Byla 2A-807-614/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - J. L., Všį „Naujosios Vilnios poliklinika“, Všį „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys - J. L., Všį „Naujosios Vilnios poliklinika“, Všį „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 158 Lt (45,76 Eur) gydymo išlaidų, 300 Lt (86,89 Eur) kitų išlaidų, 4500 Lt (1 303,29 Eur) atlyginti moralinei žalai, patirtai eismo įvykio metu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. kovo 17 d. 15.59 val. pėsčiųjų perėjoje ties ( - ), ieškovė buvo partrenkta ir sužalota pravažiuojančio autobuso. Įvykio metu, autobuso vairuotojas, jam degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiosios (ieškovės), ją partrenkė ir sužalojo. Gydytojai nustatė, kad eismo įvykio metu ieškovei buvo sumušta galva, patemptas kaklas, lūžo kairiosios rankos stipinkaulis viršutinėje dalyje, dėl ko ji buvo nedarbinga bei gydoma nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. Transporto priemonė (autobusas) buvo drausta atsakovo bendrovėje, tačiau ieškovei užpildžius atsakovo atsiųstą prašymo atlyginti asmens nuostolius formą, buvo gautas atsakovo atsakymas, jog įvykio metu patirta žala nebus atlyginta, nes tokia žala nėra padaryta, prašymas atlyginti žalą nepagrįstas, kadangi sužalojimai nepatvirtinti objektyviais įrodymais.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės pateiktą reikalavimą atlyginti 4 958 Lt (1 303,29 Eur) atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tariamas ieškovės sveikatos sutrikdymas autoįvykio metu negali būti pripažįstamas eismo įvykio, kurio kaltininkas savo civilinę atsakomybę yra apsidraudęs pas atsakovą, pasekmė, todėl atsakovas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos. Draudimo bendrovė, nustatydama žalos egzistavimo faktą ir dydį, vadovavosi medicininiais dokumentais, kuriais nukentėjusiam asmeniui teisėsaugos institucijų yra patvirtinti sužalojimai ir nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus, nesunkus, sunkus). Pažymėjo, kad būtent teismo medicinos specialistų išvadomis (ne medicininiais dokumentais, patvirtinančiais asmens apsilankymą gydymo įstaigoje) vadovaujasi įvykį tiriančios ir sprendimą dėl vairuotojo atsakomybės priimančios teisėsaugos institucijos. Nagrinėjamu atveju ieškovei diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo patempimas, kairio stipinkaulio galvos lūžis, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo ir instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai apie ieškovės sužalojimus neatitinka tikrovės, padaryti galimai neįvertinus visų tyrimų rezultatų. Ieškovė nenurodė, kas pagrindžia 300,00 Lt (86,89 Eur) sumą, kurią įvardina kaip kitos išlaidos, nėra pateikta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė neargumentavo, kodėl prašo būtent 4500,00 Lt (1 303,29 Eur) neturinės žalos. Toks žalos dydis, nesant patvirtinto sužalojimo masto, yra nepagrįstai didelis.

5Trečiasis asmuo J. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

6Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiško reikalavimo Všį „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė buvo atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu po eismo įvykio, kurio metu buvo partrenkta autobuso. Ieškovę ligoninės priėmimo skyriuje pažiūrėjo gydytojas ortopedas traumatologas, kuris ieškovei paskyrė atlikti rentgenogramą ir neurochirurgo konsultaciją. Po minėto tyrimo ir konsultacijos ieškovei buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas ir stipinkaulio viršutinės dalies lūžis. Lūžis ieškovei buvo imobilizuotas, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pažymėjo, kad ligoninėje nustatyta diagnozė buvo patvirtinta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, kur ieškovė lankėsi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra pateikiami skirtingi, prieštaringą informaciją teigiantys duomenys, dėl ieškovei nustatytų sužalojimų, laikytina, kad ieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimas turėtų būti sprendžiamas išskirtinai teismo nuožiūra.

  1. 7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1303,29 Eur neturtinei ir 45,75 Eur turtinei žalai atlygino bei 190,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė: priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 26,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 40,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 6,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Nustatė, kad 2014 m. kovo 17 d. 15.59 val. pėsčiųjų perėjoje ( - ), ieškovė buvo partrenkta ir sužalota pravažiuojančio autobuso. Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad autobusas, degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido pėsčiosios (ieškovės), ją partrenkė ir sužalojo. Ieškovei nustatyta diagnozė buvo patvirtinta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje, t.y. ieškovei buvo sumušta galva, patemptas kaklas, lūžo kairiosios rankos stipinkaulis viršutinėje dalyje, ieškovei buvo sudarytas gydymo planas, parinktas gydymo metodas bei ji buvo gydoma pagal parengtą gydymo planą. Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. ieškovė buvo nedarbinga ir gydoma. Transporto priemonė (autobusas) buvo drausta atsakovo bendrovėje, todėl ieškovė pateikė prašymą atsakovui atlyginti asmens nuostolius, kuriame nurodė, jog gydymo išlaidos sudaro 158,00 Lt (45,76 Eur), kitos išlaidos 300,00 Lt (86,89 Eur), neturtinė žala 4500,00 Lt (1303,29 Eur). Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio metu ieškovė nenukentėjo. Išanalizavęs medicininių dokumentų įrašus, įvertinęs ieškovės paaiškinimų nuoseklumą, suderinamumą su medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais bei liudytojų paaiškinimais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo suteiktas laikinas nedarbingas dėl eismo įvykio, kurio metu ji patyrė traumą, nors sveikatos sužalojimo mastas ir nebuvo nustatytas. Byloje nagrinėjamu atveju autoįvykio pasėkoje ieškovė patyrė laikinus sveikatos sutrikimus, buvo pripažinta laikinai nedarbinga (apie 1 mėnesį, o nedarbingumą nutraukė pačios pareiškimu, siekdama sugrįžti į darbą), dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo pati savimi pasirūpinti bei tinkamai prižiūrėti savo mažametį vaiką. Taigi, dėl eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos įvyko neigiami gyvenimo pokyčiai profesinėje ir asmeninėje veikloje. Ieškovei buvo sukeltas fizinis skausmas ir nepatogumai, sutrikdytas jos įprastas gyvenimo būdas, sumenkėjo savęs vertinimas, kaip aiškino teismo posėdžio metu dėl atsiradusio psichologinės įtampos bijodavo kirsti gatvę net perėjoje, prašydavo sutuoktinio ją lydėti. Be to, yra išlikę sveikatos sutrikdymo padariniai, t.y. ieškovė tebejaučia skausmą buvusio sumušimo vietoje. Aplinkybių, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis galėtų būti mažesnis už reikalaujamą teismas nenustatė, todėl ieškovei buvo priteista 1303,29 Eur (ekvivalentas prašytai 4500,00 Lt sumai) neturtinės žalos atlyginimas. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl ieškovės patirtų gydymo išlaidų, t.y. receptinių ir nereceptinių medikamentų, teismas laikė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su taikytu gydymu ir patirtais sužalojimais, todėl priteisė 45,75 Eur. Tačiau teismui nepakanka duomenų išvadai, kad eismo įvykio metu ieškovė dėvėjo striukę, ji buvo suplėšyta, o jos vertė buvo prašomos priteisti sumos dydžio.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmetant ieškovės reikalavimą visa apimtimi ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (436,16 Eur už ekspertizę). Nurodė, kad tik esant tinkamų ir įtikinamų įrodymų visumai atsakingas draudikas gali nustatyti draudimo išmokos dydį, skirtą turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti, ir ją išmokėti. Pažymėjo, kad patirta žala turi būti įrodyta medicininiais dokumentais, gydytojų išvadomis ir kitais dokumentais. Vien tik asmens paaiškinimai, nusiskundimai ir, tuo labiau, išduotas nedarbingumo pažymėjimas neįrodo eismo įvykio metu patirtos žalos fakto. Tik realiai egzistuojant patirtiems sužalojimams, draudikas galės nustatyti asmens patirtą žalą ir išmokėti atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Šiuo atveju, ieškovė byloje yra pateikusi medicinos įstaigos dokumentus, kuriuose, kaip pirminė diagnozė nurodyta kairiojo stipinkaulio lūžis ir kiti nusiskundimai, t.y. gydytojo išvada padaryta tik ieškovės nusiskundimų pagrindu ir buvo spėjama. Po rentgenologinio tyrimo atlikimo paaiškėjo, kad ieškovei kairysis stipinkaulis nėra lūžęs, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė nukentėjo eismo įvykio metu. Atsakovas teigė, kad laikinas nedarbingumas ieškovei išduotas po pirminės apžiūros, spėjamos diagnozės pagrindu. Atsakovo nuomone, nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovei suteiktas laikinas nedarbingumas būtų pagrįstas. Pridūrė, kad akivaizdu, jog teismo ekspertai, nurodę, kad nėra pagrindo sužalojimo mastui nustatyti, netiesiogiai paneigė, kad ir nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai. Iš teismo ekspertizės galima daryti išvadą, kad ieškovei nebuvo sutrikdyta sveikata ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju teismo medicinos išvada buvo paskirta tam, būtų nustatyta, ar ieškovė 2014 m. kovo 17 d. eismo įvykio metu patyrė objektyviais požymiais apibūdinamų sužalojimų. Ekspertui pateikti klausimai buvo susiję išimtinai su ieškovės sužalojimų nustatymo pagrįstumu. Atsakovas nurodė, kad prašė ekspertizės, siekdamas asmens, turinčio specialiųjų žinių, išvados, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl medicininių dokumentų vertinimo, bet neprašė nustatyti sveikatos sužalojimo masto. Turimu atveju ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovei po eismo įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (nei išorinių, nei vidinių), todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Apeliantas teigė, kad tiek ieškovė, tiek jos advokatas suvokia, kodėl ieškovė negali gauti draudimo išmokos bei to neginčija, tačiau turimu atveju vis tiek pareiškė civilinį ieškinį apeliantui dėl draudimo išmokos. Pažymėjo, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės naudotos medicininės priemonės sveikatai atstatyti nebuvo būtinos, kadangi ji eismo įvykio metu nebuvo sužalota. Turimu atveju, nesant ieškovės naudotų priemonių būtinumo, apeliantui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką turtinei žalai kompensuoti. Atsakovas nurodė, kad neaišku, dėl kokio sužalojimo ji negalėjo savimi pasirūpinti – nei rankos lūžio, nei kaklo sužalojimo, nei galvos traumos ji nepatyrė.

11Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai, jos patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodė, kad teismas savo iniciatyva byloje trečiaisiais asmenimis įtraukė VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“, VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, kur ieškovė po eismo įvykio metu patirtos traumos buvo gydoma, įpareigojo gydymo įstaigas pateikti medicininius dokumentus, susijusius su ieškovės gydymu, paskyrė VTMT Vilniaus skyriui atlikti ekspertizę. Ekspertai išvadoje nurodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotos klinikinės diagnozės ekspertiniu požiūriu nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, todėl nėra patvirtinamos kaip teismo medicinos diagnozė sužalojimo mastui nustatyti. Teismo sprendime pagrįstai nurodoma, kad eksperto išvada teismui neturi pranašumo prieš kitus įrodymus ir yra vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ekspertai jos neapžiūrėjo. Ieškovė teigė, kad teismas apklausęs ją gydžiusius gydytojus, pagrįstai konstatavo, kad sveikatos priežiūros įstaigų specialistai yra kompetentingi konstatuoti asmens sužalojimą, todėl jų diagnozės vertinamos kartu su kitais įrodymais, nes šie specialistai betarpiškai apžiūrėjo ieškovę ir skyrė jai medikamentus bei kitas gydymo procedūras. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie nuginčytų išduoto nedarbingumo pažymėjimo pagrįstumą.

12VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo teismui spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra kompetentingos konstatuoti asmens sveikatos sužalojimus, todėl jų nustatytos diagnozės vertinamos kartu su kitais įrodymais. Teismas teisingai pastebėjo, kad teismo medicinos ekspertas ieškovės neapžiūrėjo, o vertino tik pateiktus medicininius dokumentus. Tuo tarpu gydytojai į kuriuos ieškovė kreipėsi, ją apžiūrėjo betarpiškai. Pacientę apžiūrėjo daug įvairios specializacijos gydytojų ir nei vienas iš jų nenurodė, kad ji nepatyrė jokių sužalojimų. Iš esmės medicininiai dokumentai rodo, kad ieškovė eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kad ji skundėsi skausmais po eismo įvykio patvirtinimo teismo posėdžio metu liudiję gydytojai, ir avariją sukėlęs trečiasis asmuo. Taip pat pastebėtina, kad rentgeno tyrimo rezultatai ne visuomet rodo lūžę, esant tam tikroms, išskirtinėms, situacijoms, dėl lūžio vietos ar dydžio rentgeno nuotraukoje gali nesimatyti lūžio. Pabrėžė, kad teismas priima sprendimą įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir tik teismas pagal vidinį įsitikinimą sprendžia kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją galią bei reikšmę galutiniam teismo sprendimui. Nurodė, kad iš esmės pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o šioje civilinėje byloje yra pateikiami skirtingi, priešingą informaciją teigiantys duomenys, laikytina, kad apeliacinio skundo tenkinimo ar atmetimo klausimas turėtų būti sprendžiamas išskirtinai teismo nuožiūra.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė į teisminę gynybą, taip pat tai, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. LR Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas civilinės atsakomybės institutas. Jo taikymu siekiama kompensuoti vienai šaliai (arba abiem šalims) padarytus teisės pažeidimu nuostolius.

17Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atlyginti žalą už patirtą sužalojimą autoįvykio metu iš kalto dėl autoįvykio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio apelianto.

18Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. kovo 17 d. 15 va. 59 min. pėsčiųjų perėjoje ( - ), buvo pertrenkta autobuso. Iš Vilniaus AVPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad autobuso vairuotojas, degant draudžiama, raudonam signalui, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėję ir pertrenkė žaliam šviesoforui degant, perėja ėjusią ieškovę. 2014 m. kovo 17 d. medicininėje pažymoje nurodyta, kad ieškovei diagnozuotas galvos sumušimas, kairės rankos stipinkaulio lūžis, riboti kaklo judesiai, skundžiamasi skausmu. Ieškovė prašė atsakovo (draudimo įmonės) atlyginti žalą, tačiau buvo atsisakyta šį prašymą tenkinti. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

19Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma turi įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (LR CK 6.246–6.250 straipsniai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

20Apeliantas teigė, kad ieškovei nors ir diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo patempimas, kairio stipinkaulio galvos lūžis, tačiau tai nepatvirtinta objektyviais traumavimo požymiais, klinikinio ištyrimo ir instrumentinių tyrimų duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymui mastui nustatymui, kurio pagrindu būtų galima mokėti draudimo išmoką. Apelianto teigimu, išvadose ekspertai nustatė, kad objektyvių sužalojimų nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, o tai reiškia, kad ieškovė sužalota nebuvo ir jai nepriklauso draudimo išmoka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis apelianto išvadomis, nes teismo medicinos ekspertų išvadose nėra nurodyta, jog nagrinėjamu atveju autoįvykio metu nebuvo sutrikdyta ieškovės sveikata. Ginčo atveju, ekspertai nevertino ieškovės sveikatos sutrikdymo masto, nes neapžiūrėjo nukentėjusiosios ir tik tyrė pateiktus dokumentus. Tuo tarpu, išdavę ieškovei laikino nedarbingumo pažymėjimą gydytojai, ieškovą apžiūrėjo, įvertino jos būtent tuo metu išsakytus skundus ir nustatė diagnozę, kuri bylos viseto įrodymų nėra paneigta. Apeliantas taip pat neįrodo, jog ieškovei, atsižvelgiant į jos būklę po įvykio, nebuvo būtinas gydymas.

21Pažymėtina, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti asmenys, kurie nėra specialistai, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją.

22Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Išanalizavus medicininių dokumentų įrašus, įvertinus ieškovės paaiškinimų nuoseklumą, suderinamumą su medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais, įvertinus liudytojų paaiškinimus, yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. buvo suteiktas laikinas nedarbingumas būtent dėl eismo įvykio, kurio metu ji patyrė traumą, nors sveikatos sužalojimo mastas ir nebuvo nustatytas.

23Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog eismo įvykio metu ieškovė buvo sužalota. Net jei išliktų abejonės dėl sveikatos sužalojimo masto, TPVCAPD įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyta, jog draudikui kitais asmens sveikatos būklę įvertinančiais medicininiais dokumentais galima remtis tik teismo medicinos ekspertui išvadoje nurodžius, jog asmuo buvo sužalotas eismo įvykio metu. Teismas daro išvadą, kad sveikatos priežiūros įstaiga, išdavusi ieškovei nedarbingumo pažymėjimą, yra kompetentinga konstatuoti asmens sveikatos sužalojimus, todėl į jų pateiktas išvadas (diagnozes), jei jos nenuginčytos, nėra pagrindo neatsižvelgti.

