Byla 2-1370-390/2015
Dėl teisių į dizainą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, ir atsakovų priešieškinį ieškovui bei tretiesiems asmenims dėl šalių parduodamų sodo namelių dizaino pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio ir tapusiu bendriniu prekybos praktikos objektu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo International B.V. atstovams advokatui Rokui Rudzinskui, A. A., atsakovų atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Tuindeco International B.V. ieškinį atsakovams UAB „Eko trade“, R. K., tretieji asmenys BUAB „Eurodita“ ir UAB „P. V. ir Ko“ dėl teisių į dizainą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo, ir atsakovų priešieškinį ieškovui bei tretiesiems asmenims dėl šalių parduodamų sodo namelių dizaino pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio ir tapusiu bendriniu prekybos praktikos objektu ir

Nustatė

2Ieškovas Tuindeco International B.V. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 122–129) prašo:

3iš atsakovų UAB „Eko trade“ ir R. K. solidariai priteisti 231 696 Eur (800 000 Lt) nuostolių atlyginimą;

4uždrausti atsakovams UAB „Eko trade“ ir R. K. atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai, medinius namelius, kurių modelių dizaino subjektinės teisės priklauso Tuindeco International B.V., t. y. namelius tapačius Tuindeco International B.V. modeliams: Georg, Jorgen, Kris, Richard, Ingrid, Ingrid+aanbouw (Sigrid), Halvar, Vuelle, Garage Kapschuur, Speeltoren Tommy, Engeland, Sanstrov, Mika, Viggo, Bo, Kennet met Overkapping ir Perlund;

5uždrausti atsakovams savo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje, publikuoti šių namelių modelių fotografijas ir skaitmenines vizualizacijas;

6priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovas nurodė, kad Tuindeco International B.V. yra Nyderlandų bendrovė įkurta 1993 metais, priklausanti Tuindeco įmonių grupei. Ieškovas yra Nyderlandų FSC (angl. Miškų valdymo tarnyba) narys. Ieškovas verčiasi būstui, sodui ir poilsiui skirtų produktų gamyba ir didmenine prekyba, t. y. rastų nameliais, sodo tvoromis, lauko žaidimų aikštelėmis, rekreacijos produktais (baseinai, pirtys, lauko vonios), sodo baldais, dekoracijomis ir kita. Pagrindinę ieškovo produkcijos nomenklatūrą sudaro medžio produktai. Ieškovas yra įsikūręs „De Hare“ industrinėje teritorijoje, Coevordene, Nyderlanduose, 45 000 kv. m. teritorijoje, kuri visa yra asfaltuota, ieškovas taip pat turi 36 000 kv. m. sandėliavimo plotą, iš kurių 5 000 kv. m. yra uždengti, be to, ieškovas turi du didelius 8 000 kv. m. ploto sandėlius, skirtus prekių, eksportuojamų į Aziją, saugojimui. Ieškovui priklauso daugybės inovatyvių ir originalių medinių namelių dizainų autoriaus turtinės teisės. Ieškovo dizaineriai sukuria medinių namelių dizainą, vėliau suderinęs tiekimo laikotarpį ir kiekius, pagal pateiktą dizainą ir brėžinius ieškovas užsako namelių gamybą iš verslo partnerių (įskaitant partnerius Baltijos šalyse ir Lietuvoje), pagamintą produkciją realizuoja per distributorius įvairiose Europos valstybėse ir Azijoje. Dalį namelių ir produkcijos ieškovas gamina pats. Ieškovo produkcija prekiauja daugiau nei 65 distributoriai įvairiose Europos valstybėse. Atsakovas R. K. verčiasi sodo namelių gamyba ir prekyba. Šiuo metu atsakovas veiklą vykdo per įmonę, kuri 100 proc. nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Eko trade“. Šioje įmonėje atsakovas eina direktoriaus pareigas. UAB „Eko trade“ įkurta 2010-10-27. Nuo 2006-02-07 iki 2012-04-24 (6 metus) R. K. analogišką komercinę veiklą vykdė per įmonę UAB „Eurodita“, kodas 300645961. Kauno apygardos teismo 2012-04-24 nutartimi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovo R. K. vadovaujama įmonė UAB „Eko trade“ turi glaudžių sąsajų ir tęsia bankrutuojančios UAB „Eurodita“ veiklą. Tai patvirtina šios aplinkybės: abiejų bendrovių akcijos priklauso ir įmonėms vadovauja tas pats asmuo R. K.; bendrovės vykdo analogišką veiklą, gamina sodo namelius pagal tą patį dizainą; bendrovių veiklos adresas yra nurodomas K. Donelaičio g. 62, Kaunas LT-44248; tinklo programoje įvedus www.ekotrade.lt arba www.eurodita.lt yra peradresuojama į subdomene www.euroditalogcabins.com esančią interneto svetainę; subdomenas euroditalogcabins.com yra registruotas įmonių akcininko R. K. vardu; subdomeno paskyroje euroditalogcabins.com/3/ about-us nurodoma, kad tinklapyje yra afišuojama Eurodita prekės ženklu pažymėta produkcija, tačiau paskambinus nurodytu telefonu ( - ), atsiliepęs asmuo prisistato UAB „Eko trade“ darbuotoju; nors UAB „Eurodita“ bankrotas paskelbtas 2012-04-24, subdomene www.euroditalogcabins.com yra publikuojamas „Eurodita“ 2013 metų katalogas. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. K., būdamas UAB „Eko trade“ akcininku ir vadovu, pasitelkdamas papildomus darbuotojus, per šią įmonę toliau vykdo rastinių namelių gamybos ir pardavimo veiklą, kurią anksčiau vykdė per įmonę UAB „Eurodita“, t. y. R. K. iki šiol naudoja „Eurodita“ ir „Euroditalogcabins“ prekinį vardą ir ženklą komerciniais tikslais, UAB „Eko trade“ veikloje. Ieškovas ir atsakovas yra konkurentai. Atsakovui priklausanti įmonė UAB „Eko trade“ rąstinius namelius gamina ir parduoda Europos rinkoje, ypač Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas gamina ir parduoda namelius analogiškus ieškovo sukurtam namelių dizainui, tuo tarpu reputacijai pagrįsti prisidengia verslo sąsajomis su ieškovu, taip pat naudoja ieškovo autorių teisių objektus – fotografijas - savo ir UAB „Eko trade“ komercinėje veikloje. Dėl neteisėto ieškovo fotografijų naudojimo Kauno apylinkės teisme pagal ieškovo ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19976-713/2014. Sutinkamai su internete skelbiama informacija (www.euroditalogcabins.com; www.sodonamas.lt) ir Eurodita 2012 ir 2013 katalogais, atsakovai nuo 2008 m. kopijuoja ieškovo sukurtų namelių modelių dizainą ir nukopijuoto dizaino modelius siūlo pardavimui rinkoje. Sutinkamai su Eurodita 2012 ir 2013 katalogų duomenimis atsakovai yra nukopijavę ir pardavimui pateikę 17 namelių modelių. Šiuo metu UAB „Eko trade“ verčiasi ne tik mažmenine bet didmenine medinių namelių prekyba. Atsakovai pardavimui Bendrijos rinkoje pateikdami medinius namelius, kurių dizainas yra identiškas ieškovo namelių dizainui, pažeidžia ieškovo kaip dizaino savininko subjektines turtines ir neturtines teises, todėl yra teisinis pagrindas reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei į pareigoti atsakovus sumokėti kompensaciją. Be autorių teisių pažeidimo veiksmų atsakovai taip pat atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Prisidengdami ieškovo produkcijos gamintojais ir tiekėjais, atsakovai siūlo ir tiekia ieškovo dizaino namelius esamiems/buvusiems ieškovo distributoriams žemesnėmis nei ieškovo siūlomomis kainomis, ir tokiu būdu iškraipo konkurenciją Bendrijos teritorijoje, iš ieškovo reputacijos gauna neteisėtos naudos bei klaidina vartotojus ir rinkos dalyvius dėl gaminių kilmės. Ieškovui pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 straipsnį priklauso išimtinės teisės leisti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 2 dalį ieškovas, gindamas savo pažeistus interesus, turi teisę prašyti teismą įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti turinę žalą arba sumokėti kompensaciją. Pagal Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 15 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinės teisės doktriną kūrinio autorystė yra preziumuojama, todėl atsakovas, neigiantis ieškovo autorystę, privalo įrodyti, kad ieškovas nėra ginčo dizainų autorius/turtinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-938/2003; 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje 3K-3-509/2013). Ieškovo namelių dizainai yra originalūs. Tam tikri namelių modeliai buvo pradėti gaminti dar 2005 m., todėl ieškovo nuomone, vertinant originalumą būtina atsižvelgti į dizaino savybių originalumą buvusį jų pateikimo į rinką metu. Ši aplinkybė yra svarbi todėl, kad vėliau tam tikros modelių detalės ir sprendiniai buvo pradėti naudoti ir kitų gamintojų (pvz. stoginės prie namo; sandėliukai įrankiams prie namelio ir t. t.), tačiau būtent ieškovas pirmasis į rinką pateikė šiuos dizaino sprendinius. Ieškovo dizainai pirmą kartą Europoje buvo publikuojami ne parodose, o ieškovo Tuindeco kataloguose. Tuindeco katalogai yra išleidžiami vieną arba du kartus per metus ir išplatinami distributoriams visame pasaulyje. Ieškovas yra pirmasis asmuo paviešinęs ginčo namelių dizainus savo kataloguose. Visi modeliai yra gaminami ieškovo užsakymu ir į rinką pateikiami ieškovo sprendimu ir iniciatyva. Kadangi ieškovas asmeniškai savo kataloguose pirmasis pristato naujų dizainų modelius rinkai, darytina išvada, kad atsakovai modelių dizainą galėjo nukopijuoti ir nukopijavo tiktai nuo ieškovo modelių. Autorių teisių pažeidimų bylose, nuostolių atlyginimo klausimo išsprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Atsakovai nuo 2008 m. neteisėtai nukopijavo, atgamino ir pateikė į prekybą medinių namelių modelius, kurių dizaino autoriaus turtinės teisės priklauso ieškovui. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė ATGTĮ 15.2 straipsnį. Ieškovui priklauso turtinės teisės į atsakovų nukopijuotus 17 individualius dizainus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas medinių namelių dizainus publikavo savo komerciniuose kataloguose nuo 2005 m., taip pat aplinkybė, kad ieškovas organizuoja savo sukurto dizaino medinių namelių gamybą ir platinimą per savo distributorius visame pasaulyje, o ypač Europos šalyse. Nurodytų distributorių tinklapiuose galima pamatyti, kad visi 17 ginčo dizaino modelių iki šiol yra teisėtai pateikiami pardavimui rinkoje. Pagal ieškovo dizainą ir ieškovo užsakymu, Baltijos šalyse 2012 m buvo pagaminta 8 092 vnt. namelių, 2011 m. – 7 161 vnt., 2010 m. 7 016 vnt., 2009 m. – 6 181 vnt., 2008 m. – 6 067 vnt. Daugiau nei pusė šių namelių buvo pagaminta Lietuvoje. Atsakovai BUAB „Eurodita“ ir R. K. medinių namelių, atitinkančių ieškovo modelių dizainą, gamybą pradėjo 2008 m. Atsakovai ieškovo modelių namelius įsigijo iš UAB „P. V. ir kompanija“, kuri iki šiol yra ilgalaikis autorizuotas ieškovo dizaino namelių gamintojas. Atsakovai, nusipirkę ieškovo dizaino namelius, įgijo visą ko reikia identiškai kopijai pagaminti: individualių matmenų ir dizaino dalis bei brėžinius, kuriuose numatytos visos dalys ir jų išmatavimai. Sutinkamai su ieškinio pateikimo metu internete galimais rasti duomenimis: BUAB Eurodita jau 2008-04-10 „Tradeegypt.com“ portale patalpino komercinį skelbimą kartu su vieno populiariausių ieškovo dizaino „INGRID“ namelio nuotrauka; portale „Tradeboss.com“ esančioje įmonės anketoje, šalia savo įmonės rekvizitų, patalpino 4 ieškovo namelių modelių nuotraukas; atsakovo tinklapyje eurodita.lt (daliniai tinklapio duomenys / whois fotofiksacija atlikta 2011-06-22) taip pat buvo patalpinę ieškovo dizaino namelių fotonuotraukas ir vizualizacijas su UAB Eurodita vandens ženklu; paieškos portale alibaba.com šalia BUAB Eurodita įmonės informacijos, taip pat yra patalpintos 3 ieškovo dizaino namelių fotografijos su UAB Eurodita vandens ženklu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas R. K. ir tretysis asmuo BUAB Eurodita (nuo 2008-04-10, o galimai ir anksčiau) gamino ir pardavimui Europos Sąjungos rinkoje pateikė medinius namelius, kurių dizaino subjektinės teisės priklauso ieškovui. Atsakovui R. K. priklausančioje interneto svetainė adresu www.euroditalogcabins.com, kurioje yra pristatoma atsakovo UAB „Eko trade“ produkcija (subdomeno registracijos išrašas) iki 2014-09-09 buvo publikuojamas Eurodita komercinis katalogas, kuriame yra vaizduojami ieškovo modelio namelių fotografijos ir vizualizacijos. Ieškinio pateikimo metu, šie ieškovo modeliai yra atvaizduojami ne kataloge, bet pačioje svetainėje. Eurodita 2013 m. komerciniame kataloge taip pat buvo publikuojamos ieškovo modelių namelių fotografijos ir vizualizacijos. Tinklapyje www.euroditalogcabins.com 2013-12-31 http://archive.today/yfCIa pateikiamoje fotofiksacijoje matyti, kad atsakovai ne tik publikavo kaip gaminamus/parduodamus ieškovo modelio namelius, tačiau taip pat naudojo ieškovo modelių pavadinimus: „Mika“, „Viggo“, „Ingmar“ ir kitus. Reklaminei savo gaminamos produkcijos kampanijai atsakovai taip pat naudojo ir kitus sklaidos kanalus, youtube.com ir Pininterest svetainės „tsogbov“ vartotojo paskyrą, facebook paskyrą, sodonamas.lt tinklapį, kur afišuodavo ir pardavimui siūlydavo namelių modelius, kurių dizainas priklauso ieškovui. Sutinkamai su 2014-09-10 atsakovo UAB „Eko trade“ komercinių pasiūlymu, atsakovas potencialiems pirkėjams, medinių namelių distributoriams, siūlo savo gaminius – medinius namelius kurių dizaino subjektinės teisės priklauso ieškovui. Ieškovo žiniomis, šiuos namelius atsakovai tiekė didmeniniam pardavimui distributoriams, įsikūrusiems Didžiojoje Britanijoje: Skinners, Walton, Best cabin, Log cabins direct. Ieškovui nėra žinoma į kurias šalis ir kokiems kitiems distributoriams atsakovai pardavė ieškovo dizaino namelių modelius. Įvertinus ieškovo namelių dizainus ir atsakovų publikuojamus parduodamų namelių dizainus darytina išvada, kad atsakovai namelių dizainą nukopijavo nuo ieškovo dizaino. Ieškovo dizainų kopijavimas atsakovo gaminiuose pasireiškia: vienoda architektūrinė išraiška, tiek tūriu, tiek smulkesnių detalių išraiška; vienoda statinių elementų (angų išdėstymas, langų skirstymas, langų apdailos elementai) išraiška; vienodi statinių tūriai, formos (stogo charakteris, forma, pastato ir jo elementų aukščių ir pločių santykiai); vienoda statinių plano struktūra; vienodas statinių medžiagiškumas (naudojamos tos pačios statybinės medžiagos). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eko trade“ tęsia bankrutuojančios BUAB „Eurodita“ veiklą, preziumuojama, kad UAB „Eko trade“ ieškovo sukurtų dizainų medinius nameliais prekiauja nuo pat įkūrimo momento, t. y. 2010-10-27. Atsakovai ieškovo dizainus be ieškovo sutikimo atgamino ir pardavimui pateikė tyčia, suvokdami, kad atsakovams nepriklauso šių dizainų autorystė. Atsakovo R. K. nesąžiningus ketinimus ieškovo atžvilgiu ir pasinaudojimą gera ieškovo reputacija patvirtina UAB „Eurodita“ 2008-06-13 el. laiškas adresuotas Anglijos bendrovei LaLodges (www.lalodges.co.uk), kuriame, atsakovas, užklaustas ar jis nurodytų žmogų Anglijoje, kuris rekomenduotų UAB „Eurodita“, nurodė, kad tokio žmogaus nėra, tačiau nurodė, kad didžiausias UAB „Eurodita“ verslo partneris yra ieškovas Tuindeco. Šis el. laiškas teigia, kad pradinis produkcijos gamintojas yra ne ieškovas, o atsakovas. Analogiško pobūdžio informacija buvo pateikta 2010-08-26 el. laiške adresuotame Nyderlandų bendrovei AZALP (www.azalp.nl). AZALP bendrovei pabrėžus aplinkybę, kad Eurodita namelių modeliai ir nuotraukos atitinka ieškovo nuotraukas ir modelius, UAB „Eurodita“ nurodo, kad UAB „Eurodita“ tiekia produkciją ieškovui. Tačiau ieškovas niekada neturėjo jokių komercinių santykių su atsakovais, todėl tai yra neteisėtas naudojimasis ieškovo vardu, reputacija ir nuotraukomis, kurių autoriaus teisės priklauso ieškovui. Tarp UAB “Eko trade” veiksmų ir ieškovo žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi šio subjekto veiksmais buvo tiesiogiai daroma žala ieškovo turtiniams interesams ir reputacijai. Tarp R. K. veiksmų egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jo kaip akcininko ir vadovo veiksmai didžiąją dalimi prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šioje situacijoje yra sunku išskirti atsakomybės dalis, turėjusias įtakos nuostolių atsiradimui, todėl atsakovams yra taikytina ne dalinė o solidarioji atsakomybė. Nors pajamas generavo ir pardavimus vykdė UAB “Eko trade”, tačiau atsakovas R. K. savo priimamais sprendimais ženkliai įtakojo neteisėtų veiksmų atlikimą ieškovo atžvilgiu. Būtent atsakovo nurodymu ar jo paties tiesioginiais veiksmais buvo organizuojama ir vykdoma ieškovo dizaino modelių namelių atgaminimas, prekyba, reklaminės informacijos (taip pat ir ieškovo fotografijų) publikavimas viešojoje erdvėje. UAB “Eko trade” komercinei veiklai naudoja tinklapį www.euroditalogcabins.com, kuris yra registruotas R. K. vardu. Šiame tinklapyje yra skelbiama įmonės gaminama produkcija su fotografijomis, produkcijos katalogai (taip pat ieškovo dizaino modeliai). Ši aplinkybė patvirtina, kad R. K., kaip domeno savininkas tiesiogiai prisidėjo prie atsakovo UAB “Eko trade” pajamų generavimo, produkcijos pardavimų skatinimo, ir tuo pačiu ieškovo žalos atsiradimo. Ieškovas neturi duomenų apie mažmeninius ir didmeninius ieškovo dizaino namelių pardavimo kiekius ir apimtis. Tačiau, atsižvelgiant į Eurodita kataloge ir tinklapyje siūlomus namelių modelius, darytina išvada, kad atsakovai didžiąja apimtimi pajamas gavo būtent iš ieškovo dizaino namelių pardavimo. Ieškovui nėra žinoma kiek ir kokių modelių medinių namelių pardavė atsakovai, tačiau sutinkamai su atsakovo UAB „Eko trade“ pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, per veiklos laikotarpį nuo 2011 sausio mėn. iki 2014 sausio mėn., atsakovas gavo 5 707 545 Lt pajamų, iš kurių 806 231 Lt (233 500 Eur) yra UAB „Eko trade“ veiklos pelnas. Ieškovas prašo atsakovo UAB „Eko trade“ 2011–2013 m. gautą naudą pripažinti ieškovo nuostoliais ir iš atsakovų UAB „Eko trade“ ir R. K. solidariai priteisti ieškovo naudai 800 000 Lt (231 696 Eur) nuostolių atlyginimą.

8Ieškovas ir atsakovai UAB „Eko trade“ ir UAB „Eurodita“ yra laikytini konkurentais, kadangi užsiima ta pačia komercine veikla - medinių namelių gamyba ir pardavimu Europos rinkoje. Atsakovai, gamindami ir pardavimui pateikdami namelius, kurių modelių dizaino subjektinės teisė priklauso ieškovui, pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį. Atsakovai ieškovo dizaino namelius parduodavo ir iki šiol parduoda su tikslu konkuruoti. Atsakovai ir ieškovas konkuruoja ne tik Baltijos šalių rinkoje, bet ir visoje Europoje, ypatingai Didžiojoje Britanijoje, kur sodo nameliai yra paklausi prekė. Ieškovo žiniomis, atsakovas distributoriams Didžiojoje Britanijoje, ieškovo dizaino medinius namelius siūlo mažesne nei ieškovo kaina, o ši aplinkybė gali skatinti distributorius rinktis atsakovo, o ne ieškovo siūlomą produkciją. Atsakovai, kopijuodami ieškovo namelių modelių dizainą, pasinaudojo gera ieškovo reputacija, didele šių modelių namelių paklausa, šių namelių modelių žinomumu ir atpažįstamumu, kadangi dėl didelės ieškovo pardavimų apimties ir plataus autorizuotų ieškovo distributorių kanalo šie modeliai yra populiarūs ir gerai atpažįstami. Atsakovai siekė suklaidinti vartotojus ir distributorius dėl gaminių kokybės ir kilmės, pateikdavo melagingą informaciją apie atsakovų sąsajas su ieškovu, naudojo ieškovo namelių modelių pavadinimus, pateikdavo konstrukcinius brėžinius, savo išvaizda identiškus ieškovo brėžiniams. Atsakovai, pateikdami tokius gaminius pardavimui rinkoje, siekė konkuruoti ir gauti nesąžiningos naudos. Dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas praranda užimamą rinkos dalį ir patiria nuostolius. Ieškovas neturi galimybės apskaičiuoti tikslaus nuostolių dydžio tiesiogiai susijusio su nesąžiningu atsakovo konkuravimu, kadangi jam nėra detaliai žinoma kiek ir kokių modelių namelių bei kokiose rinkose atsakovai yra pardavę. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovai ieškovo modelio nameliais neteisėtai prekiauja daugiau nei 6 metus ir tai, kad atsakovas UAB „Eko trade“ per 3 veiklos metus deklaravo gavęs 5 707 545 Lt (1 653 020 Eur) pajamų, konstatuotina, kad atsakovų nesąžiningais veiksmais daroma neigiama įtaka konkurencijai Europos rinkoje yra ženkli. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 4 punktas nustato, kad susijusiais asmenimis laikytini ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo. Atsakovas R. K. yra vienintelis trečiojo asmens BUAB „Eurodita“ ir atsakovo UAB „Eko trade“ akcininkas, todėl jis Konkurencijos įstatymo prasme yra su atsakovais susijęs ūkio subjektas, kadangi kaip vienintelis šių įmonių akcininkas ir vadovas savo priimamais sprendimais tiesiogiai daro įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovui R. K., kaip BUAB „Eurodita“ ir UAB „Eko trade“ vadovui ir akcininkui, yra taikytina atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymą. Atsakovo R. K. sprendimu buvo kopijuojami, atgaminami, reklamuojami ir platinami mediniai nameliai, kurių dizaino subjektinės teisės priklauso ieškovui. Dėl šios priežasties atsakovui R. K. yra taikytina solidari civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 ir Konkurencijos įstatymo 15 ir 16 straipsnius.

9Atsiliepime į ieškinį atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami advokatės Lauros Daumantaitės (t. 2, b. l. 28–38) prašo ieškovo Tuindeco International B.V. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas UAB „Eko trade“ savo veikloje iš esmės vykdo tarpininkavimo funkcijas: reklamuoja parduodamus gaminius, ieško sodo namelių pirkėjų, priima užsakymus iš pirkėjų, perduoda šiuos užsakymus gamintojui, organizuoja sodo namelių pristatymą užsakovui, atlieka kitus su tuo susijusius veiksmus. UAB „Eko trade“ nekuria sodo namelių dizaino bei niekada neužsiėmė jų gamyba. Sodo namelių, kuriais prekiauja ieškovas ir atsakovas, dizainas nėra patentuotas. Sodo namelius ar jų dalį abi šalys įsigyja iš to paties tiekėjo UAB „P. V. ir Ko“, kuri savo veiklą pradėjo 1994 metais. UAB „Eko trade“ prekiauja Lietuvos, Didžiosios Britanijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių rinkose. Nuo 2014 m. liepos mėn. ieškovas atsiuntė UAB „Eko trade“ atstovams ne vieną grasinamojo pobūdžio žinutę bei pretenzijas dėl tariamai jiems priklausančių sodo namelių dizaino naudojimo pažeidimo. Ieškovas, atsakovams paprašius nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis įgijo teisę save laikyti autorinių teisių turėtoju, negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių faktinių duomenų. Ieškovas akcentuoja, jog galimai atsakovai vykdo sodo namelių gamybą, tačiau tokie teiginiai visiškai neatitinka faktinio atsakovų veiklos pobūdžio. Atsakovas UAB „Eko trade“ verčiasi prekyba ir jokios gamybos nevykdo. Užsakovai pateikia sodo namelio užsakymą UAB „Eko trade“ bei iš anksto apmoka sodo namelio kainą. UAB „Eko trade“ pateikia užsakymą gamintojui bei apmoka už namelio pagaminimą. Gamintojas, gavęs apmokėjimą už jo darbą, perduoda gaminį UAB „Eko trade“, o pastarasis gaminį pateikia užsakovui. UAB „Eko trade“ negali būti laikomas gamintoju ar siejamas su kokia nors sodo namelių gamybos veikla. UAB „Eko trade“ dirba tik 4 darbuotojai. Atsakovai neturi jokių žmogiškųjų, finansinių, techninių ar kitų išteklių vykdyti sodo namelių gamybą. Neleistino dizaino kopijavimas galimas tik tada, kai tai galimai darantis asmuo pats veikia kaip gamintojas, dizaino įmonė ar kitas subjektas, kuris turi intenciją ne perparduoti jau sukurtą gaminį, bet pats jį kurti. Atsakovai nedaro įtakos gamintojo parduodamų gaminių sprendiniams. UAB „Eko trade“ savo užsakovams parduoda tai, ką siūlo, sukuria ir pagamina tikrasis medinių namelių gamintojas. Ieškovo pateiktas ieškinys ir bet kokios kitos pretenzijos dėl tariamai pažeistų autorinių teisių turi būti atmestos vien todėl, kad atsakovai nėra tinkamos šalys šioje byloje, atsakovai, būdami gamintojo siūlomų sodo namelių perpardavėjais, negali būti atsakingi už šių gaminių dizaino ar autorinių teisių pažeidimus.

10Bet kokios ieškovo pretenzijos į neturtinių teisių turėtojo ar autoriaus statusą prieštarauja imperatyviam teisiniam reglamentavimui. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Šis straipsnis įtvirtina nuostatą, kad autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, nes kūrybinius gebėjimus turi tik žmonės. Ieškovas yra Nyderlandų Karalystėje registruota ribotos atsakomybės bendrovė, t. y. ieškovas yra juridinis asmuo. Ieškovo teiginiai, jog jis laikytinas ginčo sodo namelių dizaino autoriumi yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, neturi teisinio pagrindo remtis teisės normomis, kurios gina ir saugo autoriaus, kaip fizinio asmens, teises, nes autoriaus neturtinės teisės visada priklauso autoriui, nepriklausomai nuo to, kad turtinės teisės (ar jų dalis) yra perleistos kitam asmeniui. Teisė leisti naudotis kūriniu ar tai drausti – yra autoriaus neturtinė teisė, kuri rodo neatsiejamą autoriaus ryšį su kūriniu. Pati savaime ši teisė neturi ekonominio turinio. Todėl nėra pagrindo autoriaus teisę leisti naudotis kūriniu laikyti turtine autoriaus teise. Todėl tik autorius turi teisę nuspręsti, kokie jo kūriniai ir kokia apimtimi bei sąlygomis gali būti naudojami, platinami ar, priešingai, draudžiami platinti bei naudoti tretiesiems asmenims. Turtinių teisių įgyvendinimas iš esmės tampa įmanomu tik nustačius neturtinių teisių subjektą ir jo civilinės apyvartos leistinu būdu perduotų turtinių teisių į kūrinį apimtį. Ieškovas save laiko dizaino turtinių teisių turėtoju remdamasis vien tuo, jog jis galimai pirmasis paskelbė ginčijamų sodo namelių dizainus savo kataloguose, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kokiu pagrindu jis įgijo šiuos dizainus, t. y. kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi dizainų autorius savo turtines teises perdavė ieškovui. Ieškovui neįrodžius turtinių teisių įgijimo pagrindo, o byloje nesant duomenų apie tikrąjį ginčo gaminių autorių, ieškinio teiginiai laikytini deklaratyviais bei nesuteikiančiais autorinių teisių turėtojui taikytinos teisinės apsaugos. Iš ieškovo pateiktų sodo namelių katalogų yra visiškai neaišku, ar ieškovas tokiu būdu įgijo ginčijamų sodo namelių dizainą, kaip materialų objektą (pavyzdžiui brėžinius, techninius skaičiavimus, vizualizacijas ar pan.), kuris buvo reikalingas rengiant katalogą, ar turtines autoriaus teises, kurios suteikia pirmenybę trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ieškovui neįrodžius, jog jis įgijo būtent turtines teises, negalima nustatyti, kad ieškovas yra ginčo gaminių turtinių teisių turėtojas. Ginčijamo dizaino sodo nameliams yra būdingos tos pačios savybės, kurios objektyviai yra būdingos tos pačios rūšies kitiems sodo nameliams, kas reiškia, jog ginčo dizainas nėra pakankamai originalus, kad būtų saugomas ATGTĮ. Norint patvirtinti ginčijamo dizaino sodo namelių originalumą, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo sodo namelių dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies sodo nameliams ir turi kokio nors savitumo. Ginčijamų sodų namelių dizainas nėra registruotas, todėl jam nėra taikoma Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme (toliau – Dizaino įstatymas) numatyta teisinė apsauga. Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje aptariama informuoto vartotojo sąvoka. Informuotu vartotoju nepripažįstami asmenys, turintys specialių žinių dizaino srityje – dizaineriai, architektai, baldų pramonės atstovai ir pan., o pripažintini asmenys, geriau informuoti už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantys ir suprantantys nagrinėjamą problemą. Nagrinėjamoje situacijoje, informuotas vartotojas turėtų pasisakyti, ar ginčijami sodo namelių dizainai turi išskirtinių savybių, pasižymi su kitų sodo namelių dizainais nesupainiojamomis savybėmis, kurios leistų nustatyti originalumo laipsnį. Ieškovas, įrodinėjantis sodo namelių originalumą, kuris nėra pareziumuojamas, turėtų pateikti teismui įrodymus apie informuoto vartotojo kriterijus atitinkančio tyrimo rezultatus arba teismas turėtų įpareigoti ieškovą jo lėšomis atlikti nepriklausomą ginčo dizainų nustatymo ekspertizę, nes priešingu atveju bet kokios pretenzijos į originalumą laikytinos neįrodytomis. Ieškovas teigia, kad atsakovų nesąžiningus veiksmus įrodo trečiojo asmens BUAB „Eurodita“ darbuotojo 2008-06-13 elektroninis laiškas adresuotas Didžiosios Britanijos bendrovei LaLodges, kuriame nurodoma, jog BUAB „Eurodita“ yra ieškovo verslo partneris. Taip pat pateiktas 2010-08-26 panašaus turinio atsakovo UAB „Eko trade“ darbuotojo laiškas. Atsakovų nuomone, ši informacija galėjo neatitikti tikrovės, tačiau ieškovo interesai niekaip nenukentėjo, o pateikti susirašinėjimai neatitinka jiems priskirtos įrodomosios vertės. Atsakovo darbuotojai nenuviliojo galimo kliento, nepradėjo jam tiekti savo parduodamų gaminių, jokie verslo santykiai tarp jų neužsimezgė. Ieškinyje teigiama, jog vienas iš atsakovų nesąžiningos konkurencijos galimų įrodymų yra tai, kad atsakovai siūlo ir tiekia ieškovo dizaino namelius esamiems/buvusiems klientams, ieškovo distributoriams žemesnėmis nei ieškovo siūlomomis kainomis ir tokiu būdu iškraipo konkurenciją Bendrijos teritorijoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Eko trade“ konkuruoja kaip sodo namelių perpardavinėtojai, kurių vienas pagrindinių tikslų, siekiant verslo sėkmės, yra sodo namelių pasiūlymas pirkėjams patrauklia kaina. Kokiomis priemonėmis verslo subjektai sugeba pateikti savo parduodamus gaminius rinkai mažesne kaina yra pasirinktos verslo strategijos, rinkodaros ir kitų sudėtinių elementų dalykas, pavyzdžiui, neatmestina galimybė, jog atsakovas sugebėjo sudaryti gaminių užsakymo sutartis palankesnėmis sąlygomis nei ieškovas, ar tai, jog atsakovas turi mažesnes administracines sąnaudas ir tuo pagrindu gali pateikti patrauklesnę gaminio kainą savo užsakovui. Dėl šių priežasčių gaminių pardavimas mažesne kaina negali būti siejamas su nesąžininga konkurencija. Vien tik konkurencija pasitelkiant kainą per se nėra neteisėta veika. Atsakovas neturi duomenų, kurie leistų patvirtinti ieškovo nurodytą teiginį, kad ginčijamo dizaino sodo nameliai yra „komerciškai sėkmingiausi“. Toks teiginys turėtų būti įrodytas tik pateikus išsamią ieškovo parduodamų sodo namelių lyginamąją analizę, kurioje būtų aiškiai parodyta, kad šių dizainų sodo namelius pirkėjai perka daug dažniau nei kitokio tipo. Atsakovas pardavinėja apie 160 skirtingo dizaino sodo namelių pavyzdžių, ieškovas interneto puslapyje siūlomas gaminių asortimentas gali būti dar didesnis. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovų vykdomų pardavimų įtaka Europos rinkoje yra ženkli, nes ieškovo teigimu, UAB „Eko trade“ per trejus veiklos metus gavo 1 653 020 Eur pajamų. „Ženklios įtakos Europos rinkai“ kriterijus neabejotinai yra lyginamasis. Vien pagal pajamų kiekį neįmanoma nuspręsti, kokią tiksliai rinkos dalį užima atsakovas lyginant su ieškovo turima rinkos dalimi ir gaunamomis pajamomis. Ieškovas duomenų apie savo pajamas nepateikia. Be to, abi šalys daugiausiai konkuruoja Didžiosios Britanijos rinkoje. Statistiniais duomenimis šioje šalyje gyvena apie 64 mln. gyventojų. Todėl nagrinėjamuoju atveju turėtų būti keliamas klausimas, kokią įtaką tokio dydžio rinkai galėjo turėti 17 ginčijamų gaminių dizainų, juo labiau, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas savo vykdomoje komercinėje veikloje pardavinėja daugiau kaip šimto rūšių kitų dizainų sodo namelius. Todėl „ženklios įtakos Europos rinkai“ kriterijus šioje byloje negali būti taikomas vien dėl to, kad ieškovas nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovai jokių neteisėtos konkurencijos veiksmų neatlieka, o konkuruoja su ieškovu sąžiningai ir tokiu būdu, kurio nedraudžia Konkurencijos įstatymas.

11Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui. Nagrinėjamuoju atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys privalo būti atmestas. Ieškovas neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, net ir remdamasis autorystės prezumpcija, nepateikė jokių konkrečių ir nekvestionuotinų įrodymų, jog ginčijamo dizaino sodo namelius atsakovai galėjo nukopijuoti būtent nuo jo. Faktas, jog konkuruojančios įmonės pardavinėja to paties dizaino gaminius, savaime neįrodo, jog buvo kopijuojama viena nuo kitos. Ginčijamo dizaino sodo namelius siūlo daugybė distributorių įvairiose šalyse, jų kiekis yra toks, kad ieškovas net nesugebėjo pateikti baigtinio jų sąrašo ir teisėtą naudojimąsi patvirtinančių sutarčių ar kitų įrodymų. Ieškovas nepagrindė sodo namelių originalumo, kuris būtinas konstatuojant, kad tam tikram kūriniui taikytina autorinių teisių apsauga. Atsakovų nuomone, ieškovui jokios žalos apskritai nebuvo padaryta. Nesant jokių neteisėtų veiksmų, žala ieškovui negalėjo atsirasti. Pats ieškovas negali nurodyti, koks tariamai jo patirtos žalos dydis dėl atsakovų veiksmų. Ieškovas savo galimai patirta žala laiko atsakovo UAB „Eko trade“ gautą bendrąjį pelną per trejus metus. Tačiau ginčijamų 17 sodo namelių dizainai ieškovo kataloguose buvo publikuojami skirtingu metu, t. y. jie buvo spausdinami kataloguose laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2012 m. Tai reiškia, kad pavyzdžiui skaičiuojant žalą, kuri buvo patirta 2010 m. reikia įvertinti akivaizdų faktą, jog iki šių metų ieškovas savo kataloguose publikavo tik tris ginčijamo dizaino sodo namelius, tuo tarpu ieškovas patirtai žalai prilygina visą per 2010 m. atsakovo UAB „Eko trade“ gautą pelną. Ieškovo pretenzijos į visą gautą pelną, net neįvertinus kiek ginčijamo dizaino gaminių buvo pagaminta, neatitinka net minimalių protingumo kriterijų. Ieškovas reikalauja sumokėti žalos atlyginimą, kuris prilysta trejų metų pelnui. Pritaikius tokią sankciją, atsakovas ne tik neturės galimybių vykdyti veiklos, tačiau tai jam lems neišvengiamą bankrotą. Atsakovų veiksmai niekaip nėra susiję priežastiniu ryšiu su tokia ieškovo žala. Pats ieškovas net negali pagrįsti kiek žalos jam buvo padaryta tariamais atsakovo neteisėtais veiksmais.

12Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog ieškovo nuostolius dėl neteisėtos konkurencijos veiksmų turi atlyginti tik tas asmuo, kuris tokias pajamas gavo. Ieškovo argumentas, jog negalima atskirti R. K. ir UAB „Eko trade“ atsakomybės laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. R. K. yra vienintelis UAB „Eko trade“ akcininkas. UAB „Eko trade“ veikla nėra pelninga. Per visą įmonės veiklos istoriją akcininkui nebuvo išmokėti dividendai, o tai tik patvirtina, jog R. K. asmeniškai kaip akcininkas negavo jokios naudos iš ginčijamo dizaino sodo namelių pardavimo. Akcininkas nėra juridinio asmens savininkas, Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas atskiria ribotos atsakomybės bendrovės ir jos akcininkų turto klausimus. Todėl piniginės žalos atlyginimo naštos užkrovimas fiziniam asmeniui taip pat yra neproporcinga sankcija, neatitinkanti jokių protingumo ir teisingumo kriterijų.

13Atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami advokatės Lauros Daumantaitės (t. 2, b. l. 135–139) priešieškiniu prašo pripažinti, kad šalių parduodamų sodo namelių dizainas neturi skiriamojo požymio ir yra tapęs bendriniu prekybos praktikos objektu, priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, ginčijamų sodo namelių dizainai netenkina originalumo kriterijaus, todėl jie pripažintini bendraisiais prekybos praktikos objektais. Ieškovo ginčijami sodo namelių dizainai galėtų būti laikomi originaliais tik tuo atveju, jei jie pasižymėtų išskirtiniais požymiais lyginant su kitų gamintojų ar pardavėjų parduodamais sodo nameliais. Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus įrodinėja savo gaminius pristatančiais sodo namelių katalogais. Ieškinyje teigiama, kad ieškovui priklausančio ginčijamų sodo namelių dizainai yra lengvi, paprasti, estetiški, žaismingi. Tokiais epitetais galima būtų apibūdinti bet kurį gaminį, dėl to šiuo konkrečiu atveju, ieškovo pateikti dizainų apibūdinimai galėtų būti laikomi pakankamais ir pagrindžiančiais dizaino originalumą, tik jei ieškovas ir atsakovas UAB „Eko trade“ būtų vieninteliai tokius gaminius parduodantys asmenys. Tačiau atsakovų atlikta panašaus tipo sodo namelių rinkos analizė atskleidė, jog iš esmės identiško dizaino sodo nameliais prekiauja daugybė verslo subjektų įvairiose pasaulio šalyse, o ieškovo pateikti sodo namelių dizaino apibūdinimai neabejotinai tiktų bet kuriam iš siūlomų panašaus pobūdžio gaminių. Atsakovai pateikia vienų didžiausių tokio tipo sodo namelių gamintojų/pardavėjų prekių katalogus. Atsakovai į byla yra pateikę, tiek savo, tiek UAB „P. V. ir Ko“ lyginamuosius sodo namelių vizualizacijų pavyzdžius (t. 2, b. l. 40–58), kurie taip pat patvirtina faktą, kad ieškovas nėra vienintelis tokio tipo namelių pardavėjas. Tarpusavyje palyginus paties ieškovo parduodamų sodo namelių dizainus (t. 2, b. l. 40–52), akivaizdu, jog iš šių dizainų negalima daryti pagrįstos išvados, jog būtent ir tik ieškovas pardavinėja ginčijamo dizaino sodo namelius. Visi dizainai skiriasi tik savo pridedamosiomis konstrukcinėmis savybėmis. Pagrindinė parduodamų sodo namelių idėja yra ta pati, t. y. pateikti pirkėjui lengvos konstrukcijos, medinę, laikinam įsikūrimui (dažniausiai laikinai apsistoti sode) skirtą patalpą. Įgyvendinami šią idėja gamintojai galutiniam vartotojui tik sukuria tam tikra pasirinkimo laisvę tarp to, kaip vizualiai jų pageidaujama prekė gali atrodyti, pavyzdžiui, koks bus langų išdėstymas, durų kiekis, stogo forma ir pan., tačiau tokie pakeitimai nesudaro esminės originaliosios vertės. Nurodytus teiginius įrodo faktas, jog kartu su priešieškiniu pateikiamuose kataloguose esantys sodo namelių dizainai sutampa su ieškovo siūlomais dizainais, kas leidžia daryti išvadą, kad sodo namelių dizainai yra tapę bendriniu gaminiu prekybos srityje. Šios bylos kontekste svarbu atskirti du esminius dalykus: sodo namelių dizaino originalumą ir tam tikro gaminio individualias savybes. Individualios savybės yra svarbios tuomet, kai siekiama nuginčyti įregistruotą dizainą. Remiantis Dizaino įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi dizainas registruojamas ir saugomas šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių. Tai reiškia, kad registruojant dizainą originalumas nėra esminis kriterijus. Tuo tarpu siekiant, jog tam tikram gaminiui būtų taikoma autorių teisių apsauga reikia įrodyti būtent originalumo kriterijaus buvimą. Nagrinėjant kūrinio originalumo problematiką teisės mokslo doktrinoje pabrėžiama, jog autorių teisėje laikomasi prielaidos, jog du asmenys, veikdami savarankiškai, vienodo rezultato sukurti negali. Ši aplinkybė gali būti įrodoma pasitelkus ekspertinį dizaino specialistų vertiną, teismui nusprendus, jog toks vertinimas šioje byloje yra būtinas. Kas nėra originalu, nėra autorių teisių apsaugos objektu, negali ir įgyti teisinės apsaugos, taigi ir apsaugos nuo kopijavimo (ATGTĮ 2 straipsnio 23 dalis; 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl šios priežasties ginčijamiems sodo nameliams yra būdingos tos pačios savybės, kurios objektyviai yra būdingos tos pačios rūšies kitiems sodo nameliams, kas reiškia, jog ginčo dizainas nėra pakankamai originalus, kad būtų saugomas ATGTĮ.

14Ieškovas Tuindeco International B.V. (t. 3, b. l. 31–33) atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl atmestinas. Atsakovai priešieškinyje nenurodo teisės normos, kuria remiantis būtų galima pripažinti, kad autorių teisių objektas neturi skiriamųjų požymių ir yra tapęs bendriniu prekybos praktikos objektu. Nei ATGTĮ, nei Dizaino įstatymas nenumato galimybės pripažinti, kad tam tikriems kūriniams yra netaikoma intelektinės nuosavybės apsauga. Atsakovas priešieškiniu kelią teisiškai nepagrįstą reikalavimą – užkirsti kelią ieškovui, kaip autorių turtinių teisių turėtojui, naudotis Berno konvencijos ir ATGTĮ įstatymo suteikiama apsauga įgyvendinant autorių teises. Atsakovai nurodo, kad tokio paties dizaino nameliais prekiauja ir kiti subjektai, todėl laikytina, kad ieškovo namelių dizainai yra tapę bendriniu gaminiu prekybos srityje. Ieškovo nuomone, atsakovų argumentai yra teisiškai nepagrįsti, prieštaringi ir neįrodyti. Aplinkybė, kad ieškovo dizaino nameliais prekiauja daugybė įmonių Europos Sąjungoje nepatvirtina, kad dizainas yra neoriginalus. Autorizuotų ir neautorizuotų dizaino kopijų buvimas rinkoje, savaime nereiškia, kad dizainas yra neoriginalus. Atsižvelgiant į dideles ieškovo pardavimų apimtis ir platų distributorių tinklą, yra labai natūralu, kad ieškovo dizaino sodo nameliais prekiauja daugybė pardavėjų visame pasaulyje. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas netenka turtinių autorių teisių apsaugos turimiems namelių dizainams, vien dėl to, kad jo dizainai yra plačiai parduodami ir net kopijuojami be ieškovo sutikimo. Priešingai, aplinkybė, kad ieškovas parduoda dideles apimtis įvairių namelių modelių visame pasaulyje bei aplinkybė, kad tam tikri subjektai neteisėtai kopijuoja ir realizuoja ieškovo dizaino namelius, patvirtina, kad nameliai yra paklausūs vartotojui. Būtent dėl dizaino išskirtinumo ir ergonomiškumo vartotojai renkasi ieškovo produkciją, kas lemia ieškovo modelių komercinę sėkmę. Dėl tos pačios priežasties atsakovai ir galimai kiti subjektai kopijuoja ieškovo, o ne kitų gamintojų modelius. Jei ieškovo 17 namelių dizainai būtų neoriginalūs ir komerciškai nesėkmingi, atsakovas būtų kopijavęs kitų gamintojų modelius, tačiau daugiau nei 50 proc. atsakovų siūlomo namelių asortimento pasiūlos 2011–2014 m. sudarė būtent ieškovo modelių kopijos.

15Atsakovai priešieškinyje tik bendrais požymiais apibūdina, kad mediniai nameliai, kaip gaminiai, visai neturi skiriamųjų požymių, kadangi, atsakovų nuomone, visų namelių funkcija yra ta pati, skiriasi tik vizuali namelio išvaizda (durų, langų kiekis, jų išdėstymas). Atsakovų argumentai, dėl namelių modelių dizaino elementų yra prieštaringi. Atsakovai nurodo, kad nameliai nėra originalūs, pagrindinė idėja išlieka ta pati, suteikti gyvenamąją patalpą sodo/rekreacinėms reikmėms, tuo tarpu dizainuose keičiasi tik langų išdėstymas, durų kiekis, stogo forma ir kiti elementai. Vėliau atsakovai nurodo, kad namelių dizainai, vis dėl to skiriasi elementų skaičiumi, jų forma ir išdėstymu. Atsakovų nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad dizainai yra neoriginalūs ir tapę bendriniu gaminiu prekybos srityje. Ieškovas sutinka, kad įvairių namelio elementų visuma lemia dizaino išskirtinumą, tačiau dizaino išskirtinumas ir bendras sudaromas įspūdis nagrinėjamoje byloje nėra lemiamas. Autorių teisių apsaugos teisiniame reglamentavime, kuris yra taikytinas nagrinėjamoje byloje, esminė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai yra ne dizaino išskirtinumas ir skirtingas bendras įspūdis (dizaino teisės sąvokos), o dizaino - kūrinio originalumas, kuris yra siejamas su savarankišku autoriaus darbo rezultatu, neatsižvelgiant į kūrinio meninę vertę. Todėl namelių dizaino modeliai turi būti vertinami griežtai pagal ATGTĮ, o ne pagal Dizaino įstatymo kriterijus. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl dizaino neoriginalumo. Gaminys gali būti laikomas neoriginaliu, jei jo išskirtinumą lemia tik funkcinės savybės, pvz. tam tikrų elementų forma ar matmenys, kuriuos lemia jų funkcinės savybės. Tačiau kūrinys yra laikomas originaliu ir saugomas pagal autorių teisę jei „Kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos“. Sutinkamai su ATGTĮ 2 straipsnio 19 punktu originalumas yra siejamas su savarankiška autoriaus kūrybinės veiklos išraiška, nepriklausomai nuo sukurto kūrinio meninės vertės. Tuo atveju, jei kūrinys ar jo dalis yra nukopijuoti nuo kitų autorių kurinių, toks kūrinys nėra laikomas kūrybinės veiklos rezultatu. Originalumas yra fakto klausimas, kiekvienu atveju nustatinėjamas individualiai. Atsakovai netinkamai interpretuoja originalumo sąvoką, kadangi originalumą sieja su menine kūrinio verte, o ne su individualiu autoriaus kūrybinės veiklos procesu. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo argumentus ir įrodymus (katalogai), kad teises į ginčo namelių modelius pirmasis įgijo ir šių modelių namelių prekybai pirmasis pateikė būtent ieškovas, o ne kiti pardavėjai/gamintojai. Atsakovai pateikė teisiškai nepagrįstą priešieškinį. Atsakovai nenurodė, kuria Autorių teisių apsaugos įstatymo ar kito teisės akto norma remiantis yra galimybė pripažinti vieną ar kitą autorių teisių objektą bendriniu ir neturinčiu skiriamųjų požymių. Autorių teisių apsaugos teisėje nėra tokių sąvokų ar institutų kaip „plačiai žinomas“ ar „bendrinis“ kūrinys ar „prekybos praktikos objektas“. Taip pat nėra teisės nuostatos, kuria remiantis būtų galima panaikinti įstatymo suteikiamas išimtines autorių teisių savininko turtines teises. Pagal ATGTĮ 35 straipsnį išimtinės turtinės teisės į kūrinius galioja 70 m., tad suėjus šiam terminui atsakovai modelio atgaminimo teise galės pasinaudoti teisėtai, nereikalaudami ieškovo sutikimo.

16Atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami advokatės Lauros Daumantaitės (t. 4, b. l. 73–75) pateikė prašymą dėl bylos teismingumo nustatymo. Atsakovų nuomone, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Ieškinyje pats ieškovas nurodo, jis ir UAB „Eko trade“ yra konkurentai. Šalys konkuruoja Didžiosios Britanijos rinkoje, o savo gaminius perka iš to paties gamintojo. Tiek ieškovo, tiek ir atsakovo UAB „Eko trade“ pagrindinis tikslas yra ne išskirtinių gaminių ar autorių teisių objektų apsauga, bet šių objektų panaudojimas konkurencinėje kovoje. Ieškovas nurodo, jog atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį ir tuo pagrindu atsakovų veiksmai turi būti pripažįstami kaip nesąžininga konkurencija, prašo teismo pripažinti nesąžiningos konkurencijos buvimo faktą. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovai galimai pasisavino „komerciškai sėkmingiausių“ sodo namelių dizainus. Tokie ieškovo teiginiai suponuoja išvadą, jog ieškovo pagrindinis tikslas yra ne apsaugoti savo tariamas turtines autoriaus teises, bet apsisaugoti nuo galimai nesąžiningos konkurencijos, t. y. užkirsi kelią atsakovams prekiauti komerciškai sėkmingais ir galimai atsakovams priklausančiais sodo nameliais. Autorių teisių apsaugos argumentas šiuo atveju yra šalutinis lyginant su ieškovo tikslu eliminuoti iš rinkos galimai nesąžiningą konkurentą. Ieškovas, įrodinėdamas, jog atsakovams turi būti taikoma solidarioji atsakovų atsakomybė, remiasi ne autorių teises reglamentuojančiomis teisės normomis, bet Konkurencijos įstatymu, t. y. atsakomybę kildina iš konkurencinius santykius reglamentuojančios teisės. Ieškovas nurodo mažesnės kainos faktorių, vartotojų klaidinimą, kitas su rinkos mechanizmais susijusias aplinkybes, kas leidžia daryti išvadą, jog pirminis ieškovo tikslas yra būtent konkurencinė rinka, o ne autorių teisės.

17Ieškovas Tuindeco International B.V. (t. 4, b. l. 92–96) atsiliepime į atsakovų prašymą dėl teismingumo prašo atsakovų prašymą atmesti, tęsti civilinį procesą Kauno apygardos teisme. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nesąžininga konkurencija ir nepatenka į Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio taikymo sritį. Vilniaus apygardos teismas turi išimtinį teismingumą nagrinėti tik tas konkurencijos bylas, kurių ieškinio reikalavimai yra kildinami iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnių pažeidimo, o taip pat iš konkurenciją ribojančių veiksmų, nustatytų konkurencijos įstatymo II skyriuje. Konkurencijos įstatymo II skyriuje yra pateiktas sąrašas konkurenciją ribojančių veiksnių, kurie apima draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir neteisėtą koncentraciją. Sistemiškai vertinant Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies tekstą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio, 102 straipsnio nuostatas, bei Konkurencijos įstatymo II skyriuje pateiktų konkurenciją ribojančių veiksmų sąrašą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas nepatenka į Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies teismingumo ribojimą, kadangi ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra susiję su įstatyme numatytais konkurencijos ribojimo veiksmais, o susiję su nesąžininga konkurencija (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis), kuri pasireškia gaminių kopijavimu, imitavimu, pasinaudojimu gera reputacija ir tokiais veiksmais klaidinant vartotojus ir rinkos dalyvius dėl gaminių kilmės, autorystės ir tariamų atsakovų verslo sąsajų su ieškovo įmone. Ieškinyje nėra keliami reikalavimai susiję su karteliniais susitarimais ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, tai patvirtina ir atsakovai, nurodydami, kad ginčas yra susijęs su nesąžininga konkurencija. Kadangi ieškovas pareikštu ieškiniu siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, pažeistus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tai pareikštam ieškiniui taikytinas Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Paminėtoje teisės normoje nenustatyta, jog tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas yra išimtinė tik Vilniaus apygardos teismo kompetencija. Vadinasi, remiantis rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini nagrinėti apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Tokios pat pozicijos laikomasi ir aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2435/2013, 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-189/2014). Gaminių kopijavimas ir platinimas yra laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kuriuos valstybė smerkia (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai).

18Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos patenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti.

19Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė patenkinti priešieškinį, palaikė priešieškinio argumentaciją ir prašė patikslinto ieškinio netenkinti.

20Patikslintas ieškinys atmestinas. Byla priešieškinio dalyje nutrauktina.

21Dėl ieškovo patikslinto ieškinio

22Pagal Konkurencijos Įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, asmuo kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnį, ar kitais šio įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo. Teismo nuomone, šioje aptartoje teisės normoje yra nustatyta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėjant ginčus, kylančius dėl: 1) veiksmų, kuriais pažeidžiami Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsniai; 2) kitų Konkurencijos įstatymo draudžiamų konkurenciją ribojančių veiksmų. Konkurenciją ribojančių veiksmų sąrašas nustatytas Konkurencijos įstatymo II skyriuje, tai draudžiami susitarimai, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir koncentracija.

23Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais prašo priteisti iš atsakovų iš atsakovų UAB „Eko trade“ ir R. K. solidariai 231 696 Eur (800 000 Lt) nuostolių atlyginimą, o taip pat uždrausti atsakovams UAB „Eko trade“ ir R. K. atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai, medinius namelius, kurių modelių dizaino subjektinės teisės priklauso Tuindeco International B.V., t. y. namelius tapačius Tuindeco International B.V. modeliams: Georg, Jorgen, Kris, Richard, Ingrid, Ingrid+aanbouw (Sigrid), Halvar, Vuelle, Garage Kapschuur, Speeltoren Tommy, Engeland, Sanstrov, Mika, Viggo, Bo, Kennet met Overkapping ir Perlund bei uždrausti atsakovams savo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje, publikuoti šių namelių modelių fotografijas. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo, kad ieškovas pareikštais ieškinio reikalavimais siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, pažeistus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, prašo priteisti žalos atlyginimą, o taip pat uždrausti toliau atlikti atsakovui vykdomus veiksmus. Tačiau, teismo nuomone, ieškovo išdėstyti veiksmai nėra įtraukti į sąrašą veiksmų Konkurencijos įstatymo II skyriuje, taigi, taikyti Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio nuostatas ir daryti išvadą, kad ginčas turi būti nagrinėtinas išimtinai Vilniaus apygaros teisme, negalima.

24Visų pirma, teismas spręsdamas bylą atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikto patikslinto ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškus. Ieškovas tokio patikslinto ieškinio pagrindo galutinai negalėjo nurodyti bei suformuluoti ir teismo posėdžio metu. Ieškovo atstovai tvirtino, kad savo ieškinį atsakovams kildina iš autorinių teisių pažeidimo, tačiau vėliau taip pat teigė, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir savo veiksmais daro ieškovui žalą. Esant tokiais susidariusiai dviprasmiškai situacijai teismas atsižvelgdamas į ieškovo bei atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinius laiko, kad ieškovo ieškinio pagrindo įrodinėjamos aplinkybės yra susijusios su nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Tokią išdėstytą teismo išvadą dar sustiprina ir tai, kad vėliau pats ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylos teismingumo ( t 4., b. l. 92-96) taip pat nurodė, kad tarp šalių iškilęs ginčas yra susijęs su

25nesąžininga konkurencija (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis), kuri pasireškia gaminių kopijavimu, imitavimu, pasinaudojimu gera reputacija ir tokiais veiksmais klaidinant vartotojus bei rinkos dalyvius dėl gaminių kilmės, autorystės. Taigi, spręstina, kad teismui pateikto ieškovo ieškinio faktinis pagrindas yra susijęs su nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

26Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

27Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas konkurencijos įstatymo normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B., BUAB „Žaibo ratas“ v. „Agrolitas Impeks Lesma“, bylos Nr. 3K-3-366/2011).

28Ieškovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Eko trade“ yra konkurentai, nes užsiima ta pačia komercine veikla – gamina medinius namelius ir juos parduoda Europos Sąjungos rinkoje. Teigia, kad atsakovas namelius parduoda su tikslu konkuruoti, nes sodo nameliai yra paklausi prekė, atsakovas UAB „Eko Trade“ parduodamas daiktą siūlo pirkėjams pirkti ją už mažesnę kainą nei ieškovas ir ši aplinkybė gali skatinti distributorius rinktis ne ieškovo, o atsakovo produkciją. Taip pat atsakovas naudojasi gera ieškovo reputacija ir kitiems distributoriams teikia klaidingą informaciją dėl ieškovo namelių kokybės ir kilmės, pateikia ieškovo namelių modelių pavadinimus ir konstrukcinius brėžinius, kurie savo išvaizda yra identiški ieškovo brėžiniams. Tvirtinta, kad atsakovas atlikdamas tokius veiksmus siekia konkuruoti ir gauti nesąžiningą naudą ir ieškovas dėl to patiria nuostolius.

29Nagrinėjamoje byloje, kad egzistuoja pirma sąlyga byloje ginčo nėra: abi šalys konkuruoja tame pačiame segmente – medinių namelių pardavimo rinkoje, parduodamos šiuos gaminius tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau dėl antrosios sąlygos šalys nesutaria ir atsakovas neigia esant nesąžiningos konkurencijos veiksmams.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas prekiauja sodo nameliais, kuriuos įsigyja iš gamintojo trečiojo asmens – UAB „P. V. ir Ko“. Nustatyta, kad šalys sodo namelius parduoda Europos Sąjungos valstybių rinkoje. Ieškovo teigimu, nesąžiningos konkurencijos įrodymas yra tai, kad atsakovas siūlo distributoriams namelius žemesnėmis kainomis nei ieškovas ir tuo iškraipo konkurenciją Didžiojoje Britanijoje. Teismo vertinimu, tokie ieškovo teiginiai nėra įrodyti ir pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovo gaminių pardavimas mažesne kaina nei juos parduoda ieškovas negali būti siejamas su nesąžininga konkurencija ir tai nereikštų konkurencijos pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, kad šalys pardavinėdamos sodo namelius konkuruoja tarpusavyje, todėl akivaizdu, kad jų pagrindinis tikslas versle siekti sėkmės parduodant kuo patrauklesne kaina gaminį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pagrįstai argumentuoja, kad kokiomis priemonėmis verslo subjektai sugeba pateikti savo parduodamus gaminius rinkai mažesne kaina yra pasirinktos verslo strategijos, rinkodaros ir panašių veiksnių dalykas ir tokios priežastys negali būti laikomos nesąžininga konkurencija. Ieškovas argumentuoja, kad atsakovas sėkmingai pardavinėja namelius rinkoje ir atsakovas per trejų metų laikotarpį gavo iš tokios veiklos 1 653 020 Eurų pajamų. Teismo vertinimu, tokia ieškovo argumentacija neparemta byloje esančia medžiaga ir laikytina neįrodyta, nes byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas. Pareiga pateiti įrodymus tenka šaliai, kuri nurodo tokį argumentą, tačiau to neatlikus, aptarta aplinkybė nelaikytina įrodyta ( CPK 178 straipsnis).

31Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, faktines su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes sprendžia, kad atsakovas vykdydamas veiklą nesąžiningos konkurencijos veiksmų numatytų Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje ieškovės atžvilgiu neatlieka, todėl atsakovo ūkinės veiklos laisvė užsiimti konkuruojančia veikla negali būti ribojama ( CPK 185 straipsnis).

32Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos ( CK 6.246 straipsnis) atsakovų civilinė atsakomybė negalima, nes civilinei atsakomybei kilti būtinas visos šios atsakomybės sąlygų buvimas: neteisėti veiksmai ( CK 6. 246 str.), priežastinis ryšys ( CK 6. 247 str.), kaltė ( CK 6. 248 str.), žala ir nuostoliai ( CK 6. 249 str.).

33Nenustačius, kad atsakovai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kurie būtų apriboję ieškovės galimybes vykdyti konkuruojančią veiklą ( neteisėti veiksmai), negalima ( nenustatyta) ir antroji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys, nes civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas egzistuoja tik nustačius neteisėtus veiksmus ir nuostolius. Pagal CK 6. 247 straipsnio 1 dalį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu.

34Nepaisant to, kad nenustatyta atsakovų atžvilgiu nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir galimybės atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, teismas pasisako dėl ieškovo reikalaujamų priteisti iš atsakovų nuostolių.

35Ieškovas nurodo, kad atsakovai pateikdami gaminius pardavimui rinkoje, siekė konkuruoti ir gauti nesąžiningos naudos ir dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovas prarado užimamą rinkos dalį ir patyrė nuostolius. Ieškovas teigia, kad neturi galimybės apskaičiuoti tikslaus nuostolių dydžio tiesiogiai susijusio su nesąžiningu atsakovo konkuravimu, nes jam nėra žinoma kiek ir kokių modelių namelių bei kokiose rinkose juos atsakovai yra pardavę. Tačiau, ieškovas mano, kad atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovai nameliais jau neteisėtai prekiauja daugiau kaip šešeri metai ir tai, kad atsakovas UAB „Eko Trade“ per trejus veiklos metus deklaravo gavęs 5 707 545 Lt (1 653 020 Eur) pajamų, turi būti pripažinta, jog atsakovų nesąžiningais veiksmais daroma įtaka konkurencijai Europos rinkoje yra ženkli. Įvertinant išdėstytą motyvaciją ir atsižvelgiant į atsakovo UAB „Eko Trade“ 2011-2013 metais gautą naudą, ieškovas mano, kad iš atsakovų ieškovui turi būti priteistas 231 696 Eurų nuostolių atlyginimas. Teismas įvertinęs tokią ieškovo išdėstytą argumentaciją dėl priteistinų nuostolių ir jų dydžio sprendžia, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovų ieškovo negautas pajamas.

36CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.).

37Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį prašantis priteisti asmuo turi įrodyti ( CK 6. 249 straipsnis). Ieškovas prašomas priteisti negautas pajamas 231696 Eurų įrodinėja savo teiginiais išdėstytais patikslintame ieškinyje ( t. 2., b. l. 125-126). Jokiais kitais įrodymais, dokumentais, specialistų išvadomis ieškovas žalos dydžio neįrodinėja. Esant tokiai ieškovo pozicijai ir atsakovams keliant ginčą, teismui yra pagrindas abejoti realiai ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų dydžiu. C K 6. 249 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nurodoma, kad jeigu, šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nagrinėjamu atveju nėra taikytina, nes ieškovas nuostolių dydį galėtų įrodinėti ir kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau tokios pareigos nevykdo, nors jo interesus ir atstovauja teisininkai ( CPK 178 straipsnis).

38Teismo įsitikinimu, ieškovo pateikto atsakovams ieškinio faktinis pagrindas yra neabejotinai susijęs su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, tačiau ieškovui ieškinio pareiškime nurodant, kad egzistuoja autorinių teisių pažeidimas, teismas pasisako ir dėl šio ieškinio pagrindo.

39Teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovų pateiktą argumentaciją išdėstytą savo procesiniuose dokumentuose, kitą bylos medžiagą bei šalių išsakytą poziciją bylos nagrinėjimo metu daro išvadą, kad ieškovas laikytinas subjektu, turinčiu teisę ginti autoriaus teises. Tačiau pripažintina, kad ginčo dizainas – namelių dizainai nėra pakankamai originalūs, kad būtų saugomi pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas. Ieškovas teigia, kad ieškovo namelių dizainai yra originalūs, nes tam tikrų namelių modeliai buvo pradėti gaminti dar 2005 metais, šiuose modeliuose ieškovas pirmas pradėjo naudoti stogines prie namelių, sandėliukus įrankiams ir t.t. ir pirmas į rinką pateikė tokius dizaino sprendimus. Taip pat tvirtina, kad ieškovo pradėti gaminti namelių modeliai pasižymi bendromis originaliomis savybėmis: dizainai yra lengvi, paprasti ir estetiški – nenaudojama daug apdailos detalių, originalus dizaino įspūdis sukuriamas projektuojant pastato detalių aukščio/pločio santykius, tūrių santykius; dizaine yra naudojamos detalės ar sprendimai atkartojantys įvairius architektūros stilius; dizaine naudojami sprendimai, kurie rinkoje anksčiau nebuvo naudojami; ieškovo dizainai yra žaismingi ir neturi nameliams būdingo kaimo, rastinių kalnų namų rūstumo; ieškovo dizainai yra modernūs, neturi kaimo namų stiliui būdingo dizaino detalių. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas įrodinėja namelio dizainų originalumą.

40Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurti dailės kūriniai, skirti praktiniam naudojimui. Tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Taigi, kūrinys yra saugomas ne todėl, kad jam būdingas tam tikras turinys, o dėl to, kad tas turinys yra įgavęs originalią, savitą išraiškos formą. Kadangi originalumo sampratos teisės aktai iš esmės nepateikia, ji yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas. Nagrinėjant kiekvieną konkretų ginčą, nustatyti kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kito – ne, yra teismo teisė ir pareiga. Taikomosios dailės kūriniams nėra keliamas meniškumo reikalavimas - saugomi meno požiūriu ir nevertingi kūriniai. Taip pat taikomosios dailės kūriniams nekeliamas subjektyvusis originalumo reikalavimas – nereikalaujama asmenybės atspindžio kūrinyje. Tačiau tam, kad pripažinti, jog toks kūrinys atitinka originalumo kriterijų, būtina konstatuoti, kad jis yra savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo. Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad panaudoti ginčo sodo namelių dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies sodo nameliams ir turi kokio nors savitumo. Tačiau ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodymų patvirtinančių tokius faktus nepateikė ir savo pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo nurodyti teiginiai apibudinantys ginčo daikto originalumo požymius, neatspindi namelių dizaino originalumo kriterijų, todėl pripažintini neįrodytais.

41Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, taigi ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje.

42Dėl atsakovų priešieškinio

43Atsakovai priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad šalių parduodamų sodo namelių dizainas neturi skiriamojo požymio ir yra tapęs bendriniu prekybos praktikos objektu. Atsakovai mano, kad ginčijamų sodo namelių dizainai neturi originalumo kriterijaus ir yra bendrieji prekybos praktikos objektai. Atsakovai taip pat argumentuoja, kad ieškovo ginčijamų nemelių dizainai galėtų būti laikomi originaliais, jeigu jie pasižymėtų išskirtiniais požymiais lyginant juos su kitų gamintojų ar pardavėjų parduodamais sodo nameliais, tačiau to ieškovas neįrodė. Ieškovas atsikirtinėja, kad toks atsakovų reikalavimas teisiškai nepagrįstas, nes nei Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, nei Dizaino įstatymo normos nereglamenuoja, kuriomis remiantis būtų galima pripažinti, kad autorių teisių objektas neturi skiriamųjų požymių ir yra tapęs bendriniu prekybos praktikos objektu.

44Nagrinėjant ieškovo ieškinio reikalavimą dėl autorinių teisių pažeidimo buvo nustatyta, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovų parduodamų namelių dizainai turi originalumo kriterijus. Atsakovai priešieškiniu kelia klausimą dėl sodo namelių dizaino pripažinimo bendriniu prekybos objektu. Teismo nuomone, tokiu reikalavimu atsakovai atsikerta į ieškovo pareikštą ieškinį ir kelia tik civilinius procesinius padarinius ir tokie reikalavimai negali būti pripažinti materialiniais padariniais. Be to, toks atsakovo suformuluotas priešieškinio reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra tik atsakovų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms civilinė byla atsakovo priešieškinio dalyje nutrauktina pagal CPK 293 straipnio 1 punkto taisykles.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai netenkinti, o dėl atsakovų priešieškinio reiklavimų byla nutraukta, tai šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 94 straipsnis). Iš šalių tik priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 straipsniais, CPK 293 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Nutarė

48Patikslintą ieškinį atmesti.

49Civilinę bylą dalyje pagal atsakovų Eko Trade“, R. K. priešieškinį ieškovui Tuindeco International B.V., tretiesiems asmenims BUAB „Eurodita“ ir UAB „P. V. ir Ko“ dėl šalių parduodamų sodo namelių dizaino pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio ir tapusiu bendriniu prekybos praktikos objektu, nutraukti.

50Iš ieškovo Tuindeco International B.V. ir atsakovo Eko Trade“ priteisti po 9,89 Eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

51Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai... 2. Ieškovas Tuindeco International B.V. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l.... 3. iš atsakovų UAB „Eko trade“ ir R. K. solidariai priteisti 231 696 Eur... 4. uždrausti atsakovams UAB „Eko trade“ ir R. K. atgaminti, siūlyti ir... 5. uždrausti atsakovams savo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose... 6. priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 7. Ieškovas nurodė, kad Tuindeco International B.V. yra Nyderlandų bendrovė... 8. Ieškovas ir atsakovai UAB „Eko trade“ ir UAB „Eurodita“ yra laikytini... 9. Atsiliepime į ieškinį atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami... 10. Bet kokios ieškovo pretenzijos į neturtinių teisių turėtojo ar autoriaus... 11. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik... 12. Teismų praktikoje formuojama pozicija, jog ieškovo nuostolius dėl... 13. Atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami advokatės Lauros... 14. Ieškovas Tuindeco International B.V. (t. 3, b. l. 31–33) atsiliepime į... 15. Atsakovai priešieškinyje tik bendrais požymiais apibūdina, kad mediniai... 16. Atsakovai UAB „Eko trade“ ir R. K., atstovaujami advokatės Lauros... 17. Ieškovas Tuindeco International B.V. (t. 4, b. l. 92–96) atsiliepime į... 18. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė patikslinto... 19. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė patenkinti priešieškinį,... 20. Patikslintas ieškinys atmestinas. Byla priešieškinio dalyje nutrauktina.... 21. Dėl ieškovo patikslinto ieškinio... 22. Pagal Konkurencijos Įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, asmuo kurio teisėti... 23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštais materialiniais teisiniais... 24. Visų pirma, teismas spręsdamas bylą atkreipia dėmesį, kad ieškovo... 25. nesąžininga konkurencija (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis), kuri... 26. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektams... 27. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas konkurencijos įstatymo normų... 28. Ieškovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Eko trade“ yra... 29. Nagrinėjamoje byloje, kad egzistuoja pirma sąlyga byloje ginčo nėra: abi... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas prekiauja... 31. Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą,... 32. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės... 33. Nenustačius, kad atsakovai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų,... 34. Nepaisant to, kad nenustatyta atsakovų atžvilgiu nesąžiningos konkurencijos... 35. Ieškovas nurodo, kad atsakovai pateikdami gaminius pardavimui rinkoje, siekė... 36. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas... 37. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę žala nėra preziumuojama, todėl ją... 38. Teismo įsitikinimu, ieškovo pateikto atsakovams ieškinio faktinis pagrindas... 39. Teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek ir atsakovų pateiktą argumentaciją... 40. Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4... 41. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad... 42. Dėl atsakovų priešieškinio... 43. Atsakovai priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti, kad šalių... 44. Nagrinėjant ieškovo ieškinio reikalavimą dėl autorinių teisių pažeidimo... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai netenkinti, o dėl atsakovų... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 straipsniais, CPK 293... 48. Patikslintą ieškinį atmesti.... 49. Civilinę bylą dalyje pagal atsakovų Eko Trade“, R. K. priešieškinį... 50. Iš ieškovo Tuindeco International B.V. ir atsakovo Eko Trade“ priteisti po... 51. Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos...