Byla 2K-38-942/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam V. S. (V. S.), jo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, vertėjai Svetlanai Melničenko,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš V. S. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5299,04 Eur, J. P. 900,72 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendis pakeistas: iš V. S. priteista J. P. 622,68 Eur turtinei žalai atlyginti; iš V. S. pareikšto kaltinimo pašalinta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6V. S. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. spalio 7 iki 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose Vilniaus r., ( - ), rankomis ir diržu sudavė sutuoktinei I. S. ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinį žandą, kairę akį, kairį petį, epigastriumą, pilvą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu, kairiojo akies obuolio sumušimu, kraujosruvas akių vokuose, dešiniame žande, kairio peties priekiniame paviršiuje, epigastriume, pilvo vidurio linijoje, vėliau galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija, plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija ir I. S. 2014 m. lapkričio 20 d. ligoninėje mirė.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė J. Savčenko prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 30 d. nutartį pakeisti, perkvalifikuojant V. S. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 130 straipsnį, 132 straipsnį, taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir V. S. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria iš V. S. priteista J. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo išvados neteisingos, byloje neįrodyta, kad I. S. mirė būtent nuo V. S. veiksmų, nes nė vienas liudytojas nepatvirtino matęs, kad jis mušė savo žmoną nuosprendyje nurodytu metu, nebuvo nustatyta sužalojimų padarymo vieta, ir tik dėl to, kad jis prisipažino sudavęs sutuoktinei vieną smūgį į galvą ir mušęs ją diržu per pilvą, buvo nuspręsta, kad būtent nuo V. S. veiksmų kilo tokie padariniai. Taip pat teismas neteisingai nurodė, kad V. S. sudavė daug intensyvių smūgių, nes eksperto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, be to, ekspertizė nustatė tik I. S. mirties priežastis, bet ne kaltininką.

9Kasatoriai pažymi, kad liudytoja B. T. teisme parodė, kad I. S. galėjo sumušti bet kas, nes ji buvo bjauraus būdo, kad liudytojas M. G. buvo nuolatinis mirusiosios sugėrovas ir, jos manymu, tarp jų buvo santykiai. Taigi, M. G. galėjo sumušti I. S. ir dėl to davė parodymus prieš V. S. Be to, teisme ekspertas J. P. parodė, kad jei I. S. nebūtų kilę komplikacijų, ji nebūtų mirusi, o komplikacijos, kasatorių manymu, kilo ne dėl V. S. veiksmų, bet dėl I. S. palaido gyvenimo būdo.

10Kasatoriai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad veiksmai būnant fiziologinio afekto būsenos galėjo būti padaryti tik, jeigu I. S. įžeidžiantis elgesys būtų staigmena V. S., o jis jau turėjo būti pripratęs prie nukentėjusiosios palaido gyvenimo būdo; kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir bendrai numatė, kad dėl jo smūgio I. S. gali būti sužalota ar mirti. Nors V. S. ilgai kentė sutuoktinės palaidą gyvenimo būdą ir įžeidimai palaipsniui kaupėsi, bet jo akivaizdoje ir jų lovoje I. S. ankščiau nedrįsdavo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, tai buvo paskutinis lašas V. S. kantrybei. Tačiau ir šiuo atveju jokios tyčios, nei tiesioginės, nei netiesioginės, V. S. veiksmuose nebuvo, tik neatsargumas.

11Kasatoriai pažymi, kad byloje nebuvo pašalinti 2014 m. lapkričio 21 d. specialisto išvados, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, ir V. S. parodymų, kad sudavė sutuoktinei tik vieną kartą į galvą, prieštaravimai; kad ekspertizės akte kategoriškai neatmetus galimybės, jog smūgius galėjo suduoti ir arklys, visą laiką kalbama, kad nuo kanopų smūgio būna kitos formos žymės, bet neaptarta aplinkybė, kad arklys galėjo suduoti smūgius ir galva. Atsižvelgus į mirusiosios palaidą gyvenimo būdą, per nurodytą kaltinime laikotarpį mirtinus smūgius jai galėjo padaryti ir kitas tyrimo nenustatytas asmuo, ypač kai V. S. nuolat dirbo, tai patvirtino visi apklausti liudytojai, ir jo dažnai nebūdavo namuose, o I. S. ligoninėje minėjo asmenį F., bet gynėjos prašymas jį nustatyti buvo atmestas, o prokuroras baigiamoje kalboje teigė, kad tai mistinis asmuo, nors liudytojas I. Z. teisme paliudijo, kad toks asmuo yra jam žinomas, jo akivaizdoje S. apie jį kalbėjosi kaip apie I. S. meilužį ir ji to neneigė. Kasatoriai pažymi, kad ligoninėje I. S. nebuvo nė karto apklausta tyrėjo, nors, pagal medicinos dokumentų duomenis, buvo sąmoninga, taigi, net negalėdama daug kalbėti, paklausta, kas ją taip sumušė, ar tai padarė V. S., būtų nors linktelėjusi galva, tai dabar tikrai būtų aišku, ar jis teisingai apkaltintas ir nuteistas, nuoširdžiai prisipažinęs, kad labai susijaudinęs dėl mirusiosios neištikimybės, sudavė jai vieną smūgį į žandą.

122014 m. spalio 7 d. I. S. nebuvo suteikta medicinos pagalba, kaip teigė gydytojas A. B., dėl to, kad jis neturėjo teisės apžiūrėti be jos sutikimo, bet jis matė, kad moteris labai girta, taigi, kasatorių manymu, jis tiesiog pasibjaurėjo ir laiku nesuteikė jai privalomos pagalbos, o tai pažeidžia 2009 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats, 15 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kad paciento sutikimas yra tinkamas, kai yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią. Šioje situacijoje I. S. buvo tokios būsenos, kad negalėjo tinkamai išreikšti savo valios, o V. S., pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, kaip paciento atstovas pagal įstatymą, sutikimą, kad jo žmonai būtų suteikta medicinos pagalba, išreiškė iškvietęs greitąją medicinos pagalbos tarnybą I. Z. telefonu, nes savo telefono kortelės sąskaitoje neturėjo pinigų. Taigi gydytojas A. B., gindamas save, davė neteisingus parodymus. Kasatoriai nurodo, kad, prieš atvažiuojant greitosios pagalbos medikams, I. S. pasiprašė į tualetą ir V. S. ją nuvedė, po to ji nugriuvo ant grindų eidama prie sofos. Tuo metu, kai gydytojas A. B. įėjo į kambarį, V. S. mėgino pakelti I. S. nuo grindų. Įėjus gydytojui, V. S. paliko žmoną ten, kur ji nukrito, ir atsisėdo ant sofos, leisdamas gydytojui apžiūrėti žmoną. Gydytojas priėjo prie I. S., pasakė, kad ji girta, o girtų jie į ligoninę neveža, ir išėjo. Jis jokių dokumentų iš V. S. neprašė ir jokių kortelių kambaryje nepildė, su I. S. nekalbėjo ir pagalbos jai nesiūlė, jos duomenis turėjo jau atvažiuodamas, jie buvo pateikti iškviečiant greitąją pagalbą. Tai rodo, kad gydytojas A. B. ignoravo I. S. atstovaujančio vyro prašymą suteikti pagalbą žmonai, nesuteikė būtinosios pagalbos, nors pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimą galėjo priimti ir pats. Medicinos pagalba I. S. buvo pradėta teikti tik 2014 m. spalio 15 d., t. y. po 8 dienų nuo pirmojo gydytojo iškvietimo. Be to, I. S., kaip patvirtino liudytojai, sirgo chronišku alkoholizmu, 2014 m. spalio 7 d. jau buvo apsinuodijusi alkoholiu, ligos neatsirado staiga, jos jau buvo, tik susilpnino nukentėjusiosios sveikatos būklę ir lėmė jos mirtį vėliau. Taip pat yra tikimybė, kad ilgas medicinos pagalbos nesuteikimo laikotarpis, gydytojų profesinis aplaidumas irgi turėjo įtakos nukentėjusiosios mirčiai, o šios aplinkybės nepriklausė nuo V. S. Be to, V. S. po 2014 m. spalio 7 d. kelis kartus mėgino įkalbėti I. S. nuvažiuoti kartu pas gydytoją, bet ji vis sakydavo, kad važiuos pas gydytoją tik po to, kai gaus pašalpą. Tai rodo, kad V. S. rūpinosi jos sveikatos būkle, norėjo jai padėti, dėl to negalima sakyti, kad jis sąmoningai leido sužalojimo padariniams kilti. Kasatorių manymu, tai, kad V. S. nesudavė nukentėjusiajai mirtinų smūgių, patvirtina 2014 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad atvykus į ligoninę nukentėjusiosios būklė buvo 11 balų pagal GKS, t. y. svyravo tarp vidutinės ir lengvos būklės; gydant jos sveikatos būklė pablogėjo iki 7 balų pagal GKS; 2014 m. lapkričio 10 d. išrašant nukentėjusiąją iš ligoninės, jos sveikatos būklė buvo vidutinio sunkumo, ji buvo sąmoninga, kontaktiška. Taigi, pagal specialisto išvadą ir eksperto parodymus teisme, sveikatos pablogėjimas įvyko dėl komplikacijų, nepriklausančių nuo kaltinamojo veiksmų, bet priklausančių nuo nukentėjusiosios gyvenimo būdo. Kadangi nėra jokių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad būtent V. S. sudavė I. S. tiek smūgių, nuo kurių ji mirė, V. S. kaltė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra visiškai įrodyta, o jei teismas pripažintų, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi vis dėlto tapo V. S. veiksmai, jie turi būti perkvalifikuoti pagal BK 130 ir 132 straipsnius ir atsižvelgus į tai, kad šiuose straipsniuose numatyti nusikaltimai yra apysunkiai, V. S. nėra teistas, vadovaujantis BK 55 straipsniu, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

13Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi V. S. apibūdinantys duomenys. Spręsdamas dėl V. S. atleidimo nuo bausmės taikant BK 76 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 , nes jis neteko galios nuo 2014 m. liepos 4 d., priėmus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2014 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 1V-456/V-752. Kartu su kasaciniu skundu pateiktame Všį Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos 2016 m. birželio 16 d. rašte Nr. 10-788 nurodyta, kad V. S. diagnozuotos ligos apibūdinamos kaip vidutinio sunkumo lėtinės ligos, reikalaujančios nuolatinio medikamentinio gydymo, o į tai atsižvelgtina skiriant bausmę.

14Kasatoriai teigia, kad J. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi nei teisinio, nei moralinio pagrindo. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį jis net negali būti pripažintas byloje auka, kaip mirusiosios vaikas, ir negali prašyti neturtinės žalos atlyginimo, nes nesugebėjo įrodyti, kad jis veikė ne kaip formalus atstovas. Bylos medžiaga rodo, kad civilinis ieškovas niekada neturėjo glaudžių ryšių su motina, ją aplankydavo itin retai, jokios pagalbos neteikdavo. Kasatorių manymu, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, J. P. siekė tik finansinės naudos, o motinos mirtis nesukėlė jam nei didelių išgyvenimų, nei didelio dvasinio skausmo.

15Nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų

17Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatorių manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

18Atsižvelgiant į tai, nuteistojo ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama atlikti iš dalies įrodymų tyrimą, pakartotinio liudytojų parodymų, eksperto paaiškinimų vertinimo, jų pagrindu – kitokių, palankių nuteistajam, teismo išvadų dėl jo kaltės, pagaliau paskirti V. S. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatorių argumentai nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.

19Taip pat šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, teigiama, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepakankami nuteistojo kaltumui nustatyti ir panašiai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

20Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

21Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

22Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo V. S. nuteisimo, ir tik pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (pašalinant iš V. S. pareikšto kaltinimo aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas pripažinti V. S. kaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis pritarė pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms. Toks įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 332 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

23Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip juos įvertinti, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta tinkamu ir visapusišku įrodymu vertinimu. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl keisti ar naikinti teismo nuosprendį ir nutartį nėra pagrindo.

24Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagrįstumo

25Kasatoriai nesutinka su V. S. padarytų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir teigia, kad jo atlikti veiksmai atitinka BK 130 arba 132 straipsnių nuostatas.

26Šioje baudžiamojoje byloje specialisto išvadoje Nr. M 1522/14(01) konstatuota, jog I. S. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių sferinių paviršių, smegenų sukrėtimu (nustatyta 2014 m. spalio 15 d. kliniškai). Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, simptomine epilepsija (kliniškai), plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija (kliniškai), plaučių pabrinkimu, dešinio sėdmens pragula. Be to, šie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti mechaniniais poveikiais.

27Teismai nustatė, kad I. S. mirtį sukėlė smurtiniai veiksmai. Šias aplinkybes nagrinėjamoje byloje patvirtina: 1) specialistas J. P., kuris tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog I. S. kilusios komplikacijos yra tiesiogiai susijusios su trauminiu poveikiu jai į galvą (įvykus kraujo išsiliejimui, pagrindinė komplikacija buvo smegenų suspaudimas); 2) liudytojai J. P., J. S., B. T. patvirtino, kad V. S. dažnai naudodavo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę; 3) liudytojai M. G. ir M. K. nurodė, kad pats V. S. jiems papasakojo, kad sumušė savo žmoną kaltinime nurodytu laiku; 4) liudytojas A. B. bei VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos raštas, jog pirmą kartą Greitosios medicinos pagalbos ekipažas pagal iškvietimą pas S. buvo atvykęs 2014 m. spalio 7 d. ir kad V. S. po nukentėjusiosios sužalojimo buvo kartu sa ja namuose; 5) liudytoja O. Z. (bendruomenės slaugytoja) parodė, kad V. S. jai pasakė, jog žmoną sužalojo arklys, tačiau ji tuo suabejojo, nes tokiu atveju nukentėjusiosios hematomos būtų žymiai didesnės; 6) pagaliau pats V. S. viso baudžiamojo proceso metu davė nenuoseklius parodymus dėl šio įvykio aplinkybių (dėl fiznio smurto panaudojimo pobūdžio; kad fizinį smurtą prieš sutuoktinę naudojo, nes pamatė ją lytiškai santykiaujant su kitu vyru; vėliau teigė, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti arklys; painiojosi ir nurodydamas kitas teismų nustatytas aplinkybes dėl medicinos pagalbos nesuteikimo žmonai priežasčių, greitosios pagalbos iškvietimo laiko ir grįžimo į namus datos).

28Pažymėtina, kad, remiantis pirmiau aptartomis teismų nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog 2014 m. spalio 7 d. sužalojant nukentėjusiąją V. S. buvo kartu su ja namuose ir jos sveikata pradėjo blogėti būtent po šių sužalojimų jai padarymo. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kūno sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti koks nors kitas asmuo (taip pat ir vyras vardu F.) ar kad I. S. galėjo sužaloti arklys.

29Taigi teismai, įvertinę visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, visiškai pagrįstai konstatavo, jog šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad būtent V. S. padarė jam inkriminuotą veiką ir kad dėl jo smurtinių veiksmų prieš savo sutuoktinę ji vėliau mirė.

30Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors įrodymų, tiesiogiai pagrindžiančių V. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, byloje nedaug (turint omenyje, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti liudytojai, kurie būtų tiesiogiai matę fizinio smurto panaudojimo faktą prieš nukentėjusiąją), pažymėtina, kad nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl jis pripažįsta, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką. Išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimo procesą, taip pat pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai bei tinkamai nustatė tarpinius faktus, juos nuosekliai ir logiškai susiejo su įrodinėtinomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. S. netiesiogine tyčia nužudė savo sutuoktinę I. S., ir teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pripažindama, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina nuteistojo kaltę.

31Teismai, viena vertus, atkreipė dėmesį ir į tai, jog įvertinus specialisto išvadą ir jo paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad V. S. smurtiniai veiksmai dėsningai sukėlė I. S. mirtį ir buvo svarbiausia mirties priežastis. Kita vertus, tai, kad I. S. medicinos pagalba buvo suteikta tik 2014 m. spalio 15 d. (2014 m. spalio 7 d. medicinos pagalba jai nebuvo suteikta dėl jos ir sutuoktinio girtumo), t. y. praėjus 8 dienoms po pirmojo gydytojo iškvietimo, nepanaikina V. S. smurtinės veikos ir nukentėjusiosios mirties priežastinio ryšio.

32Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009).

33Taigi šioje baudžiamojoje byloje tarp smurtinių V. S. veiksmų ir kilusių padarinių – I. S. – mirties priežastinis ryšys teismų sprendimuose nustatytas.

34Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė.

35Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi.

36Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

37Taikant ar atsisakant taikyti privilegijuotą BK 130 straipsnyje numatytą normą, būtina įvertinti nukentėjusiojo žeidžiančio poelgio objektyvią galimybę sukelti afektinę reakciją. Taigi, šis aspektas yra svarbesnis nei subjektyvūs kaltininko bruožai, kurie nulėmė jo reakciją (didesnis agresyvumas, padidintas jautrumas, pavyduliavimas, nesveikai griežtas kitų žmonių moralės vertinimas, laisvės atėmimo vietose suformuoti elgesio standartai ir pan.).

38Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Santuokinės neištikimybės aktas teismų praktikoje traktuojamas kaip itin įžeidžiantis poelgis, jei nukentėjęs sutuoktinis tyčia, ciniškai demonstruoja savo neištikimybę.

39Šioje byloje teismai pagrįstai nustatė, kad išskyrus paties nuteistojo parodymus, byloje nėra jokių objektvyvių duomenų, patvirtinančių, jog V. S. minimas vyras vardu F. apskritai egzistavo. Todėl nei I. S. neištikimybės faktas, nei galimo fiziologinio afekto būsena veikos padarymo metu, kurie būtų svarbūs kvalifikuojant V. S. veiką pagal BK 130 straipsnį, baudžiamojoje byloje nenustatyti. Taigi kasatoriaus argumentai dėl to, kad jis nužudė sutuoktinę būdamas labai susijaudinęs, yra nepagrįsti.

40BK 132 straipsniui būdingi tie patys objektyvieji požymiai, kaip ir nužudymui. Skiriasi kaltės forma – jis padaromas dėl neatsargumo (pasitikėjimo arba nerūpestingumo). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai pagrįstai konstatavo nesant V. S. veiksmuose neatsargumo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžių metu V. S. neigė turėjęs tyčią nužudyti savo sutuoktinę, kai ranka jai sudavė į veidą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog smūgių sudavimas neblaiviai moteriai į galvą, suduotų smūgių skaičius ir jų intensyvumas tik patvirtina, kad V. S. suprato tokių savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokio jo veikimo I. S. gali būti sužalota ar mirti, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikdmas netiesiogine tyčia atėmė savo sutuoktinei gyvybę.

41Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo ir jo gynėjos kasacinis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų nepadaryta (BPK 369 straipsnis).

42Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo

43Kasaciniame skunde kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė V. S. BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo bausmės dėl ligos.

44Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2014).

45Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1V-456/V-752 neteko galios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 969/578 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 107 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“. Kartu neteko galios ir 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintas ir Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašas.

46Pažymėtina, jog atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas, kaip nurodyta BK 76 straipsnio 1 dalyje, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis teismas įvertino pateiktus medicinos dokumentų išrašus (jog V. S. apie trejus metus serga pirmine arterine hipertenzija) ir bylos aplinkybių visetą (jog V. S. ilgus metus piktnaudžiavo ir piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o tai neišvengiamai neigiamai veikia jo sveikatą) ir pagrįstai konstatavo, kad V. S. sveikatos būklė nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra ir teisinio pagrindo V. S. atleisti nuo bausmės dėl ligos.

47Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, kasatoriai pateikė VĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2016 m. birželio 16 d. raštą Nr. 10-778, kuriame pateikiama informacija, jog V. S. diagnozuotos ligos (išvardytos 2016 m. sausio mėn. 13 d. medicinos dokumentų išraše) yra apibūdinamos kaip vidutinio sunkumo lėtinės ligos, reikalaujančios nuolatinio medikamentinio gydymo. Kasatoriai taip pat pateikė ir ekiprizės išrašą (ligos istorija Nr. 2016/S4745), kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl V. S. ligos gydymo medikamentais bei reabilitacijos procedūrų. Pažymėtina, kad V. S. atsisakė nuo antrojo medicininio reabilitacijos etapo.

48Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė BK 76 straipsnio nuostatas neatleisdami V. S. nuo bausmės dėl ligos. Tai, kad tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Atsiradus pagrindui atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

49Dėl civilinio ieškinio

50Kasatoriai teigia, kad J. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi nei teisinio, nei moralinio pagrindo. Remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsniu jie nurodo, kad šiuo atveju J. P., kaip mirusiosios vaikas, negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes nesugebėjo įrodyti, kad jis veikė ne kaip formalus atstovas. Bylos medžiaga rodo, kad civilinis ieškovas niekada neturėjo glaudžių ryšių su motina, ją aplankydavo itin retai, jokios pagalbos neteikdavo. Kasatorių manymu, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo J. P. siekė tik finansinės naudos, o motinos mirtis nesukėlė jam nei didelių išgyvenimų, nei didelio dvasinio skausmo.

51Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

52Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

53Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

54Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

55Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

56Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nukentėjusysis J. P. iki 12 metų amžiaus gyveno kartu su mama I. S., vėliau retkarčiais ją aplankydavo, skambindavo, bandė padėti finansiškai, tačiau, anot jo, nužudytoji visus pinigus išleisdavo alkoholiniams gėrimams. Taigi toks nužudytosios gyvenimo būdas turėjo įtakos santykių, susiklosčiusių tarp jos ir nukentėjusiojo, pobūdžiui, bet tai nereiškia, jog mamos likimas nukentėjusiajam visiškai nerūpėjo ir dėl jos mirties jis nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sužinojęs apie mamos sužalojimą nukentėjusysis lankėsi ligoninėje, domėjosi jos sveikata, o I. S. mirus būtent jis, surinkęs reikiamą pinigų sumą, pasirūpino nužudytosios laidotuvių organizavimu. Teisiamojo posėdžio metu J. P. nurodė, kad, be savo paties šeimos, jis turėjo tik mamą. Pažymėtina, kad, atsižvelgę į visas pirmiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismai proporcingai priteisė J. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

57Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl įstatymo taikymo aspektu šie klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

59Nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš V. S. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5299,04 Eur, J. P.... 4. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 6. V. S. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. spalio 7 iki 14 d., tiksliai... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė J. Savčenko prašo... 8. Kasatorių manymu, pirmosios instancijos teismo išvados neteisingos, byloje... 9. Kasatoriai pažymi, kad liudytoja B. T. teisme parodė, kad I. S. galėjo... 10. Kasatoriai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 11. Kasatoriai pažymi, kad byloje nebuvo pašalinti 2014 m. lapkričio 21 d.... 12. 2014 m. spalio 7 d. I. S. nebuvo suteikta medicinos pagalba, kaip teigė... 13. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi V. S. apibūdinantys duomenys.... 14. Kasatoriai teigia, kad J. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 15. Nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasacinis... 16. Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų... 17. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus... 18. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentai,... 19. Taip pat šioje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais pateikiamas... 20. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 21. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad... 22. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 24. Dėl V. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą... 25. Kasatoriai nesutinka su V. S. padarytų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 129... 26. Šioje baudžiamojoje byloje specialisto išvadoje Nr. M 1522/14(01)... 27. Teismai nustatė, kad I. S. mirtį sukėlė smurtiniai veiksmai. Šias... 28. Pažymėtina, kad, remiantis pirmiau aptartomis teismų nustatytomis... 29. Taigi teismai, įvertinę visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes,... 30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors įrodymų,... 31. Teismai, viena vertus, atkreipė dėmesį ir į tai, jog įvertinus specialisto... 32. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama... 33. Taigi šioje baudžiamojoje byloje tarp smurtinių V. S. veiksmų ir kilusių... 34. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus)... 35. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis... 36. Neteisėtas poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas... 37. Taikant ar atsisakant taikyti privilegijuotą BK 130 straipsnyje numatytą... 38. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar... 39. Šioje byloje teismai pagrįstai nustatė, kad išskyrus paties nuteistojo... 40. BK 132 straipsniui būdingi tie patys objektyvieji požymiai, kaip ir... 41. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 42. Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo... 43. Kasaciniame skunde kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės... 44. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 45. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog... 46. Pažymėtina, jog atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės... 47. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, kasatoriai pateikė VĮ... 48. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė BK... 49. Dėl civilinio ieškinio... 50. Kasatoriai teigia, kad J. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 51. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto... 52. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 53. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl... 54. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 55. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas... 56. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nukentėjusysis J. P. iki 12 metų... 57. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Jevgenijos Savčenko kasacinį...