Byla e2A-1178-794/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“) ieškinį atsakovui A. K. K. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas UAB „BRC finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. K. 18 218,57 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. K. K. 2016-03-03 sudarė automobilio ( - ) ident. Nr. ( - ), išperkamosios nuomos sutartį LT-2016/4599, kuria įsipareigojo mokėti įmokas už šį automobilį. Atsakovui nevykdant sutarties susidarė skola, sutartis vienašališkai buvo nutraukta bei automobilis buvo atsiimtas pasitelkiant skolų išieškojimo įmonę. Automobilis buvo atsiimtas sugadintas ir iškomplektuotas. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 18 218,57 EUR žalos.

103.

11Atsakovas A. K. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti, nes ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų – jame nėra aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytų turinio reikalavimų. Ieškovas visiškai nenurodė įstatyminio pagrindo ir/ar sutartinio pagrindo, kuriuo remiantis prašo priteisti jam tariamai padarytą žalą ar tariamai susidariusią skolą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, nepateikė jokių aiškių paaiškinimų ir įrodymų dėl reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumo ir paskaičiavimo. Pareikštu ieškiniu ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje reikalauja priteisti tariamą skolą, o ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad patyrė žalą, t. y. iš ieškinio visiškai nėra aišku ar ieškovas atsakovo atžvilgiu prašo taikyti sutartinę ar deliktinę civilinę atsakomybę.

124.

13Ieškovas UAB „BRC finance“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Atsakovas sumokėjęs pradinę įmoką bei dvi mėnesines įmokas pagal grafiką įmokas mokėti nustojo. Atsakovui buvo siunčiami pranešimai apie galimą sutarties nutraukimą ir prašymą padengti įmokas, tačiau įmokos nebuvo sumokėtos ir sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį turtas savanoriškai nebuvo grąžintas, todėl buvo pasitelkta įmonė, užsiimanti tokiomis paslaugomis, t. y. turto paieška bei jos grąžinimas savininkui. 2016-10-05 turtas buvo grąžintas ieškovui, tačiau jis buvo nevažiuojantis, stipriai apgadintas bei apvogtas. Į įmonės teritoriją pristatytas evakuatoriumi. Turtą perdavė atsakovo sūnus J. K.. Po automobilio atsiėmimo jis buvo pristatytas BMW markės automobilių atstovui UAB „Krasta Auto“ bei surašyta sąmata automobilio grąžinimui į prekinę išvaizdą ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį, t. y. į tokią, kokia buvo jį perduodant atsakovui. Automobilis, kurį atsakovas įsigijo iš ieškovo yra išskirtinės komplektacijos, gamintojo pavadintu „Individual“, t. y. ypač aukštos kokybės ir kainos individualiomis detalėmis. UAB „Krasta Auto“ automobilio atstatymą suskaičiavo 107 895,24 EUR naujomis detalėmis. UAB „Baltijos realizacijos centro“ servisas sumą remontuojant naudotomis detalėmis suskaičiavo 18 218,57 EUR sąmatą bei pradėjo automobilį remontuoti. Padariniai, kurie kilo ieškovui, kai turtas buvo sugadintas, kilo dėl atsakovo veiksmų.

145.

15Atsakovas A. K. K. triplike nurodė, kad palaiko savo argumentus išdėstytus atsiliepime. Atsakovo teigimu, nėra aišku, kokią atsakomybę – sutartinę ar deliktinę ieškovas prašo taikyti. 2016-10-05 transporto priemonės priėmimo – perdavimo akte nėra fiksuoti jokie transporto priemonės defektai. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių paimtos transporto priemonės realią būklę paėmimo metu. Ieškovas pateiktuose dokumentuose remiasi UAB „Krasta Auto Vilnius“ surašytu serviso pasiūlymu. Tačiau šis serviso pasiūlymas yra 2016-12-02, o PVM sąskaita faktūra dėl patikros išrašyta tik 2016-12-20. Tai rodo, kad realiai nefiksavus automobilio realios būklės paėmimo metu, automobilio apžiūra autorizuoto serviso buvo atlikta praėjus beveik dviem mėnesiams nuo paėmimo. Tuo tarpu jokių duomenų, kur, kokiomis sąlygomis šis automobilis buvo laikomas, ar ginčo automobilio laikymas šiuo laikotarpiu buvo saugus ir pan., ieškovas į bylą nepateikia. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovas jokiais objektyviais duomenimis neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių jo atžvilgiu būtų pagrindas svarstyti jo civilinę atsakomybę. Atlyginama turi būti tik padaryta, reali žala ar priteisiama tik reali, o ne spėjama skola. Ieškovas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė savo reikalaujamos skolos/žalos dydžio, nepateikė nei aiškaus jo paskaičiavimo, nei jį patvirtinančių įrodymų. Pagal Automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2016/4599 nuostatas ir jos priedus (įmokų grafiką) turto vertė sutarties sudarymo metu su PVM buvo 21 110 EUR. Atsakovas ieškovui sumokėjo 4 222 EUR pirmąją įmoką ir dviejų mėnesių einamąsias įmokas po 644,96 EUR – viso 5 511,92 EUR turto vertės. Atsakovo teigimu, ieškovas, reikalaudamas priteisti 18 218,57 EUR sumą, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise ir siekia dvigubos naudos atsakovo sąskaita.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. K. K. UAB „BRC finance“ 18 218,57 EUR, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (18 218,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-02-09) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240,00 EUR žyminį mokestį.

207.

21Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo atsakovo prievolė mokėti už jam išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduotą transporto priemonę. Teismas nurodė, jog kaip paaiškino ieškovas, o atsakovas neginčijo, atsakovas pagal Sutartį sumokėjo pradinę įmoką (t. y. 4 372,00 Eur) ir dvi mėnesines įmokas po 644,96 Eur, t. y. iš viso 5 661,92 Eur, o toliau įmokų nebemokėjo. Atsižvelgiant į tai ir atsakovui nereaguojant į raginimus vykdyti savo įsipareigojimus, ieškovas nutraukė Sutartį ir susigrąžino automobilį. Automobilis ieškovo buvo susigrąžintas 2016 10-05 Turto priėmimo perdavimo aktu: turtą perdavė atsakovo sūnus J. K., o prie punkto „Akivaizdūs turto trūkumai“ nurodyta „nufotografuota – transportuota tralu“. Tokių aplinkybių, teismo teigimu, atsakovas nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė.

228.

23Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu laikėsi pasyvios pozicijos, kad visas aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Teismo teigimu, atsakovo ir jo atstovo argumentai yra jų subjektyvi nuomonė, užimant gynybinę poziciją ir siekiant išvengti piniginių lėšų ieškovui sumokėjimo pagal sutartį. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ginčo automobilio sugadinimų ir atlikto remonto, nes priešingų duomenų byloje nėra. Teismas nelaikė ieškovo įrodymus neleistinais ir nematė argumentų ir įrodymų, kurie juos paneigtų. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai laikytini netesėtais, jais buvo padaryta žala ieškovui, tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė priteisiant aukščiau nurodyto dydžio nuostolių atlyginimą ir palūkanas už nuostolius. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 18 218,57 EUR nuostolių, kurie buvo padaryti ieškovui dėl atsakovo kaltės.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Atsakovas A. K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „BRC finance“ ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

289.1.

29Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nebuvo aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko ir pagrindo, bei į tai, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas (buvo prašoma priteisti skolą) ir pagrindas (ieškovas nurodė, kad patyrė žalą) nesutapo. Apelianto teigimu, toks neaiškumas akivaizdžiai pažeidė jo interesus žinoti, kokiu teisiniu ir faktinius pagrindu atsakovui reiškiami reikalavimai, sutrukdė jam tinkamai ir efektyviai gintis nuo reiškiamų neaiškių reikalavimų. Teismas taip pat nenurodė nei kokias sutarties nuostatas atsakovas pažeidė, nei kokiu konkrečiai sutartyje numatytu sutartiniu pagrindu jam turi būti taikomos civilinės atsakomybės sankcijos. Apelianto nuomone, tai kartu rodo, kad teismas vienašališkai rėmėsi vien ieškovo dėstoma deklaratyvia pozicija, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovui bei visiškai nevertindamas ieškovo reiškiamų reikalavimų per vartojimo santykius reglamentuojančių teisės aktų prizmę.

309.2.

31Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neištyrė ir neįvertino visų svarbių aplinkybių, o įrodymus ištyrė ir įvertino šališkai, remdamasis tik ieškovo pateikta versija. Apelianto nuomone, teismui nesiaiškinant ir neatskleidžiant visų esminių bylos aplinkybių, byla buvo išnagrinėta neišsamiai, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

329.3.

33Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti (neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio, kaltės). Apelianto teigimu, pačiame sprendime nėra aiškiai atskleista, kokie konkrečiai atsakovo veiksmai yra neteisėti, kodėl yra teigiama, kad atsakovo veiksmais ieškovui buvo padaryta žala, nors pareikštu ieškiniu pats ieškovas prašė priteisti skolą. Be to, pagal civilinio kodekso nuostatas atlyginami turi būti tik padaryti, o ne spėjami nuostoliai. Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas, konstatuodamas, jog ieškovui buvo padaryta 178 218,57 EUR žala (nuostoliai), tokios išvados nepagrindė patikimais, neprieštaraujančiais bylos įrodymais, o iš esmės grindė vien prielaidomis ir subjektyvia ieškovo versija, kadangi ieškovas neįrodė nei realiai patirtos žalos (nuostolių) fakto, nei jos dydžio. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas visiškai ignoravo tuos duomenis, kad Turto paėmimo – perdavimo akto surašymo data buvo taisyta ir iš esmės nėra aišku, kada šis aktas buvo surašytas. Be to, akte esantis minėtas įrašas realiai nepatvirtina paėmimo metu ieškovo deklaruojamos automobilio būklės ar automobilio daugybinių defektų. Apelianto teigimu, ieškovas byloje neįrodė automobilio defektų, jų masto, apimties, būtent tuo metu, kai automobilis buvo paimtas ir perduotas ieškovui. Šių svarbių aplinkybių teismas nesiaiškino. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog byloje ieškovui nepateikus jokių duomenų, dėl realių ginčo transporto priemonės defektų paėmimo metu, o esantys duomenys, jog transporto priemonės apžiūra autorizuotame servise buvo atliekama praėjus beveik dviem mėnesiams nuo paėmimo, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad transporto priemonei pažeidimai buvo padaryti jau tuo metu, kai transporto priemonė buvo ieškovo dispozicijoje. Be to, byloje jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais ieškovas nepagrindė ir realaus žalos dydžio. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad realiai buvo atliekami ir atlikti automobilio remonto darbai, kad buvo perkamos ir realiai keičiamos automobilio dalys ir kt. Be to, byloje net nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad už atliktus remonto darbus buvo išrašyta sąskaita faktūra bei ji ieškovo realiai buvo apmokėta. Taigi, apelianto nuomone, byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl jo realiai patirtos žalos ir jos dydžio, o teismas savo išvadas grindė vien prielaidomis, nesigilindamas į ieškovo pateiktų duomenų prieštaringumą ir nepakankamumą.

3410.

35Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas atmestinas

39Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4011.

41Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4212.

43Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

4413.

45Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

4614.

47Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 18 218,57 EUR nuostolių. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ginčo automobilio sugadinimų ir atlikto remonto, kadangi priešingų duomenų byloje nebuvo pateikta. Teismas nelaikė ieškovo įrodymų neleistinais ir nematė argumentų, kurie juos paneigtų, todėl taikė atsakovui civilinę atsakomybę priteisdamas 18 218,57 EUR dydžio nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas, atlikęs automobilio remonto darbus.

48Dėl ieškinio atitikimo CPK numatytiems reikalavimams

4915.

50Atsakovas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nebuvo aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko ir pagrindo, bei į tai, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas (buvo prašoma priteisti skolą) ir pagrindas (ieškovas nurodė, kad patyrė žalą) nesutapo. Apelianto teigimu, toks neaiškumas akivaizdžiai pažeidė jo interesus žinoti, kokiu teisiniu ir faktinius pagrindu atsakovui reiškiami reikalavimai, sutrukdė jam tinkamai ir efektyviai gintis nuo reiškiamų neaiškių reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

5116.

52CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į pažeistų teisių gynybą. Šio kodekso 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti Civilinio proceso kodekse.

5317.

54CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas). Šie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieškiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis.

5518.

56Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“) ir atsakovas A. K. K. 2016-03-04 sudarė Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2016/4599 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui nuomai 36 mėnesių laikotarpiui automobilį ( - ) kėbulo Nr. ( - ), 2009 m., o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti mėnesinius mokėjimus už perduotą automobilį; bendra nuomos mokesčių suma už visą nuomos laikotarpį – 27 590,57 EUR (3.1.3, 4.1.1 punktai). Atsakovui pagal Sutartį sumokėjus tik pradinę įmoką (t. y. 4 372,00 EUR) ir dvi mėnesines įmokas po 644,96 EUR, t. y. iš viso 5 661,92 EUR, o toliau įmokų nemokant, ieškovas 2016-09-06 nutraukė Sutartį ir 2016-10-05 Turto priėmimo perdavimo aktu, pasitelkiant skolų išieškojimo įmonę, susigrąžino automobilį. Susigrąžinęs automobilį iš atsakovo, ieškovas patyrė 18 218,57 EUR nuostolių, t. y. šiai sumai buvo atlikti automobilio remonto darbai. Sutarties 3.1.5 punkte numatyta, jog visą bendrovės nurodytą likutinės automobilio vertės sumą (Nuomotojo neišmokėtos vertės pagal Lizingo sutartį) ir dėl automobilio sužalojimo/ sunaikinimo/ praradimo atsiradusią žalos bendros sumą moka Nuomininkas.

5719.

58Apeliacinės instancijos teismo teigimu, įvertinus byloje pateiktą ieškovo ieškinį matyti, jog tiek ieškovo reikalavimas, tiek ir ieškinį pagrindžiančios aplinkybės yra visiškai aiškūs, t. y. ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti automobilio remonto išlaidas, kurias jis patyrė nutraukdamas su atsakovu 2016-03-04 sudarytą Automobilio išperkamosios nuomos sutartį ir susigrąžinęs automobilį. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnis). Ta aplinkybė, kad ieškovo pareikšto ieškinio dalykas (buvo prašoma priteisti skolą) ir pagrindas (ieškovas nurodė, kad patyrė žalą) nesutapo, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo apsunkinta atsakovo teisinė gynyba. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas naudojosi advokato pagalba, jis teikė byloje atsiliepimą, tripliką, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Taigi atsakovas turėjo visas galimybes tinkamai gintis nuo jam pareikšto ieškinio reikalavimų. Vien tik formalus ieškovo pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo nesutapimas nesudaro pagrindą naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei jas aiškinant suformuota teismine praktika, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė, kurios ieškinio pagrindu nurodytos ir ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir konstatavo, kad atsakovui taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, kadangi neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, o tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovo argumentus, jog ieškovo ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, atmeta kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

59Dėl įrodymų vertinimo

6020.

61Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Šį teiginį atsakovas visų pirma grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pareigą įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ir žalos dydį be pagrindo perkėlė atsakovui.

6221.

63Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

6422.

65Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, jog atsakovas neteisėtais veiksmais (t. y. sugadino ginčo automobilį) padarė žalą ieškovui, o atsakovas – jog ginčo automobilio perdavimo ieškovui metu automobilis neturėjo defektų, nebuvo sugadintas, todėl ieškovui žala nebuvo padaryta. Be to, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, byloje priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

6623.

67Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl ginčo automobilio sugadinimų ir atlikto remonto, kurie patvirtina, kad atsakovui turi būti taikyta sutartinė civilinė atsakomybė priteisiant 18 218,57 EUR dydžio nuostolių atlyginimą (sutarties 3.1.5 p). Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo sutartinei atsakomybei konstatuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors atsakovas įrodinėja minėtas aplinkybes, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius bei būtų pagrindu nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais, į bylą nepateikė. Tai yra pagrindu konstatuoti, jog ieškovas įrodė savo procesinę poziciją, o atsakovas – ne, ką pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi apelianto argumentai, jog teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

6824.

69Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, jog ieškovas byloje neįrodė automobilio defektų, jų masto, apimties, būtent tuo metu, kai automobilis buvo paimtas ir perduotas ieškovui, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai neištyrė ir neįvertino.

7025.

71Remiantis byloje pateiktu 2016-10-05 Turto priėmimo - perdavimo aktu, prie punkto „Akivaizdūs turto trūkumai“ nurodyta „nufotografuota – transportuota tralu“. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad automobilis buvo grąžintas iškomplektuotas, nevažiuojantis. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog jis atgavo iš esmės variklį ir kėbulą, o visas salonas, elektronika, bei kompiuteris buvo išardyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šių aplinkybių atsakovas nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė. Taigi, nesant byloje įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poziciją, jog tuo metu, kai automobilis buvo paimtas ir perduotas ieškovui, jis turėjo defektų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad 2016-10-05 Turto priėmimo – perdavimo akte nurodytas įrašas „nufotografuota – transportuota tralu“ patvirtina, kad transporto priemonės paėmimu metu (t. y. 2016-10-05) ginčo automobilis turėjo defektų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos nepaneigia ir apelianto skunde nurodytas teiginys, kad transporto priemonės apžiūra UAB „Krasta Auto Vilnius“ servise buvo atlikta praėjus beveik dviem mėnesiams nuo transporto priemonės paėmimo, o tai, apelianto teigimu, rodo, transporto priemonės pažeidimai buvo padaryti jau tuo metu, kai ginčo automobilis ieškovo žinioje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad ieškovas tik maždaug po dviejų mėnesių kreipėsi į UAB „Krasta Auto Vilnius“ dėl automobilio defektų nustatymo, nesudaro pagrindo nesutikti su ieškovo pozicija, jog tuo metu, kai automobilis buvo paimtas ir perduotas ieškovui, jis turėjo defektų. Apeliantas teigdamas, kad transporto priemonės pažeidimai buvo padaryti jau tuo metu, kai ginčo automobilis ieškovo žinioje, turėjo pagrįsti šį teiginį, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo samprotavimus bei būtų pagrindu nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais, į bylą nepateikė. Taigi, apeliantui nenuginčijus ir objektyviai nepaneigus ieškovo byloje pateiktų rašytinių įrodymų dėl ginčo automobilio sugadinimų ieškovui perdavimo metu, tokie apelianto argumentai teisėjų kolegijos nuomone, vertintini kaip deklaratyvūs.

7226.

73Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino, kokios būklės buvo automobilis perdavimo metu, kai buvo sudaryta 2016-03-04 Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2016/4599 ir ar ieškovas šioje byloje reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nesiekia pagerinti ginčo automobilį apelianto sąskaitą.

7427.

75Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta neįrodytais, kadangi šalys ginčo automobilio būklę aptarė 2016-03-04 Automobilio išperkamosios nuomos sutartyje, kurios 1.2. punkte įtvirtinta, jog nuomininkas A.K. K. pareiškia, kad jis automobilį apžiūrėjo, turėjo galimybę ir susipažino su automobilio technine būkle bei jo stoviu. Nuomininkui žinoma, kad automobilis yra dėvėtas ir jam nėra taikomos gamintojo garantijos, kad sutartimi nustatyta nuomos ir išsipirkimo kaina visiškai atitinka jo būklę. Nuomininkas prisiima riziką, kad eksploatavimo metu automobilis gali sugesti arba pasirodyti automobilio perdavimo metu nenustatyti trūkumai. Įrodymų, jog ginčo automobilis apeliantui buvo parduotas ne tokios būklės, kokia buvo aptarta šalių pasirašytoje Automobilio išperkamosios nuomos sutartyje, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ginčo automobilis ieškovui buvo parduotas tokios būklės, kokią šalys ir aptarė laisva valia pasirašytoje 2016-03-04 Automobilio išperkamosios nuomos sutartyje.

7628.

77Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, jog ieškovas nepagrindė realaus žalos dydžio. Remiantis byloje pateiktu 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atliktų darbų aktu matyti, jog UAB “Baltijos realizacijos centras” atliko darbų už 18 218,57 EUR. Užsakymas įvykdytas – 2017 m. rugpjūčio mėn. Šiame akte taip pat išsamiai yra detalizuota, kokie buvo atlikti darbai ir kokios detalės ginčo automobilyje buvo pakeistos. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atliktų darbų aktą laikė įrodymu, patvirtinančiu, kad automobilio remonto darbai 18 218,57 EUR sumai buvo atlikti. Tuo tarpu apeliantas abejodamas, ar realiai buvo atliekami automobilio remonto darbai, keičiamos automobilio dalys ir kt., nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atliktų darbų akte nurodytų aplinkybių, todėl apelianto argumentai dėl PVM sąskaitos – faktūros nebuvimo taip pat vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ar realiai buvo atlikti automobilio remonto darbai, kadangi byloje nėra pateikta priešingų įrodymų.

7829.

79Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo automobilis (markė BMW, modelis 750i Limousine) buvo išskirtinės komplektacijos, gamintojo pavadintu „Individual“, t. y. ypač aukštos kokybės bei kainos individualiomis detalėmis. Remiantis byloje pateiktu BMW atstovybės UAB „Krasta Auto Vilnius“ serviso pasiūlymu, UAB „Krasta Auto Vilnius“ automobilio remontą naujomis detalėmis paskaičiavo bendrai 107 895,24 EUR sumai. Tuo tarpu UAB „Baltijos realizacijos centras“ automobilio remontą naudotomis detalėmis įvertino 18 218,57 EUR. Pasak ieškovo, ši suma yra mažiausia, kokia leidžia atkurti ginčo automobilį, kad būtų jį galima eksploatuoti. Tokių aplinkybių apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenuginčijo ir nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl realaus žalos dydžio atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

8030.

81Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

8231.

83Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti atsakovo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, priteisdamas 18.218,57 EUR dydžio nuostolius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinys dėl nuostolių priteisimo patenkintas pagrįstai.

8432.

85Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

86Dėl bylos procesinės baigties

8733.

88Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tinkamai atskleidė bylos esmę, nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

89Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

9034.

91Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

9235.

93Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

94Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas UAB „BRC finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. K. K. 2016-03-03 sudarė automobilio ( - )... 10. 3.... 11. Atsakovas A. K. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad... 12. 4.... 13. Ieškovas UAB „BRC finance“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo... 14. 5.... 15. Atsakovas A. K. K. triplike nurodė, kad palaiko savo argumentus išdėstytus... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo... 20. 7.... 21. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo... 22. 8.... 23. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Atsakovas A. K. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono... 28. 9.1.... 29. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nebuvo aiškiai... 30. 9.2.... 31. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neištyrė ir neįvertino... 32. 9.3.... 33. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei... 34. 10.... 35. Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 38. Apeliacinis skundas atmestinas... 39. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 40. 11.... 41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 42. 12.... 43. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 44. 13.... 45. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 46. 14.... 47. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl to, ar... 48. Dėl ieškinio atitikimo CPK numatytiems reikalavimams... 49. 15.... 50. Atsakovas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog... 51. 16.... 52. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 53. 17.... 54. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieškinyje turi būti... 55. 18.... 56. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „BRC finance“ (buvęs... 57. 19.... 58. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, įvertinus byloje pateiktą ieškovo... 59. Dėl įrodymų vertinimo... 60. 20.... 61. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino... 62. 21.... 63. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų... 64. 22.... 65. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir... 66. 23.... 67. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas pateikė į bylą... 68. 24.... 69. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus, jog... 70. 25.... 71. Remiantis byloje pateiktu 2016-10-05 Turto priėmimo - perdavimo aktu, prie... 72. 26.... 73. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišsiaiškino,... 74. 27.... 75. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta neįrodytais,... 76. 28.... 77. Nesutiktina ir su apelianto teiginiu, jog ieškovas nepagrindė realaus žalos... 78. 29.... 79. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ginčo... 80. 30.... 81. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 82. 31.... 83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas pateikia savo subjektyvią... 84. 32.... 85. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti... 86. Dėl bylos procesinės baigties ... 87. 33.... 88. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 90. 34.... 91. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos,... 92. 35.... 93. Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių jo apeliacinės instancijos teisme... 94. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti...