Byla 3K-3-39-611/2016
Dėl sutikimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojimo bei žemės sklypo ribų nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. –B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. O. L. ir V. L. –B. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir B. M. B. dėl sutikimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojimo bei žemės sklypo ribų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bei materialiosios teisės normų, susijusių su sutikimo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte pripažinimu negaliojančiu dėl suklydimo, žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo pagrindais ir tvarka, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovės Danutė O. L. ir V. L. -B. CK 1.90 straipsnio, 4.45 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Kadastro taisyklės) 11 punkto bei Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 32.1.1.2, 74–80 punktų pagrindais prašė teismo:
  • pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-1629 dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ), esančio Vilniuje, ( - ) (ieškinyje nurodytas ir toliau vadinamas Sklypas II), kurioje nustatyti kadastro duomenų pakeitimai dėl patvirtintos sklypų ribos byloje nurodytų sklypų ribos koordinačių sistemos LKS-94 taške 1 (X 6054792.44, Y 571105.68) ir taške 2 (X 6054873.95, Y 571107.20);
  • pripažinti negaliojančiu ieškovės D. O. L. sutikimą 2012 m. birželio 16 d. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) , t. y. Sklypo II) ribų paženklinimo-parodymo akte;
  • patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) , t. y. Sklypo II) ir žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ), esančio Vilniuje, ( - ) (ieškinyje nurodytas ir toliau vadinamas kaip Sklypas I), ribą, perskaičiuojant vietinės koordinačių sistemos taško 4 koordinates X15531,25 ir Y17444,54 bei taško 3 koordinates X15612,12 ir Y17445,63 į valstybinę koordinačių sistemą.
  1. Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės Sklypas I, kurio kadastriniai matavimai įregistruoti ir galioja nuo 1992 m. spalio 1 d. Atsakovei B. M. B. priklauso besiribojantis su ieškovių Sklypu I žemės Sklypas II, kurio kadastro duomenys patvirtinti ginčijamu 2012 m. spalio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos sprendimu. Ieškovių teigimu, 2012 m. birželio 12 d. atsakovė B. M. B. , tvarkydama jai priklausančio Sklypo II dokumentus, siekdama suklaidinti ieškovę D. O. L. , paprašė pastarosios pasirašyti Sklypo II plane, kadangi jame turi būti gretimo sklypo savininko parašas. Ieškovė, būdama pažįstama su atsakove nuo 1988 m., palaikydama su pastarąja draugiškus santykius, ja pasitikėjo, todėl pasirašė sutikimą 2012 m. birželio 16 d. paženklinimo-parodymo akte (toliau – ir Aktas).
  2. Įsigaliojus Sklypo II kadastrinių matavimų duomenims, Sklypo I registro 11 punkte padarytas įrašas, jog žemės sklypo ribas kerta nekilnojamojo daikto, įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) , ribos (t. y. Sklypo II ribos kerta Sklypo I ribas). 2013 m. rugsėjo 4 d. ieškovių atstovei buvo įteikti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo ir Sklypo II plano nuorašai. Sprendime „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ), esančio ( - ) , Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) nurodyta, kad tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. K. 2012 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.
  3. Ieškovių nuomone, nurodyti dokumentai pažeidžia jų teises ir teisės aktų reikalavimus, nes minėto įrašo buvimas riboja disponavimą Sklypu I, kadangi pakeista Sklypo I ir Sklypo II riba. Faktinė šių Sklypų riba niekada nesikeitė, nuo 1988 m. ji ėjo už gyvatvorės. Teisinė Sklypų riba buvo įtvirtinta 1992 m. spalio 1 d., įregistravus Sklypo I kadastrinius matavimus. Ieškovė D. O. L. , 2013 m. vasario 27 d. gavusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos raštą dėl Sklypo I kadastrinių matavimų plano tikslinimo, esant neatitikimams dėl faktiškai naudojamų ribų ir stabilaus vietovės kontūro, pateikė Nacionalinei žemės tarnybai pareiškimą dėl jos parašo negaliojimo, nes, ieškovės nuomone, ji buvo iš esmės suklaidinta Akto pasirašymo metu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė ieškovių V. L. -B. ir D. O. L. ieškinį.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal 1992 m. atliktus UAB „Geo“ žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) , t. y. Sklypo II) geodezinius matavimus 1942 m. koordinačių sistemoje J. D. (J. D.) (atsakovės B. M. B. tėvo) sklypo plotas buvo 2029 kv. m, o B. L. – 2096 kv. m. Po 2012 m. birželio 16 d. matavimo J. D. žemės Sklypas II sumažėjo iki 2015 kv. m, ieškovės pretenduoja jį sumažinti dar 25 kv. m, nors jų turimo žemės sklypo plotas didesnis nei turima nuosavybės teisė į jį. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka, gyvatvorė skiria žemės sklypus, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl Sklypų ribos (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas nurodė, kad 1994 m. buvo patvirtinta nauja koordinačių sistema, pavadinta 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (t. y. LKS-94), kuri buvo privaloma žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodeziniams, topografiniams, kartografiniams darbams po 1996 m. vasario 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 30 d. raštas Nr. 1600-2-135). Atsakovės B. M. B. žemės Sklypo II plotas sumažėjo po 2012 m. atliktų matavimų leistina paklaida, o ieškovių žemės Sklypo I plotas padidėjo leistina paklaida. Perkeliant geodezinius matavimus į valstybinę koordinačių sistemą, ieškovė D. O. L. nurodė matininkui ribą, einančią tarp dviejų sklypų – gyvatvorę, ji pasirašė dokumentus: pranešimą dėl žemės sklypų ribų ženklinimo bei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Tačiau 2013 m. kovo 12 d. ieškovė D. O. L. kreipėsi į žemėtvarką dėl jos parašo negaliojimo, esant jos suklydimui (CK 1.90 straipsnis).
  4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė kaip veiksnus ir išsilavinęs asmuo 2012 m. birželio 16 d. žinojo ir suprato, jog vyksta žemėtvarkos darbai, bei parodė gyvatvorę, istoriškai skiriančią du gretimus žemės sklypus; kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nebuvo D. O. L. suklydimo. Ieškovė D. O. L. neįrodė, kad dėl atliktų atsakovės žemės Sklypo II ribų nustatymo Sklypo I plotas sumažėjo daugiau, negu maksimaliai leistina (ribinė) ploto paklaida.
  5. Teismas nurodė, kad ieškovei nebuvo išsiųstas Kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkte nurodyta tvarka kvietimas dalyvauti Sklypo II kadastro duomenų nustatymo metu. Tačiau ji asmeniškai pasirašė ginčijamą atsakovės žemės Sklypo II ribų paženklinimo-parodymo aktą, todėl kvietimo neišsiuntimas yra formalus pažeidimas, kuris negali būti savarankiškas pagrindas pripažinti šį aktą negaliojančiu.
  6. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių D. O. L. ir V. L. -B. apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą.
  7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. vasario 28 d. išvadoje nurodyta, jog su atsakovės žemės Sklypu II besiribojančio žemės Sklypo I planas, parengtas UAB „Geo“, turi būti tikslinamas; kad ieškovės siekia, jog būtų nustatytos ribos pagal 1992 m. spalio 1 d. UAB „Geo“ parengtą planą.
  8. Kolegija konstatavo, kad, atsakovei atlikus kadastrinius matavimus, žemės Sklypo II ribų ilgiai nepakito, šio sklypo kadastriniai matavimai atlikti, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nustatyta, kad matininko M. K. 2012 m. birželio 16 d. parengtame atsakovės žemės sklypo plane žemės sklypo ribų taškai Nr. 1 ir Nr. 2 sutampa su realiai naudojamomis ribomis.
  9. Kolegija sprendė, kad kiti ieškovių nurodyti dokumentai (tarp jų – 2004 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas), kurių, pasak ieškovių, pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl kurių nepasisakė sprendime, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegijos teigimu, žemės sklypų riba, nustatyta matininko M. K. 2012 m. birželio 16 d. parengtame atsakovės žemės sklypo plane, eliminuoja sklypų persidengimą, esantį ieškovės žemės sklypų plane. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti kitą žemės sklypo ribą, negu ta, kuri nustatyta atsakovės parengtame ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotame plane.
  10. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės sutikimo paženklinimo-parodymo akte pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodė, kad nors ieškovės teigia, jog D. O. L. , pasirašydama aktą, suklydo, tačiau neaišku, kuo tas suklydimas pasireiškė. Kolegijos nuomone, ieškovė galėjo išreikšti valią dėl kitos nei nustatyta ribos. 2012 m. birželio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pildomas ieškovei D. O. L. dalyvaujant, o žemės sklypus skirianti riba nustatyta pačiai D. O. L. ją nurodžius. Ieškovių motyvai apie atsakovės darytą spaudimą bei siekimą išgauti iš ieškovės parašą ribų paženklinimo akte nepagrįsti, paremti prielaidomis.
  11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su žemės sklypų ribų nustatymu, o ieškovės nepateikė kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie, sprendžiant dėl žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo, pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinti ar juos atsisakyta tirti ir vertinti nemotyvuotai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė V. L. -B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) , t. y. Sklypo II) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo; pripažinti negaliojančiu D. O. L. sutikimą 2012 m. birželio 16 d. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) ) ribų paženklinimo-parodymo akte bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo perkeliami matavimai iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą. Bylos rašytiniais dokumentais patvirtinta, kad ginčo Sklypų riba buvo nustatyta pirmą kartą vietinėje koordinačių sistemoje 1992 m., surašant parodymo-paženklinimo aktą ir kadastrinių matavimų planą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Antrą kartą ta pati ginčo Sklypų riba nustatyta 2004 m. gegužės 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, priimant administracinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Sklypui II, ir tai buvo atlikta jau LKS-94 koordinačių sistemoje bei visiškai atitiko vietinėje koordinačių sistemoje nustatytą abiejų Sklypų ribą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino to fakto, kad, 2014 m. kovo mėn. nugriovus mūrinės tvoros dalį, 2012 m. birželio 16 d. Sklypo II plano duomenys (jame pažymėti objektai) savaime neatitinka faktinės padėties. Turi būti rengiamas naujas Sklypo II planas, nes vien dėl nesudėtingo statinio nugriovimo pasikeitė ir tapo neaiškios Sklypo II ribos bei plotas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai priimti, neįvertinus to, kad atsakovė (Sklypo II savininkė) turi teisę tik į 2000 kv. m sklypą, o ne į 2029 kv. m, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime. Tik toks namų valdos žemės sklypo plotas (2000 kv. m) įrašytas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendime Nr. 2.4.-01-2652.
    2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai išaiškino kriterijus, kurių pagrindu sandoris, sudarytas dėl suklydimo, turi būti pripažintas negaliojančiu. Pasirašant aktą buvo pasinaudota situacijos netikėtumu D. O. L. , jos amžiumi, sudėtinga psichologine būkle, tuo, kad ji įregistruota žemės savininke prieš kelis mėnesius paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Neatsižvelgta į tai, kad nuo 1978 m. iki 2011 m. pabaigos ieškovės sutuoktinis tvarkė visus klausimus, susijusius su Sklypu I. Teismai neįvertino tokių Akto pasirašymo procedūrinių pažeidimų ir faktų, kaip: ieškovės sužinojimas apie ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymą tą pačią dieną, kai jis buvo pasirašytas (2012 m. birželio 16 d.), matininkas parengė pranešimą apie ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymą tik likus vienai dienai iki veiksmo atlikimo (2012 m. birželio 15 d.), faktinė riba nebuvo parodyta tikrovėje.
    3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė teisės aktų nuostatų, pagal kurias įsakmiai draudžiama keisti kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo ribas (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia pakeisti kadastriniais matavimais nustatytos sklypų ribos, patvirtintos dokumentais, vien administracinio akto pagrindu, nesikreipiant į teismą ar kitokių sandorių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sklypų ribos gali būti nustatomos iš naujo tik tada, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų plotų, kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“. Tačiau nė vienos iš šių sklypų ribos naujo nustatymo aplinkybių byloje nėra.
  2. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovė D. O. L. pareiškė, kad prisideda prie kasatorės V. L. -B. kasacinio skundo, mano, kad jame išdėstyti motyvai yra pagrįsti, todėl prašo jį tenkinti.
  3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorė prašo skunde iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus, tačiau toks reikalavimas prieštarauja CPK nuostatoms, nurodančioms, kad kasacinis teismas iš naujo netiria įrodymų. Tvoros ginčo sklype nugriovimas nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti niekiniu paženklinimo-parodymo aktą, nes vertinama įrodymų visuma ir jų tarpusavio santykis.
    2. Įvertinus Sklypo II 2012 m. birželio 16 d. ribų paženklinimo-parodymo akte esančią informaciją, konstatuotina, kad Akto 4 punkte yra Sklypo I ir Sklypo II savininkų parašai, patvirtinantys sutikimą su paženklinta bendra žemės Sklypų riba. Akto 5 punkte nėra nurodyta duomenų apie kviestinių asmenų pateiktas pastabas ar atsisakymą pasirašyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė D. O. L. esminio suklydimo sąlygų.
  4. Atsakovė B. M. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti ieškovės kasacinio skundo, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį bei iš ieškovės V. L. -B. atsakovės naudai priteisti 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Visi ieškovės ir atsakovės argumentai buvo tinkamai įvertinti teismuose. Ieškovės kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir šios bylos ratio decidendi skiriasi.
    2. Nors ieškovės nurodo, kad ieškovė D. O. L. suklydo, pasirašydama Aktą, tačiau nei iš bylos medžiagos, nei iš kasacinio skundo argumentų neaišku, dėl kokios aplinkybės ji suklydo, taip pat kad jos valia buvo sutikti su kita riba, o ne ta, kuri skiria ginčo sklypus, t. y. natūrali gyvatvorė.
    3. Sklypų ribos nebuvo nustatytos iš naujo 2012 m. Pažymėtina, kad šalių žemės sklypus skiria daugiamečiai sodiniai, kuriuos buvo užsodinęs savo sklype buvęs atsakovės sklypo naudotojas, ir jie nustato ribą tarp ginčo sklypų, o ne nugriauta mūrinės tvoros dalis.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl gretimo sklypo savininko sutikimo su kito sklypo riba reikšmės, atliekant besiribojančio sklypo kadastrinius matavimus.

13Dėl įrodymų vertinimo

  1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei priklausančio žemės Sklypo II kadastrinių matavimų duomenų dėl Sklypo I ir Sklypo II ribos. Atsakovės Sklypo II plane užfiksuotos Sklypo II ir Sklypo I koordinatės pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 skiriasi nuo koordinačių, nurodytų ieškovių Sklypo I plane pagal Vilniaus vietinę koordinačių sistemą.
  2. Kasatorės teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus: 2004 m. gegužės 5 d. Sklypo I parodymo-paženklinimo aktą, 2004 m. birželio 29 d. Sklypo II plano duomenis. Be to, kasatorės nuomone, teismai neteisingai nustatė atsakovės žemės sklypo plotą bei neįvertino to fakto, kad tvora, buvusi riboženkliu nustatant 2012 m. birželio 16 d. Sklypo II ribas, vėliau buvo nugriauta dėl to, kad ji buvo pastatyta ant ieškovių žemės.
  3. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.
  4. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
  5. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl tinkamumo įrodymų, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo remtis, priimdami sprendimą dėl Sklypo II kadastrinių matavimų atitikties teisės aktų reikalavimams, būtina pažymėti, jog byloje nustatyta ilgą laikotarpį egzistavusi Sklypų I ir II riba – gyvatvorė. Kasatorė neginčijo šios aplinkybės ir patvirtino, kad jos ir atsakovės žemės Sklypus skyrė būtent gyvatvorė, o ne tvora. Iš byloje esančio 2012 m. birželio 16 d. plano, parengto matininko M. K. , matyti, kad, atliekant Sklypo II kadastrinius matavimus, ši gyvatvorė taip pat buvo nurodyta kaip Sklypo I ir Sklypo II riba. Ši nustatyta faktinė aplinkybė yra esminė, vertinant byloje nurodytų kitų įrodymų (tarp jų – 2004 m. gegužės 5 d. paženklinimo-parodymo aktą ir 2004 m. birželio 29 d. planą) reikšmingumą.
  6. Tarp šalių kilo ginčas po 2012 m. birželio 16 d. atliktų Sklypo II kadastrinių matavimų. Šio ginčo priežastis buvo ne Sklypų I ir II faktinė riba, bet Sklypo II kadastrinių matavimų duomenys, užfiksuoti M. K. parengtame Sklypo II plane. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ginčo Sklypų naudojimo aplinkybes, t. y. 2013 m. balandžio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu (kurio duomenų teisingumo ieškovė neginčijo). Apeliacinės instancijos teismas teisingai minėto akto pagrindu nustatė, kad 1992 m. plane užfiksuoti Sklypų ribos kadastrinių matavimų (atliktų Vilniaus vietinėje koordinačių sistemoje) duomenys yra neteisingi. Todėl teismai, spręsdami šalių ginčą, neturėjo remtis šio plano duomenimis, taip pat ir 2004 m. Sklypo II planu, kuris atitiko 1992 m. Sklypo I plano duomenis dėl Sklypų ribos. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs Žemės naudojimo patikrinimo akte esančią informaciją, 2012 m. birželio 16 d. Sklypo II plane esančius duomenis, teisingai nustatė, kad Sklypo II ribų posūkio taškai Nr. 1 ir Nr. 2 (užfiksuoti 2012 m. birželio 16 d. plane) atitiko rastus riboženklius vietovėje (riboženklis Nr. 1 rastas natūroje, riboženklis Nr. 2 atitinka ir sutampa su tvora).
  7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, detaliau nepasisakydami dėl aplinkybės, susijusios su tvoros dalies nugriovimu, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi ši aplinkybė neturėjo įtakos 2012 m. birželio 16 d. Sklypo II plano duomenų teisingumui. Patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą, matyti, kad atsakovės neteisėtų statybų faktas (t. y. neteisėtas tvoros dalies pastatymas) buvo konstatuotas 2013 m. spalio 9 d., t. y. jau po 2012 m. birželio 16 d. atliktų Sklypo II kadastrinių matavimų įregistravimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovės padarytas pažeidimas nustatytas, galiojant 2012 m. birželio 16 d. Sklypo II plano duomenims. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, nugriovus mūrinį tvoros stulpą, pasikeitė 2012 m. birželio 16 d. plano duomenys apie Sklypų ribą.
  8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad žemės Sklypų plotų paklaidos atitinka teisės aktų leistinus paklaidos dydžius. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, plačiau nepasisakydami dėl Sklypo II skirtingų mastelių (M1:10000 ir M1:500) planuose nurodomo Sklypo II ploto (atitinkamai: 2000 kv. m ir 2015 kv. m; leistina plotų paklaida – (+/-) 223). Dėl to atmetamas kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs to, jog atsakovė turi teisę tik į 2000 kv. m žemės sklypą.
  9. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą byloje esančių duomenų ir jų šaltinių patikimumo įvertinimą, daro išvadą, kad teismai teisingai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų tinkamumo, jų įrodomosios reikšmės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

14Dėl gretimo sklypo savininko parašo vertinimo žemės sklypo parodymo-paženklinimo akte

  1. Kasatorė tvirtina, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimu negaliojančiu. Kasatorės teigimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su Sklypų ribos ženklinimu ir ieškovės D. O. L. būkle sutikimo pasirašymo metu, akivaizdžiai patvirtina tai, kad ši pasirašė sutikimą, būdama suklaidinta.
  2. Ieškinyje ieškovės prašė pripažinti negaliojančiu D. O. L. parašą (sutikimą) atsakovei priklausančio žemės Sklypo II paženklinimo-parodymo akte. Ieškovės nurodė, kad D. O. L. pasirašė minėtą aktą, nesuvokdama, kad tokiu būdu ji pritaria savo Sklypo I kadastrinių duomenų pakeitimui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškovių prašymą dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu, konstatavę, kad nebuvo ieškovės D. O. L. suklydimo, pati ieškovė, būdama veiksni, išsilavinusi, parodė gyvatvorę, kuri daugiau kaip 20 metų skyrė žemės Sklypus.
  3. Sprendžiant dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumo, būtina nustatyti teisinę reikšmę ieškovės parašo parodymo-paženklinimo akte, atsižvelgiant į ginčo dalyką bei kasatorės nurodytas faktines aplinkybes.
  4. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. 2012. birželio 16 d. Sklypo II paženklinimo-parodymo aktas parengtas, siekiant atlikti ir įregistruoti atsakovės žemės Sklypo II kadastrinius matavimus. Ieškovėms nuosavybės teise priklausantis žemės Sklypas I nebuvo 2012 m. birželio 16 d. kadastrinių matavimų objektas. D. O. L. parašas Akte turi būti vertinamas kaip sutikimas dėl ribos, skiriančios jos ir atsakovės žemės sklypus. Tačiau šiuo sutikimu nėra išreiškiamas pritarimas atsakovės žemės sklypo kadastriniams duomenims (ribos koordinatėms) ir sutikimas su faktu, kad užregistruoti Nekilnojamojo turto registre kadastrinių matavimų duomenys dėl Sklypo I yra klaidingi. Ieškovės parašas Akte nėra vertinamas kaip jai priklausančio žemės sklypo dalies perleidimas atsakovei, nes kadastrinių matavimų procedūrų metu surašytais dokumentais nėra perleidžiama nuosavybės teisė į kadastrinių matavimų objektus. Todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad gretimo sklypo savininko sutikimas parodymo-paženklinimo akte sukuria civilines teisines pasekmes tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su kadastrinių matavimų objektu esančio žemės sklypo faktinės ribos nustatymu.
  5. Todėl netgi nenuginčijus šio sutikimo CK 1.90 straipsnio tvarka, ieškovėms lieka teisė ginčyti atsakovės žemės Sklypo II atliktus kadastrinių matavimų Sklypo duomenis, remiantis kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su neteisingu žemės sklypų ribos nustatymu. Kadastriniai duomenys nustatomi ne vien tik gretimo sklypo savininko sutikimo (pritarimo) pagrindu, bet ir kitais Kadastro taisyklėse nurodytų dokumentų pagrindais: išrašo iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentų (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijų (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijų (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijų (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijų; aerofotografinių žemėlapių ar jų pagrindu parengti topografinių žemėlapių (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinačių, krokių (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogais (išrašai) ar šių sklypų planų kopijomis (14.9 punktas); statinio projektu (14.10 punktas); statybos leidimu (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas).
  6. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. V. P. Z. , bylos Nr. 3K-3-101/2007; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , I. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , I. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M. , bylos Nr. 3K-3-504/2008). Suklydimas gali būti nulemtas įvairių sandorio aplinkybių, tačiau šios aplinkybės turi būti susijusios su sandorio turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-189/2011).
  7. 2012 m. nustatant žemės Sklypų I ir II ribą, ieškovė išreiškė sutikimą su faktine žemės Sklypų I ir II riba, dėl kurios nebuvo ginčo nei anksčiau, nei šiuo metu. Ieškovė, prašydama pripažinti jos sutikimą negaliojančiu, akcentavo, kad ji nesutinka su atliktų Sklypo II kadastrinių matavimų duomenimis, nes šie pakeičia jos Sklypo I kadastrinių matavimų duomenis. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė išreiškė nesutikimą ne su plane nustatyta faktine Sklypų riba – gyvatvore, o su šios gyvatvorės nustatytomis koordinatėmis. Toks ieškovės nesutikimas su Sklypo II kadastriniais duomenimis nesuponuoja jos nesutikimo su esminiu sandorio elementu – Sklypų faktine riba, juolab kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, jog pati D. O. L. nurodė Sklypų ribą – gyvatvorę.
  8. Bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, pasirašydama aktą, suvokė, kad ji išreiškia sutikimą su faktine Sklypų riba (gyvatvore). Tas faktas, kad Sklypo II ribos paženklinimo metu ji nesuprato, kad dėl to atsiras pagrindas keisti jos Sklypo I kadastrinius duomenis, negali būti pripažįstamas kaip aplinkybė, leidžianti teigti, jog ieškovė suklydo dėl savo sutikimo esmės. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingą išvadą, jog ieškovė D. O. L. neklydo dėl ginčijamo sutikimo esmės.

15Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikties teisės aktams

  1. Kasatorė teigia, jog atsakovės Sklypo II kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant Kadastro nuostatų normas, susijusias su kvietimo išsiuntimu asmeniui, kurio sklypas ribojasi su ketinamu matuoti žemės sklypu. Byloje nustatyta, kad D. O. L. kvietimas į Sklypo II paženklinimo procedūrą buvo įteiktas asmeniškai Sklypo II kadastrinių matavimų dieną, t. y. 2012 m. birželio 16 d.
  2. Kadastro nuostatuose reguliuojama kadastro duomenų nustatymo tvarka. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys) (Kadastro nuostatų 32.1.1. p.). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (Kadastro nuostatų 32.1.1.2. p.).
  3. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. R. N. , V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2012).
  4. Kvietimo siuntimo paskirtis – užtikrinti asmens dalyvavimą, atliekant gretimo sklypo matavimus. Kadangi ieškovė dalyvavo Sklypo II paženklinimo procedūroje asmeniškai, konstatuojama, kad Kadastro nuostatų 32.1.1. punkto tikslas buvo pasiektas, nesiunčiant kvietimo atsakovei. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai pripažino, kad kvietimo neišsiuntimas Kadastro nuostatuose nurodytu laiku (t. y. 10 dienų iki matavimų) buvo formalus pažeidimas, kuris nesuponavo tuometinės Sklypo I savininkės (ieškovės D. O. L. ) teisių pažeidimų.
  5. Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas draudžia pakeisti kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypų ribas vien administracinio akto pagrindu, nesikreipiant į teismą, ar kitokių sandorių pagrindu (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).
  6. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra ne žemės sklypo ribų nustatymas, bet kasatorei priklausančio žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų pakeitimas. Ieškovės, pareikšdamos ieškinį, siekė pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausančio žemės sklypo aiškių kadastriniais matavimais nustatytų ribų koordinates.
  8. Nekilnojamojo daikto ribų nustatymas reglamentuojamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Kadastro nuostatų. NTKĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo 2006 m. gruodžio 21 d. redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 11 d.) įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4.), kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai).
  9. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nustatant atsakovei priklausančio žemės Sklypo II ribas, pirmiau paminėtos nuostatos dėl kadastrinių matavimų procedūros nebuvo pažeistos. Nebuvo pažeista Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kadangi atlikus atsakovės Sklypo II kadastrinius matavimus, juos užregistravus, ieškovių žemės Sklypo I kadastriniai duomenys, ribos koordinatės nebuvo pakeistos. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą dėl atsakovei priklausančio žemės Sklypo II kadastrinių duomenų tvirtinimo. Šiuo sprendimu nebuvo sprendžiama dėl Sklypo I kadastrinių duomenų pakeitimo tokiu būdu, kad ieškovių nuosavybės teisė būtų pažeista. Tai, kad po Sprendimo priėmimo atsirado pagrindas tikslinti ieškovių Sklypo I ribų koordinates, nesudaro pagrindo teigti, jog taip pat buvo neteisėtai suvaržyta jų nuosavybės teisė į Sklypą I.
  10. Pirmiau nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypų ribos kadastro duomenys 2012 m. buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis NTKĮ bei NTK nuostatų reikalavimų ir šiuo atveju kasatorės nurodyta Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostata netaikoma. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTKĮ 3 straipsnio 4 dalis).
  11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. , bylos Nr. 3K-3-539/2005).
  12. Teismai nustatė, kad, atlikus atsakovės Sklypo II kadastrinius matavimus, Sklypo I ir Sklypo II plotai pasikeitė: atsakovės B. M. B. žemės Sklypo II plotas sumažėjo leistina paklaida, o ieškovių žemės Sklypo I plotas padidėjo leistina paklaida. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad, atsakovei atlikus kadastrinius matavimus, nepakito jos žemės Sklypo II ribų ilgiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius, kad 2012 m. birželio 16 d. atlikus atsakovės Sklypo II kadastrinius matavimus, nustatytos Sklypų I ir II plotų paklaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų galimų nekompensuojamų paklaidų dydžio, konstatuojama, kad ieškovių teisės nebuvo pažeistos, atlikus Sklypo II kadastrinius matavimus ir įregistravus jų rezultatus Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai sprendė, jog ieškovių ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais negali būti tenkinamas. Todėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus kasacinį skundą, kasatorės V. L. -B. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės B. M. B. naudai priteistinos jos turėtos kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovė patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų. Ši bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.12 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį. Atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai ir iš kasatorės atsakovės naudai priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis). Kasacinis teismas patyrė 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ir palikus galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės V. L. -B. (a. k. ( - ) atsakovei B. M. B. (a. k. ( - ) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20Priteisti iš ieškovės V. L. -B. (a. k. ( - ) valstybei 9,02 Eur (devynis Eur 2 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai