Byla 2-1759/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vadybos institutas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-4992-881/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vadybos institutas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Idea prima“, uždaroji akcinė bendrovė „Ministerium“.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo vykdomo „Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 177070) pasiūlymų vertinimo trečiojo kriterijaus: Koncepcijos kokybė (T2) pirmąjį parametrą – esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai, negaliojančiu; panaikinti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo „Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ komisijos sprendimą atmesti ieškovo techninį pasiūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei paaiškėtų, kad tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti jos vykdymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovas viešąjį pirkimą vykdo norėdamas įsigyti su euro įvedimu susijusias renginių organizavimo paslaugas. Renginiai apima Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje (VII dalyje) aprašytus antrąjį etapą (pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis, jis truks nuo ES Tarybos sprendimo dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir įvesti eurą Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos) ir trečiojo etapo pradžią (kelių mėnesių laikotarpis po euro įvedimo) (techninės specifikacijos 1.1.4. p). Paslaugų tikslas – suteikti betarpišką, išsamią ir aiškią informaciją Lietuvos tikslinėms auditorijoms, atsižvelgiant į jų poreikius (techninės specifikacijos 2.1.1. p.). Teismas pažymėjo, kad, kaip žinia, numatoma euro įvedimo data yra 2015 m. sausio 1 d., taigi neuždelstas viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir vykdymas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę – uždelsus sutartį sudaryti ir (ar) vykdyti, pirkimas apskritai netektų savo prasmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju reikštų viešojo intereso – būti tinkamai informuotiems apie euro įvedimą Lietuvoje – pažeidimą, tai yra pagrindas ieškovo prašymą atmesti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Dėl viešojo intereso byloje. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovo vykdomas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje dominuoja viešasis interesas, susijęs su viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumu, o ne operatyviu įvykdymu. Dalis veiksmų pagal vykdomą viešąjį pirkimą neužtikrina perkamų paslaugų tikslo informuoti visuomenę apie visus praktinius euro įvedimo šalyje aspektus, kai kurie vykdomi renginiai yra tik reprezentacinio pobūdžio. Dalis renginių yra skirti išimtinai siaurai auditorijai, visuomenės informavimo priemonių pagalba informacija pasieks platesnį interesantų ratą nei organizuojamų renginių metu. Teismas nepagrįstai suabsoliutino šią informavimo teisę, kaip vienintelę tinkamą informavimo teisę.

112. Dėl kitų skundžiamos nutarties motyvų. Teismas nenurodė, kokio dokumento pagrindu yra nurodoma planuojama euro įvedimo data. Sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje bus priimamas ES Tarybos posėdyje – 2014 m. liepos 23 d. Teismui vartojant sąvoką „kaip žinia“, nutartis yra motyvuojama prielaidomis.

123. Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties motyvų. Teismui gavus ieškinį, byloje 2014 m. birželio 27 d. buvo paskirta teisėja V. Mikuckienė, tačiau skundžiamą nutartį priėmė teisėjas H. Jaglinskis. Taigi byloje procesinį sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Ši aplinkybė reiškia absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.).

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Euro įvedimas Lietuvoje bus vienas svarbiausių įvykių Lietuvos valstybei, žmonėms ir verslui. Valstybė privalo užtikrinti, kad šis procesas būtų sklandus, skaidrus ir aiškus, Euro įvedimui būtina tinkamai pasirengti užtikrinant, kad ir gyventojai, ir verslas būtų tinamai informuoti apie sąžiningą ir skaidrų kainų perskaičiavimą bei apvalinimą. To siekiama informacine kampanija, jos viena svarbiausių dalių yra su euro įvedimu susiję renginiai, skirti betarpiškam bendravimui su gyventojais ir verslu, tiesiogiai skleisti informaciją, mažinti su euro įvedimu susijusius nerimą ir nuogąstavimus. Su euro įvedimu susiję renginiai yra neatskiriama euro įvedimo informacinės kampanijos dalis, dėl savo apimties, aprėpties ir įvairovės reikšminga dalimi prisidėsianti prie siekio didinti Lietuvos gyventojų ir verslo informuotumą apie euro įvedimą šalyje.

152. Dėl euro įvedimo datos. Europos Vadovų Taryba sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. priėmė birželio pabaigoje, o liepos 16 d. didele balsų dauguma tam pritarė ir Europos Parlamentas. 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d.

163. Dėl ieškinio pagrįstumo. Atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo įvertinimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Idea prima“ prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto argumentais, kad apskritai viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vadovaudamasis įstatyme nustatytais pagrindais ir byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl euro įvedimo nuo 2015 m. sausio 1 d. yra priimtas kompetentingos institucijos, trečiojo asmens nuomone, ieškovo argumentai dėl skundžiamos nutarties priėmimo prielaidų atmestini kaip nepagrįsti ir nereikšmingi. Kaip ir ieškovo argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo, nes skundžiama nutartimi byla nebuvo išnagrinėta, o išspręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, kuris privalėjo būti išspręstas įstatymo nustatytu terminu (CPK 147 str. 1 d.).

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 4237 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

20Bylos duomenimis, atsakovo vykdymo viešojo pirkimo objektas – su euro įvedimu susijusios renginių organizavimo paslaugos.

21Minėta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis viešuoju interesu. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinį dėmesį skyrė viešojo intereso – Lietuvos visuomenei būti tinkamai informuotai apie euro įvedimą šalyje – apsaugai. Pagal viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi; viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešajam interesui, susijusiam su visuomenės interesu atsakovo vykdomo pirkimo objektu. Atsižvelgiant į tai, kad euro įvedimas bus vienas svarbiausių įvykių Lietuvos valstybei, žmonėms ir verslui, o tai suponuoja valstybės pareigą tinkamai pasiruošti euro įvedimui, užtikrinant, kad gyventojai ir verslas būtų tinkamai informuoti apie šį procesą, nesutiktina su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju dominuoja viešasis interesas, susijęs su viešųjų pirkimų skaidrumu, o ne operatyviu pirkimo įvykdymu. Priešingai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į euro įvedimo datą Lietuvoje – 2015 m. sausio 1 d., neuždelstas su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugų sutarties (viešojo pirkimo sutarties) sudarymas ir vykdymas nagrinėjimu atveju turi esminę reikšmę. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad su euro įvedimu susiję renginiai skirti betarpiškam bendravimui su gyventojais ir verslu, tiesiogiai skleisti informaciją, mažinti su euro įvedimu susijusius nerimą ir nuogąstavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai suteikė pirmenybę būtent šiai vertybei.

22Europos Sąjungos Taryba 2014 m. liepos 23 d. priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną 2015 m. sausio 1 d., todėl atmestini kaip nebeaktualūs apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas euro įvedimo Lietuvoje datą, rėmėsi tik prielaidomis.

23Apelianto manymu, egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi byloje procesinį sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą (CPK 329 str. 2 d. 3 p.). Apelianto teigimu, iš portale www.e.teismas.lt pateikiamos bylos eigos matyti, kad bylą nagrinėjančia teisėja buvo paskirta V. Mikuckienė, o skundžiamą nutartį priėmė teisėjas

24H. Jaglinskis. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė trečiasis asmuo, skundžiama nutartimi byla nebuvo išnagrinėta, o išspręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš pirmosios instancijos teismo šios elektroninės bylos popierinį variantą. Ieškinio pirmame lape esanti Vilniaus apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko H. Jaglinskio rezoliucija patvirtina, kad, paskyrus bylą nagrinėti teisėjai V. Mikuckienei, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo perduotas spręsti teisėjui H. Jaglinskiui. Pažymėtina, kad CPK nenustato draudimo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirti nagrinėti kitam to paties teismo teisėjui. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė kitas, o ne bylą nagrinėjantis teisėjas, nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

25Sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atsakovo nuomone, ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, t. y. išnagrinėjo ir ištyrė iš esmės ieškovo pareikštą reikalavimą ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Nors minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau jis patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-929/2012).

26Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo pripažinti atsakovo vykdomo „Su euro įvedimu... 5. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 10. 1. Dėl viešojo intereso byloje. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovo vykdomas... 11. 2. Dėl kitų skundžiamos nutarties motyvų. Teismas nenurodė, kokio... 12. 3. Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties motyvų. Teismui gavus ieškinį,... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Euro įvedimas Lietuvoje bus vienas... 15. 2. Dėl euro įvedimo datos. Europos Vadovų Taryba sprendimą dėl euro... 16. 3. Dėl ieškinio pagrįstumo. Atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Idea prima“ prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 20. Bylos duomenimis, atsakovo vykdymo viešojo pirkimo objektas – su euro... 21. Minėta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 22. Europos Sąjungos Taryba 2014 m. liepos 23 d. priėmė galutinį sprendimą... 23. Apelianto manymu, egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo... 24. H. Jaglinskis. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 3 punktą absoliučiu... 25. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija,... 26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą....