Byla 2A-1892-221/2013
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raisora“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 3-5), kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2009 m. vasario 2 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-95 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. neteisėtu; 2) panaikinti 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymą Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“.

5Nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. šalys sudarė Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį Nr. 201-2-95, pagal kurios 1 punktą atsakovė pavedė jai vežti keleivius Kauno mieste (priemiestyje) sutarties 2 punkte nurodytu maršrutu pagal patvirtintą eismo tvarkaraštį ir išdavė tris leidimus vežti keleivius minėtu maršrutu, o ji tuo tarpu įsipareigojo vežti keleivius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė 2013 m. kovo 27 d. gavo atsakovės 2013 m. kovo 25 d. raštą Nr. (33.200)2-1397, kuriame nurodyta, jog UAB „Raisora“ pažeidinėjo sutarties sąlygas, per 2012 metus padarė penkis pažeidimus už keleivių vežimą be bilietų, dėl ko, vadovaujantis sutarties 12.1, 14 punktais, atsakovė nuo 2013 m. liepos 5 d. sutartį nutraukia. Ieškovė taip pat gavo 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymą Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“. Ieškovė pažymėjo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes nutraukdama sutartį joje nenumatytu pagrindu atsakovė to padaryti vienašališkai negalėjo, privalėjo taikyti CK nuostatas dėl sutarties nutraukimo ir kreiptis į teismą. Ieškovės nurodymu, sudarydamos sutartį šalys numatė, jog sutartį nutraukti galima tik vienu iš atvejų, t. y. jeigu vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, be to, ieškovės manymu, UAB „Raisora“ padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiais. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Raisora“ ir jos administracijos vadovas imasi visų įmanomų priemonių, kad kasos kvitai būtų išduodami, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, o kompleksinės priemonės šiems tikslams pasiekti yra tai, kad kiekvienas vairuotojas yra susipažinęs su pareiginėmis instrukcijomis, kurių I priede aiškiai nurodyta, jog kiekvienam įlipusiam keleiviui privaloma išduoti bilietą. Vairuotojas padaręs pažeidimą – neišdavęs kasos kvito (bilieto), yra traukiamas drausminėn atsakomybėn. Atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti sutartį, neįvertino, jog vairuotojų padaryti penki pažeidimai nėra sistemingi, per 2012 metus yra pervežta 76 910 keleivių, UAB „Raisora“ ir jos administracijos vadovas negali asmeniškai kontroliuoti kiekvieno vairuotojo veiksmų (neveikimo), todėl reikalavimas tokio absoliutaus elgesio, kurio neįmanoma pasiekti jokiomis priemonėmis, yra protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimas.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 58-60) su ieškiniu nesutiko, prašė jį dalyje dėl sutarties pripažinimo neteisėtu atmesti kaip nepagrįstą, o dalyje dėl įspėjimo panaikinimo civilinę bylą nutraukti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 126-131) ieškinį tenkino: pripažino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašališką 2009 m. vasario 2 d. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutarties Nr. 201-2-95 nutraukimą nuo 2013 m. liepos 5 d. neteisėtu; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“; priteisė ieškovei UAB „Raisora“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 643 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9Teismas konstatavo, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama šalių sudarytą sutartį, rėmėsi sutarties 12.1 punktu, numatančiu, kad užsakovas sutartį nutraukia vienašališkai, jeigu vežėjas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė tik dėl to, kad per 2012 metus ieškovė padarė penkis pažeidimus dėl keleivių vežimo be bilietų, nors šie pažeidimai buvo nustatyti atlikus 159 patikrinimus, pervežus 76 910 keleivių, pažeidimus padarė trys ieškovės vairuotojai – konduktoriai ir vertino, kad nustatytų pažeidimų kiekį negalima laikyti kaip sisteminį ir tendencingą pačios ieškovės, kaip verslo įmonės, sutarties pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad visiems, pažeidimus padariusiems vairuotojams, UAB „Raisora“ direktorius po nustatytų pažeidimų operatyviai paskyrė drausmines nuobaudas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nustatytų pažeidimų pobūdis – keleivių vežimas be bilietų – nepaneigia šalių sudarytos sutarties vykdymo, ieškovė reguliariais reisais savalaikiai pagal transporto skyriaus vedėjo patvirtintą tvarkaraštį vežė keleivius nurodytu maršrutu, nebuvo nustatyta, kad 2012 metais ieškovė vežė keleivius negeros estetinės ir sanitarinės būklės, ar techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, ar kad naudojo transporto priemones, kurių amžiaus vidurkis kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo didesnis kaip 10 metų, ar atliko kitus sutarties pažeidimus, kurie būtų tokios reikšmės, kad paneigtų sutarties objektą. Teismas sprendė, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė išsaugoti sutartį, tuo tarpu atsakovė nepaisė teisės reikalavimų sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Teismas pripažino, kad atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų, sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, ją vykdant bendradarbiauti ir kooperuotis, atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas nutraukti terminuotą sutartį yra neproporcingas nustatytų pažeidimų mastui ir reikšmei. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymo Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ panaikinimo, konstatavo, kad šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į tuos pačius Kauno miesto savivaldybės administracijos Keleivinio transporto komisijos 2013 m. vasario 22 d. posėdyje aptartus argumentus dėl 2012 m. ieškovės UAB „Raisora“ vairuotojų atliktų penkių pažeidimų keleivius vežant be bilietų 2012 metais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė į nustatytus ieškovės pažeidimus galėtų atsižvelgti sprendžiant sutarties nepratęsimo klausimą, vienašališkai nenutraukiant sutarties ir taip pažeidžiant ieškovės UAB „Raisora“ teisėtus lūkesčius.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (b. l. 137-138) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9916-773/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Raisora“ ieškinį atsakovei dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo atmesti.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką ir į viešąjį interesą, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, todėl naikintiną teismo sprendimą.

142. Teismo sprendimas sukuria esminę šalių nelygybę, visiškai ignoruojant atsakovės teises kontroliuoti vežėjus bei pareigą prieš visuomenę užtikrinti saugų ir tinkamą keleivių vežimą, privačius verslo subjekto interesus iškeliant aukščiau už visuomenės interesus ir taip pažeidžiant viešąjį interesą. Šiuo sprendimu vienas vežėjas yra išskiriamas iš kitų vežėjų Kauno mieste, kurie keleivius taip pat vežė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

153. Teismas, neleisdamas nutraukti ginčo sutarties vienašališkai dėl padarytų pažeidimų ir leisdamas UAB „Raisora“ tęsti sutarties vykdymą, iškreipia konkurenciją keleivių vežimo vietiniais maršrutais Kauno mieste paslaugų teikime. Savivaldybė neturi teisinio pagrindo nenutraukti sutarties ir taip sudaryti išskirtines sąlygas nustatytų reikalavimų nesilaikančiam vežėjui. Tai, kad net trys vairuotojai (kai tik trys leidimai yra išduoti pagal ginčo sutartį) per tuos pačius metus pakartotinai padarė tapačius pažeidimus ir jie vis dar dirba bendrovėje bei veža keleivius tik patvirtina, kad UAB „Raisora“ nesielgia tinkamai siekdama išsaugoti sutartį ir tinkamai ją vykdyti.

164. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, būtų užkirstas kelias galimų ieškovės pažeidimų darymui ir tai nesutrikdytų eismo Kauno mieste, kadangi keleiviams būtų užtikrintas susisiekimas 15-uoju maršrutu Kauno mieste kitų vežėjų transporto priemonėmis.

175. Skundžiamas 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymas Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ yra tik informatyvaus pobūdžio, todėl negali būti administracinio skundo ieškinio objektu. Teisminė gynyba galima tik dėl teisines pasekmes sukeliančių veiksmų (neveikimo), todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.

186. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 643 Lt žyminio mokesčio priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, ginčas, kylantis iš keleivių vežimo paslaugos teikimo, turėtų būti nagrinėjimas pagal ABTĮ nuostatas, kuris numato, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą) mokamas 100 Lt žyminis mokestis, o kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Raisora“ (b. l. 140-142) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti galioti. Nurodė, jog nėra nė vienos įmonės (vežėjo), kuri nebūtų padariusi pažeidimų, tačiau atsakovė (apeliantė) pati vienašališkai susikūrė kriterijus, kurių pagrindu nutraukė sutartį. Teismas pagrįstai įvertino atsakovės pasirinktas priemones proporcingai pažeidimų mastui ir reikšmei. Pažymėjo, kad viešosios paslaugos teikimu turi būti suinteresuotas ne tik vežėjas, bet ir Kauno miesto savivaldybė, abi šalys turi bendradarbiauti, siekdamos bendrų tikslų. Didžiausia dalis pažeidimų – vežimas keleivių be bilieto, nėra sąmoningi ar tyčiniai UAB „Raisora“ veiksmai. Apeliantė neįvertina, kad šiai dienai Kauno mieste nėra sukurta tokios sistemos, kuri užtikrintų 100 procentų bilietų išdavimą, nors teisės aktai to reikalauja. Apeliantė per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo nepateikė jokių pasiūlymų ar priemonių, kaip įmonei užtikrinti, kad vairuotojas išduotų bilietą. Vienintelė tokia priemonė yra elektroninio bilieto įvedimas, tačiau tai atsakovės kompetencija, kadangi tam reikalingi atitinkami Kauno miesto Tarybos sprendimai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonė imasi visų įmanomų priemonių, kad pažeidimų nebūtų arba jie nepasikartotų ir, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė išsaugoti sutartį, tuo tarpu atsakovė nepaisė teisės reikalavimų sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Teismas nenustatė, kad ieškovė šalių sudarytos sutarties nebūtų vykdžiusi pakankamai tinkamai ir sąžiningai. Atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį, neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų. Apeliantė neįvertino, kad ginčijant vienašališką sutarties nutraukimą, svarbu atsižvelgti į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką. Atsakovė, esant toms pačioms sąlygoms per visą sutarties vykdymo laikotarpį, nevienodai vertina pažeidimus ir taiko priemones, kurių paprastai netaikydavo. Be to, tokių kraštutinių priemonių, ėmėsi likus pusmečiui iki sutarties pabaigos. Nutraukus sutartį, keleiviai 15-uoju maršrutu iš viso nebus vežami, kas pablogintų jų padėtį. Apeliantė nevertina tos aplinkybės, jog ir keleivis turi prievolę įsigyti bilietą, be to kiekviename maršrutiniame taksi yra įspėjimas keleiviams dėl administracinės atsakomybės už važiavimą be bilieto.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

22Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. vasario 2 d. šalys sudaryta Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartis Nr. 201-2-95, kuria atsakovė pavedė ieškovei vežti keleivius Kauno mieste 15-uoju maršrutu pagal patvirtintą eismo tvarkaraštį ir išdavė tris leidimus, o ieškovė įsipareigojo vežti keleivius sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, veiklą vykdyti nepažeidinėdama Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų norminių teisės aktų (b. l. 10-15). Sutartimi aptarė, jog vežėjui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei kitais galiojančių teisės aktų numatytais atvejais, atsakovė gali vienašališkai nutraukti sutartį apie tai pranešant raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. kovo 25 d. raštu pranešė ieškovei, jog nuo 2013 m. liepos 5 d. bus nutraukta sutartis UAB „Raisora“ pažeidinėjant sutarties sąlygas. Ieškovei pateiktas ir 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymas Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ (b. l. 8, 9).

23Nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu UAB „Raisora“ kreipėsi į teismą, kuris jos ieškinį tenkino – pripažino vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu bei panaikino minėtą įsakymą. Su tuo nesutinka atsakovė.

24Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką ir į viešąjį interesą, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, sukuriantį esminę šalių nelygybę, ignoruojantį atsakovės teises kontroliuoti vežėjus bei pareigą prieš visuomenę užtikrinti saugų ir tinkamą keleivių vežimą, sprendimą.

25Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatyta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, kuri įtvirtinta ir Transporto kodekso 4 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, jog savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. CK 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Vienai sutarties šaliai vienašališkai nutraukus sutartį, o kitai šaliai ginčijant tokį pasirinktą teisių gynimo būdą, atsižvelgtina į tai, kad sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, t. y. padėti viena kitai vykdyti sutartimi prisiimtas pareigas (CK 6.38, 6.200 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009; kt.).

26Pažymėtina ir tai, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

27Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; kt.).

28Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, ką numatė ir šalių sudaryta sutartis, jog turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų bei, kad neginčytinai nustatyta, jog ieškovė, vykdydama sutartį, padarė pažeidimus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovė (apeliantė) tinkamai pasirinko teisių gynimo būdą vienašališkai nutraukdama sutartį, atsižvelgė į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertino ieškovės veiksmus ir elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, padarytų pažeidimų mastą ir reikšmę. Apylinkės teismas pažymėjo, ko neginčija ir apeliantė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sutartį nutraukė tik dėl to, kad per 2012 metus buvo padaryti penki pažeidimai dėl keleivių vežimo be bilietų. Teismas įvertino tai, kad pažeidimai buvo nustatyti atlikus 159 patikrinimus (b. l. 74), o 2012 metais buvo pervežta 76 910 keleivių (b. l. 16), ir, kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, kad pažeidimų mastas nėra didelis, jų kiekio nelaikė kaip sisteminio ir tendencingo. Teismas, vertindamas nustatytus pažeidimus, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė UAB „Raisora“ įdarbintus vairuotojus pasirašytinai supažindinusi su Maršrutinių taksi vairuotojų pareiginiais nuostatais ir Darbo su kasos aparatu taisyklėmis, kuriose yra nurodyta, kad vairuotojui yra draudžiama neišduoti keleiviams kvitų (b. l. 20-28), visiems pažeidimus padariusiems vairuotojams paskirtos drausminės nuobaudos (b. l. 29-33). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog padaryti pažeidimai nepaneigia tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo: nėra nustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi Transporto skyriaus vedėjo patvirtintą tvarkaraštį ar iš viso nevežusi keleivių (Sutarties 3.1 punktas), ar, kad 2012 metais vežė keleivius negeros estetinės ir sanitarinės būklės, ar techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, ar kad naudojo transporto priemones, kurių amžiaus vidurkis kiekvienų metų gruodžio 31 d. buvo didesnis kaip 10 metų (Sutarties 3.3 punktas) ir pan. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, jog ieškovė stengėsi sutartį išsaugoti (b. l. 72-74), tačiau atsakovė priėmė sprendimą nutraukti sutartį, kurios terminas baigsis 2014 metų vasario 2 d. (Sutarties 10 punktas). Nors apeliantė nurodžiusi, jog buvo nustatyti analogiški pažeidimai 2010, 2011 metais, tačiau jokių įrodymų, kad būtų reiškusi dėl to pretenzijas ieškovei nėra pateikusi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų sutarties vykdymo principų sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, ją vykdant bendradarbiauti ir kooperuotis, o pasirinktas teisių gynimo būdas nutraukti terminuotą Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutinių taksi maršrutu sutartį yra neproporcingas nustatytų pažeidimų mastui ir reikšmei (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalis).

29Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog teismui nusprendus, kad vienašališkas sudarytos ginčo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, vienas vežėjas išskiriamas iš kitų, tuo sudaromos išskirtinės sąlygos ieškovei UAB „Raisora“ toliau vykdyti sutartį, kai tuo tarpu kitų vežėjų atžvilgiu jau yra įsiteisėję teismo priimti priešingi sprendimai, nors tiek pažeidimai, tiek jų mastas praktiškai tapatūs (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1138-230/2012, Nr. 2-2112-264/2012).

30Kolegija pažymi, kad vienodos praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtiktina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), tačiau apeliantės nurodytos bylos nebuvo nagrinėjamos kasacinėje instancijoje. Pažymėtina ir tai, kad vienoje iš nurodytų bylų iš esmės skiriasi padarytų pažeidimų pobūdis, kitoje byloje, taip pat nėra visiškai tapačios aplinkybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pripažindamas, kad atsakovės pasirinktos priemonės neproporcingos pažeidimų mastui ir reikšmei. Kolegija pastebi, kad iki terminuotos sutarties galiojimo pabaigos liko truputį daugiau nei du mėnesiai, bei, sutikdama su apylinkės teismu, pažymi, kad į ieškovės UAB “Raisora” padarytus pažeidimus apeliantė galėtų atsižvelgti spręsdama klausimą dėl sutarties pratęsimo.

31Teisėjų kolegija pritaria apylinės teismo motyvams dėl 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymo Nr. A-917 „Dėl leidimų vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu panaikinimo“ panaikinimo, todėl jų nekartoja, nesutinka, kad administracijos direktoriaus priimtas įsakymas yra tik informacinio pobūdžio, kadangi juo nuo 2013 m. liepos 5 d. panaikinami leidimai vežti keleivius 15-uoju maršrutinių taksi maršrutu, t. y. sukeliamos teisinės pasekmės.

32Apeliantė nurodo, jog iš jos nepagrįstai priteista 643 Lt žyminis mokestis. Nesutiktina su apeliante, kad sumokant žyminį mokestį reikia vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymu, nes byla nagrinėjama civilinio proceso tvarka ir žyminio mokesčio mokėjimą ir dydį numato CPK 80 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokėtinas 500 Lt mokestis, o neturtiniuose ginčuose – 100 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas; 82 straipsnis).

33Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

35atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 3-5), kuriuo prašė: 1)... 5. Nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. šalys sudarė Keleivių vežimo reguliariais... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 58-60) su ieškiniu nesutiko, prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu (b. l. 126-131)... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama šalių sudarytą... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (b. l.... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas,... 14. 2. Teismo sprendimas sukuria esminę šalių nelygybę, visiškai ignoruojant... 15. 3. Teismas, neleisdamas nutraukti ginčo sutarties vienašališkai dėl... 16. 4. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, būtų... 17. 5. Skundžiamas 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos... 18. 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 643 Lt žyminio mokesčio... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Raisora“ (b. l. 140-142)... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 22. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. vasario 2 d. šalys... 23. Nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu UAB „Raisora“ kreipėsi... 24. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos... 25. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte numatyta, kad keleivių... 26. Pažymėtina ir tai, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik... 27. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217... 28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, ką numatė ir šalių sudaryta... 29. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, jog teismui nusprendus,... 30. Kolegija pažymi, kad vienodos praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka... 31. Teisėjų kolegija pritaria apylinės teismo motyvams dėl 2013 m. kovo 25 d.... 32. Apeliantė nurodo, jog iš jos nepagrįstai priteista 643 Lt žyminis mokestis.... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 35. atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m....