Byla e2-1385-460/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios ( - ) individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Klaipėdos apygardos teisme 2018-07-19 buvo priimtas ieškovės ieškinys, juo ieškovė prašo priteisti ieškovei ( - ) individuliai įmonei iš atsakovo V. G. 109 998,47 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas administratorei įmonės turto ir dokumentų neperdavė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nesikreipė.
  2. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti termino neprašė, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

4Ieškinys tenkintinas.

  1. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ( - ) individualiai įmonei, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Šioje teismo nutartyje, sutinkant su pareiškėjos argumentais, konstatuota, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ( - ) individualiai įmonei. Įmonės įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui 2016-09-01 sudarė 4 427,98 Eur. Remiantis VĮ Registrų centro, VĮ Regitra ir traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2016-08-24 duomenimis, bankrutuojančios ( - ) individualios įmonės vardu registruoto turto nebuvo. Remiantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2016-09-01 duomenimis, įmonėje apdraustųjų nebuvo nuo 2014-12-17. Bankrutuojanti ( - ) individuali įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui teikusi nebuvo. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-20 nutartimi, taikė ( - ) individualiai įmonei supaprastintą bankroto procesą. Kreditiniai reikalavimai, 2017-03-31 sudaro 109 998,47 Eur. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis bankrutuojančios ( - ) individualios įmonės vadovo pareigas nuo 2014-05-21 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo V. G.. Bankroto administratorė 2016-12-28 bankrutuojančios ( - ) individualios įmonės vadovui siuntė reikalavimą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, šis reikalavimas buvo įteiktas asmeniškai V. G., tačiau V. G. įmonės dokumentų ir turto neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-24 nutartimi skyrė V. G. 500,00 Eur baudą, bet dokumentai ir turtas vis vien nebuvo perduoti.
  2. Bankroto administratorė mano, kad atsakovas nuo pat 2014 m. vengė mokėti privalomus mokesčius, buvo nemokumo būsenoje, todėl buvusiam bendrovės vadovui atsakovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala.
  3. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių atsiranda įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis,2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.) pagrindu. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų, kaip antai Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis, CK2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, pagrindu; už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009, 2009-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, ir kt.).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Premium konsultacijos“ v. P. Ž., R. T., bylos Nr. 3K-3-14/2013).
  5. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas– neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).
  6. Aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika leidžia spręsti, jog pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už tai, kad nuo 2014 m., faktiškai jo vadovaujamai įmonei esant nemokiai, kilus pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas šios pareigos nevykdė. Įmonė jau nuo 2014 m. pradėjo pažeidinėti VSD įmokų mokėjimo tvarką, nuo 2010 m. nemokėjo privalomų mokesčių valstybei ir nesiėmė jokių priemonių skolai likviduoti, dėl to skolos tik didėjo ir tai akivaizdžiai liudija Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-31 nutartimi patvirtinų kreditinių reikalavimų suma, kuri sudaro 109 998,47 EUR. Dėl šių faktinių duomenų ir aptartų aplinkybių sutiktina su ieškove, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo kreiptasi dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl buvęs direktorius turi atlyginti bendrovei atsiradusią žalą.
  7. Šiuo atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, kai įmonės vadovas nuo pat įmonės pradžios nėra pateikę jokių finansinių dokumentų: nebuvo perduoti įmonės dokumentai, nebuvo sudarinėjamas įmonės balansas, galimai net nevedama įmonės buhalterinė apskaita, o administratoriui nebuvo perduotas ir joks įmonės turtas. Todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie įmonės finansinę veiklą, t. y. nesant galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 109 998,47 EUR (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).
  8. Esant nurodytiems argumentams ir teisinei situacijai ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 109 998,47 EUR turtinė žala.
  9. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
  10. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo 1 800 EUR žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
  11. Ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnio 1 dalis).

5Teismas, vadovaudamasis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 279, 285, 286 straipsniais,

Nutarė

6ieškovės bankrutavusios ( - ) individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti.

7Priteisti ieškovei bankrutavusiai ( - )individuliai įmonei, kodas ( - ), iš atsakovo V. G., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 109 998,47 EUR turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (109 998,47 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Iš atsakovo V. G. priteisti 1 800 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

9Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

10Atsakovas Klaipėdos apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, sprendimas įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas netenkinamas.

11Ieškovas sprendimą už akių per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai