Byla 2A-625-730/2017
Dėl pinginių lėšų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“ ieškinį atsakovei R. L. dėl pinginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 5 455 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1636,20 EUR kompensuojamąsias palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovei 2014-07-16 iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė patikrinusi įmonės sudarytus sandorius nustatė, kad UAB „Romstana“ 2009-03-20 pavedimu už atsakovės studijas A. universitete A. sumokėjo 5 454 EUR iš įmonės sąskaitos, tačiau tarp šalių nebuvo jokių susitarimų, įsipareigojimų, todėl be pagrindo sumokėti pinigai turi būti grąžinti BUAB „Romstana“, kadangi ieškovės mokėjimą už atsakovės studijas laiko nepagrįstu ir neteisėtu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-12-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 300 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinio reikalavimų faktų turinį taikytinos be pagrindo įgyto turto instituto teisės normas, nes nenustatyta kitų teisės normų taikymo pagrindų. Teismas nustatė, kad šalių nesieja jokios rūšies teisiniai santykiai, tačiau UAB „Romstana“ buvęs vadovas S. K. yra atsakovės motinos sutuoktinis ir šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovas. Atsakovės teigimu, S. K. jai teikė paramą, išlaikymą kaip savo sutuoktinės dukrai, nes būtent jo siūlymu ir iniciatyva atsakovė pasirinko studijas A. universitete, kartu įsipareigodamas finansiškai remti atsakovę studijų metu. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė, šią aplinkybę patvirtina UAB „Romstana“ pavedimas A. universitetui už atsakovės studentės studijas. Kitų šį pavedimą lydinčių ar jį pagrindžiančių dokumentų nepateikta, nes S. K. bankroto administratoriui nėra perdavęs UAB „Romstana“ veiklos dokumentų, tačiau šis pavedimas laikytinas nepakankamu, kad atsakovei atsirastų pareiga pavedimu sumokėtus pinigus grąžinti UAB „Romstana“. Pavedimas už studijas padarytas UAB „Romstana“ ir gali būti, kad buvusio UAB „Romstana“ vadovo S. K. nurodymu, tačiau šiuo atveju pareiga atsakyti už įmonės vadovo nurodymu neteisėtai atliktą įmonės mokėjimą už kitą asmenį, kurio nesieja jokie santykiai su įmone, kyla įmonės vadovui, o ne asmeniui, kurio naudai ir interesais toks mokėjimas atliktas. Atsakovė siūlė pakeisti atsakovą šioje byloje į S. K., tačiau teismui pasiūlius pasisakyti dėl šio prašymo, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo keisti nesutinka. Teismas konstatavo, jog UAB „Romstana“ neprivalėjo už atsakovę įvykdyti mokėjimo už studijas prievolės, tačiau ją įvykdė ir tokios prievolės įvykdymas vertintinas kaip atitinkantis geros moralės nuostatas. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad buvęs UAB „Romstana“ vadovas S. K. rėmė ir išlaikė studijuojančią atsakovę R. L. – savo sutuoktinės J. K. dukrą, galbūt mokėjimą už studijas įformino kaip paramą arba išlaikymą savo atlyginimo sąskaita, tačiau Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir toks turtas negali būti laikomas įgytu be pagrindo ir išreikalautas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.237 straipsnio nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą tenka ieškovės vadovui, o ne tą turtą įgijusiam asmeniui – atsakovei.
    2. Byloje buvo pateikti objektyvūs įrodymai, jog ieškovė už atsakovę apmokėjo studijas A., ieškovė tokios pareigos sumokėti už studijas neturėjo vykdyti, atsakovė nenurodė jokio įstatymų nustatyto ar sutartinio pagrindo, kuriuo ji teisėtai ir pagrįstai galėjo gauti iš ieškovės pinigines lėšas, todėl atsakovė privalo grąžinti už studijas sumokėtą sumą.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

104.1. Ieškovė ieškinį grindė tik vienu įrodymu – mokėjimo pavedimu, tačiau ieškovė, turėdama pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimą, net negalėjo nurodyti ir nepateikė jokių įrodymų, kad yra susidaręs nurodomo mokėjimo pavedimo dydžio ir būtent jo pagrindu ieškovės piniginių lėšų trūkumas.

114.2. Ieškovė neginčija, jog mokėjimas buvo tikslinės paskirties ir nebuvo įvykdytas per klaidą, kadangi atsakovė buvo ieškovės vadovo sutuoktinės dukra, todėl prievolės įvykdymas remiasi geros moralės principais, dėl ko pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, pagrįstai taikydamas CK 6.241 straipsnio 1 dalies punkto nuostatas.

124.3. Kadangi juridinis asmuo teisiniuose santykiuose dalyvauja per savo valdymo organus, ieškovei neturint jokių teisinių santykių su ieškovės buvusiu vadovu, atsakovė negali atsakyti už ieškovės buvusio vadovo veiksmus.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys priteisti pinigines lėšas, kaip be pagrindo įgytą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  5. Pagal CPK 266 straipsnį, teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Tai suprantama kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-387/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos

    16 Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, bylos

    17 Nr. 3K-3-113/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

  6. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-338/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-161/2009).
  7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei UAB „Romstana“ 2014-07-16 iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-07-29. Ieškovės bankroto administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatyme jai nustatytas pareigas, patikrino ieškovės finansinius dokumentus bei nustatė faktinę aplinkybę, jog ieškovė UAB „Romstana“ 2009-03-20 tarptautiniu mokėjimo nurodymu atliko tarptautinį mokėjimo pavedimą A. universitetui A. ir už studentę – atsakovę R. L. sumokėjo 7964 Australijos dolerius, kas sudaro 5 454 EUR. Bankroto administratorė šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti minėtą sumą kaip nepagrįstą apmokėjimą už studijas iš atsakovės, kadangi ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo mokėti už atsakovės studijas. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovės vadovu nuo 2007-10-03 iki 2014-07-29 (bankroto bylos iškėlimo bei ginčijamo mokėjimo atlikimo metu) buvo S. K..
  8. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 8.81 straipsnis). Juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Kadangi ginčijamą mokėjimą atliko ieškovė veikdama per savo valdymo organus, tai yra vadovaujant S. K., ir atsižvelgiant į tai, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos S. K., kaip ieškovės buvusio vadovo, teisėms ir pareigoms, kadangi už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla atsakomybė (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).
  9. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
  10. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. S. K. įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
  11. Be to, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatskleidė bylos esmės, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.
  12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų faktinį turinį, konstatavo, jog ieškovės reikalavimai reiškiami CK 6.237 straipsnio pagrindu.
  13. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
  14. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, atitinkamai –koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015).
  15. Atsakovė savo poziciją, jog turtas įgytas pagrįstai, grindė tuo, kad atsakovė yra ieškovės buvusio vadovo S. K. ginčijamo mokėjimo atlikimo metu buvusios sutuoktinės J. K. dukra. Papildomai nurodė tai, kad S. K., kaip atsakovės mamos sutuoktinis, pasiūlė atsakovei studijuoti A. A. universitete ir pasisiūlė apmokėti visas mokymosi universitete išlaidas. Dėl šių priežasčių, atsakovės teigimu, ji gavo finansinę paramą ne be pagrindo, o ieškovės buvusiam vadovui ir jo sutuoktinei vykdant CK 3.1921 straipsnyje įtvirtintą teisinę ir kartu prigimtinę normą remti siekiančius aukštojo mokslo pilnamečius vaikus. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas iš esmės nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su atlikto mokėjimo tikslu, ir to, kokiu pagrindu iš tikrųjų atsakovė įgijo turtą. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik prielaidas, kad nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog S. K. rėmė, išlaikė atsakovę, galbūt apmokėjimą už studijas įformino kaip išlaikymą ar paramą savo atlyginimo sąskaita, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų nurodomas aplinkybes netyrė.
  16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
  17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  18. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik įtraukus dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ieškovės buvusį vadovą S. K. ir įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus, susijusius su turto įgijimo pagrindu, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  19. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai