės... 23. Iš dalies patenkindama ieškovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija... 24. Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies tenkina... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 26. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti.... 27. Priteistą iš Lietuvos valstybės V. G. neturtinės žalos atlyginimą... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Priteisti iš Lietuvos valstybės V. G. 600 litų advokato atstovavimo...