24CPK 218 straipsnis nustato, jog ekspertizės išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinė teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Aplinkybė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai ekspertizės išvadoje nurodė, jog ištyrus medicininius dokumentus nenustatyta nei išorinių, nei vidinių objektyvių kūno sužalojimų ir jų vertinimu klinikinės diagnozės ekspertiniu požiūriu nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais, savaime nereiškia, kad minėto įvykio metu ieškovė nebuvo sužalota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog esami bylos įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog nėra pakankamai duomenų, kurie paneigtų įvykio metų kompetentingų gydytojų pateiktas diagnozes. Tokią išvadą sustiprina ir tai, jog, kaip atsiliepime nurodo ir trečiasis asmuo, dėl lūžio lokalizacijos rentgeno nuotraukose ne visuomet matyti lūžio vieta.

25Teismo manymu nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl netinkamo priteisto žalos dydžio.

26Kaip žinoma, žala skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę).

27Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

28Ieškovės patirtų nuostolių dydis toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, yra įrodytas konkrečiais įrodymais ir dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje yra pateikti pakankami rašytiniai įrodymai (vaistų pirkimo čekiai), kurie įrodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. buvo gydoma dėl šio konkretaus įvykio, jai buvo reikalingi gydytojų paskirti medikamentai. Kadangi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. būtų sirgusi kokia nors kita liga, teismas daro išvadą, kad kvitais nustatyta turtinė žala yra susijusi su autoįvykiu tiesioginiu priežastiniu ryšiu ir yra jo metu ieškovės patirto sužalojimo pasekmė dėl kurios ir atsirado ieškovės turtinė žala, pasireiškusi išlaidomis vaistams įsigyti.

29Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (žr., pvz., 2006 m. birželio 12 d. nutartį, civilinėje byloje P. D. v. R. V., A. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006 ir kt.).

30Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta trečiojo asmens kaltė ir ieškovės sveikatos sužalojimas, todėl šie du veiksniai gali būti pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje sveikata pripažįstama svarbiausia neturine vertybe ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Konstatuotina, kad kiekvieno žmogaus jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Ginčo atveju, ieškovei padaryti kūno/sveikatos sužalojimai, buvo nustatytas nedarbingumas, sužalojimas trukdė jaustis taip kaip iki sužalojimo, trukdė ieškovei tinkamai pasirūpinti vaiku, ji jautė skausmą, nerimą ir baimę dėl įvykusios nelaimės, skausmas išliko ir vėliau. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos nustatytu 1 303,29 Eur neturtinės žalos dydžiu ir, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, kad priteista neturtinės žalos suma nėra per didelė ar neadekvati ieškovės patirtiems išgyvenimas, nepatogumams, skausmams atsiradusiems po autoįvykio kompensuoti.

32CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė atsiliepime apeliacinį skundą prašė priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas išlaidas, kurios sudaro 500 Eur. Trečiasis asmuo Všį Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė byloje palaikė ieškovės reikalavimus ir patyrė 599,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pateiktu prašymu taip pat prašė atlyginti. Šios sumos atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugos) maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( - )ieškovės M. B. ( - ) naudai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas 500 Eur (penkis šimtus eurų).

36Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( - ) trečiojo asmens VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ( - ) naudai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas 599,97 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 97 centus).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės pateiktą reikalavimą... 5. Trečiasis asmuo J. L. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiško reikalavimo Všį... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš... 9. Nustatė, kad 2014 m. kovo 17 d. 15.59 val. pėsčiųjų perėjoje ( - ),... 10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo... 11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės... 12. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ atsiliepime į... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio... 17. Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atlyginti žalą... 18. Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. kovo 17 d. 15 va. 59 min. pėsčiųjų... 19. Asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma turi... 20. Apeliantas teigė, kad ieškovei nors ir diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo... 21. Pažymėtina, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t.... 22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai yra... 24. CPK 218 straipsnis nustato, jog ekspertizės išvada teismui neprivaloma ir... 25. Teismo manymu nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl netinkamo priteisto... 26. Kaip žinoma, žala skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę (moralinę).... 27. Turtine žala (nuostoliais) yra laikoma asmens turto netekimas arba... 28. Ieškovės patirtų nuostolių dydis toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos... 29. Neturtinė (moralinė) žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 30. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta trečiojo asmens kaltė ir ieškovės sveikatos... 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( - )ieškovės M. B. ( - )... 36. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( - ) trečiojo asmens VšĮ...