Byla 2-208/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Siemens Osakeyhtio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-6068-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,URBICO“ ieškinį atsakovui UAB ,,Siemens“ (teisių perėmėjas – Siemens Osakeyhtio) dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3ieškovas UAB „URBICO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti UAB „URBICO“ naudai iš UAB „Siemens“ 837 090,76 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 371 Lt dydžio žyminį mokestį; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - piniginių lėšų, o jų nesant, - nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 837 090,76 Lt sumai atsakovo UAB „Siemens“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant (trūkstant) – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Atsakovui UAB „Siemens“ įmokėjus į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą ieškinio dydžio įmoką – 837 090,76 Lt, Vilniaus apygardos teismas priėmė 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria panaikino 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo UAB „Siemens“ prašymus dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo į banko garantiją ir ieškovo įpareigojimo užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimą atmetė.

52009 m. lapkričio 3 d. firma Siemens Osakeyhtio kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymais: pakeisti atsakovą UAB „Siemens“ jo teisių perėmėju firma Siemens Osakeyhtio; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Siemens Osakeyhtio taikytas laikinąsias apsaugos priemones į banko Swedbank, AB 2009 m. lapkričio 2 d. išduotą mokėjimo garantiją; grąžinti atsakovui 2009 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu įmokėtą į teismo specialiąją sąskaitą įmoką ieškovo ieškiniui užtikrinti. Atsakovas nurodė, jog atsižvelgdamas į teismo argumentus, kuriais remiantis buvo netenkintas ankstesnis prašymas pakeisti ieškinio užtikrinimo priemonę, t. y. vietoje piniginės įmokos leisti pateikti banko garantiją, atsakovas suderėjo su banku dėl palankesnių ieškovui UAB „URBICO“ teikiamos garantijos sąlygų ir pateikė naują banko garantiją, kurios galiojimo terminas yra 3 metai. Jeigu reikėtų ilgesnio termino garantijos, baigiantis numatytam 3 metų terminui atsakovas pasirūpintų naujos garantijos pateikimu. Atsakovui nepateikus papildomos garantijos, teismas galėtų pritaikyti prieš atsakovą laikinąsias apsaugos priemones.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė atsakovą UAB „Siemens“ jo teisių perėmėju Siemens Osakeyhtio, o prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo atmetė. Nurodė, kad pagal banko mokėjimo garantijos 5.4 punktą banko įsipareigojimai baigiasi, jeigu bankui yra pateikiama Vilniaus apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusio sprendimo ar įsiteisėjusios nutarties, kuria panaikinama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kopija su tokį sprendimą ar nutartį priėmusio teismo patvirtinimu, jog dokumentas yra įsiteisėjęs. Tokia nustatyta sąlyga iš esmės nesąžininga ieškovo UAB „URBICO“ atžvilgiu, nes Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo UAB „Siemens“ nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštas 837 090,76 Lt sumai – panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Teismas nurodė, kad nustatytomis mokėjimo garantijos sąlygomis visapusiškai neužtikrinami ieškovo UAB „URBICO“ interesai jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.

7Atsakovo Siemens Osakeyhtio atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinio užtikrinimui banko Swedbank, AB 2009 m. lapkričio 2 d. išduotą mokėjimo garantiją ir grąžinti Siemens Osakeyhtio 837 090,76 Lt įmoką. Skunde rašoma:

  1. Neteisinga bylos nagrinėjimo metu riboti atsakovo interesus daugiau nei būtina. Dėl sunkios ieškovo finansinės padėties (areštuotas ieškovo turtas, pareikšti dideli reikalavimai ieškovui, ieškovui gresia bankrotas) jis negalės atlyginti sumokėto depozito didelių nuostolių.
  2. Nelikus grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, teismas turėtų panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo metu yra panaikinta ne minėta nutartis, bet ja taikyti apribojimai, t. y. laikinosios priemonės pakeistos depozitu. Klaidinga teismo nuostata, kad banko mokėjimo garantijos 5.4 punkto nuostata faktiškai yra jau įvykusi.
  3. Atsakovo prieštaravimai dėl banko mokėjimo garantijos pateikimo, motyvuojant juos tuo, jog neįmanoma pakeisti į teismo sąskaitą įmokėtos įmokos tokia užtikrinimo forma kaip banko garantija, yra nepagrįsti. Tokia nuostata prieštarauja teismų suformuotai praktikai.
  4. Vilniaus apygardos teismas ankstesne 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakydamas priimti banko garantiją, nenurodė ir nelaikė garantijos 5.4 punkto kaip trūkumo, todėl atsakovas ištaisė tik teismo paminėtus mokėjimo garantijos trūkumus. Teismų praktikoje nėra apibrėžtų būtinų ar pakankamų tinkamos banko garantijos sąlygų, kurioms esant ieškovo interesų užtikrinimas būtų laikomas pakankamu.

8Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „URBICO“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad pakartotinis atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės yra tapatus jau atmestajam, nes naujos banko mokėjimo garantijos sąlygos nebuvo pakoreguotos taip, kad užtikrintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo nuomone, mokėjimo garantijos 5.4 punkte nustatyta sąlyga apie banko įsipareigojimų pasibaigimą panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį niekada neįvyks, nes teismas gali panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne jas taikyti priimtą teismo nutartį. Ši aplinkybė daro mokėjimo garantijos sandorį niekiniu, nes sandoris yra sudarytas tik dėl akių, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo būdo pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl jei įmanoma užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą kitomis (ne priverstinio poveikio) priemonėmis, gali būti imamasi ir kitų būdų, užtikrinančių būsimo sprendimo įvykdymą. Galutinį sprendimą dėl šių klausimų priima teismas, atsižvelgdamas į siūlomos užtikrinimo priemonės lygiavertiškumą ieškovo pareikštam reikalavimui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeičiamos į kitas ieškinio užtikrinimo priemones, kai to motyvuotai prašo byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas gali siūlyti vietoje šių priemonių taikyti kitą teisių gynimo būdą, atitinkantį atsakovo interesus, tačiau nepažeidžiantį ieškovo interesų: prašyti areštuoti tam tikrą konkretų turtą, įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą, pateikti laidavimo sutartį, įkeisti turimą turtą, prašyti užtikrinti galimus nuostolius ir kt. (CPK 146 str., 147 str.).

12Atsakovas UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog sumokėjo ieškovo reikalaujamą priteisti sumą į teismo depozitinę sąskaitą (b. l. 15-17). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir panaikino 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 20-21).

13Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas turi teisę prašyti vieną ieškinio užtikrinimo priemonę – sumos, atitinkančios ieškovo reikalaujamą sumą, sumokėjimą į teismo specialiąją sąskaitą, pakeisti kita (pvz., banko garantija, laidavimu, turimo turto įkeitimu ir kt.) arba, manydamas, jog apskritai nėra pagrindo užtikrinti ieškinio reikalavimų, prašyti panaikinti taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat kreiptis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, skųsti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str., 147 str. 1 d., 150 str. 1 d.).

14Po to, kai atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis pasirinko vieną iš minėtų jo teisių apsaugos būdų – įmokėjo į teismo specialiąją sąskaitą reikalaujamą pinigų sumą (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovas UAB „Siemens“ vėliau kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti ieškinio užtikrinimo priemonę – į teismo sąskaitą įmokėtą reikalaujamos sumos dydžio įmoką pakeisti į tokio paties dydžio (837 090,76 Lt) banko Swedbank, AB 2009 m. rugsėjo 10 d. išduotą Mokėjimo garantiją Nr. 09-071297-GM, grąžinant atsakovui UAB „Siemens“ 837 090,76 Lt įmoką. Savo prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad atsakovas negali naudotis įšaldytais pinigais, o tai jam sukelia nuostolių. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo UAB „Siemens“ prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo atmetė. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismo argumentus, susiderėjo su garantiją teikiančiu banku dėl palankesnių garantijos sąlygų ir dar kartą kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti ieškinio užtikrinimo priemonę, t. y. depozitą (piniginę įmoką), į kitą ieškinio užtikrinimo priemonę – banko garantiją. Vilniaus apygardos teismas šį atsakovo prašymą atsisakė tenkinti ir nurodė, kad mokėjimo garantijoje išdėstytomis sąlygomis neužtikrinama visapusiška ieškovo UAB „URBICO“ interesų apsauga jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Konkrečiai, - mokėjimo garantijos 5.4 punkte nustatyta sąlyga, jog banko įsipareigojimai pagal šią garantiją baigiasi, jeigu bankui yra pateikiama įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties kopija, kuria panaikinama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis. Teismo įsitikinimu, tokia garantijos sąlyga yra nesąžininga, nes ši sąlyga jau yra įvykusi, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi.

15Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos to paties teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. CPK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Jeigu laikinoji apsaugos priemonė jau buvo pritaikyta, tai atsakovui įmokėjus reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą laidavus, teismas gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti (CPK 146 str. 3d.). Atsakovas įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą ieškinio dydžio piniginį užstatą – 837 090,76 Lt ir tokiu būdu užtikrino galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ieškovo atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos (CPK 146 str. 2 ir 3 d.). Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu panaikinimo, šio teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neteko teisinės galios, ji nebegali sukelti jokių procesinių teisinių padarinių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad atsakovas UAB „Siemens“, nepaisant to, kad ėmėsi veiksmų, jog vietoje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškinys būtų užtikrintas kita priemone (reikalaujamos sumos įmokėjimu į teismo depozitinę sąskaitą), teikė apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1318/2009) apeliacinį procesą, pradėtą pagal tą atskirąjį skundą, nutraukė ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjusia to teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo panaikintos įvertinus paties atsakovo pateiktą kitą ieškinio užtikrinimo būdą – reikalaujamos sumos piniginio užstato įmokėjimą. Nors Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad panaikina ne 2009 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartį, bet šia nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, tai negali būti pagrindu teigti, jog egzistuoja minėtas apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d.), kadangi savo esme tai yra tas pats teisinis rezultatas. Kitaip sakant, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, to teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kaip teismo procesinis dokumentas, nebeteko teisinės galios ir nustojo egzistuoti kaip apeliacijos objektas. Šis teisinis faktas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutraukti apeliacinį procesą išnykus apeliacijos objektui – pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarčiai. Kadangi teikiamos į bylą banko Swedbank, AB 2009 m. lapkričio 2 d. mokėjimo garantijos parengimo momentu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis buvo nustojusi teisinės galios, todėl šios garantijos 5.4 punkte išdėstyta banko įsipareigojimų pagal garantiją pasibaigimo sąlyga nesukuria jokių teisinių padarinių, nes įsiteisėjus minėtai 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tokia garantijos sąlyga neįvyko ir negalėjo įvykti, t. y. nebuvo ir negalėjo būti priimtas Vilniaus apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas (nutartis), panaikinantis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Įvertindama šią teisinę situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009 m. lapkričio 2 d. mokėjimo garantijos 5.4 punkte numatyta banko įsipareigojimų pasibaigimo sąlyga nuo jos nustatymo momento negalėjo ir negali sukelti teisinių padarinių, nes negalėjo ir negali įvykti, todėl šios sąlygos taikymo pagrindu garantiją išdavusio banko įsipareigojimai negali pasibaigti.

16Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas atskiruoju skundu buvo apskundęs Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą buvo pradėtas, tačiau nutrauktas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Kadangi 2009 m. lapkričio 2 d. banko mokėjimo garantijos sudarymo momentu apeliacinis procesas dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą, dar nebuvo pasibaigęs, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su skundžiamoje 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mokėjimo garantijos 5.4 punkte nustatyta sąlyga yra iš esmės nesąžininga ieškovo UAB „URBICO“ atžvilgiu. Nėra pagrindo teigti, kad garantiją išdavęs subjektas būtų žinojęs ar turėjęs žinoti, kad esant pradėtam apeliacijos procesui dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, garantijos 5.4 punkte nustatyta sąlyga negali įvykti dėl kitų objektyviai įvykusių faktų (įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo). Įvertinusi banko 2009 m. lapkričio 2 d. mokėjimo garantijos turinį sudarančias sąlygas (išskyrus teisinių padarinių nesukuriančią 5.4 punkte išdėstytą sąlygą), tarp jų ir sąlygą dėl pakankamai ilgo garantijos termino (treji metai nuo išdavimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad šia priemone pakankamai užtikrinami ieškovo reikalavimai, ji ne tik atitinka atsakovo interesus, bet ir nepažeidžia ieškovo turtinių interesų siekiant galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.

17Ieškovo argumentai apie tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis ieškinio užtikrinimo priemonių sąrašas, todėl proceso dalyviai neturi galimybės pasiūlyti kitokias ieškinio užtikrinimo priemones, laikytini nepagrįstais. CPK 146 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, negali būti aiškinama susiaurintai. Nors šioje teisės normoje nėra atskirai išskirta tokia galima ieškinio užtikrinimo priemonė kaip banko garantija, tačiau tai nereiškia, kad tokia priemonė negali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad ja iš esmės užtikrinami pareikšti reikalavimai ir kad tokia alternatyvi užtikrinimo priemonė konkrečiu atveju visiškai atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ne tik pasiekiant kuo optimalesnę ginčo šalių interesų pusiausvyrą, bet ir kuo mažiau varžant atsakovo turtines teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdų, kurie yra įtvirtinti CPK 146 straipsnio 2 dalyje, taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tačiau pirmuoju atveju yra priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, gi ieškinio užtikrinimo kitomis priemonėmis atveju atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų. Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d. nuostata). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Analogiškomis nuostatomis vadovaujamasi taikant kitus ieškinio užtikrinimo būdus, kurie turi būti parenkami taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkretaus ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdo taikymas bus proporcingas jo taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad esant tokiai konkrečiai situacijai neteisinga riboti atsakovo teises daugiau nei būtina.

18Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad banko mokėjimo garantijos 5.4 punkto sąlyga yra niekinė ir neturi jokios įtakos visos banko garantijos apskritai ar atskirų jos sąlygų galiojimui, pripažintina, jog banko garantija, kaip tam tikra laidavimo forma, yra pakankama priemonė ieškovo reikalavimams užtikrinti. Remdamasi šia teisine išvada teisėjų kolegija naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina atsakovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo banko garantijos priėmimu.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas Siemens Osakeyhtio (buv. atsakovas UAB „Siemens“) prašymas dėl ieškinio užtikrinimo priemonės pakeitimo. Patenkinti Siemens Osakeyhtio 2009 m. lapkričio 3 d. prašymą. Priimti banko Swedbank, AB 2009 m. lapkričio 2 d. išduotą 837 090,76 Lt sumos dydžio mokėjimo garantiją Nr. 09-089829-GM, kaip UAB „URBICO“ ieškinio reikalavimų atsakovui Siemens Osakeyhtio užtikrinimo priemonę. Grąžinti atsakovui Siemens Osakeyhtio 837 090,76 Lt įmoką, 2009 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 91561805 įmokėtą į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą LT57 7044 0600 0027 6862.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. ieškovas UAB „URBICO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė... 5. 2009 m. lapkričio 3 d. firma Siemens Osakeyhtio kreipėsi į Vilniaus... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi pakeitė... 7. Atsakovo Siemens Osakeyhtio atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti... 8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „URBICO“ prašo... 9. Atskirasis skundas tenkintinas.... 10. Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios... 11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo... 12. Atsakovas UAB „Siemens“ 2009 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui prašymą... 13. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas turi teisę prašyti vieną ieškinio... 14. Po to, kai atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jis... 15. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos... 16. Kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas atskiruoju skundu buvo apskundęs... 17. Ieškovo argumentai apie tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad banko mokėjimo garantijos 5.4... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį,...