Byla 2A-14-730/2015
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant apeliantei K. K., jos atstovams advokatui S. B., R. J., atsakovui S. K., jo atstovui advokatui D. K., tretiesiems asmenims R. K., Ž. M., V. M., A. R., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį ir atsakovo S. K. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui T. V. K. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, o D. K. periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą 54000 Lt; padalyti santuokoje įgytą turtą. A. S. K. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį. Išnagrinėjęs civilinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-23 nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo dalį pagal ieškovės K. K. ieškinį, S. K. priešieškinį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nekilnojamojo turto padalijimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo dalį pagal ieškovės K. K. ieškinį, S. K. priešieškinį dėl prievolių pagal vekselius padalijimo ir šią bylos dalį taip pat perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimo dalis Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti nepakeistas.

3Tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti asmenine ieškovės K. K. nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančio ( - ); padalinti keturių kambarių butą, esantį ( - ), sutuoktiniams natūra - atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į ¼ buto dalį, o ieškovei atitinkamai nuosavybės teisę į ¾ buto dalis, kartu įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui jo buto dalį išmokant pinigais – 40500,00 Lt; pripažinti prievolę AB SEB bankui pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr. 0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą sumoje 34043,27 eurų, arba 117544,6 Lt, solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant ieškovei 3/4 kreditorinės prievolės dalies, kas sudarytų 88128,45 Lt, ir atsakovui ¼ kreditorinės prievolės dalies, kas sudarytų 29386,15 Lt; pripažinti niekiniu sandoriu 2008-03-10 A. S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį R. K. sumoje 80 000 Lt, kaip sudarytą tik dėl akių; pripažinti prievoles pagal 2008-06-16 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, kreditorius Ž. M., 2009-05-20 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, kreditorė V. M., 2009-06-06 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, kreditorė L. D., ieškovės asmeninėmis prievolėmis; pripažinti prievolę pagal 2008-03-26 (2007-06-28) Mainų sutartį kreditoriui A. R. 142622 Lt, ieškovės asmenine prievole; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2013-12-03 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris iš esmės pagal turinį atitiko prieš tai pateiktą patikslintą ieškinį, tik, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, ieškovė patikslino savo reikalavimus, nurodydama, kad, mažinant atsakovui tenkančio turto 45 077,16 Lt apimtyje, 40 500 Lt dydžio kompensacija atsakovui neišmokama. Galiausiai, ieškovė 2014-01-27 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo savo galutinius reikalavimus atsakovui. Ieškovė prašė: pripažinti asmenine ieškovės K. K. nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančių ( - ); padalinti 4 kambarių butą, esantį ( - ), sutuoktiniams natūra - atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į ¼ buto dalį, o ieškovei atitinkamai nuosavybės teisę į ¾ buto dalis, kartu įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovui jo buto dalį išmokant pinigais – 40500 Lt; priteisti iš atsakovo 40939,66 Lt skolos ieškovės naudai; nustatyti AB SEB banko 2005-12-19 kreditavimo sutarties Nr. 0450518072799-49 ir 2006-07-28 susitarimo solidarios piniginės prievolės dalis: K. K. - ¾ kreditorinės prievolės dalys, S. K. - ¼ kreditorinės prievolės dalis; pripažinti niekiniu sandoriu 2008-03-10 atsakovo S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį R. K. sumoje 80000 Lt, kaip sudarytą tik dėl akių, arba šį sandorį pripažinti nesudarytu sandoriu; pripažinti prievoles pagal 2008-06-16 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, kreditorius Ž. M., 2009-05-20 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, kreditorė V. M., 2009-06-06 ieškovės išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30000 Lt sumai, kreditorė L. D., ieškovės asmeninėmis prievolėmis; pripažinti prievolę pagal 2008-03-26 (2007-06-28) Mainų sutartį kreditoriui A. R. 142 622 Lt, ieškovės asmenine prievole; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-07-10 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimus ieškovė ir trečiasis asmuo A. R., būdami testatorės E. G. B. vaikaičiais paveldėjo: A. R. - 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančių ( - ); K. K. - 329/400 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) ir 21/64 dalis žemės sklypo 0,6400 ha, esančio ( - ). 2007-06-28 buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią A. R. išmainė asmeninės nuosavybės teise priklausantį ( - ) esantį minėtą nekilnojamąjį turtą į K. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ( - ). Pažymėjo, kad asmeniškai įsipareigojo sumokėti A. R. 142622 Lt, kaip turtų kainų skirtumą. Atsakovui siekiant įgyti lengvatą keltui, t.y. ( - ) nemokamai, buvo būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Tam, 2007-08-01 VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas įregistruoti juridinį faktą nekilnojamojo turto registre, kad turtas tariamai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad butą padalinti aukščiau nurodytu būdu būtina dėl to, jog su ieškove teismo sprendimu yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad yra pajėgi išmokėti atsakovui 40500 Lt dydžio kompensaciją. Teigia, kad reikalaujama priteisti iš atsakovo skola ieškovės naudai, susidarė per laikotarpį nuo 2005 m. iki 2013-10-29, atsakovui vengiant tiek vykdyti solidarią pinigine prievolę AB SEB bankui, tiek išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti butą, esantį ( - ). Solidarią piniginę prievolę AB SEB bankui prašė padalinti, atsižvelgiant į kiekvienai iš ginčo šalių tenkančią buto dalį. Atsakovo motinos išduotas vekselis, pagal kurį atsakovui buvo suteikta 80 000 Lt, yra suklastotas; R. K. ir jos buvęs sutuoktinis niekada nedisponavo tokio dydžio pinigų sumomis, todėl ir negalėjo jų paskolinti. Prievolės kreditoriams Ž. M., V. M. bei L. D. yra ieškovės asmeninės prievolės, paskolintos pinigų sumos buvo panaudotos išimtinai ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomam turtui, esančiam ( - ) tvarkyti, remontuoti, prižiūrėti.

4Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei K. K. dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Atsakovas prašė: ieškovės ir atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą, keturių kambarių butą, esantį ( - ), palikti K. K. nuosavybės teise; pripažinti prievolę AB SEB bankui pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr.0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; padalinti ieškovės ir atsakovo įgytą turtą – 3/10 pastato - gyvenamojo namo ir 3/5 pastato sandėlio, esančius ( - )., nustatant ieškovei nuosavybės teisę į 3/5 pastato sandėlio, esančio ( - ), S. K. nustatant nuosavybės teisę į 3/10 pastato - gyvenamojo namo, esančio ( - ).; priteisti iš ieškovės atsakovui 3125,49 Lt kompensaciją; pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis pagal 2008-06-16 ieškovės išrašytą Ž. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, 2009-05-20 ieškovės išrašytą V. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, 2009-06-06 ieškovės išrašytą L. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai; pripažinti prievoles pagal 2008-03-10 atsakovo S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį 80000 Lt sumai solidaria atsakovo ir ieškovės prievole. Nurodė, kad 2007-06-28 mainų sutartimi ir 2008-03-26 sutartimi prie mainų sutarties, ieškovė ir atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą ( - ). Kadangi ieškovė ir atsakovas sudarydami mainų sutartį neturėjo pakankamai piniginių lėšų, jie su A. R. sutarė, jog bus sudaryta mainų sutartis ir kaip pradinis įnašas turto įgijimui bus įnešta paveldėtas ieškovės sklypas, o vėliau ieškovė su atsakovu sumokės likusią sumą. Minėtą likusią sumą ieškovė su atsakovu sumokėjo, pasiskolindami 80 000 Lt iš atsakovo motinos R. K. ir savo bendrų lėšų. Teigė, kad su ieškove sutarė, kad turtas bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes bendrai skolinosi pinigus iš atsakovo motinos. Prievolė AB SEB bankui pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr.0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą pripažintina solidaria ieškovės K. K. ir atsakovo S. K. prievole. Sutiko su ieškovės prašymu pripažinti prievoles pagal 2008-06-16 ieškovės Ž. M. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, 2009-05-20 ieškovės V. M. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, 2009-06-06 ieškovės L. D. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, asmeninėmis ieškovės K. K. prievolėmis. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ( - ) esančiais statiniais visą laiką rūpinosi tik ieškovė. Paskolą AB SEB bankui dengia pats, remiamas motinos. Pažymėjo, kad ieškovė nemoka už komunalines paslaugas buto, esančio adresu ( - ).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės reikalavimą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančių ( - ), atmetė. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovei ir atsakovui padalijo lygiomis dalimis: 1. Keturių kambarių butą, 88,42 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 162000 Lt, esantį ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei K. K.. 2. 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 167,07 kv.m, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 210000 Lt, esančių ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei K. K.. 3. 3/5 dalis pastato-sandėlio, kurio bendras plotas 23,27 kv.m, unikalus Nr. ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė 34 000 Lt, esančių ( - ) sav., asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui S. K.. Priteisė atsakovui S. K. iš ieškovės K. K. 54620,63 Lt dydžio kompensaciją, už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį. Pripažino prievolę AB SEB bankui pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr. 0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pripažino prievoles pagal 2008-03-10 atsakovo S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį 80 000 Lt sumai atsakovo S. K. asmenine prievole. Pripažino prievoles pagal 2008-06-16 ieškovės išrašytą Ž. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, 2009-05-20 ieškovės išrašytą V. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, 2009-06-06 ieškovės išrašytą L. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, ieškovės K. K. asmeninėmis prievolėmis. Ieškovės reikalavimą pripažinti prievolę pagal 2008-03-26 (2007-06-28) Mainų sutartį kreditoriui A. R. 142622 Lt, asmenine ieškovės prievole, atmetė. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš atsakovo S. K. 740,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. K.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas ginčo patalpų dalis esančias ( - ) įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančių ( - ) atmetė. Nurodė, kad netenkinus ieškovės prašymo pripažinti 3/10 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 167,07 kv. m., ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, kurio bendras plotas 23.27 kv. m, esančius ( - ) asmenine ieškovės nuosavybe, šis turtas laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto balansą. Be šio turto šalys santuokoje įgijo keturių kambarių, 88,42 kv. m. bendro ploto butą, esantį ( - ). Teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta svarbių ieškovės nurodytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl nekilnojamasis turtas šalims dalintinas lygiomis dalimis. Nurodė, kad turtas Preiloje buvo suremontuotas, ir abu pastatai, t.y. 3/10 pastato - gyvenamojo namo ir 3/5 pastato sandėlio, esantys ( - )., yra pritaikyti nuolatinai gyventi, t. y. juose įrengti butai. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, todėl darytina išvada, jog turtas gali būti padalytas šalims natūra, paskiriant atskiras gyvenamąsias patalpas, o už šaliai tenkančios didesnės vertės turtą kitai šaliai priteisiant piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad konstatavus, jog ieškovė 2007-06-28 mainų sutarties pagrindu įgyjant ginčo patalpas, esančias ( - ), dalis, perleido savo asmeninį turtą, kurio vertė 10111 Lt, atitinkamai mažintina ieškovei, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies, atitenkančio turto - 3/10 dalių pastato-gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė. Kadangi sutuoktiniams bendras turtas dalintinas lygiomis dalimis, kiekvienam tektų turto už 194 923,50 Lt. Ieškovei priteistino turto atitenka už 160923,50 Lt daugiau, negu tektų turtą padalijus lygiomis dalimis, atsižvelgiant į tai, jog kredito neišmokėtas likutis, kurį sudaro 106 302,87 Lt, šia suma mažintina ieškovei realiai atitenkančio turto vertės dalis. Esant šioms aplinkybėms atsakovui S. K. iš ieškovės K. K. priteistina 54 620,63 Lt (160923,50 – 106302,87 = 54620,63 Lt) dydžio kompensaciją, už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį . Teismas atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 40 939,66 Lt skolos jos naudai. Netenkinus prašymo dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise priteisus keturių kambarių butą, esantį ( - ), ir ieškovei kaip turto savininkei nustačius pareigą vykdyti bankui kredito grąžinimo prievolę, netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti AB SEB banko 2005-12-19 kreditavimo sutarties Nr. 0450518072799-49 ir 2006-07-28 susitarimo solidarios piniginės prievolės dalis - K. K. nustatyti vykdyti ¾ kreditorinės prievolės dalis, S. K. - ¼ kreditorinės prievolės dali. Esant šioms aplinkybėms prievolė AB SEB bankui pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr.0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą pripažino solidaria ieškovės K. K. ir atsakovo S. K. prievole. Konstatavo, kad abi šalys pripažįsta asmeninį prievolių pobūdį, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir prievoles pagal 2008-06-16 ieškovės išrašytą Ž. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, 2009-05-20 ieškovės išrašytą V. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20 000 Lt sumai, 2009-06-06 ieškovės išrašytą L. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Lt sumai, pripažino ieškovės K. K. asmeninėmis prievolėmis. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti prievolę pagal 2008-03-26 (2007-06-28) Mainų sutartį kreditoriui A. R. 142 622 Lt sumai ieškovės asmenine prievole. nėra teisinio pagrindo pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti 2008-03-10 atsakovo S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį R. K. sumoje 80 000 Lt, niekiniu kaip sudarytą tik dėl akių, arba šį sandorį pripažinti nesudarytu sandoriu. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pagal jo 2008-03-10 pasirašytą paprastąjį vekselį iš R. K. gauta 80 000 Lt pinigų suma buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolę pagal 2008-03-10 atsakovo S. K. pasirašytą paprastąjį vekselį 80 000 Lt sumai pripažino asmenine atsakovo S. K. prievole.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

71. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai atliko faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų tyrimą, o faktiniai duomenys, apibrėžiantys byloje šalių keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo buvo nustatinėjami paviršutiniškai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 176, 185 straipsniais, kuriuose reglamentuotos įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklės, bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

82. Iš skundžiamojo sprendimo turinio yra neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis bei kokiais įrodymais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog „ieškovė neįrodė, kad patalpas ( - ), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti asmenine jos nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato sandėlio, esančio ( - ) atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas".

93. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neištyrė kokiam tikslui ieškovė skolino lėšas bei nenustatė ieškovės pasiskolintų lėšų panaudojimo fakto, jog pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius Ž. M. 30 000 litų sumai, 2009-05-20 V. M. 20 000 litų sumai, 2009-06-06 L. D., pasiskolintos asmeninės ieškovės lėšos viso 80 000 Lt sumoje buvo panaudotos ( - ) remonto (statybinės ir apdailos medžiagos) ir aplinkos gerbūvio darbams, namų apyvokos daiktams ir kt.

104. Pirmosios instancijos teismas visai nesprendė ir neištyrė kokiam tikslui Ieškovė skolina lėšas bei nenustatė Ieškovės pasiskolintų lėšų panaudojimo fakto, jog pagal 2008-02-22 (2011-07-25) kredito sutartį su AB SEB banku pasiskolintos asmeninės Ieškovės lėšos viso 15 800 Lt sumoje buvo panaudotos ( - ), remonto (statybinės ir apdailos medžiagos) ir aplinkos gerbūvio darbams, namų apyvokos daiktams ir kt.

115. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių jos pasiskolintų lėšų 95 800 Lt panaudojimą ( - ), todėl iš skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies yra nesuprantama, ar pateikti įrodymai teismo buvo atmesti, ar ne, o jei atmesti, tai kokiu pagrindu.

126. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės nagrinėjamą reikalavimą netyrė ir nepasisakė sprendimo priėmimui reikšmingu klausimu, jog ( - ), ieškovė vykdė asmeninį apgyvendinimo verslą.

137. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, jog pagal VMI 2008-2011 duomenis ieškovė iš ( - ) nuomos verslo gauna pajamų apie 10 000 Lt per metus. Tai akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginius priešieškinyje, kad remiantis 2013-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu neva per metus iš nuomos gaunama minimaliai pajamų apie 26 100 Lt, o vėlesniuose atsakovo teiginiuose atsiliepime, neva, apie 52 200 Lt minimaliai pajamų ir kad šeimos turtas nuo 2008 m. yra pilnai išlaikomas iš ( - ) nuomos mokesčių, surenkamų iš poilsiautojų.

148. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad ( - ), investiciniu aspektu nėra dar atsipirkęs projektas. Didžioji dalis į jį investuotų lėšų buvo ieškovės asmeninės skolintos lėšos (80 000 + 15 800 Lt), o pagal byloje VMI pateiktas deklaracijas yra akivaizdu, kad per metus gaunamos pajamos iš ( - ), nuomos sudaro apie 10 000 Lt. Ir nors( - ), save išsilaiko, tačiau yra akivaizdu, kad šių lėšų tikrai nepakanka išlaikyti kitą bendrą sutuoktinių turtą, ar dengti esamas ieškovės asmenines skolas giminaičiams tiek įsigyjant (skola 142 622 Lt A. R.), tiek remontuojant ( - )

159. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti faktą, kad ( - ) patalpose vykdė asmeninį apgyvendinimo verslą ir tuo aspektu, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, <....>, yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe.

1610. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo skolos 40 939,66 Lt Ieškovei, nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. M., gyv. ( - ), parodymais teigdamas, jog „neturi pagrindo netikėti liudytojos D. M. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad atsakovas rūpinosi ( - ), esančiais pastatais, juos prižiūrėjo, remontavo, tvarkė aplinką.

1711. Pirmosios instancijos teismas, esant išdėstytomis aplinkybėmis, privalėjo aiškiai kritiškai pasisakyti liudytojos D. M. parodymu atžvilgiu ir tuos parodymus atmesti. Kad liudytoja D. M. buvo paveikta Trečiojo asmens, R. K., patvirtina ir ta aplinkybė, jog liudytojos parodymai sutapo su R. K. atsiliepime pateiktais teiginiais.

1812. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas nevedė su ieškove bendro apgyvendinimo verslo ir atsižvelgti į tai priimdamas sprendimą dėl reikalavimo pripažinti ( - ) asmenine ieškovės nuosavybe.

1913. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusias faktines aplinkybes (Ieškovės ir R. K. pasisakymai žodžiu), jog trečiasis asmuo, R. K., kelis kartus tvarkė ( - ) tačiau už tai ieškovė jai mokėjo pinigus.

2014. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo bylos nagrinėjimui reikšmingą faktą – 2008-03-26 sutartimi A. R. buvo sumokėti 142 622 Lt, ir to fakto pagrindu priėmė nepagrįstas išvadas, tiesiogiai įtakojusias skundžiamo sprendimo neteisėtumui.

2115. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Mainų sutarties pakvitavimo sąlyga, kaip didesne įrodomąją galią turinčiu įrodymu, patvirtinančiu, jog 142 622 Lt suma A. R. buvo perduota, o privalėjo išsamiai ir nuosekliai vertinti visus šalių pateiktus byloje įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino Mainų sutarties šalių geranoriškų ketinimų ir jų valios sudarant sutartį.

2216. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos pareikštą reikalavimą ir todėl neteisėtai pripažino 2008-03-10 atsakovo pasirašytą paprastąjį vekselį 80 000 Lt sumai jo asmenine prievole. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų argumentų dėl trečiojo asmens neturėjimo galimybės skolinti 80 000 Lt sumą, nes byloje nėra įrodymų, jog R. K. galėjo disponuoti tokio dydžio pinigų suma.

2317. Atsakovo uždirbta 6 kartus mažesnė suma patvirtina, kad jis iš dalies prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tačiau tai nepaneigia byloje Ieškovės pateiktų įrodymų, jog atsakovas nevykdė savo kaip buto bendrasavininko ar solidaraus bendraskolio pareigos, išlaikyti turtą ir atsakyti pagal prievoles tokia suma, kuri būtų proporcinga jo turto ar prievolės daliai.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad įrodinėjimo našta buvo netinkamai perkelta ieškovei. Ieškovė savo iniciatyva rinko ir teikė įrodymus civilinėje byloje. Teismas sprendime aiškiai pasisakė, kad vadovautasi 2007-06-28 mainų sutartimi ir 2008-03-26 sutarties prie mainų sutarties nuostatomis dėl turto įsigijimo ir notarinės 2008-03-26 sutarties nuostata apie 142622 Lt sumokėjimą pardavėjui A. R.; ieškovės ir atsakovo pareiškimu, kuriuo sutuoktiniai prašė minėtą turtą įregistruoti bendrąja jungtine nuosavybe; liudytojos D. M. paaiškinimais. Teismas pagrįstai nenustatė ieškovės pasiskolintų pagal tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius lėšų (80 000 Lt) panaudojimo fakto, nes jos nebuvo panaudotos sutuoktinių nekilnojamajam turtui pagerinti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje nebuvo suformulavusi reikalavimo dėl prievolės pagal 2008-02-22 (2011-07-25) kredito sutartį su AB SEB banku pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, teismas pagrįstai neįtraukė 15800 Lt negrąžintos asmeninės ieškovės paskolos į sutuoktinių dalinamo turto balansą. Visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, jog trečiasis asmuo R. K., siekdama padėti savo sūnui (atsakovui) palankiau išspręsti ginčą su ieškove, suklastojo vekselį bei pateikė teismui kaip neteisėtą dokumentą. Neįtikėtina, kad apeliantė be atsakovo pagalbos augindama du nepilnamečius vaikus, gyvendama( - ) mokydamasi kolegijoje, dirbdama pagal darbo sutartį bendrovėje viena pati rūpinosi ( - ) turtu, vykdė remonto darbus, priiminėjo poilsiautojus, tvarkė kambarius, skalbė, rūpinosi statinių aplinkos sutvarkymu. Ieškovė neįrodė, jog A. R. 142 622 Lt negavo ir 2008-03-26 sutartį patvirtino pas notarą nesant tikrosios jo valios dėl visiško atsiskaitymo fakto patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-04-24 sprendimą pagrįstai vadovavosi CK 3.90 straipsnio nuostatomis. Atsakovo nuomone, pagrįstai jo darbo indėlis įvertintas 27 236,49 litais ir ši suma taip pat turėtų būti jam kompensuotina padalijant tarp ieškovės ir atsakovės turtą. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ( - ) esančiais statiniais visą laiką rūpinosi tik ieškovė. Nekilnojamuoju turtu ( - ) rūpinosi ir jį suremontavo, pritaikė poilsiautojams išnuomoti atsakovas. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad nėra aišku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais vadovaudamasis teismas priėmė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad patalpos ( - ), įgijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su ( - ) nekilnojamojo turto įsigijimu, ištyrė surinktus byloje įrodymus, nepažeisdamas CPK 176 straipsnio nuostatų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Priešingai, liudytoja byloje apklausta D. M. (gyvenamojo namo ( - ) bendrasavininkė ir kaimynė) paaiškino teismui, kad atsakovas nuo 2011 m. nuo birželio mėnesio nesinaudoja butu, esančiu ( - ) ir statiniais ( - ) į juos atsakovas nėra įleidžiamas; jokių pajamų iš nuomos negauna, todėl atsakovas neprivalo dengti jų išlaikymo išlaidų. Mano, kad byloje nėra nustatytinų pagrindų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas prievolės AB SEB bankas pagal 2005-12-19 kreditavimo sutartį Nr.0450518072799-49 ir pagal 2006-07-28 susitarimą teisingai ir pagrįstai pripažino solidaria. Taip pat teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui dalį jo turėtų išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl sutuoktinių turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo, iš esmės motyvuodama, kad pirmosios instancijos teismo pažeidimai pasireiškė tuo, jog netinkamai buvo išaiškintos ir pritaikytos procesinės (CPK 329 straipsnis) ir materialinės teisės normos (CPK 330 straipsnis), nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to buvo padarytos nepagrįstos ir prieštaraujančios viena kitai išvados, neatskleista bylos esmė.

28Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą, šio turto vertę (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

29Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančius ( - ) šalys įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėm, laikydama nepagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl įgijimo šių pastatų apeliantės asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija pripažindama pagrįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą, atsižvelgia į sekantį teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes.

30Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tai yra, įgijus turtą santuokoje galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

31Formuojama teismų praktika, kad, esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008, Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 4.1. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

32CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

33Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo statiniai 3/10 dalys pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalys pastato-sandėlio, esantys ( - ) nuo 2007-08-08 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė (byla Nr. N2-631-639/2012, t.1., b.l. 16-17). Tačiau kolegijos nuomone, esant nurodytai teismų praktikai, tik ginčo statinių registracija šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo juos pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl vertinamos ir sekančios nustatytos faktinės aplinkybės.

34Apeliantė kaip E. G. B. vaikaitė pagal testamentą 2006-07-10 paveldėjo E. G. B.priklausančias 329/400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir 21/64 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) esančias ( - ) (byla Nr. N2-631-639/2012, t.1., b.l. 29). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad testamente buvo nurodyta, jog šis paveldimas turtas perduodamas šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl laikytina, kad šis apeliantės paveldėtas turtas yra įgytas jos asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

352007-06-28 apeliantė su trečiuoju asmeniu A. R. sudarė mainų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo išmainė savo pagal 2006-07-10 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėtus iš savo močiutės E. G. B. 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančius ( - ) į apeliantės iš E. G. B. paveldėtas 329/400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ) (byla Nr. N2-631-639/2012, t.1., b.l.26-28). Šalys mainų sutartyje nurodė, jog trečiasis asmuo savo mainomą turtą įvertina 152 733,00 Lt, o apeliantė savo mainomą turtą įvertina 10 111,00 Lt bei sutarties 5.3. punktu šalys susitarė, kad skirtumas tarp šalių nustatytos mainomų nekilnojamųjų daiktų kainų nemokamas. 2008-03-26 apeliantė su trečiuoju asmeniu A. R. sudarė sutartį, kuria susitarė pakeisti 2007-06-28 mainų sutarties 5.3. punktą sekančiai, jog mainomų daiktų kainų 142 622,00 skirtumas apeliantės yra sumokėtas trečiajam asmeniui A. R. prieš pasirašant sutartį (byla Nr. N2-631-639/2012, t.1., b.l. 124).

36Teisėjų kolegijos nuomone, šios faktinės aplinkybės, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadai, jog ginčo statiniai 3/10 dalys pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalys pastato-sandėlio, esantys ( - ) įgyti šalių santuokos metu sudarytos mainų sutarties pagrindu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra, šiems statiniams galioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.

37Tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta. Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, tai yra, turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai) (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 4.1. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

38Apeliantė pasirinko savo teisių gynimo būdą – dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, tai yra, turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). Sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 4.2. Asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė).

39Apeliantė apeliaciniu skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji ginčo statinių dalis, esančias ( - ), įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, esančius ( - ) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Apeliantės nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimą, tai yra, pažeidė CPK 176 straipsnio nuostatas.

40Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčo pastatuose buvo vykdomas individualus jos apgyvendinimo verslas, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu ginčo statiniai pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažinti jos asmenine nuosavybe. Taip pat apeliantė nurodė, kadangi ginčo statiniai mainų sutartimi buvo įgyti mainant apeliantės asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ginčo statiniai turėjo būti pripažinti apeliantės asmenine nuosavybe. Taip pat, apeliantė nurodė, jog yra pagrindas pripažinti ginčo statinius jos asmenine nuosavybe, kadangi ji į ginčo pastatų remontą, gerbūvį ir namų apyvokos daiktus investavo ne mažiau nei 95 800,00 Lt savo asmeninių lėšų, kurias ji pasiskolino iš trečiųjų asmenų Ž. M., V. M. ir L. D. ir prievoles pagal šiems tretiesiems asmenims išrašytus neprotestuotinus vekselius teismas pripažino jos asmeninėmis prievolėmis.

41Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, suformuota teismų praktika dėl šių įrodinėjimo taisyklių taikymo, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė apeliantės nurodytą procesinės teisės pažeidimą (CPK 176 straipsnis) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad ginčo patalpas yra pagrindas pripažinti jos asmenine nuosavybe.

42CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

43CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

44CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas prie asmeninės sutuoktinio nuosavybės priskiria lėšas bei daiktus, reikalingus asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Formuojama teismų praktika, jog šios nuostatos (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas) turi būti aiškinamos sistemiškai atsižvelgiant į CK 3.91 straipsnio nuostatas, numatančias, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas yra santuokos nutraukimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2004). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

45Apeliantė aplinkybę, jog ginčo statiniuose buvo vykdomas individualus jos apgyvendinimo verslas, įrodinėjo 2009-2013 metų jos vardu išduotais verslo liudijimais apgyvendinimo paslaugų teikimui, kuriuose atsakovas kaip asmuo vykdantis šią veiklą, kuriai išduotas verslo liudijimas, norminių aktų nustatyta tvarka, neįrašytas (byla Nr. N2-834-793/2014, 1 t., b.l. 42-46), VMI deklaracijomis apie gaunamas pajamas (byla Nr. N2-8175-793/2013, 3 t. b.l. 34-44), 2013-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kad reklaminiuose skelbimuose dėl ginčo statinių nuomos yra nurodomi apeliantės asmeniniai kontaktai (b.l. Nr. N2-834-793/2014, 2 t., b.l. 30-34). Apeliantės nuomone, atsakovo pateikti įrodymai (liudytojos D. M. parodymai, atsakovo atliktų darbų ginčo statiniuose sąmatos ir kt.), įrodinėjant šią aplinkybę, turėjo būti vertinami kritiškai ir atmesti, todėl yra pagrindas pripažinti, jog yra įrodytos aplinkybės, kad apeliantė su atsakovu bendro apgyvendinimo verslo nevedė. Apeliantės teigimu jos vykdomas individualus reikalauja pastovios ginčo statinių priežiūros (valyti, skalbti, mokėti komunalinius mokesčius, daryti einamąjį remontą ir kt.).

46Ginčo dėl to, kad apeliantė ginčo statiniuose vykdė apgyvendinimo verslą nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog atsakovas, apeliantei išduotuose verslo liudijimuose, kaip asmuo vykdantis veiklą, kuriai išduotas verslo liudijimas, norminių aktų nustatyta tvarka, neįrašytas, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog jis nedalyvavo kartu su apeliante, vykdant apgyvendinimo verslą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog yra pagrindas apeliantės nurodomus atsakovo pateiktus įrodymus, dėl nurodomų aplinkybių vertinti kritiškai ir atmesti. Tai grindžiama tik apeliantės dėstoma nuomone, objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes nėra. Liudytojos D. M. parodymai apie tai, jog atsakovas apgyvendinimo verslui naudojamuose ginčo pastatuose priiminėjo poilsiautojus, valė, tvarkė patalpas, remontavo, tvarkė aplinką, tiek patvirtinti notaro, tiek duoti teismo posėdžio metu yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų nėra. Be to, šiuos jos parodymus patvirtina ir trečiojo asmens R. K. paaiškinimai, tiek duoti pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, trečiojo asmens Ž. M. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, tiek liudytojo R. D. notaro patvirtinti parodymai (byla Nr. N2-631-639/2012, b.l. 3). Apeliantė neneigė, jog R. D. remontavo ginčo statinius. Apeliantė pati apeliaciniame skunde pripažino, jog atsakovas savo darbu prisidėjo remontuojant ginčo statinius (apeliacinio skundo 2.2.2. punktas). Todėl nėra pagrindo netikėti ir atsakovo pateiktomis sąmatomis apie jo ginčo pastatuose atliktus remonto darbus. Įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas tam tikra dalimi, epizodiškai prisidėjo prie apeliantės ginčo statiniuose vykdomo apgyvendinimo verslo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliantės argumentą dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo.

47Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-529/2005, Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 4.2. Asmeninė kiekvieno sutuoktinių nuosavybė). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog sudarant savo asmenine nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo dalių) mainų sutartį su trečiuoju asmeniu A. R., aiškiai išreiškė savo valią, jog mainais santuokos metu įgyjamą turtą ji siekia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Nei 2007-06-28 mainų sutartyje, nei 2008-03-26 sutartyje nėra nurodyta, kad apeliantė turtą įgyja asmeninės nuosavybėn, be to, ir kitų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę nėra.

48Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi 2007-06-28 mainų sutartimi mainomo turto kainų skirtumas 142 622,00 Lt buvo sumokėtas, panaudojant ir bendras šalių lėšas, todėl nėra pagrindo ginčo statinius pripažinti apeliantės asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija laiko šią aplinkybę įrodyta, vertindama, jog šis faktas buvo patvirtintas 2008-03-26 notaro sudarytoje notarinėje sutartyje, kurią yra pagrindas pripažinti oficialiu rašytiniu įrodymu, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialiojo ir turinčio didesnę įrodomąją galią (prima facie) rašytinio įrodymo sąvoka apibrėžta CPK 197 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas šios įstatymo normos turinį, ne kartą nurodė, kad rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, notarinė sutartis šias sąlygas atitinka.

49Sprendžiant dėl ginčo pastatų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, apeliantės nurodamos aplinkybės, jog ji į ginčo pastatų remontą, gerbūvį ir namų apyvokos daiktus investavo ne mažiau nei 95 800,00 Lt savo asmeninių lėšų, kurias ji pasiskolino iš trečiųjų asmenų Ž. M., V. M. ir L. D., ir prievoles pagal šiems tretiesiems asmenims išrašytus neprotestuotinus vekselius teismas pripažino jos asmeninėmis prievolėmis, neturi teisinės reikšmės, tačiau į tą faktą, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą.

50Kadangi apeliantė neginčija kito turto įtraukimo pagrįstumo į dalijimo turto balansą, nustatytos turto vertės, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako ir pripažįsta, kad dalintino turto balansas sudarytas teisingai.

51Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai sūnūs, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nekilnojamasis turtas šalims turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių realų nukrypimo nuo lygių dalių poreikį ir byloje nėra šias aplinkybes, pagrindžiančių įrodymų.

52Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog iš dalies naikintina skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas turto padalijimo būdą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo keistina, vadovaujantis sekančiais argumentais.

53Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Tačiau padalytas natūra turtas gali būti ne visada. Vienais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra, dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tai yra, dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008) ir kt. Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Sutuoktinių turtas nedalytinas taip, jog jo bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-461/2005).

54Teisėjų kolegijos nuomone, yra objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada padalyti šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, priteisiant 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo apeliantei, o 3/5 dalis pastato-sandėlio atsakovui, esančius ( - ) yra nepagrįsta.

55Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo patyti, jog pastato-sandėlio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio. Pastate-sandėlyje nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, 4/10 pastato-sandėlio dalys priklauso kitam savininkui R. A. (byla Nr. N2-631-639/2012, 1 t. b.l. 16). Iš 2013-07-17 antstolių faktinių aplinkybių protokolo matyti, jog tiek gyvenamojo namo dalis, tiek pastato-sandėlio dalis, kuriuose yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos, yra vienu adresu ( - ) (byla N2-834-793/2014, 2 t., b.l. 30-33).

56Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, tai yra, trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013).

57Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato-sandėlio tikslinę paskirtį, yra pagrindas išvadai padaryti, jog jis yra gyvenamojo namo priklausinys. Byloje ginčo nėra, jog šalys faktiškai šio pastato-sandėlio dalyje yra įrengusios poilsiautojų apgyvendinimui skirtas patalpas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kadangi jis neturi gyvenamosios vietos, gyvena pas mamą, todėl žada ( - ) gyventi arba parduoti (perrašyti) (byla Nr. 2A-1321-730/2014, t.4., b.l. 54-55, teismo posėdžio informacinė pažyma). Jeigu atsakovas nuspręstų gyventi jam priteistoje pastato-sandėlio dalyje, atsakovui priteistą dalį iškiltų objektyvi būtinybė techniškai įstatymų nustatyta tvarka atskirti ir įteisinti, įregistruojant kaip gyvenamąsias patalpas su šioms patalpoms priskirta vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros ir šildymo sistemomis. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog techniškai įstatymų nustatyta tvarka yra galimybė atsakovui priteistą pastato-sandėlio dalį atskirti.

58Be to, visame statinių, esančių ( - ), komplekse nedidelės statinio dalies (3/5 23,27 kv.m. dalies) priskyrimas dar vienam savininkui padidintų jau esamų savininkų daugetą, kas apsunkintų kitiems savininkams priklausančių statinių disponavimą. Iš byloje esančios 2003-11-13 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties matyti, jog dėl šių statinių naudojimo tvarkos tarp savininkų jau buvo sprendžiamas ginčas teisme (byla Nr. N2-631-639/2012, 1 t., b.l. 88-89).

59Bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai matyti, jog apeliantės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-15 baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Atsakovas nuteistas už tai, jog apeliantei sukėlė fizinį skausmą, konfliktas sukeltas šalių nepilnamečio sūnaus D. K. akivaizdoje (byla Nr. N2-834-793/2014, 1 t., b.l. 48-49). Konfliktiški santykiai yra tarp apeliantės bei atsakovo mamos trečiojo asmens R. K.. Neabejotina, jog atsakovui priklausančioje pastato-sandėlio dalyje kaip ir santuokos metu trečiasis asmuo R. K. lankysis.

60Esant šalių konfliktiškiems santykiams, naudojimasis jiems priklausančiomis turto dalimis, esančiomis viena šalia kitos, viename valstybei priklausančiame žemės sklype, šio turto atskyrimas, apsunkintų šio turto nuosavybės teisių įgyvendinimą, racionalų jo naudojimą, neatkurtų tarp šalių teisinės taikos, sudarytų pagrindą tarp šalių naujiems ginčams kilti, kas neatitiktų šalių ir nepilnamečio sūnaus interesų. Ta aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008). Teisėjų kolegija vertina, jog apeliacinės instancijos teisme apeliantė nurodė, jog su nepilnamečiu sūnumi ruošiasi ( - ) gyventi (byla byla Nr. 2A-1321-730/2014, t.4., b.l. 54, teismo posėdžio informacinė pažyma). Šalių nepilnametis sūnus D. K. jau yra pilnametis (byla Nr. N2-631-639/2012, 1 t. b.l. 10).

61Teisėjų kolegija, kaip svarbią aplinkybę, parenkant nekilnojamojo turto būdą, pripažįsta tai, jog po santuokos nutraukimo asmeninėmis apeliantės prievolėmis yra pripažintos prievolės pagal 2008-06-16 apeliantės išrašytą Ž. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30000 Lt sumai, 2009-05-20 apeliantės išrašytą V. M. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20000 Lt sumai, 2009-06-06 apeliantės išrašytą L. D. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30000 Lt sumai, apeliantės asmeninėmis prievolėmis. Apeliantė įrodinėjo, jog pagal šiuos vekselius gautos sumos buvo panaudotos ginčo statinių remontui. Apeliantė pateikė įrodymus, tai yra, paskaičiavimus apie panaudotų piniginių lėšų sumas, šiuos paskaičiavimus pagrindžiančius statybinių medžiagų, santechnikos prekių, aplinkos gerbūvio sutvarkymo prekių įsigijimą ir kitų medžiagų, reikalingų pastatų remontui, įrengimui, pagrindžiančius įrodymus (byla Nr. N2-834-793/2014, 2 t., b.l. 65). Atsakovas, pateikdamas lokalines sąmatas, patvirtinančias darbų atlikimą, įrodymų, pagrindžiančių medžiagų įsigijimą nepateikė. Nors bendra suma pagal paskaičiavimus neatitinka bendrai vekselių sumai, tačiau logiška, kad santuokoje gyvenant nebuvo išsaugoti visi medžiagų įsigijimo dokumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis aukščiau nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, yra pagrindas padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog piniginės lėšos gautos pagal neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos atsiradusios prievolės pripažintos apeliantės asmeninėmis prievolėmis, buvo panaudotos ginčo pastatų remontui, įrengimui (CPK 176 straipsnis).

62Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant aplinkybę, jog atsakovas, kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme, galimai gali jam priteistą pastato-sandėlio dalį parduoti, todėl, vertinant bylos aplinkybes, atsakovui priteisimas šios pastato-sandėlio dalies prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, labiau teisingumo ir protingumo principus atitiktų, jog ginčo statiniai, kurie priklausė apeliantės močiutei E. G. B. atitektų apeliantei (CK 1.5 straipsnis).

63Vertinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantis nekilnojamasis turtas dalijamas sekančiai. Po santuokos nutraukimo apeliantei asmeninės nuosavybės teise priteistinas nekilnojamasis turtas - 3/10 dalys pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 167,07 kv.m., unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 210000 Lt ir 3/5 dalys pastato-sandėlio, kurio bendras plotas 23,27 kv.m., unikalus Nr. ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė 34000 Lt, esantys ( - ) iš viso turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 244 000, 00 Lt, o atsakovui priteistinas keturių kambarių butas, 88,42 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 162000 Lt, esantis ( - ). Bendra padalinto turto vertė sudaro 406 000, 00 Lt, dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam priklausančio turto dalies vertė sudarytų 203 000,00 Lt, kadangi apeliantei atitenka didesnė dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl atsakovui iš apeliantės priteistina 41 000,00 Lt dydžio kompensacija. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistos kompensacijos sumokėjimas nepažeistų atsakovo interesų, kadangi apeliantė naudodama visą ar dalį jai priteistinų statinių turėtų galimybę gauti pajamas ir sumokėti atsakovui kompensaciją.

64Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl dalintino turto vertės mažinimo, skaičiuojant priteistinos kompensacijos dydį, kadangi tai neatitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatų.

65Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų.

66Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais ir priimti naują sprendimą nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo pakeistinos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

67Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantės skundas tenkintas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas iš dalies, tokiu būdu patenkinant tiek ieškinį, tiek priešieškinį iš dalies. Teisėjų kolegija nustatydama šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į reikalavimų apimtį, jų turinį, sprendžia, jog šalių reikalavimai iš esmės patenkinami proporcingai lygiomis dalimis, todėl kiekvienai šaliai paskirstomos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kiekvienai šaliai paliekant jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2014-06-02 nutartimi atidėjo ieškovei iki teismo procesinio sprendimo apeliacine tvarka priėmimo 10525,00 Lt (3048 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, šalių reikalavimai iš esmės patenkinami proporcingai lygiomis dalimis, todėl iš šalių lygiomis dalimis po 1524,00 Eur iš kiekvieno priteistinas žyminis mokestis.

68Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

69patenkinti apelianės K. K. apeliacinį skundą iš dalies.

70Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų sekančiai:

71santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovei ir atsakovui padalyti lygiomis dalimis, taip:

72keturių kambarių butą, 88,42 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 46 918,00 Eur (162000 Lt), esantį ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui S. K.;

733/10 dalis pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 167,07 kv.m., unikalus Nr. ( - ), kurios vidutinė rinkos vertė 60820,00 Eur (210000 Lt), ir 3/5 dalis pastato-sandėlio, kurio bendras plotas 23,27 kv.m., unikalus Nr. ( - ) kurios vidutinė rinkos vertė 9487,00 Eur (34000 Lt), esančius ( - ) iš viso turto už 70667,00 Eur (244 000, 00 Lt), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei K. K.;

74priteisti atsakovui S. K. iš ieškovės K. K. 11874,00 Eur (41 000,00 Lt) dydžio kompensaciją, už didesnę ieškovei tenkančio turto dalį;

75panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo S. K. 740,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. K..

76Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

77Priteisti iš ieškovės K. K. ir atsakovo S. K. po 1524,00 Eur iš kiekvieno valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: santuoką tarp jos... 3. Tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė pateikė teismui patikslintą... 4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei K. K. dėl... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu ieškinį ir... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai atliko faktinių... 8. 2. Iš skundžiamojo sprendimo turinio yra neaišku, kokiomis faktinėmis... 9. 3. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neištyrė kokiam tikslui... 10. 4. Pirmosios instancijos teismas visai nesprendė ir neištyrė kokiam tikslui... 11. 5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų... 12. 6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės nagrinėjamą... 13. 7. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, jog pagal VMI 2008-2011... 14. 8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iš byloje... 15. 9. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti faktą, kad ( - )... 16. 10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo skolos 40 939,66... 17. 11. Pirmosios instancijos teismas, esant išdėstytomis aplinkybėmis,... 18. 12. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas nevedė su... 19. 13. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu... 20. 14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo bylos nagrinėjimui... 21. 15. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Mainų sutarties pakvitavimo... 22. 16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos pareikštą... 23. 17. Atsakovo uždirbta 6 kartus mažesnė suma patvirtina, kad jis iš dalies... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 27. Apeliaciniu skundu apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą... 28. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos... 29. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo... 30. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir... 31. Formuojama teismų praktika, kad, esant abejonių, prie kurios kategorijos... 32. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine... 33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo statiniai 3/10 dalys... 34. Apeliantė kaip E. G. B. vaikaitė pagal testamentą 2006-07-10 paveldėjo E.... 35. 2007-06-28 apeliantė su trečiuoju asmeniu A. R. sudarė mainų sutartį,... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, šios faktinės aplinkybės, esant nurodytam... 37. Tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali... 38. Apeliantė pasirinko savo teisių gynimo būdą – dėl bendrosios jungtinės... 39. Apeliantė apeliaciniu skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas... 40. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog ginčo pastatuose buvo vykdomas... 41. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis,... 42. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo... 43. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei... 44. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas prie asmeninės sutuoktinio nuosavybės... 45. Apeliantė aplinkybę, jog ginčo statiniuose buvo vykdomas individualus jos... 46. Ginčo dėl to, kad apeliantė ginčo statiniuose vykdė apgyvendinimo verslą... 47. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine... 48. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais... 49. Sprendžiant dėl ginčo pastatų bendrosios jungtinės nuosavybės... 50. Kadangi apeliantė neginčija kito turto įtraukimo pagrįstumo į dalijimo... 51. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės apeliacinio skundo argumentais,... 52. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog iš... 53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl... 54. Teisėjų kolegijos nuomone, yra objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai, dėl... 55. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo patyti, jog... 56. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro... 57. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant nekilnojamojo turto registre... 58. Be to, visame statinių, esančių ( - ), komplekse nedidelės statinio dalies... 59. Bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai matyti, jog apeliantės ir atsakovo... 60. Esant šalių konfliktiškiems santykiams, naudojimasis jiems priklausančiomis... 61. Teisėjų kolegija, kaip svarbią aplinkybę, parenkant nekilnojamojo turto... 62. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant aplinkybę, jog atsakovas, kaip nurodė... 63. Vertinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog bendrosios... 64. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl... 65. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 66. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija,... 67. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas... 68. Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų... 69. patenkinti apelianės K. K. apeliacinį skundą iš dalies.... 70. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d.... 71. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovei ir atsakovui padalyti... 72. keturių kambarių butą, 88,42 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), kurio... 73. 3/10 dalis pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 167,07 kv.m., unikalus... 74. priteisti atsakovui S. K. iš ieškovės K. K. 11874,00 Eur (41 000,00 Lt)... 75. panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo S. K. 740,60 Lt... 76. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 77. Priteisti iš ieškovės K. K. ir atsakovo S. K. po 1524,00 Eur iš kiekvieno...