Byla A-822-463-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. S., trečiojo suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui Laimonui Dirvonui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prime Real Estate“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendimo administracinėje byloje pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P., J. M. įmonei, V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., AB SEB Vilniaus bankas, D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, G. N., N. D., L. K., UAB „Geotransa“, UAB „Prime Real Estate“, AB DnB NORD bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, Danske Bank A/S, veikiančią per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, AB bankas „Hansabankas“, T. K., UAB „Remida“, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Sancta Elena“, UAB „Vasga“, UAB „Neptis ir partneriai“, UAB „Neptis ir Trolis“, UAB „Poilsis Pervalkoje“, R. Z., A. B., AB bankas „Snoras“, UAB „Investicijų menas“, V. G., L. R. G., AB „Parex bankas“, A. Š., UAB „Usi International“, A. F., D. K., UAB „Hansa lizingas“, UAB „Šviesos technologijos“, UAB „Stamita“, AB „Šiaulių bankas“, R. P., B. P., I. T., N. O., V. Š., UAB „Transfood“, I. K., Š. S., R. J., UAB „Kirptė“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7pareiškėjas prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. I-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) nuostatai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) 5 – ajame punkte numatytas imperatyvus reikalavimas tvarkyti nacionalinį parką vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Pervalkos ir apylinkių principinis planas“ 4 - ajame skyriuje yra apibrėžta, kad atostogų poilsis organizuojamas naudojant tik esamą bazę, jos neplečiant. Pagrindinių teiginių bendrosios dalies 14 punkte taip pat nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Kuršių nerijos gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Šio dokumento 8 – ajame punkte nustatyta, kad kraštotvarkos priemonės ir architektūrinis-erdvinis tvarkymas diferencijuojami atskirose gamtinėse ir gyvenviečių apstatytose zonose – pagal reglamentus ir pasiūlymus, pateiktus atitinkamuose KNNP planavimo schemos komplekso skyriuose.

8Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, pareiškėjo manymu, prieštarauja 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 ir 11 punktų reikalavimams, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 22.2 ir 25 punktų reikalavimams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio, 13 straipsnio, 28 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

9Atsakovė Neringos savivaldybės taryba ginčijamo sprendimo pagrindu su planuojamo žemės sklypo naudotojais 2004-02-20 sudarė sutartis Nr. 30 ir Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“. Kadangi šios sutartys sudarytos ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu, jos savo turiniu prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, numatytam KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose, Nidos ir apylinkių principinio plano sprendiniuose, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatoms, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi šios sutartys pripažintinos niekiniais sandoriais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

10Remiantis šiais ir detaliau prašyme išdėstytais motyvais teismo buvo prašoma:

11- panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimą Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“;

12- pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P.;

13- pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P., J. M. įmone, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujamais G. N..

14Atsakovės Neringos savivaldybės taryba bei Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Teigė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numatė, kad detalusis planas (programa ir sprendiniai) neturi prieštarauti bendrajam planui, bei šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalis numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešojo svarstymo, priežiūros procedūra arba detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Neringos savivaldybės teritorijoje patvirtinto ir galiojančio bendrojo plano nebuvo ir nėra dabar. Teigia, kad Neringos savivaldybės taryba nepažeidė imperatyvių Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (VI tomas, b.l. 140-146) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje ir ji patenka į KNNP planavimo schemos (generalinio) plano III reglamentu pažymėtą teritoriją, kurios tvarkymo tikslas – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleiviniu laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje ši teritorija yra apibrėžta kaip esamų poilsio įstaigų teritorija. Pervalkoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ar aptarnavimo įstaigų teritorijomis tik tuomet, kai pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą) tai yra numatyta. Atsakovė savo sprendimu patvirtintais ginčijamo detaliojo plano sprendiniais ignoravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 ir 6.6. punktų reikalavimus, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr.439, 25 punkto reikalavimus. Remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais prašoma pareiškėjo prašymą patenkinti.

16Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą (VI tomas b.l. 136-138) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais motyvais.

17Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į prašymą (VI tomas, b.l. 96-97) nurodė, kad sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais. Teigia, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susiję su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Pagal Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nacionalinio parko žemė priklauso išimtinai valstybės nuosavybei. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniams, taip pat KNNP nuostatų 4 punkto, 25 punkto ir Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl prašo pareiškėjo prašymą patenkinti.

18Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real Estate“atsiliepime į prašymą ( VI tomas, b.l. 116-133) nurodė, kad atsakovės 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 patvirtintu detaliuoju planu žemės sklypas buvo išskaidytas į tris sklypus prie esamų statinių, dalyje teritorijos keičiant žemės naudojimo būdas, keičiant teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus. Pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktai nedraudžia aplink esamus pastatus suformuoti atskirus žemės sklypus, taip pat nedraudžia sudaryti infrastruktūros sutarčių, siekiant pritraukti privačias investicijas miesto infrastruktūrai pagerinti. Nurodo, kad sprendžiant prašymo patenkinimo klausimą, būtina vertinti pasikeitusią faktinę situaciją. 2005-05-26 Klaipėdos apskrities viršininkas raštu Nr. 13.1-1288 (15.2-3.4) pastato (unikalus Nr. 2398-0000-4018) pardavėjui UAB „Sancta Elena“ davė sutikimą perleisti žemės sklypo (kadastrinis Nr.2301/0003:58) nuomos teises pastato įgijėjui UAB „Prime Real Estate“, kuri 2005-05-31 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6335 įsigijo pastatą iš UAB „Sancta Elena“. Pastatas buvo rekonstruotas ir įrengtos poilsio patalpos, o 2004-03-02 statybos leidimas buvo pataisytas atsižvelgiant į projekto korektūras. 2006-12-13 aktu pastatas Nr. STN-28 pripažintas tinkamas naudoti. Ginčijamu detaliuoju planu naujai suformuotam žemės sklypui, ( - ), Neringa, nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos įmonėms, viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti, kuris atitinka žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinyje, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąraše ir jų turinyje“ esantį naudojimo būdą ir pobūdį. Pažymi, kad UAB „Prime Real Estate“ planavimo procedūrose nedalyvavo ir pastatą įsigijo su jau suformuotu valstybinės žemės sklypu bei nustatyta jo paskirtimi, todėl neturėjo pareigos pakartotinai keisti jau nustatytą žemės sklypo paskirtį. Teigia, kad prokuroro reikalavimas pripažinti 2004-02-20 sutartis Nr. 30 ir Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nepagrįstas, nes byloje yra pateikti dokumentai, kad UAB „Prime Real Estate“ yra perėmusi iš UAB „Sancta Elena“ dalį 2004-02-20 sutarties Nr.31 įsipareigojimų ir juos įvykdžiusi. Pareiškėjo prašyme teiginys, kad infrastruktūros sutartys savo turiniu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, yra nesuprantamas, nes aplinkinių pastatų savininkai ir/ar naudotojai įpareigojami savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, pėsčiųjų ir dviračių takus ir t.t. UAB „Prime Real Estate“ dalis įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 31 nėra įvykdyta dėl to, kad kitos sutarties šalys atsisakė padengti išlaidas, susijusias su sutarties įsipareigojimų vykdymu, ir KNNP direkcija atsisakė tvirtinti parengtą pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo projektą, keldama nepagrįstus reikalavimus. UAB „Prime Real Estate“ veikė kaip sąžininga šalis, o patenkinus visus prašymo reikalavimus, būtų pažeisti bendrovės teisėti interesai, o kartu pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, tai yra teisėtų lūkesčių principas. UAB „Prime Real Estate“ pagal 2004-02-20 sutartį Nr. 30 jokių įsipareigojimų neperėmė, todėl dėl jos galiojimo palieka spręsti teismui. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė advokato padėjėja J. G. atsiliepime pateiktų motyvų pagrindu, prašo dalį pareiškėjo reikalavimų dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir infrastruktūros plėtojimo sutarties Nr. 31 pripažinimo negaliojančia netenkinti, o dėl kitos dalies, tai yra dėl 2004-02-20 infrastruktūros sutarties Nr. 30 pripažinimo negaliojančia, palieka spręsti teismo nuožiūra.

19Tretysis suinteresuotas asmuo Nodea Bank Finland atsiliepime į prašymą nurodė, kad dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų teisėtumo neteikia savo pozicijos, tik atkreipia dėmesį, kad priimant teismo sprendimą turėtų būti ginami banko sąžiningo daiktinės teisės – poilsio patalpos, esančios ( - ), Neringoje, hipotekos įgijėjo, interesai ir hipoteka minėtam turtui turi išlikti, nes turto hipoteka patvirtinta notaro, įregistruota Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose ir, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, neturi būti pažeidžiami teisėti banko interesai ir naikinamas teisėtai sudarytas hipotekos sandoris.

20Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad UAB „Prime Real Estate“ patalpos, esančios ( - ), Neringa, bei J. M. įmonės turtas – statiniai ir turtinė teisė į ginčo žemės sklypo nuomą, esanti ( - ), Neringa, yra įkeisti bankui, šie sandoriai yra galiojantys, įregistruoti Hipotekos ir Nekilnojamo turto registruose, todėl banko, kaip sąžiningo daiktinės teisės turėtojo, teisės bei pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami, teisėtai sudaryti ir notaro patvirtinti bei viešuose registruose įregistruoti sandoriai neturėtų būti naikinami.

21II.

22Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-03 sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P.. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su E. P., J. M. įmone, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujamais įgalioto atstovo G. N..

23Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo bei padarė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

24Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17 – 742/2007, A8-660/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2007 m. gegužės 16 d., kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. 6-1017 jai buvo pateikta pažyma apie nustatytus pažeidimus ginčijamu detaliuoju planu planuojant teritoriją, o į teismą kreipėsi 2007 m. birželio 14 d. (I tomas, b.l. 4). Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad termino prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Skaičiuodamas termino eigą, teismas atsižvelgė į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra nedarbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, teismas konstatavo, kad kreipimosi į teismą su prašymu terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, nebuvo praleistas, o atsakovo argumentai dėl šio termino praleidimo laikytini nepagrįstais.

25Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prime Real Estate“ atstovė nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir į teismą pagal rūšinio teismingumo taisykles kreipėsi tik 2008 m. gegužės 23 d., t.y. praleidęs 1 mėnesio skundo padavimo terminą.

26Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, teismų sukurtus precedentus, nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas ne tik administracinius aktus, bet ir sudarytas sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, kreipėsi ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Būtent toks pareiškėjo kreipimasis teismo vertinimu atitiko ir tuo metu egzistavusią teisminę praktiką dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį ieškinį priėmė ir bylą nagrinėjo iki 2008 m. balandžio 2 d., kol Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutarė, kad byla nagrinėtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

27Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2007), Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-97/2008, Civilinio proceso kodekso 34 straipsnį, 293 straipsnio 1 punktą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui, pagrįstai bylos nenutraukė, o kreipėsi į Specialiąją kolegiją dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, kuri bylą tiesiogiai perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad teismas net neturėjo teisinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo prašymo, kadangi byla perduota nagrinėti teismui tiesiogiai net nenutraukus pradėto proceso ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pažeisdamas teismingumo taisykles pavėlavo kreiptis prašymu į teismą ir praleido terminą kreiptis prašymu į teismą ir nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą.

28Teismas nustatė, kad pagal KNNP Teritorijų naudojimo schemą ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančią esamų poilsio pastatų teritoriją, kuriai nustatytas kompleksinio tvarkymo reglamentas, pažymėtas indeksu III (1 tomas b.l. 44). KNNP skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinis planas“ 4 dalyje „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ indeksu III pažymėtas kompleksinio tvarkymo reglamentas „Centrinės Pervalkos dalies aplinkos sutvarkymas“ nustato tikslą – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleivinių laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones. Būtent šios aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamo detaliojo plano skyriuje „Esamos padėties analizė“, kur yra cituojami KNNP generalinio plano sprendiniai ir esamos padėties analizė (priedas Nr. 3.8 detalusis planas).

