Byla 2-2777/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SELTAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SELTAS“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „SELTAS“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jupoga“.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB ,,SELTAS“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Jupoga“, ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovo UAB ,,SELTAS“ bankroto administratoriumi paskirti UAB ,,Verslo administravimo centras“.

62011 m. spalio 13 d. pareiškėjas BUAB „SELTAS“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „SELTAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškime nurodė, kad UAB „SELTAS“ vadovas, įmonei esant nemokiai, nuo 2007 metų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, rizikingų verslo sprendimų, nurašydamas turtą ir prisiimdamas papildomų įsipareigojimų. Pareiškėjo teigimu, per 2008 metus be teisinio pagrindo buvo atlikti UAB „SELTAS“ materialinių vertybių nurašymai už 175 237,45 Lt. Pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį, sudarytą su UAB „STATICUS“, UAB „SELTAS“ darbus atliko, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt. Pagal 2009 m. sausio 15 d. subrangos sutartį, sudarytą su UAB „SELTO PROJEKTAI“, UAB „SELTAS“ darbus atliko, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 60 074,47 Lt. Šios sutarties sudarymo metu UAB „SELTO PROJEKTAI“ atstovavo direktorius P. B., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „SELTAS“ direktoriumi. P. B. atstovavo UAB „SELTO PROJEKTAI“ interesus pasirašant darbų priėmimo aktus bei tuo pačiu būdamas UAB „SELTAS“ direktoriumi tvirtino šios bendrovės materialinių vertybių nurašymo aktus bei pasirašinėjo PVM sąskaitas – faktūras. UAB „SELTAS“ sandoris su UAB „EIKA“ buvo nuostolingas, kadangi atlikti ir aktu priimti tik darbai, o nurašytų materialinių vertybių (turto) vertė tris kartus viršija atliktų darbų vertę, be to, nurašytos medžiagos neatitiko atliktų darbų turinio.

7Trečiasis asmuo P. B. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl tyčinio bankroto prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo išvada dėl bendrovės vadovo pareigos 2007 metais kelti UAB „SELTAS“ bankroto bylą yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi 2007 metais bendrovė įvykdė daug pelningų projektų, remiantis kuriais bendrovės vadovas turėjo pagrindą manyti, jog bendrovė atsiskaitys su kreditoriais ir tinkamai vykdys sutartis. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjas tvirtindamas, kad pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį su UAB „STATICUS“, pagal 2009 m. sausio 15 d. subrangos sutartį su UAB „SELTO PROJEKTAI“ ir sutartį su UAB „EIKA“ UAB „SELTAS“ nepagrįstai nurašė medžiagų daugiau nei atliko darbų, remiasi tik reikalavimo pagrindimui naudingais atskirais dokumentais, susiedamas konkretaus laikotarpio atliktų darbų aktą su atitinkamo laikotarpio materialinių vertybių nurašymo aktu, tačiau į skaičiavimus neįtraukia visų projektų duomenų, kurie patvirtina, jog pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį su UAB „STATICUS“ medžiagų buvo nurašyta tik 132 468,72 Lt daugiau nei užsakovas priėmė pagal atliktų darbų aktus, pagal 2009 m. sausio 15 d. subrangos sutartį su UAB „SELTO PROJEKTAI“ ir sutartį su UAB „EIKA“ išlaidų buvo patirta daugiau nei nurašyta medžiagų. 132 468,72 Lt vertės materialinių vertybių nurašymas pagal 2008 m. birželio 16 d. subrangos sutartį su UAB „STATICUS“ yra pagrįstas, nes bendrovė vykdant subrangos sutartį buvo priversta iš savo lėšų sukonstruoti darbų apsaugos zonos papildomus įrengimus, užtikrinti kitų subrangovų atliktų darbų saugumą bei padengti išlaidas, kurių bendrovė nenumatė ir negalėjo numatyti sudarant subrangos sutartį. Vykdydama sandorį su UAB „SELTO PROJEKTAI“ bendrovė nebuvo įpareigota sudaryti atliktų darbų aktų, kuriuose būtų išskirstytos išlaidos atliktiems darbams bei sunaudotoms medžiagoms, nes esminis šio sandorio tikslas buvo rezultato pasiekimas ir susitarimas dėl bendros darbų kainos. Vykdydama sandorį su UAB „EIKA“ bendrovė taip pat nebuvo įpareigota, priduodant atskirus darbus, išskirstyti išlaidas į sunaudotas medžiagas ir atliktus darbus. Trečiojo asmens manymu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų UAB „SELTAS“ vadovų ar kitų įgaliotų asmenų veiksmų (neveikimo), taip pat priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir teisinių padarinių.

8Trečiasis asmuo UAB „KARBONAS“ atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl tyčinio bankroto prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad reikalavimas dėl tyčinio bankroto yra pagrįstas UAB „SELTAS“ buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie patvirtina, jog bendrovės vadovas P. B. aktyviai ir sistemingai veikė neteisėtai nurašant bendrovės turtą, kuriuo buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Trečiojo asmens teigimu, vien neteisėto turto nurašymo faktų ir duomenų apie nepagrįstų ir niekinių paslaugų pirkimą pakanka išvadai, jog UAB „SELTAS“ akcininkai ir bendrovės vadovas veikė išvien, iššvaistydami 700 000 Lt vertės turtą, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais.

9Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl tyčinio bankroto prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškime nurodyti argumentai dėl UAB „SELTAS“ tyčinio bankroto yra nepagrįsti, neįrodo tyčinių, kryptingų ir nuoseklių bendrovės vadovų veiksmų ar sąmoningo blogo bendrovės valdymo, siekiant bendrovės bankroto.

10Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl tyčinio bankroto prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškime pateikiami argumentai dėl nepagrįstai nurašytų materialinių vertybių yra suformuluoti dirbtinai, nevertinant konkrečių medžiagų nurašymų bendrovės vykdytų projektų kontekste, nesusiejus neva nepagrįstų medžiagų nurašymo su bendrovės atliktais darbais, todėl yra nepagrįsti ir negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiais.

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė BUAB „SELTAS“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgalioto asmens E. K. pareiškimą tenkinti, pripažinti UAB „SELTAS“ bankrotą tyčiniu.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

14II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nutarčių esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė BUAB „SELTAS“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgalioto asmens E. K. pareiškimą tenkinti, pripažinti BUAB „SELTAS“ bankrotą tyčiniu.

16Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pagal 2008 m. birželio 16 d. UAB „Hrono fasadai“ (šiuo metu UAB „STATICUS“) ir UAB „SELTAS“ subrangos sutartį Nr. 09/01/15-01 UAB „SELTAS“ atliko darbus, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 429 402,98 Lt; pagal 2009 m. sausio 15 d. UAB „SELTO PROJEKTAI“ ir UAB „SELTAS“ subrangos sutartį Nr. 09/01/15-01 UAB „SELTAS“ atliko darbus, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 60 074,47 Lt; pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. tarp UAB „EIKA“ ir UAB „SELTAS“ statybos rangos sutartį Nr. 07-463G UAB „SELTAS“ atliko darbus, tačiau nepagrįstai nurašė medžiagų, kurių vertė 22 990,85 Lt.

17Teismas, remdamasis 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2008 m. rugsėjo 29 d. aktais padarė išvadą, kad neaišku kokiu pagrindu per 2008 metus buvo nurašyta 175 237,45 Lt UAB „SELTAS“ turto.

18Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad nepagrįstais turto nurašymo veiksmais BUAB „SELTAS“ padaryta 687 705,75 Lt (429 402,98 Lt + 60 074,47 Lt + 22 990,85 Lt + 175 237,45 Lt) žala.

19Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis įmonės turto buvo parduota įmonės akcininkams P. B., R. B., taip pat parduota ar perkelta į susijusią įmonę UAB „SELTO PROJEKTAI“, į tai, kad 2009 m. lapkričio 1 d. inventorizaciniuose apyrašuose užfiksuota daug brangios įrangos nurašymų dėl neaiškių vagysčių, į tai, kad UAB „SELTAS“ už keliasdešimt tūkstančių litų pirko potencialių projektų paieškos paslaugas iš susijusios įmonės UAB „SELTO PROJEKTAI“, į tai, kad pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 00005 sumokėta 28 733 Lt, pagal sąskaitą - faktūrą Nr. 00015 – 9 520 Lt komisinių mokesčių už projektų suradimą, tačiau dokumentų, patvirtinančių apie atliktus darbus objektuose, nėra, į tai, kad pagrįstų abejonių kelia bendrovės darbuotojų mokslo finansavimas, sprendė, jog UAB „SELTAS“ vadovas neteisėtai ir nepagrįstai nurašinėjo bendrovės turtą, kuriuo buvo galima ir privalu tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu pablogindamas įmonės turtinę padėtį bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir vadovaudamasi ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas bankrotą sukėlusių aplinkybių visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad ši įmonė prie bankroto privesta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004, 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

22Teisėjų kolegija, analizuodama įmonės veiklą iki visuotiniame akcininkų susirinkime konstatuoto nemokumo, sprendė, jog bendrovė intensyviai didino įsipareigojimus kreditoriams.

23Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybes, kad UAB „SELTAS“, turėdama didelę finansinę naštą pagal subrangos sutartis, atliekamų darbų materialinių vertybių nurašymo aktais, nors ir laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, kas nustatyta ekspertizės aktu, nurašinėjo daug brangios, nevienkartinio panaudojimo įrangos, įrankius ir kitas materialines vertybes, tuo mažindama veiklos pelningumą, didindama nuostolius ir mažindama kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus; kad įmonėje aplaidžiai buvo organizuojami darbai ir kontroliuojama atliekamų darbų kokybė, dėl ko darbai turėjo būti perdaromi, tam panaudojant įmonės lėšas; kad įmonė, turėdama didelius įsiskolinimus tiekėjams, apmokėjo susijusiai įmonei UAB ,,SELTO PROJEKTAI“, vadovaujamai to paties asmens P. B., už potencialių projektų paiešką 28 733 Lt ir 9 520 Lt komisinių, nuomojosi iš įmonės darbuotojų automobilius, apmokėjo už kai kurių darbuotojų mokymąsi mokymo įstaigose, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.

24Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atliktos ekspertizės išvados nesudarė pakankamo pagrindo atskirąjį skundą tenkinti ir atsisakyti UAB „SELTAS“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

26Teisėjų kolegija pripažino, kad kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo yra pagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nevienkartiniai materialinių vertybių nurašymo atvejai, dėl kurių galėjo sumažėti įmonės turimo turto apimtis, buvo viena svarbiausių aplinkybių iš teismo vertintos visumos, sprendė, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą ekspertizės išvadas dėl tokių nurašymų teisėtumo įvertinti pagal CPK nustatytas taisykles, o nevertindamas eksperto išvadų, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas.

27Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog nurašytų materialinių vertybių kiekiai nėra tapatūs atliktų darbų aktuose nurodytiems kiekiams, savaime nereiškia, kad šios vertybės buvo sunaikintos, sugadintos ar iššvaistytos, nes išvada apie materialinių vertybių nurašymo teisėtumą bei pagrįstumą gali būti padaryta tik įvertinus bylos įrodymų visumą.

28Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl tai sudaro pagrindą procesiniam sprendimui panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 str. 2 d. 1 p., 359 str. 1 d. 5 p.).

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30Atskiruoju skundu trečiasis asmuo P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti BUAB „SELTAS“ administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

31Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

321) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas tyčinio bankroto požymis;

332) Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus atskirai, neatsižvelgiant į įrodymų visetą, neįvertindamas trečiojo asmens pateiktus ir iš bankroto administratoriaus išreikalautus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes;

343) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė buvo sudariusi akivaizdžiai nuostolingus sandorius, buvo iššvaistytas bendrovės turtas, yra nepagrįsta, padaryta įvertinus tik dalį šiam klausimui reikšmingų dokumentų, neįvertinus įrodymų visumos;

354) Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pažeidė trečiojo asmens teisę į gynybą, kadangi bankroto administratoriui teismo posėdžio metu pateikus papildomus įrodymus nesuteikė trečiajam asmeniui pakankamai laiko susipažinti su šiais dokumentais ir pasiruošti bylos nagrinėjimui;

365) Tenkindamas pareiškimą dėl tyčinio bankroto pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorius nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo žinojo apie bankrutavusios įmonės sudarytus sandorius, tačiau jų neginčijo, o inicijuodamas bylą dėl tyčinio bankroto siekė įbauginti buvusius bendrovės akcininkus ir vadovus.

37Pareiškėjas UAB „SELTAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino pareiškime dėl tyčinio bankroto nurodytas aplinkybes ir išanalizavęs bendrovės sudarytų sandorių visumą priėmė teisingą nutartį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino šalių paaiškinimus, todėl apelianto argumentas dėl rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįstas.

38Trečiasis asmuo UAB „KARBONAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį. Atsiliepime nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisingą, nes tyčinio bankroto požymiai nagrinėjamu atveju yra akivaizdūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto argumentų ir juos galimai patvirtinančių elektroninėse laikmenose esančių įrodymų, kadangi nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo šiuos duomenis vertinti. Trečiojo asmens manymu, apelianto teisė susipažinti su teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus pateiktais papildomais dokumentais ir pasiruošti bylos nagrinėjimui nebuvo pažeista, nes apie šiuos dokumentus ir jų pateikimą teismui apelianto advokatas buvo informuotas iki teismo posėdžio, be to, papildomais dokumentais nebuvo pakeistas ieškinio pagrindas.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

40Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės.

41Dėl bylos nagrinėjimo ribų

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

43Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

44Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas BUAB „SELTAS“ bankrotą pripažino tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

45Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

46Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Pagal ĮBĮ 20 straipsnį, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tyčinio bankroto sąvoka 2008 m. gegužės 22 d. redakcijos ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje buvo apibrėžta kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Šioje teisės normoje nebuvo nurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Kriterijai, kuriais remiantis galėjo būti konstatuojamas įmonės tyčinis bankrotas, buvo formuojami kasacinio teismo praktikos.

47Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

48Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

492013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

50Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje verslo sprendimo taisyklės taikymas yra aktualus ta prasme, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas praplėtė įmonės vadovo atsakomybės taikymo ribas. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtino galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Be to, BK 209 straipsnio pagrindu įmonės vadovas gali būti traukiamas ir baudžiamojon atsakomybėn tuo atveju, kai nustatoma, kad jis sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams (baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų).

51Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant, ar įmonės bankrotas konkrečiu atveju buvo tyčinis, kai įmonės kreditoriaus, reiškiančio tokį reikalavimą byloje, teigimu, tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti.

52Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad įmonės vadovas, įmonei esant nemokiai, nuo 2007 m. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ėmėsi ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, rizikingų verslo sprendimų, be teisinio pagrindo nurašydamas materialines vertybes bei prisiimdamas papildomus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia lėmė tai, jog teismas laikė nustatytu, kad įmonėje buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu nepagrįstai nurašyta materialinių vertybių (turto), dėl to buvo sumažintas likvidus įmonės turtas, sumenko galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įmonei padaryta 687 705,75 Lt žala.

53Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kilus klausimų, ar medžiagų nurašymai pagal byloje esančias sutartis atlikti pagal įmonių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl tikslu apskaičiuoti, kiek ir kokios sumos materialinių vertybių buvo nurašytos nepagrįstai ir kas už šiuos veiksmus atsakingas, byloje buvo paskirta ekonominė – buhalterinė ekspertizė. Atlikus ekonominę – buhalterinę ekspertizę buvo padarytos išvados, kad UAB „SELTAS“ vykdomuose statybos objektuose pagal sutartis Nr. 07-AL046-S3 su UAB „Hrono fasadai“ (šiuo metu UAB „STATICUS“), Nr. 09/01/15-01 su UAB „SELTO PROJEKTAI“, Nr. 07-463G su UAB „EIKA“, Nr. SEL20071205/1 su UAB „Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ materialinių vertybių nurašymas buvo tvarkomas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų; pagal 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d., 2009 m. rugsėjo 29 d. materialinių vertybių nurašymo aktus 175 237,45 Lt vertės materialinės vertybės buvo nurašytos pagrįstai ir žala UAB „SELTAS“ padaryta nebuvo; pagal rangos sutartį Nr. 07-AL046-S3 su UAB „Hrono fasadai“ 125 049,13 Lt materialinių vertybių išlaidų perviršis galėjo susidaryti dėl broko taisymo, todėl išlaidų perviršis gali būti pripažįstamas UAB „SELTAS“ sąnaudomis; pagal Nr. 09/01/15-01 sutartį su UAB „SELTO PROJEKTAI“ 29 924,49 Lt kasečių fasado vertės perviršis susidarė dėl nerūdijančio plieno kasečių stogo fasadui kainos, numatytos komerciniame pasiūlyme – sąmatoje Nr. 09/01/15-01 RB ir materialinių vertybių nurašymo aktuose, skirtumo, todėl gali būti pripažįstamas sutarties sąnaudomis.

54Vertindamas ekspertizės akto išvadas, apeliacinis teismas pažymi, jog vykdant rangos sutartis visada egzistuoja tam tikra rizika, kad dėl vykdomo projekto rangovas gali turėti tam tikrų išlaidų statybvietei įrengti, statybiniams instrumentams ir įrankiams įsigyti, statybos darbų brokams ištaisyti ir pan. Nagrinėjamu atveju vienas pagrindinių požymių, lėmusių pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, buvo materialinių vertybių nurašymai, dėl kurių iš esmės sumažėjo bendrovės turimo turto apimtis. Apeliacinis teismas sprendžia, kad ekspertize nustačius, jog nurodyti UAB „SELTAS“ materialinių vertybių nurašymai buvo atlikti laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų ir pagrįstai, ši pirmosios instancijos teismo išvada buvo paneigta.

55Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir ekspertizės akto išvadas, laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl nepagrįstai nurašytų materialinių vertybių iš esmės sumažėjo bendrovės turimo turto apimtis ir tai turėjo esminės įtakos bendrovės nemokumui. Apeliacinio teismo vertinimu, UAB „SELTAS“ sudaryti sandoriai su „Hrono fasadai“, su UAB „SELTO PROJEKTAI“, su UAB „EIKA“, su UAB „Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, apmokėjimai buvo atliekami už gautas medžiagas, atliktus darbus. Nurodomas įmonės materialinių vertybių nurašymas buvo pateisinamas, nulemtas netinkamai atliktų darbų defektų pašalinimu, statybviečių įrengimu, objektų eksploatavimo ir valdymo išlaidomis. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „SELTAS“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bendrą patvirtintų finansinių reikalavimų sumą sudaro 1 253 898,88 Lt sumai (I - os eilės kreditorių- 212 256,59 Lt; II - os eilės kreditorių – 173 345,70 Lt; III - os eilės- 868 296,59 Lt). Pagal į bylą pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes tvirtinti, jog UAB „SELTAS“ nurodyti sandoriai ir materialinių vertybių nurašymai turėjo esminės įtakos įmonės nemokumui susidaryti, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims, nėra pagrindo.

56Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogą UAB „SELTAS“ valdymą, ydingą įmonės veiklą ir plėtrą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamą darbo, technologinių procesų organizavimą, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą ir neatlikimą ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina buvo atlikti konkrečioje situacijoje, t. y. kad UAB „SELTAS“ bankrotą būtų nulėmusi netinkama bendrovės vadovo veikla. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina aplinkybių bei pagrindų dėl kurių UAB „SELTAS“ bankrotas galėtų būti pripažintas tyčiniu.

57Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

58Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl UAB „SELTAS“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

61Atmesti pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SELTAS“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „SELTAS“ bankrotą tyčiniu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutarė iškelti... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė panaikinti... 6. 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas BUAB „SELTAS“, atstovaujamas bankroto... 7. Trečiasis asmuo P. B. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto... 8. Trečiasis asmuo UAB „KARBONAS“ atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto... 9. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto... 10. Trečiasis asmuo O. S. atsiliepimu į BUAB „SELTAS“ bankroto... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė BUAB... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė... 14. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė BUAB... 16. Teismas, remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad pagal 2008 m. birželio 16... 17. Teismas, remdamasis 2008 m. balandžio 18 d., 2008 m. birželio 20 d., 2008 m.... 18. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad nepagrįstais... 19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalis įmonės turto buvo parduota įmonės... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 21. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga ir vadovaudamasi ĮBĮ 2... 22. Teisėjų kolegija, analizuodama įmonės veiklą iki visuotiniame akcininkų... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aplinkybes, kad UAB „SELTAS“,... 24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atliktos ekspertizės išvados nesudarė... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 26. Teisėjų kolegija pripažino, kad kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės... 27. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog nurašytų materialinių vertybių... 28. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 31. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 32. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino bankroto... 33. 2) Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus... 34. 3) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė buvo sudariusi... 35. 4) Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pažeidė trečiojo... 36. 5) Tenkindamas pareiškimą dėl tyčinio bankroto pirmosios instancijos... 37. Pareiškėjas UAB „SELTAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė... 38. Trečiasis asmuo UAB „KARBONAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 40. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d.... 41. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 43. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo... 44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 45. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu... 46. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008 m. gegužės... 47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra... 48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 49. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto... 50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 51. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 52. Nagrinėjamu atveju prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu buvo... 53. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kilus... 54. Vertindamas ekspertizės akto išvadas, apeliacinis teismas pažymi, jog... 55. Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir ekspertizės akto... 56. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad... 57. Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties... 58. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 60. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą... 61. Atmesti pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...