Byla 1-191-576/2019
Dėl ko K. V. vežant jį į ligoninę mirė. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aistei Bareikei, Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Jancevičiui, Nikolajui Kozliakui, kaltinamajai L. K. ir jos gynėjai advokatei Emmai Domajevai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. V., mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. V. atstovei pagal įstatymą R. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gim. ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, Darbo biržoje neregistruota, gyvenamoji vieta nedeklaruota, iki sulaikymo gyveno ( - ), neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I.

5ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

6L. K. nužudė savo šeimos narį, o būtent: ji 2018 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 19.50 val. ir 20.10 val., savo gyvenamojoje vietoje, t. y. buto, esančio adresu ( - ), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu K. V. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į pilvą ties bambos sritimi, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos, bei pilvinės dalies aortos sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei ūmiu širdies veiklos sutrikimu, dėl ko K. V. vežant jį į ligoninę mirė. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

7II.

8BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

9Kaltinamosios, nukentėjusiosios, atstovės pagal įstatymą, liudytojų parodymai

10Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. K. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Paaiškino, kad buvo šeštadienis, abu ruošėsi į darbą, bet taip ir neišvažiavo, nes K. V. liepė skambinti ir pasakyti, kad jie neatvažiuos. Jie dirbo valymo firmoje. Ji paskambino šeimininkei, po to komendantui, tada vėl šeimininkei ir pamelavo, kad nesuderino autobuso, susitarė, kad atvažiuos sekmadienį. Baigus pokalbį, K. V. išsikvietė taksi, nes norėjo išgerti. K. V. įkalbėjo ją važiuoti ir tada jį palydėjo į Pašilę, grįžus namo, ji tvarkėsi, pasėdėjo su juo kažkiek laiko ir K. V. pradėjo sakyti, kad jį nori kažkas užmušti. Su juo išgėrė gal keturis stikliukus ir nuėjo miegoti, o jis liko virtuvėje gerti. Po to K. V. atėjo į kambarį, paprašė 20 eurų. Prieš tai ji paskambino motinai, kad nevažiuos į darbą ir kad gamins plovą. Išėmusi mėsą, paliko kriauklėje. Ji toliau miegojo, o K. V. išėjo į kirpyklą. Po to skambino, kad pamiršo cigaretes. Išnešusi jam padavė cigaretes. Po to visą tą laiką miegojo ir nežino, kada jis grįžo. Po kiek laiko atėjusi rado jį virtuvėje be apatinių, vos stovintį ant kojų. Antras butelis jau buvo beveik išgertas. Prasidėjo priekaištai, necenzūriniai žodžiai. Jo prašymu uždėjo pašildyti sriubą ir nuėjo į balkoną parūkyti. Jai grįžus į virtuvę, K. V. išpylė verdančią sriubą, ji viską išvalė ir tada nuėjusi į parduotuvę nusipirko butelį alaus. Grįžusi prašė jo atiduoti telefoną ir iš karto nuėjo į balkoną, jis iš paskos, griebė alų, o telefono neatidavė. Ji norėjo, kad K. V. nuo jos atstotų. Po to nuėjo antrą kartą į parduotuvę, nupirko jo prašymu „Tauro“ alaus, pagalvojo, kad išgers alaus ir užmigs. Kai grįžo, K. V. nuėjo į balkoną, sakė: „prisipažink tu su jais, tau bus lengviau, aš tave nudėsiu“. Po to jis paprašė „Klonazepamo“, tačiau nepamena, ar jis pats paėmė, ar ji jam padavė. Tada K. V. griebė jai už plaukų, trenkė ant lovos, užlaužė rankas, bet ji kojomis jį nustūmė ir nuėjo į balkoną. K. V. atėjo iš paskos, atėjęs smūgiavo į pilvą, o ji slėpė veidą. Ji sėdėjo kamputyje susigūžusi, bijojo net į tualetą nueiti. Po to matė, kad K. V. žiūrėjo pornografinius filmus, o vėliau užmigo. Prieš 8 valandą vakaro aptvarkė virtuvę, girdėjo, kad jis knarkė, po to su kažkuo telefonu kalbėjo. Ji pradėjo pjaustyti mėsą. Kai jis atsikėlė, jau buvo beveik baigusi, mėsa jau kepė keptuvėje, o langas buvo atidarytas. Kai K. V. atsikėlė, ji stovėjo prie spintelės, buvo nusisukusi nuo jo, toliau pjaustė. Nemoka papasakoti, kaip toliau viskas vyko. Jis visaip koliojosi, jai pasidarė bloga, pradėjo suktis galva. Jis grasino sakydamas : „skrisi iš 4 aukšto“. Įvykio metu ji buvo virtuvėje prie spintelės, pjaustė mėsą. Ji net nespėjo sureaguoti. Jis griebė ją už plaukų, suprato, kad negali galvos pajudinti, bandė ištrūkti, klupo ant žemės, rankoje laikė peilį, ji sukosi ir nežino kaip į jį pataikė. Kai sukosi, peilis buvo priešais jį. Kai pataikė, peilis buvo priešais ją, dar bandė atšlyti. Pamena, kad tada jis ją paleido, nuėjo, o ji pradėjo vemti. Neatsimena, kaip sudėjo mėsą, K. V. dar sake, kad ją užmuš. Kiek pamena peilis nukrito ant žemės ir tada K. V. ją paleido. Tai buvo juoda rankena peilis, ilgas. Toliau ji nieko nepamena, ką kalbėjo, jai buvo šokas. Mama po to grįžo labai greitai. Pamena, kad pastaroji klausė, kas čia darosi. Pamena, kad ji buvo ant žemės, atsistojo, buvo priešais jį, atsisuko, dar bandė atšlyti. Atstumo negali nurodyti, viskas vyko labai greitai. Jis stovėjo visai šalia, kai ji atsisuko, priešais. Kiek reikėjo ištiesti ranką negali pasakyti. Ji pati yra kairiarankė, peilį turėjo kairėje rankoje įvykio metu.

11Dar parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu dirbo, tuo metu vedė bendrą ūkį. Su juo gyveno 9 metus, turi bendrą dukrą. Paskutiniu metu ji išgerdavo savaitgaliais. Įvykio dieną, rugsėjo 15 d., nevartojo vaistų. Tačiau kiekvieną vakarą gerdavo „Kvetapiną“, tai yra antidepresantai, šiuos vaistus vartojo nuo 2017 m. lapkričio, apie metus laiko iki įvykio. Ji yra įrašyta psichiatrinėje įskaitoje. Ji nematė, kaip apsirengė ar buvo aprengtas K. V.. Kai dūrė peiliu, jis buvo visiškai nuogas. O kaip ligoninėje jis atsidūrė su rūbais, negali pasakyti. Tą dieną ji išgėrė du litrinius butelius alaus, tačiau visą dieną nevalgė. Nukentėjusysis ryte gėrė degtinę ir po to dar parsinešė. Kai jis griebė už plaukų, ji klaupėsi ant grindų, nes norėjo ištrūkti, o po to stojosi ir įdūrė. Jam nedūrė tyčia. Nežino, kodėl taip atsitiko, kad žaizdos gylis 17 cm.

12Kiek pamena ji gamino valgyti. Jai atrodo, kad sutvarkė viską, todėl virtuvė buvo švari. Po suduoto smūgio nukentėjusysis iš karto nuėjo link balkono. Balkonas yra tame pačiame kambaryje, kur ta lova, kurioje jis gulėjo. Kiek atsimena, kai dūrė, nebuvo kraujo. Nepamena, ar buvo pati išsikruvinusi krauju. Kiek atsimena, peilis nukrito ant grindų. Nežino, ką po to darė su juo, galbūt padėjo jį į stalčių, buvo šoko būsenoje. Pačio dūrio neatsimena. Nesuprato, kas įvyko, net nesuprato, kad jį sužalojo. Jai buvo baisu, buvo šoke, nes jis užpuolė dėl nieko. Iš karto neiškvietė medikų, nes bijojo išeiti iš kambario. Pamena, kad kažką darė, pamena, kad labai stipriai vėmė ir tikriausiai viską tvarkė. Gali būti, kad mama pridengė nukentėjusiojo žaizdą. Nežino, kur buvo nukentėjusysis, kai atėjo mama, jo nematė. Per tą laiką, kai jis griebė už plaukų iki kol atėjo mama, buvo virtuvėje. Po dūrio, kai atėjo į balkoną, nepamena nieko. Atsimena, kad motina grįžo, bet toliau nieko neatsimena. Nurodė, kad sutinka su dukros civiliniu ieškiniu, o su V. V. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes suma per didelė.

13Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus L. K. patvirtino 2018 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 48-64.) ir 2018 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 65-71).

14Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. parodė, kad nužudytasis K. V. yra jos sūnus. Paaiškino, kad rugsėjo 15 d., vakare, apie 19.50 val., paskambino sūnus ir klausė, kur jo cigaretės. Tuomet ji pasakė, kad pasikvies taksi ir tuoj sugrįš. Kai su taksi 8.08 val. grįžo namo, jis jau gulėjo, iš pilvo kraujas plūdo. L. K. sėdėjo ant jos lovos. Kai grįžusi paklausė, kas atsitiko, L. K. atsakė, kad „jisai pats”. L. K. verkė be ašarų, dejavo „oi, oi”. Tada ji nuėjusi į virtuvę paskambino greitajai, o, kai grįžo, jau rado jį gulintį ant lovos. Atsiklaupė prie jo, pasiėmė rankšluostuką, laikė užspaudus. Paklausė: „vaikeli, kodėl tu taip padarei, kas tau taip liepė?”. Jis pasakė: „jinai”. Tada atsidarė durys ir atėjo greitoji ar policija. Jai paskambinus, atėjo draugė, kaimynė. Klausė jų, ar girdėjo, ką nors. Pasakė, kad girdėjo balkone baliavojo, po to „ai, oi” ir daugiau nieko.

15Atsakinėdama į klausimus dar parodė, kad adresu ( - ), bute gyveno ji, sūnus ir L. K.. Kai grįžo, nepastebėjo iš karto, kad buvo vartotas alkoholis, tik po to rado du butelius už lovos, balkone rado nugerto alaus. Kai grįžo, L. K. buvo išgėrusi. Sūnus jai grįžus jau nebešnekėjo, tik vieną žodį pasakė „jinai”. Ji mate vieną dūrį sūnaus pilve. Kokiu peiliu buvo durta, ji nematė. Jai grįžus visi peiliai buvo švarūs, juos apžiūrėjo. Stalčiai, rankenėlės taip pat buvo švarūs. Jai grįžus namo, butas buvo tvarkingas. Šviežiai pjaustytos mėsos virtuvėje ji nerado. Viskas buvo pagaminta. Buvo košė ir keli gabaliukai mėsos, kuri pjaustyta seniai, apie pietus. Sūnus ir L. K. turėjo bendrą dukrą, sūnus dukrą mylėjo, pirkdavo jai suknelių, žaislų. Kadangi jie abu išgerdavo, tai sesuo neleido matytis su dukra. Jos sūnus buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholio, vaistų vartojimo. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes prarado sūnų. Dėl karsto nešimo ir laidotuvių patyrė 884,60 eurų , o iš fondo buvo atlyginta 1300 eurų. Laidojimo išlaidos yra atlygintos ir dėl jų ieškinio nereiškia.

16Kai grįžo, sūnus gulėjo ant grindų tarp lovos ir spintos, kambaryje, kur yra balkonas. Į balkoną yra tik vienas įėjimas iš to kambario. Jis tuo metu vilkėjo treningą ir megztuką. L. K. sėdėjo ant lovos tame pačiame kambaryje. Paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad čia jis pats. Paklausė, kodėl ji greitosios nekvietė, tačiau ji neatsakė. Buto durys buvo atrakintos, todėl pati įėjo. Nuėjo su telefonu į virtuvę, iškvietė greitąją, o kai grįžo į kambarį ir rado jį užšokusį ant lovos. Jam nepadėjo atsigulti. Dar kai jis gulėjo ant grindų, uždėjo jam rankšluostį.

17Apklausta liudytoja R. S., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. V. atstovė pagal įstatymą, parodė, kad kaltinamoji L. K. jai pažįstama tiek, kiek ji gyveno su K. V.. Pamena, kad sesuo V. V. paskambino šeštadienį, rugsėjo 15 d., apie 20 val., ir pasakė, kad rado K. perdurtą, tikriausiai L.. Pagalvojo, kad eilinis įvykis, nes jie konfliktavo, buvo meilės romanai. Po kurio laiko vėl sesuo paskambino, pasakė, kad K. mirė. K. V. ir L. K. piktnaudžiavo alkoholiu. Ji globoja K. V. dukrą, nes matė, kad blogai ir ji mergaitę parsivežė iš Trakų globos namų. Tėvai nepaėmė mergaitės per nustatytą terminą ir ji pagalvojo, kad mergaitei augti saugiausia namų aplinkoje. Tuo metu mergaitei buvo 4,5 metų. Pats K. V. dažniausiai paskambindavo išgėręs. Iš pradžių leido jam bendrauti su dukra, bet pastebėjo, kad po to mergaitė tampa nesukalbama. Tėvo ir vaiko bendravimas neapsiribojo tik pokalbiais, jis kartais atvažiuodavo, atveždavo dovanų. Ji galvojo, kad motinos meilė nugalės ir ji pasiims tą vaiką. Civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo U. V. ji palaiko.

18Liudytojas R. L. parodė, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusiosios iki įvykio jam nebuvo pažįstamos. Paaiškino, kad darbo metu gavo pranešimą, kad sužalotas žmogus, durtinė žaizda. Su tyrėju R. K. atvyko į įvykio vietą, esančią adresu ( - ), tikslaus adreso nepamena. Užėję pamatė kambaryje lovoje gulintį vyrą, bamboje jam buvo durtinė žaizda ir stipriai kraujavo. Vyras buvo pusiau sąmoningas. Kai klausė, kas atsitiko, kaip viskas buvo, jis nieko nesakė. Kiek suprato, sakė: „pats“, bet ką „pats“, sunku buvo suvokti. Kadangi sužalojimas buvo sunkus, jį nešė į greitosios pagalbos automobilį, jis neteko sąmonės. Kai užėjo į namus, tuo metu balkone buvo moteris, ji rūkė ir nuolatos verkė. Paklausus, kas atsitiko, susikalbėti su ja nepavyko, nes buvo neblaivi ir verkė. Tą moterį sulaikė ir pristatė į Ukmergės policijos komisariatą, įformino įvykį. Kai atvyko, butas buvo tvarkingas, grumtynių pėdsakų nesimatė, tik tas vyras, kuris kraujavo, gulėjo lovoje, todėl toje vietoje buvo kraujo. Dar prie lovos ant kilimo buvo kraujo, bet kol vyrą išnešė, sužaloto žmogaus mama kilimą nunešė į vonią ir užmerkė, nes sakė, kad daugiau nebenusipirks tokio gero kilimo. Buvo išsikvietę ir specialistę, apžiūrėjo visą butą, bet jokių grumtynių požymių nebuvo. Virtuvė buvo tvarkinga, specialistė paėmė visus peilius, nes viskas buvo išplauta. Pamena, kad balkone langas buvo praviras. Buvo prirūkyta. Virtuvėje nesimatė, kad būtų buvęs gamintas maistas. Maisto kvapo nebuvo, virtuvė buvo tvarkinga.

19Dar nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolą rašė pats. Kiek pamena, tik virtuvėje iš stalčiaus surinko visus peilius kiek buvo, kitur nebuvo. Balkone rado išgertų nuo alaus butelių, juos surinko ekspertė. Daugiau įkalčių, reikšmingų daiktų, nerado. Su nukentėjusiuoju kažkiek bendravo, kol jis lovoje gulėjo. Suprato tik, kad jis sakė „pats“, bet buvo labai sunku suprasti, nes jis buvo nei sąmoningas, nei nesąmoningas. Vyras tik kartojo žodį „pats“, tai nebuvo atsakymas į klausimą. Suprato, kad jis galbūt norėjo pasakyti, kad susižalojo pats. Į klausimus, kas nutiko, kaip nutiko, kokios aplinkybės, jis nieko neatsakė. Pirmiausiai išnešė nukentėjusįjį į greitąją, po to tik su kaltinamąja bendravo, bet nebuvo galima susikalbėti su ja, nes ji nuolat verkė ir buvo neblaivi. Liudytojas dar patvirtino, kad ta moteris, kuri rūkė, yra salėje esanti L. K.. Ji vaikščiojo svyruodama, kalbėjo sunkiai, taip, kaip girtas žmogus. Nukentėjusysis sakė žodį „pats“. Kaltinamoji tik sakė; „aš nieko, aš nieko“. Daugiau ji nieko nei pasakojo, nei sakė. Nukentėjusiojo motina pasakė, kad sūnus paskambino jai ir kad buvo kažkoks konfliktas dėl cigarečių tarp jos sūnaus ir jo sugyventinės. Nukentėjusiojo mama sakė, kad tuo metu ji išsikvietė taksi ir važiavo į namus, minučių reikalas buvo, kiek ten užtruko atvažiuoti ir jis jau buvo sužalotas. Neatsimena, ar nukentėjusiojo mama sakė, kiek laiko važiavo. Jie patys kažkur mieste patruliuodami gavo pranešimą ir važiavo. Matė, kad pas nukentėjusįjį buvo žaizda pilve, bamboje ir, kai jis judėjo, tas kraujas purškė, bet jam uždengė pilvą su rankšluosčiu. Virtuvėje kraujo nepastebėjo, tik tame kambaryje, kur jis gulėjo.

20Ekspertas S. C. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. išvadą Nr. ( - ), papildomą išvadą 2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. ( - ) ir papildomą išvadą 2019 m. vasario 26 d. Nr. ( - ) tvirtina. Išvadų buvo ne viena, o kelios, nes skyrėsi klausimų apimtis. Proceso metu buvo keliami papildomi klausimai, skiriamos papildomos užduotys, į kurias turėjo atsakyti. Mirtį sukėlęs sužalojimas yra padarytas prieš pristatant į medicinos įstaigą. Šiuo atveju mirties laikas yra labai konkretus, nurodytas medicininiuose dokumentuose – 2018 m. rugsėjo 15 d., 21.20 val. Greitosios medicinos pagalbos duomenimis nustatyta, kad atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada 2018 m. rugsėjo 15 d., 20.33 val., randa nukentėjusįjį K. V. ir jį apžiūri. Laikas yra labai tikslus nurodytas. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., atvykus 20.33 val., apžiūrimas nukentėjusysis su patirtais sužalojimais kūne. Nukentėjusysis galėjo nuo 19.50 val. iki greitosios atvykimo išgyventi. Atsižvelgiant į sužalojimą, į žaizdos kanalo kryptį, lokalizaciją kūne, labiausiai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamajai ir nukentėjusiajam stovint vienas priešais kitą, nes žaizdos kanalas tęsiasi iš apačios į viršų ir nežymiai iš kairės į dešinę, beveik statmenai kūno ašiai, todėl tokia išvada. Kanalo ilgis yra apie 17 cm. Šiuo atveju, kadangi pilvo sienelė yra paslanki, todėl nereikia stiprios smūgio jėgos. Neatmetama galimybė, jei nukentėjusysis ir kaltinamoji buvo priešais vienas kitą ir šiuo atveju kaltinamoji stodamasi, laikydama žalojantį įrankį nukreiptą į nukentėjusįjį ir besistodama durdama į nukentėjusįjį, galėjo padaryti tokį sužalojimą. Žaizdos kanalo kryptis beveik yra statmena kūno ašiai, judesys turėtų būti statmenai stovinčiajam į pilvo sritį, o pasvirimo kampas yra labai nežymus iš apačios į viršų ir labai nežymiai iš kairės į dešinę. Tačiau remiantis sužalojimo lokalizacija, kanalo kryptimi, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiojo ir kaltinamosios išsidėstymas buvo vienas priešais kitą.

21Ekspertas M. J. parodė, kad ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadą tvirtina. Susipažinęs su VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta L. K. psichikos sveikatos ambulatorine kortele paaiškino, kad naujų duomenų, kurie leistų abejoti išvada, nėra ir susipažinus su šiais medicininiais dokumentais pateikta ekspertizės akto išvada nesikeičia. L. K. psichikos būklė yra aprašyta ir detaliai atspindi jos bendravimą ir nustatytą diagnozę. Simuliacijos aiškių požymių nebuvo. Buvo visi požymiai būdingi sutrikimams, kurie nustatyti. Jie nėra pakankamas pagrindas suabejoti asmens pakaltinamumo kriterijais. Šiuo atveju išvada yra pakankamai aiški. Jai yra nustatytas asmenybės, adaptacijos sutrikimas, bet tai nėra afektinės būklės, nėra nei patologinis, nei fiziologinis afekto atvejis. Išgėrus alkoholio afekto galimybė atkrinta. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, tačiau buvo spręsta, ar buvo sukelti tokio pobūdžio psichikos sutrikimai, kurie sutrikdytų asmens gebėjimą suvokti realybę. Tokių požymių nustatyta nebuvo. Buvo įvertinta medicininė dokumentacija, bylos medžiaga, psichiatrinis, psichologinis ištyrimas. Visi duomenys buvo apibendrinti ir įvertinti. Buvo vertinti depresijos epizodai, bet nebuvo tiek išreikštos depresijos, kuri trikdytų asmeniui suvokti savo veiksmus. Gali būti nerimas, baimė ir tam tikri elgesio modeliai, tačiau tai nėra tie patologiniai sutrikimai, kurie keltų abejonę, kad asmuo negali dėl to valdyti savo veiksmų. Esminis klausimas, ar asmuo gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Tie požymiai nėra tiek išreikšti, kad asmeniui sutrikdytų gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Vaistai skiriami, kad padėtų asmeniui, o ne tam, kad pablogintų jo būklę. Šalutinių požymių, dėl ko dar labiau sutriktų būklė, nebuvo aprašyta. Jo manymu, vaistai galėjo duoti tik teigiamą efektą.

22Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

23Policija.lt duomenimis 2018 m. rugsėjo 15 d., 20.22 val val., fiksuotas V. pranešimas, kad ( - ), 43 metų vyras kruvinas, pranešėja rado atėjusi į kambarį, nežino, kas atsitiko (t. 1, b. l. 8-11).

24Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio ( - ), skambinta iš telefono ( - ), pateikta minėto skambučio skaitmeninė garso kopija(t. 1, b. l. 14-15). Pateiktas iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašas apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 16-18).

25Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas ketvirtame aukšte, esantis adresu ( - ). Buto durys uždarytos, neužrakintos, užraktas nepažeistas. Pro duris patenkama į prieškambarį, kuriame tiesiai prie priešakinės sienos ant linoleumu užtiestų grindų guli šviesus rankšluostis su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują. Rankšluostis paimtas ir supakuotas į popierinį paketą. Prieškambario kairėje pusėje pirmos durys į tualetą. Antros durys į vonia. Vonioje vandenyje mirksta kilimas. Prieškambario gale kairėje pusėje yra kambarys, kuriame kairėje pusėje ant stalelių sukrauti drabužiai ir kiti buities reikmenys. Prie priešakinės sienos yra svetainės spinta, ant kurios taip pat sukrauti drabužiai ir kiti buities reikmenys. Kairėje pusėje yra išskleistas minkštas kampas su paklotais patalais. Iš prieškambario pro tiesiai esančias duris patenkama į virtuvę. Virtuvėje prie kairės sienos yra stalas ir dvi taburetės. Ant stalo stovi indai ir įvairūs buitiniai reikmenys. Prie dešinės ir priešakinės sienų kampe yra spintelė, kurios viršutinį stalčių atidarius matomi plastikinėje virtuvės valgymo įrankių dėžutėje dešinėje dalyje sudėti keturi peiliai, kurie paimti ir supakuoti kiekvienas į atskirus popierinius paketus ir sudėti į popierinę dėžę. Iš prieškambario pro gale dešinėje pusėje esančias duris patenkame į kambarį, kurio kairėje pusėje yra spinta, už spintos yra durys į balkoną. Prie priešakinės ir kairės sienos stovi spintelės. Prie priešakinės ir dešinės sienų stovi lova. Ant lovos patalų matomos raudonos dėmės panašios į kraują. Antklodės užvalkalas su raudonomis dėmėmis paimtas ir supakuotas į popierinį paketą. Patekus į balkoną kairėje pusėje stovi metalinės kopėčios ir plastikiniai maišai. Dešinėje pusėje prie sienos ir balkono išorinės sienelės stovi stalas ant kurio yra pieštukinė. Pieštukinėje yra du plastikiniai butelių kamšteliai. Po stalu yra 1 plastikinis alaus butelis su užrašu „KAPITONO“. Balkono dešinėje pusėje yra suolas, kurio po sėdimąja dalimi esančioje daiktadėžėje yra plastikinis alaus butelis su užrašu TAURAS. (t. 1, b. l. 21-43).

26Iš lavono apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 48-54) matyti, kad ritualinių paslaugų bendrovės „Ukmergės paslauga“ morge, esančiame adresu Vaižganto g. 3, Ukmergė, apžiūrėtas K. V. lavonas.

27Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyriaus paminti K. V. medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 55-59).

28Iš Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta 2018 m. rugsėjo 15 d. kvietimo ID 1808374839 GMP kvietimo kortelė(t. 1, b. l. 62-64).

29Specialisto išvada Nr. M 1154/2018 (01) patvirtina, kad: 1. K. V. mirė nuo durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo. Į tai nurodo durtinė-pjautinė žaizda pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos, bei pilvinės dalies aortos sužalojimais, skystas kraujas ir kraujo krešuliai pilvaplėvės ertmėje, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmiu širdies veiklos sutrikimu; 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 17 d., 8.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-36 val. laiko; 3.K. V. lavone nustatyta: 3.1. Injekcinė žymė kairėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina atliekant medicininės manipuliacijas, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas; 3.2. Durtinė-pjautinė žaizda pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos, bei pilvinės dalies aortos sužalojimais, skystas kraujas ir kraujo krešuliai pilvaplėvės ertmėje, pagal mikro-markoskopinį vaizdą padaryti duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Žaizdos kanalas tęsiasi kiek iš apačios į viršų, nežymiai iš kairės į dešinę, apie 17 cm ilgio. Šis sužalojimas remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktu 6.6.12, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.3. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3.4. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, 6-8 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. K. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 %o (promilės) etilo alkoholio; 5. K. V. lavono kraujyje rasta 0,028 mg/l nordazepamo ir 0,077 mg/l 7- aminoklonazeparno. Kraujyje amfetaminų, aznitriptilino, barbitūratų, fenotiazinų, difenhidramino, metamizolio, kokaino, kokaino metabolitų ir opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbibūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų ir metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opiatų, kokaino, kokaino metabolitų ir (t. 1, b. l. 71-77).

30Iš papildomos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad: 1. K. V. mirė nuo durtinio – pjautinio pilvo sužalojimo; 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 17 d., 8.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-36 val. laiko; 3.K. V. lavone nustatyta: 3.1. injekcinė žymė kairioje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta duriančių savybių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina atliekant medicinines manipuliacijas, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas; 3.2. Durtinė – pjautinė žaizda pilve, bambos projekcijoje su didžiosios taukinės, žarnų pasaito, dvylikapirštės žarnos, bei pilvinės dalies aortos sužalojimais, skystas kraujas ir kraujo krešuliai pilvaplėvės ertmėje, pagal mikro-markoskopinį vaizdą padaryti duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Žaizdos kanalas tęsiasi kiek iš apačios į viršų, nežymiai iš kairės į dešinę, apie 17 cm ilgio. Šis sužalojimas remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių punktu 66.12, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3.3.Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, pagal makroskopinį vaizdą padarytas kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3.4.Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, 6-8 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. K. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapimo nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 %o (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje ir šlapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholiu ir acetono nerasta. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį; 5. K. V. lavono kraujyje rasta 0,028 mg/1 nordazepamo ir 0,077 mg/l 7-aminoklonazepamo. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, fenotiazinų, difenhidramino, metamizolio, kokaino, kokaino metabolitų ir opiatų nerasta. Šlapime amfetaminų, arnitriptilino, barbibūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų ir metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opiatų, kokaino, kokaino metabolitų ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta; 6. K. V. mirė nuo durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo; 7. K. V. lavone pomirtinių kūno sužalojimų nėra; 8. Išvados 3.2 p .nurodytas sužalojimas, pagal lokalizaciją kūne, žaizdos kanalo kryptį bei pobūdį, mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo rankomis. Išvados 3.3 bei 3.4 punktuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant; 9. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija kūne nenurodo kurie sužalojimai galėjo būti padaryti kovos ar savigynos metu; 10. Po išvados 3.2 punkte nustatytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti); 11. Remiantis VĮ Ukmergės ligoninės išrašo kopija mirtis konstatuota 2018 m. rugsėjo 15 d., 21.20 val.(t. 1, b. l. 82-84).

31Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad remiantis durtinės – pjautinės žaizdos pilve pobūdžiu, lokalizacija kūne, bei žaizdos kanalo kryptį, nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, tačiau tikėtiniausias užpuoliko ir nukentėjusiojo išsidėstymas yra priešpriešais. Durtinė – pjautinė žaizda pilve galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Durtinė – pjautinė žaizda pilve pagal mikro-markoskopinį vaizdą padaryti duriančių – pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, pagal makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi. Durtinė – pjautinė žaizda pilve padaryta, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje padarytas 1-3 parų laikotarpyje iki mirties. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 6-8 parų laikotarpyje iki mirties. Tyrimui kūnas pristatytas be viršutinių drabužių. Lavonas apžiūrėtas 2018 m. rugsėjo 16 d., nuo 1.50 val. iki 2.00 val., dalyvaujant VTMT teismo medicinos ekspertui, kur apžiūros metu nustatyta: megztinis išteptas krauju, pilvo srityje matomas audinio pažeidimas atitinkantis žaizdą pilve. Po durtinės – pjautinės žaizdos pilve, nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių laiko, kol neprarado sąmonės (t. 1, b. l. 89).

32Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ant tirti pateiktų keturių peilių žmogaus kraujo nerasta. Ant moteriško džemperio, moteriškų kelnių dėmių ir sutepimų tinkančių tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 94-95).

33Iš specialisto išvados Nr. MK 75/2018 (01) matyti, kad K. V. pilvo durtinis – pjautinis sužalojimas padarytas ne tyrimui pateiktais peiliais Nr. 1, 2, 3. Tikėtina, kad K. V. pilvo durtinis – pjautinis sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr. 4. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamajame sužalojime, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (t. 1, b. l. 103-109).

34Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad L. K. iš jai pateiktų atpažinti keturių peilių atpažino peilį Nr. 1, kaip tą, kuriuo galimai sužalojo K. V.. (t. 2, b. l. 72-79).

35Specialisto išvada Nr. G ( - ) patvirtina, kad L. K. apžiūros metu sužalojimų nerasta.

36Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. gruodžio 5-gruodžio 28 d. ekspertizės akte (t. 3, b. l. 2-11) nustatyta, kad L. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojama: mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, priklausomybės alkoholiui sindromas. Pagal savo psichikos būklę L. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo surasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nebuvo patologinio afekto būsenoje. Ji pagal savo psichikos būklę šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. K. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jos elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. Pagal savo psichikos būklę L. K. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, stoti prieš teismą. L. K. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo.

37Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

38Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. K. kaltė padarant jai inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

39Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 19.50 val. iki 20.10 val., bute, esančiame adresu ( - ), konflikto tarp L. K. ir K. V. metu L. K. sudavė vieną smūgį peiliu K. V. į pilvą ir K. V., vežant jį į ligoninę, mirė.

40Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos pačios kaltinamosios L. K., nukentėjusiosios V. V., liudytojų R. S., R. L. parodymais, teisme ištirtais rašytiniais įrodymais. Darydamas išvadas teismas pripažįsta įrodymais ir remiasi minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais, nes jų parodymai buvo nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymuose yra reikšmingų duomenų daryti išvadoms apie nusikalstamą veiką. Priimdamas procesinį sprendimą teismas taip pat vadovaujasi aukščiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais, jie pripažįstami įrodymais, nes gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus. Kaltinamoji L. K. apklausiama teisme smūgio sudavimo faktą pripažino, tačiau teigė, kad buvo šoke, ji nežino, kaip pataikė, nesuprato, kas įvyko ir kaip ji sužalojo K. V.. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas teismo psichiatras ekspertas M. J. patvirtino, kad išgėrus alkoholio (L. K. pati nurodė įvykio dieną vartojusi alkoholį) afekto galimybė atkrinta. Ekspertas M. J., teismo posėdyje susipažinęs su papildomai teismo išreikalautais L. K. medicininiais dokumentais, patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, jog išvada nesikeičia. Ekspertas nustatė, kad L. K. veikos padarymo metu konstatuojama: mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau ji pagal savo psichikos būklę nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nebuvo patologinio afekto būsenoje, ji galėjo surasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. gruodžio 5-gruodžio 28 d. ekspertizės aktas (t. 3, b. l. 2-11)).

41Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius, t. y. vienas smūgis į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą ir kaltinimas, kad būtent L. K. tyčia nužudė K. V. įrodytas pačios kaltinamosios L. K. parodymais, kuri pripažino sudavusi vieną smūgį peiliu K. V. į pilvą, nukentėjusiosios V. V. parodymais, kuri paaiškino, kokiomis aplinkybėmis grįžusi namo rado gulintį K. V., patvirtino jo sužalojimo į pilvą faktą, nurodė iškvietusi medikus, apibūdino, kad be K. V. bute buvusi tik L. K.. Taip pat liudytojo policijos pareigūno R. L. parodymais, kuris patvirtino vykęs į įvykio vietą, kur buvo rastas vyras lovoje su durtine žaizda, pastarasis tik sake žodį „pats”, tačiau liudytojas nurodė, kad vyrą buvo sunku suprasti, jis nebuvo nei sąmoningas, nei nesąmoningas ir sakomas žodis nebuvo atsakymas į užduodamą klausimą. Dar patvirtino, kad bute buvo kaltinamoji, su kuria nebuvo įmanoma susikalbėti. L. K. kaltę patvirtina ir specialisto išvados, patvirtinančios K. V. padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, pobūdį, mirties priežastį. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys.

42Kaltinamoji L. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė vykusio konflikto tarp jos ir K. V. fakto ir, kaip jau minėta, pripažino vieną kartą turėdama rankoje peilį jam dūrusi, tačiau paties įvykio aplinkybes viso proceso metu aiškino kiek skirtingai.

43Apklausta teisme L. K. nurodė, kad K. V. jai buvo suėmęs už plaukų, ji norėjo ištrūkti, stojosi ir įdūrė, o paties dūrio aplinkybių, teigė, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, 2018 m. rugsėjo 16 d., parodymų patikrinimo vietoje metu L. K. paaiškino, kad K. V. išsakius grasinimus ji pasisuko į K. V. ir kairėje rankoje laikydama peilį, kuriuo pjaustė mėsą, dūrė jam peiliu į pilvą ties bamba. Nurodė ištraukusi peilį ir numetusi ant žemės, o po to pakėlė ir kriauklėje nuplovė (t. 2, b. l. 48-64). 2018 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 65-71) L. K. nurodė kiek kitokias aplinkybes ir jau aiškino, kad kai K. V. buvo jai už nugaros ir laikė plaukus, ji su peiliu kairėje rankoje sukosi veidu į K. V., buvo pritūpusi, keldamasi atsisuko prieš jį veidu ir dūrė jam peiliu į pilvą ties bamba. Iš esmės analogiškas aplinkybes (suklupo, kėlėsi laikydama rankoje peilį ir įdūrė) ji nurodė ir teisme.

44Visgi teismas kaip teisingas laiko ir vadovaujasi 2018 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu L. K. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nes būtent tokios L. K. nurodytos įvykio aplinkybės atitinka papildomą teismo medicinos specialisto išvadą Nr. pM 5/2019 (01)-M 1154/2018 (01), iš kurios matyti, kad remiantis durtinės – pjautinės žaizdos pilve pobūdžiu, lokalizacija kūne, bei žaizdos kanalo kryptį, nukentėjusysis galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, tačiau tikėtiniausias užpuoliko ir nukentėjusiojo išsidėstymas yra priešpriešais (t. 1, b. l. 89). Pažymėtina ir tai, kad teisme ekspertas S. C. taip pat nurodė, kad nors neatmetama galimybė, jei nukentėjusysis ir kaltinamoji buvo priešais vienas kitą ir kaltinamoji laikydama žalojantį įrankį, nukreiptą į nukentėjusįjį, ir besistodama durdama į nukentėjusįjį, galėjo padaryti tokį sužalojimą, tačiau remiantis sužalojimo lokalizacija, kanalo kryptimi, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiojo ir kaltinamosios išsidėstymas buvo vienas priešais kitą. Be to, minėtas veiksmas – 2018 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas iš karto po įvykio. Remiantis nurodytais kaltinamosios 2018 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotais parodymais ir gretinant juos su papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. ( - ), nors ir tikėtina, teismas laiko šiuos duomenis pakankamais pripažinti, kad kaltinamoji sudavė K. V. smūgį eksperto nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad jie stovėjo vienas priešais kitą, o būtent taip iš pradžių nurodė ir pati kaltinamoji L. K..

45Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (1t., b.l.71-77), papildomų specialisto išvadų Nr. ( - ) bei Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 82-84; 89) bei teismo medicinos eksperto S. C. paaiškinimų teisme matyti, kad K. V. mirė nuo durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo. Žaizda pilve galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, o durtinė-pjautinė žaizda pilve padaryta duriančių-pjaunančių, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu. Iš įvykio vietos paimtų ir tirti pateiktų keturių peilių žmogaus kraujo nebuvo rasta (specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 94-95) ir ši specialisto išvada nustatyta aplinkybė atitinka 2018 m. rugsėjo 16 d. L. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytą aplinkybę, kad ji po dūrio peilį nuplovė. Dar specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta, kad K. V. pilvo durtinis – pjautinis sužalojimas tikėtina padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr. 4. (t. 1, b. l. 103-109).

46Taigi byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad K. V. mirties priežastis buvo durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas ir ši specialisto nustatyta K. V. mirties priežastis atitinka L. K. apklausų ir parodymų patikrinimo metu jos nurodytų veiksmų prieš mirusįjį pasekmes.

47Teismas nesivadovauja L. K. parodymais, kad prieš įvykį ji gamino maistą, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Pati L. K. teisme nurodė, kad ji prieš 8 val. vakaro sutvarkė virtuvę, pradėjo pjaustyti mėsą, o K. V. atsikėlus mėsa jau kepė keptuvėje. Tačiau kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų (t. 1, b. l. 8-11), V. V. skambutis Bendrojo pagalbos centro sistemoje registruotas 20 val. 22 min., o ji pati aiškino grįžusi namo taksi apie 20.08 val. V. V. nurodė ne tik nejautusi, bet ir nemačiusi jokių ką tik gaminto maisto požymių, analogiškai patvirtino ir į įvykio vietą vykęs policijos pareigūnas R. L., kurių parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnas parodė, kad nebuvo gaminamas maistas, nes maisto kvapo nebuvo, virtuvė buvo tvarkinga, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas.

48Pasisakant dėl teisinio bylos faktinių aplinkybių vertinimo, visų pirma pažymėtina, jog kaltinamosios gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiojo mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis įvyko L. K. staiga labai susijaudinus (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl įžeidžiančio jos atžvilgiu nukentėjusiojo poelgio, o tokiu atveju jos veika atitinka BK 130 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Gynėjos vertinimu, jos ginamoji nenorėjo nužudyti K. V., ji gynėsi, o tikslas nužudyti nenustatytas.

49Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017).

50Šioje byloje nenustatytas staigų didelį susijaudinimą sukėlęs neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis ar kaltinamosios afekto būsena. Teismas pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę konflikto ir fizinio smurto panaudojimo faktą, tačiau pačios L. K. nurodytas K. V. elgesys, o būtent tai, kad jis vartojo jos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, smurtą – sudavė smūgius į pilvą, buvo sugriebęs už plaukų, gėrė vaistus nėra neteisėtas ar itin įžeidžiantis BK 130 straipsnio taikymo prasme, jos nurodytas smurto vartojimo faktas nepatvirtintas objektyviais bylos duomenimis, nes specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 83-84) nustatyta, kad L. K. apžiūros metu sužalojimų nerasta. Teismo vertinimu K. V. veiksmai negalėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo būsenos, nes nebuvo intensyvūs ir labai įžeidžiantys, be kita ko, truko ilgą laiko tarpą. Nebuvus staigaus kaltinamosios susijaudinimo paneigia ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad L. K. smurtiniai veiksmai prieš sugyventinį nebuvo greitas ir staigus atsakas į susidariusią situaciją: konfliktas ir išgertuvės tęsėsi beveik visą dieną, gėrė abu tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamoji, abu pasak kaltinamosios nenuėjo į darbą. Tai, kad L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos objektyviai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ambulatorinės kompleksinės ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, jog L. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio afekto būsenoje, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 2-11). Teisme apklaustas ekspertas M. J. šią išvadą patvirtino, kaip ir tai, kad L. K. įvykio metu nebuvo afekto būsenoje. Todėl jokių aplinkybių, kurios būtų svarbios kvalifikuojant L. K. veiką pagal BK 130 straipsnį, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Taigi gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakyti argumentai dėl to, kad ji nužudė sugyventinį būdama labai susijaudinusi, yra nepagrįsti.

51Nagrinėjamoje byloje pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismo medicinos specialisto išvadą nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamosios L. K. suduotas vienas smūgis peiliu į K. V. pilvą ir buvo ne tik būtina pastarojo mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį netrukus po suduoto smūgio (teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad po šio patirto sužalojimo K. V. mirtis konstatuota 2018 m. rugsėjo 15 d., 21.20 val. (t. 1, b. l. 82-84). Taigi nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduoto smūgio peiliu rezultatas.

52Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamosios išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamoji siekė nukentėjusiojo mirties ir norėjo jį nužudyti, tačiau pagal BK 129 straipsnio 2 dalį asmuo atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-778/2019).

53Būtent tokią kaltinamosios L. K. tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs smūgis buvo suduotas peiliu, į gyvybiškai svarbią vietą – pilvą, rodo, kad kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Kaltinamoji L. K. nurodė, kad smūgio sudavimo metu nukentėjusysis stovėjo, smūgį ji sudavė į pilvą. Priešingai nei tikina kaltinamoji, jos nurodyti veiksmai po įvykio, kurie užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugsėjo 16 d. protokole, rodo, kad L. K. suvokė situaciją ir savo veiksmus – pastaroji po suduoto smūgio peiliu K. V., peilį ištraukė, jį numetė, po to pakėlė ir nuplovė. Kad įvykio vietoje nebuvo rasto kruvino peiliu nustatyta ir liudytojo R. L., nukentėjusiosios V. V. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Kas teismui neabejotinai rodo jos veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamosios nurodytą suduoto smūgio priežastį.

54Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad L. K., veikdama netiesiogine tyčia, suduodama smūgį stovinčiam neblaiviam K. V. į pilvą, padarydama jam mirtinus sužalojimus, taip jį nužudė ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą.

55BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra: kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad K. V. buvo L. K. sugyventinis, jie vedė bendrą ūkį, kartu gyveno apie 9 metus, turėjo bendrą dukrą ir pagal BK 248 straipsnį jis buvo kaltinamosios šeimos narys, todėl L. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

56III.

57CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI

58Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

59Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 884, 73 Eur dydžio patirtos turtinės ir neturtinės žalos (t. 1, b. l. 131-132). Ji savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 128-130) pateikė UAB „Ukmergės paslauga“ čekį ir sąskaitą-faktūrą. Nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 131-134). Teismo posėdžio metu nurodė, kad laidojimo išlaidos jai yra atlygintos ir ji reiškia ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

60Nepilnametės U. V. atstovė pagal įstatymą R. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo U. V. (t. 3, b. l. 136-138). Ji savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 152-170) pateikė: Trakų rajono savivaldybės įsakymą, paaiškinimą, pranešimų dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį patenkinimo, Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą, U. V. gimimo įrašą, R. S. asmens tapatybės kortelės kopiją.

61Iš sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 1, b. l. 171-173) matyti, kad U. V., asmens kodas ( - ) globėjos R. S., asmens kodas ( - ) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkintas iš dalies. Nuspręsta išmokėti 1 140 (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt) eurų kompensaciją. Iš sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 1., b. l. 175-177) matyti, kad V. V., asmens kodas ( - ) prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkintas iš dalies. Nuspręsta išmokėti 1 292 (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų) eurų dydžio kompensaciją, iš kurių 1140 Eur neturtinės žalos ir 152 Eur turtinės žalos.

62Kaltinamoji L. K. su pareikštu nukentėjusiosios U. V. atstovės pagal įstatymą R. S. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko, o su V. V. pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad ieškinio prašoma priteisti suma yra per didelė.

63Nukentėjusiosios V. V. ir mažametės nukentėjusiosios U. V. atstovės pagal įstatymą R. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

65Nukentėjusioji V. V. yra nužudytojo K. V. motina, o mažametė U. V. – dukra, dėl kaltinamosios veiksmų jos patyrė dvasinį skausmą ir išgyvenimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors U. V. yra nužudytojo dukra, tačiau kartu su juo nuolat negyveno ir nepilnametei mergaitei augant kartu su globėja, jos ryšiai su tėvu vis dėlto nebuvo tokie artimi ir glaudūs, kaip gyvenant kartu šeimoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. V. ir L. K. gyveno kartu su K. V. mama – V. V., U. V. augino ne tėvai (L. K. ir K. V.), o globėja R. S.. Nustatyta ir tai, kad K. V. vartojo alkoholį, buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, ir toks nužudytojo gyvenimo būdas turėjo įtakos santykių, susiklosčiusių tarp jo ir dukros, pobūdžiui. Iš V. V. parodymų matyti, kad K. V. gyveno kartu su ja, jai padėjo ir pastaroji dėl sūnaus mirties neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji įvykdė tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji niekur nedirba, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis CK 6.250 straipsnio nuostatas bei užtikrinantis protingą balansą tarp realios kompensacijos už fizinį ir dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, V. V. yra 10 000 Eur, o nukentėjusiajai U. V. 25 000 eurų. Nagrinėjamu atveju toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai. Pagal formuoją teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013).

66Dėl skirtinos bausmės

67Teismas pripažįsta L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes apklausta teisme ji nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi šią veiką. Be to, kaltinamoji esmines aplinkybes pripažino nuo pirmos apklausos.

68Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors byloje nėra tiksliai nustatytas L. K. girtumo laipsnis įvykio metu, iš jos pačios ir kitų asmenų parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad veikos padarymo metu ji buvo neblaivi ir būtent jos neblaivumas buvo viena iš nusikaltimo priežasčių. Pati kaltinamoji paaiškino, kad prieš veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus ir kilus konfliktui nužudė, kolegijos vertinimu, tai rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamosios veiksmų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kai asmuo veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra nustatoma ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012).

69BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl L. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

70Skirdamas bausmę kaltinamajai L. K. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Jos padaryto nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos ir nepataisomos. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. Kartu, parenkant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji iki sulaikymo nedirbo, padarytos žalos neatlygino. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad ji bausta administracine tvarka du kartus už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir vaiko teisių pažeidimą būnant neblaiviai (t. 2, b. l. 164-165). Teismas įvertina ir tai, kad smurtiniai veiksmai nusikalstamos veikos padarymo atveju buvo pavieniai ar atsitiktiniai, tačiau pavojingi. Įvertinus šias aplinkybes, vieną kaltinamosios atsakomybę švelninančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad L. K. skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

71Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

72Šioje byloje kaltinamoji L. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2018 m. rugsėjo 15 d., 20.45 val. Jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., kuri pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimis. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

73Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

74Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: rankšluostį, rudos spalvos kamštelį, mėlynos spalvos kamštelį, nuoplovas, paklodės užvalkalą, kelnes, džemperį, DNR pavyzdį bei dėžę, kurioje du tušti buteliai, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003696 (t. 1, b. l. 44-45) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

75Dėžutėje esančius 3 vnt. peilių iš virtuvės, paketą, kuriame megztinis, voką, kuriame K. V. daktilokortelė, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003938 (t. 1, b. l. 46-47) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

76Vienas dėžutėje (t. 1, b. l. 46-47) esantis peilis su gėlytėmis ant rankenos, kuris yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3 ( t. 2, b. l. 76), grąžintinas nukentėjusiajai V. V., esant pastarosios prašymui.

77Teismas, vadovaudamasis ( - ) straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

Nutarė

78L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams.

79Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

80Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d.

81Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti L. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d.

82L. K. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

83Tenkinti iš dalies U. V. atstovės pagal įstatymą R. S. civilinį ieškinį, priteisti U. V. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios L. K..

84Tenkinti iš dalies V. V. civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajai V. V. iš kaltinamosios L. K. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

85Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

86Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: rankšluostį, rudos spalvos kamštelį, mėlynos spalvos kamštelį, nuoplovas, paklodės užvalkalą, kelnes, džemperį, DNR pavyzdį, bei dėžę, kurioje du tušti buteliai, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003696 (t. 1, b. l. 44-45) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

87Dėžutėje esančius 3 vnt peilių iš virtuvės, paketą, kuriame megztinis, voką, kuriame K. V. daktilokortelė, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, kvitas B, serija BBB Mr. LS003938 (t. 1, b. l. 46-47) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o vieną dėžutėje (t. 1, b. l. 46-47) esantį peilį su gėlytėmis ant rankenos, kuris yra pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3 (t. 2, b. l. 76), grąžinti nukentėjusiajai V. V. .

88Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I.... 5. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS... 6. L. K. nužudė savo šeimos narį, o būtent: ji 2018 m. rugsėjo 15 d.,... 7. II.... 8. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS... 9. Kaltinamosios, nukentėjusiosios, atstovės pagal įstatymą, liudytojų... 10. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. K. kaltę dėl jai inkriminuojamos... 11. Dar parodė, kad su nukentėjusiuoju kartu dirbo, tuo metu vedė bendrą ūkį.... 12. Kiek pamena ji gamino valgyti. Jai atrodo, kad sutvarkė viską, todėl... 13. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus L. K. patvirtino 2018 m. rugsėjo 16... 14. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V.... 15. Atsakinėdama į klausimus dar parodė, kad adresu ( - ), bute gyveno ji,... 16. Kai grįžo, sūnus gulėjo ant grindų tarp lovos ir spintos, kambaryje, kur... 17. Apklausta liudytoja R. S., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. V.... 18. Liudytojas R. L. parodė, kad tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusiosios iki... 19. Dar nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolą rašė pats. Kiek pamena,... 20. Ekspertas S. C. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. išvadą Nr. ( - ),... 21. Ekspertas M. J. parodė, kad ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadą tvirtina.... 22. Rašytine bylos medžiaga nustatyta:... 23. Policija.lt duomenimis 2018 m. rugsėjo 15 d., 20.22 val val., fiksuotas V.... 24. Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto „Dėl informacijos... 25. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas... 26. Iš lavono apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 48-54) matyti, kad ritualinių... 27. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ Ukmergės... 28. Iš Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pateikta 2018 m. rugsėjo... 29. Specialisto išvada Nr. M 1154/2018 (01) patvirtina, kad: 1. K. V. mirė nuo... 30. Iš papildomos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad: 1. K. V. mirė nuo... 31. Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad... 32. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad ant tirti pateiktų keturių... 33. Iš specialisto išvados Nr. MK 75/2018 (01) matyti, kad K. V. pilvo durtinis... 34. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad L. K.... 35. Specialisto išvada Nr. G ( - ) patvirtina, kad L. K. apžiūros metu... 36. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. gruodžio 5-gruodžio 28 d.... 37. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados... 38. Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. K. kaltė... 39. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 19.50 val. iki... 40. Tokios įvykio aplinkybės patvirtinamos pačios kaltinamosios L. K.,... 41. Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui... 42. Kaltinamoji L. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neneigė vykusio konflikto... 43. Apklausta teisme L. K. nurodė, kad K. V. jai buvo suėmęs už plaukų, ji... 44. Visgi teismas kaip teisingas laiko ir vadovaujasi 2018 m. rugsėjo 16 d.... 45. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) (1t., b.l.71-77), papildomų specialisto... 46. Taigi byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad K. V. mirties... 47. Teismas nesivadovauja L. K. parodymais, kad prieš įvykį ji gamino maistą,... 48. Pasisakant dėl teisinio bylos faktinių aplinkybių vertinimo, visų pirma... 49. Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka. Teismų praktikoje nužudymas... 50. Šioje byloje nenustatytas staigų didelį susijaudinimą sukėlęs neteisėtas... 51. Nagrinėjamoje byloje pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismo... 52. Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamosios... 53. Būtent tokią kaltinamosios L. K. tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į... 54. Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad L. K., veikdama... 55. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę tam, kas nužudė savo... 56. III.... 57. CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI... 58. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio... 59. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. pareiškė civilinį ieškinį... 60. Nepilnametės U. V. atstovė pagal įstatymą R. S. pateikė civilinį... 61. Iš sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu... 62. Kaltinamoji L. K. su pareikštu nukentėjusiosios U. V. atstovės pagal... 63. Nukentėjusiosios V. V. ir mažametės nukentėjusiosios U. V. atstovės pagal... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama... 65. Nukentėjusioji V. V. yra nužudytojo K. V. motina, o mažametė U. V. –... 66. Dėl skirtinos bausmės ... 67. Teismas pripažįsta L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji... 68. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė... 69. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo... 70. Skirdamas bausmę kaltinamajai L. K. teismas atsižvelgia į nusikalstamos... 71. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai... 72. Šioje byloje kaltinamoji L. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai... 73. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 74. Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: rankšluostį, rudos spalvos... 75. Dėžutėje esančius 3 vnt. peilių iš virtuvės, paketą, kuriame megztinis,... 76. Vienas dėžutėje (t. 1, b. l. 46-47) esantis peilis su gėlytėmis ant... 77. Teismas, vadovaudamasis ( - ) straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,... 78. L. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2... 79. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 80. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019... 81. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti L. K.... 82. L. K. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą)... 83. Tenkinti iš dalies U. V. atstovės pagal įstatymą R. S. civilinį ieškinį,... 84. Tenkinti iš dalies V. V. civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajai V.... 85. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 86. Įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: rankšluostį, rudos spalvos... 87. Dėžutėje esančius 3 vnt peilių iš virtuvės, paketą, kuriame megztinis,... 88. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai šis...