Byla 3K-3-366/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. B. netiesioginį ieškinį bendraieškio bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ naudai, pareikštą atsakovams UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas Impeks Lesma“, dalyvaujant tretiesiems asmenims V. B. ir bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ bankroto administratoriui UAB „Restrus“, dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. D. B. CK 6.68 straipsnio pagrindu pareiškė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ solidariai bendraieškio BUAB „Žaibo ratas“ naudai 4 141 891 Lt nuostolių atlyginimo dėl jų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovė nurodė, kad UAB „Žaibo ratas“ specializavosi automobilių gamintojų OPEL, SAAB, CHEVROLET rinkoje (automobilių prekyba, techninė priežiūra, remontas) pagal neišimtinės distribucijos sutartis. Ieškovei priklauso 50 proc. UAB „Žaibo ratas“ akcijų, po 25 proc. – K. M. ir L. K. Netrukus po bankroto bylos UAB „Žaibo ratas“ iškėlimo buvo įsteigta nauja įmonė – UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kuri perėmė ir pelningai tęsė UAB „Žaibo ratas“ veiklą. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ yra susijusi su UAB „Žaibo ratas“ akcininkėmis K. M. ir L. K. bei su UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ – bendrovės kreditoriumi, inicijavusiu bankroto bylą: atsakovas UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ yra UAB „Žaibo ratas Vilnius“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, K. M. yra UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ akcininkė ir abiejų šių įmonių – UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ ir UAB „Žaibo ratas Vilnius“ – vadovė, o L. K. yra UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ ir UAB „Baltijos pieno prekyba“ (UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ akcininko) akcininkė, UAB „Baltijos pieno prekyba“ vadovė. Ieškovės teigimu, atsakovai bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus: privedė UAB „Žaibo ratas“ prie bankroto, perėmė jo sutartis, pavadinimą, patalpas, fiksuoto telefono ryšio numerius, interneto svetainės adresą, verslo partnerių kontaktus, persiviliojo darbuotojus, pasinaudojo įmonės komercinėmis paslaptimis. BUAB „Žaibo ratas“ nuostolius negautų pajamų forma sudaro atsakovo UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 34 291 Lt pelnas už 2006 metus ir 4 107 600 Lt pelnas už 2007 metus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad UAB „Žaibo ratas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi dėl nemokumo pagal vieno iš įmonės kreditorių UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ pareiškimą. Po bankroto bylos iškėlimo įmonė kurį laiką vykdė ūkinę komercinę veiklą, kurią kreditorių komitetas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutarė nutraukti nuo 2006 m. lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimo metu įmonė yra likviduota, teismui paduotas įmonės administratoriaus prašymas dėl įmonės pabaigos, tačiau šio prašymo nagrinėjimas sustabdytas, kol bus išnagrinėti ieškovės E. D. B. ieškiniai. UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylos proceso metu, 2006 m. liepos 28 d., kreditorius UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ įsteigė naują pelno siekiančią įmonę – UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kuri užsiėmė variklinių transporto priemonių pardavimu, technine priežiūra ir remontu. Spręsdamas, ar atsakovai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimu, pagal kurį atsakovo veiksmams pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais būtinos dvi sąlygos: pirma, turi būti konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008). Teismas nagrinėjamoje byloje šių abiejų sąlygų buvimo nenustatė. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įsteigtas po bankroto bylos UAB „žaibo ratas“ iškėlimo, jo pavadinimas įregistruotas po to, kai atsakovas UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ 2006 m. liepos 4 d. už 10 000 Lt nusipirko iš UAB „Žaibo ratas“ teisę naudoti žymenį „Žaibo ratas“. Žymens pirkimo–pardavimo sutarties ieškovė neginčija. Teismas konstatavo, kad, BUAB „Žaibo ratas“ pasitraukus iš verslo rinkos anksčiau, nei joje atsirado atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“, nėra pagrindo pripažinti, jog pastarasis siekė tapti UAB „Žaibo ratas“ konkurentu. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaibo ratas“ užbaiginėjo vykdyti sudarytas sutartis; galutinai ūkinę komercinę veiklą nutraukė 2006 m. lapkričio 30 d. Atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ sudarė sutartis dėl OPEL, CHEVROLET automobilių platinimo ir taisymo 2006 m. gruodžio 11 d., dėl SAAB automobilių – 2007 m. sausio 29 d., t. y. kai BUAB „Žaibo ratas“ jau nebevykdė ūkinės komercinės veiklos. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti atsakovų veiksmai negalėjo pakenkti BUAB „Žaibo ratas“ galimybėms konkuruoti, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad, BUAB „Žaibo ratas“ iš savo verslo rinkos pasitraukus dėl bankroto, atitinkami atsakovų veiksmai negali būti pripažinti atliktais turint tikslą konkuruoti. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad tik išregistruotas iš juridinių asmenų registro ūkio subjektas netenka galimybės konkuruoti. Ūkinę komercinę veiklą vykdančios bankrutuojančios įmonės tikslas – mažinti dėl skolininko bankroto kreditorių patiriamus nuostolius, o ne siekti pelno. Bankrutuojančios UAB „Žaibo ratas“ kreditoriai nutarė nutraukti įmonės veiklą praėjus šiek tiek daugiau kaip pusei metų po bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė nebeturėjo automobilių gamintojų reikalaujamo finansinio garanto. Įmonės vykdyti vėlesni turėtų automobilių pardavimai vienam iš atsakovų negali būti vertinami kaip jos dalyvavimas rinkoje ir konkurencingumas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nemokus, dėl nemokumo bankrutuojantis bei bankrutavęs ūkio subjektas rinkoje nėra konkurencingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Klevo lapas“ v. UAB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-207/2010). Nagrinėjamu atveju bankroto proceso metu vykdytą komercinę veiklą BUAB „Žaibo ratas“ nutraukė, taigi atsakovo įsteigimas bendraieškio bankroto proceso metu ir jo veiklos pradžia po bankrutuojančios įmonės, kuri vėliau buvo pripažinta bankrutavusia, veiklos nutraukimo, negali būti pripažinti atsakovų siekiu konkuruoti su bendraieškiu ir sumažinti jo konkurencingumą. Juolab kad dalis ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų (pavadinimo naudojimas, patalpų nuomos perėmimas ir kt.) buvo atliekami su BUAB „Žaibo ratas“ žinia.

11Ieškovės teigimu, vienas iš atsakovų sąmoningai inicijavo bendraieškiui bankroto bylą, ir tai buvo iš anksto parengto plano perimti iš bendraieškio prekybos automobiliais verslą, pasinaudojant jo patirtimi ir reputacija. Verslui vykdyti bendraieškis nuomojosi iš atsakovo UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ negyvenamąsias patalpas ir įsiskolino nuomos mokestį, kurio nesumokėjus nuomotojas inicijavo nuomininkui bankroto bylos iškėlimą. Teismas bankroto bylą bendraieškiui iškėlė konstatavęs jo nemokumą. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog bendraieškio bankrotas buvo tyčinis. Byloje nepaneigti atsakovų argumentai, kad bendraieškis tapo nemokus, netekęs apyvartinių lėšų šaltinio iš kredito įstaigos dėl to, jog jo akcininkai nepadidino įstatinio kapitalo, kaip to reikalavo bankas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovė E. D. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo 16 straipsnį, dėl to nepagrįstai atsakovų veiksmų nepripažino nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Konkurencijos įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmai turi būti atlikti tik paties su kitu ūkio subjektu konkuruojančio subjekto, veikiančio toje pačioje rinkoje; veiksmus taip pat gali atlikti ir kiti asmenys tokio subjekto naudai. Ūkio subjektas, dar neveikiantis tam tikroje rinkoje, atlikęs ar atliekantis nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali tokiu būdu siekti įeiti į tą rinką, kurioje veikia kitas ūkio subjektas, kurio atžvilgiu buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Taigi tai, kad UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ veikla yra nesusijusi su BUAB „Žaibo ratas“ vykdyta veikla, nereiškia, kad UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ neatliko ar negalėjo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmų BUAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu.

152. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai remdamasis teismų praktika, nepagrįstai konstatavo, kad bankrutuojantis subjektas nėra konkurencijos santykių dalyvis. Apeliacinės instancijos teismo nurodytoje 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekonstatavo, kad bankrutuojantis subjektas nebegali būti laikomas konkurentu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad po BUAB „Žaibo ratas“ bankroto bylos iškėlimo ši įmonė ir UAB „Žaibo ratas Vilnius“ nėra konkurentai, nepagrįstai ir neteisėtai plečiamai išaiškino Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 punktą, pažeidė CK 2.33 straipsnį, 2.74 straipsnio 1 dalį, 2.95 straipsnį, Įmonių bankroto įstatymo 10, 27 straipsnius. Bankrutuojantis subjektas taip pat gali veikti rinkoje su įprastai veikiančiu kitu ūkio subjektu, tarp jų gali egzistuoti konkurencijos santykiai, kol bankrutuojantis subjektas turi teisinį subjektiškumą – teisnumą ir veiksnumą. Tiek BUAB „Žaibo ratas“, tiek UAB „Žaibos ratas Vilnius“ veikė toje pačioje automobilių didmeninės ir mažmeninės prekybos rinkoje, nuo bankroto bylos iškėlimo 2006 m. balandžio 6 d. iki 2007 metų pradžios BUAB „Žaibo ratas“ faktiškai vykdė veiklą, pardavinėjo automobilius, vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal ilgalaikes tiekimo sutartis ir pan. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodyta, kad įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms; įstatyme nenurodyta, kad įmonė po bankroto bylos iškėlimo gali tęsti veiklą tik tam, kad užbaigtų pradėtas vykdyti sutartis. Be to, įmonės bankroto byla nebūtinai turi baigtis juridinio asmens pasibaigimu, ji gali būti nutraukta esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, taigi bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad subjektas pasitraukia iš rinkos.

163. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.263 straipsnio nuostatų. Teismas nevertino to, kad atsakovai kryptingais ir sąmoningais veiksmais neteisėtai perėmė BUAB „Žaibo ratas“ verslą, jų veiksmai pažeidžia geros ūkinės praktikos principus, prieštarauja geriems papročiams, todėl teismas nepagrįstai netaikė bendrųjų civilinės teisės normų dėl deliktinės atsakomybės už padarytą žalą bendrovei.

174. Teismai, pažeisdami CPK 14 ir 235 straipsnius, neištyrė visų kasatorės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

185. Apeliacinės instancijos teismas dėl kai kurių savo išvadų ir išaiškinimų nepateikė apskritai jokių motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pavyzdžiui, teismas neatsakė į kasatorės apeliacinio skundo argumentus, kodėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008, negali būti precedentas nagrinėjamoje byloje.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

201. Konkurencijos santykių tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovų buvimas šioje byloje nėra esminis, nes, nepriklausomai nuo šios aplinkybės, kasatorė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad neteisėtais atsakovų veiksmais reikėtų pripažinti analogišką kaip ir BUAB „Žaibo ratas“ veiklą vykdančio verslo įsteigimą, pavadinimo, tų pačių patalpų naudojimą ir pan. Byloje nustatyta, kad UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įsteigta po to, kai teismas pripažino BUAB „Žaibo ratas“ nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. Taigi pirmiau nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningi ir ribojantys konkurenciją, nes atliekant šiuos veiksmus buvo akivaizdu, kad BUAB „Žaibo ratas“ yra nemoki ir nesugebės atsiskaityti su kreditoriais bei tęsti veiklos šioje rinkoje.

212. Kasatorė nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas nebūtinai turi lemti juridinio asmens pasibaigimą, tačiau ji neįrodinėjo, jog tokia BUAB „Žaibo ratas“ bankroto bylos baigtis buvo įmanoma, atsižvelgiant į realiai egzistavusias aplinkybes. Teismai nenustatė pagrindo tikėtis, kad BUAB „Žaibo ratas“ ateityje bus pajėgi vykdyti ūkinę veiklą, nes jau 2006 metų balandžio mėnesį buvo akivaizdu, kad jos mokumas nebus atkurtas, tai patvirtino byloje surinkti įrodymai. Dėl to nei UAB „Žaibo ratas Vilnius“, nei UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ veiksmai, atlikti po bankroto bylos iškėlimo, negali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pažeidžiančiais BUAB „Žaibo ratas“ galimybes konkuruoti rinkoje. Šias galimybes BUAB „Žaibo ratas“ prarado ne dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, bet dėl apyvartinių lėšų trūkumo, skolų kreditoriams bei nemokumo. Teismai konstatavo, kad konkurencijos santykių tarp bendraieškio ir atsakovų nebuvo ne dėl to, kad šie subjektai veikė ne toje pačioje rinkoje, o dėl to, jog vienas iš jų tapo nemokus ir jam iškelta bankroto byla; ši išvada pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teismų praktika. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nurodyta bankrutuojančios įmonės teisė verstis ūkine komercine veikla aiškintina kaip teisė verstis veikla, kurios tikslas – mažinti šios įmonės kreditorių reikalavimus (nuostolius), bet ne siekti pelno.

223. Nepaisant to, kad buvo nustatyta, jog nėra konkurencijos santykio tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovų, teismai taip pat aiškinosi, ar atsakovų veiksmai nelaikytini nesąžiningais konkurencijos prasme, tačiau tokių aplinkybių nenustatė, nes kasatorė jų neįrodė.

234. Kadangi iš esmės skiriasi bankrutuojančios ir mokios įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos paskirtis, tai teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nemoki įmonė nėra konkurencinga mokių įmonių, kurioms Įmonių bankroto įstatymas netaikomas, atžvilgiu. Dėl to teismo nutartis neprieštarauja kasatorės nurodytoms teisės normoms – CK 2.33 straipsniui, 2.74 straipsnio 1 daliai, 2.95 straipsniui bei ĮBĮ 10 ir 27 straipsniams.

24Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Žaibo ratas“ bankroto administratorius UAB „Restrus“ nurodo, kad su kasaciniu skundu nesutinka, tačiau prašo klausimą dėl kasacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra ir išdėsto tokius argumentus:

251. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovai nelaikytini konkuruojančiais ūkio subjektais Konkurencijos įstatymo prasme. BUAB „Žaibo ratas“, būdamas nemokus ir bankrutuojantis, nuo 2006 m. lapkričio 30 d. nebetęsė ūkinės komercinės veiklos, tik užbaiginėjo sudarytas sutartis bei sudarinėjo pavienius sandorius, todėl jis nelaikytinas konkuruojančiu rinkoje ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme. BUAB „Žaibo ratas“ neturėjo realių galimybių bankroto proceso metu tęsdama ūkinę komercinę veiklą atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti įmonės mokumo, todėl vykdydama ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu niekada nesiekė pelno kaip pagrindinio tikslo, o tik siekė kuo labiau sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius, todėl ji negali būti laikoma rinkoje konkuruojančiu ūkio subjektu.

262. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog įmonė neišvengiamai bus likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau šioje konkrečioje byloje jau buvo priimtas teismo sprendimas pripažinti įmonę pasibaigusia dėl bankroto, taigi faktiškai bankroto byla buvo pabaigta ir akivaizdu, kad nebuvo ĮBĮ 27 straipsnyje nustatytų pagrindų bankroto bylai nutraukti.

273. Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties nemotyvavimo nepagrįsti, nes neatitinka tikrovės (apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kasatorės argumentus dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių neatitikties kasacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008).

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų konstatavimo sąlygų

31Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, kurią Lietuvos valstybė ratifikavo 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu, 10bis straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių–Sąjungos narių piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kuria laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008). Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai rėmėsi šiuo išaiškinimu, tačiau klaidingai traktavo jo turinį, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako išsamiau.

32Šioje byloje kilęs pagrindinis klausimas, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti nesąžiningos konkurencijos draudimą nustatančias teisės normas, yra tai, kaip turi būti aiškinama sąvoka „konkurencijos santykis“, t. y. kokie subjektai yra ar gali būti šio santykio dalyviai. Šis klausimas nagrinėjamai bylai aktualus dviem aspektais. Pirma, ar konkurencijos santykio dalyviu gali būti ūkio subjektas, kuriam yra iškelta bankroto byla. Antra, ar konkurencijos santykyje gali dalyvauti ūkio subjektas, kuris užsiima kitokio pobūdžio veikla nei subjektas, kurio atžvilgiu jis atliko tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad, nagrinėjant veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų nėra suprantamas vien kaip realus jų veikimas toje pačioje rinkoje. Didesnę reikšmę turi objektyvus atliktų veiksmų pobūdis ir tų veiksmų įtaka subjekto, kurio atžvilgiu jie atliekami, galimybėms konkuruoti.

33Minėti klausimai pirmiau nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-475/2008 nebuvo analizuoti, todėl šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų argumentai, kurie grindžiami pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais kaip precedentu ne tik nesąžiningos konkurencijos santykio, kaip tokio, sąlygoms nustatyti, bet ir konkrečiai šioje byloje susiklosčiusiems santykiams kvalifikuoti, tiek kasacinio skundo argumentai, kad kasacinė byla Nr. 3K-3-475/2008 yra apskritai neaktuali kaip precedentas nagrinėjamai bylai.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais atsakovų UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ veiksmus, atliktus BUAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, minėta, netinkamai remdamiesi kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008, konstatavo, kad bankrutuojantis subjektas nėra konkurencinio santykio dalyvis per se, todėl konkurencijos santykiai tarp atsakovų ir BUAB „Žaibo ratas“ apskritai negalėjo susiklostyti ir atitinkamai – negalėjo būti atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Dėl atsakovo UAB „Agrolitas Lesma Impeks“ galėjimo būti nesąžiningos konkurencijos veiksmų subjektu BUAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu teismai tiesiogiai nepasisakė, tačiau šis klausimas svarbus tiek nagrinėjamai bylai, tiek teismų praktikai formuoti, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija jį taip pat analizuoja.

35Dėl bankrutuojančios įmonės kaip konkurencijos santykio subjekto

36Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ūkio subjektas pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Tai, kas pagal Konkurencijos įstatymą vertinama kaip ūkinė veikla, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje – tai visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi Konkurencijos įstatyme galėjimas būti konkurencijos santykio subjektu nesiejamas su ūkio subjekto finansine padėtimi. Pagal šio įstatymo nuostatas ūkio subjektai, kurie vykdo ar gali vykdyti veiklą, nepriklausomai nuo to, kokia jų finansinė būklė, gali būti konkurentai, jeigu jie susiduria ar gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

37Sprendžiant dėl ūkio subjekto, kuriam iškelta bankroto byla, galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, taikytinos ir aiškintinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos (Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Taigi, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos ūkinė komercinė veikla nesustoja. Įmonė ir toliau gali verstis ankstesne veikla ar net pradėti naują veiklą, nes nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jai reikėtų tai drausti. Įmonės veikla gali būti apribota tik kreditorių arba teismo sprendimu. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, apribojimų ar nutraukimo, teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, o 10 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus. Taigi Įmonių bankroto įstatyme taip pat neįtvirtinta jokių apribojimų, dėl kurių ūkio subjektas, kuriam iškelta bankroto byla, a priori negalėtų būti vertinamas kaip konkurencijos santykių dalyvis.

38Apibendrinant darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokių imperatyvių apribojimų bankrutuojančiai įmonei verstis ūkine komercine veikla, dėl kurių ši būtų vertinama kaip eliminuota iš konkurencinių santykių, taigi savaime negalinti būti konkurentu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies prasme. Be to, pažymėtina tai, kad net ir nutraukusios ūkinę komercinę veiklą bankrutuojančios įmonės komercinės paslaptys, verslo partnerių kontaktai, interneto svetainės adresas ir panašūs objektai gali patekti į įmonės nematerialaus turto (aktyvų) sudėtį, kurią realizavus kaip visumą ar dalimis galėtų būti apsaugoti įmonės kreditorių interesai. Taigi bankrutuojančios įmonės interesai gali būti saugomi per konkurencijos teisę.

39Apeliacinės instancijos teismas įmonės galimybę konkuruoti nepagrįstai susiejo su įmonės veiklos tikslais. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatyme nėra nuostatų, kuriose ūkio subjekto dalyvavimas konkurencijos santykiuose būtų siejamas su tuo, kaip panaudojamos jo ūkinės veiklos metu gaunamos pajamos. Dėl to pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad BUAB „Žaibo ratas“ negalėjo būti traktuojamas kaip konkurencijos santykių dalyvis todėl, jog bankroto proceso metu įmonės vykdomos veiklos tikslas – mažinti kreditorių dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o ne siekti pelno. Remiantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, spręstina, kad bankrutuojančios įmonės statusas versle iš esmės nesiskiria nuo kitų įmonių; tokia įmonė toliau gali vykdyti įprastą veiklą, o jos verslo partneriams nesvarbu, kur ji panaudos savo pelną, jeigu jo bus. Be to, bankrutuojanti įmonė, tam tikroje rinkoje veikusi kelerius ar keliolika metų, turi reikalingus verslo kontaktus, sukauptą patirtį, kitas verslui plėtoti reikalingas žinias, todėl aplinkybė, kad įmonei iškelta bankroto byla, savaime negali ir neturi tokios įmonės eliminuoti iš konkurencijos santykių.

40Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankrutuojanti įmonė gali būti visavertis konkurencijos santykių subjektas ir atitinkamai tapti nesąžiningos konkurencijos veiksmų objektu ir dėl to patirti nuostolių.

41Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, jog bankrutuojantis ūkio subjektas rinkoje nėra konkurencingas. Teismo nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010 nėra išaiškinta, kad bankroto bylos iškėlimas reiškia bankrutuojančio asmens negalėjimą konkuruoti, joje remtasi konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis, jog bankrutuojantis ir nemokus ūkio subjektas nevykdė ūkinės veiklos, todėl toje byloje priimta kasacinio teismo nutartis šiai bylai neaktuali, joje pateiktų išaiškinimų negalima traktuoti išplečiant ir pritaikant šioje byloje nagrinėjamiems santykiams.

42Dėl konkurencijos santykių tarp skirtingose rinkose veikiančių subjektų

43Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje konkurentai, minėta, įvardyti kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas dviem asmenims, iš kurių vienas – UAB „Agrolitas Impeks Lesma“ – nebuvo tiesioginis BUAB „Žaibo ratas“ konkurentas, nes jo veikla susijusi su kita nei BUAB „Žaibo ratas“ verslo sritimi. Kita vertus, Konkurencijos įstatymo III skyriuje „Nesąžininga konkurencija“ nevartojama sąvokos „konkurentas“, todėl nėra pagrindo šio skyriaus normas, draudžiančias nesąžiningos konkurencijos veiksmus, aiškinti siaurinamai. Be to, aiškinant šias normas, atsižvelgtina į Konkurencijos įstatymo paskirtį ir tikslus – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje išvardyti nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra tik pavyzdinis tokių veiksmų sąrašas, kuris nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005; kt.), todėl ir kiti, šiame straipsnyje nenurodyti veiksmai, tačiau sukeliantys arba galintys sukelti nesąžiningą konkurenciją, gali būti pripažinti neleistinais. Taigi nustatant, ar buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, svarbiausia yra vertinamų veiksmų pobūdis ir tikslas. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo gali veikti tiek savo, tiek trečiojo asmens naudai ir interesais. Be to, nagrinėjamoje byloje, vertinant atsakovo UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ veiksmus nesąžiningos konkurencijos aspektu, ypač svarbu tai, kad šis juridinis asmuo yra kito atsakovo – UAB „Žaibo ratas Vilnius“, tiesioginio bankrutuojančios bendrovės konkurento, steigėjas ir vienintelis akcininkas. Tuo atveju, jeigu veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, atlieka ne pats konkuruojantis (t. y. veikiantis atitinkamoje rinkoje ir susiduriantis ar galintis susidurti su tarpusavio konkurencija) ūkio subjektas, bet jo naudai – kitas ūkio subjektas, kuris, be to, pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalį vertintinas kaip susijęs ūkio subjektas, tai tokie veiksmai gali būti pripažįstami nesąžiningos konkurencijos veiksmais Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasme, o pats subjektas – nesąžiningos konkurencijos santykių dalyviu, kuriam visa apimtimi taikytinos Konkurencijos įstatymo III skyriaus normos.

44Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaibo ratas“ aplinkybę įvertinę kaip pagrindą eliminuoti šią įmonę iš konkurencijos teisinių santykių, netinkamai taikė pirmiau nurodytas Konkurencijos ir Įmonių bankroto įstatymų nuostatas. Kadangi teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami bylai aktualias įstatymų nuostatas, atmetė ieškinį faktiškai visa apimtimi nenagrinėję jo reikalavimų dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pripažinimo ir žalos atlyginimo, darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė, ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

45Minėta, kad Konkrencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje išvardytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje vertintinas ne kaip baigtinis, o tik kaip pavyzdinis, taigi nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir kitokie konkuruojančio subjekto veiksmai, jeigu jais siekiama nesąžiningai konkuruoti. Nagrinėjamoje byloje atsakovų veiksmai nesąžiningos konkurencijos aspektu vertintini vadovaujantis būtent tokiu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies aiškinimu, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas UAB „Agrolitas Imeks Lesma“ buvo BUAB „Žaibo ratas“ kreditorius, dalyvavęs BUAB „Žaibo ratas“ bankroto procese, ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismai ieškinio argumentus dėl BUAB „Žaibo ratas“ komercinių paslapčių atskleidimo atmetė iš esmės remdamiesi vien tik tuo, jog bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, neturėtų būti suabsoliutinamas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas (19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis) patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą yra bendrovės valdymo organų pareiga, todėl, sprendžiant, ar buvo nesąžiningai pasinaudota BUAB „Žaibo ratas“ komercinėmis paslaptimis, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenimis, UAB „Žaibo ratas“ buvęs administracijos vadovas V. B. perėjo dirbti į „Žaibo ratas Vilnius“, be to, abu atsakovai yra susiję su BUAB „Žaibo ratas“ 50 proc. akcijų paketo savininkėmis. Taip pat įvertintinas konkretus informacijos, kurią ieškovė įvardija kaip įmonės komercines paslaptis, turinys. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam tikro pobūdžio informacija turi komercinę vertę vien dėl savo turinio, pavyzdžiui, tokia yra informacija apie įmonės klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; kt.).

46Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pripažinimo ir jais padarytos žalos atlyginimo turi būti ne tik nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, bet ypač svarbu įvertinti jų tarpusavio ryšius ir visumą, be to, tokiose bylose, atsižvelgiant į jų specifiką, labai svarbūs netiesioginiai įrodymai, nes neretai tiesioginių įrodymų surinkti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-360/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2001; kt.).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. D. B. CK 6.68 straipsnio pagrindu pareiškė netiesioginį... 5. Ieškovė nurodė, kad UAB „Žaibo ratas“ specializavosi automobilių... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas nustatė, kad UAB „Žaibo ratas“ bankroto byla iškelta Vilniaus... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad, BUAB... 11. Ieškovės teigimu, vienas iš atsakovų sąmoningai inicijavo bendraieškiui... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovė E. D. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Konkurencijos įstatymo... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai remdamasis teismų praktika,... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.263 straipsnio... 17. 4. Teismai, pažeisdami CPK 14 ir 235 straipsnius, neištyrė visų kasatorės... 18. 5. Apeliacinės instancijos teismas dėl kai kurių savo išvadų ir... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir... 20. 1. Konkurencijos santykių tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovų buvimas... 21. 2. Kasatorė nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas nebūtinai turi lemti... 22. 3. Nepaisant to, kad buvo nustatyta, jog nėra konkurencijos santykio tarp BUAB... 23. 4. Kadangi iš esmės skiriasi bankrutuojančios ir mokios įmonės vykdomos... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Žaibo ratas“... 25. 1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos... 26. 2. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad bankroto bylos iškėlimas savaime... 27. 3. Kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų konstatavimo sąlygų... 31. Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip... 32. Šioje byloje kilęs pagrindinis klausimas, sprendžiant, ar yra pagrindas... 33. Minėti klausimai pirmiau nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-475/2008... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti nesąžiningos... 35. Dėl bankrutuojančios įmonės kaip konkurencijos santykio subjekto... 36. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra... 37. Sprendžiant dėl ūkio subjekto, kuriam iškelta bankroto byla, galimybės... 38. Apibendrinant darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokių... 39. Apeliacinės instancijos teismas įmonės galimybę konkuruoti nepagrįstai... 40. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bankrutuojanti įmonė... 41. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasacinio teismo... 42. Dėl konkurencijos santykių tarp skirtingose rinkose veikiančių subjektų ... 43. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje konkurentai, minėta, įvardyti... 44. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios ir... 45. Minėta, kad Konkrencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje išvardytas... 46. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylose dėl nesąžiningos... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...