Byla 2YT-1741-1043/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

2sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

3dalyvaujant pareiškėjui K. P.,

4suinteresuotam asmeniui R. P., jo atstovui advokatui R. M.,

5suinteresuotam asmeniui S. P., jo atstovėms advokatei Aušrai Ručienei, advokato padėjėjai R. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., S. P..

7Teismas

Nustatė

8

  1. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
    1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos K. P., mirusios ( - ), mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017. 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nustatyti juridiniai faktai, kad R. P. ir S. P. priėmė savo motinos K. P. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdami tą turtą valdyti. Susipažinęs su gautu teismo sprendimu, jame išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į aplinkybes, kurias teismas vertino kaip palikimo priėmimo faktą, pareiškėjas suprato, kad netinkamai asmeniškai iki tol suvokė turto valdymo ir disponavo juo sąvokas, tai sudarančius veiksmus, dėl ko klaidingai suvokė ir patį palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo teigimu nei teismas, nei kas kitas jam neišaiškino, kokie tiksliai veiksmai turėtų būti laikomi palikimo priėmimu, todėl teikia savarankišką pareiškimą. Pareiškėjas nurodė, jog mamos palikimo niekada neatsisakė, o teisme tik paaiškino buvus susitarimą tarp motinos ir brolių, kad turtą paveldės R.. Nesant įrodymų buvus tokį susitarimą, jo sprendimu nebuvo paisyta, o turto paveldėjimo faktui pripažinti pakako aplinkybės, jog S. P. gyveno mamai priklausiusiame name, mokėjo už savo išlaidas. Todėl mano, kad esant susiklosčiusių aplinkybių visumai taip pat negalėjo būti eliminuotas iš įpėdinių eilės. Po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, pareiškėjas nuolatos gyveno motinai priklausančiame name, adresu ( - ). Šiuo adresu iki šiol deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos neturi. Be nurodyto namo motinos vardu buvo registruoti žemės sklypas ( - )., ir žemės sklypas ( - ), su jame esančiais statiniais. Po motinos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina nebuvo palikusi testamento. Realiai po jos mirties viskas klostėsi kaip ir anksčiau, pareiškėjas su savo broliu S.gyveno adresu ( - ). Pareiškėjas pagal galimybes apsitvarkydavo buityje, broliui R. P. rūpinantis namais, sodu (daržu), padėdavo jam darbuose. Po kelių mėnesių po motinos mirties mirė brolis S. Po jo mirties niekas nesikeitė. R išlaikė būstą, sumokėjo dar ir S. turėtas skolas už internetą. Pareiškėjas ir toliau su broliu R. tvarkėsi prie namų, padėjo rūpintis aplinka, daržais, genėjo medžius, kūreno namus R. nupirktu kuru, plovė namie langus, grindis. Manė, kad palikimo po motinos mirties nepriėmė, nes realiai už nieką (turto išlaikymą) nemokėjo, arba sumokėdavo R. prašomas, tačiau jo pinigais. Tačiau kaip paaiškėjo po teismo sprendimo priėmimo, tokie veiksmai nebuvo vieninteliai galimi siekiant pripažinti, kad palikimas buvo priimtas. Motinai priklausančiame name pareiškėjas ne tik gyveno iki ir po motinos mirties, bet ir naudojosi ir naudojasi visais motinai priklausiusiais daiktais, prižiūri namus, buities darbų atlikimui yra pirkęs keletą daiktų, buvo įsitikinęs, jog name gyvena kaip savas žmogus, kuris turi teisę ten gyventi ir juo naudojasi kaip šeimininkas (b. l. 3-6).
    2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.
  1. Suinteresuotų asmenų argumentai
    1. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašė priimti galutinį sprendimą teismo nuožiūra. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuolatos gyveno mamai priklausiusiame name, adresu ( - ), nėra. Įstatymas ir jo pagrindu susiklosčiusi teismų praktika labai aiškiai apibrėžia kokius veiksmus kiekvienas potencialus turto įpėdinis turi atlikti tam, kad būtų galima pripažinti, jog tokiu būdu jis siekė ir išreiškė savo valią šį palikimą priimti, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Asmuo grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (b. l 25-26).
    2. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. P. ir jo atstovas sutiko su pareiškimu, neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.
    3. Suinteresuotasis asmuo S. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškime išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutinka. Jo nuomone pareiškėjas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 jau yra išreiškęs savo valią dėl motinos palikimo atsisakymo. Byloje užfiksuoti pareiškėjo parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas nepretendavo į savo motinos K. P. palikimą ir nurodė, kad motinos visą palikimą po jos mirties priėmė jo brolis R. P., jis pats palikimo nepriėmė ir negalėjo priimti dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. S. P. vienintelis rūpinosi palikėjos turtu, jį išlaikė, nei vienas iš brolių tokių veiksmų neatliko (b. l. 15-21).
    4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą atmesti.
Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Pareiškimas tenkinamas.

    1. Iš byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina K. P. mirė ( - ). Po jos mirties paveldėjimo byla Kauno r. 1-ajme notarų biure užvesta nebuvo. K. P. nuo ( - ). ir iki pat savo mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu ( - ), šiame name ir gyveno. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. P. mirties dieną jai priklausė šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )); gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )); ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )); ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), esantys adresu ( - ), bei žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - ) K. P. ( - )sudarė santuoką su V. P., kuris ( - ) mirė. Santuokoje susilaukė 3 vaikų: R. P., gim. ( - )., K. P., gim. ( - ), ir S. P., gim. ( - )., kuris mirė ( - ). Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3737-877/2017, kurioje, 2017 m. rugpjūčio 4 d. priimtas teismo sprendimas, nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad R. P. ir S. P., po savo motinos K. P., mirusios ( - ), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti.
    2. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
    3. Teismų praktikoje taikant CK 5.50 str. 2 d. normą yra laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, kuriais parodoma, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (turto valdymas, naudojimasis juo palaikant jį tinkamoje būklėje, rūpinimasis juo kaip savo turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
    4. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad po motinos mirties, kaip ir daugybę metų iki tol, nepertraukiamai, nuolatos gyveno motinai priklausančiame name, adresu ( - ). Šiame name gyvena ir šiuo metu, jokios kitos gyvenamosios vietos neturi. Savo lėšomis pirko įvairius namų apyvokos daiktus (šaldiklį „Snaigė“, gyvatvorės žirkles, viryklę, dulkių siurblį, plūgą, vandens šildytuvą, žiedus) namo, sodo, kiemo priežiūrai. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitos, mokėjimo kvitai, garantijos talonai, kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 76-87). Tačiau visi šie mokėjimai atlikti, prekės įsigytos dar iki motinos mirties, dėl to jų įsigijimas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą ar pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs sąskaitas ir mokėjimo kvitus už komunalines paslaugas (b. l. 92-98). UAB „Kauno vandenys“ apmokėjimui pateiktos 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., sąskaitos. Suinteresuotas asmuo S. P. nurodė, kad dokumentus iš jo tėvo kambario paėmė pareiškėjas ir tokiu būdu šioje byloje siekia įrodyti, kad priėmė palikimą faktiškai valdyti. Iš tiesų, iš pateiktų kvitų turinio negalima nustatyti kas juos apmokėjo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, be suinteresuoto asmens teiginių, kad minėti kvitai buvo paimti iš suinteresuoto asmens tėvo kambario. Esant tokiai situacijai, kuomet byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai yra prieštaringi, vien aplinkybės nurodymas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ši aplinkybė egzistavo. Dėl šios priežasties teismas faktą, kad sąskaitos ir kvitai buvo paimti iš suinteresuoto asmens tėvo kambario atmeta kaip neįrodytą. Suinteresuotas asmuo S. P. taip pat nurodė, kad pareiškėjas neturėjo jokių pajamų, iš kurių jis būtų galėjęs mokėti už suteiktas paslaugas ar įsigytus daiktus. Pareiškėjas teigė, kad nors jokių oficialių pajamų šiuo momentu neturi, tačiau neoficialiai pajamas gauna. Po motinos mirties dirbo tinkavimo darbus, žemės ūkio darbus, mėnesio pajamos sudarydavo apie 400-500 Eur. Turėjo santaupų iš darbo Š., dirbo ( - ). Šiuo metu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nedirba. Nuo 2017 m. vasario iki rudens dirbo UAB „( - )“. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo pajamų ar santaupų iš kurių būtų galėjęs apmokėti su turto priežiūra ar išlaikymu susijusias išlaidas. Kitas vertus, į bylą pateiktų trijų sąskaitų (aktualios po motinos mirties) sumos nėra tokios ženklios, kad joms apmokėti būtų reikalingos santaupos. Kaip paaiškino pareiškėjas jis parduodavo savo užaugintas daržoves bei laikomų vištų kiaušinius. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino pirkęs iš pareiškėjo kiaušinius – po 2 Eurus už 10 vienetų. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia esant tikėtina, kad sąskaitas apmokėjo pareiškėjas. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad rūpinimasis turtu negali būti suprantamas išimtinai vien tik kaip sąskaitų apmokėjimas. Rūpinimasis turtu ir palikimo priėmimas pradėjus turtą faktiškai valdyti gali pasireikšti ir per kitokio pobūdžio aktyvius įpėdinio veiksmus, t. y. ir palikimą priėmusio įpėdinio darbu, susijusiu su kasdienine turto priežiūra, rūpinimusi turtu, ūkio darbų atlikimu.
    5. Pareiškėjas paaiškino, kad po motinos mirties likusį turtą, kuriuo naudojasi iki šiol, laikė ir rūpinosi kaip savu. Prie namo esančiame darže sodina daržoves, jas prižiūri, augina vištas. Prie namų yra sodas, kuris prižiūrėtas ir sutvarkytas. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Ž. (pareiškėjo kaimynas). Liudytojas parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės, pareiškėjas visą laikotarpį gyveno name ( - ). Pas pareiškėją į namus užeidavo ir matydavo kaip jis po motinos mirties tvarko sodybą, pastatą, aplinką, užsiima daržais, sodu, augina vištas, karpo tujas, pjauna žolę, kūrena pečių, valo kaminą. Pareiškėjas rūpinosi ta sodyba, kadangi ja nėra kam rūpintis.
    6. Civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 2017 m. gegužės 16 d. vykusio teismo posėdžio metu K. P. parodė, kad pretenduoja į palikimą, faktiškai palikimą priėmė ir savo dalį perleidžia broliui R. (garso įrašas nuo 1:14:00 iki 1:16:00). Kaip matyti, K. P. tiek nagrinėjamoje byloje, tiek anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje laikėsi pozicijos, kad dar tėvams gyviems esant buvęs susitarimas, jog visas turtas atiteks broliui R nes kiti du sūnūs vedė ne visai tinkamą gyvenimo būdą. Būtent ši aplinkybė lėmė K. P. poziciją dėl palikimo priėmimo anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje. Iš teiktų paaiškinimų, liudytojo parodymų visumos matyti, kad po motinos mirties K. P. ir toliau liko gyventi palikimą sudarančiame turte, savo fiziniu darbu prisidėjo prie turto priežiūros, jo išlaikymo, t. y. iš esmės savo atliko veiksmus būdingus palikimo priėmimui faktiniu valdymu. Tačiau dėl savo klaidingo įsitikinimo manė neturintis teisės į palikimą sudarantį turtą. Teismo vertinimu asmens moralinės vertybės, sąlygojusios jo klaidingą įsitikinimą, kad nėra lygiai tiek pat, kaip kitas brolis, vertas priimti palikimą, nagrinėjamu atveju negali paneigti paties faktinio palikimo priėmimo fakto ir užkirsti kelią jam, kaip palikimą priėmusiam faktiniam įpėdiniui, paveldėti palikimą sudarantį turtą. Taip pat faktą, kad ir vėliau K. P. elgėsi kaip turto savininkas rodo ir tai, kad prie namų esant senam drenažui, kuris kimšdavosi, K. P. kreipėsi į vieną Kauno įmonių dėl kadastrinio pobūdžio paslaugų suteikimo. Pats asmeniškai kreipėsi į savivaldybę ir išsiaiškino, kad tam, kad būtų paruoštas projektas, reikalinga pasidaryti požeminių įrenginių topografinę nuotrauką. Todėl pareiškėjas kreipėsi į J. Š. firmą ir jo užsakymu buvo padaryta topografinė ir požeminių įrengimų nuotrauka. Į bylą pateiktas J. Š. firmos 2017 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, kad pareiškėjas už topografinės nuotraukos ir techninės dokumentacijos parengimą sumokėjo 242 Eur (b. l. 89-90), pateiktoje 2016 m. gruodžio mėnesio topografinėje nuotraukoje įvardintas kaip statytojas (b. l. 91). Topografinė nuotrauka pareiškėjo užsakymu padaryta, projektas rengiamas UAB „Kauno vandenys“. Pareiškėjas taip pat į bylą pateikė „Cgates“ sąskaitą, nurodydamas, kad po brolio S. P. mirties interneto paslaugų teikimo sutartį persirašė savo vardu ir pats susimoka už interneto teikiamas paslaugas. Šią aplinkybę, kad sutartis buvo persirašyta pareiškėjo vardu, teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo S. P., tą patvirtina ir į bylą pateikta 2016 m. lapkričio 8 d. „Cgates“ paslaugų teikimo sutartis bei sąskaita už paslaugų suteikimo apmokėjimą (b. l. 96).
    7. Suinteresuotas asmuo R. P. neprieštaravo dėl prašomo juridinio fakto nustatymo bei patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Jis pripažino, kad pareiškėjas padėjo jam darbuotis buities ir ūkio darbuose. Nurodė, kad ir iki motinos mirties ir dabar pareiškėjas gyvena motinai priklausiusiame name, ten yra registruotas, kitos gyvenamosios vietos neturi. Pareiškėjas savo lėšomis tvarkė kanalizacijos reikalus, jis prie dokumentų tvarkymo neprisidėjo, pinigų už užsakytą dokumentaciją nemokėjo, prie buities apyvokos daiktų pirkimo, kuriuos nurodė pareiškėjas, neprisidėjo.
    8. Pati juridinio fakto palikimo pradėjus faktiškai jį valdyti sąvoka leidžia teigti, jog šis faktas nustatomas, kuomet nustatoma, jog asmuo paveldimą turtą valdė, juo naudojosi kaip savu, disponavo juo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog K. P. po K. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių, jog K. P. atliko aktyvius veiksmus valdydamas K. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Teismo nuomone ta aplinkybė, kad jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3737-877/2017 pareiškėjas nurodė, kad palikimo atsisako savo brolio naudai negali būti vertinama kaip pareiškėjo valios apskritai atsisakyti palikimo išreiškimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas išnagrinėtoje byloje nebuvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, teismas sutinka su jo išreikšta pozicija, kad jis manęs esant susitarimui tarp brolių dėl palikimo priėmimo, netinkamai suprato turto valdymo, disponavimo juo sąvokas bei klaidingai suvokė palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
    9. Valstybė šioje byloje patyrė 30,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo R. P. neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, o S. P. nesutiko su pareikštu reikalavimu, todėl tenkinus pareiškimą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš priešingą poziciją byloje turėjusio suinteresuoto asmens – S. P. (CPK 93 str. 4 d., 96 str.).

10Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

Nutarė

11pareiškimą tenkinti.

12Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas ( - ) po savo motinos K. P., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

13Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

14Priteisti valstybei iš S. P., asmens kodas ( - ) 30,34 Eur (trisdešimt eurų, 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai