Byla 2-807-555/2013
Dėl pažeistų teisių gynimo, nuomos tipinių sutarčių pripažinimo niekinėmis

1Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei, Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovės S. J. atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Kauno aikštelė“ atstovei O. V., tretiesiems asmenims R. L., D. L., ekspertui K. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, UAB „Kauno aikštelė“, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, A. Š., A. Š., K. P., V. G., V. G., A. P., P. S. A., V. M., J. B., V. G., L. V. B., G. Ž., V. N., R. Č., A. P., A. J., N. S., R. Č., E. V., V. D., A. S., V. Š., V. K. K., R. P., J. T., J. T., E. N., R. M., L. K., V. L., B. J., V. Ž., E. R., N. P. dėl pažeistų teisių gynimo, nuomos tipinių sutarčių pripažinimo niekinėmis.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimą, atliktą Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, į šį nekilnojamąjį turtą: pastatą – Kontrolės postą, unikalus Nr.1997-4022-5012, kurio vidutinė rinkos vertė 88 144 Lt, esantį Pramonės pr. 61, Kaune; kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. 1997-4022-5023, kurių vidutinė rinkos vertė – 336 439 Lt, esančius Pramonės pr. 61, Kaune; pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.1999-2044-5016, kurio vidutinė rinkos vertė 30 266 Lt, esantį Partizanų g. 79, Kaune; kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. 1999-2044-5027, kurių vidutinė rinkos vertė – 221 428 Lt, esančius Partizanų g. 79, Kaune; pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.1999-2050-3010, kurio vidutinė rinkos vertė 44 150 Lt, esantį Islandijos pl. 203, Kaune; kitus statinius (inžinierinius) – mašinų stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. 1999-2050-3020, kurių vidutinė rinkos vertė – 473 095 Lt, esančius Islandijos pl. 203, Kaune; kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą), unikalus Nr. 1998-4012-1020, kurių vidutinė rinkos vertė – 624 021 Lt, esančius Islandijos pl. 201, Kaune; pastatą – kontrolės postą, unikalus Nr.1999-2050-5015, kurio vidutinė rinkos vertė 2 937 Lt, esantį Taikos pr. 81B, Kaune; kitus statinius (inžinierinius) – automobilių stovėjimo aikštelę (tvorą, laiko tualetą), unikalus Nr. 1999-2050-5026, kurių vidutinė rinkos vertė – 97 766 Lt, esančius Taikos pr. 81B, Kaune, pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą, pripažinti 2002 m. gruodžio 31 d. Kauno savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipines sutartis, sudarytas su UAB „Kauno aikštelė“, niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

4Ieškovės atstovė nurodė, kad nuo 1992 m., kai buvo įsteigta savivaldybės įmonė „Aikštelė“, į jos įstatinį valstybinį (vietos savivaldybės) kapitalą buvo perduotas visas mokamų transporto stovėjimo aikštelių (MTSA) nuo Nr. 2 iki Nr. 8, esančių Pramonės pr. 61, Partizanų g. 79, Islandijos pl. 203 (buvęs adresas Šiaurės pr. 59), Taikos pr. 81, Islandijos pl. 201 (buvęs adresas Šiaurės pr. 59), Kaune, nekilnojamasis turtas (pastatai) ir jo priklausiniai (tvoros, vartai, aikštelės ir pan.) (Valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d.). Tuo metu perduoto turto teisinė registracija atlikta nebuvo. Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad įmonės valstybinis (vietos savivaldybės) kapitalas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (vietos savivaldybei), kurį įmonė valdo patikėjimo teise. Todėl nors Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“, kuriame nutarta teisiškai įregistruoti savivaldybės vardu antrosios – aštuntosios mašinų stovėjimo aikštelių plotą ir pastatus, iš esmės yra teisingas, nes šis turtas potvarkio priėmimo metu nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei, tačiau potvarkio išsamumui, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata, jame turėjo būti nurodyta, kad įmonė turtą, kaip valstybinį (vietos savivaldos) kapitalą, valdė patikėjimo teise.

5Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio reikalavimus 1995 m. reorganizavus valstybinę (vietos savivaldybės) įmonę „Aikštelė“ į uždarąją akcinę bendrovę „Kauno aikštelė“, valstybinės įmonės įstatinio kapitalo dalis - valstybinis kapitalas, kurį nuo pat valstybinės įmonės įsteigimo sudarė į įmonės balansą įtrauktas mokamų transporto stovėjimo aikštelių (MTSA) nuo Nr. 2 iki Nr. 8 nekilnojamasis turtas (pastatai) ir jo priklausiniai (tvoros, vartai, aikštelės ir pan.), buvo akcionuotas, t. y. iš Kauno miesto savivaldybės nuosavybės, kurią patikėjimo teise valdė valstybinė įmonė (valstybinių įmonių įstatymo 4 str. 1 d. ir 28 str. 1 d.), tapo UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybe, o Kauno miesto savivaldybė tapo juridinio asmens 8776 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekis proporcingas akcionuoto valstybinio kapitalo daliai (70,2 procentų), savininke (Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ 1.3 ir 1.6 punktai). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė nurodo, kad nuo 1995 m. spalio 27 d., kai Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 776 rejestro skyriuje buvo įregistruota UAB „Kauno aikštelė“, o jos valstybinio (vietos savivaldybės) kapitalo dalis akcionuota, UAB „Kauno aikštelė“ reorganizavimo dokumentų pagrindu įgijo teisę reikalauti atlikti jai perduoto ir jos balanse esančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją ir jos nuosavybės teisės į nurodytą turtą įregistravimą, tačiau nei po įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę, nei iki šiol, turto nuosavybės teisės registracija UAB „Kauno aikštelė“ vardu nėra atlikta. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės registracijos UAB „Kauno aikštelė“ vardu nesutvarkė jos valdymo organai, sudaromi didžiojo akcininko, kurio vardu registruotas turtas, todėl teisę reikalauti atlikti nekilnojamojo turto ir jo priklausinių nuosavybės teisės registraciją savininko UAB „Kauno aikštelė“ vardu turi juridinio asmens mažieji akcininkai.

6Šiuo metu į šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisė įregistruota Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5 d. potvarkio Nr. 955-v „Dėl valstybinės įmonės „Aikštelė“ užimamų plotų įregistravimo“ pagrindu, nors Kauno miesto savivaldybės taryba po 1995 m. valstybės įmonės „Aikštelės“ reorganizacijos į UAB „Kauno aikštelė“ yra netekusi nuosavybės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovė prašo panaikinti ginčo nekilnojamojo turto teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu.

7Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad prie 1992 m. liepos 1 d. Perdavimo-priėmimo akto, kuriuo iš Kauno valstybinės „Autoserviso“ įmonės balanso buvo perduotas turtas į Kauno valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą, pridėtame pagrindinių priemonių sąraše yra nurodyti mokamose transporto stovėjimo aikštelėse (MTSA) Nr. 2 - Nr. 8, esantys pastatai, tvoros ir vartai, tačiau nenurodytos pačios asfaltuotos aikštelės, nereiškia, kad jos nebuvo perduotos į įmonės balansą.

8Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai gali būti pagrindiniai bei antraeiliai (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Priklausinį, nenurodytą pagrindinio daikto perleidimo sutartyje, ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo-priėmimo akte, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nurodytų teisės normų aiškinimas ir taikymas, ieškovės įsitikinimu, suponuoja išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba po 1995 m. valstybės įmonės „Aikštelės“ reorganizacijos į UAB „Kauno aikštelė“ Kauno miesto savivaldybė neteko nuosavybės teisės į ginčo aikšteles, kurios yra pastatų, esančių Pramonės pr. 61, Partizanų g. 79, Islandijos pl. 203, Taikos per. 81, Islandijos pl. 201, Kaune, priklausiniais. Kad aikštelės yra pastatų priklausiniai, o ne atvirkščiai, patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-767/1999; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2006).

9Ieškovė taip pat nurodė, kad termino, per kurį nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektą, įgytą valstybinės įmonės reorganizavimo į uždarąją akcinę bendrovę metu, įgijęs asmuo (šiuo atveju UAB „Kauno aikštelė“) privalo atlikti įgytų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją, tuo metu galioję norminiai teisės aktai nenumatė. Todėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą registracija pažeidžia UAB „Kauno aikštelė“, kurios smulkiu akcininku ieškovė yra, ginamą nuosavybės teisę. Taip pat pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė, įregistruodama savo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, esančio Islandijos pl. 201, Kaune, tik 2001 m., pažeidė ir bendruosius civilinių teisių įgyvendinimo principus. Tiek pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusį CK 5 straipsnį, tiek pagal dabar galiojančio CK 1.137 straipsnį, civilinių teisių įstatymai negina tada, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai ir visuomenės interesams, nes įgyvendindami savo teises, asmenys privalo laikytis įstatymų.

10Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, ieškovė prašo pripažinti UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į ginčo turtą.

11Ieškovės vertinimu, panaikinus ginčo turto teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės vardu bei pripažinus UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, 2002 m. gruodžio 31 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tipinės sutartys, pagal kurias Kauno miesto savivaldybė išnuomojo UAB „Kauno aikštelė“ automobilių saugojimo aikšteles, esančias Islandijos pl. 203, Partizanų g. 79, Taikos pr. 81B, Ašigalio g. 1, Islandijos pl. 201, Pramonės pr. 61, Kaune, turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

12Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog CK 6.477 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Ginčo turto savininku pripažinus UAB „Kauno aikštelė“, akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybė, nebūdama šio turto savininke negalėjo jo išnuomoti, juo labiau pačiam turto savininkui UAB „Kauno aikštelė“. Todėl šie sandoriai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.; 1.95 str. 1 d.).

13Atsakovė Kauno miesto savivaldybė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

14Atsakovė, visų pirma, nurodo, kad ieškovė yra praleidusi tiek 1964 m. redakcijos, tiek naujajame CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 1995 m. nuo bendrovės reorganizavimo. Ieškovė jau tuo metu buvo bendrovės akcininkė. Be to, ieškovė dar 2002 m. net dviejuose bylose kartu su kitais akcininkais buvo pareiškusi reikalavimus dėl tų pačių statinių registracijos Kauno miesto savivaldybės vardu panaikinimo. Taigi, jau tada ieškovė tikrai žinojo apie savo teisių galimą pažeidimą ir bandė jį ginti. Ieškinys pirmojoje byloje buvo paduotas 2002 m. sausio 21 d., o dabar nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo priimtas 2012 m. birželio 12 d., todėl ir nuo 2002 m. sausio 21 d. yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Todėl vien dėl ieškinio senaties praleidimo ieškinys turi būti atmestas.

15Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir teisėto pagrindo reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į ginčo statinius UAB „Kauno aikštelė“ vardu, nes yra tik smulkioji įmonės akcininkė, valdanti apie 1 proc. akcijų. Reikšti tokį reikalavimą turi tik pats turto savininkas UAB „Kauno aikštelė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-317/2008).

16Pasisakydama dėl reikalavimų esmės atsakovė Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo turto savininkas, niekada nebuvo išreiškęs valios atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo turtą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, koks konkrečiai turtas, kurio balansinė vertė, įmonės akcionavimo metu buvo 86119 Lt, sudarė valstybinį kapitalą. To paaiškinti negalėjo ir ekspertizę byloje atlikęs ekspertas.

17Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad aikštelės yra pastatų priklausiniai. Nurodo, kad kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Šiuo atveju, akivaizdu, kad aikštelės tarnauja kaip pagrindinis daiktas, nes jose saugomi automobiliai ir už tai imamas mokestis, iš kurio yra gaunamos pajamos, o jose esantis sargo namelis reikalingas tik aikštelės funkcijoms vykdyti, t.y. sargui saugančiam aikšteles dirbti, jokio pagrindo pripažinti, kad sargo nameliai yra pagrindiniai statiniai, o aikštelės jų priklausiniai nėra.

18Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti 2002 metų nuomos sutartis niekinėmis nepagrįstas, nes ieškovė siekia pripažinti niekinėmis ne visas nuomos sutartis nuo įmonės reorganizacijos. Be to, ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teisę tik į 4 aikšteles, o pripažinti niekinėmis net 6 nuomos sutartis. Ieškovė nenurodo, kokias imperatyvias teisės normas šių sutarčių sudarymas pažeidė. Papildomai atsakovė pažymėjo, kad šių sutarčių galiojimas jau yra pasibaigęs.

19Atsakovė UAB „Kauno aikštelė“ su ieškiniu nesutinka iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė atsakovė Kauno miesto savivaldybė.

20Tretieji asmenys R. L. ir D. L. ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.

21Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių įregistravimą palikti nenagrinėtą, reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į ginčo daiktus, spręsti teismo nuožiūra.

22Ieškinys atmestinas.

23Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įmonė „Aikštelės“ buvo įkurta Kauno miesto tarybos 1992-06-17 sprendimu Nr. 88 (b. l. 19, 1 t.), remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ministro 1992-03-24 įsakymu Nr. 40 ( b. l. 18, 1 t.), kuriame nurodoma, kad aikštelės perduodamos Kauno miesto valdybai. 1992-06-29 Kauno miesto valdybos prekybos ir paslaugų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 89 „Dėl valstybinio turto priėmimo į Kauno valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą“ buvo sudaryta komisija valstybinio turto perdavimui į valstybinės įmonės „Aikštelė“ balansą ir nurodyta perimti pagrindines priemones, materialines vertybes, inventorių ir apyvartines lėšas 1992-07-01 stoviui (b. l. 25, 1 t.), 1992-07-01 pasirašytas perdavimo priėmimo aktas bei pridedamas pagrindinių priemonių sąrašas (b. l. 26-27, 1 t.), kuriame išvardintos perduodamos į balansą pagrindinės priemonės. 1994-07-05 Kauno miesto savivaldybės valdybos potvarkiu Nr. 955-v (b. l. 37, 1 t.) Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise aikštelės ir ginčo statiniai buvo įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą. 1995-03-28 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 476-v (b. l. 38-40, 1 t.) nuspręsta reorganizuoti VĮ „Aikštelė“ į uždarąją akcinę bendrovę ir akcionuoti šios įmonės valstybei priklausantį turtą pagal 1995 sausio 1 d. buhalterinį balansą: įstatinis kapitalas - 122989 Lt; iš jo valstybinis kapitalas - 86119 Lt; akcinis kapitalas - 36870 Lt.

24Nagrinėjamojoje byloje nustačius, jog reorganizuojant VĮ „Aikštelė“ į UAB „Kauno aikštelės“ buvo apibrėžta kokios vertės turtas yra akcionuojamas, kilo ginčas kas sudarė 86 119 Lt valstybinio kapitalo dalį. Ieškovė, keldama reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės teisės įregistravimą, tvirtina, kad reorganizavus valstybinę įmonę į uždarąją akcinę bendrovę valstybinis kapitalas, kurio dalį sudarė ir ginčo statiniai, buvo akcionuotas ir tapo uždarosios akcinės bendrovės nuosavybe. Teigia, kad įstatymai nenumatė po reorganizacijos nuosavybės teisės įregistravimo terminų.

25Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė - UAB „Kauno aikštelė“ juridinio asmens dalyvė - akcininkė, kelia reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. 1990 metų redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo, galiojusio įmonės reorganizacijos metu 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas pinigais arba padengimas nepiniginiais (turtiniais) akcininkų įnašais. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais gali būti tik tos vertybės, kurios yra nuosavybės teisės objektai. Be to, vyriausybės 1994-08-26 nutarimo Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ 1.3 punktas numatė, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (vietos savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo išvadai, jog VĮ „Autoservisas“, o po to VĮ „Aikštelės“ nuosavybės teise valdė ginčo aikšteles. Atsakovė nurodė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimais Komunalinio ūkio valdybai būdavo suteikiami žemės sklypai mokamoms automobilių parkavimo aikštelėms įrengti. Šių aikštelių įrengimo tvarka buvo nustatyta LTSR Ministrų Tarybos 1979-03-16 nutarimo Nr. 107 10 punkte, kuriame buvo numatyta, kad „visus individualių automobilių mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo darbus (asfaltavimas, lietaus kanalizacija, apšvietimas, aptvėrimas, signalizacija ir kt.) vykdo miestų ir rajonų Vykdomieji komitetai iš skiriamų miestų tvarkymui lėšų, jeigu tas stovėjimo aikšteles eksploatuos buitinio aptarnavimo ministerija. Jeigu minėtas aikšteles eksploatuos LTSR automėgėjų draugija, jos įrengiamos iš šios draugijos lėšų bei medžiagų“. Atsakovės atstovės teigimu, Komunalinio ūkio valdyba įrengdavo mokamas transporto stovėjimo aikšteles (su kontrolės pastatais, tvoromis, apšvietimu) ir jas perduodavo eksploatuoti Kauno valstybinei „Autoserviso“ įmonei. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nei vienos aikštelės kortelėje nėra nurodytas perduodamas asfaltas ar plotas, tik MSA-1 (b. l. 49, 3 t. ), kurią valstybinė įmonė „Autoservisas“, atsakovės teigimu, įsirengė savo lėšomis ir dėl kurios tarp šalių ginčas nekyla. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nėra nustatyta, kad VĮ „Autoservisas“ įrengė aikšteles ar jas valdė nuosavybės teise, bei, kad jos buvo perduotos į VĮ „Autoservisas“ balansą, ar kitaip buvo apskaitytos įmonės finansiniuose dokumentuose, todėl, teismo vertinimu, pagrįsti atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovės argumentai, jog VĮ „Autoservisas“ mokamų aikštelių perdavimas į VĮ „Aikštelės“ balansą, negali būti laikomas nuosavybės perdavimu, nes net ir priėmusi VĮ „Aikštelės“ turtą į savo balansą, aikštelės, nuomos sutarčių, sudarytomis su Kauno miesto savivaldybe, pagrindu (b. l. 170-183, 1 t.) buvo valdomos nuomos teise. Įvertinus, jog pastatų vertė svyruoja nuo 123 200 Lt iki 180 840 Lt, o tuo tarpu MTSA-1 aikštelės vien asfalto vertė sudaro 113 060 Lt, nėra pagrindo spręsti, kad aikštelės kaip statiniai buvo perduoti į VĮ „Aikštelė“ balansą. Tai, kad aikštelės, kaip daiktas, Kauno miesto valdybos 1995-03-28 potvarkiu Nr.476-V reorganizuojant VĮ „Aikštelė“ į UAB „Kauno aikštelė“ pagal 1995 m. sausio 1 d. buhalterinį balansą nebuvo akcionuotos, patvirtinama ir byloje atliktu ekspertizės aktu, kuriame nėra teikiama išvada, kurią teismo posėdžio metu ekspertas K. A. patvirtino, kad galimybių nustatyti, koks turtas sudarė 86 119 Lt valstybinio kapitalo dalį nėra, o iš pateikiamo akcionuoto turto sąrašo akivaizdu, jog asfaltas, kaip statinys, yra įtrauktas tik MTSA Nr. 1, esančios V. Krėvės pr. 42, Kaune, turto sąrašą (b. l. 56, 4 t.).

26Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog aikštelės yra pastatų priklausiniai. Šiuo atveju, akivaizdu, kad aikštelės kvalifikuotinos kaip pagrindinis daiktas, nes jose saugomi automobiliai ir už tai imamas mokestis, iš kurio yra gaunamos pajamos, o jose esantys statiniai reikalingi tik aikštelės funkcijoms vykdyti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad perduoti statiniai, nurodyti inventorinėse kortelėse ir pagrindinių priemonių sąrašuose (b. l. 35-97, 3 t.) yra pagrindiniai daiktai, o aikštelės yra jų priklausiniai.

27Nesant pagrindo pripažinti UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybės teisę į ginčo turtą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl ginčo nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

281964 CK numatė privalomą nekilnojamų daiktų teisinę registraciją ir tai, kad nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, galiojusi ginčijamų teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, nustatė, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami. Instrukcijoje nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais buvo pripažįstami ne tik administraciniai aktai, bet ir turto privatizavimo dokumentai bei bendrovių ir bendrijų turto padalijimo aktai (Instrukcijos 8.9 ir 8.12 papunkčiai). Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010. Nors ieškovė įrodinėja, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą įregistruotos neteisėtai, tačiau kilus ginčui dėl nuosavybės teisių, nereiškia reikalavimo dėl potvarkio, kuriuo pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės teisėtumo, be to, teismo vertinimu, pasirinko netinkamų teisių gynimo būdą, nes nustačius, kad Kauno miesto savivaldybė akcijų neapmoka, bendrovė turi teisę šias akcijas parduoti arba nesumokėtas už akcijas sumas išieškoti teismine tvarka (ABĮ 48 str. 2 d), o ne sugrąžinti natūra negautą turtą.

29Šioje byloje atsakovė Kauno miesto savivaldybė ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, tik tada ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

30Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ieškinio senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Vadinasi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

31Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistą teisę (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė dar 2002 m. sausio 21 d. kartu su kitais akcininkais Kauno miesto apylinkės teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl tų pačių statinių nuosavybės teisės registracijos atsakovės vardu panaikinimo ir jos atlikimo UAB „Kauno aikštelė“ vardu. Nurodytoje byloje ieškinys Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jau 2002 m. sausio 21 d. ieškovė tikrai žinojo apie turto nuosavybės teisės registraciją atsakovės Kauno miesto savivaldybės, o ne UAB „Kauno aikštelė“, kurios akcininkė ieškovė yra, vardu. Dabar nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo panaikinimo ir UAB „Kauno aikštelė“ nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą pripažinimo pareiškė 2012 m. birželio 6 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

32Atsižvelgdamas į ypatingai ilgą bendrojo ieškinio senaties termino trukmę bei tai, jog ieškovė dar 2002 m. pradžioje ne tik žinojo apie nuosavybės teisės registraciją į ginčo turtą atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu, bet ir buvo teisme pareiškusi ieškinį dėl šios registracijos panaikinimo ir turto įregistravimo UAB „Kauno aikštelė“ vardu, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė teismui nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, teismas sprendžia, jog ieškovė ieškinio senaties terminą dėl nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo kitam asmeniui praleido ne dėl svarbių priežasčių ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

33Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nevertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

34Dėl nurodytų priežasčių teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinėja.

35CK yra numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. 1964 CK nuostatos, galiojusios reorganizacijos atlikimo metu numatė dar trumpesnį - 3 metų ieškinio senaties terminą. Todėl spręstina, kad bendrasis senaties terminas privalo būti skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo momento - t. y. bendrovės reorganizacijos.

36Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti valstybei iš ieškovės S. J., a. k. ( - ) 355,12 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Agnei... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės... 4. Ieškovės atstovė nurodė, kad nuo 1992 m., kai buvo įsteigta savivaldybės... 5. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio reikalavimus 1995 m.... 6. Šiuo metu į šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisė įregistruota... 7. Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad prie 1992 m. liepos 1 d.... 8. Pagal CK ketvirtosios knygos normas daiktai gali būti pagrindiniai bei... 9. Ieškovė taip pat nurodė, kad termino, per kurį nuosavybės teisę į... 10. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, ieškovė prašo pripažinti UAB „Kauno... 11. Ieškovės vertinimu, panaikinus ginčo turto teisinę registraciją Kauno... 12. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog CK 6.477 straipsnio 4 dalis... 13. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė... 14. Atsakovė, visų pirma, nurodo, kad ieškovė yra praleidusi tiek 1964 m.... 15. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi teisinio... 16. Pasisakydama dėl reikalavimų esmės atsakovė Kauno miesto savivaldybė... 17. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad aikštelės yra... 18. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas pripažinti 2002 metų nuomos... 19. Atsakovė UAB „Kauno aikštelė“ su ieškiniu nesutinka iš esmės tais... 20. Tretieji asmenys R. L. ir D. L. ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.... 21. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškinio reikalavimą panaikinti... 22. Ieškinys atmestinas.... 23. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įmonė „Aikštelės“ buvo... 24. Nagrinėjamojoje byloje nustačius, jog reorganizuojant VĮ „Aikštelė“ į... 25. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė - UAB „Kauno aikštelė“ juridinio... 26. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog... 27. Nesant pagrindo pripažinti UAB „Kauno aikštelės“ nuosavybės teisę į... 28. 1964 CK numatė privalomą nekilnojamų daiktų teisinę registraciją ir tai,... 29. Šioje byloje atsakovė Kauno miesto savivaldybė ieškovės reikalavimams... 30. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja... 31. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 32. Atsižvelgdamas į ypatingai ilgą bendrojo ieškinio senaties termino trukmę... 33. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas... 34. Dėl nurodytų priežasčių teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio... 35. CK yra numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų nuo teisės... 36. Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti valstybei iš ieškovės S. J., a. k. ( - ) 355,12 Lt (tris šimtus... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...