Byla 2A-790-370/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-448-340/2015, pagal ieškovo BUAB „KAILINIAI LT“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būrai“, ieškinį atsakovui L. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovo BUAB „KAILINIAI LT“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo L. V. 99 640,30 Eur (344 038,04 Lt) nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi BUAB „KAILINIAI LT“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovas L. V. nuo 2010 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „KAILINIAI LT“ įsiteisėjimo dienos) ėjo UAB „KAILINIAI LT“ direktoriaus pareigas. Žalą sudaro BUAB „KAILINIAI LT“ bankroto byloje patvirtinti ieškovo kreditorių reikalavimai 344 038,04 Lt sumai, kurie susidarė tuo laikotarpiu, kai atsakovas ėjo ieškovo direktoriaus pareigas. Kreditorių reikalavimų suma patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1403-567/2013. Atsakovas L. V. savo veiksmais (ir neveikimu) sudarė situaciją, kai įmonė tapo nemoki, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, buvo nesąžiningas bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Tokiais veiksmais atsakovas padarė bendrovei 344 038,04 Lt turtinę žalą, todėl privalo ją visiškai atlyginti. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nevykdė 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nurodė, kad administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai, o iš perduotųjų nėra galimybės atskleisti bendrovės veiklą, nes nepateikti duomenys apie bendrovės turėtą turtą, nėra pateikta nei vieno balanso nuo bendrovės įkūrimo momento.

6Atsakovas L. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nes balanso nepateikimas, nepadaro įmonei nuostolių. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į skolininką I. Š. dėl 391 000 Lt netesybų, kurias išieškojus būtų padengti visi kreditorių finansiniai reikalavimai. Be to, atsakovas nurodė, kad nesutinka su kai kuriais kreditoriniais reikalavimais, t. y. kreditoriaus UAB „Infomedia“ 876,10 EUR (3025 Lt) finansiniu reikalavimu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 99 640,30 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei iš atsakovo priteisė 2 282,43 EUR žyminio mokesčio.

9Teismas nustatė, kad UAB „KAILINIAI LT“ buvo įsteigta 2010 m. birželio 3 d., jos vienintelis akcininkas ir vadovas buvo atsakovas. Įmonės įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, bendrovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Nuo įsteigimo momento bendrovė nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui nė vieno balanso. Iškėlus įmonei bankroto bylą teisme, atsakovas neperdavė turto ir dokumentų administratoriui, ir tik nagrinėjant šią bylą teisme, 2014 m. gruodžio 17 d. administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai.

10Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad įmonė bankrutavo dėl I. Š. netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Teismas nustatė, kad įmonė finansinių sunkumų turėjo jau nuo 2011 metų liepos mėnesio, o jungtinės veiklos sutartis su I. Š. buvo sudaryta 2012 m. balandžio 28 d. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad įmonėje buvo tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir konstatavo, kad atsakovas negalėjo administratoriui perduoti įmonės buhalterinių dokumentų todėl, kad ji iš vis nebuvo vedama pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu bei neperdavė administratoriui turto bei dokumentų yra pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėjo, kad nors ieškovas ieškinyje nenurodė šio ieškinio pagrindo, tačiau šį reikalavimą patikslino bylos nagrinėjimo metu, todėl taip pat teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovas neleistinai išplėtė ieškinio pagrindą.

11Teismas nurodė, kad konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra preziumuojama. Teismas sprendė, kad įmonė atsakovo įmonei vadovavimo metu jokio turto, išskyrus kailinius, daugiau neturėjo. Kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti padengti iš bendrovės turto ar turtinių teisių (jo nėra), todėl teismas pripažino, jog bendrovei buvo padaryta 99 640,30 EUR dydžio žala. Teismas taip pat nustatė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t. y. žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, teismas tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su kreditoriaus UAB „Infomedia“ 3 025 Lt finansiniu reikalavimu neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

141. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas būtų patyręs 99640,30 EUR (344 038,04 Lt) žalą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą bei buhalterinius dokumentus. Nurodė, kad visi atsakovo turėti dokumentai, susiję su UAB „KAILINIAI LT“ veikla, bei bendrovės antspaudas administratoriui UAB „Būrai“ perduoti 2014 m. kovo 18 d., todėl teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog dalis bendrovės dokumentų bendrovės administratoriui buvo perduota tik 2014 m. gruodžio 17 d. Tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. iš atsakovo gautus dokumentus bylos nagrinėjimo metu pristatė pats ieškovo bankroto administratorius.

152. Apeliantas pabrėžia, jog bendrovėje vykdytos buhalterinės apskaitos atitiktis įstatymo reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi jokios reikšmės ir sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės sąlygų atsakovui taikymo.

163. Teismas nenustatė, kokio dydžio žalą sukėlė teismo sprendimu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, o tik formaliai konstatavo, jog BUAB „KAILINIAI LT“ finansiniai reikalavimai negali būti padengti iš bendrovės turto ar turtinių teisių, todėl bendrovei padaryta 99 640,30 EUR (344 038,04 Lt) dydžio žala. Apelianto nuomone, net ir pripažinus, kad jis netinkamai vykdė pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ar kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo 99 640,30 EUR dydžio žalos atlyginimą.

174. Visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams atsirado 2012 metais. Tuo metu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su įmonės valdymu, neatliko. Atsakovas įmonės dokumentų administratoriui neperdavė jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl tai negali būti pripažinta neteisėtais atsakovo veiksmais, kurie padarė žalą įmonės kreditoriams. Be to, bankroto bylos iškėlimo metu įmonė jokio turto jau neturėjo, todėl atsakovas neturėjo ką perduoti administratoriui. Bendrovė veikė skolintų lėšų pagrindu, o visą veiklą buvo priversta sustabdyti tuomet, kai jos verslo partneris I. Š. nevykdė kartu su ieškovu sudarytos jungtinės veiklos sutarties.

185. Kadangi ieškovo nurodomi neteisėti veiksmai jokios žalos kreditoriams nesukėlė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

19Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

201. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos savo vadovaujamai įmonei iškėlimo, leido susidaryti kreditoriniams reikalavimams, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, t. y. buvo nesąžiningas savo vadovaujamos įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu.

212. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netyrė ir nenustatė, kokio dydžio žalą sukėlė atsakovo neveikimas, kadangi teismas visus įmonės finansinius įsipareigojimus pripažino bendrovės dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (laiku neperdavus UAB „KAILINIAI LT“ dokumentų bankroto administratoriui ir nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) patirta žala.

223. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad atsakovo veiksmai nesukėlė jokios žalos įmonės kreditoriams, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įmonei ir kreditoriams padaryta žala yra tiesioginė neteisėtų atsakovo veiksmų priežastis.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

28Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

29Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė atlyginti atsakovo padarytą žalą, nes jis nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą teisme iš esmės, ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovui pareiga atlyginti padarytą žalą kyla dar ir todėl, jog paaiškėjus, kad įmonė visiškai neturi turto ir negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 1 d.).

30Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė ieškinio pagrindą, nurodydamas, jog kreditoriams žala buvo padaryta ne tik dėl to, kad atsakovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų bei turto, bet ir todėl, jog įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Nors ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, ieškinio pagrindu nurodydamas, kad buvęs vadovas neperduoda įmonės dokumentų ir turto, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytas ir kitas ieškinio pagrindas, nurodant, jog ieškinys grindžiamas ir atsakovo pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdymu. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas, nebuvo nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis).

31Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad jis pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą bei visus dokumentus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė UAB „KAILINIAI LT“ bankroto bylą, nes konstatavo įmonės nemokumą. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nuo pat įmonės įsteigimo momento, t. y. nuo 2010 m. birželio 3 d., įmonės vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o po bankroto bylos iškėlimo ir toliau nevykdė pareigos perduoti administratoriui įmonės finansinius dokumentus ir turtą. Nors apeliantas nurodė, kad jis dar 2014 m. kovo 18 d. perdavė administratoriui visus turimus įmonės dokumentus, tačiau šie perduoti dokumentai nėra finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl juos vertinant, nėra galimybės nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Atsakovo pateikti finansinių dokumentų fragmentai neleidžia įvertinti bendrovės finansinės padėties, neatskleidžia įmonės vykdytos ūkinės veiklos, pagal juos negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo įmonės įkūrimo, t.y. 2010 m. birželio 3 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas iš viso nevedė jokios buhalterijos. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Taigi, tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas yra numatytas įstatymuose ir atsakovas, kaip įmonės vadovas, atsako už tinkamą buhalterijos tvarkymą. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog buhalterinės apskaitos atitiktis įstatymo reikalavimams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi atsakovas nevykdė jam įstatymuose numatytų pareigų, ir iš vis neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, nevedė įmonės buhalterinės apskaitos, todėl toks atsakovo neveikimas pagrįstai buvo pripažintas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str. 1 d.).

32Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, jog atsakovas, matydamas blogą įmonės finansinę padėtį, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

33Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2010 m. birželio 3 d. buvo vienintelis UAB „KAILINIAI LT“ akcininkas ir direktorius, iki pat 2013 m. sausio 8 d., kuomet įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kaip nurodė pats apeliantas, BUAB „KAILINIAI LT“ faktiškai nutraukė ūkinę veiklą dar 2012 metų kovo mėnesį, kai vienintelis jos turtas - už skolintas lėšas įgyta kailinių partija, buvo areštuotas vekselio turėtojo I. Š. naudai. Nuo šio momento, įmonė daugiau jokios komercinės veiklos nevykdė, tačiau atsakovas vis tiek nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, nes tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju yra susidariusi išskirtinė situacija, kai įmonės vadovas nuo pat įmonės pradžios nėra pateikęs jokių finansinių dokumentų, nebuvo sudarinėjamas įmonės balansas, nevedama įmonės buhalterinė apskaita, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė neturėjo ir jokio turto. Šį faktą, kad visa įmonės veikla buvo vykdoma skolintomis lėšomis, apeliaciniame skunde nurodė ir pats apeliantas. Iš byloje esančių kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų matyti, kad įmonė jau 2011 m. turėjo pradelstų neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, kurie teismine tvarka gynė savo interesus, pareikšdami ieškovui ieškinius. Be to, 2012 metų kovo mėnesį (2012 m. vasario 2 d. prisiėmusi pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 2012-00009, išrašytą Manakas Frankfurt dėl 92 168,58 JAV dolerių sumos įsipareigojimus atsiskaityti už patiektus kailinius) savo veiklą iš vis nutraukė. Todėl nesant galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams, t. y. 99 640,30 EUR, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią visą sumą priteisė iš atsakovo (CPK 185 str.).

35Atsakovo neteisėti veiksmai, o tiksliau jo visiškas neveikimas (didėjant įmonės įsiskolinimams kreditoriams, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; iškėlus bankroto bylą, atsakovas nevykdė pareigos perduoti įmonės turtą bei dokumentus), padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Matydamas, kad įmonė nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams po to, kai I. Š. perėmė visus kailinius ir įmonė liko iš vis be turto, atsakovas turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl minėtų ir analizuotų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliantas ir siekia paneigti savo atsakomybę dėl ieškovui ir jo kreditoriams padarytos žalos, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o kartu ir paneigiančių savo kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kurie atleistų atsakovą nuo atsakomybės atlyginti žalą, kuri atsirado dėl jo vengimo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė esmines bylos aplinkybes bei įvertino surinktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 333 straipsniais,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovo BUAB „KAILINIAI LT“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą... 5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi... 6. Atsakovas L. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 9. Teismas nustatė, kad UAB „KAILINIAI LT“ buvo įsteigta 2010 m. birželio 3... 10. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad įmonė bankrutavo dėl I. Š.... 11. Teismas nurodė, kad konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 14. 1. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas būtų... 15. 2. Apeliantas pabrėžia, jog bendrovėje vykdytos buhalterinės apskaitos... 16. 3. Teismas nenustatė, kokio dydžio žalą sukėlė teismo sprendimu... 17. 4. Visi įmonės įsipareigojimai kreditoriams atsirado 2012 metais. Tuo metu... 18. 5. Kadangi ieškovo nurodomi neteisėti veiksmai jokios žalos kreditoriams... 19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 20. 1. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė pareigą kreiptis į teismą... 21. 2. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas netyrė... 22. 3. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad atsakovo veiksmai nesukėlė... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 26. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų ... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 28. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 29. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 30. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios... 31. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad... 32. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai... 33. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę,... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2010 m. birželio 3 d. buvo... 35. Atsakovo neteisėti veiksmai, o tiksliau jo visiškas neveikimas (didėjant... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą....