Byla I-6587-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo koferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), tačiau sąlygos buvo netinkamos, žeminančios, nežmoniškos, žeidžiančios orumą, prilygintinos kankinimui, keliančios pavojų sveikatai ir gyvybei, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 8 straipsnius, o pareiškėjas sunkiai serga (yra ŽIV infekuotas), liga labai paūmėjusi ir progresuoja, be to, turi 2 grupės negalią, taigi, jo sveikata – kritinės būklės. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, LAVL jis gydytas Terapijos skyriaus šešiavietėje palatoje Nr. 3 su dar 5 asmenimis, palata buvo perpildyta. Palatos grindys medinės ir išpuvusios, pro langų tarpus galima iškišti delną, švilpia vėjai ir skersvėjai, viskas yra sena ir nusidėvėję, nežinia, kada palata remontuota. Taigi, būti tokioje palatoje pareiškėjui dėl jo ligos buvo pavojinga, nes užtektų peršalti ir pareiškėjas susirgtų abipusiu plaučių uždegimu, o tai galėtų lemti ne tik sveikatos pablogėjimą, bet ir mirtį. Tai darė neigiamą įtaką ir pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai, dėl to sutriko pareiškėjo miegas, jis jaučia depresiją, o tai taip pat turi neigiamą įtaką sveikatai.

72.2. Sanitarinis mazgas (tualetas ir praustuvė) yra pačioje palatoje, niekuo neatskirtas, todėl neįmanoma normaliai pasinaudoti tualetu, o be to, jeigu kas nors valgo, tenka kentėti, nes kitaip kiltų konfliktai. Situaciją pakeistų įrengta kabina, taip sanitarinis mazgas būtų izoliuotas nuo gyvenamosios aplinkos, tačiau administracija nurodo, kad nėra lėšų sąlygų pagerinimui. Be to, nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pasklinda visoje palatoje ir tokiu oru tenka kvėpuoti visą parą.

82.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvaus protokolo ratifikavimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), jos 6 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A502-1774/2010, Nr. A525-1247/2012), nurodo, kad būnant LAVL jo sveikata dar labiau pašlijo, jis pasijautė beverčiu žmogumi, buvo pažeminti jo garbė ir orumas, jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, palūžo emociškai, todėl jam priteistinas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

9II

10Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 4–6).

111. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

122. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, 6 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

133. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.

144. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

155. LAVL Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydytas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Tokios nuostatos laikosi LVAT (administracinė byla Nr. Nr. A442-707/2014).

166. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal paminėtų taisyklių 16.5 punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

177. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

188. Dėl neturtinės žalos

19Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalos kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Pažymėtina, kad LAVL darbuotojai pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą ir išrašant jo savijauta pagerėjo. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas visiškai neturi pagrindo. Be to, pareiškėjas į LAVL administraciją su skundais nesikreipė.

20III

21Teismo posėdyje pareiškėjas V. Z. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

22Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

23I

24Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

251. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 34).

262. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 35).

273. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 10-2, pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 dėl dorsalgijos (ligos kodas – M54.8), diagnozuota neuralgija, Th4-Th8 iš dešinės, radikulialgija juosmens-kryžmens srityje iš dešinės (pagrindinės ligos), dešinio inksto akmenligė (lydinčioji liga), taip pat užfiksuota, kad pareiškėjas ŽIV infekuotas (b. l. 7).

284. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas – 19,80 m2, įrengta: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, po stalą ir kėdę, taip pat yra 3 pakabos (b. l. 33).

295. Remiantis LAVL 2015 m. kovo 18 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-474, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 remontuotos sienos ir lubos (senų dažų nugrandymas, glaistymas ir gruntavimas, dažymas), taip pat dažytos grindys (b. l. 28–29).

306. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 10–12).

317. Remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2016 m. sausio mėn. ir vasario mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų LAVL patalpose nenustatyta (b. l. 8–9).

32II

331. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 700 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. Z. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

342. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. Z. keliamas ginčas apima laikotarpį 2016 m. sausio mėn.

353. Minėta, kad pareiškėjas V. Z. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 700 eurų.

363.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

38„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

39Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

40Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

413.2. Pabrėžtina, kad V. Z. LAVL gydytas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 dėl dorsalgijos (ligos kodas – M54.8), diagnozuota neuralgija, Th4-Th8 iš dešinės, radikulialgija juosmens-kryžmens srityje iš dešinės (pagrindinės ligos), dešinio inksto akmenligė (lydinčioji liga), taip pat užfiksuota, kad pareiškėjas ŽIV infekuotas (b. l. 7). Be to, remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984 apie kamerų / palatų plotą ir inventorių, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas – 19,80 m2, įrengta: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, po stalą ir kėdę, taip pat yra 3 pakabos (b. l. 33).

42Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso savaitę. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

433.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

443.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės, sanitarinio mazgo.

45Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 34), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 35). LAVL buvo atliekami 3 palatos remonto darbai (b. l. 28-29).

46Teismas konstatuoja, kad LAVL siekiama palaikyti tvarką: LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 10–12); remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2016 m. sausio mėn. ir vasario mėn. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų LAVL patalpose nenustatyta (b. l. 8–9). Teismas taip pat įvertina patalpų būklę pagal fotonuotraukas (b. l. 14-27). Teismas kompleksiškai įvertinęs visus pažeidimus, daro išvadą, kad didžiausius nepatogumus pareiškėjui padarė palatos ploto trūkumas.

473.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

48Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

49Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas V. Z. LAVL savaitę buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 105 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 105 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

504. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindžia. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo gali pateikti rašytinį prašymą teismui atlyginti bylinėjimosi išlaidas su jų detaliu apskaičiavimu ir pagrindimu.

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

52Pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.

53Priteisti pareiškėjui V. Z., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d.

54Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

55Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, LAVL jis gydytas Terapijos skyriaus šešiavietėje... 7. 2.2. Sanitarinis mazgas (tualetas ir praustuvė) yra pačioje palatoje, niekuo... 8. 2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos... 9. II... 10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 11. 1. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC)... 12. 2. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d.... 13. 3. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose,... 14. 4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo... 15. 5. LAVL Vidaus ligų skyriuje, kuriame buvo gydytas pareiškėjas, sudaryta... 16. 6. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos... 17. 7. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant... 18. 8. Dėl neturtinės žalos... 19. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos... 20. III... 21. Teismo posėdyje pareiškėjas V. Z. rėmėsi skundu ir prašė skundą... 22. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 23. I... 24. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 25. 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 26. 2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr.... 27. 3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 10-2, pareiškėjas LAVL gydytas... 28. 4. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984 apie kamerų /... 29. 5. Remiantis LAVL 2015 m. kovo 18 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-474, Vidaus... 30. 6. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.... 31. 7. Remiantis Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu, 2016 m. sausio mėn. ir... 32. II... 33. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą... 34. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu... 35. 3. Minėta, kad pareiškėjas V. Z. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 36. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 38. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 39. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 40. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 41. 3.2. Pabrėžtina, kad V. Z. LAVL gydytas nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m.... 42. Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso savaitę.... 43. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 44. 3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač... 45. Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros... 46. Teismas konstatuoja, kad LAVL siekiama palaikyti tvarką: LAVL (užsakovė)... 47. 3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 48. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 49. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 50. 4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų... 51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 52. Pareiškėjo V. Z. skundą tenkinti iš dalies.... 53. Priteisti pareiškėjui V. Z., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 54. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 55. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...