Byla 2-1344-236/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pripažintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kildaris“ bankrotas tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-707-368/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kildaris“ vadovo S. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pripažintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kildaris“ bankrotas tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-707-368/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjos BUAB „Kildaris“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prašydamas pripažinti BUAB „Kildaris“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės vadovas S. G. neperdavė administratoriui įmonės finansinių dokumentų, laiku neinicijavo bankroto proceso įmonei, teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir savo kaltę dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo pripažino, taip pat pasisavino įmonės lėšas ir vengė atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

5BUAB „Kildaris“ vadovas atsiliepimo į pareiškimą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė pripažinti tyčiniu BUAB „Kildaris“ bankrotą, pavesti BUAB „Kildaris“ bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

8Teismas nustatė, jog Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nutarė UAB „Kildaris“ iškelti bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-339-368/2015).

9Teismas pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu S. G. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. ( - ). Teismas nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas minėtoje baudžiamojoje byloje nustatė, kad S. G., būdamas UAB „Kildaris“ direktoriumi, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Kildaris“ apskaitą, todėl pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Teismas taip pat nustatė, jog S. G. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 27 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „Kildaris“ apskaitos dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti 2010–2011 metų ir 2012 metų sausio–balandžio mėnesių UAB „Kildaris“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, S. G., būdamas UAB „Kildaris“ direktoriumi, 2013 m. gegužės 27 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad Armenijos pilietei A. S. UAB „Kildaris“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir materialinių vertybių neperduos, nes ji niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko, pasirašydamas suklastojo tikrus dokumentus: 1) 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 13/05/27-1 pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. G. parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias akcijas už 46000,00 Lt; 2) 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo-priėmimo akte pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir tokiu būdu patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad S. G. perduoda, o A. S., priima UAB „Klidaris“ apskaitos dokumentus: registravimo pažymėjimą, akcininkų sąrašą, įstatus, antspaudą, Šiaulių banko kortelę, 2009–2012 m. buhalterinius dokumentus, kasą; 3) 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 13/05/27-2 pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Jolanta Gabrienė parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias UAB „Kildaris“ akcijas už 46000,00 Lt, nors realiai UAB „Kildaris“ akcijų S. G. ir Jolanta Gabrienė A. S. nepardavė, dokumentų bei antspaudo jai neperdavė, nes A. S. niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko, taigi S. G. pasirašydamas nurodytuose dokumentuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuos pasirašytus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. spalio 30 d. pateikdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos vyriausiajam tyrėjui A. K. bei 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 13/05/27-1 kopiją ir 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo priėmimo akto kopiją 2014 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną pateikdamas BUAB „Kildaris“ bankroto administratoriui S. G..

10Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino. Nurodė, kad pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, nepateikė 2011, 2012, 2013 metų metinių finansinių ataskaitų ir kitų privalomų dokumentų Juridinių asmenų registrui. 2013 metų gegužės mėnesį, kuomet tariamai pardavė bendrovės akcijas Armėnijos Respublikos pilietei UAB „Kildaris“ pinigų likutis kasoje buvo 0. Nei akcijų pirkimo pardavimo sutarčių, nei apskaitos dokumentų perdavimo akto ar kitokių dokumentų VĮ Registrui centrui neteikė.

11Teismas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą, nustatė, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu negalima nustatyti UAB „Kildaris“ dokumentinio pinigų 2010 m. gruodžio 31 d. likučio teisingumo, nes bendrovė nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo piniginių lėšų apskaitos dokumentų. Dėl neišsaugotų piniginių lėšų, pirkimo- pardavimo (paslaugų teikimo), darbo užmokesčio apskaitos, turto pajamavimo dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti ar UAB „Kildaris“ sumokėjo visus mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą.

12Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes, į tyčinį blogą įmonės valdymą, ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų priėmimą, įmonės vadovo nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neišsaugojus ir neperdavus administratoriui visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir įmonės turto, darė išvadą, kad galima įžvelgti kryptingą įmonės vadovo S. G. veikimą priešingą įmonės ir jos kreditorių interesams, todėl pripažino BUAB „Kildaris“ bankrotą tyčiniu.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14BUAB „Kildaris“ vadovas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151) pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė faktinių aplinkybių, nevertino UAB „Kildaris“ 2013 m. gegužės 27 d. sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ekonominės būtinybės, jos įtakos įmonės mokumui, realaus naudingumo ar nuostolingumo įmonės kreditoriams, santykio su įmonės turtu ir skoliniais įsipareigojimais, nesiaiškino, kas šiuo atveju nulėmė įmonės bankrotą, ar tam, turėjo įtakos 2013 m. gegužės 27 d. sudarytas akcijų pardavimo sandoris, ar juo buvo užkirstas kelias kreditorių reikalavimų patenkinimui;

162) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmės vieninteliu dokumentu t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris buvo priimtas bei ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai neištyrus byloje faktinių aplinkybių dėl akcijų pardavimo realumo. Tuo tarpu, 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, visi pakeitimai yra įregistruoti viešajame registre.

17Pareiškėjos BUAB „Kildaris“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė palikti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pripažintas BUAB „Kildaris“ bankrotas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

22ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Viena iš svarbių įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi savarankiškas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis – apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

25Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Nagrinėjamu atveju netinkamo, aplaidaus BUAB „Kildaris“ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamasis įsakymas, pagal kurį BUAB „Kildaris“ vadovas S. G. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. ( - )). Kaip minėta, nurodytoje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismas nustatė, jog apeliantas, būdamas UAB „Kildaris“ direktoriumi, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Kildaris“ apskaitą, todėl pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas. Be to, Šiaulių apylinkės teismas nustatė, jog S. G. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta data, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 27 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „Kildaris“ apskaitos dokumentus, dėl ko nebuvo galima nustatyti 2010–2011 metų ir 2012 metų sausio–balandžio mėnesių UAB „Kildaris“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismas minėtoje baudžiamojoje byloje nustatė apelianto neteisėtus veiksmus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir pripažino kaltu, kadangi pastarasis 2013 m. gegužės 27 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad Armenijos pilietei A. S. UAB „Kildaris“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir materialinių vertybių neperduos, nes ji niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko, pasirašydamas suklastojo tikrus dokumentus: 1) 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 13/05/27-1 pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. G. parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias akcijas už 46000,00 Lt; 2) 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo-priėmimo akte pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir tokiu būdu patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai kad S. G. perduoda, o A. S., priima UAB „Klidaris“ apskaitos dokumentus: registravimo pažymėjimą, akcininkų sąrašą, įstatus, antspaudą, Šiaulių banko kortelę, 2009–2012 m. buhalterinius dokumentus, kasą; 3) 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 13/05/27-2 pasirašydamas patvirtino ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą ir taip patvirtino dokumento turinyje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad Jolanta Gabrienė parduoda, o A. S. perka 46 vnt. UAB „Kildaris“ paprastąsias vardines nematerialias UAB „Kildaris“ akcijas už 46000 Lt, nors realiai UAB „Kildaris“ akcijų S. G. ir Jolanta Gabrienė A. S. nepardavė, dokumentų bei antspaudo jai neperdavė, nes A. S. niekada Lietuvoje nebuvo ir Lietuvoje jokių bendrovių nepirko. Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog S. G., pasirašydamas nurodytuose dokumentuose įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, šiuos pasirašytus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. spalio 30 d. pateikdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos vyriausiajam tyrėjui A. K. bei 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 13/05/27-1 kopiją ir 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo priėmimo akto kopiją 2014 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną pateikdamas BUAB „Kildaris“ bankroto administratoriui S. G..

27Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai neištyrus byloje faktinių aplinkybių dėl akcijų pardavimo realumo, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės yra nereikšmingos ginčo klausimo sprendimui. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas nepasinaudojo įstatymo nustatyta teise teikti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymas yra įsiteisėjęs.

28Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamas bei įstatymų reikalavimus atitinkantis tiek BUAB „Kildaris“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, tiek ir visų būtinųjų apskaitos dokumentų išsaugojimas. Apeliantas, kaip įmonės vadovas, privalėjo tinkamai pagal įstatymų reikalavimus vykdyti vadovo pareigas, įskaitant ir tai, kad būtų reikiamai tvarkomi ir saugomi įmonės veiklos dokumentai, pagal kurių turinį būtų galima nustatyti įmonės veiklos rezultatus bei tikrąsias įmonės nemokumo susidarymo priežastis, bei kad būtų galima juos laiku perduoti įmonės bankroto administratoriui.

29Pagal nustatytas bylos aplinkybes apeliacinis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes, į tyčinį blogą įmonės valdymą, ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų priėmimą, įmonės vadovo nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neišsaugojus ir neperdavus administratoriui visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir įmonės turto, pagrįstai sprendė esant kryptingą įmonės vadovo S. G. veikimą priešingą įmonės ir jos kreditorių interesams. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Kildaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kartu pažymėtina, kad įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas nereiškia, jog visi šioje byloje nustatyti įmonės vadovo veiksmai yra neteisėti ar kad jais visais sąmoningai siekta įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių veiksmų (sandorių) teisėtumą, jų atitikimą įmonės interesams pagal suteiktus įgaliojimus patikrins bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

30Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

31Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB „Kildaris“ vadovo S. G. atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjos BUAB „Kildaris“ bankroto administratorius kreipėsi į... 5. BUAB „Kildaris“ vadovas atsiliepimo į pareiškimą įstatymo nustatyta... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė... 8. Teismas nustatė, jog Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d.... 9. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d.... 10. Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino. Nurodė, kad... 11. Teismas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. baudžiamąjį... 12. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d.... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. BUAB „Kildaris“ vadovas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių... 15. 1) pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė faktinių aplinkybių,... 16. 2) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmės... 17. Pareiškėjos BUAB „Kildaris“ bankroto administratorius pateikė... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 22. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog tyčinis bankrotas – įmonės... 23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos... 25. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita kliudo... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismas... 27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais... 28. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog... 29. Pagal nustatytas bylos aplinkybes apeliacinis teismas konstatuoja, jog... 30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės... 31. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BUAB... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 33. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti...