Byla 2-331-769/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. T., atsakovams S. K., K. K., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Laukininkų valda“ ieškinį atsakovams S. K., K. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Laukininkų valda“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 204,06 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-614 yra paskirta daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis ( - ). Ieškovė teikė atsakovams bendrosios nuosavybės objektų administravimo, nuolatinės priežiūros ir kt. paslaugas, atsakovai jomis naudojosi, tačiau už laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09 teikiamas paslaugas neatsiskaitė. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė V. T. prašė tenkinti ieškinį, teigdama, jog nors šalių santuoka nutraukta 2012 metais, tačiau buto, esančio ( - ), padalijimo klausimas išspręstas tik 2015-01-09, todėl už susidariusį įsiskolinimą atsakovai yra atsakingi solidariai.

3Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą, prašė skolą priteisti iš atsakovės K. K.. Atsakovas nurodė, jog nuo 2011 metų birželio mėnesio jis negyvena bute, esančiame ( - ). Butą bei jo raktus jis iš atsakovės K. K. perėmė 2015-02-03 dalyvaujant antstolei R. V.. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad bute, esančiame ( - ), jis negyveno 4 metus. 2011 metais išsikeldamas iš minėto buto, jis susitarė su atsakove, kad buto mokesčius apmokės ji viena, kadangi lieka gyventi bute.

4Atsakovė K. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti skolą iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį skolos iš kiekvieno. Nurodė, kad butas, esantis ( - ), iki 2015-01-09 atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad nors atsakovas S. K. bute nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09 negyveno, tačiau kaip buto bendrasavininkas turėjo mokėti nurodytus mokesčius. Pažymėjo, kad iki 2014-02-01 mokesčius ieškovei ji mokėjo tinkamai, kadangi tikėjosi, jog teismas butą, esantį ( - ), priteis jai asmeninės nuosavybės teise. Įvertinusi, jog butas gali atitekti atsakovui S. K., ji nuo 2014 metų vasario mėnesio nusprendė už ieškovės teikiamas paslaugas neatsiskaityti.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

7Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2012-12-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-631-639/2012 santuoka tarp atsakovų buvo nutraukta, 2/3 buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo priteistos atsakovei K. K., 1/3 buto dalis atsakovui S. K.. Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-699-479/2013 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nekilnojamojo turto padalijimo ir prievolių pagal vekselius padalijimo bei šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-834-793 visas butas buvo priteistas atsakovei K. K.; Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-14-730/2015 butas ( - ), priteistas S. K. (įrašas galioja nuo 2015-01-22) (b. l. 14). Iš 2015-08-10 UAB „Laukininkų valda“ pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius nustatyta, kad atsakovų įsiskolinimas ieškovei yra 204,06 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09 (b. l. 9).

8Atsakovai susidariusio įsiskolinimo neginčijo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės ieškovei pobūdžio, t.y. atsakovas S. K. nurodo, kad skolos susidarymo laikotarpiu jis bute, esančiame ( - ), negyveno, todėl įsiskolinimas ieškovei turėtų būti priteistas iš atsakovės K. K.. Atsakovė K. K. su atsakovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad skola priteistina iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis, nes bute gyveno jų vaikai.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). CK 3.66 straipsnyje numatyta, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. CK 3.67 straipsnio 1 dalis teigia, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau 2 dalyje yra nurodyta išimtis, kai sutuoktinis, nesantis kaltas dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-398/2013).

10Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų santuoka nutrauka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimu, skola ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09, todėl atsižvelgus į tai, kad prašoma priteisti skola susidarė po atsakovų santuokos nutraukimo, atsakovų prievolė ieškovei nelaikytina solidaria.

11Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). LR CK 6.38 straipsnio nuostatos numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2006-04-04 butas, esantis ( - ), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė atsakovams. Atsakovų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimu, tačiau minėto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas galutinai išspręstas tik 2015-01-09 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-14-730/2015, pagal kurią jis nuosavybės teise priteistas S. K.. Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. nurodė, kad jis 4 metus negyveno bute ( - ), jame tuo metu gyveno atsakovė K. K.. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė K. K.. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2011 metais prasidėjus skyrybų procesui jis neturėjo galimybės patekti į butą, esantį ( - ), ir juo naudotis. Į butą jis pateko tik 2015-02-03 dalyvaujant antstolei R. V.. Teismo posėdyje atsakovas S. K. taip pat nurodė, jog jam išsikeliant iš buto, esančio ( - ), jis su atsakove susitarė, kad buto mokesčius apmokės ji. Atsakovė su nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, tačiau patvirtino, kad iki 2014-02-01 mokesčius už paslaugas ieškovei ji mokėjo viena, kadangi gyveno šiame bute ir tikėjosi, jog po santuokos nutraukimo jis atiteks jai asmeninės nuosavybės teise. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl atsakovų santuokos nutraukimo, atsakovė K. K. į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo dalį jos sumokėtų mokesčių už butą, esantį ( - ), kurie atsirado po atsakovų santuokos nutraukimo (2012-12-12) nesikreipė, todėl laikytina, jog pripažino savo vienasmenę prievolę mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už butui suteiktas paslaugas. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr.2-7418-122/2015 yra konstatuota, jog buto savininkas S. K. į butą „pateko 2015-02-03 tik per antstolę R. V.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia trečiojo asmens teiginius, jog iki to laiko bute pastoviai gyveno atsakovė, naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, bet už suteiktas paslaugas nemokėjo“. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-21-12 sprendimu, nuo 2011 metų iki 2015 metų vasario mėnesio bute, esančiame ( - ), gyveno ir juo naudojosi tik atsakovė K. K., kuri gaudavo ir ieškovės kiekvieną mėnesį pateikiamas sąskaitas- pranešimus apmokėjimui už bendrosios nuosavybės objektų administravimą, nuolatinę priežiūrą, žemės mokestį bei kitas paslaugas, tačiau šių sąskaitų apmokėjimui nepateikdavo S. K., kuris į minėtą butą pateko tik 2015-02-03, todėl neturėjo galimybės gauti ieškovės teikiamų sąskaitų apmokėjimui (b. l. 37-39), ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei 204,06 Eur skola už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-01-09 priteistina iš atsakovės K. K., buto naudotojos ir valdytojos.

12Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo numatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės K. K. priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-08-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

13Ieškinį tenkinus iš dalies, ir skolą priteisus iš atsakovės K. K., ieškovei iš atsakovės K. K. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė 2015-08-00 mokėjimo nurodymu Nr. 08110914 AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio (b.l. 5). Ieškovė taip pat patyrė 150 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą (b. l. 16-17). Ieškovei iš atsakovės K. K. priteistina 170 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti ieškovei UAB „Laukininkų valda“, į. k. 140525035, buv. adresas ( - ), a. s. Nr. ( - ), banke „Swedbank“, AB, iš atsakovės K. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 204,06 Eur (du šimtai keturi Eur 06 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-08-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

17Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai