Byla 2-826-372/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Dianai Tarozienei, dalyvaujant ieškovo atstovams adv. padėjėjui Evaldui Greičiui, R. P., atsakovui E. G., jo atstovui adv. Andriui Kazakevičiui,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios UAB „Ambersofa“ ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

3Šalių ir jų atstovų reikalavimai ir paaiškinimai

4Ieškovo atstovai prašo priteisti iš atsakovo 183000 Lt žalos atlyginimo. Taip pat jie prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 18000 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2010.07.29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo 165000 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovai nurodo, kad atsakovo padaryta žala įmonei atsirado dėl be teisinio pagrindo įgytų pinigų negrąžinimo ir dėl kreditorių interesų pažeidimo, atsakovui susigrąžinus bendrovei suteiktą paskolą. 2010.07.29 UAB „Ambersofa“ išrašė kasos pajamų orderį Nr.A01293, kuriuo užfiksuotas 18000 Lt dydžio piniginių lėšų priėmimas iš UAB „Baldesa“. Patikrinus kasos knygos duomenis laikotarpiu nuo 2010.07.01 iki 2010.07.31 nustatyta, kad 18000 Lt kasos knygoje neapskaityti ir į kasą neįnešti. Atsakovas pasirašė kasos pajamų orderį, patvirtindamas, kad gavo iš UAB „Baldesa“ 18000 Lt, tačiau šių pinigų įmonei neperdavė, todėl bankroto administratorius sprendžia, kad visa minėta suma yra atsakovo pasisavinta be jokio teisinio pagrindo, pinigai turi būti grąžinti ieškovui. Ieškovo atstovai teigia, kad nuo 2010.07.29 iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už naudojimąsi įmonės lėšomis.

5Ieškovai nurodė, kad bankroto administratorius pagal jam perduotus buhalterinius dokumentus nustatė, kad atsakovui 2010 m. liepos mėnesį per 4 kartus buvo išmokėta 165000 Lt suma. Buvo nustatyta, kad atsakovas 2006.05.01 Paskolos sutartimi Nr.05/01suteikė bendrovei 225000 Lt paskolą, kurią pastaroji turėjo grąžinti iki 2010.05.01. ieškovo atstovai teigia, kad išsimokėti 165000 Lt atsakovas turėjo formalų pagrindą, tačiau tokiais veiksmais jis kreditorių interesus. Tuo metu įmonė jau buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės.

6Atsakovas E. G. nesutinka su ieškiniu. Jis nurodė, kad 18000 Lt suma nebuvo nei išmokėta, nei grąžinta. UAB „Baldesa“ grąžino baldus, už kuriuos ketino sumokėti 18000 Lt. Baldai grįžo UAB „Ambersofa“. Kadangi įmonės buhalterė dirbo ne kiekvieną dieną, kasos orderis galėjo būti surašytas, tačiau nepanaudotas ir nesunaikintas. Atsiimdamas paskolą įmonei, atsakovas mano, kad jis nepažeidė jokių įstatymų.

7Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Jis nurodė, kad jokių 18000 Lt atsakovas negavo, todėl neturėjo jų grąžinti. Ši suma buvo numatyta gauti už parduotas prekes, tačiau sandoris neįvyko, UAB „Baldesa“ grąžino baldus. Atstovas nurodo, kad atsakovas nepažeidė įstatymų, atsiimdamas iš įmonės paskolą. Pinigų grąžinimo metu įmonė neturėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovas tiksliai nenurodė, todėl atsakovas mano, kad ieškinys pateiktas actio Pauliana pagrindu, Tokiu atveju yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

8Teismo padarytos išvados ir argumentai

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Dėl 18000 Lt skolos grąžinimo

11CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

12Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 18000 Lt, kuriuos atsakovas paėmė iš UAB “Baldesa”, teismas vertina ne tik bankroto administratoriaus pateiktus, bet ir atsakovo prašymu išreikalautus įrodymus. Pateikdamas ieškinį, ieškovas kartu pateikė Kasos pajamų orderį Nr. A 01293, patvirtinantį, kad atsakovas 2010 m. liepos 29 d. gavo iš UAB “Baldesa” 18000 Lt (12 b.l., 1 t.). Nustatęs, kad Kasos knygoje 2010.07.01 – 2010.07.31 ši suma neįtraukta (13 b.l., 1 t.)., bankroto administratorius padarė išvadą, kad šiuos pinigus atsakovas pasisavimo, neperduodamas šios sumos administratoriui, kaip to reikalauja ĮBĮ nuostatos. Vėliau teismui buvo pateikti įrodymai, kad UAB “Baldesa” nemokėjo šios sumos atsakovui, kadangi ketinti pirkti baldai buvo grąžinti UAB “Ambersofa” ( 99-100 b.l., 1 t.). Teismas išreikalavo iš UAB “Baldesa” Kasos knygos duomenis 2010.02.01 – 2010.07.31 (5-20 b.l., 3 t.) bei Didžiosios knygos kopiją už tą patį laipotarpį (21-22 b.l., 3 t.). Šie dokumentai patvirtina, kad UAB “Baldesa” 2010.07.29 nemokėjo 18000 Lt grynaisiais pinigais atsakovui. Tai teismo posėdyje patvirtino ir UAB “Baldesa” direktorius R. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais vien dėl to, kad pastarasis yra atsakovo brolis, kadangi jo parodymai patvirtinami jau minėtais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad kasos pajamų orderyje yra užfiksuota 18000 Lt suma, negali būti vertinama absoliučiai patikimu įrodymu. Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. S., dirbusi UAB “Ambersofa” ( - ), patvirtino, kad UAB “Ambersofa” ji dirbo tik kelias dienas per mėnesį. Atsiradus poreikiui, Kasos pajamų ar išlaidų orderiai būdavo pasirašomi iš anksto. Kilus tokiam ginčui, bankroto administratorius privalėjo pateikti teismui pradinius dokumentus, kurie patvirtintų arba paneigtų tą faktą, kad UAB “Ambersofa” prekių pardavimai nesutampa su lėšų grąžinimu iš UAB “Baldesa”. Kaip jau nurodyta ankščiau, bankroto administratorius nėra atleidžiamas nuo įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, teikimo. Įvertintina ir tai, kad bankroto administratorius naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Teismas net bankroto bylose negali būti tiek aktyvus, kad perimtų iš bankroto admnistratoriaus įrodymų rinkimą.

13Dėl 165000 Lt paskolos grąžinimo

14Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-444/2009). Pagal įstatyminį reguliavimą juridinio asmens valdymo organo nariai turi. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

15Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas ne tik įmonės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, privalėjo ginti ne tik įmonės, bet ir visų jos kreditorių interesus. Jis kaip vienintelis akcininkas 2006 m. gegužės 1 d.Paskolos sutartimi Nr.05/01 paskolino įmonei 225000 Lt, jai įsipareigojant paskolą grąžinti 2010.05.01 (18-19 b.l., 1 t.). Toks atsakovo veiksmas laikytinas protingu, lėšos suteiktos jo paties įmonei. Ieškovas neginčija, kad jos buvo skirtos įmonės poreikių tenkinimui. Tačiau teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 31 d. balanso duomenys patvirtino, kad tuo metu įmonės skolos gerokai viršijo įmonės turto vertę, nurodytą balanse (130-131 b.l., 1 t.). Paties E. G. iniciatyva buvo pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB “Ambersofa” iškelta bankroto byla. Nutartyje konstatuota, kad pats atsakovas pripažino, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais (10-11 b.l., 1 t.).

16Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo, juridiškai reikšminga yra ne vien tik aplinkybė, ar jis žinojo, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, bet ir aplinkybės, ar jis negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas ir jos vienintelis akcininkas sutapo viename asmenyje. Atsiimdamas iš įmonės 165000 Lt skolą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, atsakovas atėmė galimybę įmonei bent proporcingai atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, jog jis kaip vadovas ir vienintelis akcininkas ne tik turėjo galimybę, bet ir žinojo, jog įmonės finansinė padėtis labai bloga. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, UAB „Ambersofa“, realiai esanti prie bankroto ribos, grynaisiais pinigais mokėjo dideles sumas VšĮ „Anbikrijus“ už skrajučių gamybą, jų bei lankstinukų platinimą (116-117, 127-128 b.l., 2 t.), t.y. tada, kai pastarosios įmonės paslaugos buvo bevertės. Teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmai leido atsiskaityti su išskirtiniais kreditoriais, tame tarpe – su pačiu atsakovu. Taigi, minėti faktai patvirtina, kad atsakovas nebuvo tiek lojalus įmonei bei jos visiems kreditoriams, kaip to reikalaujama iš įmonės vadovo, tuo pačiu esančio vieninteliu akcininku.

17Sprendžiant klausimą dėl 165000 Lt sumos priteisimo, reikalavimas suskaidytas į dvi dalis – į 150000 Lt sumos grąžinimą, kai atsakovas neginčija ją gavęs, ir 15000 Lt, kai jis teigia šių pinigų negavęs. Teismui pateikti 4 Kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos E. G. grąžinta 165000 Lt paskola (14-17 b.l., 1 t.). Visuose Kasos išlaidų orderiuose pinigų grąžinimo pagrindas – paskolos grąžinimas. Taigi, ieškovas teismui pateikia rašytinius įrodymus, kuriais patvirtinama šios sumos išmokėjimas atsakovui. Tuo tarpu atsakovas tik savo paaiškinimu teismui teigia, kad 15000 Lt suma yra susijusi su 18000 Lt sumos užfiksavimu, o vėliau jos anuliavimu. Visų pirma, skiriasi sumos. Antra, pastarųjų pinigų išmokėjimo pagrindas yra visiškai skirtingas. Teismas sprendžia, kad 15000 Lt suma yra sumokėta atsakovui kaip grąžintos paskolos dalis. Kaip jau matyti iš aplaidaus ankstesnių atsakovo atliktų buhalterinių operacijų fiksavimo, teismas sprendžia, kad atsakovas galėjo neįforminti 15000 Lt išmokėjimo kasos knygoje, įvertinus ir tai, kad šie pinigai išmokėti paskutinę mėnesio dieną.

18Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad atsakovas, išmokėdamas sau paskolą, padarė įmonės kreditoriams, kurių interesus atstovauja bankroto administratorius, 165000 Lt dydžio žalą. Atsakovo veiksmų neteisėtumas jau nustatytas pagal aukščiau išdėstytus motyvus. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys – jei atsakovas nebūtų pažeidęs įstatymų, įmonės ir jo kreditorių interesai nebūtų taip smarkiai nukentėję. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad jo kaltės prezumpcija nenuginčyta.

19Atsakovas nurodo, kad paskolos išsimokėjimo metu įmonė buvo moki, todėl jis turėjo teisę atsiimti pinigus. Teismas sprendžia, kad toks jo teiginys nepagrįstas. Bankroto administratorius pateikė suvestinę, kurioje užfiksuota 2010.07.01 buvę kreditorių reikalavimai, sudarantys 374028,57 Lt (2-3 b.l., 2 t.). Pateikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, pats atsakovas nurodė, kad įsipareigojimų, kurių terminai jau suėję, suma sudaro 581313 Lt ( c.b. Nr.B2-210-372/12 ). Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo pasirašytas 2010.08.03. Vien teismui pateiktas kreditorių reikalavimus patvirtinantis sąrašas įrodo, kad 2010 m. liepos mėnesį įmonė buvo nemoki (26-76 b.l., 2 t.). Taigi, atsakovo atstovas nepagrįstai nurodinėja, kad paskolos grąžinimo metu įmonė buvo moki. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad kreditorių sąraše yra įrašyta UAB „Larostra“, pareiškusi 70024,55 Lt, tačiau atsakovas tokios įmonės nežino (22-23 b.l., 1 t.). Susipažindamas su bankroto byla, atsakovo atstovas neatkreipė dėmesio į tai, kad teismas vėlesne nutartimi ištaisė savo klaidą ir jau nurodė teisingą šio kreditoriaus pavadinimą – UAB „Lotostra“.

20Dėl senaties termino

21Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovo reikalavimams yra praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo šias sumas priteisti. Teismas sprendžia, kad šis atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio motyvų , ieškovas reikalauja priteisti žalą iš atsakovo kaip buvusio įmonės vadovo ir akcininko (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju jis nepateikė ieškinio actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Žalos atlyginimo priteisimui taikomas 3 metų senaties terminas, kurio bankroto administratorius nepraleido (CK 1.126 straipsnio 8 dalis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikiant ieškinį teismui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokiu atveju, tenkinant ieškinį iš dalies, atsakovas privalo sumokėti valstybei bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro 4300 Lt mokėtinas žyminis mokestis ir 11,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas naudojosi advokato pagalba, už kurią sumokėjo 3270 Lt (95-98 b.l., 2 t.). Priteistina suma nuo patenkinto reikalavimo sudaro 2948,36 Lt (CPK 98 straipsnio 1,2 dalys). Tokia advokato pagalbos apmokėjimo suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar adviokato padėjėjo teikiamos teisinės pagalbos (paslaugos) maksimalaus dydžio.

24Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

25Ieškinį patenkinti iš dalies.

26Priteisti ieškovui UAB „Ambersofa“ (įmonės kodas 300555364, buveinė Radviliškio g.36A, Šiauliai, adresas korespondencijai Rudžių k. Grinkiškio sen. Radviliškio r.sav.) iš atsakovo E. G. ( asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 165000 Lt (vieno šimto šešiasdešimt penkių tūkstančių litų) žalos atlyginimo ir 2948,36 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 36 centus) bylinėjimosi išlaidų.

27Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

28Priteisti iš atsakovo E. G. ( asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 4311,80 Lt ( keturis tūkstančius tris šimtus vienuolika litų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios... 3. Šalių ir jų atstovų reikalavimai ir paaiškinimai... 4. Ieškovo atstovai prašo priteisti iš atsakovo 183000 Lt žalos atlyginimo.... 5. Ieškovai nurodė, kad bankroto administratorius pagal jam perduotus... 6. Atsakovas E. G. nesutinka su ieškiniu. Jis nurodė, kad 18000 Lt suma nebuvo... 7. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir turi būti... 8. Teismo padarytos išvados ir argumentai... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Dėl 18000 Lt skolos grąžinimo... 11. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 12. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 18000... 13. Dėl 165000 Lt paskolos grąžinimo... 14. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas... 15. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė,... 16. Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo... 17. Sprendžiant klausimą dėl 165000 Lt sumos priteisimo, reikalavimas... 18. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 19. Atsakovas nurodo, kad paskolos išsimokėjimo metu įmonė buvo moki, todėl... 20. Dėl senaties termino... 21. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovo reikalavimams yra praleistas 1 metų... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl ji yra atleista nuo bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas... 25. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 26. Priteisti ieškovui UAB „Ambersofa“ (įmonės kodas 300555364, buveinė... 27. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš atsakovo E. G. ( asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 4311,80 Lt (... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...