Byla 2-1816/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo S. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „EUROCONSULT GROUP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AVSC Group“ (šiuo metu bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EUROCONSULT GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo S. K..

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas UAB „EUROCONSULT GROUP“ kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011 pagal ieškovo BUAB „AVSC Group“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EUROCONSULT GROUP“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu nurodytoje civilinėje byloje patenkino BUAB „AVSC Group“ ieškinį – pripažino 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2009 m. kovo 24 d. mokėjimų suderinimo sutartį bei 2009 m. liepos 20 d. patvirtinimą, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo, negaliojančiais ir taikė restituciją. Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jo pavedimu audito įmonė UAB „Grant Thornton Rimess“ atliko ieškovo BUAB „AVSC Group“ mokumo įvertinimą ir sudarė ieškovo mokumo vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje nurodyti duomenys apie ieškovo mokumą patvirtina naujas aplinkybes, turinčias esminę įtaką bylos baigčiai. Ataskaita patvirtina priešingas aplinkybes, nei nustatė teismas (teismas sprendė, kad ieškovas 2008 metais nebuvo nemokus, ir tai buvo vienas iš pagrindų actio Pauliana ieškiniui patenkinti). Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjas neturėjo galimybės anksčiau atlikti ieškovo mokumo vertinimo, kadangi ieškovas atsisakė pareiškėjui suteikti reikalaujamus duomenis. Pareiškėjo vertinimu, jo pateikta ataskaita, kaip su byla susijęs įrodymas, sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.

5Ieškovas BUAB „AVSC Group“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodė, jog pareiškėjo pateikta ataskaita negali būti laikoma finansinių ataskaitų auditu, todėl abejotina dėl jos įrodomosios vertės. Ieškovo įsitikinimu, pateikta ataskaita nepaneigia teismų, nagrinėjusių bylą, padarytų išvadų. Nagrinėjant bylą, atsakovą atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuriam turėjo būti žinoma procesinė teisė išreikalauti reikiamus įrodymus, todėl pareiškėjas siekia suklaidinti teismą teigdamas, jog anksčiau nebuvo galimybės atlikti ieškovo mokumo vertinimą. Ieškovas pažymėjo, jog pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti ekspertizę ieškovo mokumui įvertinti. Ieškovo manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, sąmoningai vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, todėl prašė pareiškėjui skirti 10 000 Lt baudą, kurios dalį (5 000 Lt) priteisti BUAB „AVSC Group“ bankroto administratoriaus naudai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos ieškovo mokumo vertinimo ataskaitos nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės apie ieškovo mokumą ginčo sandorių sudarymo metu, kadangi ataskaita sudaryta tų dokumentų pagrindu, kurie buvo ir galėjo būti žinomi pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, esą jam nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, ir sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti reikalavimą teisme dėl tokių dokumentų išreikalavimo ir prašyti paskirti ekspertizę ieškovo mokumui (nemokumui) nustatyti, tačiau to nepadarė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas UAB „EUROCONSULT GROUP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6053-640/2011. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui galėjo būti žinoma apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių dokumentų turinį nepaisant to, jog ieškovas atsisakė pateikti jo mokumui įvertinti būtinus dokumentus. Vadovaudamasis vien šiuo motyvu teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
  2. Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių.
  3. Pareiškėjas be audito ataskaitai aktualių duomenų neturėjo galimybės atlikti ieškovo mokumo vertinimo. Minėta aplinkybė reiškia, kad šie duomenys nebuvo ir negalėjo būti žinomi pareiškėjui anksčiau. Pareiškėjas neturėjo pagrindo reikalauti jam reikalingų dokumentų ir kelti klausimo dėl ekspertizės atlikimo, kadangi byloje nebuvo ir šiuo metu nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų ginčo sandorių sudarymo metu ieškovą buvus nemokiu.
  4. Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių viseto, nenurodė pareiškėjo prašymo atmetimo motyvų. Pareiškėjo pateiktoje audito ataskaitoje nurodyti duomenys turi esminę reikšmę bylai. Jeigu ataskaitoje nurodyti duomenys būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, teismai priimtų pareiškėjui palankius sprendimus.
  5. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina egzistuojant visų sąlygų, būtinų proceso atnaujinimui, viseto buvimą. Teismas, neanalizuodamas bei nevertindamas pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių argumentų, pažeidė proceso įstatymą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  6. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neteisėta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai.

10Ieškovas BUAB „AVSC Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudaranti informacija pareiškėjui galėjo būti žinoma anksčiau. Pareiškėjas šiuo atveju bando pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, siekdamas vilkinti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėją atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, kuriam turėjo būti žinomos procesinės teisės išreikalauti įrodymus ar prašyti atlikti ekspertizę. UAB „AVSC Group“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimas“ nėra gavęs atsakovo prašymo dėl duomenų pateikimo. Ieškovas pažymėjo, jog pareiškėjo pateikta ataskaita atlikta viešai prieinamais duomenimis, kuriuos pareiškėjas galėjo gauti ir iš VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino jo nurodytų aplinkybių viseto, kadangi teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino pateiktos ataskaitos įrodomąją vertę. Pasak ieškovo, pateikta ataskaita, sudaryta prielaidų pagrindu ir neturi įtakos priimtam teismo sprendimui. Ieškovas pažymėjo, jog nemokumo klausimą pareiškėjas kėlė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nemokumo vertinti pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) nustatytus kriterijus. Įmonės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi, kuri turi prejudicinę galią.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

14Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

15Iš bylos, kurios procesą pareiškėjas (atsakovas) prašo atnaujinti, medžiagos matyti, jog ieškovas kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškinyje nurodytus konkrečius sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16Kaip minėta, pareiškėjas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pasak pareiškėjo, jo užsakymu audito įmonė UAB „Grant Thornton Rimess“ atliko ieškovo UAB „AVSC Group“ mokumo įvertinimą ir sudarė ieškovo mokumo vertinimo ataskaitą, kuri patvirtina naujas svarbias aplinkybes, turinčias esminę reikšmę išnagrinėtos bylos baigčiai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, patvirtina aplinkybes, kurios, nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti žinomos nei teismui, nei pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, jog ataskaita paneigia teismų, nagrinėjusių bylą, išvadas dėl ginčijamų sandorių sudarymo metu buvusios ieškovo nemokumo būsenos. Pareiškėjo vertinimu, jeigu minėta (naujai paaiškėjusi) aplinkybė (mokumo vertinimo ataskaita) būtų žinoma bylą nagrinėjusiems teismams, byloje neabejotinai būtų priimtas priešingas, t. y. pareiškėjui palankus spendimas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos byloje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

17Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Pirmosios instancijos teismas, vertino aplinkybę, jog pareiškėjo teismui pateikta ieškovo mokumo vertinimo ataskaita buvo atlikta remiantis įmonės (ieškovo) 2008 m. gruodžio 31 d. balansu, 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovės apskaitos registru „Balansas 2008-12-31“, 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. birželio 1 d. bendrovės mokėtinų skolų apskaitos registrais, 2010 m. liepos 14 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gegužės 16 d. nutartimis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendime išvadą dėl ieškovo nemokumo padarė remdamasis to paties teismo įsiteisėjusia 2010 m. liepos 14 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Toje nutartyje konstatuota, jog pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovas buvo nemoki įmonė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pareiškėjo pateiktos mokumo vertinimo ataskaitos vertinti kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytoji ataskaita sudaryta tų dokumentų pagrindu, kurie buvo ir galėjo būti žinomi pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Visgi apeliantas, nesutikdamas su tokia išvada, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantui galėjo būti žinomas proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių dokumentų turinys nepaisant to, kad ieškovas atsisakė pateikti jo mokumui įvertinti būtinus dokumentus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši aplinkybė (apelianto pateikta ieškovo mokumo vertinimo ataskaita) neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės (aplinkybės paaiškėjimo naujumo) kriterijaus. Aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apelianto pateikta mokumo vertinimo ataskaita (dėl ieškovo mokumo būklės ginčijamų sandorių sudarymo metu) yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Apeliacinis teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, esą apeliantas neturėjo pagrindo pasirūpinti dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta mokumo vertinimo ataskaita, gavimu ar išreikalavimu bei prašyti atlikti ekspertizę ieškovo mokumui nustatyti, kadangi jis buvo įsitikinęs, jog ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo mokus. Teismo vertinimu, minėti argumentai nepagrįsti, kadangi civilinio proceso įstatymas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininko (ne)mokumas yra viena iš actio Pauliana sąlygų, bylos nagrinėjimo metu ji turėjo būti rūpestingai įrodinėjama. Apeliantas teisingai pastebi, jog šią sąlygą, kaip ir kitas, bylos nagrinėjimo pagal actio Pauliana ieškinį metu turėjo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovui byloje įrodinėjant buvus ginčijamo sandorio šalies nemokumą nemokumą, kaip actio Pauliana sąlygą, apeliantas privalėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti tokios sąlygos buvimą. Atskirojo skundo argumentas, esą pagal byloje esančius duomenis ieškovo mokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo akivaizdus, dėl ko apeliantas, net ir neteikdamas jo poziciją (atsikirtimą) pagrindžiančių įrodymų, tikėjosi visiškai kitokio teismo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinis teismas pastebi, jog apelianto lūkesčiai, jog, ieškovui įrodinėjant buvus sandorio šalies nemokumo sąlygą, teismai, nagrinėjantys šalių privatų ginčą, imsis aktyvių veiksmų paneigiant šios sąlygos buvimą, nepagrįsti ir prieštarauja civilinio proceso esmei. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad teismo sprendimas (dėl motyvų apie sandorio šalies nemokumo sąlygą) byloje, kurioje apeliantas prašo atnaujinti procesą, priimtas įvertinus iš esmės tuos pačius dokumentus, kurių vertinimu paremta ir pareiškėjo pateikta patikrinimo ataskaita dėl ieškovo mokumo būklės, todėl apeliacinio teismo įsitikinimu, pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo (ataskaitos) reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad nustačius, jog vertinimo ataskaita ir teismų procesiniai sprendimai (tiek sprendžiant šalių ginčą dėl sandorių, tiek klausimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo) buvo grindžiami iš esmės taip pačiais (pradiniais) dokumentais, akivaizdu, jog skirtingą ne/mokumo būklės vertinimą lėmė subjektyvus kriterijus, t. y. klausimą nagrinėjusių subjektų (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bei ataskaitą rengusio auditoriaus) vertinimas. Be kita ko, apeliacinis teismas iš esmės pritaria ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog actio Pauliana ieškinio kontekste nėra būtina skolininko nemokumo būseną nustatyti ir vertinti griežtai pagal ĮBĮ įtvirtintus kriterijus.

18Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neteisėta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, turinčius esminę reikšmę bylai. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliacinis teismas pažymi, jog tokios nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ieškovui, pareiškėjui, kitam bylos dalyviui ar suinteresuotam asmeniui atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško skundžiamos nutarties motyvų nebuvimo aptariamu atveju nėra.

19Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas UAB „EUROCONSULT GROUP“ kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Ieškovas BUAB „AVSC Group“ su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Pareiškėjas UAB „EUROCONSULT GROUP“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 10. Ieškovas BUAB „AVSC Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas... 13. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 14. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių... 15. Iš bylos, kurios procesą pareiškėjas (atsakovas) prašo atnaujinti,... 16. Kaip minėta, pareiškėjas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo... 17. Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 18. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog... 19. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, dėl pareiškėjo atskirajame... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą....