Byla 2S-2319-264/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. S. ir jo atstovo advokato Mečislovo Norvaišo atskiruosius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12-393/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui K. S. bei pagal atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei A. S., trečiasis asmuo O. Č., institucijos teikiančios išvadą byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti vaiko M. V. S., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės A. S. kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi, patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, atsakovo prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė A. S. ir K. S. tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V. S., gim. ( - ): nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmąją mėnesio savaitę sūnus M. V. S. būna su tėvu K. S. tėvo gyvenamojoje vietoje, o kitas dvi savaites - su motina A. S. jos gyvenamoje vietoje, vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t. t. Vaiko paėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ir jo parvežimą į motinos gyvenamąją vietą vykdo K. S. asmeniškai.

5Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti A. S. ir K. S. bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo būtų pas tėvą K. S. jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad vaiko motina visiškai nesirūpina vaiko sveikata, smurtauja prieš vaiką, todėl vaikas su ja nesijaučia saugus. Atsakovas vaikui užtikrina ne tik puikias gyvenimo sąlygas, fizinės sveikatos priežiūrą, bet ir jo ugdymą aukštesniame kokybės lygyje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad šalių vaikas yra mažametis, todėl prioritetiškai svarbiau užtikrinti tokio vaiko saugią aplinką, jam įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę negu vaiko teisę gyventi su tėvu, o tėvo teisę gyventi su vaiku. Šiuo metu laikina šalių bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, įtvirtinta laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra nusistovėjusi, vaikas prie jos pripratęs, iki šiol didesnę laiko dalį vaikas praleisdavo su motina, todėl tenkinus atsakovo prašymą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nustačius jo gyvenamąją vietą su tėvu, ilgalaikis vaiko išsiskyrimas su motina vaikui gali sukelti stresą, paskatinti nervingumą, irzlumą ar kitaip emociškai traumuoti mažametį šalių sūnų. 2011-10-18 nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka patvirtinta atsižvelgiant į vaiko interesus bendrauti ne tik su motina, bet ir su tėvu, o nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju su tėvu, būtų pažeista vaiko teisė glaudžiai bendrauti su abiem tėvais. Be to, vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. lanko Lazdijų rajono ( - ) mokyklą, o pasikeitus gyvenamajai vietai, vaikui galimai tektų patirti stresą priprantant ir prie naujos mokymosi aplinkos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesirūpina sūnumi ar juo rūpinasi netinkamai.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovo K. S. atstovas advokatas Mečislovas Norvaišas atskiruoju skundu (b. l. 32-33) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad po teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, praėjo beveik vieneri metai ir, kad per šį laikotarpį nagrinėjamoji byla pasipildė naujais dokumentais, iš kurių viseto aiškiai matyti, kad mažamečio M. V. S. motina A. S. visiškai nesirūpina vaiko sveikata; kad vaiko ugdymas jos gyvenamoje vietoje esančioje švietimo įstaigoje nepilnavertis – neatitinka specialistų rekomenduojamiems ir būtiniems šio vaiko ugdymo poreikiams; kad motina prieš šį vaiką naudoja ir psichologinį, ir fizinį smurtą; kad vaikas jos aplinkoje nesijaučia saugus; kad vaiko vaizduotėje motina yra negatyvi, o tėvas - pozityvus; kad vaikas savo esybe nori būti su tėvu; kad tėvas gali užtikrinti visapusišką vaiko priežiūrą ir ugdymą, saugią aplinką žymiai aukštesniame kokybės lygyje nei motina. A. S. elgesyje su mažamečiu sūnumi įžvelgiami kriminalinio elgesio požymiai - psichologinis ir fizinis smurtas šio vaiko atžvilgiu.

10Atsakovas K. S. atskiruoju skundu (b. l. 34-38) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti naujas laikinąsias pasaugos priemones, pakeičiant ar panaikinant galiojančias Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 ir Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartis, nuo 2013-09-23 (ar nuo vėliau, jei skundas bus negautas laiku, bet ne vėliau, kaip nuo 2013-09-30 imtinai) sekančiai: mažametis (gim. ( - )) vaikas M. V. S., nuo tos datos (2013-09-23, vėliausiai nuo 2013-09-30 imtinai) iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo šioje byloje mokymosi metu būna su tėvu K. S. tėvo gyvenamoje vietoje; pas motiną A. S. vaikas šiuo laikotarpiu būna per vaiko atostogas; vaiką tėvo ar motinos prašymu (įgaliojimu) leidžiama vežioti ir vaiko seneliams; iš motinos vaiką parsiveža tėvo pusė, iš tėvo – motinos pusė. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

111. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau akivaizdžiai moraliai paseno, jų jau nebegalima taikyti, nes vaikas jau pasiekė priešmokyklinį amžių, jis privalo lankyti ugdymo įstaigą, kurioje teikiamos priešmokyklinio ugdymo paslaugos, tad jo nebegalima kas trečia savaitė vežioti iš vieno tėvo pas kitą tėvą.

122. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą ir nurodydamas, kad prioritetiškai svarbiau užtikrinti vaiko saugią aplinką, neatsižvelgė į Valstybinės psichiatrinės tarnybos vaikų psichologijos skyriaus ekspertų psichologinės ekspertizės aktą Nr. 103MS-74/2013, kuris yra byloje. Pagal šį aktą vaikas galimai patiria pas motiną fizinę prievartą, ant jo rėkiama, jis mušamas, todėl tik pas apeliantą jis bus visiškai saugus. Motina nesugebėjo net tris metus išaiškinti ir išgydyti vaiko adenoidų, o apeliantui patikrinti vaiko sveikatą ilgą laiką neleido. Adenoidų pagydymas labai svarbus vaikui, turinčiam kalbos raidos problemų. Vaikas 2012-2013 mokslo metais buvo vežiojamas apie 20 km kasdien į Veisiejų vaikų darželį, be jokio reikalo varginamas, kad tik jis negalėtų būti pas tėvą, kuris galėjo visas paslaugas teikti vaikui žymiai geresnėmis sąlygomis.

133. Teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpina sūnumi ar juo rūpinasi netinkamai, neatitinka bylos medžiagos. Jau vien tai, kad ieškovė be jokio pagrįsto pagrindo nedavė apeliantui vaiko du metus, tuo sukeldama vaikui galimą psichologinę traumą (tai parodo ir Ekspertizės akto duomenys) rodo, kad ieškovė labiau rūpinasi savimi, savo interesais, negu vaiku. Taip pat teismas nepagrįstai nurodo, kad vaikas didesnę dalį laiko praleidžia su motina, todėl ilgesnis vaiko išsiskyrimas su motina vaikui gali sukelti stresą. Ekspertizės Akto duomenys rodo, kad būtent būdamas su motina vaikas psichologiškai patiria prievartą ir stresą, buvimo su tėvu laiko šiame Akte rekomenduojama neriboti. Be to, vaikas jau metai būna pas apeliantą kas trečia savaitė, labai prašo jo atgal nevežti, todėl nėra jokio staigaus aplinkos pasikeitimo.

144. Teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nenurodė nei vienos pagrįstos faktais bei dokumentais priežasties, dėl kurios prašymas negalėtų būti patenkintas. Apeliantas siekia, kad vaikas turėtų jaukias ir ramias gyvenimo sąlygas bei gautų visapusišką ugdymą bei reikiamas spec. pedagogines paslaugas Palangos vaikų darželio priešmokyklinėje grupėje, taip pat galimybę mokytis muzikos, (ko vaikas labai nori) Palangos Muzikos ir Dailės mokykloje. Apeliantas, vaikui gyvenant su juo, neribotų ieškovės ir jos tėvų bendravimo su vaiku. Ankstesnė vaiko vežiojimo tvarka, kai nuvežti ir parvežti vaiką turėjo tik apeliantas, jį diskriminavo, nes A. S. tėvai tris metus vežiojo vaiką visur, todėl ir apelianto tėvai, jam prašant turėtų turėti galimybę padėti nuvežant ar parvežant vaiką. Tokia tvarka būtų palanki ir A. S., nes ji nevairuoja mašinos.

15Ieškovė A. S. ir trečiasis asmuo O. Č. atsiliepimais į atskirąjį skundą (b. l. 49-51; 52-54) prašo palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį, atmetant atsakovo K. S. ir jo advokato M. Norvaišos atskiruose skunduose nurodytus prašymus. Atskiruose skunduose išvardinti motyvai ir argumentai, dėl ko turėtų būti panaikinta 2013-09-11 nutartis nėra niekuo pagrįsti, o atsakovo advokato pastaba atskirajame skunde, kur jis prašo apeliacinio teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės elgesyje su mažamečiu sūnumi įžvelgiami kriminalinio elgesio požymiai – psichologinis ir fizinis smurtas šio vaiko atžvilgiu, išviso prasilenkia su sveiko proto logika. Tiek atsakovas, tiek jo advokatas kaip vieną iš pagrindinių motyvų nurodo byloje esančios teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad motina prieš vaiką vartoja fizinį ir psichologinį smurtą, kad vaikas jos aplinkoje nesijaučia saugus, kad ji vaiko vaizduotėje negatyvi, o atsakovas vaiko tėvas - pozityvus, ir kad vaikas nori būti su savo tėvu atsakovu K. S.. Ieškovė tiek teismo posėdžio metu, tiek dabar teigia, jog nevartojo prieš vaiką nei fizinio nei psichologinio smurto ir paminėtame teismo ekspertizės akte ieškovės vaiko vaizduotėje nurodyta bloga motina, kuri smurtauja prieš vaiką, viso labo tėra atsakovo tėvo, o vaiko senelio, J. S. pamokymai prieš pat vaiko apsilankymą pas specialistus. Tai ieškovei pasakė pats vaikas, praėjus keletui dienų po įvykusio teismo posėdžio 2013 m. rugsėjo 11 d. Vaikas prisipažino, jog prieš apsilankant pas specialistus senelis J. S. liepė pasakyti, jog mama jį skriaudžia. Jeigu jis taip pasakys, tai nebus kaimietuku, o važiuos gyventi Palangoje. Gyvendamas kaime jis bus skriaudžiamas ir pravardžiuojamas.

16IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

19Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus M. V. S. gyvenamosios vietos nustatymo bei ieškovės ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

20Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo K. S. ir jo atstovo advokato Mečislovo Norvaišo pateikti atskirieji skundai laikytini vienu atskiruoju skundu (CPK 51 str.).

21CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėtina, kad šeimos bylose, sprendžiant šalių ginčus dėl vaikų, vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-153/2013).

23Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi, patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, atsakovo prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė A. S. ir K. S. tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi M. V. S., gim. ( - ): nuo 2011-10-31 iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos pirmąją mėnesio savaitę sūnus M. V. S. būna su tėvu K. S. tėvo gyvenamojoje vietoje, o kitas dvi savaites - su motina A. S. jos gyvenamoje vietoje, vėliau savaitę su tėvu, dvi savaites su motina ir t. t.; vaiko paėmimą iš motinos gyvenamosios vietos ir jo parvežimą į motinos gyvenamąją vietą vykdo K. S. asmeniškai. Apeliantas pateikė teismui prašymą pakeisti teismo nustatytą laikiną tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad vaikas nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo būtų pas tėvą jo gyvenamojoje vietoje, kadangi vaiko motina visiškai nesirūpina vaiko sveikata, smurtauja prieš vaiką, todėl vaikas su ja nesijaučia saugus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo atmetė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu K. S.; laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-18 nutartimi, kuri patikslinta Kauno apygardos teismo 2012-01-12 nutartimi, bendravimo su vaiku tvarką paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir trečiasis asmuo.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad didesnę laiko dalį vaikas gyveno su mama, pats apeliantas K. S. skunde nurodo, jog ieškovė iki 2012-10-04 vaiko jam nedavė dvejus metus. Šios aplinkybės nepateisina ieškovės elgesio, ribojant tėvo bendravimą su vaiku, tačiau teismo nusistovėjusi laikina šalių bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka yra nusistovėjusi, vaikas prie jos pripratęs. Nors apeliantas ir jo atstovas skunde teigia, kad motina prieš vaiką vartoja fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi, motiniškų pareigų neatlikimą ar duomenų, kad sūnaus gyvenimas su motina darytų jam neigiamą įtaką, kad motinos sukurta aplinka netenkina vaikų poreikių, kelia jiems grėsmę (nustatyti fiziniai sužalojimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės piktnaudžiavimo motinos valdžia). Byloje taip pat nėra Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra netinkama ar kenksminga nepilnamečiam vaikui. Kaip jau minėta, vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Kiekvienas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui sukelia stresą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo 2013-09-09 lanko Lazdijų rajono ( - ) mokyklą, netikslinga iki bylos išnagrinėjimo pabaigos apeliacinėje instancijoje keisti nusistovėjusią laikiną bendravimo su vaiku tvarką.

25Pažymėtina, kad abu tėvai nedarydami vienas kitam nuolaidų, neieškodami bendro sprendimo dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo, konfliktuodami vaiko akivaizdoje, daro žalą vaiko interesams (CK 3.165 str.). Todėl šalys, vadovaujantis sūnaus interesais, turėtų siekti taikaus ginčo sprendimo.

26Teismas neprijungia prie bylos ir nevertina J. G. S. teismui pateikto rašto, adresuoto Kauno apygardos teismo pirmininkui, kadangi J. G. S. nėra byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 str.).

27Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

28Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Lazdijų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo... 4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi, patikslinta Kauno... 5. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovo K.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atsakovo K. S. atstovas advokatas Mečislovas Norvaišas atskiruoju skundu (b.... 10. Atsakovas K. S. atskiruoju skundu (b. l. 34-38) prašo panaikinti Lazdijų... 11. 1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes byloje pritaikytos laikinosios apsaugos... 12. 2. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą ir nurodydamas, kad prioritetiškai... 13. 3. Teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesirūpina... 14. 4. Teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 15. Ieškovė A. S. ir trečiasis asmuo O. Č. atsiliepimais į atskirąjį skundą... 16. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Byloje yra kilęs ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus M. V. S.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirųjų... 21. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios... 23. Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-10-18 nutartimi,... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad didesnę laiko dalį vaikas gyveno su mama,... 25. Pažymėtina, kad abu tėvai nedarydami vienas kitam nuolaidų, neieškodami... 26. Teismas neprijungia prie bylos ir nevertina J. G. S. teismui pateikto rašto,... 27. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė... 28. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 30. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti...