Byla 2-230-881/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ atstovui R. P., trečiųjų asmenų D. V., I. V., J. R., D. R., A. A. (buvusi A. G.), M. K. atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovo AB ,,SEB lizingas“ atstovui advokatui Nerijui Šmitui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BTM Baltic“ ieškinį atsakovui AB ,,SEB lizingas“, tretiesiems asmenims D. V., I. V., J. R., D. R., A. A. (buvusi A. G.), M. K., notarei A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3ieškovas UAB „BTM Baltic“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia ab initio tarp ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir atsakovo AB ,,SEB lizingas“ 2006 m. spalio 17 d. sudarytą Žemės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278, pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 3 notarų biure tarp atsakovo AB ,,SEB lizingas“ bei ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir pardavėjų – A. G., M. K., D. V., I. V., J. R. ir D. R. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį toje dalyje, kurioje ieškovas UAB ,,BTM Baltic“ buvo įvardintas sutarties šalimi (nuomininku), pripažinus tarp ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir atsakovo AB ,,SEB lizingas“ 2006 m. spalio 17 d. sudarytą Žemės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278 bei 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 32 notarų biure tarp atsakovo AB ,,SEB lizingas“ bei ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir pardavėjų – A. G., M. K., D. V., I. V., J. R. ir D. R. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atitinkamą dalį, negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą AB ,,SEB lizingas“ grąžinti ieškovui UAB ,,BTM Baltic“ 1 201 363,95 Lt dydžio sumą.

4Nurodo, kad atsakovas su ieškovu sudarė žemės išperkamosios nuomos sutartį dar nebūdamas žemės sklypo savininku. Atsakovas žemės sklypą nuosavybėm įsigijo galutiniu sutarties tikslu numatydamas ne nuosavybės teisių į žemės sklypą įsigijimą, bet pelno iš sklypo perdavimo ieškovui nuosavybėn finansavimo gavimą, o sklypo registravimas atsakovo vardu užtikrino garantijas dėl pinigų grąžinimo. Sklypą parinko ne atsakovas, o ieškovas. Ieškovas taip pat prisiėmė visišką atsakomybę už žemės sklypo būklę, kokybę ir atsitiktinio žuvimo riziką, t. y. šalys, sudarydamos sandorį vadovavosi CK 6.567 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis lizingo teisinius santykius, tuo tarpu pagal CK 6.568 straipsnio imperatyvias nuostatas, lizingo sutarties objektu negali būti žemė bei gamtos ištekliai. Taigi ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys, ieškovo iniciatyva primetant sandorio šalims savo valią, sudarė atskiras pirkimo-pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartis, sudaromomis sutartimis siekdamas pridengti lizingo sutartį, t. y. sudarydamos apsimestinius sandorius (CK 1.87 str. 1 d.). Kad tarp šalių faktiškai susiklostė finansinio lizingo santykiai patvirtina ir aplinkybė, jog prie sutarties esančioje turto specifikacijoje nurodyta ,,Finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100278 pasirašytos 2006.10.17 d. specifikacija“. Sandoris kaip apsimestinis gali būti pripažintas negaliojančiu nustačius, kad jis turi vienos ar abiejų sandorio šalių valios trūkumus, t. y. kai sandorio šalis nesiekė sudaryti tokio sandorio, kuris yra sudarytas ir ginčijamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB ,,SEB lizingas“ ieškovui bei tretiesiems asmenims primetė savo valią, todėl ieškovas ir tretieji asmenys buvo priversti sudaryti dvi atskiras apsimestines sutartis, o ieškovas siekė pridengti vieną tikrąją lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kuria išreiškiama šalių tikroji vidinė valia, ir kurios objektu negali būti žemė, todėl ši sutartis laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kai sandoris negalioja, pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti teisingumą bei pripažinus negaliojančiomis 2006 m. spalio 17 d. sudarytą Žemės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278 ir 2006 m. spalio 25 d. sudarytą notarine tvarka patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atitinkamoje dalyje, kuria ieškovui buvo sukurtos teisės ir pareigos, ir kuriose buvo išreikšta tikroji vidinė atsakovo valia sudaryti žemės sklypo lizingo sutartį, taikytina restitucija natūra, t. y. žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - ) ( - ), valdymas ir naudojimas grąžintinas atsakovui AB ,,SEB lizingas“, o ieškovui UAB ,,BTM Baltic“ grąžintinos už minėto sklypo valdymą ir naudojimą sumokėtos įmokos – 1 201 363,95 Lt. Kadangi tretieji asmenys su atsakovu siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir galimai nežinojo atsakovo tikrųjų ketinimų sudaryti lizingo sutartį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo teismo pripažinti negaliojančia tik tą pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria jam buvo sukurto teisės ir pareigos ieškovui, todėl šioje dalyje restitucija netaikytina.

5Atsakovas AB ,,SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo UAB „BTM Baltic“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei ieškovo nurodytas CK 6.548 straipsnis, nei kitos CK nuostatos nenumato privalomo reikalavimo, kad nuomotojas nuomojamo daikto savininku privalo būti nuomos sutarties sudarymo momentu. Ginčijama išperkamosios nuomos sutartis yra sandoris su atidedamąją sąlyga, kadangi ieškovo, kaip nuomininko, pagrindinių teisių ir pareigų atsiradimą šalys padarė priklausomą nuo to, ar AB ,,SEB lizingas“ įgis nuosavybės teisę į ginčo sklypą Sutarties 6.1 punktas nustato, kad klientas įgyja teisę naudotis turtu nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento, jei prikimo-pardavimo sutartyje nėra aptarta kitaip. Tuo atveju, jei pirkimo-pardavimo sutartis nebūtų buvusi sudaryta, šalys Sutarties 16.1.1 ir 146.2.2 punktuose numatė, kad tokiu atveju būtų buvusi nutraukta sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Esminis išperkamosios nuomos (taip pat ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai) sutarties požymis yra aiškiai išreikštas nuomininko (pirkėjo) interesas įgyti nuosavybės teisę į įsigyjamą konkretų daiktą. Skirtingai nuo išperkamosios, finansinės nuomos (lizingo) atveju lizingo gavėjas sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, gali įgyti lizingo būdu nuomotą daiktą savo nuosavybėn, bet nebūtinai taip ir turi būti. Kitaip tariant, nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis finansinio lizingo požymis ir tokios sutarties tikslas, o kartu tai nėra ir esminė lizingo sutarties sąlyga. Taigi, lizingo santykiuose reikšmingą vaidmenį vaidina finansavimo funkcija ir ekonominė nuosavybės, o kartu ir investicijos rizikos perdavimas lizingo gavėjui. Dėl šių esminių požymių, lizingas CK įvardijamas kaip finansinė nuoma. Amortizacijos funkcijos perdavimas nėra būdingas išperkamosios nuomos atveju. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas būtent ir siekė įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą: išperkamosios nuomos sutarties 1 punkte nurodoma, kad klientas – tai sutartį pasirašantis Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kuris įgyja teisę išperkamosios nuomos pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu, valdyti ir naudotis sutarties dalyku esantį turtą verslo tikslams ir turi tikslą sumokėjęs visas mokėjimų grafike numatytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas įsigyti nuosavybės teisę į turtą; pirkimo-pardavimo sutarties preambulėje nurodoma, kad sutartis pasirašoma atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas pagal išperkamosios nuomos sutartį įsipareigojo, nuomininkui įvykdžius visas išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, perduoti šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą nuomininko nuosavybėn; 2010 m. gegužės 6 d. ieškovo pretenzijoje nurodoma, kad minėtas sklypas yra žemės ūkio paskirties ir UAB ,,BTM Baltic“ ketino ateityje verstis valdomame sklype veikla pagal sklypo paskirtį; be to, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui ne mokestį už naudojimąsi sklypu, o sklypo įgijimo kainą; ieškovas, kaip juridinis asmuo, jokia veikla, kurioje būtų galima naudoti žemės ūkio paskirties ginčo žemę nevykdo, priešingai, bendrovė verčiasi statyba, didmenine, mažmenine komisine prekyba ir kt., t. y. veikla, kuriai žemės ūkio paskirties žemė nėra reikalinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo naikinti sandorius kaip negaliojančius, juolab, kad jų sudarymą inicijavo pats ieškovas. Pažymi, jog taip pat nėra pagrindo pripažinti sandorį tariamu, nes ieškovo patekti įrodymai tik patvirtina, jog ieškovas ne siekė ir ketino sudaryti lizingo sutartį ir jos pagrindu valdyti ir naudotis savo veikloje atsakovui priklausančiu žemės sklypu, bet norėjo įgyti nuosavybės teisę į šį sklypą. Be to, ieškovo ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas notarine tvarka, t. y. ieškovui buvo išaiškintos ir aiškios šio sandorio sudarymo pasekmės. Pasirašydamas prašomą panaikinti išperkamosios nuomos sutartį, ieškovas šios sutarties 9.2.3 punkte taip pat nurodė, kad visos sutarties sąlygos jam yra aiškios, suprantamos ir nėra bei nebus traktuojamos kaip siurprizinės ar nepagrįstai suteikiančios vienai iš šalių perdėtą pranašumą kitos šalies atžvilgiu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad sudarydamas ginčijamus sandorius ieškovas siekė įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, darytina išvada, kad jis siekė įgyti būtent tas teises ir pareigas, kurios nurodytos ginčijamose sutartyse ir kad minėtuose sandoriuose išreikšta ieškovo valia atitiko tikruosius jo ketinimus. Neįrodytais laikytini ir ieškovo argumentai, kad jis neva prievarta buvo verčiamas juos sudaryti. Ieškovas taip pat neįrodė, jog ginčijamos išperkamosios nuomos sutarties sudarymas būtų pažeidęs kurio nors asmens privatų interesą ar viešąjį interesą. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, jog pripažinus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, atsakovas atsidurtų iš esmės nelygiavertėje padėtyje.

6Tretysis asmuo notarė A. K. atsiliepimu į ieškovo ieškinį ginčija jo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Pažymi, jog pareikštas ieškinys rodo akivaizdžiai nesąžiningą išperkamosios sutarties sąlygas pažeidusio asmens siekį, pasinaudojant sandorio negaliojimo institutu, susigrąžinti iš atsakovo šiam už žemės sklypo valdymą ir naudojimą pagal išperkamosios nuomos sutartį pakankamai ilgą laikotarpį mokėtas sumas, nepaisant to, kad žemės sklypą parinko būtent ieškovas, bei tai, kad be ieškovo valios ši sutartis apskritai nebūtų buvusi sudaryta, kaip nebūtų sudaryta ir sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu atveju ieškovo teisė neturėtų būti ginama. Be to, notarė atsiliepime į ieškinį nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovas.

7Tretieji asmenys D. V., I. V., J. R., D. R., A. A., M. K. pateikė atsilepimą į ieškinį, kuriuo taip pat ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad žemės pardavėjai niekaip nedalyvavo sudarant 2006 m. spalio 17 d. išperkamosios nuomos sutartį, kurią ginčija ieškovas, be to, jiems nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovo santykiais. Priešingai nei teigia ieškovas, tretieji asmenys nepasirašė jokios bendros lizingo sutarties, niekaip nedalyvavo ieškovo ir atsakovo derybose, jiems yra žinoma tik apie dviejų skirtingų, t. y. žemės pirkimo-pardavimo bei išperkamosios nuomos, sutarčių sudarymą. Tretieji asmenys įvykdė visus įsipareigojimus jiems kylančius iš žemės pirkimo-pardavimo sutarties, dėl to byloje ir nėra ginčo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pardavėjams buvo primesta kažkieno valia, ar kad juos kas nors vertė sudaryti ginčo sandorį. Pardavėjai neturėjo jokių tikslų sudaryti apsimestinį sandorį, kad pridengtų ieškovo ir atsakovo sudaromus sandorius. Tretiesiems asmenims nėra žinoma, ką ieškovas ketino daryti su įsigytu sklypu. Trečiųjų asmenų nuomone, ieškovas neteisingai aiškina tiek sutarčių nuostatas, tiek ir CK normas, reglamentuojančias minėtų sandorių sudarymo ypatumus. Jie taip pat dėsto argumentus, kurie yra analogiški atsakovo argumentams.

8Ieškinys atmetamas.

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, 206 m. spalio 17 d. tarp ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir atsakovo AB ,,SEB lizingas“ buvo sudaryta žemės išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2006-100278. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad klientas pateikia AB ,,SEB lizingas“ pardavėjo komercinį pasiūlymą ir/ar kitus dokumentus, kuriuose nurodoma kliento su pardavėju suderintos tirto įsigijimo sąlygos (specifikacija, kaina, pardavimo terminas ir kt.). Klientui įvykdžius sutarties 3.2 punkte numatytus reikalavimus, vadovaujantis sutarties 4.1 punktu nurodytais duomenimis tarp AB ,,SEB lizingas“, kliento ir pardavėjo sudaroma pasirinkto turto pirkimo-pardavimo sutartis (Sutarties 4.2 p.). Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, klientas įgyja teisę savo sąskaita pareikšti tiesiogiai pardavėjui visu reikalavimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarties bei perima visas pirkimo-pardavimo sutartyje AB ,,SEB lizingas“ numatytas pareigas, išskyrus AB ,,SEB lizingas“ pareigą sumokėti už turtą, tačiau klientas neturi teisės be AB ,,SEB lizingas“ raštiško sutikimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkimo-pardavimo sutartis tuo pat metu laikoma ir turto priėmimo-perdavimo klientui naudotis aktu, kuriuo klientas patvirtina, kad turtas visiškai atitinka kliento lūkesčius bei visas sutarties sąlygas (Sutarties 5.1 p.). Visas su turto ir AB ,,SEB lizingas“ nuosavybės teisės į jį registravimu Nekilnojamojo turto registre susijusias procedūras savo sąskaita atlieka klientas, prieš pasirašydamas sutartį, klientas turi atlikti visus kitus veiksmus, kuriuos paprastai atliktų atidus ir rūpestingas pirkėjas – įsitikinti, kad turtas atitinka sutarties specifikaciją, ar tenkina paprastai tokiam turtui keliamus reikalavimus it t. t., visas su turto priėmimu ir registracija iš pardavėjo bei turto registracija Nekilnojamojo turto registre susijusias išlaidas apmoka klientas (Sutarties 5.2-5.4 p.). Sutarties 5.7 punkte taip pat nustatyta, kad turtą ir pardavėją pasirenka klientas, o AB ,,SEB lizingas“ tik finansuoja kliento pasirinkto turto įsigijimą. Pagal sutarties 6. 1 punktą klientas įgyja teisę naudotis turtu nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momento. Sutarties 14.1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisę į turtą klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodytus mokėjimus arba visiškai įvykdęs turto išankstinio išpirkimo sąlygas.

102006 m. spalio 25 d. tarp trečiųjų asmenų A. G. (dabar A. A.), M. K., D. V., I. V., J. R. ir D. R., atsakovo AB ,,SEB VB lizingas“ ir ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ buvo sudaryta žemės sklypo, ( - ), esančio ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis. Šioje sutartyje žemės pardavėjais įvardinti minėti tretieji asmenys, pirkėju – ieškovas, nuomininku – atsakovas. Sutarties Preambulėje nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas kreipėsi į pirkėją, prašydamas finansuoti šios sutarties dalyku esančio nekilnojamojo daikto įsigijimą nuomininko nuosavybėn išperkamosios nuomos būdu, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 17 d. nuomininkas ir pirkėjas pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278, kurios pagrindu pirkėjas įsipareigojo įsigyti iš pardavėjų nuosavybės teise šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą ir perduoti jį valdyti ir juo naudotis išperkamosios nuomos sąlygomis nuomininkui, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas pagal išperkamosios nuomos sutartį įsipareigojo nuomininkui įvykdžius visus išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, perduoti šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą nuomininko nuosavybėn.

11UAB „BTM Baltic“ prašo pripažinti negaliojančia ab initio tarp ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir atsakovo AB ,,SEB lizingas“ 2006 m. spalio 17 d. sudarytą Žemės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278, pripažinti negaliojančia 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 3 notarų biure tarp atsakovo AB ,,SEB lizingas“ bei ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir pardavėjų – A. G., M. K., D. V., I. V., J. R. ir D. R. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį toje dalyje, kurioje ieškovas UAB ,,BTM Baltic“ buvo įvardintas sutarties šalimi (nuomininku), pripažinus tarp ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir atsakovo AB ,,SEB lizingas“ 2006 m. spalio 17 d. sudarytą Žemės išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278 bei 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 32 notarų biure tarp atsakovo AB ,,SEB lizingas“ bei ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ ir pardavėjų – A. G., M. K., D. V., I. V., J. R. ir D. R. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atitinkamą dalį, negaliojančia ab initio, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą AB ,,SEB lizingas“ grąžinti ieškovui UAB ,,BTM Baltic“ 1 201 363,95 Lt dydžio sumą.

12Tvirtina, jog iš teisų buvo sudarytos ne išperkamosios nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau viena – lizingo sutartis, kurios objektu negali būti žemė, o tai yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis nurodytas sutartis.

13Lizingo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.568 straipsnio 1 dalį lizingo dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Nagrinėjamoje byloje keliamas šios normos imperatyvumo klausimas ta prasme, ar žemė gali būti lizingo sutarties dalykas.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 nurodė, kad CK 6.568 straipsnio 1 dalies nuostata, jog lizingo dalykas negali būti žemė ir gamtos ištekliai, yra imperatyvioji, taigi negali būti pakeista šalių susitarimu; ši nuostata atitinka CK įtvirtintą vadinamąjį klasikinį lizingo sutarties modelį, siejamą su galimybės verslo tikslais naudoti gamybos priemones ir kitokį turtą, iš kurio naudojimosi gaunamas pelnas, finansavimu.

15Minėta, jog ginčo šalys 2006 metais sudarė dvi sutartis – pirkimo–pardavimo bei išperkamosios nuomos. Ieškovas įrodinėja, jog tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti lizingo sutartį.

16Sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ir siekiant išsaugoti sutartinius santykius (favor contractus principas), privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises ir pareigas) ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes ir jas teisiškai įvertinus, galima nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą. Toks konstatavimas sudarytų pagrindą išvadai, kad nėra galimybės sutarties išsaugoti, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia; priešingu atveju, t. y. nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, sutarties pripažinimas negaliojančia būtų pernelyg formali ir neproporcinga kišimosi į sutarties laisvės principą priemonė.

17Minėta, jog žemė pagal įstatymus eliminuota iš lizingo sutarties dalyku galinčių būti daiktų sąrašo atsižvelgiant į lizingo tikslus ir jo dalyko ypatumus, vienas iš kurių – amortizacija, t. y. žemė negali būti būtent tokios rūšies (investicinio pobūdžio) verslo tikslais sudarytos sutarties dalykas. Tačiau įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo sudaryti komercinius sandorius dėl žemės, todėl, kvalifikuojant lizingo sutarties požymių turinčią šalių sutartį, kurios dalykas yra žemės sklypas, būtina nustatyti teisingą ir šalių interesus apsaugantį sutarties laisvės principo bei draudimo pažeisti imperatyvą santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

18Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 str.), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei.

19Iš tiesų ginčo šalių pasirašytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygos panašios į lizingo. Minėta, jog esminis išperkamosios nuomos (taip pat ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai) sutarties požymis yra aiškiai išreikštas nuomininko (pirkėjo) interesas įgyti nuosavybės teisę į įsigyjamą konkretų daiktą. Skirtingai nuo išperkamosios, finansinės nuomos (lizingo) atveju lizingo gavėjas sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, gali įgyti lizingo būdu nuomotą daiktą savo nuosavybėn, bet nebūtinai taip ir turi būti. Kitaip tariant, nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra esminis finansinio lizingo požymis ir tokios sutarties tikslas, o kartu tai nėra ir esminė lizingo sutarties sąlyga. Taigi, lizingo santykiuose reikšmingą vaidmenį vaidina finansavimo funkcija ir ekonominė nuosavybės, o kartu ir investicijos rizikos perdavimas lizingo gavėjui. Dėl šių esminių požymių, lizingas CK įvardijamas kaip finansinė nuoma. Amortizacijos funkcijos perdavimas nėra būdingas išperkamosios nuomos atveju.

20Aplinkybė, kad sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, savo sąlygomis yra panaši į lizingo sutartį, savaime nėra pakankama kvalifikuoti ją kaip lizingo sutartį ir konstatuoti jos sąlygų prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.568 str. 1 d.), sudarantį pagrindą pripažinti sutartį niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. UAB „SEB investicijų valdymas“, bylos Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais. Dėl to, tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Taigi gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius.

22CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda) taip pat reiškia ne tik tai, kad sutartis privalo būti vykdoma, bet visų pirma tai, jog ji galioja bei saisto šalis ir gali būti pakeista arba nutraukta tik šalių susitarimu, o vienašalis sutarties nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri gali būti taikoma tik sutartyje arba įstatyme nurodytais atvejais.

23Taigi priešingai nei teigia ieškovas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas būtent ir siekė įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą: išperkamosios nuomos sutarties 1 punkte nurodoma, kad klientas – tai sutartį pasirašantis Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kuris įgyja teisę išperkamosios nuomos pagrindu sutarties galiojimo laikotarpiu, valdyti ir naudotis sutarties dalyku esantį turtą verslo tikslams ir turi tikslą sumokėjęs visas mokėjimų grafike numatytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas įsigyti nuosavybės teisę į turtą; pirkimo-pardavimo sutarties Preambulėje nurodoma, kad sutartis pasirašoma atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas pagal išperkamosios nuomos sutartį įsipareigojo, nuomininkui įvykdžius visas išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, perduoti šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą nuomininko nuosavybėn; 2010 m. gegužės 6 d. ieškovo pretenzijoje nurodoma, kad minėtas sklypas yra žemės ūkio paskirties ir UAB ,,BTM Baltic“ ketino ateityje verstis valdomame sklype veikla pagal sklypo paskirtį; be to, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui ne mokestį už naudojimąsi sklypu, o sklypo įgijimo kainą; ieškovas, kaip juridinis asmuo, jokia veikla, kurioje būtų galima naudoti žemės ūkio paskirties ginčo žemę nevykdo, priešingai, bendrovė verčiasi statyba, didmenine, mažmenine komisine prekyba ir kt., t. y. veikla, kuriai žemės ūkio paskirties žemė nėra reikalinga. Visos sutarčių sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, ieškovas yra juridinis asmuo, verslininkas, todėl jam yra taikomi aukštesni apdairumo, atidumo standartai.

24Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti sandorius kaip negaliojančius ir neatitinkančius tikrosios šalių valios, juolab, kad jų sudarymą inicijavo pats ieškovas.

25Ieškovas taip pat prašo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančius kaip apsimestinius.

26Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, kt.).

27Tačiau teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnį ir pripažinti šalių sudarytus sandorius apsimestiniais ir kvalifikuoti juos kaip lizingo sutartį, kurios dalyku negali būti žemė, ir dėl to pripažinti niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.

28Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog sudarytų sutarčių turinys atitiko šalių valią ir jų siektą rezultatą. Minėta, jog žemės pirkimo-pardavimo sutarties Preambulėje nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas kreipėsi į pirkėją, prašydamas finansuoti šios sutarties dalyku esančio nekilnojamojo daikto įsigijimą nuomininko nuosavybėn išperkamosios nuomos būdu, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. spalio 17 d. nuomininkas ir pirkėjas pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-100278, kurios pagrindu pirkėjas įsipareigojo įsigyti iš pardavėjų nuosavybės teise šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą ir perduoti jį valdyti ir juo naudotis išperkamosios nuomos sąlygomis nuomininkui, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas pagal išperkamosios nuomos sutartį įsipareigojo nuomininkui įvykdžius visus išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, perduoti šios sutarties dalyku esantį nekilnojamąjį daiktą nuomininko nuosavybėn. Žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta visa apimtimi, išperkamosios nuomos sutartis buvo vykdoma ilgą laiką (nuo 2006 m. iki 2009 m.), be to, tokio pobūdžio susitarimų įstatymas imperatyviai nedraudžia, šalys sutartis sudarė laisva valia, sutarties sąlygos yra visiškai aiškios ir nedviprasmiškos, o sutartis ieškovas pradėjo ginčyti tik po to, kai atsakovas dėl to, kad ieškovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, nusprendė vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi teismas sprendžia, jog sudaryti sandoriai atitiko tikruosius šalių ketinimus ir tikrąją valią, nes ieškovas, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį, o taip pat dalyvaudamasis žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme, turėjo ketinimą nuosavybės teise įsigyti išperkamosios nuomos dalyku buvusią žemę. Be to, teismo posėdyje ieškovo atstovas pripažino, kad buvo planuojama pakeisti nuomojame žemės sklypo paskirtį ir joje vykdyti gyvenamųjų namų statybą.

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1, 2 d.). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 15 014 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas, ieškinį atmetus, teismas jį priteisia iš ieškovo.

30Teismas valstybės naudai iš ieškovo taip pat priteisia 235 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 92 straipsniu, 93 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

32ieškovo UAB „BTM Baltic“ ieškinį atsakovui AB ,,SEB lizingas“ atmesti.

33Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ 15 014 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

34Priteisti valstybės naudai 235 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas UAB „BTM Baltic“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Nurodo, kad atsakovas su ieškovu sudarė žemės išperkamosios nuomos... 5. Atsakovas AB ,,SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 6. Tretysis asmuo notarė A. K. atsiliepimu į ieškovo ieškinį ginčija jo... 7. Tretieji asmenys D. V., I. V., J. R., D. R., A. A., M. K. pateikė atsilepimą... 8. Ieškinys atmetamas. ... 9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 206 m. spalio 17 d. tarp ieškovo UAB ,,BTM... 10. 2006 m. spalio 25 d. tarp trečiųjų asmenų A. G. (dabar A. A.), M. K., D.... 11. UAB „BTM Baltic“ prašo pripažinti negaliojančia ab initio tarp ieškovo... 12. Tvirtina, jog iš teisų buvo sudarytos ne išperkamosios nuomos ir... 13. Lizingo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo... 15. Minėta, jog ginčo šalys 2006 metais sudarė dvi sutartis –... 16. Sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, laikantis sutarties laisvės... 17. Minėta, jog žemė pagal įstatymus eliminuota iš lizingo sutarties dalyku... 18. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius,... 19. Iš tiesų ginčo šalių pasirašytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygos... 20. Aplinkybė, kad sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, savo sąlygomis... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, jog sandorių negaliojimo... 22. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas... 23. Taigi priešingai nei teigia ieškovas, byloje esantys įrodymai patvirtina,... 24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra... 25. Ieškovas taip pat prašo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančius... 26. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio... 27. Tačiau teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti... 28. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Teismas valstybės naudai iš ieškovo taip pat priteisia 235 Lt bylinėjimosi... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88... 32. ieškovo UAB „BTM Baltic“ ieškinį atsakovui AB ,,SEB lizingas“ atmesti.... 33. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo UAB ,,BTM Baltic“ 15 014 Lt žyminio... 34. Priteisti valstybės naudai 235 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...