291999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Taigi teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo kilęs ginčas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius patenka į teritoriją, priskirtą esamoms poilsio zonos teritorijoms, kuriose nenumatyta nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties statinių įrengimas ir žemės sklypų formavimas, prioritetas sutiekiamas rekreacinei statinių ir žemės naudojimo paskirčiai, be to planuojama veikla joje turi būti vykdoma, vadovaujantis šių nuostatų reikalavimais.

302003 m. liepos 22 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – suskaidyti žemės sklypą, formuojant keturis sklypus, kurių dviem keičiamas žemės naudojimo būdas – iš rekreacinio į gyvenamąjį, taip pat nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, sklypų ribas, tvarkymo režimus, architektūrinius urbanistinius apribojimus (priedo – detaliojo plano medžiaga). Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30; 32 punktus (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. 2003 m. liepos 23 d. detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai (priedo – detaliojo plano medžiaga), todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams. Detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – pakeisti esamą poilsio įstaigų teritorijų esamą paskirtį į gyvenamąją bei komercinę paskirtį, padalijant sklypą į atskirus sklypus, formuojant 3 sklypus. Šie detaliojo plano tikslai ir sprendiniai pirmiausia neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų, kadangi prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

31Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 –uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų KNNP generalinio plano medžiaga. Tai patvirtina, kad atsakovei ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius.

32Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais skaidomas esamas kadastrinis sklypas ir formuojami 3 sklypai bei paliekamas pėsčiųjų takas miesto infrastruktūros teritorijoje; formuojamas sklypas Nr. 2 (( - )) – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija mažaaukščiams pastatams; rekonstruojamas esamas pastatas, jame formuojant atskirus turinius vienetus ir keičiant patalpų paskirtį į gyvenamą; formuojamas sklypas Nr. 3 (( - )) – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, rekonstruojamas esamas pastatas, jame įrengiant viešbutį su kavine ir maisto prekių parduotuve; formuojamas sklypas Nr. 4 (( - )) – kitos paskirties žemė, rekreacinė teritorija, pastatas restauruotas, lieka jo esama paskirtis – poilsio namai, esamas kelias tarp pastatų paliekamas miesto infrastruktūros teritorijoje, įrengiama betono trinkelių danga, automobilių stovėjimo ir keleivių išlaipinimo vietos numatomos projektuojamuose sklypuose, dalį automobiliams statyti skirtų vietų siūloma įrengti už planuojamos teritorijos ribų, prie įvažiavimo į gyvenvietę kelio. Šių sprendinių realizavimas planuojamoje teritorijoje numatytas pastatų savininkų lėšomis, sudarius sutartis su Neringos savivaldybe dėl infrastruktūros plėtojimo.

33Teismas konstatavo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik jau aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, bet buvo nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Tokiu būdu pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

34Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12 punktu apibendrindamas konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tai yra visuotinai žinomas faktas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. Pažymėjo, kad vieno iš sklypų paskirties naudojimo būdas/pobūdis nesikeitė, tačiau detaliuoju planu suplanuotas sklypas yra suskaidytas iš vieno sklypo ir taip suformavus atskirus sklypus dalyje teritorijos keičiamas teritorijos paskirties naudojimo būdas/pobūdis, tai padaryta vientisu teritorijų planavimo dokumentu, apimančiu visą teritoriją, todėl detalusis planas prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui visa apimtimi, o ne jos dalimi.

35Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje, tuometine naudotoja E. P. buvo sudaryta 2004-02-20 sutartis Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ), Neringa detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o E. P. šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis naujai įrengti 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelę bendro naudojimo teritorijoje su betoninių trinkelių danga ir kelio bortais detaliajame plane numatytoje vietoje, įrengti aikštelės apšvietimą, naujai įrengti gazonus apie automobilių stovėjimo aikštelę, želdinių juosta atriboti ją nuo Pervalkos g. sklypo Nr. ( - ), parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams atlikti reikiamą dokumentaciją, darbus atlikti iki 2005-05-25 bei įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą.

36To paties sprendimo pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje, naudotoja E. P., žemės sklypo, adresu ( - ), naudotoja J. M. įmone, žemės sklypo, adresu ( - ), naudotojais: E. P., J. M. įmone, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujamais įgalioto asmens G. N., sudaryta 2004-02-20 sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ), Neringoje detaliajame plane numatomiems sprendiniams, statytojai šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, naujai įrengti esamą 2 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje tarp sklypų ir Pervalkos gatvės, naujai įrengti esamą 6 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje nuo Pervalkos g. iki Kuršių marių krantinės, numatant jame 1,5 m metrų pločio dviračių taką ir priemones, draudžiančias automobilių judėjimą ir jų statymą šioje teritorijoje, įrengti šio pėsčiųjų tako apšvietimą, parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams reikiamą dokumentaciją, numatytus darbus atlikti iki 2005-05-25 ir įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos balansą.

37Teismas atsižvelgė į 2004-12-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos priimtą nutartį Nr. A5-693/2004, kurioje konstatuota, kad susitarimas dėl infrastruktūros plėtojimo neišreiškia jokių detaliojo planavimo sprendinių, o yra tik šių sprendinių pasekmė, todėl vertintina ar šiomis sutartimis buvo pažeistas teisinis reguliavimas, ar šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. CK 1.78 straipsnis numato dvi negaliojančių sandorių rūšis: niekinius ir nuginčijamus. Pagal CK prasmę niekiniais pripažįstami šie sandoriai: imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai (CK 1.80 str.); viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai (CK 1.81 str.); tariami sandoriai (CK 1.86 str.); apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.). Pagal CK 1.80 straipsnio prasmę sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis. Taikant CK 1.80 straipsnį yra privaloma nustatyti, ar įstatymo norma, kuriai prieštarauja sandoris, tikrai yra imperatyvi. Aiškinantis, ar norma yra imperatyvi, ar ne, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis siekiant nustatyti teisės normos tikslą - objektą ar interesą, kurį ta teisės norma gina. Išvadą apie teisės normos imperatyvų pobūdį gali lemti ir įstatyme numatyti tos teisės normos pažeidimo padariniai, pavyzdžiui, jeigu normoje numatyta, kad jos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu arba kitokie, nei nustato norma, susitarimai negalioja, tai darytina išvada, kad ta teisės norma imperatyvi. Aiškinantis teisės normos pobūdį, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į teisės šaką, teisės institutą ar pošakį, kuriam norma priklauso. Pavyzdžiui, dauguma civilinės teisės normų yra ne imperatyvios, o dispozityvios. Viešojoje teisėje, atvirkščiai, dauguma teisės normų yra imperatyvios. Taikant CK 1.80 straipsnį, svarbu išsiaiškinti sąvokos “imperatyvioms įstatymo normoms” turinį. Bendrinėje kalboje tai reiškia atkaklų, primygtinį nurodymą, vertimą ką nors atlikti. Teisinėje kalboje tai reiškia imperatyvią nuostatą, t.y. tokią nuostatą, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Todėl sandoris CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų.

38Pažymėjo, kad susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ir tai sąlygojo viešojo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą. 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31 ir 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 30, 2 punktu savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ) Pervalkos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams (1 tomas, b.l. 163-166), o 3 sutarties punktu tretieji suinteresuoti asmenys savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Teismas, vertindamas 2004-02-20 sprendimu Nr. 17(T1) patvirtintą detalųjį planą ir jo sprendinius, nurodė, kad šiuo sprendimu patvirtintojo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui. Būtent šio detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudarytos infrastruktūros plėtojimo sutartys, kuriomis sukurtos sąlygos eksploatuoti objektus, o jų paskirtis yra pakeista nesilaikant aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, suskaidyti žemės sklypai, pakeistas žemės naudojimo pobūdis. Kadangi detaliojo plano sprendiniai prieštarauja jau aptartam imperatyviam teisiniam reguliavimui - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, todėl šio detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

39Pripažinus sandorį negaliojančiu būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė sandoris, jeigu jis buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas arba neleisti kilti tam tikriems padariniams, jeigu sandoris dar nebuvo įvykdytas. Sandorio negaliojimo padariniai skirstomi į bendruosius, t.y. dvišalė restitucija (CK 1.80 str. 2 d.); specialiuosius, t.y. vienašalė restitucija arba restitucijos netaikymas (CK 1.81 str. 2 ir 3 d.; 4.96 str.; 6.145 str. 2 d.; 6.153 str.); papildomus, t.y. nuostolių atlyginimas. Niekinio sandorio negaliojimo padarinius teismas taiko ex officio, o nuginčijamo sandorio negaliojimo padarinius teismas taiko tik šalies (šalių) reikalavimu (CK 1.78 str. 5 d.). Restitucijos taikymą sandorio negaliojimo atveju reglamentuoja CK 6.145-6.153 straipsniai. . Be to restitucijos taikymas yra galimas tik nepažeidžiant CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio nuostatų, nustatančių sąžiningo įgijėjo interesų gynimą. Jeigu daiktas, kurį viena šalis įgijo pagal sandorį, vėliau perleidžiamas kitam, t.y. trečiajam asmeniui, o šis asmuo yra sąžiningas, tai iš jo daiktas gali būti išreikalautas tik CK 4.96 straipsnio numatytais atvejais, kai daikto išreikalavimas yra galimas ir iš sąžiningo įgijėjo.

40Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, todėl reikalavimą dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo padarinio, taikymo gali reikšti ne bet kas, o tik tas asmuo, kuris tiesiogiai suinteresuotas restitucija, t.y. pripažinto negaliojančiu sandorio šalis. Visais kitais atvejais restitucija yra negalima, o nukentėjusios sandorio šalies interesai turi būti ginami kitais būdais, pavyzdžiui, taikant žalos atlyginimo institutą. Pagal 2004-02-20 infrastruktūros plėtojimo sutartis Nr. 30 ir 31 sutarties šalys buvo Neringos savivaldybės meras ir E. P. ir žemės sklypo, adresu ( - ), naudotojai: E. P., J. M. įmonė, R. P., V. P., A. J. P., L. P., A. K., V. Ž., K. Š., D. Z. K., V. J. K., R. Ž., M. J., G. J. V., D. Č., atstovaujami įgalioto asmens G. N.. UAB „Prime Real Estate“, 2005-05-31 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-6335 įsigydama pastatą (unikalus Nr. 2398-0000-4018), perėmė ir dalį įsipareigojimų pagal infrastruktūros sutartį Nr. 31 ir savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose esantiems objektams (pastatams) funkcionuoti ir eksploatuoti. UAB „Prime Real Estate“ nėra sutarties dėl infrastruktūros sutarties plėtojimo šalis, o sutarties įsipareigojimus yra perėmusi pagal sutarties 5 punktą, numatantį, kad ši sutartis galioja šalių teisių perėmėjams. Pagal sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 3.5 punktą baigus darbus, kuriuos užsakovai (statytojai) įsipareigojo savo lėšomis atlikti ir sukurti infrastruktūrą, šios įrengtos infrastruktūros teritorijos turėjo būti perduotos į Neringos miesto tvarkymo skyriaus balansą. Nors tretysis asmuo UAB „Prime Real Estate“ nurodo, kad sutartimi Nr. 31 numatyta infrastruktūra įrengta ir tam išleista 71 607 litų, tačiau įrengtos teritorijos nėra perduotos pagal aktą atsakovei. Taigi nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vykdant sutartį yra sukurtas daiktas ir perduotos atsakovui. Todėl teismas netaiko restitucijos, t.y. pripažinus negaliojančia infrastruktūros sutartį, šalys negrąžinamos į pradinę padėtį ir nesprendžiama dėl UAB „Prime Real Estate“ lėšų, išleistų vykdant sutarties įsipareigojimus, priteisimo. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju restitucija yra negalima, o nukentėjusios šalies interesai turi būti ginami kitais būdais, pavyzdžiui, taikant žalos atlyginimo institutą, trečiajam suinteresuotam asmeniui reškiant savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

41III.

42Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 135 – 139) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

431. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nevertino, ar konstatuotieji teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, todėl buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 suformuotos teisės taikymo praktikos. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendimu panaikinus šioje byloje ginčijamą detalųjį planą bei pripažinus negaliojančiomis infrastruktūros plėtojimo sutartis, pareiškėjas jokio rezultato daugiau nesiekia, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai šioje byloje buvo iracionalūs ir beprasmiai, o juos patenkinus viešasis interesas niekaip nebus apginamas.

442. Byloje esantis LR Specialiųjų tyrimo tarnybos 2007-04-02 raštas Nr. 4-08-260 „Dėl viešojo intereso gynimo“ parodo, kad apie galimą viešo intereso pažeidimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra sužinojo 2007-04-04 gaudama šį raštą. Todėl apeliantai mano, kad teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad prokuroras į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas netyrė, ar nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus nenulėmė, kad prokuroras apie galimą viešojo intereso pažeidimą sužinojo praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo, ir yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių atsiradimo momento, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nukrypta nuo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartyje suformuotos administracinių teismų praktikos.

453. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo buvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), iki Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo paskelbimo prieštaravo Seimo 1993 m. balandžio 6 d. priimtam įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, ir pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį negaliojo ir negalėjo būti taikomas. Be to, pagal Konstitucinio Teismo pateiktą oficialų Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies išaiškinimą viso teisės akto (Vyriausybės nutarimo) paskelbimas yra būtina jo galiojimo (įsigaliojimo) laike sąlyga. Tai reiškia, kad nepaskelbtoji teisės akto (Vyriausybės nutarimo) dalis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma galiojančia.

464. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendime minima Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas) vertintina ne kaip imperatyvaus, tačiau kaip rekomendacinio pobūdžio planavimo dokumentas. Kadangi Neringos savivaldybės teritorijoje nebuvo patvirtinto bendrojo plano, Kuršių nerijos planavimo schema (generalinis planas) pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 "Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo" patvirtintų ir tuo metu galiojusių detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 p. yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas.

475. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, jokio akto dėl pažeidimų surašyta nebuvo, todėl Neringos savivaldybės taryba pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti šioje byloje ginčijamą detalųjį planą.

486. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendimo išvados, kad neteisėto detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo pripažintinos prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms ir sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisės aiškinimo praktikai, todėl yra nepagrįstos ir atmestinos. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo praktiką (2004 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-693/2004) 2004 m. vasario 20 d. sutartis Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir 2004 m. vasario 20 d. sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ pagal savo turinį yra susitarimai dėl ūkinių funkcijų ir įsipareigojimų ir nesietini su viešuoju administravimu, šių susitarimų turinys administracinėje byloje nebuvo ginčijamas, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo 2008-10-03 sprendimu šias sutartis pripažinti negaliojančiomis. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-03 sprendime nenurodė imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja 2004 m. vasario 20 d. sutarties Nr. 30 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir 2004 m. vasario 20 d. sutarties Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ turinys, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl infrastruktūros sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra neteisėta ir nepagrįsta.

49Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real Estate“ apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 153 – 170) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

501. Nesutinka su teismo išvada, kad prokuroras į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas iš esmės teisingą aiškinimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, kai ginamas viešasis interesas, priimdamas ginčijamą sprendimą šiuo aiškinimu kažkodėl nesivadovauja. Prokuroras apie galimus pažeidimus sužinojo 2007 m. gegužės 16 d., skundą pagal rūšinio teismingumo taisykles bei atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus pateikė 2008 m. gegužės 23 d., t.y. praleidęs vieno mėnesio terminą, todėl byla, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio nuostatomis, nutrauktina.

512. Pirmosios instancijos teismas pernelyg plečiamai aiškino viešojo intereso buvimą ginčo situacijoje, neatsižvelgė į pasikeitusią faktinę situaciją dėl suformuotame žemės sklype Nr. 3 rekonstruoto ir priduoto valstybinei komisijai pastato paskirties (poilsio), neatsižvelgė į aplinkybę, kad žemės sklype Nr. 4 nei žemės, nei tuo labiau pastato paskirtis iš viso nebuvo keičiama, dėl ko buvo priimtas iš dalies neteisingas sprendimas. Skirtingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčijamu detaliuoju planu nebuvo keičiama sklype esančių pastatų paskirtis, o tik sudaromos prielaidos pastatų paskirčiai pakeisti, kadangi dviejuose naujai suformuotuose sklypuose (( - ) ir ( - )) buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Atkreipia dėmesį, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos nuostatose nėra įtvirtintas draudimas ginčo teritorijoje skaidyti sklypą į atskirus sklypus, suformuojant juos aplink esamus statinius. Detaliojo plano rengimą lėmė būtinumas suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių. Dalis planuojamos teritorijos, kur šiuo metu stovi pastatas ( - ), patenka į griežto apsaugos režimo zoną, todėl naujai suformuotam žemės sklypui Nr. 4 (( - )) buvo palikta esama paskirtis. Likusi planuojamos teritorijos dalis, apstatyta naujais poilsiui skirtais pastatais, pateko į palengvinto apsaugos režimo zoną, kur vertybes buvo siūloma atstatyti imitacijų principais. Be to, likusi planuojamos teritorijos dalis pateko į reglamentuotos statybos teritoriją. Šioje planuojamos teritorijos dalyje apie esamus 2 statinius buvo suformuoti 2 žemės sklypai (Nr. 2 ir Nr.3), keičiant jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Pažymi, kad tokiam žemės naudojimo paskirties keitimui pritarė visos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos. Konstatavus, kad šioje byloje viešąjį interesą sudaro siekimas užkirsti kelią statinių, kurių paskirtis prieštarautų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, statybai, akivaizdu, kad tokia grėsmė pastato, esančio ( - ) (sklypas Nr. 3), atžvilgiu yra visiškai eliminuota, ir todėl nėra jokio pagrindo naikinti šios teritorijos dalies planavimo dokumentų.

523. Detalusis planas, kaip teritorijos planavimo dokumentas, yra sudarytas iš atskirų dalių, kiekvienos iš kurių teisėtumas gali būti atskirai kvestionuojamas, ir tai akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją dėl teritorijos planavimo dokumento vientisumo, kurio atskiros dalys neva negali būti ginčijamos. Tokią pirmosios instancijos teismo poziciją paneigia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutartys dėl atskirų detaliojo plano dalių teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-07-00991-02). Šioje byloje ginčijamą Detalųjį planą sudaro detaliojo plano raidos programa, patvirtinta Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 126 (kurio prokuroras neginčija ir kuris galioja šiuo metu), bei sprendiniai: aiškinamasis raštas (4.1), planuojamos teritorijos tvarkymo režimas (4.2), pagrindinis brėžinys M 1:500 (4.3), lauko tinklų schema M 1:1000(4.4). Šioje byloje Prokuroras pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas visa apimtimi, neatsižvelgiant į pasikeitusią faktinę situaciją, naujai susiklosčiusius teisinius santykius bei viešojo intereso tikslą šioje byloje - pastatų, nesusijusių su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniais, statybos draudimu.

534. Šioje byloje naikinant administracinį teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, bei jį lydinčias administracines sutartis visa apimtimi, net nesiaiškinant, ar visa apimtimi prašomi naikinti administraciniai teisės aktai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai prieštarauja norminiams teisės aktams, bei ex oficio nenumatant tokių sandorių naikinimo pasekmių, nepagrįstai suvaržo trečiųjų asmenų teises, pažeidžia jų teisėtus interesus, o tuo pačiu pažeidžia ir konstitucinį teisinės valstybės principą- teisėtų lūkesčių principą. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimas Nr. 17 (Tl) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ dalyje, kiek tai liečia žemės sklypo ( - ), Neringos m. (Nr. 3) žemės naudojimo būdo/pobūdžio keitimą iš rekreacinės į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančių teisės aktų reglamentavimą ir faktinę situaciją dėl pastato paskirties, šiems aktams neprieštarauja ir tuo pačiu nepažeidžia viešojo intereso. 2004-02-20 sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ nei savo turiniu, nei tikslais neprieštarauja nei galiojantiems norminiams teisės aktams, nei viešajam interesui.

54Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepimu (t. 7, b. l. 178 – 179) prašo atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2008-11-16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

55Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. 1-303-342/2008 medžiagoje yra trečiojo suinteresuoto asmens – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos – pateiktas atsiliepimo į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą papildymas 2008-08-25 Nr. 4S-196. Minėtame dokumente nurodoma: „2008 m. liepos 2-10 d. Kvebeke (Kanada) įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto 32-joje sesijoje, Pasaulio paveldo komitetas priėmė sprendimą Nr. 32 COM 7B, 98 dėl situacijos Kuršių nerijoje. Dokumente Pasaulio paveldo komitetas atkreipia dėmesį į Lietuvos pateiktą informaciją apie Kuršių nerijos išsaugojimą. Vadovaujantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 172 paragrafu, Lietuva informavo apie prasidėjusius teismus dėl galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje, todėl Pasaulio paveldo komitetas prašo Lietuvą, nagrinėjant galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje atvejus, turėti omenyje šios vietovės išskirtinę visuotinę pasaulinę reikšmę bei vietovės vientisumą. Pasaulio paveldo komitetas prašo iki 2010 m. vasario 1 d. pateikti išsamią ataskaitą apie Kuršių nerijos išsaugojimo eigą ir teisminių procesų rezultatus, kurie bus svarstomi 2010 m. Pasaulio paveldo komiteto 34-osios sesijos metu.“

56Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu prašo atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2008-11-16 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą.

571. Prokuroras, nesutikdamas su apeliantų argumentais, jog šioje byloje nėra viešojo intereso nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 p.). Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniu, konstatuotina, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių, kurioms priskirta ir Kuršių nerija su joje įsteigtu nacionaliniu parku, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nustatant viešojo intereso buvimą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-22 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A8-918/2007 bei išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A20-335/2008). Be to, viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai ar sandoriai, sudaryti pažeidžiant materialines teisės normas. Apeliantų teiginiai apie prokuroro reikalavimų iracionalumą ir beprasmiškumą yra deklaratyvūs, kadangi detaliojo plano sprendiniai nėra pilnai realizuoti, t.y. neatlikta statinių rekonstrukcija, neteisėtai keičiant patalpų paskirtis, o infrastruktūros plėtojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teisines pasekmes teismas išsamiai aptarė, skundžiamame sprendime ex officio sprendžiant restitucijos taikymą.

582. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą gindamas viešąjį interesą kreipiasi prokuroras, kuris nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą arba kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2005-09-28 nutartis adm.byloje Nr. A7-585-2005, 2008-07-25 nutartis adm.byloje Nr. A146-335/2008). LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2007-04-02 raštu Nr. 4-08-260 pateikė informaciją apie galimus teisės pažeidimus, išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esančius adresais ( - ) ir ( - ), Neringoje. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nedelsiant, 2007-04-05 raštu Nr. B2-1793, pavedė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti detaliojo planavimo dokumento, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimu Nr. 17(T1), atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui) bei kitiems norminiams teisės aktams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2007-05-11 raštu Nr. 6-1017 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai 2007-05-16 pateikė pažymą „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringoje, detaliojo plano teisėtumo" (prašymo priedas Nr.3). Prokuroro ieškinys teismui paduotas 2007-06-14, todėl įstatymų nustatytas vieno mėnesio terminas ieškiniui paduoti nėra praleistas. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-04-02 nutarties pagrindu civilinės bylos perdavimas administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su terminu skundui paduoti.

593. 1996-05-24 Vyriausybės nutarimas Nr. 617 numatė dvi sąlygas (patvirtinimą ir įregistravimą), kurios turėjo būti išpildytos tam, kad valstybinio parko planavimo schema būtų teritorijų planavimo dokumentas Teritorijų planavimo įstatymo prasme. KNNP planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo buvo patvirtinta ir įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. 1996-01-01 įsigaliojusio LR Teritorijų planavimo įstatymo 14 str.3 d. numatė, kad „specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais -jis yra rekomendacinio pobūdžio“. Atsižvelgiant į tai, kad rengiant ir tvirtinant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais minėtą planavimo schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, KNNP planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma. Be to, paminėta apeliantų pozicija dėl Schemos sprendinių taikymo privalomo pobūdžio prieštarauja Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimo nuostatoms, jog Jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-08-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A( 10)-1534/2007 taip pat pripažino Schemos privalomą pobūdį.

604. Teigia, kad klaidingas Teritorijų planavimo įstatymo interpretavimas nesuteikia teisės priimti administracinius aktus, prieštaraujančius teisės norminiams aktams. Pažymi, kad teigiamos apskrities viršininko administracijos išvados dėl galėjimo tvirtinti detalųjį planą privalomumas savivaldybės tarybai nėra įtvirtintas nei viename teisės akte. Priešingai, pačio apelianto cituojamos Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. normos numatė, kad „detalusis planas netvirtinamas, jeigu yra pažeista nustatyta (...) priežiūros procedūra (...)“ bei įvardino atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pasekmes bei tolesnius procedūrinius veiksmus. Atkreipia dėmesį ir į civilinių nuostatas – LR CK 1.137 str. 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

615. Kadangi 2004-02-20 sutartys „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. 30 ir Nr. 31 buvo sudarytos ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2004-27-20 sprendimo Nr. 17(T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu, todėl savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytiems Schemos sprendiniams bei prašyme nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl, atsižvelgiant į LR CK 1.80 str. 1 d., šios sutartys, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, teisėtai ir pagrįstai teismo pripažintos niekinėmis, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Be to, pažymi, kad šalys, sudarydamos minimas sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, tuo pačiu pažeidė ir LR CK 6.157 str. 1 dalyje numatytą imperatyvų draudimą savo susitarimu keisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimą ir taikymą, t.y. Neringos savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams, prieštaraujantiems prašyme nurodytiems Schemos sprendiniams bei teisės aktų normoms.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba apeliaciniame skunde bei trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jų teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praleido terminą kreiptis į teismą dėl ginčijamų sprendimo ir sutarčių panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti ginčijamų sprendimo ir sutarčių teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovo argumentus.

65Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

66Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

67Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatavo, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, gina viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

68Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008).

69Kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos priimtas aktas dėl jame įtvirtintų sprendinių bei sutartys, kurioms buvo pritarta šiuo aktu, gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog minėto akto ir sutarčių teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtą individualų aktą, nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar jų ratui. Teisės teorijoje laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė.

70Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucijos, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija dalyvauja kaip atsakovės. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

71Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą

72Kadangi atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real Estate“, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

73Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas 2004 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2007-05-16 gavusi 2007-05-11 raštą Nr. 6-1017 dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17(T1) patvirtinto detalaus plano ( - ), pervalkos gyv., Neringos m., sprendinių neatitikimo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, 2007-06-14 prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, konkrečiu atveju negalima būtų teigti, kad prokuroras delsė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

74Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2007 m. gegužės 16 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2007-05-11 raštu Nr. 6-1017 duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą 2007 m. birželio 14 d., kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

75Dėl apeliaciniuose skunduose pateikto argumento, kad pareiškėjas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir į teismą pagal rūšinio teismingumo taisykles kreipėsi tik 2008 m. gegužės 23 d., t.y. praleidęs 1 mėnesio skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iškelta byla nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui, bylos nenutraukė, o kreipėsi į Specialiąją kolegiją dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, kuri bylą tiesiogiai perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tokiu būdu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismas neturėjo teisinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo prašymo, nes byla perduota nagrinėti teismui tiesiogiai nenutraukus pradėto proceso ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, pažeisdamas teismingumo taisykles pavėlavo kreiptis prašymu į teismą ir praleido terminą kreiptis prašymu į teismą ir nėra pagrindo nutraukti administracinę bylą.

76V.

77Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai funkcinei zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalį saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis, o pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 8 dalį saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes); pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio nuostatas prie veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų priskiriami saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai, saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus.

78Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusiu 1996-01-01, 14 straipsnio 3 dalimi, ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

79Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame Konstitucinio teismo nutarime buvo patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

80Remiantis byloje esančiais duomenimis, Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtintu žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliuoju planu planuojama teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinis planas” 4 dalį „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ planuojama teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamąją funkcinę zoną (I tomas b.l. 42-43, 46-52), kurią sudaro: 1) apstatytos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos (tarp jų – etnokultūriniai ir urbanistiniai draustiniai); 2) projektuojamos apstatyti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijos. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą (Teritorijų naudojimo schemą) ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančią esamų poilsio pastatų teritoriją, kuriai nustatytas kompleksinio tvarkymo reglamentas, pažymėtas indeksu III (I tomas b. l. 44). Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Pervalkos ir jos apylinkių principinis planas” 4 dalyje „Pervalkos ir jos apylinkių principinio plano siūlymai“ indeksu III pažymėtas kompleksinio tvarkymo reglamentas „Centrinės Pervalkos dalies aplinkos sutvarkymas“ nustato tikslą – pagerinti erdvinę užstatymo kompoziciją ir pagerinti funkcinį centro ryšį su keleivinių laivų prieplauka, numatant rekonstruoti „Nemuno“ poilsio namus bei kitas kompleksinio tvarkymo priemones.

81Atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo ( - ), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais suskaidė žemės sklypą į tris sklypus, kurių dviem sklypams pakeistas žemės naudojimo pobūdis/būdas iš rekreacinio į kitą pobūdį: adresu ( - ), Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr. 2) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją (G2) bei adresu ( - ), Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr.3) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti (K4) ir prekybos įmonėms įrengti ir eksploatuoti (K1); adresu ( - ), Neringoje. Tačiau trečiajam sklypui (Nr. 4) paliktas esamas naudojimo būdas – rekreacinė teritorija poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Šiuo požiūriu teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamu detaliuoju planu nebuvo keičiama sklype esančių pastatų paskirtis, o tik sudaromos prielaidos pastatų paskirčiai keisti.

821999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nustato, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

83Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai keisti žemės naudojimo pobūdį/būdą iš rekreacinio į gyvenamąjį mažaaukščių statinių teritoriją (G2) bei į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti (K4) ir prekybos įmonėms įrengti ir eksploatuoti (K1) neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, o tuo pačiu ir aukščiau minėtų teisės aktų nuostatų.

84Ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta pritarti sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams tarp Neringos savivaldybės ir užsakovų projektams ir įpareigoti Neringos savivaldybės merą jas pasirašyti. 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31 ir 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 30, 2 punktu savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ) Pervalkos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams (I tomas, b.l. 163-166), o 3 sutarties punktu tretieji suinteresuoti asmenys savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Kadangi 2004-02-20 sprendimu Nr. 17(T1) patvirtinto detalaus plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui - Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams, tai šio detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo taip pat pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

85Dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstyto argumento dėl 2004-02-20 sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31 dalinio įvykdymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors tretysis asmuo UAB „Prime Real Estate“ nurodo, kad sutartimi Nr. 31 numatyta infrastruktūra įrengta ir tam išleista 71 607 litų, tačiau įrengtos teritorijos nėra perduotos pagal aktą atsakovei, kaip tai numato sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31 3.5 punkto nuostatos, dėl to nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad vykdant sutartį yra sukurtas daiktas ir perduotas atsakovui.

86Ginčijamo sprendimo, tai yra detaliojo plano sprendiniai, susiję su žemės sklypų naudojimo būdo/pobūdžio keitimu, ir prieštaraujantys KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, yra realizuoti tik įregistruojant atitinkamų žemės sklypų naudojimo būdą/pobūdį nekilnojamojo turto registre, kitų ginčijamo sprendimo įgyvendinimo ar su šiuo sprendimu susijusių padarinių nenustatyta.

87Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, laikosi nuostatos, kad šioje konkrečioje byloje prokuroras gindamas viešąjį interesą pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones, tuo pačiu trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentas, kad detalusis planas negali būti naikinamas visa apimtimi, yra nepagrįstas.

88Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

89Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prime Real Estate“ apeliacinius skundus atmesti.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. pareiškėjas prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios... 8. Ginčijamu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano... 9. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba ginčijamo sprendimo pagrindu su... 10. Remiantis šiais ir detaliau prašyme išdėstytais motyvais teismo buvo... 11. - panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimą Nr. 17 (T1)... 12. - pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 30 „Dėl... 13. - pripažinti negaliojančia 2004-02-20 sutartį Nr. 31 „Dėl... 14. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba bei Neringos savivaldybės... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 16. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real Estate“atsiliepime į... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo Nodea Bank Finland atsiliepime į prašymą... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime į prašymą... 21. II.... 22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-03 sprendimu pareiškėjo... 23. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 24. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19... 25. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prime Real Estate“ atstovė nurodė,... 26. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m.... 27. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką... 28. Teismas nustatė, kad pagal KNNP Teritorijų naudojimo schemą ginčijamu... 29. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 30. 2003 m. liepos 22 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė... 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2... 32. Teismas nustatė, kad Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17... 33. Teismas konstatavo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti detaliojo plano... 34. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 35. Neringos savivaldybės tarybos 2004-02-20 sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės... 36. To paties sprendimo pagrindu su žemės sklypo, adresu ( - ), Neringoje,... 37. Teismas atsižvelgė į 2004-12-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 38. Pažymėjo, kad susiklosčiusius civilinius teisinius santykius galima griauti... 39. Pripažinus sandorį negaliojančiu būtina likviduoti tuos turtinius... 40. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, todėl reikalavimą dėl... 41. III.... 42. Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 43. 1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nevertino, ar konstatuotieji... 44. 2. Byloje esantis LR Specialiųjų tyrimo tarnybos 2007-04-02 raštas Nr.... 45. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269... 46. 4. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendime minima... 47. 5. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą... 48. 6. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-03 sprendimo išvados,... 49. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real Estate“ apeliaciniu skundu... 50. 1. Nesutinka su teismo išvada, kad prokuroras į teismą kreipėsi... 51. 2. Pirmosios instancijos teismas pernelyg plečiamai aiškino viešojo intereso... 52. 3. Detalusis planas, kaip teritorijos planavimo dokumentas, yra sudarytas iš... 53. 4. Šioje byloje naikinant administracinį teisės aktą, kuriuo buvo... 54. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija)... 55. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme... 56. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu prašo atsakovų... 57. 1. Prokuroras, nesutikdamas su apeliantų argumentais, jog šioje byloje nėra... 58. 2. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 59. 3. 1996-05-24 Vyriausybės nutarimas Nr. 617 numatė dvi sąlygas... 60. 4. Teigia, kad klaidingas Teritorijų planavimo įstatymo interpretavimas... 61. 5. Kadangi 2004-02-20 sutartys „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ Nr. 30 ir... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės... 65. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju... 66. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 67. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai,... 68. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 69. Kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos priimtas aktas dėl... 70. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 71. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą... 72. Kadangi atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prime Real... 73. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 74. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio... 75. Dėl apeliaciniuose skunduose pateikto argumento, kad pareiškėjas pažeidė... 76. V.... 77. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 78. Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo... 79. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos... 80. Remiantis byloje esančiais duomenimis, Neringos savivaldybės tarybos 2004 m.... 81. Atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. 17 (T1)... 82. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 83. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ginčijamo detaliojo plano... 84. Ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta pritarti sutarčių dėl infrastruktūros... 85. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstyto argumento... 86. Ginčijamo sprendimo, tai yra detaliojo plano sprendiniai, susiję su žemės... 87. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, laikosi nuostatos,... 88. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus,... 89. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 90. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą... 91. Nutartis neskundžiama....