Byla 2-16841-864/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Redai Aleksynaitei, atsakovo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

2išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Solutions Transport“ ieškinį atsakovui AGAE Transport Agnieszka Frackiewizc-Nowotka dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000 EUR skolos už atliktą krovinio pervežimą bei 40 EUR patirtų nuostolių, siekiant išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2012-03-22 šalys sudarė Vežimo užsakymą-sutartį Nr. 586.a (toliau – vežimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti 2 vienodus krovinius iš Lenkijos į Pervouralską (Rusija) už 3700 EUR vežimo užmokestį, taikomą už kiekvieno krovinio pervežimą. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas ieškovo vardu išmuitinimo vietoje paims 9900 EUR sumą, sau pasiliks 7400 EUR, o likusius 2500 EUR perduos ieškovui, kadangi ši suma priklausė ieškovui už kitų krovinių vežimo paslaugas, suteiktas tam pačiam krovinio gavėjui. Kroviniai pagal vežimo sutartį buvo gabenami atsakovo transporto priemonėmis valst. Nr. NO7641G bei GA7406L, kurios nurodytos ir atsakovo sąskaitoje-faktūroje Nr. 17/12, išrašytoje už vežimo paslaugas pagal vežimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2012-04-27 mokėjimo pavedimu grąžino iš minėtos sumos tik 500 EUR, motyvuodamas gabento krovinio svorio problemomis, ir liko skolingas 2000 EUR. O 2012-04-30 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad 2000 EUR įskaito priešinį reikalavimą. Ieškovas mano, kad šalys neturėjo jokių priešinių reikalavimų, todėl atsakovo įskaitymas pripažintinas neteisėtu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2000 EUR suma. Paaiškino, kad ketino ginčą išspręsti ikiteisminiu būdu, t.y. kreipėsi į Lenkijoje praktikuojantį teisės patarėją, kuris 2012-07-18 pateikė atsakovui Ikiteisminį priminimą geranoriškai grąžinti skolą, tačiau atsakovas atsisakė skolą grąžinti, nurodydamas, jog jo įskaitymas pagrįstas. Už pretenzijos parengimą ir pateikimą ieškovas sumokėjo 40 EUR, kuriuos taip pat prašė priteisti iš atsakovo.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir pagal vežimo sutartį pateikė atsakovui vežti didesnio svorio krovinį, nei buvo sutarta, t.y. už 3700 EUR buvo sutarta pervežti 20 t, o ne 25 t sveriantį krovinį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas buvo nedelsiant informuotas apie vežimo metu kilusius nesklandumus ir apie papildomas nenumatytas išlaidas, kaip tai numatė vežimo sutarties 4 punktas. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kol negavo ieškovo patvirtinimo, jog pastarasis prisiima visą atsakomybę už transporto priemonių per didelį svorį ir dėl to kilusias pasekmes. Atsakovas nurodo, kad pagrįstai negrąžino ieškovui 2000 EUR, kuriuos sudaro papildomas 1300 EUR mokestis už viršsvorį bei sumokėta bauda Baltarusijos muitininkams.

5Dubliku ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Teigė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl, jo teigimu, didesnio krovinio svorio, nei nurodyta važtaraščiuose, papildomas išlaidas (paskirtų administracinių baudų apmokėjimą) patvirtinančių dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo nurodytus krovinio svėrimus atliko ne Baltarusijos pareigūnai, kaip teigia atsakovas, o Rusijos Federacijos pareigūnai ir vienai iš transporto priemonių buvo uždrausta tęsti pervežimą ne tik dėl svorio, bet dėl neturėjimo trečiųjų šalių kelionės leidimo. Ieškovo nuomone, pareiga įrodyti įskaitymo teisėtumą taip pat tenka atsakovui. Be to, ieškovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių šį faktą. Ieškovas teigė, kad bendras leidžiamas transporto priemonių su kroviniais svoris (40 tonų) nebuvo viršytas nei vienoje iš atsakovo transporto priemonių, todėl atsakomybė už nežymiai viršytą apkrovą ant vienos ašies pagal vežimo sutarties 6 punktą tenka pačiam atsakovui. Ieškovas nesutiko su atsakovo argumentais dėl klimato sąlygų, kadangi šias aplinkybės turėjo įvertinti pats vežėjas. Teigė, kad atsakovo elektroninių laiškų pagrindu pareikšti reikalavimai nesudaro pareigos tenkinti jo reikalavimus. Prašė ieškinį tenkinti pilnai. Neatmetė taikos sutarties sudarymo galimybės.

6Tripliku atsakovas teigė, jog vežimo sutartyje nurodytas 20 tonų svoris buvo viršytas 4 ir 5 tonomis, dėl to, atsakovo nuomone, 2000 EUR sulaikymas yra pagrįstas ir teisėtas, nes skirtas padengti patirtus nuostolius tiek dėl baudos skyrimo, tiek dėl padidėjusios vežimo kainos, sąlygotos krovinio viršsvorio. Nurodė, kad ieškovas pats pripažįsta apie buvusį krovinio viršsvorį ir nepateikia jokių įrodymų, kad krovinys perduotas atsakovui buvo tokio svorio, kaip nurodyta sutartyje. Atsakovas nesutiko su ieškovo atsakomybės paskirstymu ir teigia, kad ieškovas pats klaidingai nurodė krovinio duomenis, todėl atsakovas patyrė nuostolius. Teigė, kad krovinio svoris turi ypatingos reikšmės, kadangi esant viršsvoriui, net minimaliam nei nurodyta sutartyje, vežėjas gali dėl to patirti didelius nuostolius, kaip šiuo atveju – nepagrįsta bauda. Atsakovas teigia, kad baudos skyrimo faktą jis įrodė jos paskyrimo dokumentais. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija dėl šalių susirašinėjimo elektroniniu būdu, kadangi mano, jog tokiu būdu ieškovas siekia išvengti atsakomybės. Atsakovas teigia, kad įskaitymas buvo pagrįstas ir teisėtas, nes jo metu buvo visos trys pagrindinės sąlygos: 1) ieškovas turėjo padengti atsakovo atsiradusius nuostolius ir papildomas išlaidas dėl baudos ir per didelio krovinio svorio; 2) jų reikalavimai yra vienarūšiai, kadangi atsakovas turėjo ieškovui perduoti 2500 EUR, o ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 2000 EUR; 3) nors ir nebuvo išrašyta PVM sąskaita faktūra su aiškiu apmokėjimo terminu, tačiau atsakovas pateikė kitus reikšmingus dokumentus, įrodančius jo patirtus nuostolius, išlaidas, todėl apie įskaitymą galėjo pareikšti bet kada. Be to, apie iškilusius nesklandumus ieškovas buvo operatyviai informuotas ir pats savanoriškai prisiėmė atsakomybę. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, teigdama, kad su atsakovu sudarė vežimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinius iš Lenkijos į Rusiją. Krovinio perdavimo gavėjui metu, gavėjas pasirinko atsiskaitymą grynais, todėl atsakovo vairuotojams patikėjo papildomai priimti dar ir 2500 EUR, bet atsakovas 2000 EUR pasiliko sau. Teigė, jog dėl padidino vežimo užmokesčio, susijusio su padidėjusiu svoriu ir dėl to 20 proc. išaugusio vežimo išlaidų, yra tik atsakovo prielaidos, kadangi neįrodyti jokiais dokumentais. Su atsakovu buvo sutarta dėl vežimo užmokesčio už visą transporto priemonę, t. y. kad bus vežamas krovinys tam tikru maršrutu ir buvo nurodyti tam tikri parametrai. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus matyti, kad transporto priemonė buvo sulaikyta ne dėl svorio, o dėl to, kad neturėjo leidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją, tačiau tokio leidimo turėjimas nesusijęs su ieškovo pareigomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendras leistinas krovinio svoris nebuvo viršytas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turėjo papildomų nuostolių susijusių su baudos sumokėjimu. Byloje yra tik 2500 rublių baudą (221 Lt arba 64 EUR) patvirtinantis dokumentas, tačiau kitų įrodymų, susijusių su baudos sumokėjimu, atsakovas į bylą nepateikė. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad buvo užsakyti du kroviniai po 20 tonų. Krovinio svoris vienu atveju sudarė 25 tonas, kitu atveju sudarė virš 24 tonų, nors užsakymuose buvo nurodyta, kad krovinio svoris sudarys 20 tonų. Atitinkamai vežėjas iš karto po krovinio pristatymo ieškovui rašė raštus, kuriuose išdėstė, kad jis pageidauja gauti didesnį užmokestį jau už įvykdytą vežimą. Užsakovas elektroniniu paštu patvirtino, kad prisiima visas problemas. Vertinant bylos dokumentus, šalių susirašinėjimą po vežimo, yra tikėtina, kad krovinys svėrė daugiau, todėl sunku pagrįsti kiek kuro buvo sunaudota, kiek baudų buvo sumokėta. Didesnis krovinio svoris reikalauja didesnių gabenimo išlaidų, nes kuro sąnaudos yra didesnės. Mano, kad yra pagrindas abejoti ieškovo nurodytai ieškinio sumai, todėl prašo ieškinį atmesti.

9Ieškinys tenkintinas.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-03-22 ieškovas su atsakovu sudarė Vežimo užsakymą-sutartį Nr. 586.a (toliau – vežimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti 2 vienodus krovinius, po 20 tonų, 86 kubų krovinio tūrio ir 13,6 pakrovimo metrų statybinių medžiagų iš Lenkijos į Pervouralską (Rusija) už 3700 EUR vežimo užmokestį, taikomą už kiekvieno krovinio pervežimą. Šalys vežimo sutartimi taip pat susitarė, kad atsakovas ieškovo vardu išmuitinimo vietoje paims 9900 EUR sumą, sau pasiliks 7400 EUR, o likusius 2500 EUR perduos ieškovui (b.l. 14-17). Ieškovas už du krovinius, gabenamus atsakovo transporto priemonėmis valst. Nr. NO7641G bei GA7406L 2012-04-07 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 17/12, bendrai 7400 EUR sumai (b.l. 18-20). Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui mokėtiną sumą, t. y. 2000 EUR, 2012-04-30 pranešimu vienašališkai įskaitė į, jo nuomone, ieškovo mokėtiną sumą atsakovui 1300 EUR dėl nuostolių, susijusių su krovinio viršsvoriu bei 700 EUR dėl nuostolių, susijusių su baudomis, atlyginimo (b.l. 23-24). Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atliktu įskaitymu, kreipėsi į Lenkijoje teisės patarėją Sz. K. J., kuris pareikalavo, kad atsakovas geranoriškai grąžintų 2000 EUR skolą ieškovui, kurią atsakovas nepagrįstai sulaikė (b.l. 26-28). Atsakovas atsakydamas į teisės patarėjo Sz. K. J. raštą, su nurodytais argumentais nesutiko ir pareiškė, jog atliktas įskaitymas yra galiojantis, t.y. atsisakė sumokėti ieškovui minėtą įsiskolinimą (b.l. 29-30).

11Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo patirtų nuostolių pagrįstumo bei atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo. Ieškovas atsakovo atliktą įskaitymą ginčija tuo pagrindu, jog atsakovas neįrodė nuostolių, susijusių su krovinio viršsvoriu bei nuostolių, susijusių su sumokėtomis baudomis, taigi atsakovas neturėjo reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu.

12Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo iš krovinio vežimo teisinių santykių. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 str. 1 d.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

13Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys buvo sudariusios krovinio vežimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nugabenti 2 vienodus krovinius, po 20 tonų, 86 kubų krovinio tūrio ir 13,6 pakrovimo metrų statybinių medžiagų iš Lenkijos į Pervouralską (Rusija) už 3700 EUR vežimo užmokestį, taikomą už kiekvieno krovinio pervežimą. Tarp šalių susiklostę santykiai atitinka CMR 1 str. 1 p. nustatytas sąlygas, t.y., buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijos – Lenkija ir Rusija. Nagrinėjamoje byloje vežimo sutarties sudarymo faktą taip pat patvirtina tarptautiniai prekių transportavimo važtaraščiai CMR Nr. 20120337 ir CMR Nr. 20120329 (t. 1, b.l. 49, 50, 62, 63), kurie, kaip nurodyta CMR 9 str. 1 d., yra vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentai, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Pagal CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal KTK 32 str. taip pat būtent vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Byloje esančioje vežimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja nugabenti 2 vienodus krovinius, po 20 tonų, 86 kubų krovinio tūrio ir 13,6 pakrovimo metrų statybinių medžiagų (b.l. 16-17), važtaraštyje CMR Nr. 20120337 nurodyta, jog į transporto priemonės valst. Nr. GA74066, pakrauti 100 ritinių ir 2 paletės, kurių bendras svoris (bruto) 19880 kg, važtaraštyje CMR Nr. 20120329 nurodyta, jog į transporto priemonės valst. Nr. NO76416, pakrauti 100 ritinių, 2 paletės ir 22 paletės, kurių bendras svoris (bruto) 19880 kg (b.l. 62,63). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas, kurį sutarties vykdymui pasitelkė ieškovas, jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės tame tarpe ir neatitikimų susijusių su krovinio tūriu važtaraštyje nepažymėjo. CMR konvencijos 9 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko vežimo sutarties ir važtaraščių įrašus. Vertinant bylos medžiagą ir CMR nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, komplikacijos, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir atitiko sutartyje nurodytai komplikacijai.

14Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog važtaraščiuose nurodytas bendras svoris (bruto) 19880 kg. Atsakovas teigia, jog transporto priemonės MAN valst. Nr. NO 7641G ir priekabos SHMITZ valst. Nr. GA 87320 bendras svoris sudaro 25316 kg, kas 5 tonomis daugiau nei buvo nurodyta vežimo sutartyje bei važtaraštyje, o transporto priemonės DAF valst. Nr. GA 7406L ir priekabos SHMITZ valst. Nr. GA 87320 bendras svoris sudaro 24199 kg, kas 4 tonomis daugiau nei buvo nurodyta vežimo sutartyje bei važtaraštyje. Pažymėtina, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, atsakovas teigdamas, jog dėl viršsvorio patyrė nuostolių, turi įrodyti šias aplinkybes. Teismas pažymi, jog byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių atsiliepimo teiginius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo viršyti krovinio parametrai, nurodyti vežimo sutartyje bei važtaraščiuose – krovinio tūris ir ilgis (pakrovimo metrai). Iš byloje esančių Rusijos Federacijos transporto priežiūros tarnybos Smolensko srities valstybinės automobilių kelių priežiūros valdybos aktų Nr. 1466 ir Nr. 1467 duomenimis bendras leidžiamas transporto priemonių su kroviniais svoris - 40 tonų nebuvo viršytas nei vienoje iš atsakovo transporto priemonių (b.l. 64,65). Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo paskirta administracinė 2500 rublių (221 Lt arba 64 EUR) dydžio bauda už svorio ant 2–osios ašies apkrovą (b.l. 22), už ką pagal vežimo sutartį 6 p. yra atsakingas atsakovas, kuris vežimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už tinkamą krovinio išdėstymą transporto priemonėje (b.l. 17), todėl toks viršijimas negalėjo turėti įtakos sutartai vežimo kainai ieškovo atžvilgiu. Iš atsakovo pateikto į bylą Rusijos Federacijos transporto priežiūros tarnybos Smolensko srities valstybinės automobilių kelių priežiūros valdybos sprendimų Nr. 67708005055 ir Nr. 67708005056 matyti, kad atsakovo transporto priemonėms DAF valst. Nr. GA 7406L ir MAN valst. Nr. NO 7641G buvo uždrausta tęsti pervežimą ne dėl viršyto svorio, bet dėl to, kad vairuotojas neturėjo trečiųjų šalių kelionės leidimo (b.l. 67, 68). Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1300 EUR dalis sudaro 25 procentais didesnis vežimo užmokestis, įsisijęs su didesniam transporto priemonės svoriui tame tarpe ir kuro sąnaudomis, nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog esant krovinio viršsvoriui 700 EUR sumokėta administracinėms baudoms. Atsakovo pateiktas 2012-04-02 susirašinėjimas su ieškovu elektroninių paštu dėl ieškovo atsakomybės prisiėmimo už krovinio svorį, negali būti vertinamas kaip pagrindas reikalauti apmokėti nepagrįstas sumas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad vertinant bylos dokumentus, šalių susirašinėjimą po vežimo, yra tikėtina, kad krovinys svėrė daugiau, todėl sunku pagrįsti kiek kuro buvo sunaudota, kiek baudų buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyti argumentai dėl patirtų 2000 EUR nuostolių atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl 2000 EUR skolos priteisimo laikomas pagrįstu.

15Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t.y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t.y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 str. 1 d. nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). Pažymėtina, kad ieškovas atsakovo nurodytų aplinkybių dėl patirtų 2000 EUR nuostolių bei ieškovo pareigos juos atlyginti nepripažino. Nustatyta, kad atsakovas į teismą su ieškiniu ieškovui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nesikreipė, o vienašališkai padarė išvadą, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovas besąlygiškai turi atlygini atsakovui nuostolius, kurie atsakovo tvirtinimu yra 1300 EUR mokestis už viršsvorį bei 700 EUR sumokėta bauda Baltarusijos muitininkams. Tokiu būdu atsakovas savo sutartinę prievolę sumokėti 2000 EUR skolą ieškovui (pažymėtina, kad atsakovas pačios skolos ir jos dydžio neginčija) pabaigė įskaitymu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir CK 6.130 str. nuostatas dėl prievolės pabaigos įskaitymu, daro išvadą, jog įskaitymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas. Visų pirma, šalys savo reikalavimus kildina iš skirtingų teisinių santykių (sutartiniai ir deliktiniai), vien dėl to atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai įskaityti savo skolos kaip ieškovo žalos atlyginimo (vienarūšių reikalavimų nebuvimas). Kita vertus, atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė ieškovo prievolės, todėl neturėjo reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė savo nuožiūra kaip 2000 EUR sumą, kuri turi būti sumokėta ieškovui pagal vežimo sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, jog atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo nepagrįstas bei konstatavus tai, jog atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nebuvo galimas, todėl pripažintinas neteisėtu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2000 EUR suma.

16Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 40 EUR patirtų išlaidų, siekiant išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2012-07-18 kreipėsi į Lenkijoje praktikuojantį teisės patarėją Sz. K. J., ir už pretenzijos parengimą bei pateikimą jam sumokėjo 80 EUR sumą (b.l. 31,32). Ieškovo patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 40 EUR tenkintinas.

17Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2040 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

18Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2798,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 211,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 7, 8), 2178,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 10-11, 111-113) bei 409,00 Lt išlaidos už vertimo paslaugas (b.l. 12-13). Ieškovo atstovė rengė ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio (LR CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2 p., 9 p.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2798,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

19Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str. 2 d. iš atsakovo priteistinos teismo patirtos 13,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

21Ieškinį tenkinti.

22Priteisti iš atsakovo AGAE Transport Agnieszka Frackiewizc-Nowotka, į.k. 280218839, ieškovo UAB „Baltic Solutions Transport“, į.k. 302618176, naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius EUR, 00 ct) skolos, 40 EUR (keturiasdešimt EUR, 00 ct) nuostolių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2040 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 2798,00 Lt (du tūkstančius septinis šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Priteisti iš atsakovo AGAE Transport Agnieszka Frackiewizc-Nowotka, į.k. 280218839, valstybės naudai 13,86 Lt (trylika Lt, 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660)

24Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant... 2. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Solutions... 3. pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000 EUR... 4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.... 5. Dubliku ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais.... 6. Tripliku atsakovas teigė, jog vežimo sutartyje nurodytas 20 tonų svoris buvo... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus,... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį atsiliepime... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-03-22 ieškovas... 11. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovo patirtų nuostolių pagrįstumo bei... 12. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo iš krovinio vežimo teisinių... 13. Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys buvo... 14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog važtaraščiuose nurodytas... 15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra... 16. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 40 EUR patirtų išlaidų,... 17. Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovo naudai iš atsakovo... 18. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai... 19. Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str. 2 d. iš atsakovo... 20. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 21. Ieškinį tenkinti.... 22. Priteisti iš atsakovo AGAE Transport Agnieszka Frackiewizc-Nowotka, į.k.... 23. Priteisti iš atsakovo AGAE Transport Agnieszka Frackiewizc-Nowotka, į.k.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...